CP v2

Category: Įmonės

  • Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos nekilnojamojo turto startuolis „Davis“, kuriantis DI sprendimus ankstyvajai projektų plėtrai ir architektūriniam projektavimui, pranešė pritraukęs 4,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė įsikūrusi Paryžiuje ir siekia paspartinti procesus, kurie tradiciškai užtrunka savaites ar mėnesius.

    Investicijos etapui vadovavo fondai Heartcore Capital ir Balderton Capital, taip pat prisidėjo Yellow, Evantic ir Entrepreneurs First. Prie raundo prisijungė ir verslo angelai, susiję su kelių technologijų startuolių steigėjų komandomis.

    Kartu su finansavimu „Davis“ pristatė „Gaudi-1“ – pirmąjį savo modelį, skirtą automatizuotai architektūrinei generacijai realiomis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad modelis kuriamas taip, kad projektiniai sprendiniai būtų generuojami atsižvelgiant į reguliacinius, techninius ir rinkos apribojimus.

    „Nekilnojamasis turtas yra viena didžiausių pasaulio turto klasių, tačiau svarbiausi darbo procesai joje vis dar juda tempu, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Davis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Mehdi Rais.

    „Davis“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Mehdi Rais ir Amine Chraibi. Įmonė tikina sujungianti nuosavą DI su žmogaus ekspertize, kad galėtų pateikti architektūrinio lygio rezultatą per valandas ar dienas, o ne per savaites ar mėnesius.

    Pasak bendrovės, ji reguliacinius reikalavimus, techninius parametrus ir rinkos duomenis paverčia aiškiais apribojimais, kurie naudojami galimybių studijoms ir architektūriniam projektavimui. Tai apima sklypo apribojimus, finansinius rodiklius ir sprendinius, tokius kaip tūriniai modeliai, planai bei erdvių išdėstymas.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai rezultatai yra tikrinami žmonių specialistų, todėl sprendinių pateikimas nėra visiškai automatizuotas. Tokia schema, anot „Davis“, leidžia išlaikyti kokybę, kartu smarkiai sutrumpinant ankstyvosios plėtros etapus.

    Technologiniu požiūriu „Davis“ išskiria tai, kad modelis veikia ne vien pikselių ar vaizdinių reprezentacijų erdvėje. Vietoje to pastatai generuojami kaip struktūrizuotos architektūrinių elementų kompozicijos, pavyzdžiui, patalpos, sienos ir išplanavimai, todėl lengviau užtikrinti kontrolę ir atitikimą taisyklėms.

    „Davis“ teigia, kad „Gaudi-1“ pasiekė konkurencingų rezultatų keliuose plačiai naudojamuose planų generavimo testuose, įskaitant RPLAN ir MSD. Įmonė nurodo, kad vertinimuose naudoti tokie rodikliai kaip IoU, FID ir KID, kurie padeda palyginti generuojamų sprendinių kokybę.

    Skirtingai nei daugelis programinės įrangos tiekėjų, „Davis“ akcentuoja paslaugos modelį: technologija naudojama tam, kad vystytojams ir investuotojams būtų pristatomi parengti rezultatai, o ne tik suteikiama prieiga prie įrankio. Bendrovė taip pat tikina, kad metodas gali būti pritaikomas skirtingoms turto klasėms ir įvairioms rinkoms, atsižvelgiant į vietos reguliavimą.

    Investuotojai savo ruožtu pabrėžia laiko faktorių nekilnojamojo turto grandinėje, kur greitis dažnai tiesiogiai veikia grąžą ir sprendimų priėmimą. „Davis“ planuoja plėsti mokslinius tyrimus, spartinti komandos augimą ir didinti projektų apimtį, dirbant su vystytojais artimiausiais metais.

  • Ispanijos „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI trumpins atliekų gamyklų projektavimą iki kelių dienų

    Ispanijos „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI trumpins atliekų gamyklų projektavimą iki kelių dienų

    Galicijoje įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kad išplėstų fizika paremtą atliekų ir perdirbimo gamyklų projektavimo platformą. Įmonė siekia sutrumpinti projektavimo ciklus nuo kelių mėnesių iki kelių dienų ir greičiau perkelti sprendimus į gamyklų kasdienę veiklą.

    Raundui vadovavo „Impact Shakers“, prisijungė naujas investuotojas „Inclimo“, o esami rėmėjai taip pat dalyvavo finansavime. Įmonė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir Lotynų Amerikoje bei produkto kūrimui, apimančiam ir projektavimą, ir operacijų valdymą.

