CP v2

Category: Įmonės

  • Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    300 mln. eurų trijų metų kredito linija

    Suomijos kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė užsitikrinusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Tokia priemonė paprastai naudojama kaip finansinis rezervas, kurį įmonė gali pasitelkti pagal poreikį, o ne iškart pasiimti visą sumą.

    „ICEYE“ nurodo, kad kredito linija skirta padėti išduoti garantijas pagal klientų sutartis, palaikyti tolesnį augimą ir užtikrinti papildomą likvidumo pagalvę. Tai ypač aktualu dirbant su valstybiniais ir gynybos sektoriaus klientais, kur sutartyse dažnai reikalaujama bankinių garantijų.

    Kas finansuoja ir ką tai signalizuoja rinkai

    Kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, o „Citi“ ir „Danske Bank“ veikė kaip jungtiniai pasauliniai koordinatoriai ir pagrindiniai sandorio organizatoriai. Bendrovė teigia, kad bankų grupės geografinė aprėptis ir kompetencijos dera su „ICEYE“ plėtros į naujas rinkas planu.

    Tokio tipo sandoriai technologijų įmonėms paprastai siunčia kelis signalus: kreditoriai vertina verslo modelį kaip pakankamai tvarų, o pati įmonė siekia daugiau lankstumo vykdydama didesnės apimties sutartis. Tai taip pat leidžia greičiau reaguoti į augančią paklausą, nekeičiant kapitalo struktūros taip, kaip tai darytų naujas nuosavybės kapitalo pritraukimas.

    „2025 metai buvo lūžio taškas, kai vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus. Ši kredito linija atspindi pasitikėjimą „ICEYE“ ir sustiprina mūsų finansinį lankstumą augant suverenių žvalgybos pajėgumų paklausai“, – sakė „ICEYE“ iždo vadovas John Lauria.

    Kuo užsiima „ICEYE“ ir kodėl jos sprendimai paklausūs

    2015 metais įkurta „ICEYE“ kuria sintetinės apertūros radaro palydovų sprendimus, leidžiančius stebėti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Bendrovė valdo vieną didžiausių tokio tipo palydovų grupių, o pagrindinis jos pranašumas siejamas su greitu pakartotiniu tos pačios vietos stebėjimu ir santykinai maža duomenų gavimo delsa.

    „ICEYE“ teikia duomenis ir sistemas gynybos bei žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo ir ekstremalių situacijų valdymo sektoriams. Pastaraisiais metais augantis suverenių pajėgumų poreikis reiškia, kad valstybės vis dažniau nori ne tik pirkti duomenis, bet ir turėti savo valdomas sistemas ar išskirtinę prieigą prie palydovų pajėgumų.

    Naujausi projektai ir plėtra

    Bendrovė pastaruoju metu akcentavo kelis didesnius projektus: ji perdavė Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms „MikroSAR“ radarinių palydovų žvalgybos sistemą, o taip pat pranešė į orbitą iškėlusi šešis naujus didesnės raiškos SAR palydovus. Tokie papildymai paprastai didina visos grupės pajėgumą ir leidžia pasiūlyti klientams dažnesnį teritorijų stebėjimą.

    „ICEYE“ taip pat yra pasirašiusi sutartį dėl suverenių SAR sistemų tiekimo Švedijos ginkluotosioms pajėgoms per Švedijos gynybos įsigijimų instituciją. Be to, bendrovė su „Rheinmetall“ yra įsteigusi jungtinę įmonę Vokietijoje ir skelbė apie didelės vertės kosminės žvalgybos projektą, susijusį su išskirtine prieiga prie radarinių palydovų pajėgumų.

    „ICEYE“ teigimu, po stipraus 2025 metų finansinio ir operacinio periodo, kai bendrovė augo ir plėtė tarptautines komandas, ji tikisi panašios augimo dinamikos ir 2026 metais. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose Europos ir kitose pasaulio rinkose.

  • Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miunchene įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „ClearOps“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 8,6 mln. eurų. Įmonė kuria DI pagrįstą po pardavimo paslaugų platformą pramonės įrangos gamintojams, siekdama sujungti gamintojus, atstovus, servisus ir pačius įrenginius į vieną koordinuojamą sistemą.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hitachi Ventures“, taip pat dalyvavo „Schoeller Group“ ir „Barkawi Group“. Bendrovė nurodo, kad tai pirmasis jos institucinis kapitalo pritraukimas, o lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą, pardavimų vystymą ir DI sprendimų tobulinimą.

    Kur slypi problema po pardavimo grandinėje?

