CP v2

Category: Įmonės

  • „Tech.eu“ balandžio „Pulse“ ataskaita: kur juda Europos technologijų investicijos ir kodėl tai svarbu

    „Tech.eu“ balandžio „Pulse“ ataskaita: kur juda Europos technologijų investicijos ir kodėl tai svarbu

    „Tech.eu“ paskelbė nemokamą sutrumpintą mėnesinės „Tech.eu Pulse“ ataskaitos versiją, skirtą balandžio mėnesio Europos technologijų rinkos tendencijoms ir investicijų krypčiai apžvelgti. Leidinys pabrėžia, kad analizė paremta duomenimis apie sandorius, sektorius ir bendrovių aktyvumą.

    Ši iniciatyva orientuota į skaitytojus, kurie domisi technologijų ekosistema, bet neturi galimybės įsigyti prenumeratos. „Tech.eu“ nurodo, kad pilna prenumerata suteikia prieigą prie rinkos analizės, ataskaitų ir įžvalgų, o viešai prieinama versija suteikia trumpą, bet praktišką pjūvį.

    Ką apima „Pulse“ apžvalga?

    Trumpesnė ataskaita apima pagrindines investicijų tendencijas, išskiria ryškesnius bendrovių veiksmus ir identifikuoja besiformuojančius sektorius. Tokios apžvalgos dažniausiai naudojamos greitai įvertinti, ar rinkoje aktyvumas auga, stabilizuojasi, ar persikelia į konkrečias nišas.

    Investuotojams ir startuoliams tai gali būti naudinga kaip orientyras, kokios temos balandį traukė daugiausia dėmesio, kokio tipo sandoriai dominavo ir kur stiprėja konkurencija. Platesniame kontekste Europos technologijų rinkoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, pelningumo perspektyvoms ir aiškiam produktų pritaikymui rinkoje.

    Kodėl nemokama versija svarbi?

    Rinkos duomenų ir analitikos prieinamumas tampa konkurenciniu pranašumu ne tik fondams, bet ir mažesnėms komandoms, kurios ieško finansavimo ar partnerių. Nemokama sutrumpinta ataskaita gali sumažinti informacinį barjerą ir leisti plačiau auditorijai sekti, kaip kinta investuotojų prioritetai.

    „Tech.eu“ taip pat kviečia susipažinti su mėnesiniu formatu ir, prireikus, rinktis pilną prenumeratos paketą. Tokia strategija leidžia pateikti dalį vertės plačiai auditorijai, kartu išlaikant gilesnę analizę mokamoje dalyje.

    Norintiems greitai susiorientuoti, kur balandį judėjo Europos technologijų kapitalas, „Pulse“ santrauka gali tapti patogia pradžia. Tuo pat metu pilnesniam vaizdui verta vertinti ir kitus indikatorius, tokius kaip palūkanų normų kryptis, rizikos kapitalo fondų aktyvumas bei viešųjų rinkų nuotaikos.

  • Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos planai sukurti konkurencingą baterijų pramonę patyrė rimtą smūgį po „Northvolt“ žlugimo – bendrovė buvo laikyta vienu realiausių šansų sumažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų. Tačiau sektoriumi susidomėjimas nedingo: vietoj vieno milžiniško projekto ryškėja labiau išskaidytas, ekosistemos principais paremtas augimas.

    Rinka vis dažniau juda moduliniu keliu, kai skirtingos įmonės sprendžia konkrečias grandies problemas: žaliavų atgavimą, saugų išardymą, gamybos technologijas, energijos kaupimą tinkle ir baterijų stebėseną. Toks modelis laikomas atsparesniu, nes rizika pasiskirsto, o pažanga gali vykti greičiau per specializaciją.

    Baterijų perdirbimas tampa kritinis

    Didėjant elektromobilių, tinklo energijos kaupimo ir elektronikos apimtims, sparčiai auga ir senstančių ličio jonų baterijų srautas. Jei perdirbimo pajėgumai nespės, Europa susidurs su didėjančiomis atliekomis ir dar didesniu kritinių žaliavų poreikiu, kurias išgauti brangu, taršu ir geopolitiškai jautru.

    Viena ryškesnių krypčių – technologijos, leidžiančios iš baterijų atgauti kuo daugiau vertingų elementų ir grąžinti juos į gamybą. Vokietijos bendrovė „cylib“, kilusi iš RWTH Acheno universiteto tyrimų, vysto vandens pagrindu veikiančius procesus ir teigia siekianti daugiau nei 90 proc. atgavimo efektyvumo.

    Perdirbimo srityje matomas ir kitas fokusas – didesnė pramoninė apimtis bei švaresnės cheminės schemos. Vokietijos įmonė „tozero“ pristatė pramoninę perdirbimo gamyklą Bavarijoje, kurios metinis pajėgumas viršija 1 500 tonų baterijų atliekų, o pagrindinis tikslas – atgauti litį, grafitą ir kitus vertingus komponentus.

