CP v2

Category: Įmonės

  • Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Kas paskelbta ir ką tai reiškia

    Bavarijoje veikianti biotechnologijų bendrovė „mbiomics“ pranešė užbaigusi A serijos finansavimo etapą ir iš viso pritraukusi 30 mln. eurų. Pasak įmonės, naujausia investicijų dalis siekė 12 mln. eurų ir leidžia pereiti nuo technologijų platformos kūrimo prie pasirengimo klinikiniams tyrimams.

    Finansavimo etape dalyvavo anksčiau investavę fondai, tarp jų MIG Fonds ir Bayern Kapital. „mbiomics“ teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra sukurti pramoniniu mastu gaminamą, farmacinius standartus atitinkantį mikrobiomo terapijos produktą.

    Kuo skiriasi „gyvas“ mikrobiomo vaistas

    Įmonė kuria vadinamuosius gyvuosius bioterapinius produktus, tai yra geriamus preparatus iš gyvų bakterijų padermių. Idėja paremta tuo, kad žarnyno mikrobioma daro įtaką imuninei ir metabolinei būklei, o tiksliniai mikrobų deriniai gali padėti atkurti sutrikusią ekosistemą.

    Iki šiol plačiausiai žinomas būdas keisti mikrobiomą buvo fekalinės mikrobiotos transplantacija, tačiau tai sunkiai standartizuojamas ir menkai mastelį leidžiantis sprendimas. „mbiomics“ pabrėžia, kad kuria apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumus, kuriuos galima nuosekliai atkartoti ir gaminti pagal farmacijos reikalavimus.

    „Nors žarnyno mikrobiomos klinikinis potencialas gerai suprantamas, paversti mikrobiomu paremtas terapijas masteliu gaminamu produktu ilgai buvo reikšmingas inžinerinis iššūkis“, – sakė „mbiomics“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johannesas B. Woehrsteinas.

    Pirmasis taikinys: melanoma ir derinimas su imunoterapija

    „mbiomics“ pagrindinį kandidatą MBX-116 planuoja vertinti kaip papildomą terapiją kartu su imuninių kontrolės taškų inhibitoriais pažengusios melanomos atveju. Įmonė remiasi klinikiniais duomenimis, rodančiais, kad žarnyno mikrobiomos moduliavimas kai kuriems pacientams gali reikšmingai pagerinti atsaką į imunoterapiją.

    Bendrovė nurodo, kad 1B fazės klinikinio tyrimo pradžia šiuo metu planuojama 2027 metais. Iki tol ketinama parengti visą duomenų paketą, reikalingą leidimų procedūroms, ir užtikrinti stabilų gamybos procesą.

    „Džiaugiamės galėdami tęsti paramą šiame finansavimo etape. Nuo pirminės investicijos komanda padarė įspūdingą pažangą versdama mikrobiomos mokslą masteliu taikomu terapiniu sprendimu“, – sakė MIG Capital atstovas Matthiasas Kromayeris.

    Kur bus panaudoti 30 mln. eurų

    „mbiomics“ skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į leidimus klinikai atveriančių farmakologinių duomenų rinkinių stiprinimą, GMP parengties didinimą ir gamybos plėtrą. Tai vienas sudėtingiausių mikrobiomo terapijų etapų, nes reikia užtikrinti ne tik saugumą, bet ir pastovią sudėtį bei aktyvumą kiekvienoje partijoje.

    Be onkologijos, įmonė mini platesnę kūrimo kryptį, kur mikrobioma galėtų būti svarbi autoimuninių ir neurodegeneracinių ligų kontekste. Vis dėlto artimiausias „mbiomics“ etapas yra klinikinis įrodymas, ar apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumas gali patikimai sustiprinti standartinių gydymo metodų poveikį.

  • Leipcigo „Primogene“ pritraukė 4,1 mln. eurų: siekia išplėsti fermentinę sudėtingų bioaktyvių molekulių gamybą

    Leipcigo „Primogene“ pritraukė 4,1 mln. eurų: siekia išplėsti fermentinę sudėtingų bioaktyvių molekulių gamybą

    Leipcige įsikūręs biotechnologijų startuolis „Primogene“ pritraukė 4,1 mln. eurų sėklinio etapo investiciją, kurią ketina skirti gamybos apimčių didinimui, intelektinės nuosavybės portfelio plėtrai ir partnerystėms su pramonės žaidėjais. Bendrovė kuria fermentinės biogamybos procesus, leidžiančius tvariau ir didesniu mastu gaminti sudėtingas, didelės vertės bioaktyvias molekules.