    Po pardavimo paslaugos pramonėje apima atsarginių dalių planavimą, remonto darbų organizavimą, techninės priežiūros grafikų valdymą ir tiekimo grandinę. „ClearOps“ akcentuoja, kad ši sritis dažnai remiasi išskaidytomis sistemomis ir rankiniais procesais, dėl kurių dalys nepasiekia serviso laiku, o prastovos klientams kainuoja brangiai.

    Bendrovė platformą pristato kaip DI operacinę sistemą po pardavimo procesams, kuri nereikalauja iš karto keisti visos esamos IT infrastruktūros. Idėja paprasta: surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių, suderinti atsarginių dalių paklausą su realiomis remonto užduotimis ir padėti sprendimus vykdyti greičiau.

    „Pramonės serviso tinklai patiria vis didesnį spaudimą: technika tampa labiau sujungta, o lūkesčiai dėl nepertraukiamo veikimo auga. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tinkamos dalys ir paslaugos būtų paruoštos dar prieš atsirandant prastovai“, – sakė „ClearOps“ vadovas Williamas Barkawi.

    Kokį efektą žada „ClearOps“?

    „ClearOps“ teigia dirbanti su tokiais pramonės gamintojais kaip AGCO, Terex, Jungheinrich ir Lippert. Pasak įmonės, klientų tinkluose platforma padėjo padidinti atsarginių dalių prieinamumą iki 40 proc., dalies pardavimus auginti 5–15 proc. ir kai kuriais atvejais sutrumpinti remonto laiką iki dviejų dienų.

    Tokie skaičiai rodo, kad didžiausia vertė kuriama ne vien prognozuojant gedimus, bet ir suvaldant vykdymą: kur yra dalis, kas ją užsakė, kada ji atvyks, kuris servisas gali atlikti darbą, ir kaip viską suderinti tarp skirtingų partnerių.

    Ką įmonė darys su naujomis investicijomis?

    Gavusi kapitalo, bendrovė planuoja stiprinti komercines komandas ir partnerystes su gamintojų bei servisų ekosistema, kad sprendimas greičiau pasiektų didesnius tarptautinius tinklus. Taip pat žadama plėsti DI funkcijas, kurios ne tik prognozuoja poreikį, bet ir automatizuoja kritinius atsarginių dalių bei serviso darbo srautus.

    „ClearOps“ būstinė yra Miunchene, o papildomos veiklos kryptys vystomos Lisabonoje, Atlantoje ir San Chosė. Bendrovė nurodo turinti apie 60 darbuotojų, o šis finansavimo etapas turėtų padėti spartinti plėtrą ir produktų vystymą globaliu mastu.

  • „20VC“ investuoja apie 19 mln. eurų į „Prelude“: startuolis žada pigesnį ir saugesnį skaitmeninį onboarding

    „20VC“ investuoja apie 19 mln. eurų į „Prelude“: startuolis žada pigesnį ir saugesnį skaitmeninį onboarding

    Prancūzijos skaitmeninio klientų įvedimo startuolis „Prelude“ pritraukė apie 19 mln. eurų A serijos investiciją, kuriai vadovavo Harry Stebbingso fondas „20VC“. Tai pirmas kartas, kai „20VC“ investuoja į šią bendrovę, o prie raundo prisijungė ir anksčiau investavę „Singular“, „Seedcamp“, „Deel“ bei „FDJ Ventures“.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo keli žinomi verslo angelai, tarp jų „Synthesia“ bendraįkūrėjas Steffen Tjerrild, „Revolut“ rinkodaros vadovas Antoine Le Nel ir „Cleo“ įkūrėjas Barney Hussey-Yeo. Iš viso „Prelude“ iki šiol yra pritraukusi apie 25 mln. eurų.

    Problema, kuri brangiai kainuoja

    Įkurta 2023 metais, „Prelude“ pradėjo nuo SMS patvirtinimo sprendimų, tačiau dabar juda link pilnos apimties skaitmeninio onboarding platformos. Jos tikslas yra padėti įmonėms patikrinti vartotojus, sumažinti sukčiavimo riziką ir apsaugoti klientų paskyras per visą jų naudojimosi paslauga laiką.

    Bendrovė teigia sprendžianti vadinamąjį paslėptą kaštą, kurį sukuria prastai veikiantis onboarding: išpūstos SMS sąskaitos, konversijų kritimas ir sukčiavimas, praslystantis pro patikros filtrus. Pasak „Prelude“, rinkoje vis dar daug senos kartos tiekėjų, kurie taiko aukštus įkainius, siūlo ribotas valdymo priemones ir vangų klientų aptarnavimą.

