CP v2

Category: Įmonės

  • „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    Startuolis „Ineffable Intelligence“ pranešė baigęs slaptą veiklos etapą ir oficialiai startuojantis rinkoje. Bendrovė teigia pritraukusi apie 1 mlrd. eurų pradinę investiciją, o jos vertė po sandorio siekia maždaug 4,8 mlrd. eurų.

    Toks sėklinis finansavimas Europoje būtų išskirtinis mastu, nes įprastai ankstyviausiose stadijose investicijos skaičiuojamos dešimtimis ar šimtais milijonų eurų. Vis dėlto rinkoje pastaraisiais metais daugėja vadinamųjų mega sandorių DI srityje, kai kapitalas koncentruojasi keliuose itin ambicinguose projektuose.

    Kas slypi už idėjos?

    Bendrovė skelbia siekianti kurti mokymosi sistemą, paremtą sustiprinamuoju mokymusi, kuri galėtų nuolat įgyti naujų įgūdžių ir žinių iš patirties. Skirtingai nei dauguma dabartinių DI sprendimų, čia akcentuojamas mokymasis veikiant aplinkoje, o ne vien iš žmonių sukurtų duomenų.

    Šis požiūris siejamas su plačiau žinomais proveržiais, kai sustiprinamojo mokymosi metodais kuriamos sistemos mokosi spręsti uždavinius per bandymus ir grįžtamąjį ryšį. Praktikoje tai reiškia didelį skaičiavimo resursų poreikį, ilgesnius eksperimentavimo ciklus ir aukštesnę technologinę riziką, bet potencialiai ir didesnę grąžą.

    Kas įkūrė ir kas investavo?

    „Ineffable Intelligence“ įkūrė Davidas Silveris, siejamas su sustiprinamojo mokymosi krypties vystymu ir akademine veikla Londone. Bendrovė pabrėžia, kad komanda kuriama aplink ilgalaikę viziją spręsti fundamentinį klausimą, kaip intelektas gali atrasti naujas žinias.

    „Pasauliui reikia vietos, kur sustiprinamojo mokymosi ambicija galėtų klestėti ir kur būtų tiesiai sprendžiamas klausimas, kaip atrasti naujas žinias“, – sakė Davidas Silveris.

    Investuotojų sąraše minimos rizikos kapitalo įmonės ir strateginiai partneriai, tarp jų „Sequoia“, „Lightspeed“, taip pat technologijų bendrovė „NVIDIA“ ir kiti fondai. Tokia sudėtis rodo ne tik finansinį užnugarį, bet ir galimą prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, kuri DI projektams tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Didelės investicijos ankstyvoje stadijoje dažnai signalizuoja lenktynes dėl talento ir skaičiavimo galios, ypač kai kalbama apie naujos kartos DI sistemas. Rinkoje tai kelia ir klausimų: ar tokios ambicijos pateisins milžiniškas sąnaudas, ir kaip bus valdomos rizikos, susijusios su galingų modelių sauga bei valdymu.

    „Ineffable Intelligence“ taip pat akcentuoja filantropinį įsipareigojimą: įkūrėjas žada paaukoti visą asmeninę finansinę grąžą iš turimos bendrovės dalies per „Founders Pledge“. Jei bendrovės vertė toliau sparčiai augs, tokio pažado vertė teoriškai galėtų siekti milijardus eurų.

  • Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurte įsikūrusi grėsmių žvalgybos bendrovė „QuoIntelligence“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7,3 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į rinką, produkto vystymui ir komandos augimui.

    Investicijų etapui vadovavo „Elevator Ventures“, kuri yra „Raiffeisen Bank International“ rizikos kapitalo padalinys, o kartu vadovavo Heseno žemės investuotoja „BMH Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen“ (BMH). Prie etapo prisidėjo ir anksčiau investavusi „eCAPITAL ENTREPRENEURIAL PARTNERS“ bei „Mercurius Private Equity“.

    Kas yra Unified Risk Intelligence?

    „QuoIntelligence“ pozicionuoja savo pasiūlą kaip Unified Risk Intelligence, kai sujungiami kibernetinių grėsmių, fizinių rizikų ir geopolitinių signalų vertinimai. Įmonės tikslas yra ne vien siųsti perspėjimus, o pateikti kontekstualizuotas įžvalgas, kurias organizacijos gali paversti sprendimais.

    Pasak bendrovės, jos modelis orientuotas į klientus, kurie neturi vidinių grėsmių žvalgybos komandų, tačiau jiems vis dažniau tenka įrodyti rizikų valdymo brandą. Įmonė akcentuoja, kad parengta žvalgyba gali būti panaudojama iškart, nereikalaujant ilgo vidinių procesų kūrimo.