    Investicijų raundui vadovavo High-Tech Gründerfonds (HTGF), taip pat prisidėjo Technologiegründerfonds Sachsen (TGFS), better ventures, Sächsische Beteiligungsgesellschaft (SBG), Golzern Holding GmbH, FS Life Science Investment GmbH ir privatus investuotojas Dr. Marc Struhalla. Įmonė teigia, kad kapitalas padės pereiti į kitą etapą ir pagreitinti produktų komercinį diegimą.

    „Šis kapitalas leis mums pereiti į kitą „Primogene“ etapą: didinti gamybą, auginti komandą ir paspartinti mūsų produktų pramoninį paleidimą“, – sakė „Primogene“ vadovas ir vienas įkūrėjų dr. inž. Reza Mahour.

    „Primogene“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė dr. inž. Reza Mahour, Valerian Grote ir Linda Karger. Bendrovė orientuojasi į molekules, kurios struktūriškai yra identiškos natūraliai randamoms, tačiau gali būti pagaminamos tvariau ir ekonomiškiau, išlaikant pramoninį mastelį.

    Pagrindinė įmonės kryptis siejama su funkcinių ingredientų gamyba mitybai ir asmens priežiūrai, taip pat žaliavomis farmacijos ir biofarmacijos sektoriams. Įmonė pabrėžia žmogaus pieno oligosacharidų svarbą, ypač junginio disialyllacto-N-tetraose (DSLNT), kuris laikomas kliniškai reikšmingu neišnešiotiems kūdikiams.

    Bendrovės teigimu, tradiciniai fermentacijos pagrindu veikiantys metodai susiduria su didele kapitalo poreikio, eksploatacinių sąnaudų ir biologinių apribojimų našta, kai kalbama apie itin sudėtingas struktūras. „Primogene“ akcentuoja, kad fermentiniai procesai leidžia efektyviau įveikti šiuos barjerus ir užtikrinti sudėtingų molekulių gamybą dideliu mastu.

    Įmonė nurodo jau turinti komercinių partnerių asmens priežiūros sektoriuje, o jos veikliosios medžiagos yra prieinamos rinkoje. Farmacinių žaliavų kryptis, pasak „Primogene“, šiuo metu aktyviai vertinama klientų, o dalis bendradarbiavimų yra pažengusioje stadijoje.

    Technologijos pritaikymas, bendrovės vertinimu, gali apimti ne tik kūdikių mitybą, bet ir suaugusiųjų žarnyno sveikatos palaikymą, senjorų kognityvinių funkcijų stiprinimą bei funkcinius ingredientus kosmetikai. „Mūsų tikslas yra padaryti sudėtingus ingredientus prieinamus dideliu mastu ir taip prisidėti prie žmonių sveikatos kiekviename amžiaus tarpsnyje“, – sakė „Primogene“ operacijų vadovė ir viena įkūrėjų Linda Karger.

    Gamybos grandinę „Primogene“ valdo savo Leipcigo padalinyje: nuo fermentų kūrimo ir gamybos iki biotransformacijos ir galutinio išgryninimo. Įmonė taip pat teigia, kad procesus remia platus intelektinės nuosavybės portfelis, apimantis kelias produktų kategorijas.

    Be to, bendrovė ieško bendrų vystymo partnerių tarp kūdikių mišinių gamintojų ir funkcinių maisto produktų kūrėjų, kad sudėtingi žmogaus pieno oligosacharidai, įskaitant DSLNT, galėtų pasiekti rinką dideliu mastu. Kartu su Fraunhofer IZI Leipcige „Primogene“ tiria savo ingredientų potencialą infekcinių ligų prevencijai, o su neonatologijos intensyviosios terapijos skyriais stebi oligosacharidų koncentracijas motinų piene po priešlaikinio gimdymo.

    Gautas finansavimas, pasak įmonės, bus nukreiptas į gamybinių pajėgumų didinimą Leipcige, patentų ir technologinės apsaugos plėtrą bei komandos stiprinimą. Taip pat planuojama plėsti klientų ratą ir pasirašyti naujas strategines partnerystes, kurios leistų greičiau pereiti nuo laboratorinių procesų prie stabilios pramoninės gamybos.