    Vienas profilis vietoje atskirų patikrų

    „Prelude“ siūlo sujungtą įrankių rinkinį: tapatybės patikros sluoksnį, sukčiavimo prevencijos sprendimus ir įrenginio programinės įrangos kūrimo rinkinį. Startuolio teigimu, toks komplektas klientams vidutiniškai leidžia sumažinti patvirtinimo kaštus apie 40 proc. ir kartu gerinti registracijos ar prisijungimo konversijas.

    Investicija skelbiama metu, kai didėja automatizuotų atakų apimtis, o dirbtinis intelektas palengvina apsimetinėjimą realiais vartotojais. Dėl to, anot „Prelude“, vienkartinė patikra ar atskiri signalai tampa nepakankami, o įmonėms reikia nuolatinio pasitikėjimo vertinimo per visą vartotojo gyvavimo ciklą.

    „Senos taisyklės nebeveikia. CAPTCHA jau nebesustabdo botų, o vienas sukčiavimo signalas nepasakys, kas iš tiesų yra kitoje pusėje. Atskirti tikrą vartotoją nuo netikro dabar yra verslo analizės užduotis, o ne varnelė formoje“, – sakė „Prelude“ vadovas Matias Berny.

    Startuolis aiškina, kad vietoje vienkartinio patvirtinimo kuria vientisą pasitikėjimo profilį, paremtą telekomunikacijų duomenimis, tinklo signalais ir vartotojo elgsena. Tokiu būdu, bendrovės teigimu, įmonės gali priimti sprendimus ne tik registracijos metu, bet ir vėliau, kai keičiasi rizikos lygis.

    Nauji produktai ir plėtra

    Kartu „Prelude“ pristatė du naujus produktus: „Auth API“ ir „Intel API“. „Auth API“ skirtas nuolatiniams pasitikėjimo patikrinimams per visą vartotojo kelią, o „Intel API“ turi pateikti realaus laiko įžvalgas, pavyzdžiui, apie SIM būseną ar numerio reputaciją, tiesiai į onboarding procesą.

    Gautas lėšas „Prelude“ planuoja skirti telekomunikacijų partnerystėms plėsti tarptautiniu mastu, investicijoms į mašininio mokymosi sistemas ir komandos augimui. Šiuo metu įmonėje dirba apie 50 žmonių, o plėtra numatyta inžinerijos, infrastruktūros ir pardavimų srityse.

  • „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    Prancūzijos dirbtinio intelekto modelių kūrėja „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą startuolį „Emmi AI“. Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau tai jau antrasis „Mistral“ įsigijimas, rodantis ambiciją sparčiai plėsti paslaugas Europos pramonės įmonėms.

    „Emmi AI“, įkurta 2024 metais, kuria dirbtinio intelekto sprendimus, padedančius gamintojams greitinti inžinerinius procesus ir trumpinti produktų kūrimo ciklus. Bendrovė specializuojasi vadinamojoje fizikos DI kryptyje, kai modeliai pritaikomi realių procesų ir reiškinių skaitmeninėms simuliacijoms.

    Kam pramonėje reikalingas fizikos DI?

    Tokie sprendimai dažniausiai taikomi užduotims, kurios tradiciškai reikalauja daug skaičiavimo išteklių ir laiko, pavyzdžiui, skysčių dinamikai, šilumos sklaidai ar medžiagų įtempimų analizei. Šios sritys ypač svarbios aviacijos, automobilių, energetikos ir puslaidininkių pramonėje, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

    „Mistral“ pabrėžia, kad tikslas yra tapti pagrindiniu DI partneriu gamybos ir aukštos rizikos sektoriams Europoje. Rinkoje tai vertinama ir kaip platesnė pastanga stiprinti europinių technologijų ekosistemą, kurioje vietiniai kūrėjai siekia konkuruoti su didžiaisiais JAV kalbos modelių tiekėjais.

    Komanda persikelia į „Mistral“

    Pasak „Mistral“, „Emmi AI“ bendraįkūrėjai ir daugiau nei 30 tyrėjų bei inžinierių prisijungs prie „Mistral“ Mokslo ir taikomojo DI komandų vėliau šiais metais. Tokie įsigijimai dažnai daromi ne tik dėl technologijos, bet ir dėl specializuotos komandos, galinčios sparčiai integruoti sprendimus į didesnę platformą.

    „Šis strateginis įsigijimas įtvirtina „Mistral“ lyderystę pramonės dirbtinio intelekto srityje ir leidžia mums tapti pasirinktu partneriu gamintojams aviacijos, automobilių ar puslaidininkių sektoriuose“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    „Emmi AI“ bendraįkūrėjas ir mokslo vadovas Johannes Brandstetter teigė, kad komanda dirbo su aukštos svarbos fizikiniais iššūkiais – nuo realaus laiko elektros tinklų stabilizavimo iki liejimo procesų simuliacijų ir automobilių saugos bandymų. Pasak jo, integracija į „Mistral“ ekosistemą turėtų pagreitinti šių sprendimų taikymą pramonėje.