    Kas yra „Humara“ platforma

    „Humara“ kuria prenumeruojamą programinės įrangos sprendimą, skirtą atliekų infrastruktūrai, kai gamyklų projektavimas ir skaičiavimai perkeliami iš skirtingų skaičiuoklių ir atskirų brėžinių į vieną modelį. Pagrindinė idėja paprasta: inžinieriams pateikti vieningą, fizika paremtą simuliacijos variklį, kuris padeda greičiau įvertinti scenarijus ir priimti projektavimo sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad jos simuliacijos modeliuoja dešimtis skirtingų atliekų frakcijų ir realų atskyrimo įrangos darbą, todėl projektavimo sprendinius galima tikrinti greičiau. Tokie įrankiai rinkoje vis dažniau diegiami dėl didėjančių reikalavimų efektyviau atskirti medžiagas, mažinti sąvartynui tenkančias liekanas ir gerinti antrinių žaliavų kokybę.

    Nuo projektavimo prie realaus darbo

    Įmonė vysto dvi kryptis: projektavimo sprendimą ir operacijų modulį, skirtą gamyklų kasdieniam valdymui. Operacijų dalis remiasi tuo pačiu simuliacijos pagrindu, tačiau ją papildo realaus laiko duomenys iš gamyklų valdymo sistemų ir pagrindiniai veiklos rodikliai, kad modelis taptų panašus į skaitmeninį dvynį.

    „Kiekviena gamykla, kurią padedame suprojektuoti šiandien, veiks ateinančius 25 metus, tačiau daug jų vis dar projektuojamos skaičiuoklėse. Šį atotrūkį norime uždaryti greičiau“, – sakė „Humara“ bendraįkūrėja ir vadovė Laura Rodríguez Álvarez.

    „Humara“ taip pat pristato DI kopilotą „Duplantis“, kuris turėtų padėti operatoriams priimti sprendimus greičiau, remiantis gyvais duomenimis ir prognozėmis. Tokia kryptis atitinka platesnę pramonės tendenciją: nuo vienkartinio projektavimo pereinama prie nuolatinio optimizavimo, kai sprendiniai atnaujinami pagal faktinę įrangos būklę, srautus ir žaliavos pokyčius.

    Kodėl tai svarbu žiedinei ekonomikai

    Atliekų tvarkymo ir perdirbimo infrastruktūra Europoje patiria spaudimą didinti efektyvumą, nes auga medžiagų srautų įvairovė, o reikalavimai dėl atskyrimo kokybės ir atsekamumo griežtėja. Dėl to didėja paklausa įrankiams, kurie leidžia greičiau suprojektuoti linijas, tiksliau parinkti įrangą ir operatyviai koreguoti procesus.

    „Humara“ teigimu, jų sprendimai jau naudoti projektuojant šimtus gamyklų Europoje ir Lotynų Amerikoje, o klientai iš to gauna apčiuopiamą naudą dėl greitesnio projektavimo ir tikslesnių sprendinių. Gavusi naują finansavimą, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą, gilinti produktą ir sparčiau diegti operacijų valdymo sluoksnį gamyklose.

  • Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos startuolis „Moonlight AI“ pranešė užbaigęs pradinio etapo investicijų raundą, per kurį pritraukė 2,8 mln. eurų. Bendrovė kuria klinikinei diagnostikai pritaikytą vaizdų analizės programinę įrangą, kuri, pasitelkdama DI, iš įprastų laboratorinių preparatų vaizdų siekia išgauti su genominiais pokyčiais susijusias įžvalgas.

    Į raundą investavo keli fondai iš skirtingų šalių, tarp jų Singapūre veikiantis „Lotus One Investment“, Šveicarijos „VP Venture Partners“ ir Tunise įkurtas „MEDIN Fund“. Prie jų prisidėjo Lichtenšteino „N&V Capital“ ir ankstesnis investuotojas iš Šveicarijos.

    „Mūsų technologija leidžia laboratorijoms gauti pritaikomus, greitus rezultatus iš preparatų, kuriuos jos jau naudoja kasdieniuose procesuose“, – sakė „Moonlight AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christianas Ruizas.

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir orientuojasi į hematologijos bei patologijos laboratorijų darbo srautą. Idėja paprasta: vietoje to, kad genominei informacijai gauti visada būtų būtina brangi ir laiko reikalaujanti papildoma įranga, dalį sprendimų ar prioritetų nustatymo būtų galima atlikti analizuojant rutininę kraujo ir citologijos tepinėlių vaizdinę medžiagą.