  • Britų „Ponda“ ieško naujų investuotojų: augalinė BioPuff izoliacija madai žada plėtrą

    Didžiosios Britanijos Bristolyje įsikūrusi biomaterialų bendrovė „Ponda“ pradėjo naują sutelktinio finansavimo kampaniją platformoje „Republic“. Įmonė siekia pritraukti bent 230 000 eurų, kad galėtų didinti augalinės izoliacijos BioPuff gamybos apimtis ir paspartinti komercinę plėtrą.

    „Ponda“ teigimu, iki šiol iš viso pritraukta apie 5 600 000 eurų, įskaitant dotacijas ir apdovanojimus. Pernai lapkritį įmonė taip pat skelbė apie 2 000 000 eurų pradinės stadijos investicijų etapą, o dabartinis finansavimas orientuotas į gamybos mastelio didinimą, procesų stiprinimą ir produkto įvedimą į platesnę rinką.

    „Mada jau daug metų kalba apie geresnių medžiagų poreikį, tačiau tikras išbandymas yra tai, ar jos gali veikti gaminiuose, tiekimo grandinėse ir reikšmingu mastu. Būtent tai kuriame su BioPuff: ne tik naują izoliaciją, bet ir sistemą, kuri sujungia produkto savybes su šlapynių atkūrimu“, – sakė „Ponda“ bendraįkūrėjas ir vadovas Julianas Ellis-Brownas.

    Kas yra BioPuff ir kodėl tai svarbu?

    BioPuff yra augalinė izoliacija, gaminama iš pluošto, išgaunamo iš šlapynėse auginamo plačialapio švendro (Typha). Bendrovė pabrėžia, kad žaliava gaunama taikant paludikultūrą, kai ūkininkaujama ne nusausintuose, o vėl sudrėkintuose durpynuose ir kitose šlapiose teritorijose.

    Toks modelis siekia spręsti dvi problemas vienu metu: mažinti priklausomybę nuo iškastinės kilmės sintetinių užpildų ir kartu skatinti šlapynių atkūrimą. „Ponda“ argumentuoja, kad nusausintos šlapynės tampa reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, todėl jų atkūrimas gali turėti didelę klimato naudą.

    Investuotojų dėmesys biomedžiagoms auga

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija finansuoti mažesnio anglies pėdsako, celiuliozės pagrindu kuriamas ir žiediškumą skatinančias medžiagas. Šiame kontekste „Ponda“ kampanija papildo platesnį signalą rinkai, kad prekės ženklai ieško alternatyvų tiek tradiciniams pūkams, tiek naftos pagrindu gaminamiems užpildams.

    Įmonė skelbia, kad BioPuff jau buvo išbandyta su tokiais prekių ženklais kaip „Stella McCartney“, „Berghaus“, „Ahluwalia“ ir „Sheep Inc.“. Pasak „Ponda“, ankstyvas naudojimas realiuose produktuose turėtų padėti įrodyti, kad medžiaga gali atitikti praktinius reikalavimus, o ne būti vien laboratorinis prototipas.

    „Partnerių, tokių kaip H&M Foundation ir Parley for the Oceans, parama padėjo patvirtinti mūsų darbo aktualumą. Dabar galimybė yra įrodyti, kad regeneracinės medžiagų sistemos gali būti komerciškai gyvybingos ir realiai naudingos prekės ženklams“, – pridūrė Julianas Ellis-Brownas.

    Jei gamybos mastelis bus sėkmingai padidintas, „Ponda“ tikisi pereiti nuo bandomųjų partijų prie stabilesnio tiekimo platesniam klientų ratui. Tai svarbu ir dėl to, kad madai mažinant poveikį klimatui, vien prototipų nebeužtenka, rinkai reikia pakankamų apimčių, pastovios kokybės ir aiškiai suvaldytų tiekimo grandinių.

  • Dovanų platforma „Flowwow“ tampa „Udora“: atsiskiria nuo Rusijos ir pritraukia 8,5 mln. eurų plėtrai Europoje

    Dovanų prekyvietė „Flowwow“ keičia pavadinimą į „Udora“ ir skelbia užbaigusi prekės ženklo atnaujinimą, susietą su ilgesnį laiką planuotu atsiskyrimu nuo buvusių operacijų Rusijoje. Bendrovė teigia, kad nuo šiol veiks kaip visiškai savarankiškas verslas, orientuotas į tarptautines rinkas, o Europos augimas įvardijamas kaip vienas pagrindinių prioritetų.

