CP v2

Category: Įmonės

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    Ispanijos Malagos mieste įsikūrusi kūrėjams skirta DI platforma „Magnific“ pristatė 10 mln. eurų vertės „Magnific Fund“ iniciatyvą. Jos tikslas – padėti rinkodaros, reklamos ir vidinėms kūrybinėms komandoms pereiti nuo pavienių DI bandymų prie pilnai veikiančių, gamybai parengtų kampanijų procesų.

    Programa orientuota į mažas ir vidutines įmones bei kūrybines komandas Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau paraiškas gali teikti ir organizacijos už Europos ribų – jos, pasak iniciatorių, būtų vertinamos individualiai.

    „Kūrybinės komandos patiria didžiulį spaudimą kurti daugiau turinio, daugiau formatų ir daugiau rinkų, neprarandant kokybės bei prekės ženklo kontrolės. Šio fondo tikslas – suteikti Europos ir Jungtinės Karalystės verslams įrankius, darbo eigas ir mokymus, kad DI taptų tikra gamybos linijos dalimi, o ne šalutiniu eksperimentu“, – sakė „Magnific“ rinkodaros ir dizaino vadovas José Florido.

    Į programą atrinktos įmonės pirmaisiais metais gautų finansinę ir praktinę paramą diegiant „Magnific Business“. Numatyta 30 proc. nuolaida šiam planui 12 mėnesių laikotarpiui, taikoma mėnesiniams atnaujinimams iki vienų metų.

    Be to, dalyviams būtų taikoma papildoma 30 proc. nuolaida papildomiems kreditams tuo pačiu laikotarpiu. Tokia struktūra orientuota į realias gamybos sąnaudas, kurios paprastai išauga tuomet, kai DI pradedamas naudoti ne testavimui, o kasdieniam turinio srautui.

    „Magnific“ taip pat žada išplėstą mokymų paketą, skirtą DI integravimui į kampanijų kūrimą. Jame numatomas praktinis vadovas su realių situacijų pavyzdžiais ir paruoštais raginimais, vaizdo pamokos pagal poreikį, mėnesiniai tiesioginiai internetiniai seminarai ir tęstinė mokymų pagalba.

    Didelėms komandoms, turinčioms 30 ar daugiau naudotojų vietų, siūlomas personalizuotas įvedimas. Jis apimtų prekės ženklo rinkinio parengimą, bendradarbiavimo aplinkų sukonfigūravimą ir pirmosios kampanijos paleidimą, kad DI sprendimai būtų pritaikyti ne individualiai kūrėjų iniciatyvai, o visos komandos procesui.

    Iniciatyva skirta toms organizacijoms, kurios nori greitai didinti kampanijų medžiagos apimtį, kurti produktų vizualus, lokalizuoti turinį skirtingoms rinkoms ir pritaikyti medžiagą socialinių tinklų formatams, neplečiant gamybos grandinės sudėtingumo. Pastaraisiais metais būtent šios užduotys tapo vienu didžiausių iššūkių rinkodaros skyriams, nes turinio poreikis auga greičiau nei komandos ir biudžetai.

    Bendrovė nurodo, kad „Magnific“ jau naudoja įvairūs prekių ženklai ir kūrybiniai partneriai automatizuodami dalį pagrindinių procesų. Tarp įvardytų pavyzdžių – „Puma“, „Alain Afflelou“ ir „Carl’s Jr.“, kurių kampanijose DI sprendimai pritaikyti turinio paruošimui ir optimizavimui.

    „Magnific“ įkurta 2010 metais Malagoje, o šiandien vysto kūrybai skirtus DI įrankius profesionalams, studijoms ir prekių ženklams. Bendrovė teigia vienoje darbo erdvėje sujungianti vaizdų generavimą, vaizdo kūrimą, raiškos didinimą ir didelę grafinio turinio biblioteką.

    2026 metų balandį įmonė pakeitė pavadinimą ir atsinaujino kaip „Magnific“. Taip pat skelbiama, kad metinės pasikartojančios pajamos viršija 200 mln. eurų, o mokančių prenumeratorių skaičius pasaulyje perkopė 1 mln.