    NIS2 ir DORA spaudimas didina paklausą

    „QuoIntelligence“ pabrėžia, kad ES reguliavimas, ypač NIS2 direktyva ir DORA reglamentas, rizikos valdymą daugeliui organizacijų paverčia nebe konkurenciniu pranašumu, o privalomu minimumu. Tai ypač aktualu finansų sektoriui ir tiekimo grandinėms, kuriose reikalaujama aktyvesnės priežiūros.

    Įmonė teigia, kad NIS2 ir DORA kartu reikšmingai išplečia organizacijų ratą, kurioms tenka diegti nuolatinį, į ateitį orientuotą kibernetinių rizikų valdymą. Dėl to auga poreikis sprendimams, kurie padeda greitai įsivertinti rizikas ir dokumentuoti priimtus sprendimus.

    Europos duomenų jurisdikcija kaip konkurencinis veiksnys

    Dar vienas akcentuojamas veiksnys yra augantys reikalavimai, kad jautrūs duomenys būtų tvarkomi ES jurisdikcijoje. „QuoIntelligence“ teigia, kad tai kai kuriais atvejais riboja ne ES tiekėjų paslaugų naudojimą ir atveria galimybes Europoje kuriamiems sprendimams.

    Bendrovė nurodo, kad yra įsteigta pagal Vokietijos teisę, taip pat veikia per subjektus Ispanijoje ir Italijoje, o duomenis laiko ES jurisdikcijoje. Tai, įmonės vertinimu, svarbu klientams, kuriems tenka derinti saugumo, tiekimo grandinės ir atitikties reikalavimus.

    „Aukščiausio lygio grėsmių žvalgyba dažnai apibūdinama kaip tai, ką gali sukurti tik didelės komandos. „QuoIntelligence“ sukūrėme tam, kad įrodytume priešingai: mūsų vizija yra Unified Risk Intelligence, kai kibernetinės grėsmės, fizinės rizikos ir geopolitiniai signalai susilieja į sprendimus, o ne tik perspėjimus, ir tai pasiekiama per kelias valandas nuo įdiegimo, laikantis Europos teisės“, – sakė „QuoIntelligence“ vadovas ir įkūrėjas Marco Riccardi.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos platforma „Mercury“ naudoja DI, tačiau rezultatus peržiūri ir kontekstualizuoja analitikų komanda Europoje. Be to, pristatomas pokalbinis analitiko asistentas KARLA, skirtas supaprastinti prieigą prie įžvalgų skirtingiems organizacijos lygiams.

    Strategine prasme „QuoIntelligence“ išskiria finansų sektorių kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, ypač dėl DORA reikalavimų. Bendrovė tvirtina, kad „Elevator Ventures“ ryšiai DACH ir Vidurio bei Rytų Europoje gali padėti spartinti pardavimų plėtrą.

    „QuoIntelligence“ įkurta 2020 metais Frankfurte. Bendrovė nurodo, kad 2023 metais buvo pritraukusi 5 mln. eurų pradinio etapo investiciją, o dabar planuoja stiprinti platinimo partnerių kanalą, dirbant su sistemų integratoriais, perpardavėjais ir paslaugų teikėjais.

  • Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijoje, Forarlbergo regione įsikūręs startuolis „Noreja“ užbaigė 1 100 000 eurų investicijų etapą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos augimui ir komandų plėtrai, daugiausia pardavimų, rinkodaros ir klientų sėkmės srityse.

    Į investuotojų ir partnerių ratą įtraukti tiek esami, tiek nauji rėmėjai, tarp jų Markusas Neumayras, Janas Sprengnetteris, prof. Martinas Kaiseris ir Gordana McNamara. Pasak bendrovės, G. McNamara prisijungs kaip patarėja, orientuota į produkto išvedimo į rinką strategiją, taip pat dirbs kaip dalinė komercijos vadovė.

    „Užbaigę šį investicijų etapą, kuriame tvirtą pagrindą kitai „Noreja“ augimo fazei. Kartu su investuotojais siekiame toliau vystyti produktą ir įtvirtinti platformą tarp lyderių generatyvios procesų žvalgybos srityje“, – sakė „Noreja“ bendraįkūrėjai Lukas Pfahlsberger ir Philippas Waibel.

    Kas yra procesų žvalgyba?

    Procesų žvalgyba paprastai siejama su įmonių veiklos srautų analize, kai iš operacinių sistemų surinkti duomenys padeda matyti, kur atsiranda vėlavimai, nukrypimai ar neefektyvumas. Tokia analizė svarbi organizacijoms, kurios nori greičiau apdoroti užsakymus, mažinti aptarnavimo laiką ar geriau valdyti rizikas.