    Kartu „Udora“ pranešė pritraukusi 8,5 mln. eurų privačių investicijų, kurias ketina skirti gilesniam įsitvirtinimui Europos šalyse, prekių katalogo plėtrai ir personalizacijos sprendimams. Bendrovės teigimu, būstinė įsikūrusi Dubajuje, o Rusijoje veikianti dalis ir toliau vystysis atskirai savo ekosistemoje.

    Kas keičiasi klientams ir pardavėjams?

    „Udora“ veikia kaip tarpininkaujanti platforma, jungianti pirkėjus su vietiniais floristais, konditeriais ir smulkiaisiais gamintojais. Bendrovė nurodo, kad dirba daugiau nei 50 rinkų ir per 1 500 miestų, o kataloge siūloma daugiau nei 150 000 prekių daugiau nei 25 kategorijose.

    Modelis paremtas vietiniais nepriklausomais pardavėjais: užsakymus įgyvendina smulkusis ir vidutinis verslas, o platforma suteikia skaitmeninę infrastruktūrą, rinkodaros įrankius ir prieigą prie pasikartojančių pirkėjų. Tokia schema, pasak bendrovės, leidžia mažesniems pardavėjams pasiekti auditoriją, kurios savarankiškai jie nepasiektų.

    Europa ir DI personalizacija

    Bendrovė sako, kad Europoje paklausiausios kategorijos išlieka gėlės, po jų rikiuojasi konditerija, augalai ir personalizuotos dovanos. Tolimesnė plėtra numato asortimento didinimą, įtraukiant daugiau namų dekoro, dovanų rinkinių ir kitų regioninėms progoms pritaikytų sprendimų.

    Svarbi kryptis yra DI pagrįsta personalizacija: planuojama gerinti dovanų paieškos ir pirkimo patirtį, pritaikant pasiūlymus pagal naršymo ir pirkimo istoriją. Taip pat minimi norų sąrašai, prenumeratos tipo dovanos ir platesnės pristatymo galimybės, įskaitant siuntimą paštu tose kategorijose, kur tai aktualu.

    Augimo tikslai po investicijų

    „Udora“ tikisi, kad po prekės ženklo atnaujinimo ir investicijų pavyks paspartinti augimą, didinti pardavėjų bazę ir plėsti kategorijas. Bendrovė viešai komunikuoja tikslus pasiekti 350 000 užsakymų pasauliniu mastu ir auginti pardavėjų skaičių 40 proc.

    Taip pat nurodoma ambicija pasiekti apie 23 mln. eurų bendrąją prekių vertę, kurią turėtų lemti plėtra į naujas kategorijas ir didesnis pasikartojančių pirkėjų srautas. Europos rinkose, kur elektroninė prekyba yra brandi ir konkurencinga, tokie tikslai reikš ir agresyvesnį vietinį prisitaikymą bei aiškesnį diferenciavimą nuo bendrinių prekyviečių.

    „Udora yra projekto evoliucija po dešimtmečio, kai jungėme žmones per vietinius kūrėjus. Dabar pereiname į etapą, kai siekiame giliau įsitvirtinti rinkose, kuriose veikiame, geriau prisitaikyti kiekviename regione ir kurti pažangias technologijas, kad dovanų atradimas bei pirkimas būtų paprastesnis“, – sakė „Udora“ vadovas ir įkūrėjas Slava Bogdan.

  • Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Edinburge įsikūręs startuolis „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Tensor Ventures“, kartu investavo Silicio slėnyje veikianti „Blank Space Ventures“ ir dar keli fondai.

    Bendrovė teigia sukūrusi veikiantį visiškai naujo tipo fotolitografijos įrenginio prototipą. Jo idėja paremta šviesos savybių panaudojimu, kad fotoniniai lustai būtų gaminami greičiau, lengviau perkonfigūruojamai ir su didesne 3D valdymo kontrole.

    „Cnuic“ tikslas yra sumažinti vieną didžiausių fotoninių lustų plėtros barjerų: sudėtingą ir brangią gamybą. Jei tokią technologiją pavyktų išplėsti iki pramoninio masto, ji galėtų paspartinti fotonikos sprendimų diegimą duomenų centruose ir ryšių infrastruktūroje.

    Kodėl fotoniniai lustai tampa svarbūs?

    Puslaidininkių pramonė ieško būdų didinti spartą ir energinį efektyvumą, kai tradiciniai silicio sprendimai vis labiau artėja prie fizinių ribų. Fotoniniai lustai duomenis perduoda ne elektronais, o šviesa, todėl teoriškai gali užtikrinti didelį pralaidumą ir mažesnius šilumos nuostolius.