    Dar viena problema – saugus ir efektyvus aukštos įtampos komponentų išardymas, kai elektromobiliai pasiekia eksploatacijos pabaigą. Liuksemburgo bendrovė „R3 Robotics“ kuria robotizuotus sprendimus, kad išardymas būtų greitesnis ir mažiau pavojingas žmonėms, o kartu sudarytų prielaidas didesniam perdirbimo mastui.

    Nauja gamyba ir alternatyvios chemijos

    Po „Northvolt“ istorijos akcentas dažniau dedamas į tai, kad gamyba būtų lokalizuota, o baterijų sudėtis mažiau priklausytų nuo retų ar brangių medžiagų. Tokia kryptis svarbi tiek tiekimo saugumui, tiek kainai, ypač kai rinkoje didėja spaudimas dėl elektromobilių prieinamumo ir gamybos sąnaudų.

    Serbijos „ElevenEs“ plėtoja LFP tipo ličio jonų elementus, kurie dažnai vertinami dėl saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo kobalto ar nikelio. Nors ši chemija seniai paplitusi Kinijoje, Europoje ji tik įgauna pagreitį kaip racionali alternatyva daliai elektromobilių ir tinklo kaupimo poreikių.

    Energijos kaupimo sprendimų nišoje Estijos „Skeleton Technologies“ vysto didelės galios kaupiklius ir hibridinius sprendimus, labiau orientuotus į momentinį energijos atidavimą ir sugėrimą nei į maksimalų talpumą. Tokie sprendimai aktualūs elektros tinklams, pramonei ir infrastruktūrai, kur svarbu stabilizuoti staigius apkrovų šuolius.

    Programinė įranga ir tinklo balansavimas

    Kai baterijos vis plačiau naudojamos tinkle ir pramonėje, didėja poreikis ne tik jas pagaminti, bet ir protingai valdyti. Čia auga vadinamoji baterijų „intelekto“ kryptis, kai duomenys iš baterijų valdymo sistemų paverčiami prognozėmis apie nusidėvėjimą, gedimų riziką ir optimalų naudojimą.

    Nyderlandų „Sympower“ dirba su lankstumo paslaugomis: jungia baterijas ir kitus vartotojų įrenginius į virtualias elektrines, kad energijos vartojimas ir kaupimas būtų pritaikomas prie tinklo poreikių. Tokie modeliai padeda tinklui išlikti stabiliam ir leidžia baterijas paversti aktyviu, pajamas generuojančiu infrastruktūros elementu.

    Vokietijos „ACCURE Battery Intelligence“ kuria DI pagrįstą programinę įrangą, kuri analizuoja įtampą, temperatūrą ir įkrovos režimus, kad būtų anksčiau aptinkami nuokrypiai ir mažinama gaisrų ar staigių gedimų rizika. Praktinis tikslas – ilgesnis baterijų tarnavimo laikas, mažiau prastovų ir didesnė investicijų į kaupimo sistemas grąža.

    Bendra kryptis aiški: Europa, užuot ieškojusi vieno „stebuklingo“ gamintojo, vis labiau remiasi specializuotomis įmonėmis visoje vertės grandinėje. Toks ekosistemos modelis gali tapti antru šansu žemyne įsitvirtinti baterijų rinkoje, ypač jei perdirbimas, vietinė gamyba ir duomenimis grįstas valdymas bus vystomi lygiagrečiai.

  • „Main Capital Partners“ investuoja į CarCollect: planas plėstis Europoje ir stiprinti automobilių remarketingą

    „Main Capital Partners“ investuoja į CarCollect: planas plėstis Europoje ir stiprinti automobilių remarketingą

    Nyderlandų B2B automobilių remarketingo programinės įrangos platforma CarCollect pritraukė investiciją iš „Main Capital Partners“. Bendrovė siekia paspartinti augimą ir sustiprinti pozicijas Europos naudotų automobilių rinkoje.

    CarCollect įkurta 2012 metais ir vysto SaaS platformą, kuri sujungia prekybos, transporto ir sandėlio (atsargų) valdymo sprendimus. Sistema skirta procesams nuo automobilio priėmimo ir įkainojimo iki pardavimo, logistikos koordinavimo ir atsiskaitymų automatizavimo.

    Platforma skaitmenizuoja visą naudotų automobilių remarketingo grandinę, kuri ypač svarbi atstovybėms, lizingo bendrovėms, universaliems prekiautojams, automobilių parkus valdančioms ir nuomos įmonėms. CarCollect veikia debesijoje, naudoja kelių nuomininkų architektūrą ir yra pritaikyta darbui skirtingose rinkose.

    Bendrovė skelbia, kad sprendimas palaiko 15 kalbų ir 10 valiutų, o juo naudojasi daugiau nei 14 000 automobilių sektoriaus įmonių. CarCollect aptarnauja apie 750 klientų 10 Europos šalių, todėl investicija vertinama kaip impulsas dar spartesnei tarptautinei plėtrai.

