CP v2

Category: Kultūra

  • Rudeninės nuotraukos kaip iš filmo: išeikite šiuo metu ir net telefonu pagaunate auksinę valandą

    Rudeninės nuotraukos kaip iš filmo: išeikite šiuo metu ir net telefonu pagaunate auksinę valandą

    Norint rudenį padaryti įspūdingų kadrų, nebūtina turėti profesionalios technikos ar būti patyrusiu fotografu. Dažnai didžiausią skirtumą sukuria vadinamoji auksinė valanda, kai saulė būna žemai virš horizonto ir skleidžia šiltą, minkštą šviesą.

    Rudenį šis efektas ypač ryškus, nes spinduliai gražiai persišviečia pro gelstančius lapus, o aplinka įgauna auksinių ir rusvų atspalvių. Tokia šviesa palanki ir portretams, ir miesto detalėms, ir peizažams, nes šešėliai tampa švelnesni, o spalvos atrodo sodresnės.

    Dažniausiai geriausias laikas būna maždaug prieš 30–60 minučių iki saulėlydžio. Tikslus momentas kasdien keičiasi, o spalį skirtumai ypač juntami, nes dienos sparčiai trumpėja, todėl verta iš anksto pasitikrinti saulėlydžio laiką jūsų vietovėje.

    Auksinė valanda trunka neilgai

    Praktiškai gražiausia šviesa kartais išsilaiko vos keliolika minučių, todėl naudinga atvykti šiek tiek anksčiau ir jau turėti pasirinktą vietą bei kadrą. Jei fotografuojate telefonu, verta iš anksto nusivalyti objektyvą ir įsijungti HDR režimą, kad būtų išsaugotos detalės tiek šviesiose, tiek tamsesnėse vietose.

    Fotografuojant fotoaparatu ar telefonu, stabilumas tampa svarbus, nes šviesos mažėja, o išlaikymas ilgėja. Jei neturite trikojo, padeda paprasti sprendimai: atsiremti į sieną, laikyti įrenginį abiem rankomis, fotografuoti serijomis ir vėliau išsirinkti ryškiausią kadrą.

    Ne tik saulė už nugaros

    Nors klasikinis variantas yra saulę turėti už nugaros, rudenį ypač įspūdingai atrodo kadrai prieš šviesą. Spinduliai, prasiskverbiantys pro medžius, gali sukurti švytėjimą ir atmosferinį rūką, o lapai tampa tarsi permatomi.

    Tokioje šviesoje gerai atrodo ir portretai, ir paprastos kasdienės scenos: parkų takai, senamiesčio gatvės, kavinės lauko staliukai, namų fasadai. Svarbiausia stebėti, kaip šviesa keičiasi kas minutę, ir nebijoti pajudėti kelis žingsnius į šoną, nes tai dažnai iš esmės pakeičia kadrą.

  • Neskubėkite išeiti iš parduotuvės: 5 paragonų klaidos, kurios gali kainuoti jūsų pinigus

    Neskubėkite išeiti iš parduotuvės: 5 paragonų klaidos, kurios gali kainuoti jūsų pinigus

    Didelė ir ryški akcija vilioja greitai įsidėti prekę į krepšelį, tačiau prie kasos kartais paaiškėja, kad pritaikyta įprasta kaina. Tokias situacijas dažniausiai pastebime tik pažvelgę į paragoną jau po apmokėjimo. Todėl verta skirti keliasdešimt sekundžių patikrai dar neišėjus iš parduotuvės.

    Pirmiausia pravartu prisiminti prekes, kurias pirkote būtent dėl nuolaidos, ir pasitikrinti, ar kaina tikrai sumažinta, arba ar čekio pabaigoje atsirado žadėtas pritaikytas rabatas. Praktikoje klaidų pasitaiko dėl neteisingai suvestų akcijų, pasibaigusios akcijos ar nesutampančių prekių variantų. Kuo krepšelis didesnis, tuo lengviau tai praleisti.