    Tokia kryptis atliepia platesnę precizinės onkologijos tendenciją, kai gydymo parinkimui vis dažniau remiamasi molekuliniais ir genominiais žymenimis. Praktikoje laboratorijoms iššūkiu išlieka tyrimų kaina, pajėgumai ir atsakymo laikas, todėl įmonės ieško sprendimų, galinčių paspartinti atranką ir efektyviau nukreipti, kada molekulinius tyrimus būtina atlikti pirmiausia.

    „Moonlight AI“ teigia, kad jų kuriama programinė įranga gali integruotis su laboratorijų vaizdinimo įranga ir padėti automatizuoti dalį sprendimų, susijusių su tolesnių tyrimų parinkimu. Pasak bendrovės, taip būtų galima sutrumpinti bendrą proceso trukmę ir geriau panaudoti ribotus diagnostikos išteklius, ypač didelių apimčių laboratorijose.

    Gautos lėšos bus nukreiptos į nuosavos duomenų bibliotekos plėtrą, siekiant susieti citopatologijos viso preparato vaizdus su kokybiškais genomikos duomenimis. Tokie rinkiniai laikomi kritiškai svarbiais medicininiams DI modeliams, nes nuo jų priklauso, ar sprendimai išliks tikslūs skirtingose laboratorijose, su skirtingais skeneriais ir įvairiomis pacientų populiacijomis.

    „Bendradarbiaudami su tarptautiniu klinikinių partnerių konsorciumu kuriame duomenų rinkinį, kuris padės užtikrinti modelių patikimumą realiose laboratorijų sąlygose“, – sakė „Moonlight AI“ technologijų vadovė ir viena iš įkūrėjų Nicole H. Romano.

    Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir spartinti kelių sprendimų kūrimą, įskaitant mielodisplazinį sindromą, nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį ir lėtinę limfocitinę leukemiją. Kartu numatoma greitinti komercializaciją ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą, nes medicininės diagnostikos programinei įrangai Europoje taikomi griežti saugos ir veiksmingumo kriterijai.

    Pranešime nurodoma, kad finansavimas sutapo su bendrovės teisinės formos pasikeitimu į Šveicarijos akcinę bendrovę. Toks žingsnis dažnai siejamas su pasirengimu tarptautinei plėtrai, aiškesne akcininkų struktūra ir patogesniu kapitalo pritraukimu ateityje.

    „DI diagnostikos sėkmė pirmiausia priklauso nuo klinikinių duomenų kokybės ir įvairovės, todėl plečiame partnerių ratą ir kviečiame prisijungti ligonines bei laboratorijas“, – sakė bendrovės medicinos vadovas ir vienas iš įkūrėjų Stefanas Habringeris.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: sieks spartinti didelio masto kvantinių sistemų gamybą

    „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: sieks spartinti didelio masto kvantinių sistemų gamybą

    Nyderlanduose veikianti kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“ užsitikrino 152 mln. eurų B serijos investiciją, kurią planuoja skirti technologijos plėtrai ir gamybos mastelio didinimui. Bendrovė teigia, kad finansavimas turėtų paspartinti perėjimą nuo laboratorinių prototipų prie pramoniniu mastu gaminamų kvantinių procesorių.

    Investicijų raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų „Intel Capital“, „In-Q-Tel“ ir „ETF Partners“, taip pat esami rėmėjai, įskaitant FORWARD.one, Invest-NL Deep Tech Fund, InnovationQuarter Capital, Ground State Ventures ir Graduate Ventures. Bendrovė nurodo, kad partnerių ratas svarbus ne tik kapitalui, bet ir prieigai prie pramonės kompetencijų bei rinkų.

    „QuantWare“ įkurta tyrėjų, siejamų su QuTech ekosistema, ir pastaraisiais metais išaugo į komercinių kvantinių apdorojimo įrenginių tiekėją Europoje. Įmonė pabrėžia, kad jos kryptis yra praktiškas aparatinės įrangos tiekimas ir pritaikymas įvairiems kvantinių sistemų kūrėjams.

    Bendrovė vysto modulinę VIO architektūrą, kuri, pasak „QuantWare“, leidžia kurti lengviau plečiamus ir energiškai efektyvesnius kvantinius procesorius. Naujausias jos pristatytas sprendimas VIO-40K siejamas su ambicija pasiūlyti architektūrą, kuri ateityje galėtų padėti pasiekti gerokai didesnį kubitų skaičių nei daugelyje šiandienos sistemų.

    „Kvantinio skaičiavimo pažadas taps realybe tik tada, kai jį bus galima gaminti ir diegti dideliu mastu. Su VIO-40K ir KiloFab kuriame ir technologiją, ir gamybos pajėgumus, reikalingus augančiai pasaulinei paklausai“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Mattas Rijlaarsdamas.