  • 2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metais Europos DI sektorius išlaikė aukštą investuotojų dėmesį: įmonės regione pritraukė daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų. Vis dėlto pinigai buvo sutelkti nedidelėje lyderių grupėje, o didžiausius raundus susirinko kelios ryškiausios bendrovės.

    Tarp daugiausia kapitalo per metus pritraukusių įmonių minimos „Mistral AI“, „Helsing“, „Black Forest Labs“, „Synthesia“, „ElevenLabs“ ir „n8n“. Dalis jų kuria bazinius generatyvinius modelius ir infrastruktūrą, kitos orientuojasi į gynybą, medijų kūrimą ar verslo procesų automatizavimą.

    Kur koncentruojasi investicijos

    Aktyviausiais Europos DI centrais pagal sandorių skaičių ir pritrauktą kapitalą išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Prancūzijos rodiklius ypač kilstelėjo „Mistral AI“ finansavimo raundai, o Vokietijoje matėsi ryški gynybos technologijų ir įmonių automatizavimo banga.

    Jungtinėje Karalystėje investicijos pasiskirstė plačiau: nuo balso technologijų ir biotechnologijų iki pramonės DI ir infrastruktūros. Toks spektras rodo, kad rinka bręsta ne vien per didžiuosius modelius, bet ir per aiškią verslo vertę kuriančius produktus.

    Didžiausi 2025 metų raundai

    Didžiausią 2025 metų sumą Europoje pritraukė Prancūzijos „Mistral AI“: apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė vysto generatyvinių modelių šeimą ir infrastruktūrą, skirtą organizacijoms kurti DI asistentus, automatizavimo įrankius ir didžiųjų kalbos modelių sprendimus.

    Vokietijos „Helsing“, kuri kuria DI sprendimus gynybai ir saugumui, 2025 metais pritraukė apie 600 mln. eurų. Įmonė orientuojasi į situacijos suvokimo, sprendimų priėmimo ir misijų planavimo sistemas, o pastarųjų metų geopolitinis kontekstas iš esmės didina šio segmento paklausą.

    Jungtinės Karalystės „Synthesia“ 2025 metais pritraukė apie 350 mln. eurų per kelis finansavimo etapus. Platforma leidžia kurti vaizdo turinį su skaitmeniniais avatarais, DI įgarsinimu ir teksto pagrindu veikiančiu redagavimu, todėl ypač tinka mokymams, vidinei komunikacijai ir lokalizacijai.

    Vokietijos „Black Forest Labs“, vystanti vaizdų generavimo ir multimodalius sprendimus, 2025 metais pritraukė apie 280 mln. eurų. Bendrovė siejama su FLUX modelių šeima, kuri taikoma tiek kūrėjams, tiek verslui, kuriant ir redaguojant vizualinį turinį.

    Jungtinės Karalystės „ElevenLabs“ balso sintezės ir garso technologijų platforma 2025 metais pritraukė apie 170 mln. eurų. Tokios technologijos sparčiai integruojamos į klientų aptarnavimą, medijų produkciją, dubliavimą ir pokalbių agentus, tačiau kartu rinkoje didėja ir reikalavimai dėl saugumo bei piktnaudžiavimo prevencijos.

    Vokietijos „n8n“, kuri vysto darbo eigų automatizavimo platformą, 2025 metais pritraukė apie 155 mln. eurų. Įrankiai, jungiantys integracijas, mažo kodo automatizavimą ir DI agentus, tapo vienu ryškiausių praktinių DI taikymo būdų, nes leidžia greitai pasiekti efektyvumo rodiklius.

    Kas toliau: nuo modelių prie pritaikymo

    2025 metų sandoriai parodė, kad investuotojai ir toliau finansuoja dvi kryptis: bazinius modelius bei infrastruktūrą ir aiškiai apibrėžtus pramoninius pritaikymus. Šalia generatyvinio turinio ir balso sprendimų ryškėja sveikatos, gamybos, aviacijos, teisinių paslaugų, logistikos ir klientų aptarnavimo automatizavimo segmentai.