    Taip pat svarbu įvertinti akcijų sąlygas, nes jos neretai būna taikomos tik įvykdžius papildomus reikalavimus. Nuolaida gali galioti tik nuskenavus lojalumo programėlę, perkant dvi ar tris vienetus arba pasiekus nustatytą pirkinių sumą. Kartais akcija galioja tik konkrečiam skoniui, pakuotės dydžiui ar gaminio variantui, todėl verta sulyginti, kas buvo nurodyta kainoje lentynoje.

    Jei lentynoje matėte mažesnę kainą, o kasoje priskaičiuota didesnė, vartotojas paprastai turi pagrindą prašyti taikyti jam palankesnę kainą. Tokiais atvejais geriausia nedelsti ir iš karto kreiptis į klientų aptarnavimo vietą. Naudinga būna ir kainos etiketės nuotrauka, ypač jei kyla ginčas, kas buvo nurodyta lentynoje.

    Antroje vietoje verta patikrinti prekių kiekius, nes skubant lengva nepastebėti, kad vieną prekę sistema įmušė du kartus. Tai gali nutikti ir dėl paprastos skenavimo klaidos, ir dėl to, kad pirkėjas pats netyčia pakartojo veiksmą savitarnos kasoje. Keli papildomi eurai dažnai pranyksta bendroje sumoje, tačiau brangesnėms prekėms skirtumas gali būti reikšmingas.

    Aiškus perspėjimo signalas yra ir gerokai didesnė galutinė suma, nei tikėjotės. Tai nebūtinai reiškia klaidą, tačiau turėtų paskatinti atidžiau peržvelgti paragoną, ypač eilutes su brangiausiomis prekėmis. Greita patikra dažnai padeda sutaupyti daugiau nei vėlesnis aiškinimasis.

    Klaidos sveriamosioms prekėms

    Dar viena dažna rizikos zona yra prekės, kurių kaina priklauso nuo svorio ar teisingai parinkto produkto kodo. Vaisiai, daržovės, kepiniai, saldainiai ar sveriami gaminiai iš vitrinos gali būti priskirti ne tam variantui, o panašiai atrodančios prekės neretai turi skirtingą kainą už kilogramą. Tokiais atvejais svarbu žiūrėti ne tik pavadinimą, bet ir nurodytą svorį.

    Savitarnos kasose klaidą gali padaryti ir pats pirkėjas, pasirinkdamas neteisingą produktą iš sąrašo. Jei pusė kilogramo daržovių staiga kainuoja tiek, kiek paprastai kainuodavo keli kilogramai, verta iš karto patikrinti įrašą paragonе. Dažnai tai būna ne kainų šuolis, o paprasta neteisinga pozicija.

    Apmokėjimas ir lojalumo nuolaidos

    Mokant kortele ar telefonu svarbiausia įsitikinti, kad patvirtinta suma atitinka paragoną. Mokant grynaisiais prisideda dar vienas elementas, kurį verta patikrinti nedelsiant, tai yra grąža. Piko metu lengva automatiškai įsidėti banknotus ir monetas neįvertinus, ar suma teisinga.

    Jei mokėjote didesnio nominalo banknotu už nedidelius pirkinius, net ir nedidelė kasininko ar pirkėjo klaida gali reikšti apčiuopiamą nuostolį. Dalis kasos sistemų čekyje nurodo, kiek grynųjų priimta ir kokia grąža priklauso, todėl galima greitai sulyginti su tuo, ką gavote. Aiškintis vėliau, jau grįžus namo, paprastai būna gerokai sudėtingiau.

    Lojalumo programos ir nuolaidos programėlėse tapo kasdienybe, tačiau vien nuskenuoti kodą ne visada pakanka. Pravartu patikrinti, ar lojalumo paskyra tikrai priskirta pirkiniui ir ar pritaikyta tikėta nuolaida. Informacija gali būti matoma paragonе, programėlėje arba pirkinių istorijoje, priklausomai nuo parduotuvės taisyklių.

    Ypač tai svarbu, kai prekę rinkotės tik dėl specialios kainos, galiojančios su programėle. Keli nepritaikyti rabatai per didesnį apsipirkimą gali virsti pastebimai didesne galutine suma. Jei nuolaida turėjo būti pritaikyta iš karto, o čekyje matote pilną kainą, spręsti klausimą geriausia dar būnant parduotuvėje.