    CarCollect komercijos vadovas Lev van der Eng teigia, kad šis žingsnis leis greičiau įgyvendinti tikslą padėti įmonėms dirbti išmaniau ir efektyviau. Jo teigimu, klientams tai turėtų reikšti daugiau įžvalgų iš duomenų ir galingesnius įrankius, kad sprendimai būtų priimami greičiau.

    „Šiuo žingsniu dar labiau stipriname CarCollect, kaip jungiančios jėgos Europos automobilių rinkoje, poziciją ir spartiname misiją padėti verslams veikti išmaniau, greičiau ir efektyviau“, – sakė Lev van der Eng.

    „Mūsų klientams tai reiškia prieigą prie gilesnių įžvalgų ir galingesnių įrankių, kurie padeda greičiau priimti sprendimus, pasiekti didesnę grąžą ir augti“, – pridūrė jis.

    „Main Capital Partners“ investicijų direktorius Jeffrey Sanya pabrėžė, kad fondas mato potencialą CarCollect tapti vienu iš Europos rinkos lyderių remarketingo sprendimų srityje. Pasak jo, automobilių programinės įrangos segmentas fondui pažįstamas iš kitų partnerysčių, todėl tikimasi tęstinių investicijų į produkto inovacijas ir tarptautinę plėtrą.

    „Labai džiaugiamės galėdami paremti CarCollect įgyvendinant augimo strategiją ir padėti verslui tapti Europos rinkos lyderiu automobilių remarketingo sprendimuose“, – sakė Jeffrey Sanya.

    „Gerai pažįstame automobilių programinės įrangos rinką ir esame įsitikinę, kad CarCollect komanda gali išsiskirti, toliau investuodama į inovacijas ir spartindama tarptautinę plėtrą“, – pridūrė jis.

    CarCollect planuose numatyta pristatyti naujus produktus ir funkcijas, tarp jų ir atskirai akcentuojamą atsargų valdymo sprendimą. Taip pat numatoma plėtra į naujas rinkas per esamus ir naujus tarpvalstybinius klientų ryšius, o augimą papildyti selektyviais įsigijimais.

    Rinkoje tokie sandoriai dažnai vertinami kaip ženklas, kad didėja poreikis skaidriam naudotų automobilių tiekimo ir pardavimo procesų valdymui. Augant tarpvalstybiniams sandoriams ir duomenų svarbai kainodaroje, platformos, kurios apjungia pardavimus, logistiką ir atsiskaitymus, tampa kritine infrastruktūra didesniems automobilių rinkos žaidėjams.

  • Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,4 mlrd. eurų, taip pat bent 5 įmonių įsigijimo ar susijungimo atvejai. Tokie skaičiai rodo, kad kapitalas į rinką grįžta selektyviai, o daugiausia dėmesio tenka dirbtiniam intelektui, kvantinėms technologijoms ir gynybos inovacijoms.

    Didžiausią dėmesį prikaustė balso sintezės bendrovė „ElevenLabs“, kuri išplėtė savo D serijos etapą iki daugiau nei 510 mln. eurų. Tarp investuotojų minimi tokie vardai kaip „BlackRock“ ir „Nvidia“, o sandoris išryškina tendenciją: DI infrastruktūrai ir modeliams pinigų rinkoje vis dar netrūksta, ypač kai produktas turi aiškų pritaikymą versle.

    Tuo pat metu rinką pasiekė ir kitokia žinia: Vokietijos vertimo technologijų bendrovė „DeepL“ planuoja atsisveikinti su 250 darbuotojų. Tokie sprendimai dažnai siejami su kaštų optimizavimu, veiklos perorientavimu ir bandymu greičiau diegti automatizaciją, kai DI sprendimai perima dalį procesų.

    Stambūs raundai: DI ir kvantai

    Be „ElevenLabs“, tarp ryškesnių investicijų Europoje išsiskyrė Nyderlandų kvantinių technologijų įmonė „QuantWare“, pritraukusi apie 152 mln. eurų. Kvantinės kompiuterijos ekosistema regione stiprėja dėl ilgalaikių valstybių ir privačių investuotojų lūkesčių, kad technologija taps strategiškai svarbi skaičiavimams, saugumui ir pramonei.

    Jungtinėje Karalystėje kvantinių sprendimų kūrėja „Quantum Motion“ taip pat pritraukė reikšmingą finansavimą, vertinamą apie 149 mln. eurų. Investuotojų dėmesys šiai sričiai rodo, kad Europa siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių ir stiprinti vietinę kompetenciją.

    Susijungimai ir plėtra Europoje

    Įsigijimų rinkoje išsiskyrė „Quantum Machines“, kuri įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte, stiprindama savo pozicijas Europoje. Tokie žingsniai dažnai daromi siekiant pritraukti talentus, priartėti prie universitetų bei tyrimų centrų ir greičiau komercializuoti mokslinius pasiekimus.