    Kitas pastebimas signalas buvo tai, kad dalis startuolių per tuos pačius metus uždarė po kelis raundus. Tai dažniausiai siejama su ankstyvu komerciniu proveržiu ir poreikiu sparčiai didinti skaičiavimo pajėgumus, komandą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Didelė kapitalo koncentracija lyderiams rodo ir konkurencijos kainą: DI rinkoje laimi tie, kurie sugeba vienu metu investuoti į produktą, duomenis, infrastruktūrą ir atitiktį reguliavimui. Europoje šią diskusiją dar labiau stiprina siekis auginti vietinius čempionus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

  • ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    Suomijoje įkurta kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė sudariusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Bendrovė teigia, kad šis finansavimas padės didinti pajėgumus ir sparčiau plėsti suverenių palydovinės žvalgybos sprendimų pasiūlą.

    „ICEYE“ kuria ir valdo sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovų žvaigždyną, leidžiantį stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Tokia technologija vertinama ten, kur svarbus reguliarus ir patikimas situacijos vaizdas, ypač saugumo, aplinkosaugos ir ekstremalių situacijų valdymo srityse.

    Kur bus panaudota kredito linija?

    Bendrovės teigimu, atnaujinama kredito linija pirmiausia bus naudojama garantijoms, reikalingoms klientų sutartims, išduoti. Tai dažna praktika dirbant su didelės vertės projektais, kai pirkėjai reikalauja finansinių užtikrinimų dėl pristatymo, paslaugų tęstinumo ar kitų įsipareigojimų.

    Taip pat ši priemonė turėtų veikti kaip likvidumo „apsauginė pagalvė“ ir sudaryti sąlygas toliau auginti verslą, kai rinkoje daugėja ilgalaikių kontraktų. „ICEYE“ nurodo, kad kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, apimantis Šiaurės šalių, regiono ir tarptautinius bankus.

    Auganti paklausa suvereniai žvalgybai

    Pastaraisiais metais suverenios žvalgybos pajėgumai tapo vienu svarbiausių gynybos ir nacionalinio saugumo prioritetų Europoje. Valstybės siekia turėti daugiau savarankiškų stebėjimo ir analizės galimybių, kad kritiniais momentais būtų mažiau priklausomos nuo trečiųjų šalių duomenų ar prieigos apribojimų.

    SAR palydovai šioje srityje išsiskiria tuo, kad užtikrina tęstinį stebėjimą net ir sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Tai praverčia tiek stebint infrastruktūrą ir sienas, tiek vertinant potvynių, gaisrų ar kitų nelaimių žalą bei draudimo atvejus, kai reikalingi greiti ir patikimi duomenys.

    Kas žinoma apie „ICEYE“ mastą?

    „ICEYE“ teigia turinti didžiausią ir pažangiausią SAR palydovų žvaigždyną pasaulyje. Bendrovė dirba su klientais gynybos ir žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo bei skubiosios pagalbos valdymo sektoriuose.

    Įmonė įkurta ir jos būstinė yra Suomijoje, o veiklą ji vykdo tarptautiniu mastu. „ICEYE“ nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose šalyse, tarp jų Lenkijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Graikijoje ir JAV.

    „2025 metai buvo lemiami „ICEYE“, nes vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus“, – sakė „ICEYE“ pasaulinis iždo vadovas Johnas Lauria.

    „Atnaujinamos kredito linijos sudarymas rodo nuolatinį pasitikėjimą mūsų verslu ir įrodo, kad galime pritraukti kapitalą iš įvairių šaltinių, kad palaikytume spartų augimą. Be to, tai sustiprina mūsų finansinį lankstumą, kai suverenių žvalgybos pajėgumų paklausa toliau auga“, – sakė jis.

  • „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Pivot“, kuri kuria pirkimų ir finansų operacijų platformą su dirbtinio intelekto sprendimais, pritraukė apie 35 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo fondai Forestay Capital ir Notion Capital, prie jo prisidėjo ir pramonės vadovai bei ankstesni investuotojai.

    Bendrovė skelbia, kad šis raundas buvo pasirašytas su pertekliumi, o bendra nuo 2023 metais įkūrimo pritrauktų investicijų suma siekia apie 61 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo augantį investuotojų dėmesį įrankiams, kurie padeda įmonėms mažinti išlaidas ir geriau valdyti pinigų srautus.