    Plėtros planuose numatyta KiloFab gamyklos iniciatyva Nyderlanduose, kuri turėtų padidinti kvantinių komponentų gamybos pajėgumus. Įmonės vertinimu, tokios infrastruktūros kūrimas yra vienas esminių veiksnių, galinčių sustiprinti Europos pozicijas globalioje kvantinių technologijų vertės grandinėje.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad kvantinių kompiuterių proveržį lems ne vien teoriniai pasiekimai, bet ir gebėjimas stabiliai gaminti bei pakartojamai surinkti sudėtingas sistemas. Todėl investicijos į gamybą ir tiekimo grandines tampa lygiaverčiu prioritetu greta naujų architektūrų kūrimo.

    „QuantWare“ skelbia, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas tiek tolesnei VIO architektūros plėtrai, tiek gamybos industrializavimui, įskaitant KiloFab įgyvendinimą. Bendrovė tikisi, kad tai padės kvantiniams procesoriams greičiau pereiti nuo tyrimų stadijos prie platesnio komercinio diegimo.

  • „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „ElevenLabs“ pranešė užbaigęs dar vieną savo Series D finansavimo etapo dalį ir išplėtęs investuotojų ratą. Bendrovės teigimu, per šį etapą ji jau yra pritraukusi daugiau nei 550 mln. eurų.

    „ElevenLabs“ išgarsėjo kurdama dirbtinio intelekto sprendimus, kurie tekstą paverčia natūraliai skambančia kalba, imituojančia žmogaus balsą. Pastaraisiais metais tokia technologija sparčiai pritaikoma klientų aptarnavimo, pardavimų, mokymų ir turinio lokalizavimo procesuose.

    Nauji vardai investuotojų sąraše

    Tarp naujų institucinių investuotojų įvardijami turto valdymo milžinas „BlackRock“ ir „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys „NVentures“, taip pat keli tarptautiniai fondai. Tokie investuotojai dažniausiai signalizuoja rinkos lūkestį, kad generatyvinio DI infrastruktūra ir verslo sprendimai taps ilgalaike technologijų sektoriaus kryptimi.

    Prie investuotojų prisijungė ir pramogų pasaulio atstovai, įskaitant aktorių Jamie Foxx, taip pat kiti kūrėjai ir vykdomieji vadovai. „ElevenLabs“ komunikacijoje pabrėžiama, kad kūrybinių industrijų susidomėjimas siejamas su balso technologijų plėtra, įgarsinimu ir daugiakalbiu turinio pritaikymu.

    Pajamos ir augimo varikliai

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos metinės pasikartojančios pajamos pasiekė daugiau nei 500 mln. eurų. Palyginimui, 2025 metų pabaigoje šis rodiklis, anot įmonės, siekė apie 350 mln. eurų.

    „Šį augimą lemia tai, kad įmonės vis plačiau diegia balso agentus savo veikloje – nuo klientų aptarnavimo ir pardavimų iki įdarbinimo bei rinkodaros“, – sakė „ElevenLabs“ atstovai.

    Darbuotojų akcijų pardavimas ir produktų kryptys

    „ElevenLabs“ taip pat pranešė įvykdžiusi apie 100 mln. eurų vertės darbuotojų akcijų pardavimą – tai jau antras toks sandoris per mažiau nei metus. Tokie antriniai sandoriai paprastai leidžia darbuotojams realizuoti dalį sukauptų akcijų, o įmonei – išlaikyti konkurencingą talentų pritraukimą sparčiai bręstančioje DI rinkoje.

    Pastaruoju metu įmonė plečia produktų spektrą už teksto į kalbą ribų: vysto įgarsinimo sprendimus, balso ir pokalbių agentus bei kitas garso generavimo galimybes. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Meta, „Salesforce“ ir „Revolut“, o tai rodo, kad sprendimai vis dažniau diegiami ne eksperimentams, o kasdienėms verslo operacijoms.

    Rinkoje augant reguliavimo ir autorinių teisių klausimų svarbai, balso sintezės įmonėms vis dažniau tenka aiškiai apibrėžti leidimus, naudojimo scenarijus ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Todėl investuotojai, be augimo tempo, vertina ir tai, kaip greitai tokios platformos geba užtikrinti atsakingą DI taikymą bei atitiktį skirtingų šalių reikalavimams.

  • DI teisinėms paslaugoms: „Moritz“ po „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų ir žada greitesnes sutartis

    DI teisinėms paslaugoms: „Moritz“ po „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų ir žada greitesnes sutartis

    Teisinių technologijų startuolis „Moritz“ po dalyvavimo „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundas, kurio paklausa viršijo siūlomą apimtį, sulaukė rizikos kapitalo fondų ir grupės vienaragių įkūrėjų palaikymo.