    „Noreja“ akcentuoja, kad jos sprendimas remiasi žinių grafais, kurie padeda DI geriau suprasti verslo procesų ryšius ir kontekstą. Tokiu būdu, anot bendrovės, lengviau pastebėti ne tik pavienes klaidas, bet ir priežastinius ryšius, kurie dažnai pasimeta tradicinėse ataskaitose.

    Kaip veikia „Noreja“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad platformą sudaro keli moduliai, skirti skirtingoms užduotims: informacinių skydelių aplinka, analizės darbo vieta ir DI pagalbininkas, teikiantis kontekstinius atsakymus. Toks modelis leidžia tame pačiame įrankyje matyti rodiklius, gilintis į konkrečius žingsnius ir greičiau susieti procesų duomenis su vidaus taisyklėmis ar paslaugų lygio susitarimais.

    Tarp akcentuojamų elementų yra „Minerva“, apibūdinama kaip kontekstui jautrus DI asistentas, galintis sujungti procesų duomenis su papildomu organizacijos žinojimu. Be to, numatyta aplinka techniniam darbui, kurioje duomenų analitikai gali naudoti „Python“ įrankius, dirbdami tiesiogiai su žinių grafu.

    Kodėl investuotojai domisi DI procesų analize

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau investuoja į sprendimus, kurie ne tik parodo, kas įvyko, bet ir padeda suprasti, kodėl taip įvyko bei ką daryti toliau. Praktikoje tai reiškia perėjimą nuo retrospektyvinių ataskaitų prie sprendimų, kurie gali siūlyti optimizavimo scenarijus ir automatizuoti dalį analizės.

    „Noreja“ teigia siekianti vystyti generatyvios procesų žvalgybos kryptį, kur DI gali padėti ne tik identifikuoti silpnąsias vietas, bet ir perimti dalį optimizavimo užduočių. Įmonės planuojama komercinė plėtra rodo, kad pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas produkto įsitvirtinimui rinkoje ir klientų portfelio auginimui.

    Startuolis įkurtas 2021 metais kaip Vienos ekonomikos ir verslo universiteto atšaka. Jį įsteigė Lukas Pfahlsberger, Philippas Waibel ir prof. Janas Mendlingas, o pagrindinis tikslas įvardijamas kaip tikslesnis procesų „skausmo taškų“ nustatymas ir aiškesnis optimizavimo potencialo išryškinimas.

  • Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Prancūzijos mieste Lilyje įsikūrusi skaitmeninės sveikatos bendrovė „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų A etapo investiciją, skirtą spartesnei sprendimo komercinei plėtrai ir augimui rinkoje. Įmonė kuria prevencijos ir reabilitacijos platformą, orientuotą į pacientų priežiūrą po gydymo įstaigos epizodo.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Bpifrance“ valdomas Digital Prevention Fund ir fondas „Go Capital“, taip pat prisidėjo „Inco Ventures“ bei ankstesnis investuotojas „Faraday Venture Partners“. Pasak rinkos dalyvių, tokia investuotojų sudėtis rodo siekį plėsti klinikiškai pagrįstus sprendimus, kurių diegimą palengvina kompensavimo mechanizmai.

    „Pirmaujančių institucinių investuotojų pasitikėjimas patvirtina mūsų strategijos kryptį ir stiprina ambiciją tapti prevencijos ir reabilitacijos standartu“, – sakė „Axomove“ bendraįkūrėjas ir vadovas Borisas Lévêque’as.

    „Axomove“ buvo įkurta 2019 metais ir siūlo personalizuotą priežiūros kelią, kuriame derinama skaitmeninė programa bei sveikatos priežiūros specialistų stebėsena. Bendrovė akcentuoja, kad modelis skirtas gerinti gydymo tęstinumą ir paciento įsitraukimą, o tai ypač svarbu reabilitacijoje, kur rezultatai dažnai priklauso nuo nuoseklių pratimų ir ilgalaikės disciplinos.

    Įmonė teigia fiksuojanti apčiuopiamą klinikinę ir ekonominę naudą: didesnį paciento funkcinių gebėjimų augimą bei reikšmingai geresnį gydymo plano laikymąsi. Taip pat nurodomas mažesnis nedarbingumas ir potencialiai mažesnės sveikatos sistemos išlaidos, kas dažnai tampa lemiamu argumentu darbdaviams, draudikams ir viešiesiems mokėtojams vertinant tokio tipo sprendimus.

    „Nuo mūsų įėjimo 2022 metais „Axomove“ pademonstravo labai stiprius įgyvendinimo gebėjimus, patvirtindama savo pasiūlymą ir klinikine, ir komercine prasme. Skaitmeninės priemonės ir sveikatos priežiūros palaikymo derinys sprendžia struktūrinę problemą, pavyzdžiui, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, ir daro apčiuopiamą poveikį pacientams bei įmonėms“, – sakė „Faraday Venture Partners“ vadovas ir įkūrėjas Gonzalo Tradacete.