    Kur dingsta pinigai pirkimuose

    „Pivot“ vysto platformą, kuri apjungia tiekimo paiešką, pirkimų patvirtinimus, užsakymus, sąskaitas, mokėjimus, biudžetus, išlaidas ir ataskaitas. Sprendimas orientuotas į didesnes organizacijas, kur pirkimų grandinė dažnai išskaidyta per kelias sistemas, skaičiuokles ir el. pašto grandines.

    Tokioje aplinkoje įsipareigojimai išlaidoms neretai matomi per vėlai, o tai apsunkina biudžetų kontrolę ir mėnesio ar ketvirčio uždarymą. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į būsimus įsipareigojimus dar prieš jiems tampant sąskaitomis ar neatitikimais ataskaitose.

    Platforma integruojama su įmonių išteklių planavimo ir finansinėmis sistemomis bei pritaikoma sudėtingoms kelių padalinių ar kelių juridinių vienetų struktūroms. Tokiose organizacijose sprendimų įdiegimo sėkmę dažnai lemia ne vien funkcijos, bet ir tai, kaip sklandžiai veikia integracijos ir kontrolės mechanizmai.

    DI agentai vietoj rankinio darbo?

    Įmonė teigia, kad DI valdomas procesų automatizavimas ir integracijos realiu laiku turėtų didinti efektyvumą neprarandant finansinės kontrolės ir atskaitomybės. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinių patvirtinimų, mažiau klaidų su sąskaitomis ir aiškesnį pirkimų kelią nuo poreikio iki apmokėjimo.

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix sako, kad finansų ir pirkimų komandos vis dažniau nori matyti išlaidų įsipareigojimus kuo anksčiau, dar pirkimo proceso pradžioje.

    „Pivot suteikia įmonėms tokį matomumą, o DI agentai perkelia rutininius rankinius darbus nuo žmonių prie sistemų“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Augimas ir planai po investicijos

    Nuo veiklos pradžios „Pivot“ išsiplėtė į daugiau nei 25 šalis ir, bendrovės teigimu, per metus apdoroja apie 2,6 mlrd. eurų vertės sąskaitų. Tarp klientų įvardijamos tokios įmonės kaip DoorDash, Lemonade ir Flix.

    Naujas kapitalas bus skirtas spartinti DI agentų galimybių plėtrą, plėstis į papildomas įmonių rinkas ir gilinti integracijas su ERP bei finansų sistemomis. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės vis dažniau renkasi sprendimus, kurie ne tik „tvarko dokumentus“, bet ir leidžia realiu laiku valdyti įsipareigojimus, rizikas ir biudžetų drausmę.

  • Norvegų „Muybridge“ pritraukė apie 14,8 mln. eurų: virtualios 4K kameros keičia transliacijas

    Norvegų „Muybridge“ pritraukė apie 14,8 mln. eurų: virtualios 4K kameros keičia transliacijas

    Norvegijos vaizdo technologijų bendrovė „Muybridge“ užbaigė A serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė apie 14,8 mln. eurų. Raundui vadovavo Investinor, Fairpoint, Idekapital ir RunwayFBU, taip pat prisidėjo keli Šiaurės šalių technologijų steigėjai bei operatoriai.

    Bendrovė kuria programiškai apibrėžtą vaizdinimo platformą, kuri siekia pakeisti tradicinę transliacijų kamerų infrastruktūrą. Vietoje pavienių kamerų, laidynų ir didelių filmavimo komandų naudojami kompaktiški 4K jutiklių masyvai ir vaizdo apdorojimas su GPU, leidžiantis skaitmeniniu būdu formuoti virtualias kameras.

    Tokia sistema gali realiu laiku generuoti naujus rakursus ir sukurti papildomas perspektyvas iš to paties jutiklių tinklo, todėl transliacijų režisieriams atsiranda daugiau lankstumo. Kartu mažėja fizinių apribojimų, kai įprastas kameras sudėtinga sumontuoti dėl erdvės, kabelių ar saugumo reikalavimų.