    Praktikoje tai ypač aktualu duomenų centrams, kurių sąnaudas smarkiai didina elektros vartojimas ir aušinimas. Dėl to bet kokios technologijos, mažinančios energijos poreikį ir „siaurąsias vietas“ tarp skaičiavimo mazgų, gali turėti tiesioginį komercinį efektą.

    Ryšys su DI ir naujomis taikymo sritimis

    Augant DI modelių apimtims, vis didesnę reikšmę įgauna ryšio tarp daugybės procesorių greitis ir energinis efektyvumas. „Cnuic“ akcentuoja, kad fotoninių sprendimų proveržis galėtų padėti mažinti komunikacijos „butelio kakliukus“ didelio masto skaičiavimuose.

    Bendrovė taip pat nurodo platesnį šviesa paremtų sistemų potencialą, įskaitant metalešius, 3D fotoninius kristalus, AR ir VR bangolaidžius, lankstias gardeles ir panašius sprendimus. Tokios kryptys jau dabar domina tiek mokslą, tiek pramonę, tačiau jų plėtrą dažnai riboja gamybos sudėtingumas.

    „Mes išmokome naudoti elektronus. Dabar mokomės naudoti šviesą. „Cnuic“ kuria įrankius, kurie leis tai daryti masiškai“, – sakė vienas iš „Cnuic“ bendraįkūrėjų Omaras Durrani.

    Investuotojai pabrėžia, kad giliųjų technologijų (deep tech) srityje lemiamas veiksnys yra ne vien idėja, bet ir gebėjimas ją paversti patikima gamybos technologija. Jei „Cnuic“ sprendimas pasiteisins, jis gali tapti reikšmingu žingsniu, stiprinančiu Europos pozicijas puslaidininkių ir fotonikos grandinėse.

  • „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    Skaitmeninių kūrybos išteklių platforma „Freepik“ paskelbė apie prekės ženklo atnaujinimą ir nuo šiol veiks kaip „Magnific“. Pokytis žymi bendrovės kryptį nuo atskirų kūrybinių produktų į vieną integruotą DI kūrybos platformą, skirtą tiek individualiems kūrėjams, tiek įmonėms.

    Bendrovė teigia, kad į naują etapą žengia turėdama apie 200 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ir daugiau nei 1 mln. mokančių prenumeratorių. Taip pat nurodoma, kad platformą naudoja daugiau nei 250 verslo klientų, tarp jų BBC ir kitos tarptautinės organizacijos, kurios DI sprendimus taiko realiuose kūrybiniuose procesuose.

    „Pradėjome be kapitalo, trys draugai su didelėmis svajonėmis“, – sakė „Magnific“ vadovas Joaquín Cuenca.

    „Mes nežinojome, ką tiksliai sukursime. Žinojome tik tai, kad nenorime stovėti vietoje. Suradome naujų dalykų, kuriuos galime kurti, ir dabar ieškosime naujų istorijų, kurias galime papasakoti“, – sakė jis.

    „Freepik“ buvo įkurta Malagoje 2010 metais kaip grafinės medžiagos paieškos sistema, o vėliau plėtėsi į platesnį kūrybos įrankių rinkinį. Pastaraisiais metais bendrovės strategiją ypač pakeitė generatyvinio DI banga, kuri paskatino rinką pereiti nuo pavienių įrankių prie platformų, apimančių visą kūrybos ciklą.

    Persivadindama į „Magnific“ įmonė siekia aiškiau parodyti, kad dabar siūlo ne kelis atskirus produktus, o vieną ekosistemą: nuo vaizdų generavimo ir raiškos gerinimo iki vaizdo sprendimų, garso funkcijų ir komandinio darbo aplinkos. Toks suvienodinimas atspindi ir platesnę tendenciją rinkoje, kai įmonės nori mažiau skirtingų prenumeratų ir daugiau vientisų darbo eigos sprendimų.

    Nuo eksperimentų prie gamybos

    Įmonių kūrybinės komandos vis rečiau DI naudoja vien testams ar idėjų generavimui. „Magnific“ komunikacijoje akcentuojama, kad verslo klientai DI jau taiko kampanijoms, vizualų prototipavimui ir turinio pritaikymui skirtingoms rinkoms, o tai DI priemones perkelia į kasdienę gamybą.