    Mobilumo srityje paskelbta, kad „Getaround Europe“ ir „GoMore“ jungiasi, siekdamos sukurti vieną didžiausių tarpusavio automobilių dalijimosi tinklų Europoje. Konsolidacija šioje rinkoje paprastai siejama su siekiu mažinti platformų kaštus, efektyviau naudoti parką ir stiprinti derybinę galią draudimo bei paslaugų tiekėjų grandinėje.

    Gynyba, fondai ir investuotojų sprendimai

    Europos mastu dėmesį patraukė iniciatyva kurti vieningą dronų pirkimų centrą, kurio tikslas būtų trumpinti diegimo terminus ir didinti gynybinį savarankiškumą. Pastarųjų metų geopolitinė situacija skatino spartesnį gynybos technologijų finansavimą, o dronai tapo viena prioritetinių sričių tiek žvalgybai, tiek logistikai.

    Investuotojų pusėje matyti ir alternatyvūs finansavimo modeliai: „Renaissance Philanthropy“ pristatė požiūrį, orientuotą į mokslo projektų finansavimo efektyvumą ir greitesnį inovacijų kelią iki pritaikymo. Tuo metu „British Business Bank“ įsipareigojo skirti apie 1,2 mln. eurų iniciatyvoms, kurios taikosi į lyčių finansavimo atotrūkį, siekiant didinti moterų vadovaujamų įmonių galimybes pritraukti kapitalą.

    Bendras vaizdas balandį išlieka dvipusis: dideli raundai DI ir kvantų srityse tęsiasi, tačiau įmonės, ypač brandesnės, aktyviai peržiūri struktūras ir kaštus. Rinka juda link efektyvumo, aiškesnio pelningumo kelio ir strateginių technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu Europai.

  • „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    Stokholme įsikūrusi į gynybos technologijas orientuota investicijų bendrovė „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų per papildomą B klasės akcijų emisiją. Bendrovė nurodo, kad emisija buvo perviršyta, o paklausa siekė 278 proc., todėl kapitalą pavyko surinkti greitai ir didesniu investuotojų susidomėjimu, nei planuota.

    „Front Ventures“ investuoja į ankstyvos stadijos įmones, kuriančias praktiškai pritaikomas gynybos technologijas Ukrainoje ir Švedijoje. Pagrindinis tikslas – remti sprendimus, kurie jau turi veikiantį prototipą ir yra pasirengę gamybos bei diegimo mastelio didinimui.

    Raunde dalyvavo visi pagrindiniai akcininkai, įskaitant bendrovės vadovą Joną Malmgreną ir valdybos narį bei buvusį vadovą Johaną Lundą. Prie investuotojų prisijungė ir naujas dalyvis „Roglar Holding“, kuris, pasak bendrovės, įneš pramoninės gamybos bei industrinės plėtros kompetencijų.

    Naujas finansavimas bus nukreiptas į sritis, kuriose karo sąlygomis sprendimai tikrinami greičiausiai: programinę įrangą, dronų sistemas, ryšio ir koordinavimo technologijas bei kritines gynybos tiekimo grandines. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško dvejopos paskirties sprendimų, tinkančių ir gynybai, ir civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, ryšiams ar logistikai.

    „Front Ventures“ pabrėžia siekį sujungti Ukrainoje sukurtas, realiomis operacinėmis sąlygomis patikrintas inovacijas su Europos pramonės pajėgumais bei NATO šalių partnerystėmis. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia vertė šiandien kuriama ne vien laboratorijose, o ten, kur technologijos iš karto pritaikomos, tobulinamos ir iteruojamos pagal grįžtamąjį ryšį.

    Bendrovės portfelyje – įmonės, dirbančios su dronų perėmimo taikinių nustatymu, dronų varomosiomis sistemomis ir pėstininkų dronų sprendimais. Taip pat nurodoma, kad „Front Ventures“ yra patvirtintas investuotojas Ukrainos vyriausybės gynybos technologijų platformoje Brave1, kuri sujungia kūrėjus, investuotojus ir kariuomenės poreikius.

    „Matome gynybos įmonių kartą, kuri faktiškai praleido laboratorijos etapą, nes produktai jau buvo išbandyti operacinėje aplinkoje. Didžiausias iššūkis dabar yra ne pati inovacija, o tai, kaip greitai išplėsti gamybą ir industrializuoti technologijas“, – sakė „Front Ventures“ vadovas Jonas Malmgrenas.

    „Front Ventures“ buvo įkurta 2012 metais ir anksčiau investavo į finansines technologijas, įmonių programinę įrangą bei blokų grandinės sprendimus, tačiau vėliau strateginį dėmesį perkėlė į gynybos technologijas. Bendrovė skelbia, kad investicijos iš šio pritraukto kapitalo vienai įmonei planuojamos maždaug nuo 200 000 iki 2 500 000 eurų.