    Per pastaruosius metus „Muybridge“ sprendimai buvo diegiami įvairiose pasaulinėse sporto transliacijose, įskaitant Europos futbolo lygas, JAV atvirąjį teniso čempionatą ir ATP turą, taip pat NBA, NHL, PGA Tour, regbį ir Premier Padel. Bendrovė pabrėžia, kad praktiniai diegimai leidžia platformą tobulinti pagal realius transliacijų darbo srautų poreikius.

    Įmonė mato pritaikymą ne tik sporte: potencialios sritys apima gyvas pramogas, saugumo infrastruktūrą, erdvinį vaizdo suvokimą ir autonomines sistemas. Tokiose situacijose aktualus realaus laiko aplinkos „matymas“ ir galimybė greitai keisti vaizdo stebėjimo bei analizės scenarijus.

    „Mūsų tikslas yra sumažinti transliacijų sudėtingumą, o naujas finansavimas padės plėsti diegimus tarptautiniu mastu“, – sakė „Muybridge“ atstovas.

    Gautos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, komercinės komandos didinimui bei tolesniam technologijų vystymui. „Muybridge“ komercinė strategija remiasi partnerystėmis su technologijų tiekėjais, valdomų paslaugų teikėjais ir sistemų integratoriais.

  • „Starling Bank“ rezultatai: SaaS „Engine“ pajamos augo, bet grupės pelnas krito

    „Starling Bank“ rezultatai: SaaS „Engine“ pajamos augo, bet grupės pelnas krito

    JK skaitmeninis bankas „Starling Bank“ paskelbė, kad per metus iki 2026 metų kovo mėnesio pabaigos grupės finansiniai rodikliai prastėjo, nors technologijų verslas augo. Bankas nurodė, kad jo SaaS padalinys „Engine“ didino pajamas ir klientų skaičių.

    „Starling Bank“ pranešė, kad pelnas prieš mokesčius sumažėjo 3 proc. iki maždaug 254 000 000 eurų, o pajamos krito iki maždaug 1 040 000 000 eurų. Palyginimui, metais anksčiau pajamos siekė apie 1 100 000 000 eurų.

    Pagrindinė pelno spaudimo priežastis buvo mažesnės palūkanų pajamos, kurias bankas siejo su žemesnėmis palūkanų normomis. Palūkanų pajamos sumažėjo iki maždaug 890 000 000 eurų, kai metais anksčiau sudarė apie 1 030 000 000 eurų.

    Aktyvesni klientai, didesni srautai

    Nors pajamos traukėsi, bankas fiksavo augančius veiklos mastus: operacijų apimtis padidėjo iki maždaug 254 000 000 000 eurų. Tai rodo, kad klientų aktyvumas išliko aukštas net ir besikeičiant palūkanų aplinkai.

    Vidutinis indėlių likutis vienam klientui augo 7,9 proc. ir pasiekė apie 4 960 eurų. Tuo pat metu klientų sąskaitų skaičius per metus padidėjo nuo 5 300 000 iki 6 200 000.

    Bankas taip pat atskleidė, kad 56 proc. jo smulkiojo ir vidutinio verslo klientų „Starling Bank“ naudojo kaip pagrindinį banką. Tarp mažmeninių klientų šis rodiklis siekė 32,5 proc., o tai bankui svarbu vertinant ilgalaikį santykį ir pajamas iš kasdienio naudojimo.

    „Engine“ plečiasi už JK ribų

    Technologijų padalinys „Engine“, veikiantis kaip SaaS platforma, per metus padvigubino klientų bazę iki keturių ir augino pajamas 25 proc. iki maždaug 13 000 000 eurų. „Starling Bank“ nurodė, kad šiame padalinyje dirba apie 300 žmonių.

    Vienas reikšmingiausių žingsnių buvo nauja 10 metų sutartis su „Tangerine“, kuri priklauso Kanados „Scotiabank“. Bankas tai įvardijo kaip pirmąjį „Engine“ klientą Šiaurės Amerikoje ir svarbų atspirties tašką plečiant technologijų platformą tarptautiniu mastu.

    „Jau penktus metus iš eilės dirbame pelningai ir kartu toliau investuojame į verslą – nuo santykių su JK klientais gilinimo iki mūsų technologijų platformos plėtros pasauliniu mastu“, – sakė „Starling Bank“ vadovas Ramanas Bhatia.