    Ši kryptis sutampa su bendra reklamos ir rinkodaros praktika: didėjant turinio apimtims ir kanalų skaičiui, auga poreikis greitai kurti variacijas, lokalizuoti medžiagą ir išlaikyti vizualinį nuoseklumą. Platformos, kurios sujungia kūrimą, redagavimą ir komandinį darbą, įmonėms tampa patrauklesnės nei pavieniai įrankiai.

    Kas yra no-collar ekonomika?

    „Magnific“ vadovas taip pat išskiria vadinamąją no-collar ekonomiką, kurioje kūrėjai, pasitelkę DI, gali padaryti daugiau be didelių komandų ar studijų infrastruktūros. Tokia idėja remiasi prielaida, kad DI ne tik automatizuoja dalį rutininių užduočių, bet ir sumažina įėjimo barjerus, todėl didėja žmonių, galinčių kurti profesionaliau, skaičius.

    Bendrovė nurodo, kad reikšminga dalis naujų kūrėjų platformoje prisistato kaip pradedantieji, o tai signalizuoja apie besikeičiantį kūrybos rinkos profilį. Praktikoje tai reiškia, kad įrankiai tampa paprastesni, o kokybiško turinio gamyba mažiau priklauso nuo brangios technikos ar specializuotos infrastruktūros.

    Prekės ženklo keitimas į „Magnific“ taip pat padeda įmonei vienu pavadinimu apjungti skirtingas funkcijas ir aiškiau komunikuoti vertę verslo klientams. Augant DI kūrybos sprendimų konkurencijai, laimi tos platformos, kurios geba pasiūlyti ne tik modelius ar efektus, bet ir patikimą, vientisą darbo eigą su aiškiais planų lygiais, valdymu ir komandinėmis funkcijomis.

  • Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahoje įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos etapą. Raundui vadovavo „Passion Capital“, kartu dalyvavo „Depo Ventures“, o vėlesnę investiciją skyrė „BADideas.fund“.

    Įmonę 2025 metais įkūrė Laura Ďorďová, Roman Kuchařík ir Petr Zahradník. „Tapaya“ kuria programinį sluoksnį, kuris bankams, finansinių technologijų bendrovėms ir programinės įrangos platformoms leidžia integruoti atsiskaitymų priėmimą fizinėse vietose tiesiai į savo programėles.

    Iki šiol daugelis prekybininkų ir paslaugų teikėjų tebėra priklausomi nuo specialių POS terminalų, kurie kainuoja, reikalauja priežiūros ir sukuria papildomą operacinę naštą. Integracijos į kasos sistemas, ERP ar savitarnos kioskus dažnai užtrunka, nes tenka derinti skirtingus apdorojimo tiekėjus ir laikytis sertifikavimo reikalavimų.

    „Tapaya“ teigia šią problemą sprendžianti suvienydama atitikties, sertifikavimo ir mokėjimų apdorojimo integracijas į vieną programinę platformą. Tokiu būdu įprasti komerciniai įrenginiai, pavyzdžiui, telefonai ar planšetės, gali būti paverčiami mokėjimų priėmimo įrenginiais, mažinant poreikį turėti atskirą aparatūrą.

    Pasak bendrovės, tikslas yra sutrumpinti diegimo terminus nuo mėnesių iki dienų, ypač ten, kur mokėjimų priėmimas turi būti įdiegtas daugelyje skirtingų įrenginių ir programų. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją pereiti prie programinės įrangos pagrindu veikiančių terminalų, kai mokėjimų priėmimas įterpiamas į verslo naudojamas sistemas.

    „Norime, kad mokėjimų priėmimas būtų toks paprastas kaip įjungti šviesą. Dešimtmečius tai reiškė priklausomybę nuo aparatūros: ją pirkti, nešiotis, jungti ir atskirai suderinti apskaitą. Prekybininkai pavargo nuo šio sudėtingumo“, – sakė „Tapaya“ bendraįkūrėja ir vadovė Laura Ďorďová.

    „Tapaya“ sprendimas kuriamas atsižvelgiant į besikeičiančius kortelių mokėjimų saugumo standartus, įskaitant PCI Security Standards Council gaires ir PCI MPoC kryptį, skirtą saugiam kortelių priėmimui komerciniuose įrenginiuose. Bendrovė pabrėžia, kad reikalavimų „sudėjimas“ į vieną integraciją partneriams leidžia greičiau pasiūlyti atsiskaitymus vietoje nebekuriant savo sertifikavimo infrastruktūros.