    Pasak bendrovės, turėdama naują finansavimą ji ketina plėsti gynybos technologijų portfelį Ukrainoje ir Švedijoje, daugiausia dėmesio skiriant dronams, ryšiams, programinei įrangai ir kritinėms tiekimo grandinėms. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo prototipo iki serijinės gamybos, kai svarbiausias kriterijus tampa ne pažadas, o gebėjimas greitai tiekti veikiantį sprendimą.

  • UK semiconductor startup Quinas Technology secures investment approval from Malta Government Venture Capital

    UK semiconductor startup Quinas Technology secures investment approval from Malta Government Venture Capital

    Quinas Technology, a London-based DeepTech semiconductor startup developing memory technologies for AI, data centres, edge computing and advanced digital systems, has secured investment approval from Malta Government Venture Capital (MGVC). 

    On 7 May 2026, the MGVC approved the investment under its co-investment framework to support the growth of the UK-based company. The funding, the amount of which was not disclosed, is contingent on match financing and will support Quinas Technology’s expansion activities in Malta. The company is currently preparing its Seed funding round

    “We are delighted to receive this commitment from the Malta Government Venture Capital. It reflects Malta’s ambition to support deep-tech companies at the forefront of semiconductor innovation and provides an important foundation as we continue to scale ULTRARAM™ towards commercial deployment,” said James Ashforth‑Pook, co‑founder and CEO of Quinas Technology. 

    Quinas Technology was founded in 2023 as a spinout from Lancaster University’s Physics Department by James Ashforth‑Pook, Dr Peter Hodgson (CTO), and Prof. Manus Hayne. 

    The company is developing ULTRARAM™, a patented ultra-low power non‑volatile memory technology that claims to combine the speed and endurance of DRAM with the persistence of flash memory, addressing critical bottlenecks in AI and edge‑compute systems.

    “It exploits a quantum-mechanical process called resonant tunnelling, allowing ULTRARAM™ to deliver non-volatility with fast and energy-efficient write and erase, resulting in high endurance. This combination of properties was thought to be unachievable until now. ULTRARAM™ has the non-volatility of flash, with a performance that is expected to exceed that of DRAM,” explains the company. 

    The company collaborates with leading academic and industrial partners to deliver advanced memory solutions for AI, edge, and secure computing applications.

    Malta Government Venture Capital supports innovative, high‑growth companies that contribute to Malta’s economic development and strategic technological priorities through equity and quasi‑equity investments.

    This support from MGVC forms part of Malta’s strategy to attract high‑value, knowledge‑intensive technology companies and to strengthen the country’s position in advanced semiconductor research, intellectual property development, and commercialisation, supporting the company’s progression towards commercial deployment.

    Quinas Technology states that it is establishing a Maltese presence as part of a broader international growth strategy spanning the UK, Europe, and Asia. Malta will play a role in corporate structuring, strategic operations, and future commercial activity, notes the company. 

    A spokesperson for Malta Government Venture Capital added, “Semiconductors are a foundational technology for economic resilience and national competitiveness. Quinas Technology represents the type of high‑value, IP‑driven company that aligns with Malta’s long‑term vision to attract advanced technology investment and talent.”

    Earlier this year, in April, Quinas Technology completed an Innovate UK–funded project exploring the application of its proprietary ULTRARAM™ technology to neuromorphic computing. The programme was delivered under the UKRI “Developing Semiconductor Hardware for Critical Technologies” scheme. 

  • Delfto startuolis „FrostByte“ pritraukė 1,3 mln. eurų: sieks proveržio kvantinių kompiuterių elektronikoje

    Delfto startuolis „FrostByte“ pritraukė 1,3 mln. eurų: sieks proveržio kvantinių kompiuterių elektronikoje

    Nyderlandų Delfto mieste įsikūręs startuolis „FrostByte“ pritraukė apie 1,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėsti komandą ir spartinti kriogeninės elektronikos sprendimų kūrimą kvantinėms technologijoms. Finansavime dalyvavo keli fondai ir privatus investuotojas, o viena iš investuojančių organizacijų pažymėjo pasiekusi simbolinį investicijų portfelio etapą.

    Įmonė kuria kriogeninius jungiklius ir planuoja vystyti integruotus cryo-CMOS lustus, skirtus naujos kartos kvantinėms sistemoms. Tokie komponentai pritaikyti veikti itin žemoje temperatūroje, artimoje absoliučiam nuliui, kur paprastai veikia kvantiniai procesoriai.

    „Su šia investicija galime toliau vystyti technologiją link gamybai paruoštos kriogeninės elektronikos pasaulinei kvantų industrijai“, – sakė „FrostByte“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Krollas.

    „FrostByte“ įkurta 2025 metais kaip Delfto technologijos universiteto ir „QuTech“ ekosistemos atšaka. Bendrovei vadovauja Jamesas Krollas ir technologijų vadovas Lucas Enthovenas, o mokslinę kryptį padeda formuoti ilgametę patirtį cryo-CMOS srityje sukaupę patarėjai Fabio Sebastiano ir Masoudas Babaie.