    Paragono tikrinimas nereiškia, kad reikia studijuoti kiekvieną eilutę po vieną. Dažniausiai pakanka peržvelgti penkias jautriausias vietas: akcijas, brangiausias prekes, kiekius, sveriamas prekes ir lojalumo nuolaidas. Toks įprotis gali padėti išvengti nereikalingų išlaidų ir sutaupyti laiko.

    Jei viskas sutampa, tik tada verta ramiai susidėti pirkinius ir čekį. Paragonas vėliau gali praversti įrodant pirkimą, tačiau jis nėra vienintelis būdas pagrįsti, kad prekė įsigyta. Vis dėlto patogiausia klaidas taisyti iškart, kai situacija dar aiški ir lengvai patikrinama.

  • Šildymo sezonas jau ant nosies: ką būtina padaryti dabar, kad vėliau nemokėtumėte brangiau

    Šildymo sezonas jau ant nosies: ką būtina padaryti dabar, kad vėliau nemokėtumėte brangiau

    Lenkijoje šildymo sezono pradžia nėra pririšta prie konkrečios kalendorinės datos, todėl sprendimas, kada įjungti radiatorius, dažniausiai priklauso nuo orų ir pastato administratoriaus ar šilumos tiekėjo. Nors dienomis dar pasitaiko šiltesnių orų, vėsūs rytai ir naktys sparčiai vėsina pastatų konstrukcijas, o tai greitai pajuntama butuose ir namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pasiruošimas šildymui svarbus ne tik dėl komforto, bet ir dėl saugumo bei sąskaitų. Laiku atliktos patikros ir paprasti veiksmai gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir išvengti gedimų, kurie sezono įkarštyje kainuoja brangiausiai.

    Kodėl verta pasiruošti iš anksto?

    Pastatui atvėsus, šilumai atkurti prireikia daugiau energijos, todėl pirmosiomis šildymo savaitėmis sąnaudos dažnai būna didesnės. Jei radiatoriai užorinti, termostatai neveikia tiksliai arba cirkuliacija prasta, dalis šilumos tiesiog neišnaudojama, o komfortas vis tiek lieka prastesnis.

    Ne mažiau svarbus ir saugumas: individualiuose namuose šildymo įrenginiai, dūmtraukiai ir ventiliacija turi veikti nepriekaištingai. Gedimai ar netinkama trauka gali didinti gaisro riziką ir kenksmingų dujų patekimą į patalpas.

    Ką patikrinti bute su centriniu šildymu?

    Daugiabučiuose sprendimą dėl šildymo įjungimo paprastai priima administratorius ar bendrija, tačiau gyventojai taip pat gali pasirūpinti savo buto dalimi. Prieš sezoną verta patikrinti, ar radiatoriai šyla tolygiai, ar termostatiniai ventiliai nestriginėja, o patalpose neužstatyti radiatoriai, kad šiluma galėtų laisvai sklisti.

    Jei radiatorius šyla tik iš dalies arba girdisi tekėjimo garsai, dažna priežastis yra oras sistemoje. Tokiais atvejais padeda nuorinimas, o jeigu problema kartojasi visame name, apie tai verta informuoti administratorių, nes tai gali rodyti netinkamai subalansuotą sistemą.

    Ką padaryti name su individualiu šildymu?

    Individualiuose namuose pasiruošimas paprastai apima daugiau punktų, nes atsakomybė tenka pačiam savininkui. Prieš sezoną rekomenduojama atlikti katilo ar šilumos siurblio techninę patikrą, įsitikinti, kad šildymo kontūre pakankamas slėgis, o filtrai ir cirkuliaciniai mazgai švarūs.

    Jei namuose naudojamas kietojo kuro katilas ar krosnis, būtina įvertinti dūmtraukio būklę ir trauką, taip pat pasirūpinti anglies monoksido detektoriumi. Praktika rodo, kad dalis incidentų įvyksta būtent sezono pradžioje, kai įranga būna ilgiau nenaudota, o vartotojai skuba ją paleisti nepatikrinę.