    Anksčiau, 2022 metais, bendrovė buvo pritraukusi 1,6 mln. eurų, o šis etapas leidžia perjungti didesnę pavarą plėtroje. Su nauju kapitalu „Axomove“ planuoja auginti pardavimus įmonių, draudimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų segmentuose bei plėsti kompensavimo apimtį į kitas būkles.

    Įmonė taip pat įvardija tikslą plėstis už nugaros skausmo ribų, apimant daugiau raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, o taip pat metabolines ligas, ypač nutukimą. Pastaroji kryptis dera su platesne Europos sveikatos technologijų tendencija, kai nuotolinė stebėsena ir skaitmeninės intervencijos vis dažniau siejamos su lėtinių būklių valdymu ir ankstyva prevencija.

    Technologijų pusėje bendrovė ketina tobulinti platformą, akcentuodama patogesnę naudotojo patirtį, pažangesnį judesių fiksavimą ir motyvaciją didinančius elementus. Tokios funkcijos paprastai padeda spręsti vieną didžiausių skaitmeninės reabilitacijos iššūkių, kai ilgalaikis įsitraukimas mažėja, o rezultatams pasiekti reikia nuoseklumo.

    „Axomove“ skelbia turinti apie 150 klientų, tarp kurių yra ligoninės, įmonės ir draudikai, o sprendimu naudojasi apie 75 000 žmonių. Tarp klientų įvardijami tokie vardai kaip „Air France“, „Thales“ ir „Allianz“, taip pat sveikatos priežiūros organizacijos, įskaitant CHU de Lille ir „Ramsay Santé“.

    Vienas esminių įmonės augimo veiksnių yra tai, kad sprendimas Prancūzijoje jau kompensuojamas socialinio draudimo sistemos pacientams, turintiems apatinės nugaros dalies skausmą. Bendrovė nurodo turinti 30 darbuotojų ir planuoja per artimiausius trejus metus komandą padvigubinti.

  • „Sereact“ pritraukė 93 mln. eurų: DI robotikai iš sandėlių plečia į JAV, tarp klientų – BMW ir „PepsiCo“

    Štutgarte įsikūręs robotikos DI sprendimų kūrėjas „Sereact“ užsitikrino 93 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos „Cortex 2“ produkto plėtrai ir pirmajam biurui JAV, kurį planuojama atidaryti Bostone vasarą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Headline, prisidėjo Bullhound Capital, Daphni ir Felix Capital, o ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine taip pat dalyvavo. Tai vienas didesnių pastarojo meto sandorių Europoje fizinio DI ir sandėlių automatizavimo segmente.

    Kas yra „Cortex 2“?

    „Sereact“ kuria vadinamąjį robotų „smegenų“ modelį, kuris gali veikti su skirtingais robotais ir manipuliatoriais, nepririšant sprendimo prie vieno konkretaus gamintojo. Bendrovės teigimu, „Cortex 2“ jungia vaizdo, kalbos ir veiksmų modelį su pasaulio modeliu, leidžiančiu robotui prieš judesį „pasimatuoti“ kelis veiksmų scenarijus ir pasirinkti tikėtiniausiai pavyksiantį.

    Toks metodas svarbus darbams, kuriuose neužtenka vien reaguoti į tai, ką mato kamera, nes reikia numatyti kontaktą ir paklaidų riziką. Įmonė akcentuoja, kad tai atveria kelią sudėtingesnėms užduotims, pavyzdžiui, dalių komplektavimui ar tiksliam komponentų įstatymui, kur klaidos gali brangiai kainuoti.

    Duomenys iš realių diegimų

    „Sereact“ pabrėžia, kad robotikos DI proveržis tiesiogiai priklauso nuo realaus pasaulio duomenų, todėl sprendimai turi būti diegiami gamyboje, o ne tik testuojami laboratorijose. Pasak bendrovės, sandėliai tam ypač tinkami dėl milžiniško objektų įvairovės, didelio tempo ir nuolatinių „kraštinių atvejų“, kai robotui reikia mokytis iš nesėkmių.

    Įmonė teigia turinti daugiau nei 200 veikiančių sistemų, kurios atliko daugiau nei 1 000 000 000 paėmimų realioje gamybinėje aplinkoje. Tarp įvardijamų klientų yra BMW, „PepsiCo“, „Mercedes-Benz“ ir „Daimler Truck“, taip pat logistikos ir e. komercijos įmonės Europoje.

    „Anksti supratome, kad tikro robotikos DI nesukursi laboratorijoje. Jį sukuri ten, kur sistema dirba, klysta ir mokosi iš to, kas iš tikrųjų vyksta sandėlyje“, – sakė „Sereact“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ralfas Gulde.