    Įmonę įkūrė Pamir Ehsas ir Stefan Mandaric, o jos tikslas – mažinti neefektyvumą, kuris dažnai siejamas su tradicinėmis teisinėmis paslaugomis. „Moritz“ teigia siekianti greitesnio proceso, aiškesnės kainodaros ir labiau prognozuojamų terminų.

    Kaip veikia „Moritz“ modelis

    „Moritz“ jungia DI ir patyrusių teisininkų tinklą, kad komercinės teisės užklausos būtų apdorojamos efektyviau. Klientai pateikia užduotį platformoje, o automatizuoti procesai atlieka didelę darbo dalį, kuri vėliau patikrinama ir užbaigiama kvalifikuotų teisininkų.

    Tokiu būdu bendrovė siekia sutrumpinti sutarčių ir kitų dokumentų parengimo laiką, kartu išlaikant teisinę atsakomybę. Taip pat akcentuojama skaidresnė kainodara, lyginant su įprastu valandiniu apmokestinimu.

    „Mūsų DI atlieka didžiąją darbo dalį, o teisininkai peržiūri ir galutinai patvirtina rezultatą. Klientai gauna teisinę atsakomybę, greitą įgyvendinimą ir skaidrią kainodarą“, – sakė Pamir Ehsas.

    Rezultatai ir plėtros planai

    Nuo veiklos pradžios „Moritz“ skelbia padėjusi daugiau nei 100 įmonių užbaigti susitarimus, kurių bendra sutarčių vertė viršija maždaug 1 850 000 000 eurų. Bendrovė nurodo veikusi Europoje, JAV ir Australijoje.

    Gautas lėšas startuolis planuoja skirti platformos tobulinimui, teisininkų tinklo plėtrai ir veiklos mastelio didinimui pagrindinėse rinkose. Ilgainiui „Moritz“ taip pat svarsto plėsti paslaugų spektrą už komercinės teisės ribų, pritaikant tą patį modelį platesniems teisiniams atvejams.

  • „Monzo“ startuoja Ispanijoje: biurai Barselonoje ir Madride, samdo komandą ir taikosi į ES rinką

    „Monzo“ startuoja Ispanijoje: biurai Barselonoje ir Madride, samdo komandą ir taikosi į ES rinką

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ plečia veiklą Europoje ir ruošiasi startui Ispanijoje. Bendrovė pranešė jau įkūrusi biurus Barselonoje ir Madride bei subūrusi daugiau kaip 50 darbuotojų komandą, kuri artimiausiais metais turėtų augti.

    Įmonė taip pat paskyrė Ispanijos vadovą Francisco Sierra, kuris anksčiau dirbo „Western Union“ ir N26. Jis bus atsakingas už plėtrą vietos rinkoje ir atsiskaitys „Monzo“ Europos vadovui Michael Carney.

    Plėtra tapo įmanoma po to, kai „Monzo“ gavo leidimą veikti Europos Sąjungoje, remiantis Europos Centriniame Banke ir Airijos centriniame banke suderintu licencijavimo procesu. Praktikoje tai reiškia, kad bankas gali siūlyti paslaugas ES rinkose, laikyti klientų indėlius ir palaipsniui plėsti produktų spektrą, priklausomai nuo reguliuotojų sprendimų.

    Ispanija taps antra „Monzo“ Europos Sąjungos rinka po Airijos, kur įsikūrusi bendrovės ES būstinė. Bankas nurodė, kad Airijoje startavo balandį ir sulaukė tūkstančių žmonių, užsiregistravusių į laukiančiųjų sąrašą, o tai paskatino spartinti kitų rinkų planus.

    Kalbėdama apie produktus Ispanijoje, „Monzo“ pabrėžia, kad pradžioje ketina daugiau dėmesio skirti klientų poreikių analizei ir lokalizuotam pasiūlymui. Bankas akcentuoja, kad konkretūs produktų paleidimai priklausys nuo reguliacinių suderinimų, todėl pradinis etapas gali būti labiau orientuotas į pagrindines kasdienes bankininkystės funkcijas.

    „Monzo“ vadovas Michael Carney teigė, kad po sėkmingo starto Airijoje Ispanija tampa nauju svarbiu žingsniu įgyvendinant europinę plėtrą. „Monzo“ komunikacijoje kartojamas siekis supaprastinti kasdienį pinigų valdymą ir pasiūlyti patirtį, kurią vartotojai vertina dėl aiškumo ir patogumo.