    Norint mažinti išlaidas, svarbūs ir paprasti sprendimai: sandarios langų ir durų tarpinės, tvarkinga vėdinimo sistema, protingai nustatyti termostatai. Pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami programuojami termostatai ir nuotolinio valdymo sprendimai, leidžiantys palaikyti stabilesnę temperatūrą ir neperšildyti patalpų, kai nieko nėra namuose.

    Šilumos tiekėjai ir pastatų administratoriai primena, kad kilus įtarimui dėl šildymo sistemos darbo, geriau reaguoti iš karto. Ankstyvas gedimų nustatymas sumažina avarijų tikimybę ir padeda šildymo sezoną pasitikti ramiau.

  • Šių 8 prietaisų nejunkite į vieną ilgintuvą: perkrova gali baigtis perkaitimu ir gaisru

    Šių 8 prietaisų nejunkite į vieną ilgintuvą: perkrova gali baigtis perkaitimu ir gaisru

    Ilgintuvas ar maitinimo lizdų juosta savaime nėra pavojingi, tačiau rizika išauga, kai į vieną vietą sujungiami keli didelės galios prietaisai. Tuomet laidai ir kontaktai gali būti perkraunami, kaisti, o ilgainiui tai didina izoliacijos pažeidimų ir gaisro tikimybę.

    Kasdieniams, nedaug elektros naudojantiems įrenginiams lizdų juostos dažniausiai tinka. Į jas įprasta jungti stalines lempas, įkroviklius, maršrutizatorius, kompiuterius ar televizorių priedėlius, jei bendra apkrova nedidelė.

    Problema prasideda tada, kai vienu metu naudojami keli šildantys ar vandenį kaitinantys prietaisai. Tokie įrenginiai per trumpą laiką paima daug galios, todėl perkrova gali įvykti net ir tuomet, kai pati juosta turi daug lizdų.

    Didžiausią riziką keliantys prietaisai

    Prie įrenginių, kurių nereikėtų jungti į tą patį ilgintuvą kartu su kitais galingais vartotojais, pirmiausia priskiriami elektriniai šildytuvai. Jie dažnai veikia ilgai, o nuolatinė didelė apkrova ypač smarkiai kaitina laidą ir kištuką.

    Taip pat rizikingi virduliai ir kavos aparatai, kurie vandens kaitinimo metu trumpam pasiekia didelę galią. Jei tuo pačiu metu toje pačioje juostoje įjungiamas dar vienas kaitinantis prietaisas, riba gali būti viršyta labai greitai.

    Į tą pačią grupę patenka mikrobangų krosnelės, orkaitės ar stalviršiniai elektriniai griliai. Nors jų naudojimas dažnai trumpesnis, startinė ir darbinė apkrova gali būti pakankama perkaitimui, ypač jei ilgintuvas senas arba plono laido.

    Atskirai verta paminėti plaukų džiovintuvus ir tiesintuvus, nes jie taip pat naudoja daug galios, o dažnai jungiami vonios patalpose. Drėgmė, prastesni kontaktai ir perkrova yra pavojingas derinys, todėl tokiems prietaisams saugiausia rinktis sieninį lizdą.

    Dar viena rizikos zona yra skalbyklės, džiovyklės ir indaplovės, ypač kai jos vienu metu šildo vandenį. Tokius prietaisus įprasta jungti į atskirus, tam numatytus lizdus, o ne į bendrą juostą su kitais vartotojais.

    Ką reiškia 10 ir 16 A žymėjimas

    Dažnai kartojama taisyklė, kad buitinių ilgintuvų nereikėtų apkrauti daugiau nei 1 800 vatų galia. Vis dėlto tai nėra universalus skaičius, nes reali riba priklauso nuo konkretaus gaminio ir jo konstrukcijos.

    Daug ilgintuvų būna pažymėti 10 arba 16 amperų srovės riba. Esant 230 voltų įtampai, 16 amperų riba teoriškai atitinka apie 3 680 vatų, tačiau praktikoje svarbu įvertinti laido skerspjūvį, kontaktų kokybę, naudojimo trukmę ir tai, ar prietaisai įsijungia vienu metu.