    Bendrovė sprendžia vieną jautriausių kvantinių kompiuterių mastelio didinimo problemų: kaip valdyti labai didelį kubitų skaičių neperkraunant sistemos laidais, šilumine apkrova ir išorine valdymo elektronika. Dabartiniuose sprendimuose nemaža dalis valdymo grandžių lieka už kriogeninės aplinkos ribų, todėl plečiant kubitų skaičių didėja jungčių kiekis, sistemos sudėtingumas ir šilumos nuostoliai.

    „FrostByte“ tikslas yra dalį valdymo infrastruktūros perkelti arčiau paties kvantinio procesoriaus, į skiedimo šaldytuvo aplinką. Tam pasitelkiama specializuota cryo-CMOS technologija, kuri turėtų leisti kurti kompaktiškesnes, energiškai efektyvesnes ir lengviau plečiamas kvantines sistemas.

    Rinkoje tai laikoma svarbia kryptimi, nes kvantinių kompiuterių pažangą vis dažniau riboja ne vien kubitų kokybė, bet ir inžinerinė ekosistema aplink juos. Jei kontrolės elektronika gali veikti kriogeninėmis sąlygomis, mažėja kabelių poreikis ir šiluminė apkrova, o tai teoriškai atveria kelią didesniems, stabilesniems kvantiniams įrenginiams.

  • Londono „Kohort“ pritraukė apie 6 mln. eurų: kuria DI agentus mobiliųjų žaidimų vartotojų pritraukimui

    Londono „Kohort“ pritraukė apie 6 mln. eurų: kuria DI agentus mobiliųjų žaidimų vartotojų pritraukimui

    Londone įsikūrusi mobiliųjų žaidimų analitikos ir vartotojų pritraukimo optimizavimo bendrovė „Kohort“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė apie 6 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos kurti DI agentams, kurie padėtų mobiliųjų žaidimų studijoms efektyviau valdyti vartotojų pritraukimo kampanijas.

    Investicijų etapui vadovavo Niujorke įsikūrusi prekybinė bankininkystės grupė The Raine Group, kuri į „Kohort“ buvo investavusi ir ankstesniame etape. Bendrovė pabrėžia, kad konkurencija dėl vartotojų dėmesio mobiliojoje rinkoje auga, o reklamos biudžetai reikalauja vis tikslesnių sprendimų.

    Kas keičiasi vartotojų pritraukime

    „Kohort“ teigimu, mobiliojo žaidimo sėkmę vis dažniau lemia ne vien kūrybiniai sprendimai ar žanras, bet gebėjimas realiu laiku optimizuoti pirkimo kanalus ir prognozuoti ilgalaikę žaidėjų vertę. Vartotojų pritraukimo komandos, pasak įmonės, praktiškai dirba panašiu tempu kaip aukšto dažnio prekybos dalyviai, nes sprendimai turi būti greiti ir paremti kontekstu.

    Įmonė akcentuoja problemą, su kuria susiduria daugelis rinkos įrankių: kampanijos optimizuojamos remiantis ribotais signalais, neįvertinant reklamos tinklų algoritmų reakcijos. Taip pat sudėtinga suderinti trumpalaikius rodiklius su ilgalaike žaidėjų verte, kai mažos žaidėjų dalies sugeneruojamos pajamos gali iškreipti vaizdą.

    Trys kryptys, į kurias taikosi „Kohort“

    Bendrovė nurodo, kad planuojami agentai bus sutelkti į tris pagrindines funkcijas. Pirmoji kryptis yra kampanijų optimizavimas ir tolesnė produkto „Ktrl“ plėtra, kuri turėtų generuoti skirtingiems reklamos tinklams pritaikytas kainodaros strategijas bei tikslus.

    Antra kryptis yra greita rinkos tendencijų analizė, kai užklausa būtų tikrinama su konkrečios studijos istorija ir lyginama su dideliu per platformą valdomų išlaidų srautu. Trečioji kryptis yra automatizuota ataskaitų rengimo logika, kad skirtingos organizacijos funkcijos priimtų sprendimus remdamosi tais pačiais duomenimis.

    Prognozės kaip agentų pagrindas

    „Kohort“ tvirtina, kad agentų veikimo pagrindas yra prognozavimo modeliai, treniruojami su dideliais istoriniais vartotojų pritraukimo išlaidų duomenų kiekiais. Bendrovė taip pat teigia, kad jos sprendimai gali generuoti kasdienes, konkrečioms kampanijoms pritaikytas prognozes ir greitai apmokyti kliento specifinius modelius integruojantis su esama duomenų infrastruktūra.

    „Mes kuriame agentus ir jų pagrindą sudarančias prognozes, kad vartotojų pritraukimo sprendimai veiktų su realiu kontekstu, o ne miglotais signalais“, – sakė „Kohort“ vadovas Danas Marcusas.