    Kodėl taikosi į JAV?

    Plėtra į JAV rodo ambiciją konkuruoti vienoje didžiausių sandėliavimo ir gamybos automatizavimo rinkų, kur sprendimų paklausą kelia darbo jėgos trūkumas, augantys pristatymo greičio lūkesčiai ir spaudimas didinti našumą. „Sereact“ planuoja stiprinti vietinę komandą, kad galėtų greičiau diegti sprendimus ir aptarnauti klientus Šiaurės Amerikoje.

    Bendrovė taip pat sieja augimą su platesne tendencija: nuo siaurų, vienai užduočiai „užprogramuotų“ robotų pereinama prie DI modeliais paremtų sistemų, kurios lengviau prisitaiko prie naujų objektų ir procesų. Tokios technologijos tampa svarbios ne tik sandėliuose, bet ir gamyboje, kur kiekviena minutė prastovos turi aiškią kainą.

  • Kopenhagos „Atech“ pritraukė 681 000 eurų: DI žada pagreitinti ir atpiginti aparatinės įrangos prototipus

    Kopenhagoje įsikūręs aparatinės įrangos startuolis „Atech“ pranešė užsitikrinęs 681 000 eurų išankstinio pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą platformą, kuri turi supaprastinti fizinių produktų kūrimą nuo idėjos iki prototipo, naudojant natūralios kalbos užklausas.

    Į raundą investavo „Nordic Makers“, „Emblem“, „Lovable“, „Sequoia Scout Fund“ ir „Andreessen Horowitz Scout Fund“. Nors suma nėra didelė, ankstyvame etape ji skirta suformuoti produktą ir patikrinti, ar DI metodai gali realiai sumažinti aparatūros kūrimo kainą bei laiką.

    „Matau panašius dėsningumus, kokius anksčiau matėme „Lovable“ istorijoje, tik šįkart aparatinėje įrangoje. Labai įdomu stebėti „Atech“ kelionę“, – sakė „Lovable“ vadovas Antonas Osika.

    „Atech“ save pozicionuoja kaip įrankį, mažinantį slenkstį tiems, kurie turi idėją, bet neturi inžinierių komandos, laboratorijos ar ilgo produkto vystymo grafiko. Startuolis teigia, kad tradiciškai prototipų kūrimas reikalavo arba ilgametės specializacijos, arba didelių biudžetų, todėl nemažai sumanymų taip ir likdavo brėžiniuose.

    Bendrovė kalba apie vadinamąją vibe-engineering kryptį aparatinėje įrangoje, kai žmogus aprašo norimą įrenginį paprastais žodžiais, o sistema automatiškai paruošia prototipo sprendinį ir pagrindinius techninius komponentus. Tokia idėja atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai vis dažniau perkelia sudėtingas inžinerines užduotis į aukštesnį, vartotojui suprantamesnį abstrakcijos lygį.

    „Aparatinė įranga ilgai priklausė tiems, kurie turi biudžetus ir laiką. Mes ją grąžiname žmonėms su idėjomis“, – teigė vienas iš „Atech“ įkūrėjų Vladimiras Baranas.

    „Atech“ 2026 metais įkūrė Tomas Erik Harmer, Vladimiras Baranas ir Davidas Stålmarckas. Komanda siekia, kad fizinių produktų prototipų kūrimas būtų panašiai greitas kaip programinės įrangos kūrimas, kur jau susiformavo platus įrankių sluoksnis nuo idėjos iki veikiančio rezultato.

    Rinkos kontekstas bendrovei palankus: investuotojai Europoje ir JAV aktyviai ieško projektų, kurie stiprintų vadinamąją fizinio pasaulio DI kryptį, apimančią robotiką, pramoninę automatizaciją, inžinerinę infrastruktūrą ir programiškai valdomą gamybą. Tokios priemonės vertinamos todėl, kad jos gali sutrumpinti kūrimo ciklus, sumažinti prototipavimo klaidų kainą ir leisti mažesnėms komandoms pasiekti rezultatą, kuriam anksčiau reikėdavo didelių organizacijų resursų.

    Vis dėlto pažadas automatizuoti prototipavimą reiškia ir praktinius iššūkius: nuo komponentų tiekimo realybės iki sertifikavimo reikalavimų ir gamybinio pakartojamumo. „Atech“ sėkmė priklausys nuo to, ar platforma gebės pateikti ne tik gražius koncepcinius modelius, bet ir inžineriškai pagrįstus sprendinius, kuriuos galima patikimai pagaminti ir ištestuoti.