    Reikėtų prisiminti, kad didesnis lizdų skaičius nereiškia didesnės leistinos galios. Svarbiausia yra bendra visų tuo pačiu metu prijungtų prietaisų apkrova, o ne tai, kiek fiziškai yra skylių kištukams.

    Kaip sumažinti perkrovos riziką

    Saugiausia didelės galios prietaisus jungti tiesiai į sieninį lizdą ir vengti kelių galingų įrenginių viename ilgintuve. Jei vis dėlto ilgintuvo reikia, svarbu patikrinti jo techninius parametrus, maksimalų leistiną apkrovimą ir laidų būklę.

    Įkaitęs kištukas, juntamas svilėsių kvapas, mirgantis apšvietimas ar išsijungiantys saugikliai yra signalai, kad grandinė perkrauta arba kontaktai prasti. Tokiais atvejais prietaisus reikėtų nedelsiant atjungti ir įvertinti, ar nereikia elektriko apžiūros.

  • Malinų rudeninis genėjimas: šios klaidos gali kainuoti derlių – ką būtina padaryti laiku

    Malinų rudeninis genėjimas: šios klaidos gali kainuoti derlių – ką būtina padaryti laiku

    Ruduo daugeliui sodininkų yra metas, kai sprendžiasi kito sezono uogų derlius. Tinkamai nugenėtos avietės lengviau peržiemoja, pavasarį greičiau suformuoja stiprius ūglius ir rečiau nukenčia nuo ligų bei kenkėjų.

    Didžiausia painiava kyla dėl to, kad skirtingos aviečių veislės dera nevienodai. Vienos dera ant einamųjų metų ūglių, kitos dera ant antramečių, todėl rudenį taikomos genėjimo taisyklės skiriasi.

    Kada avietes genėti rudenį?

    Rudenines, ant vienmečių ūglių derančias avietes paprastai genėti galima tada, kai jos baigia derėti ir aiškiai matyti, kurie stiebai jau atidavė uogas. Praktikoje tai dažniausiai sutampa su vėsesnėmis rudens savaitėmis, kai augalas pradeda ruoštis ramybės laikotarpiui.

    Per ankstyvas genėjimas gali paskatinti nereikalingą atžėlimą, o per vėlyvas, kai orai jau artėja prie šalnų, apsunkina darbus ir didina riziką palikti pažeistų, ligoms imlių stiebų. Svarbu pasirinkti laiką, kai krūmas jau baigė derėti, bet žemė dar nėra įšalusi.

    „Yra universali taisyklė: jeigu rudeninės avietės dar dera, neskubėkite, bet kai derėjimas baigiasi, atidėjimas nepadeda“, – sakė sodininkystės patarimais socialiniuose tinkluose besidalijanti Maria Loskot.

    Kaip atpažinti ir ką pašalinti?

    Stiebus, kurie jau derėjo, dažniausiai lengva atpažinti pagal nudžiūvusias žiedynų ir uogų liekanas ūglių viršūnėse bei labiau sumedėjusią, „pavargusią“ išvaizdą. Tokie stiebai rudeninėms avietėms paprastai šalinami iki pat žemės, nepaliekant kelmelių.

    Šis principas ypač svarbus dėl higienos: seni stiebai tampa patogia vieta peržiemoti ligų sukėlėjams ir kenkėjams. Pašalinus juos, krūmas geriau vėdinasi, o pavasarį jauni ūgliai auga stipriau.

    Jei avietės dera ant antramečių ūglių

    Jeigu auginate veisles, kurios dera ant antramečių ūglių, rudeninis genėjimas turi būti selektyvus. Tokiu atveju šalinami tik tie stiebai, kurie jau derėjo, o jauni, šiemet išaugę ir dar nederėję ūgliai paliekami kitų metų derliui.