    The Raine Group atstovai pabrėžė, kad mato „Kohort“ potencialą tapti kategoriją apibrėžiančia platforma vartotojų pritraukimo agentų srityje. Pasak investuotojų, stiprybė slypi prognozuojamos ilgalaikės žaidėjų vertės modeliuose ir optimizavimo technologijose, kurios ateityje gali atverti papildomų produktų kryptis.

  • Kopenhagos „Reel“ pritraukė 15 mln. eurų: žada verslui stabilesnes atsinaujinančios energijos kainas

    Kopenhagoje įsikūrusi elektros tiekėja ir prekybininkė „Reel“ pritraukė 15 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos produktams tobulinti, portfeliui auginti ir komercinei komandai Vokietijoje suformuoti.

    Investicijų etapui vadovavo „Future Energy Ventures“, prie jo prisidėjo „UVC Partners“, „Transition“, „The Footprint Firm“ ir privatūs investuotojai. „Reel“ veikia elektros rinkoje, kur atsinaujinančios energijos gamyba plečiasi, tačiau kainų svyravimai ir rizikos valdymas vis dažniau tampa lemiamu klausimu tiek įmonėms, tiek elektrą gaminantiems projektams.

    Kodėl problema aštrėja dabar?

    Pastaraisiais metais Europoje išryškėjo paradoksas: atsinaujinančios energijos pajėgumai auga, bet verslui planuoti išlaidas trukdo didelis kainų nepastovumas, o daliai gamintojų sudėtingiau užsitikrinti prognozuojamas pajamas. Tai ypač aktualu, kai subsidijų schemos keičiasi, o finansuotojai vis griežčiau vertina ilgalaikių projektų pinigų srautus.

    „Reel“ akcentuoja, kad kai rizika tampa per didelė abiem pusėms, sulėtėja naujų projektų plėtra. Tokiu atveju nukenčia ir energijos nepriklausomybės tikslai, nes didėja poreikis importuojamiems iškastiniams energijos ištekliams.

    Kaip „Reel“ siūlo stabilumą?

    Bendrovė teigia jungianti įmonių elektros poreikį su atsinaujinančios energijos projektais per ilgalaikes sutartis, dažniausiai vadinamas elektros pirkimo sutartimis. Tokios sutartys leidžia įmonėms sumažinti kainų šuolių riziką, o gamintojams suteikia aiškesnį pajamų pagrindą, kuris svarbus finansuojant naujas elektrines.

    „Reel“ taip pat kalba apie duomenimis grįstus įrankius elektros rinkos optimizavimui, lankstumo sprendimus ir baterijų kaupimą. Praktikoje tai reiškia siekį geriau suderinti vartojimą ir gamybą, mažinti disbalanso sąnaudas ir didinti tinklo stabilumą, kai vėjas ar saulė generuoja nevienodai.

    „Atsinaujinanti energija yra Europos kelias į energetinę nepriklausomybę, bet tik tada, kai ekonomika veikia visiems. Didelis kainų nepastovumas ir mažėjančios projektų grąžos gali sulėtinti plėtrą pačiu netinkamiausiu metu“, – sakė „Reel“ vadovas Jonas Sigvert.

    Plėtra Vokietijoje ir ankstesnės investicijos

    „Reel“ plečiasi į Vokietiją, didžiausią Europos energijos rinką, kur jau teigia valdanti atsinaujinančios energijos projektų balansavimą ir dirbanti su tokiais rinkos dalyviais kaip „Blue Elephant Energy“ ir „greenwind“. Bendrovės vertinimu, „Future Energy Ventures“ patirtis ir ryšiai Vokietijos energetikos sektoriuje turėtų pagreitinti komercinę plėtrą.

    Anksčiau „Reel“ jau buvo pritraukusi kapitalo: 2024 metais bendrovė skelbė apie 5 mln. eurų investiciją, o 2022 metais – apie maždaug 2,1 mln. eurų etapą. Dabar gautas 15 mln. eurų finansavimas rodo, kad investuotojai vis aktyviau ieško sprendimų, galinčių sujungti žaliąją generaciją, rizikos valdymą ir prognozuojamas kainas verslui.

    „Reel“ modelis remiasi idėja, kad kai verslas gauna labiau prognozuojamas elektros sąnaudas, o gamintojai – tvirtesnę grąžą, lengviau priimami sprendimai dėl naujų atsinaujinančios energijos projektų. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni, kai elektros rinkos volatilumas išlieka, o infrastruktūros modernizavimas ir kaupimo technologijos sparčiai plečiasi.

  • „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    Britų bendrovė „Meatly“, kuri save pristato kaip pirmąją Europoje auginamą mėsą pardavusią įmonę, pranešė pritraukusi 10,4 mln. svarų sterlingų A serijos investiciją. Pagal dabartinį valiutų kursų lygį tai sudaro apie 12 mln. eurų ir leis bendrovei sparčiau didinti gamybos apimtis.

    Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos 20 000 litrų talpos bioreaktorių gamybos kompleksui Londone. „Meatly“ teigimu, tai būtų didžiausia tokio tipo auginamos mėsos bioreaktorių infrastruktūra Europoje, o įrengimo darbai pradedami nedelsiant.

    Naujoji gamykla turėtų tapti pagrindu komerciniams produktų pristatymams, kurių „Meatly“ tikisi 2027 metais. Bendrovė akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra pasiekti mastą, kuriame auginama mėsa taptų įperkama ir konkurencinga tradicinei gamybai.

    Kaip įmonė mažina savikainą

    „Meatly“ pabrėžia pastaraisiais metais sprendusi svarbiausius technologinius ir kainos iššūkius, kurie riboja visą auginamos mėsos sektorių. Vienas iš didžiausių kaštų elementų yra ląstelių auginimo terpė, todėl bet kokie jos pigimo šuoliai tiesiogiai veikia galutinę savikainą.

    Bendrovės teigimu, 2024 metais jai pavyko sumažinti chemiškai apibrėžtos, be baltymų pagamintos terpės kainą iki 0,22 svaro sterlingų už litrą, tai yra apie 0,26 euro. „Meatly“ šį rodiklį vadina vienu geriausių rinkoje, nors reali kaina pramoniniu mastu gali skirtis priklausomai nuo tiekimo, energijos ir kokybės reikalavimų.

    Dar viena brangi grandis yra įranga, ypač bioreaktoriai ir jų aptarnavimas. „Meatly“ nurodo, kad 2025 metais paskelbė bioreaktorių sąnaudų sumažinimą maždaug 10 kartų, taip siekdama pigesnio mastelio didinimo.

    Nuo leidimo iki pirmųjų pardavimų

    Auginamos mėsos sektoriuje komercializavimą dažnai stabdo reguliaciniai procesai, todėl leidimai yra kritinis žingsnis į rinką. „Meatly“ teigia, kad 2024 metais gavo reguliacinį autorizavimą, o 2025 metais pardavė pirmą pasaulyje auginamos mėsos augintiniams produktą.

    Ši kryptis laikoma pragmatišku startu, nes augintinių ėdalo segmentas kai kuriose rinkose gali turėti aiškesnį kelią iki produkto lentynoje nei žmonių maistui skirta auginama mėsa. Vis dėlto bendrovei plečiantis, jai reikės užtikrinti nuolatinę kokybės kontrolę, atsekamumą ir stabilias gamybos apimtis.

    Investuotojų sąraše „Meatly“ įvardija „Oyster Bay Venture Capital“, „Clean Growth Fund“ ir „JamJar Investments“. Bendrovė taip pat primena, kad anksčiau buvo pritraukusi 7 mln. svarų sterlingų pradinę investiciją, o bendra iki šiol gauta suma siekia 17,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 20 mln. eurų.

    „Meatly“ generalinis direktorius Owenas Ensoras teigia, kad investicija yra pasitikėjimo ženklas tiek įmonei, tiek Jungtinės Karalystės maisto technologijų ir biotechnologijų sektoriams.

    „„Meatly“ turi vieną tikslą: paversti komerciškai perspektyvią auginamą mėsą realybe“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Per pastaruosius ketverius metus mūsų komanda nuosekliai mažino pagrindinius kaštus ir kūrė tvirtą techninį pagrindą augimui. Dabar turime rinkoje lyderiaujančią technologiją ir esame pasiruošę didinti mastą“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Clean Growth Fund“ investicijų vadybininkas Connoras Duffy pabrėžė, kad baltymų gamybos pertvarka yra svarbi klimato kaitos kontekste ir kad fondas investavo matydamas potencialą gaminti tikrą mėsą mažesniu poveikiu aplinkai.

    „Baltymų gamybos pergalvojimas yra būtina klimato krizės sprendimo dalis. Investavome į „Meatly“, nes jie rodo, kad įmanoma gaminti tikrą mėsą konkurencinga kaina ir su gerokai mažesniu poveikiu aplinkai“, – sakė Connoras Duffy.

    „Oyster Bay Venture Capital“ atstovė Elise Schumacher teigė, kad „Meatly“ kuria ne tik produktą, bet ir naujos baltymų kategorijos pagrindus.

    „„Meatly“ ne tik kuria naują produktą, bet ir tiesia pamatus visiškai naujai baltymų kategorijai“, – sakė Elise Schumacher.

    Rinkos požiūriu, didžiausi klausimai išlieka trys: ar pavyks išlaikyti mažą savikainą dideliu mastu, kaip greitai bus plečiamas produktų portfelis ir kokiu tempu judės reguliaciniai procesai skirtingose Europos šalyse. Būtent šiuos veiksnius artimiausiais metais labiausiai stebės investuotojai ir konkurentai.