  • Pramoninių valymo robotų kūrėja „KEMARO“ pritraukė 4,2 mln. eurų: akys krypsta į JAV plėtrą

    Šveicarijos pramoninių valymo robotų kūrėja „KEMARO“ paskelbė užbaigusi B serijos finansavimo etapo išankstinį sandorį, per kurį pritraukė 4,2 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos spartesnei tarptautinei plėtrai, o pagrindinis dėmesys artimiausiu metu tenka JAV rinkai.

    Išankstiniam sandoriui vadovavo investuotojas Spicehaus Partner AG, o viso B serijos etapo tikslas siekia apie 17 mln. eurų. „KEMARO“ teigimu, tokia suma leistų greičiau didinti gamybos ir aptarnavimo pajėgumus, taip pat plėsti produktų portfelį, kad būtų atliepti skirtingų pramonės objektų poreikiai.

    JAV rinka tampa prioritetu

    Bendrovė akcentuoja, kad JAV nebėra bandomasis projektas, o viena svarbiausių būsimų pajamų krypčių. Siekiant užtikrinti spartesnį įėjimą į rinką, vienas iš įkūrėjų Thomas Oberholzer planuoja persikelti į JAV ir tiesiogiai vadovauti plėtros strategijai.

    „KEMARO“ taip pat patvirtino įsteigusi dukterinę įmonę KEMARO Inc. ir atidariusi pirmąjį biurą Atlantoje. Ši lokacija turėtų tapti pardavimų, klientų sėkmės ir verslo plėtros centru, orientuotu į Šiaurės Ameriką.

    Privatumas kaip konkurencinis pranašumas

    Vienas iš bendrovės išskiriamų argumentų JAV pramonės klientams yra vadinamasis Privacy by Design požiūris. „KEMARO“ teigimu, jų robotai nerenka vaizdinės informacijos ir nenaudoja 360 laipsnių kamerų, todėl mažina pramoninio šnipinėjimo ir jautrių duomenų nutekėjimo rizikas.

    Toks sprendimų dizainas gali būti reikšmingas gamybos ir logistikos objektuose, kur dažnai keliami griežti reikalavimai dėl konfidencialumo, prieigos kontrolės ir duomenų tvarkymo. Praktikoje tai reiškia, kad automatizacija diegiama neaukojant saugumo principų, kurių laikosi didelės pramonės organizacijos.

    Naujas modelis ir augimo planai

    „KEMARO“ veikia nuo 2016 metų ir kuria autonominius pramoninių grindų valymo sprendimus, skirtus sudėtingoms, didesnės taršos aplinkoms, pavyzdžiui, logistikos centrams ir gamykloms. Bendrovė nurodo pardavusi daugiau nei 1 500 robotų ir aptarnaujanti per 600 pramoninių klientų įvairiose šalyse.

    Šalia plėtros JAV, įmonė ruošiasi pristatyti naują modelį K700, kuris turėtų būti kompaktiškesnis ir pritaikytas ankštesnėms pramoninėms erdvėms bei mažesniam pravažiavimo aukščiui. Pasak „KEMARO“, tikslas yra ne tik didinti pardavimus, bet ir sparčiau plėsti diegimo mastą Europoje ir JAV, orientuojantis į tūkstančius veikiančių sistemų ateinančiais metais.

  • Londono „Ineffable Intelligence“ pritraukė 1 mlrd. eurų sėklos investiciją: kuo išsiskiria DI kryptis

    Rekordinė sėklos investicija Europoje

    Londone įsikūrusi „Ineffable Intelligence“ išėjo iš „stealth“ režimo ir paskelbė pritraukusi apie 1 mlrd. eurų sėklos investiciją, įmonę įvertinus maždaug 4,7 mlrd. eurų. Toks sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir tuo, kad ankstyvos stadijos finansavime Europoje tokio masto investicijos yra itin retos.

    Raundą kartu vedė „Sequoia Capital“ ir „Lightspeed Venture Partners“. Prie investuotojų prisidėjo ir „NVIDIA“, taip pat kiti rizikos kapitalo fondai bei institucijos, tarp jų Jungtinės Karalystės valstybės remiamos struktūros.

    Ką kuria „Ineffable Intelligence“?

    Įmonė teigia kurianti vadinamąjį supermokslininką, DI sistemą, kuri gebėtų mokytis iš savo patirties, o ne vien iš žmonių sukurtų duomenų rinkinių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį sustiprinimo mokymuisi, kai sistema tobulėja bandydama veiksmus, gaudama grįžtamąjį ryšį ir adaptuodamasi.

    Toks požiūris kontrastuoja su plačiai paplitusia didžiųjų modelių treniravimo logika, kai naudojami milžiniški tekstų, vaizdų ar kodo kiekiai. „Ineffable Intelligence“ tikslas yra pasiekti, kad DI ne tik atkartotų ar apibendrintų žmonių informaciją, bet ir atrastų naujas strategijas bei žinias per sąveiką su aplinka.