    Gautos lėšos bus naudojamos užbaigti PCI MPoC sertifikavimo procesą, toliau vystyti vidinę technologiją ir plėsti partnerių tinklą Europoje. Įmonė taip pat nurodo jau dirbanti su integracijomis Čekijoje ir siekianti augti Vidurio bei Rytų Europos ir Baltijos šalyse.

  • „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ pranešė planuojanti atidaryti fizinę mažmeninės prekybos erdvę Barselonoje. Tai bus pirmasis bendrovės žingsnis į nuolatinę prekybą ne tik skaitmeniniais kanalais, o naujoji vieta vadinsis „Revolut Store“.

    Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad erdvė įsikurs miesto centre ir bus didelė, o pats sumanymas lyginamas su „Apple“ parduotuvių formatu. „Revolut“ teigia, kad tikslas yra padaryti prekės ženklą labiau pasiekiamą ir padėti klientams lengviau atrasti bendrovės produktus.

    Ne banko skyrius, o patirties erdvė

    Bendrovė tiksliai neatskleidė, kokios paslaugos bus teikiamos „Revolut Store“, tačiau pabrėžė, kad tai nebus banko skyrius. Ispanijos dienraštis La Vanguardia nurodo, kad klientai galės gauti konsultacijas dėl paslaugų pasirinkimo ir dalyvauti su prekės ženklu susijusiose patirtyse.

    „Tai nebus laikina pop-up tipo vieta, o nuolatinė erdvė. Matoma, įtraukianti erdvė, kuri atgaivins mūsų ekosistemą“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    Pasak bendrovės, fizinė erdvė turėtų padėti stiprinti pasitikėjimą, nes skaitmeninę patirtį papildo tiesioginis kontaktas su žmonėmis. „Nusprendėme atidaryti fizinę erdvę, kad bendrautume su vartotojais taip, kaip tai daro gyvenimo būdo prekės ženklai“, – teigė „Revolut“ atstovas.

    Kodėl pasirinkta Barselona?

    „Revolut“ rinkodaros vadovas Antoine Le Nel La Vanguardia sakė, kad Barselona bendrovei ilgą laiką buvo tarsi bandymų aikštelė. Pasak jo, tai inovatyvus miestas, kuriame lengva pasiekti ir vietinius, ir tarptautinius klientus.

    „Pasirinkome Barseloną, nes ji visada buvo mūsų bandymų poligonas. Tai inovatyvus miestas, kuriame galime rasti ir vietinių, ir tarptautinių klientų“, – sakė Antoine Le Nel.

    Šis pasirinkimas siejamas ir su „Revolut“ veiklos mastu mieste: pranešama, kad Barselonoje bendrovė turi apie 700 darbuotojų. Taip pat čia „Revolut“ yra pasirinkusi vietą, kur pradėjo diegti pirmuosius bankomatus.

    Kada atsidarys ir kas dirbs?

    La Vanguardia skelbia, kad „Revolut Store“ veiks pagal nuomos sutartį ir įdarbins daugiau nei 20 žmonių. Parduotuvę planuojama atidaryti šių metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.

    Jei formatas pasiteisins, bendrovė svarstys jį kartoti ir kitose rinkose. Tai reikštų, kad „Revolut“ skaitmeninį modelį papildytų nuolatinė fizinių erdvių strategija, orientuota į konsultacijas, edukaciją ir prekės ženklo patirtį, o ne į tradicines kasdienes banko operacijas.

  • DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    Londone įsikūrusi bendrovė „Marloo“, kuri kuria dirbtinio intelekto sprendimą finansų patarėjams, užbaigė apie 9 mln. eurų vertės pradinį investicijų etapą. Jam vadovavo fondas Blackbird Ventures, dalyvavęs ir ankstesniame įmonės finansavime, o per maždaug metus bendra pritraukta suma siekia apie 11,7 mln. eurų.

    „Marloo“ vystoma platforma skirta sumažinti kasdienę administracinę naštą, kuri tenka finansų patarėjams. DI gali automatizuoti užrašų darymą po susitikimų, dokumentacijos tvarkymą ir su atitiktimi susijusius procesus, kad daugiau laiko liktų klientų konsultavimui.

    Tokio tipo sprendimai rinkoje sparčiai populiarėja, nes finansų konsultavimo paslaugos sunkiai plečiamos didinant klientų skaičių. Dalis problemos yra tai, kad įprasti įrankiai ne visada atitinka realų patarėjų darbo ritmą, o augantis reguliavimas didina dokumentavimo ir atsekamumo poreikį.