    „Džiaugiuosi prisijungęs prie „Monzo“ tokiu metu, kai į Ispaniją atkeliauja naujas požiūris į bankininkystę. Labiausiai laukiu galimybės klausytis žmonių ir suprasti, kaip spręsti jų kasdienius bankininkystės nepatogumus“, – sakė Francisco Sierra.

    Ispanijos rinkoje „Monzo“ teks konkuruoti su jau įsitvirtinusiais skaitmeniniais žaidėjais, įskaitant „Santander“ valdomą „Openbank“, taip pat „Revolut“ ir N26. Pastaraisiais metais ši rinka išsiskiria aktyvia konkurencija dėl kasdienių sąskaitų, kortelių ir skaitmeninių finansų valdymo, todėl naujiems dalyviams svarbiausias tampa aiškus kainodaros modelis, patikimumas ir greitas klientų aptarnavimas.

    Bendrovė taip pat pastaruoju metu koregavo tarptautinę strategiją, anksčiau pasitraukusi iš JAV rinkos. Dabar „Monzo“ komunikacijoje akcentuojama koncentracija į Europą ir galimybė, turint ES licencijos pagrindą, nuosekliai didinti paslaugų apimtį bei kurti papildomus pajamų srautus, pavyzdžiui, iš vartojimo kreditų ar būsto paskolų, kai tam bus pasirengta.

  • Varšuvos startuolis „Elastics“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI agentai gali keisti prognozių rinkas

    Varšuvos startuolis „Elastics“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI agentai gali keisti prognozių rinkas

    Varšuvoje įsikūręs startuolis „Elastics“ pritraukė apie 1,5 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos. Bendrovė kuria DI agentais paremtą sprendimą, skirtą prognozių rinkoms ir automatizuotoms prekybos darbo eigoms.

    Raundą vedė Prancūzijos rizikos kapitalo fondas „Frst“, taip pat prisidėjo grupė verslo angelų iš technologijų ir finansų sektorių. Pasak „Elastics“, pritrauktos lėšos bus nukreiptos komandai stiprinti, ypač DI ir kiekybinės analizės (quant) talentams pritraukti Lenkijoje.

    Nuo institucinių įrankių iki plačios prieigos

    „Elastics“ 2025 metais įkūrė Szymon Pawica ir Mateusz Brodowicz. Kompanija save pozicionuoja kaip DI natyvią platformą, kurioje prekiautojai gali kurti ir automatizuoti strategijas nuo signalų generavimo iki pavedimų vykdymo.

    Bendrovės įkūrėjai akcentuoja atotrūkį tarp institucinių rinkos dalyvių ir individualių prekiautojų. Idėja paremta tuo, kad didelį pranašumą profesionalams suteikia brangi infrastruktūra, duomenų apdorojimo pajėgumai ir specializuotos komandos, o DI esą gali dalį šio pranašumo atkartoti pigiau ir plačiau.

    „Kiekybinis pranašumas rizikos fonduose dažniausiai remiasi žmonėmis ir infrastruktūra. Manome, kad DI dabar gali atkartoti didžiąją dalį to ir padaryti prieinamą visiems“, – sakė „Elastics“ įkūrėjas ir vadovas Szymon Pawica.

    Kodėl prognozių rinkos traukia kapitalą?

    Prognozių rinkos pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio, nes jose susikerta finansinių priemonių logika ir internetinių platformų mastelis. Didėjant likvidumui ir vartotojų aktyvumui, atsiranda paklausa įrankiams, kurie padėtų greičiau apdoroti informaciją, valdyti riziką ir automatizuoti sprendimus.

    „Elastics“ teigia, kad jų kuriama kryptis orientuota į mažmeninius rinkos dalyvius, kuriems iki šiol trūko pažangių automatizavimo priemonių. Tuo bendrovė tikisi išsiskirti rinkoje, kurioje vis daugiau sprendimų remiasi kalbinių modelių sąsajomis ir automatizuotomis darbo eigomis.

    Prekyba „žodžiais“ ir audituojami agentai

    Platforma šiuo metu veikia privačios bandomosios versijos režimu, o ankstyvai prieigai vartotojai kviečiami registruotis. „Elastics“ akcentuoja, kad sistemos logika paremta audituojamais DI agentais, kurie turėtų leisti skaidriau suprasti, kaip priimami sprendimai ir vykdomi veiksmai.

    Vienas iš pristatomų principų yra prekyba natūralia kalba, kai vartotojas aprašo norimą poziciją ar veiksmų seką, o sistema pati suformuoja ir įvykdo reikalingus pavedimus. Startuolio vertinimu, tokia sąsaja gali tapti nauju standartu, ypač jei DI automatizavimas ir toliau skverbsis į įvairias finansines platformas.