    Rinkoje tokie rezultatai dažnai interpretuojami kaip ženklas, kad bankininkystės pajamos, priklausomos nuo palūkanų normų, gali svyruoti, tačiau technologijų licencijavimo ir platformų verslas tampa papildomu augimo varikliu. „Starling Bank“ atveju „Engine“ plėtra rodo siekį diversifikuoti pajamas ir mažinti priklausomybę nuo tradicinės bankininkystės ciklų.

  • Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Pivot“, kuriantis įmonių pirkimų valdymo platformą su DI agentais, pranešė pritraukęs 34,4 mln. eurų investiciją per B serijos finansavimo etapą. Po šio etapo bendras įmonės pritrauktas kapitalas siekia apie 60,2 mln. eurų.

    Finansavimo etapui vadovavo investicijų fondai Forestay Capital ir Notion Capital, taip pat prisijungė Greyhound ir keli pirkimų srities vadovai. Tarp dalyvių minimi ir ankstesni „Pivot“ investuotojai, tačiau bendrovė detalių apie investicijų sąlygas neatskleidė.

    Kodėl pirkimai vis dar „akli“?

    „Pivot“ teigia sprendžianti problemą, kuri daugelyje didelių organizacijų išlieka opi: išlaidų įsipareigojimai dažnai keliauja per atskiras sistemas, el. pašto gijas, skaičiuokles ir rankinius tvirtinimus. Dėl to finansų komandos realų vaizdą apie būsimus įsipareigojimus neretai pamato tik tada, kai sąskaitos jau turi būti apmokėtos arba kai artėja mėnesio uždarymas.

    Tokia situacija paprastai reiškia sudėtingesnį apskaitos uždarymą, prastesnį prognozavimą ir daugiau rankinio sutikrinimo, kai planuotos išlaidos neatitinka to, kas galiausiai atsiranda apskaitoje. Bendrovės vertinimu, pirkimai yra viena iš mažiausiai automatizuotų didžiųjų verslo funkcijų, ypač ten, kur veikia daug padalinių ir skirtingos taisyklės.

    DI agentai vietoje dar vieno proceso sluoksnio

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix pabrėžė, kad pirkimų ir finansų vadovams dažnai nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio, o reikia matomumo, ką verslas įsipareigoja pirkti dar iki problemoms tampant mėnesio uždarymo klausimu. Pasak jo, DI agentų principas leidžia dalį monotoniškų veiksmų perkelti nuo žmogaus prie sistemos.

    „Finansų ir pirkimų vadovai mums sako tą patį: jiems nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio. Jiems reikia žinoti, kam įmonė įsipareigoja išleisti pinigus dar iki to, kol tai tampa problema uždarymo metu“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Ką žada platforma ir kur bus panaudotos lėšos

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, teigia vienoje platformoje apjungianti pagrindines pirkimų grandinės dalis: nuo užklausų ir tvirtinimų iki pirkimo, sąskaitų, mokėjimų ir ataskaitų. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į įsipareigotas išlaidas bei integracijas su įmonių išteklių planavimo ir finansų sistemomis.

    „Pivot“ nurodo veikianti daugiau nei 25 šalyse ir valdanti apie 2,5 mlrd. eurų sąskaitų faktūrų per metus. Naują kapitalą įmonė planuoja skirti DI agentų galimybėms spartinti, plėtrai į naujas įmonių rinkas ir integracijoms su finansų sistemomis gilinti, ypač sudėtingose kelių įmonių grupių struktūrose.

  • Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesteryje veikianti biotechnologijų bendrovė „Imperagen“ užbaigė 5,8 mln. eurų „Seed“ finansavimo etapą, skirtą spartinti tyrimus ir plėtrą, plėsti šlapiąją laboratoriją bei stiprinti pardavimų ir rinkodaros kryptį per artimiausius 18 mėnesių. Įmonė kuria platformą, kuri fermentų kūrimą sieja su DI sprendimais ir kvantinės fizikos skaičiavimais, siekiant greičiau gauti pramonei tinkamus rezultatus.

    Finansavimo etapui vadovavo „PXN Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „IQ Capital“ ir „Northern Gritstone“. Po šio etapo bendras „Imperagen“ pritrauktas kapitalas, bendrovės teigimu, pasiekė apie 9,8 mln. eurų, o įmonės vadovu paskirtas Guy Levy-Yurista, turintis patirties technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose.