    Investicijos ir plėtra regione

    „Emmi AI“ pernai pritraukė apie 15 000 000 eurų pradinės stadijos investiciją, kuri buvo įvardyta kaip viena didžiausių tokio tipo investicijų Austrijos startuolių rinkoje. Šis etapas dažnai laikomas signalu, kad technologija turi komercinį potencialą, o komanda sugeba greitai auginti produktą.

    „Mistral“ taip pat nurodo, kad sandoris reiškia didesnes investicijas Europoje, ypač Austrijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, kur yra dalis „Emmi AI“ komandos. Bendrovė teigia planuojanti tęsti vietinę atranką ir samdyti specialistus, kad sustiprintų taikomųjų sprendimų kūrimą pramonės klientams.

  • „Monzo“ šuolis: pajamos augo 39 proc., pelnas iki mokesčių – apie 102 mln. eurų

    „Monzo“ šuolis: pajamos augo 39 proc., pelnas iki mokesčių – apie 102 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ paskelbė apie ryškų finansinių rezultatų pagerėjimą: per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos banko pajamos augo, o pelnas iki mokesčių šoktelėjo iki maždaug 102 mln. eurų.

    Įmonė teigia, kad augimą labiausiai palaikė per metus prisijungę apie 3 mln. naujų klientų, didėjusios indėlių apimtys ir išaugęs skolinimas. Bendras klientų skaičius pasiekė daugiau kaip 15,2 mln.

    Kas slypi už augimo

    „Monzo“ nurodo, kad pajamų šaltiniai tampa vis labiau diversifikuoti: reikšmingą dalį sudaro einamųjų sąskaitų likučiai, skolinimas, mokėjimų paslaugos ir turto valdymo sprendimai. Pasak banko, kiekviena iš šių krypčių generuoja dideles, tarpusavyje subalansuotas pajamas.

    Klientų indėliai per metus išaugo iki maždaug 30 mlrd. eurų, tai yra apie 55 proc. daugiau nei prieš metus. Toks indėlių šuolis bankams svarbus ne tik dėl finansavimo bazės, bet ir dėl didesnių galimybių plėsti kreditavimą.

    Verslo klientai ir mokami planai

    Bankas pabrėžė, kad verslo bankininkystė sudaro vis didesnę bendrų pajamų dalį ir šiuo metu siekia apie 14 proc. Kartu auga ir prenumeruojamų paslaugų segmentas: apie 1,6 mln. klientų renkasi mokamus planus.

    Dar vienu svarbiu rodikliu „Monzo“ įvardijo tai, kad apie 50 proc. aktyvių klientų banką jau naudoja kaip pagrindinį. Toks įprotis paprastai reiškia, kad klientai į sąskaitas perveda atlyginimus, dažniau naudojasi kortelėmis ir kitomis paslaugomis, todėl pajamos tampa stabilesnės.

    Plėtra Europoje

    „Monzo“ taip pat patvirtino planus aktyviau žengti į Europos Sąjungos rinkas. Bankas siekia augti ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kurti pasiūlą, kuri naujose šalyse nuo pirmos dienos atrodytų vietinė ir pritaikyta konkrečiai rinkai.

    „Pasiekėme stiprų, pelningą augimą, kartu investuodami į pagrindus, kurie užtikrins mūsų ateitį“, – sakė šiemet „Monzo“ vadovės pareigas perėmusi Diana Layfield.

    „Toliau kursime daugiau produktų privatiems ir verslo klientams, auginsime veiklą Jungtinėje Karalystėje ir plėsime „Monzo“ Europoje taip, kad tai nuo pirmos dienos jaustųsi išties vietiška“, – sakė ji.

  • „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    Nuotolinio įdarbinimo, darbo užmokesčio ir išlaidų valdymo platforma „RemotePass“ pritraukė 17,4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 16 mln. eurų, B serijos investicijų. Finansavimo raundui vadovavo EBRD Venture Capital, prisidėjo 500 Global ir ankstesni investuotojai Oraseya Capital, 212 VC, Access Bridge Ventures bei Khwarizmi Ventures.

    „RemotePass“ įkurta 2021 metais, o jos tikslas spręsti vieną dažniausių tarptautinės plėtros kliūčių: kaip teisėtai ir sklandžiai samdyti, apmokėti bei administruoti darbuotojus skirtingose šalyse, kai vietinės įmonės steigimas, atitiktis reikalavimams ir bankinė infrastruktūra užtrunka bei kainuoja.