    „Mūsų misija yra pasiekti kontaktą su superintelektu. Kuriame sistemą, kuri pati iš savo patirties atrastų žinias, nuo elementarių įgūdžių iki gilių intelektinių proveržių“, – sakė „Ineffable Intelligence“ vadovas Davidas Silveris.

    Davido Silverio svoris ir rinkos signalas

    Davidas Silveris yra University College London profesorius, anksčiau vadovavęs sustiprinimo mokymosi krypčiai „Google DeepMind“. Jo vardas siejamas su tokiais projektais kaip „AlphaGo“, „AlphaZero“, „AlphaStar“ ir „AlphaFold“, kurie tapo svarbiais lūžiais modernioje DI istorijoje.

    Investuotojams tai yra aiškus signalas, kad statoma ne į greitą vartotojišką produktą, o į fundamentalią technologinę kryptį, kuri gali perrašyti, kaip DI sistemos mokosi ir kaip jos gali būti pritaikomos realiose, dinamiškose situacijose. Kartu tai rodo ir ryškėjančią tendenciją, kad vis didesnė kapitalo dalis keliauja į agentines sistemas, vertinimo metodikas ir naujus mokymosi režimus, o ne vien į dar didesnius teksto modelius.

    Sandorį papildo ir Jungtinės Karalystės siekis išlaikyti aukščiausio lygio DI kūrėjus šalyje, stiprinant vietinę ekosistemą bei bendrai finansuojant strategines technologijas. Tokios investicijos dažnai vertinamos kaip ilgalaikis statymas į kompetencijas, talentų pritraukimą ir infrastruktūrą, kuri lemia, kur gimsta kitos kartos proveržiai.

  • Startuolis „Realm“ pritraukė 4,2 mln. eurų: kaip DI trumpins įmonių pardavimų ciklus

    Startuolis „Realm“ pritraukė 4,2 mln. eurų: kaip DI trumpins įmonių pardavimų ciklus

    Kas yra „Realm“ ir ką finansuoja?

    Startuolis „Realm“ pritraukė apie 4,2 mln. eurų siekiančią pradinę investiciją, kad paspartintų įmonių pardavimų procesus ir sutrumpintų sandorių uždarymo laiką. Investicijų raundui vadovavo „Frontline Ventures“, prisidėjo „HubSpot Ventures“ bei keli technologijų sektoriaus investuotojai.

    Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos komandos plėtrai, veiklos mastelio didinimui ir platformos vystymui, orientuojantis į DI paremtus pajamų komandų procesus. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai DI sprendimai vis dažniau diegiami ne tik programuotojų, bet ir pardavimų bei klientų aptarnavimo komandose.

    Kodėl įmonių pardavimai stringa?

    Pajamų komandos dažnai remiasi išskaidytomis sistemomis ir nestruktūruotais dokumentais, todėl svarbių medžiagų parengimas užtrunka. Praktikoje tai reiškia lėtesnį reagavimą į užklausas ir daugiau rankinio darbo rengiant pasiūlymus, saugumo klausimynus ar verslo pagrindimus.

    Skirtingai nei programinės įrangos kūrime, kur kontekstą dažnai suteikia struktūruotos kodų bazės, pardavimų darbe informacija būna išbarstyta tarp pokalbių kanalų, CRM, failų saugyklų ir el. pašto. Dėl to DI priemonėms sunkiau patikimai „suprasti“, kuri informacija yra naujausia ir tinkama konkrečiam klientui ar pasiūlymui.

    Kaip veikia „Realm“ ir kur čia DI?

    „Realm“ siekia šią problemą spręsti paversdama žalius įmonės duomenis į struktūruotą kontekstą apie rinką, produktus, pardavimų piltuvą ir strategiją. Tokiu pagrindu DI agentai gali generuoti ir palaikyti sandoriui kritiškai svarbius dokumentus bei automatizuoti užduotis, kurios įprastai reikalauja daug rankinio darbo.

    Platforma integruojama su „Slack“, CRM sistemomis ir DI asistentais, kad darbuotojams nereikėtų keisti įprastų darbo įpročių. Augant naudojimui, sugeneruoti dokumentai ir žmonių pataisymai grįžta atgal į sistemą, taip formuojant nuolat tobulinamą žinių bazę, kuri gali būti pakartotinai panaudojama visoje organizacijoje.

    „Paprastai 70–80 proc. „Realm“ darbo patvirtinama be pakeitimų. Visi pataisymai grįžta į „Realm“ kontekstą ir kuria kaupiamą įrašą, iš kurio naudą gauna visa organizacija“, – sakė „Realm“ vadovas Mikko Mäntylä.