    Kas keičiasi įmonei

    Naujas kapitalas bus nukreiptas į pagrindinės mokslinių tyrimų platformos tobulinimą, laboratorinės infrastruktūros augimą ir vidinės DI komandos plėtrą. Bendrovė taip pat planuoja daugiau investuoti į komercinę veiklą, kad augantis susidomėjimas virstų ilgalaikėmis sutartimis.

    „Imperagen“ orientuojasi į kelias rinkas: vaistų gamybą, gyvybės mokslus, asmens higienos produktus, tvarią smulkiąją chemiją ir pramonines biotechnologijas. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai biotechnologijų startuoliai siekia greičiau perkelti laboratorinius pasiekimus į gamybą, mažinant kūrimo ciklų skaičių ir eksperimentų kainą.

    Kodėl fermentų kūrimas yra sudėtingas

    Fermentų inžinerija dažnai reikalauja daug iteracijų: nuo mutacijų parinkimo iki realių bandymų laboratorijoje, o sėkmės tikimybė gali būti ribota. Tradiciniai metodai remiasi didelės apimties rankiniu atrankos darbu, kuris paprastai yra lėtas ir brangus, ypač kai reikia optimizuoti kelias savybes vienu metu.

    Pastaraisiais metais populiarėjo metodai, kurie bando pasiūlyti „iš anksto protingus“ dizainus, tačiau praktikoje jie ne visada pakankamai tiksliai nuspėja elgseną realiomis gamybos sąlygomis. Dėl to pramonės klientams svarbiausios tampa prognozuojamumas ir greitis, leidžiantys sumažinti riziką kuriant naujus produktus.

    Uždaro ciklo modelis su kvantiniais skaičiavimais

    „Imperagen“ teigia, kad jos platforma sujungia kvantinės fizikos skaičiavimus, DI modelių mokymą ir automatizuotus bandymus laboratorijoje į vieną uždarą grįžtamojo ryšio ciklą. Idėja paprasta: skaitmeninėje aplinkoje sugeneruojama daug mutacijų kombinacijų, prognozuojamos jų savybės, tuomet pagal šiuos duomenis apmokomi konkrečiai užduočiai pritaikyti DI modeliai.

    Geriausiai įvertinti variantai testuojami fizinėje laboratorijoje, o gauti eksperimentiniai duomenys grąžinami atgal į modelį, kad kitas ciklas būtų tikslesnis. Toks uždaras ciklas, bendrovės aiškinimu, leidžia su kiekvienu bandymų raundu greičiau priartėti prie optimalaus varianto, o ne kartoti plačią ir mažai efektyvią atranką.

    „Matau, kad didžiausią pokytį šiame DI grįstos ateities etape kurs DI gimtos įmonės, kurios remiasi realiais duomenimis ir turi apčiuopiamą poveikį“, – sakė Guy Levy-Yurista.

    „Imperagen“ yra Mančesterio universiteto technologinis atskyrimas, įkurtas 2021 metais. Bendrovės teigimu, jos metodas jau leido kelis kartus iš eilės pagerinti pasirinktų fermentų našumą per santykinai nedaug iteracijų, o tai yra esminis kriterijus, kai siekiama pritaikymo gamyboje.

    Investuotojai pabrėžia ir regioninį aspektą: Šiaurės Vakarų Anglijoje stiprėjanti gyvybės mokslų ekosistema, universitetų infrastruktūra ir talentų bazė sudaro palankią terpę tokioms giliųjų technologijų bendrovėms augti. „Imperagen“ atveju artimiausias etapas bus ne tik technologinis, bet ir komercinis, kai bus tikrinama, ar platforma gali stabiliai generuoti rezultatus skirtinguose pramonės projektuose.

  • Londono „Searchable“ pritraukė 11,9 mln. eurų: kaip prekių ženklai matuojasi matomumą DI paieškoje

    Londono „Searchable“ pritraukė 11,9 mln. eurų: kaip prekių ženklai matuojasi matomumą DI paieškoje

    Londone įsikūrusi DI našumo rinkodaros platforma „Searchable“ pritraukė 11,9 mln. eurų investiciją, o bendrovės vertė po sandorio siekia apie 72,1 mln. eurų. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Headline, o gautos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir plėtrai Jungtinėje Karalystėje bei JAV.