    Vienoje vietoje sujungia įdarbinimą ir mokėjimus

    Įmonė teigia, kad platforma apima EOR modelį, laisvai samdomų specialistų valdymą, darbo užmokestį ir atitikties procesus. Taip pat integruotas finansinių paslaugų sluoksnis, leidžiantis darbuotojams gauti prieigą prie sąskaitų JAV doleriais, mokėjimo kortelių bei sveikatos draudimo sprendimų, priklausomai nuo rinkos.

    Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip „Logitech“, Tata Group, InDrive ir Careem. Tokie vardai signalizuoja, kad platforma orientuojasi į įmones, kurios samdo tarptautines komandas ir nori sumažinti administracinę naštą, kai darbuotojai dirba skirtingose jurisdikcijose.

    Pelningumas ir naujos išlaidų kortelės

    „RemotePass“ skelbia, kad pelningumą pasiekė 2025 metų pradžioje. Pasak įmonės, tai svarbus signalas investuotojams, vertinantiems augimą kartu su finansine disciplina, ypač konkurencingoje globalios darbo jėgos platformų rinkoje.

    Vėliau 2025 metais „RemotePass“ pristatė „SpendCards“ sprendimą, integruojantį įmonių išlaidų korteles į tą pačią sistemą, kurioje vykdomi atlyginimų ir rangovų mokėjimai. Tokiu būdu siekiama vienoje platformoje sujungti darbo užmokestį, rangovų apmokėjimą ir kasdienes įmonių išlaidas.

    DI agentai ir plėtra Europoje bei JAV

    Įmonė taip pat praneša įdiegusi DI agentus, kurie automatizuoja procesus, susijusius su įdarbinimu, atitiktimi ir pagalba vartotojams. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes tarptautinis samdymas reikalauja daug dokumentų, patikrų ir skirtingų taisyklių taikymo.

    „Šis raundas skirtas pagreičiui“, – sakė „RemotePass“ vadovas ir vienas įkūrėjų Kamal Reggad.

    „Turime produktą, augimą ir dabar partnerius, kad galėtume tinkamai plėstis. Įdarbinimas yra tik pradžia. Įmonėms iš tikrųjų reikia platformos, kuri palaikytų jų komandas nuo pradžios iki pabaigos, įskaitant finansines paslaugas, leidžiančias veikti paskirstytam darbui“, – sakė jis.

    Pasak EBRD Venture Capital atstovo Amine Chabane, „RemotePass“ mažina trintį darbdaviams, dirbantiems besivystančiose rinkose, ir kartu kuria ekonomines galimybes darbuotojams. Naujas finansavimas, kaip teigiama, bus skirtas plėtrai Europoje ir JAV, gilesnei atitikties aprėpčiai bei tolesnėms investicijoms į finansinius produktus ir DI galimybes.

  • Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuriche įsikūrusi pramonės technologijų bendrovė „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų išankstinio sėklinio etapo investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo „Founderful“, o gautos lėšos bus nukreiptos inžinerijos ir diegimų apimčiai didinti.

    Įmonė kuria nuolatinę, 24 valandas per parą veikiančią šiluminio stebėjimo sistemą, kuri padeda anksti pastebėti įkaitimo anomalijas ir taip užkirsti kelią pramoniniams gaisrams. „AVIAN“ sprendimas aktualus gamykloms, kur rizika auga dėl dulkių, trinties, elektros gedimų ir senstančios įrangos.

    Pasak „AVIAN“, prieš pritraukdama kapitalą bendrovė dvejus metus veikė pelningai ir augo be išorinio finansavimo. Dabar komanda planuoja greičiau plėsti diegimų geografiją ir stiprinti pajėgumus sektoriuose, kuriuose gaisro ar prastovų kaina ypač didelė.

    Kaip veikia nuolatinė šiluminė priežiūra

    „AVIAN“ platforma apima infraraudonųjų spindulių kamerų įrangą, anomalijų aptikimą, išmaniuosius pavojaus signalus, pranešimų sistemą ir prognozuojamos priežiūros ataskaitas. Skirtingai nuo periodinių patikrų, kai termovizija atliekama kas kelis mėnesius, nuolatinis stebėjimas leidžia fiksuoti ankstyvus temperatūros pokyčius valandomis ar net dienomis iki gedimo.

    Sistema mokosi, kas konkrečioje gamykloje yra „normali“ temperatūrų dinamika, o vėliau identifikuoja nukrypimus. Tokia logika ypač svarbi mazguose, kurie dažnai tampa užsidegimo taškais: varikliuose, guoliuose, konvejeriuose, presuose ar elektros spintose.