    Įmonė teigia, kad ilgainiui platforma gali padėti pastebėti galimybes, kurios kasdienėje rutinoje lieka nepamatytos dėl laiko stokos ar per siauros konteksto aprėpties. Praktikoje tai gali reikšti priminimus apie neatnaujintą kliento informaciją, laiku neperžiūrėtus tikslus ar kitus signalus, svarbius konsultacijoms.

    „Per ilgai patarėjams skirti įrankiai neatitiko šios atsakomybės masto. „Marloo“ tai keičia ir padaro darbą, kuris anksčiau tiesiog nebuvo įmanomas“, – sakė „Marloo“ bendraįkūrėjai Hardy Michel ir Shakeel Lala.

    Naujos investicijos bus nukreiptos į plėtrą Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje, kur, pasak įmonės, didėja sprendimo diegimas. Taip pat planuojamas žingsnis į JAV rinką ir platesnio produktų rinkinio kūrimas, siekiant, kad platforma taptų pagrindine patarėjų įmonių darbo sistema.

  • Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyne įsikūręs senjorų priežiūros startuolis „Patronus“ pranešė uždaręs 11 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė kuria mobilų avarinės pagalbos išmanųjį laikrodį ir šeimos programėlę, o gautas lėšas ketina skirti plėtrai ir naujiems produktams, susijusiems su gerove bei kasdieniu skaitmeniniu palydovu.

    Raundui vadovavo 3TS Capital Partners, prisidėjo „Grazia Equity“ ir ankstesni investuotojai „Singular“, „Burda Principal Investments“, „Adjacent“, NAP bei UVC Partners. „Patronus“ pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams skubios pagalbos iškvietimo pakabukams, kurie, nors naudojami dešimtmečius, dažnai lieka stalčiuje ar ant naktinio staliuko.

    „Norime sukurti pasaulį, kuriame senėjimas reiškia saugumą, savarankiškumą ir ryšį. Technologija turi prisitaikyti prie žmonių, o ne atvirkščiai“, – sakė „Patronus“ įkūrėjas Benas Staudtas.

    Startuolį 2022 metais įkūrė Benas Staudtas ir Timas Wagneris. Pasak bendrovės, klasikiniai avariniai pakabukai dažnai suvokiami kaip stigmatizuojantys, nepatogūs ir vizualiai primenantys medicininį prietaisą, todėl dalis vartotojų jų nenuolat dėvi.

    „Patronus“ teigia, kad prieš pristatydama pirmąjį produktą komanda konsultavosi su daugiau nei 1 000 potencialių klientų. Iš šių pokalbių išryškėjo, kad problema dažnai yra ne techninė, o susijusi su orumu ir kasdienio naudojimo įpročiais.

    Bendrovės laikrodis, kaip teigiama, išoriškai primena įprastą aksesuarą, turi integruotą SIM kortelę ir gali veikti nepriklausomai nuo namų interneto tinklo. Paspaudus mygtuką, vartotojas sujungiamas su skubios pagalbos centru, kuris, anot įmonės, veikia visą parą Vokietijoje.

    Kartu su laikrodžiu sukurta programėlė šeimos nariams, kurioje matoma, ar laikrodis dėvimas, ar žmogus išėjo iš namų, taip pat jo buvimo vieta. Įvykus nelaimei, artimieji gauna pranešimą ir gali susisiekti per laikrodį.

    „Patronus“ skelbia, kad laikrodį kasdien dėvi 85 proc. vartotojų, o aktyvių naudotojų skaičius siekia apie 25 000. Bendrovė taip pat nurodo, kad jų sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 500 000 skubios pagalbos skambučių, o su senjorais per programėlę susietų šeimos narių yra apie 50 000.

    Viena iš naujų krypčių, kurią „Patronus“ įvardija kaip prioritetą, yra vienišumo mažinimas vyresniame amžiuje. Tam kuriamas DI paremtas skaitmeninis palydovas laikrodyje, kuris būtų pasiekiamas nuolat, tačiau, bendrovės teigimu, neturėtų pakeisti žmogiško ryšio.

    Ankstesniais metais „Patronus“ jau buvo pritraukusi didesnį finansavimą plėtrai, o dabartinis 11 mln. eurų raundas rodo investuotojų dėmesį vadinamajai senėjimo technologijų rinkai. Europoje augant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, sprendimai, sujungiantys saugumą, savarankiškumą ir ryšį su artimaisiais, tampa vis svarbesne skaitmeninės sveikatos ir priežiūros ekosistemos dalimi.