    „Searchable“ kuria sprendimą, padedantį prekės ženklams suprasti, kaip jie pateikiami atsakymuose, kuriuos vartotojams suformuoja DI paremta paieška ir asistento tipo įrankiai. Bendrovė akcentuoja, kad vartotojų kelias iki pirkimo trumpėja, kai rekomendaciją pateikia DI, todėl matomumas tokioje paieškoje tampa tiesiogine paklausos ir pardavimų prielaida.

    Kas keičiasi paieškoje?

    Bendrovės teigimu, vis dažniau paieškos užklausa baigiasi be paspaudimo į svetainę, nes atsakymas pateikiamas paieškos lange ar DI sugeneruotoje santraukoje. Tokia dinamika keičia iki šiol įprastą modelį, kai srautą ir pajamas daugiausia lemia pozicijos tradiciniuose paieškos rezultatuose.

    „Searchable“ įkūrėjas Chrisas Donnelly sako, kad paieška išgyvena kartą per kartą pasitaikantį persitvarkymą, o DI asistento rekomendacija į prekės ženklą atveda labiau apsisprendusius vartotojus. Pasak jo, pagal vidinius duomenis konversijos gali būti kelis kartus didesnės, kai srautas ateina iš asistento tipo sistemų.

    Ką siūlo „Searchable“?

    Platforma pozicionuojama kaip augimo valdymo centras, kuris stebi prekės ženklo matomumą keliuose DI paieškos varikliuose ir iš to išveda veiksmus rinkodaros komandoms. Ji taip pat gali sujungti duomenis iš „Google Analytics“ ir „Search Console“, kad būtų lengviau suprasti, kas lemia srauto pokyčius ir kokių korekcijų reikia turiniui ar komunikacijai.

    Headline partneris Dominicas R. Wilhelmas pabrėžia, kad DI varikliai vis dažniau pateikia atsakymus tiesiogiai, todėl nematomi prekės ženklai gali nepastebimai prarasti paklausą. Jo vertinimu, šioje rinkoje laimės tie, kurie pirmi prisitaikys prie naujos paieškos ekonomikos ir išmoks valdyti matomumą ten, kur vartotojas gauna galutinį atsakymą.

    Augimas ir planai

    Bendrovė nurodo, kad tarp jos klientų yra „American Express“, KPMG, „Siemens“, „Tencent“, „Pfizer“, „Boston Consulting Group“, „DigitalOcean“, „VaynerMedia“ ir „Havas“. „Searchable“ teigimu, įmonės klientai per pirmas 60 dienų vidutiniškai fiksuoja 22 proc. DI nulemto srauto augimą.

    „Searchable“ įkurta 2025 metais, o naujausias investicijų etapas įvyko po ankstesnio, 3,4 mln. eurų pre-seed raundo, kai bendrovė buvo vertinta 34 mln. eurų. Įmonė taip pat skelbia, kad nuo starto sausį per maždaug 4,5 mėnesio pasiekė 1,7 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų, o dabar jos siekia apie 2,2 mln. eurų.

    Artimiausiais 12–24 mėnesiais „Searchable“ prognozuoja tris kryptis: rutininio SEO darbo automatizavimą agentinėmis sistemomis, DI komercijos optimizavimo sluoksnio augimą ir mokamos bei organinės DI matomumo analizės suartėjimą į bendrus priskyrimo modelius. Tai reiškia, kad rinkodaros matavimo įrankiai vis labiau orientuosis ne į paspaudimus, o į tai, ar prekės ženklas apskritai patenka į DI pateikiamą atsakymą.

    „Jei jūsų prekės ženklo nėra tuose atsakymuose, kasdien atiduodate pozicijas konkurentams“, – sakė Chrisas Donnelly.

    „Kai vis daugiau paieškų išsprendžiama tiesiogiai DI atsakymais, nematomos įmonės tiesiog matys mažesnę paklausą“, – sakė Dominicas R. Wilhelmas.