    „Senoji sąsaja buvo sukurta pasauliui iki DI. Kiekviena platforma, kuri to nepergalvos iš esmės, turės pasikeisti“, – sakė Szymon Pawica.

  • Vokietijos „eleQtron“ pritraukė 57 mln. eurų: ką tai keičia pramonėje kuriant kvantinius kompiuterius

    Vokietijos „eleQtron“ pritraukė 57 mln. eurų: ką tai keičia pramonėje kuriant kvantinius kompiuterius

    Investicija į kvantinių sistemų mastelį

    Vokietijos giliosios technologijos bendrovė „eleQtron“, kuri kuria įkalintų jonų kvantinius kompiuterius, uždarė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 57 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos gamybos pajėgumams didinti, prieigai prie sistemų per debesiją plėsti ir aparatinės platformos plėtrai spartinti.

    Šis sandoris išryškina platesnę kryptį Europoje: kvantinis skaičiavimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip mokslinis eksperimentas, bet ir kaip infrastruktūra, kurią įmanoma diegti versle. Praktinis lūžis siejamas su gebėjimu patikimai valdyti kubitus, mažinti klaidų lygį ir užtikrinti pakartojamą gamybą.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Finansavimo etapui vadovavo „Schwarz Digits“, priklausanti „Schwarz Group“. Tarp pagrindinių investuotojų įvardijamas ir Europos inovacijų tarybos fondas EIC Fund, veikiantis prie Europos Komisijos inovacijų programų ekosistemos.

    Prie etapo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „Earlybird“, taip pat nauji dalyviai, įskaitant „Ankaa Ventures“, lazerinės įrangos specialistą „Precitec“ bei plėtros bankus NRW.BANK ir IFB Hamburg. Bendrovė taip pat nurodo gavusi atskiras dotacijas iš Europos Sąjungos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės.

    „Kvantinis skaičiavimas pereina iš tyrimų fazės į pramonei praktiškai pritaikomą infrastruktūrą. Šis finansavimas leidžia paspartinti perėjimą ir kurti sistemas, kurios spręs realias pramonės problemas“, – sakė „eleQtron“ vadovas ir vienas įkūrėjų Janas Henrikas Leisse.

    Kuo išsiskiria įkalintų jonų kryptis

    „eleQtron“ teigia kurianti kvantinius procesorius, paremtus įkalintais jonais, o bendrovės ištakos siejamos su Zygene universiteto kvantinės optikos tyrimais. Ši architektūra dažnai vertinama dėl potencialiai aukšto kubitų vienodumo ir tikslaus valdymo, tačiau didžiausi iššūkiai išlieka stabilumas bei klaidų mažinimas didinant sistemų apimtį.

    Bendrovė akcentuoja, kad vienas sudėtingiausių kvantinių kompiuterių kūrimo aspektų yra kubitų ekranavimas nuo aplinkos ir jų kontrolė, o skirtingos architektūros kelia skirtingus reikalavimus aušinimui ir valdomoms sąlygoms. Taip pat pabrėžiamas tikslus kvantinių būsenų valdymas, nuo kurio priklauso skaičiavimų patikimumas.

    „eleQtron“ nurodo, kad jos sukurta MAGIC technologija (magnetinio gradiento sužadintas susiejimas) leidžia kubitus itin tiksliai ir masteliai valdyti mikrobangomis. Bendrovė taip pat teigia pademonstravusi, kad toks valdymas reikšmingai mažina nepageidaujamą poveikį kitiems kubitams, o tai yra viena dažniausių klaidų šaltinių didesnėse sistemose.

    Debesija, užsakymai ir pramoninis panaudojimas

    Plėtra per debesiją rodo siekį kvantinius skaičiavimo resursus priartinti prie verslo klientų, kuriems svarbu ne tik prototipai, bet ir stabilios paslaugos. Tokia kryptis paprastai reiškia investicijas į infrastruktūrą, valdymo programinę dalį, saugą ir integraciją su esamais skaičiavimo procesais.

    Bendrovė skelbia, kad jos užsakymų portfelis viršija 60 mln. eurų, o komandoje dirba daugiau nei 100 darbuotojų. „eleQtron“ taip pat teigia bendradarbiaujanti su Europos tyrimų ir skaičiavimo centrais, siekdama greičiau perkelti kvantinį skaičiavimą į pramonines užduotis.

    „Kvantinis skaičiavimas įžengia į kritinę industrializacijos fazę. Tokios bendrovės kaip „eleQtron“, derinančios mokslinę kompetenciją su aiškiu dėmesiu masteliui, yra svarbios, kad Europos stiprybės virstų globaliai konkurencingomis technologijomis“, – pabrėžė EIC Fund valdybos pirmininkė Svetoslava Georgieva.

  • Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Investicija augimui Europoje

    Pietų Tirolyje įsikūręs startuolis „profitize“ uždarė 1,4 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų raundą. Bendrovė kuria DI paremtą finansų planavimo ir analizės platformą, skirtą viešbučių ir maitinimo sektoriui, o lėšas naudos technologijoms plėtoti ir įžengti į naujas Europos rinkas.

    Raundui vadovavo „Alpine Fund“ (per „Redstone“ ir „Euregio+“) bei Austrijos „aws Gründungsfonds“, prisidėjo ir verslo angelai iš svetingumo industrijos. Pasak bendrovės, investuotojų dėmesį patraukė aiškiai apibrėžta niša ir praktinis produktas, sprendžiantis kasdienes finansų valdymo spragas.

    Ką daro platforma ir kodėl to reikia?

    „profitize“ teigia, kad viešbučiai valdo didelius duomenų kiekius, tačiau dažnai neturi priemonių juos greitai paversti sprendimais. Finansiniai duomenys paprastai išsibarstę per skirtingas sistemas, o pilnas vaizdas atsiranda tik po kelių savaičių arba apskritai nesusiformuoja.

    Platforma vienoje aplinkoje sujungia informaciją iš viešbučių valdymo sistemų, kasos ir atsiskaitymų sprendimų, apskaitos, personalo, bankų bei energijos tiekėjų. Tikslas – realiu laiku pateikti ataskaitas, prognozes, biudžetų planavimą ir pinigų srautų analizę, papildant tai DI rekomendacijomis.

    Įkūrėjai ir ankstesnė patirtis

    Bendrovės būstinė yra Bolcano mieste Italijoje, o „profitize“ 2024 metais įkūrė Simonas Falkensteineris ir Michaelis Gorferis. S. Falkensteineris anksčiau įkūrė pajamų valdymo sistemą „RateBoard“, kurią 2020 metais pardavė Italijos „Zucchetti Group“.

    Ši patirtis, pasak startuolio, padėjo geriau suprasti, kaip viešbučiuose veikia pajamų ir sąnaudų valdymas, ir kodėl vien kainodaros optimizavimo nebeužtenka. „profitize“ akcentuoja sąnaudų kontrolę, darbo jėgos planavimą ir operacinių sprendimų priėmimą pagal prognozuojamą užimtumą.

    „Svetingumo sektorius dirba su milžiniškais duomenų kiekiais, bet dažnai neturi priemonių tuos duomenis paversti pagrįstais sprendimais. Su „RateBoard“ optimizavome pajamų pusę, o su „profitize“ imamės sąnaudų, nes galiausiai svarbiausia, kas lieka pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje“, – sakė „profitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Simonas Falkensteineris.

    Pirmieji rezultatai ir tolesni planai

    Startuolis nurodo, kad platformą jau naudoja apie 150 viešbučių ir maitinimo įmonių keliose Europos šalyse. Tarp naudotojų yra ir nepriklausomi viešbučiai, ir kelių objektų grupės, o praktiniai scenarijai apima biudžetavimą, prognozavimą, pinigų srautų valdymą bei darbo našumo analizę.

    Kaip vieną pavyzdį „profitize“ pateikia 40 kambarių poilsinį viešbutį Pietų Tirolyje, kuris, naudodamas įrankį, sumažino darbo sąnaudas 10 proc. Bendrovė pabrėžia, kad efektas pasiektas ne mažinant darbuotojų skaičių, o tikslinant grafikus pagal užimtumo prognozes.

    „Kurį laiką stebėjome „profitize“ ir džiaugiamės prisijungę dabar. Komanda gerai susijusi svetingumo sektoriuje ir supranta tikruosius klientų skausmo taškus. Kartu plėsime veiklą tarptautiniu mastu ir stiprinsime modelį DI pusėje“, – sakė „Redstone“ partneris Benas Scheidtas.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos technologinei plėtrai, įskaitant anonimizuotą rinkos lyginamąją analizę ir išplėstą produktyvumo analitiką. Taip pat planuojama toliau augti Italijoje ir Austrijoje, žengti į kitas Europos rinkas bei stiprinti technologijų ir klientų sėkmės komandas.

    „profitize“ akcentuoja, kad viešbučiams tampant jautresniems darbo sąnaudoms ir energijos kainoms, didėja poreikis sprendimams, leidžiantiems operatyviai matyti rodiklius ir greitai koreguoti veiklą. Būtent čia, bendrovės vertinimu, DI pagrįsta analizė gali tapti konkurenciniu pranašumu.