    Bendrovė akcentuoja, kad klientai sprendimą naudoja ruošiant didelių konkursų pasiūlymus, RFP atsakymus, saugumo klausimynus ir verslo pagrindimus, kurie daro įtaką svarbiems pirkimo sprendimams. Jei platformai pavyksta sumažinti parengimo laiką ir standartizuoti turinį, įmonėms tai gali reikšti greitesnius ciklus ir mažesnes sąnaudas vienam sandoriui.

    Šaltiniai:
    https://tech.eu/2024/06/04/ex-slush-leaders-startup-realm-secures-eur17m-for-ai-knowledge-search/
    https://www.withrealm.com/

  • ES ir Ukraina pradeda 160 mln. eurų gynybos inovacijų programą: tikslas pritraukti 400 mln.

    ES ir Ukraina pradeda 160 mln. eurų gynybos inovacijų programą: tikslas pritraukti 400 mln.

    Europos Komisija ir Ukrainos gynybos ministerija šią savaitę pradėjo naują bendradarbiavimo iniciatyvą, skirtą investicijoms į inovatyvias ir proveržio technologijas. Programa pristatyta ES ir Ukrainos verslo susitikimo Briuselyje metu.

    Iniciatyva siejama su platesniu tikslu stiprinti Ukrainos atsparumą ir gynybos pramonės pajėgumus, kartu didinant valstybės gynybinius pajėgumus. Akcentuojama, kad investicijos nukreipiamos į sektorius, kurie gali duoti greitą praktinę naudą tiek gynyboje, tiek ekonomikoje.

    Kaip veiks 160 mln. eurų paketas

    Susitarimu sukuriama 160 mln. eurų finansinė programa, kurią sudaro 140 mln. eurų ES garantija ir dar 21 mln. eurų ES investicinės dotacijos. Šie instrumentai skirti mažinti riziką finansuotojams ir sudaryti sąlygas lengviau skolinti įmonėms.

    Skelbiama, kad bendrai šios priemonės galėtų atverti iki 400 mln. eurų bankinio finansavimo. Lėšos būtų naudojamos tiek kapitalo investicijoms, tiek veiklos sąnaudoms, kas gynybos technologijų sektoriuje dažnai yra kritiška sparčiai plečiant gamybą.

    Technologijos, į kurias orientuojamasi

    Programa numato paramą strateginiams Ukrainos ekonomikos sektoriams, daugiausia dėmesio skiriant dvigubos paskirties technologijoms. Tarp prioritetų minimi oro, sausumos ir jūrų dronai, elektroninės apsaugos priemonės, kosmoso technologijos, ryšio ir navigacijos sprendimai bei kritiniai komponentai.

    Tikimasi, kad dėmesys dvigubos paskirties sprendimams leis greičiau perkelti technologijas iš laboratorijų į realų pritaikymą. Toks modelis paprastai stiprina tiek gynybinius pajėgumus, tiek pramonės konkurencingumą, nes tos pačios technologijos gali būti naudojamos ir civilinėje rinkoje.

    Didesnės galimybės startuoliams ir DI sprendimams

    Svarbi programos dalis siejama su naujomis galimybėmis startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms, dirbančioms gynybos ir pažangiųjų technologijų sandūroje. Skelbiama, kad rizikos mažinimas ankstyvoje stadijoje galėtų padėti greičiau pereiti nuo prototipo iki diegimo.

    Tarp sričių, kuriose tai ypač aktualu, įvardijamos autonominės sistemos, DI paremta mūšio lauko žvalgyba ir atsparūs ryšiai. Tokios technologijos reikalauja nuolatinio bandymų ciklo, gamybos pajėgumų ir patikimų tiekimo grandinių, todėl prieiga prie didesnio finansavimo tampa lemiama.

    „Pradedame sistemingą bendradarbiavimą su Europos Komisija investuojant į gynybos inovacijas. Mūsų pastangos nukreiptos į technologijų, kurios jau įrodė savo efektyvumą mūšio lauke, palaikymą ir pranašumo šiuolaikiniame kare nustatymą“, – sakė Ukrainos gynybos viceministras Europos integracijai Serhiy Boyev.

    „Šiandien dvigubos paskirties technologijos svarbios tiek gynybai, tiek pramonės plėtrai. Todėl tokia parama stiprina konkrečius Ukrainos pajėgumus: gamybą, technologines galimybes ir gynybai reikalingų sprendimų kūrimą. Plačiąja prasme tai yra indėlis į visos Europos saugumą“, – teigė Ukrainos gynybos ministerijos patarėja Hanna Hvozdyar.

    Nurodoma, kad programą koordinuos Ukrainos gynybos ministerija. Programos vykdytoju numatyta Nacionalinė plėtros institucija NUR.

    Šaltiniai:
    https://defence-industry-space.ec.europa.eu/index_en
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/stronger-europe-world/eu-solidarity-ukraine_en