    „Daugumai operatorių nereikia dar vienos kameros. Trečią ryto jiems reikia žinoti, kad guolis kaista dar prieš uždegdamas aplink esančias dulkes“, – sakė „AVIAN“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Drew Hanover.

    Kur bendrovė mato augimą

    Iki šiol „AVIAN“ ypač stipri medienos ir medienos gaminių segmente, tačiau siekia plėstis į perdirbimą, chemijos pramonę, naftos ir dujų sektorių bei jūrinę pramonę. Tai sritys, kuriose saugos reikalavimai griežti, o incidentai gali sustabdyti gamybą ir sukelti didelius nuostolius.

    Bendrovė pabrėžia, kad pramonėje vis sunkiau pasikliauti vien periodinėmis apžiūromis, nes rizika ir draudimo spaudimas didėja. Dalis objektų, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi draudžiamais įprastomis sąlygomis, šiandien vertinami kaip per rizikingi arba jiems siūlomos gerokai prastesnės sąlygos.

    Rezultatai ir planai: nuo karščio iki dūmų

    „AVIAN“ teigia, kad per dvejus metus jos sprendimai padėjo išvengti gaisrų ir įrangos gedimų, kurių bendra ekonominė žala galėjo siekti apie 46 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad sistema jau naudojama maždaug 50 objektų 9 šalyse, o dalis klientų, įdiegę sprendimą, mažino draudimo kaštus ir prastovų laiką.

    Artimiausiuose planuose išskiriamos dvi kryptys: realaus laiko objekto rizikos vertinimas, paremtas nuolatine šilumine telemetrija, ir „AVIAN Vision“ plėtra. Pastarasis sprendimas siekia išplėsti stebėseną už termovizijos ribų, modernizuojant esamas vaizdo stebėjimo sistemas taip, kad jos galėtų patikimiau aptikti dūmus ir ugnį.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metais siekia peržengti 1 mln. metinių pasikartojančių pajamų ribą. Investicijos, pasak „AVIAN“, leis greičiau diegti sprendimą naujose rinkose, išlaikant nuolatinį stebėjimo modelį ir operacinę pagalbą klientams.

  • DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    Kas yra „Viktor“ ir kuo jis skiriasi

    Varšuvoje ir Miunchene veikiantis startuolis „Viktor“ kuria DI bendradarbį, kuris dirba ten, kur vyksta kasdienė komunikacija: „Slack“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi 64,7 mln. eurų.

    Šį etapą vedė „Accel“, prisidėjo „Bek Ventures“, „Kaya VC“, „Inovo VC“ ir „Tenacity Capital“, taip pat grupė vadinamųjų angelų investuotojų. Tarp jų minimi „Slack“ bendraįkūrėjai Stewartas Butterfieldas ir Calas Hendersonas bei kitų technologijų įmonių vadovai ir steigėjai.

    „Kitas DI etapas yra agentai, kurie prisijungia prie įmonės, supranta, kaip darbas vyksta, ir prisiima atsakomybę už rezultatus. „Viktor“ kuriamas kaip DI darbuotojas, galintis vykdyti projektus, atlikti pasikartojančias užduotis, kurti įrankius ir padėti įmonei judėti greičiau“, – sakė „Viktor“ vadovas ir bendraįkūrėjas Fryderykas Wiatrowskis.

    Kaip veikia DI bendradarbis

    „Viktor“ pozicionuoja save ne kaip dar vieną įrankį, o kaip „įdarbinamą“ skaitmeninį kolegą, integruojamą į jau naudojamas sistemas. Pasak bendrovės, jis gali kurti ataskaitas, suvestines, programėles, kampanijas, kodą ir automatizacijas, o rezultatus pateikti įprastais formatais.

    DI bendradarbis, kaip teigiama, po įdiegimo analizuoja, kaip organizacijoje atliekamas darbas, identifikuoja pasikartojančias ar didelę grąžą duodančias užduotis ir siūlo projektus. Praktikoje tai gali reikšti rinkodaros procesų automatizavimą, vidinių ataskaitų parengimą ar sutrikusių vidinių procesų sutvarkymą.

    Startuolis tvirtina, kad „Viktor“ gali veikti autonomiškai ne minutes, o savaites, išlaikydamas kontekstą tarp daugybės el. laiškų, dokumentų ir skirtingų įrankių. Darbuotojai esą gali rašyti jam žinutes kaip kolegai, o jis paruošia atsakymus ir atliktus darbus nuo suvestinių iki įdiegtų sprendimų.

    Spartus augimas ir planai

    „Viktor“ įkūrė 2023 metais buvę „Meta“ inžinieriai Fryderykas Wiatrowskis ir Peteris Albertas. Bendrovė nurodo, kad viešai startavo 2026 metų vasarį.

