Vasarą terasoje ar sode širšės dažnai pasirodo ne „iš niekur“ – jas pritraukia lengvai prieinamas maistas ir kvapai. Nors šie vabzdžiai paprastai nepuola be priežasties, netoliese radę saldžių gėrimų ar rūgstančių vaisių greitai įpranta sugrįžti į tą pačią vietą.
Širšės ekosistemai yra naudingos, nes medžioja kitus vabzdžius ir padeda mažinti kai kurių kenkėjų gausą. Tačiau prie namų problemos prasideda tada, kai lauke paliekami intensyviai kvepiantys, saldūs arba fermentuotis pradedantys produktai, kurių kvapą jos užuodžia iš toliau.
Vienas dažniausių įpročių, kuris sukuria nuolatinį masalą, yra ne iki galo išgerti gėrimai ant stalo. Atviros sulčių, limonado ar saldžių kokteilių stiklinės, taip pat lipnios skardinės po alaus ar saldžių gėrimų, vabzdžiams tampa lengvu grobiu, ypač per karščius.
Širšes vilioja ir maisto likučiai: desertai, ledai, vaisių gabalėliai, sirupuoti užkandžiai. Pakanka, kad indai trumpam pastovėtų lauke, o kvapas, ypač jei gėrimas ar maistas pradeda rūgti, gali tapti stipriu signalu vabzdžiams atskristi.
Rūgstantys vaisiai ir bioatliekos
Mažiau akivaizdi priežastis – po vaismedžiais palikti nukritę, pūti pradedantys obuoliai, kriaušės ar slyvos. Rūgimo kvapas veikia kaip natūralus masalas, todėl reguliarus krituolių surinkimas gali greitai sumažinti širšių aktyvumą sode.
Dar viena rizikos vieta yra kompostinė arba nepakankamai sandarus bioatliekų konteineris. Maisto likučiai šiltu oru fermentuojasi greičiau, o kvapai pasklinda plačiau, todėl kompostą verta laikyti toliau nuo poilsio zonos ir pasirūpinti, kad jis būtų kuo sandariau uždengtas.
Kai kaltos gali būti amarų kolonijos
Širšės gali suktis ir aplink konkrečius krūmus ar medžius dėl amarų. Šie kenkėjai išskiria saldžią lipnią medžiagą, vadinamą lipčiumi, kurį širšės noriai renka, todėl pastebėjus nuolatinį dūzgimą vienoje vietoje verta apžiūrėti augalus.
Tokiu atveju problemą kartais išsprendžia ne gaudyklės, o amarų kontrolė: pažeistų ūglių priežiūra ir tinkamos augalų apsaugos priemonės. Svarbu vengti sprendimų, kurie skatina dar didesnį saldžių atliekų ar masalų kiekį aplink namus.
Kaip sumažinti riziką ir ką daryti radus lizdą
Veiksmingiausia priemonė – pašalinti tai, kas vilioja: po valgymo iškart nurinkti indus, saldžius gėrimus laikyti uždaromuose buteliuose, stiklines uždengti. Taip pat verta dažniau ištuštinti šiukšliadėžes, nepalikti po kepsninės riebių ar saldžių likučių ir nuplauti lipnius paviršius.
Kai kurie sodininkai šalia terasos renkasi stipraus kvapo augalus, pavyzdžiui, levandas, mėtas ar čiobrelius. Nors tai nėra garantuota apsauga, tokie aromatai kai kuriais atvejais gali mažinti vabzdžių aktyvumą artimoje aplinkoje.
Jei netoli namų pastebite širšių lizdą, jo nereikėtų bandyti pašalinti patiems. Gindamos koloniją širšės tampa pavojingiausios, todėl saugiausia laikytis atstumo ir kreiptis į specialistus, o esant tiesioginei grėsmei žmonėms – į atsakingas tarnybas.
„Širšės dažniausiai vengia konflikto su žmogumi, bet nuolatinis maisto šaltinis jas grąžina į tą pačią vietą“, – sako kenkėjų kontrolės specialistai.
Keli kasdieniai įpročiai, ypač susiję su saldžių gėrimų ir bioatliekų tvarkymu, dažniausiai duoda greičiausią efektą. Sutvarkius aplinką, vasaros poilsis terasoje ar sode tampa ramesnis, o rizika sulaukti nepageidaujamų „svečių“ sumažėja.