    Per 10 savaičių nuo starto, pasak įmonės, pasiektas 12,9 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų tempas, o platforma naudojama daugiau nei 2 000 organizacijų. Teigiama, kad klientai dažnai sujungia per 30 skirtingų programų, taip sumažindami darbą tarp atskirų sistemų.

    Įmonė pateikia ir kelis pavyzdžius apie galimą finansinį efektą: vienai grupei esą padėta sumažinti statybų projekto biudžetą 3,8 mln. eurų, o kitais atvejais įdiegta dešimtys automatizacijų per kelias savaites. Tokie skaičiai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas, kad produktas pataikė į realią verslo problemą: laiką ir kaštus, prarandamus dirbant tarp daugybės įrankių.

    „Accel“ atstovas Zhenya Loginovas pabrėžė, kad „Viktor“ sujungia bendradarbiavimo platformas ir DI, kurios iki šiol dažnai būdavo atskirai. Su nauju finansavimu „Viktor“ ketina spartinti plėtrą pasaulinėse rinkose, plėsti produkto galimybes ir atidaryti biurą Niujorke.

    Investuotojų dėmesys DI agentams pastaruoju metu auga, nes įmonės ieško ne vien generuojamo teksto, o sprendimų, kurie geba vykdyti užduotis nuo pradžios iki pabaigos. Tuo pat metu organizacijoms svarbiausios lieka valdymo, saugumo ir prieigos teisės, todėl DI „kolegos“ sėkmė dažnai priklauso nuo patikimų integracijų ir aiškios atsakomybės, ką sistema gali daryti autonomiškai.

  • „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    86 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Londone įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Primer“ paskelbė pritraukęs apie 86 mln. eurų C serijos investicijų raundą. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos DI galimybėms stiprinti ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose spartinti.

    Raundui vadovavo investicijų bendrovė Sofina, prisidėjo Peak XV Partners, taip pat investicijas tęsė esami investuotojai, tarp jų Balderton, Accel, ICONIQ, Tencent ir Speedinvest. Iš viso „Primer“ nuo įkūrimo pritraukė apie 147 mln. eurų.

    Ką daro „Primer“ ir kodėl akcentuoja duomenis

    „Primer“ įkurta 2020 metais buvusių „Braintree“ ir „PayPal“ vadovų, o jos tikslas – suvienodinti mokėjimų valdymą į vieną infrastruktūros sluoksnį. Tai, pasak bendrovės, leidžia finansų ir mokėjimų komandoms matyti visą situaciją, mažinti technologinį sudėtingumą ir gerinti atsiskaitymų našumą.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų pilnumo. Mokėjimų srityje duomenys dažnai išskaidyti per skirtingus procesorius, įsigyjančiuosius bankus, sukčiavimo prevencijos įrankius ir kitas sistemas, todėl vieno pilno vaizdo dažnai nėra.

    Įmonei argumentuojant, būtent ši fragmentacija tampa rizika, kai organizacijos pradeda DI taikyti sprendimų priėmimui. Jei DI modeliai ar agentai remiasi nepilnais duomenimis, jie gali ne tik veikti prasčiau, bet ir priimti neteisingus sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką pajamoms ir kaštams.

    „Per artimiausius kelerius metus kiekvieną mokėjimo sprendimą didelėje įmonėje inicijuos, optimizuos arba audituos DI. Šis pokytis jau vyksta, o esminis klausimas – ar sistemoms pakanka pilnų duomenų“, – sakė „Primer“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gabriel Le Roux.

    DI agentas ir planai JAV

    „Primer“ teigimu, jos platforma apima visą mokėjimų ciklą nuo atsiskaitymo iki išmokėjimų, o vienai operacijai gali fiksuoti daugiau nei 400 duomenų taškų. Bendrovė taip pat skelbia, kad vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 95 proc. klientų mokėjimų apimties.

    Po investicijos įmonė ketina plėsti nuosavo DI agento „Primer Companion“ galimybes. Pasak „Primer“, tikslas – judėti nuo įrankio, kuris pateikia įžvalgas, prie sprendimo, galinčio vykdyti automatizuotus veiksmus pagal prekybininko nustatytas taisykles, pavyzdžiui, optimizuoti mokėjimų maršrutus ar testuoti našumo scenarijus.

    JAV rinka, „Primer“ duomenimis, jau sudaro apie penktadalį pajamų, o pasikartojančios pajamos per metus augo dvigubai. Bendrovė planuoja iki 2028 metų JAV dalį padidinti iki daugiau nei trečdalio viso verslo ir regione įdarbinti iki 50 žmonių.

    „Mokėjimai pasiekia lūžio tašką: prekybininkai konsoliduoja sistemas į vieningą infrastruktūrą, o DI tampa kiekvieno sprendimo dėl operacijos dalimi. „Primer“ komanda kuria platformą, kuri tam geriausiai pritaikyta“, – sakė Sofina skaitmeninės plėtros vadovas Jean-François Burguet.

    Rinkos kontekste tai atitinka platesnę tendenciją, kai mokėjimų srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien transakcijų apdorojimui, bet ir duomenų kokybei, valdymui bei automatizavimui. Didėjant reguliaciniams reikalavimams ir sukčiavimo rizikoms, mokėjimų sprendimų kontrolė bei skaidrus auditas tampa konkurenciniu pranašumu, ypač įmonėms, veikiančioms keliose rinkose.

  • Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų A serijos investiciją, kurią skirs vartotojų įvedimo ir pasitikėjimo infrastruktūros platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimus, padedančius įmonėms patikrinti vartotojus ir apsaugoti jų paskyras per visą naudojimosi paslaugomis laikotarpį.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas 20VC, prisidėjo „Singular“, „Seedcamp“, „Deel“ ir „FDJ Ventures“, taip pat grupė verslo angelų. Įmonė teigia, kad naujas kapitalas leis greičiau plėsti produktų aprėptį, stiprinti telekomunikacijų partnerystes ir didinti komandą inžinerijos bei plėtros srityse.

    „Daug įmonių, naudojančių telefono verifikaciją, vis dar susiduria su sukčiavimu, neaiškia kainodara ir silpnu aptarnavimu. „Prelude“ sprendžia šias problemas vienu metu: klientai mažina verifikacijos kaštus, gerina konversiją ir gauna realią pagalbą, kai kažkas sugenda“, – sakė 20VC generalinis partneris Paul Bonnet.

    „Prelude“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė Matias Berny ir Quentin Le Bras. Bendrovė akcentuoja, kad tradicinis įvedimo modelis dažnai tampa nematomu kaštų šaltiniu: sukčiai išpučia SMS išlaidas, dalis tikrų vartotojų pasitraukia vienkartinio kodo lange, o dalis atakų praeina pirminius filtrus ir paaiškėja tik po žalos.

    Įmonė siekia problemą spręsti sujungdama iki šiol dažnai atskirai diegtas priemones į vieną pasitikėjimo sluoksnį: telefono numerio patikrą, sukčiavimo prevenciją, tapatybės signalus ir įrenginio programinį modulį. „Prelude“ teigimu, toks sujungimas leidžia priimti ne vienkartinius, o nuolat atnaujinamus sprendimus dėl vartotojo patikimumo.

    „Senasis planas nebeveikia: CAPTCHA nebesustabdo botų, o vienas sukčiavimo signalas nepasako, kas iš tikrųjų yra kitoje pusėje. Atskirti tikrą vartotoją nuo netikro tapo verslo analizės, o ne varnelės uždėjimo užduotimi“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matias Berny.

    Pasak bendrovės, šią kryptį dar labiau sustiprina automatizuotos atakos ir DI įrankiai, kurie padeda piktavaliams kurti įtikinamesnes paskyras bei imituoti žmonių elgesį. Dėl to, anot „Prelude“, vis svarbiau remtis ne vienu požymiu, o kelių sluoksnių duomenimis: telekomunikacijų informacija, įrenginio ir tinklo signalais bei elgsenos modeliais.

    Kartu su investicija „Prelude“ pristato du naujus produktus: „Auth API“ ir „Intel API“. „Auth API“ skirta nuolatiniams patikimumo tikrinimams per visą vartotojo ciklą, o „Intel API“ į paslaugų registracijos srautus įneša realaus laiko operatorių įžvalgas, pavyzdžiui, SIM būseną ar numerio reputaciją.

    „Klausimas anksčiau buvo paprastas: ar telefono numeris galioja. Dabar jis kitas: ar tai teisėtas vartotojas per kiekvieną kontaktą. Botai paviršiuje beveik neatskiriami nuo žmonių, sintetinės tapatybės praeina bazinius tikrinimus, o DI agentai gali atlikti realius veiksmus realių vartotojų vardu“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Quentin Le Bras.

    Bendrovė skelbia per pastaruosius metus augusi kartotinai ir dirbanti su įvairiais skaitmeniniais prekių ženklais, tarp jų „BeReal“, „Suno“, „Sunday“ ir „Voodoo“. Anksčiau, 2024 metų lapkritį, „Prelude“ buvo pritraukusi 7,6 mln. eurų pradinę investiciją, o dabar finansavimą planuoja nukreipti į platesnę pasitikėjimo platformą ir didesnę telekomunikacinių duomenų aprėptį Europoje bei kituose regionuose.