    Dažna klaida yra nupjauti viską „dėl tvarkos“ ir pavasarį nustebti, kad uogų beveik nėra. Todėl prieš genint verta tiksliai žinoti, kokio tipo avietes auginate, arba bent jau įvertinti, kurie ūgliai šiemet davė uogas.

    Po genėjimo naudinga surinkti ir išnešti nupjautus stiebus, kad jie neliktų kaip infekcijų židinys. Taip pat verta apžiūrėti krūmus, ar nėra ligų požymių, ir užtikrinti, kad avietynas nebūtų per tankus, nes drėgmė ir prasta oro cirkuliacija didina problemų riziką.

  • Bruce’as Campbellas apie vėžio prognozę: penkerių metų terminas ir sprendimas tęsti darbus

    Bruce’as Campbellas apie vėžio prognozę: penkerių metų terminas ir sprendimas tęsti darbus

    „Evil Dead“ filmų ir serialo žvaigždė Bruce’as Campbellas prabilo apie savo sveikatos būklę ir vėžio prognozę. 68 metų aktorius teigia, kad gydytojai situaciją vertina kaip gydomą, tačiau nepagydomą, o jo paties įvardijimu tai yra maždaug penkerių metų laikotarpis.

    Apie diagnozę Campbellas viešai pranešė anksčiau šiais metais, pabrėždamas, kad nesiekia nei užuojautos, nei patarimų, o nori užbėgti už akių galimai klaidinančiai informacijai. Aktorius akcentavo turintis artimųjų palaikymą ir planuojantis kiek įmanoma išlikti aktyvus.

    Atviras interviu apie prognozę

    Naujausiuose pasisakymuose laidoje „The Adam Carolla Show“ Campbellas atvirai kalbėjo apie dabartinę gydytojų pateiktą prognozę. Nors jis neatskleidė vėžio tipo, aktorius situaciją apibūdino kaip konkretaus termino realybę, su kuria tenka gyventi kasdien.

    „Su tokio tipo vėžiu, kokį turiu, dabartinis scenarijus yra penkerių metų terminas“, – sakė Bruce’as Campbellas.

    Aktorius teigė, kad liga veikia ne tik kūną, bet ir psichiką, todėl, jo žodžiais, lengva įkristi į informacijos ir baimių spiralę. Jis pabrėžė sąmoningai pasirinkęs orientuotis į gyvenimą, o ne į nuolatinį ligos analizavimą ir interneto diskusijų grupes.

    Darbas kaip atsvara ligai

    Pastaruoju metu Campbellas daug dėmesio skiria kūrybai ir naujiems projektams. Jis neseniai parašė, režisavo ir suvaidino filme „Ernie & Emma“, kuris, kaip pranešama, nutolsta nuo siaubo žanro ir pasakoja apie našlį, leidžiantįsi į kelionę išpildyti mirusios žmonos valią.

    Campbellas aiškino, kad darbas jam padeda išlaikyti kasdienę struktūrą ir prasmingą rutiną, o sprendimas nestabdyti veiklos yra sąmoningas. Aktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad reali grėsmė dažnai kyla iš ligos sukeltų komplikacijų, todėl jis stengiasi priimti situaciją blaiviai, bet nepasiduoti ją užgožiančiai baimei.

    Vaidmenys ir „Evil Dead“ palikimas

    Bruce’as Campbellas plačiajai auditorijai geriausiai žinomas dėl Asho Williamso vaidmens Samo Raimi „Evil Dead“ franšizėje, kuri tapo kultiniu reiškiniu siaubo kino istorijoje. Vėliau jis vaidino ir televizijos seriale „Ash vs Evil Dead“, o pastaraisiais metais dalyvavo franšizės projektuose ir už kadro.

    Vieši aktoriaus pasisakymai apie diagnozę ir prognozę išryškina ir platesnį kontekstą: vis daugiau žinomų žmonių renkasi apie ligas kalbėti atvirai, kartu pabrėždami, kad prognozės yra tik medicininė tikimybė, o ne tikslus laikrodis. Campbellas savo žinutėje akcentuoja ne skandalą, o bandymą išsaugoti kontrolę, ramybę ir kasdienį gyvenimą.

  • Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Madrido Prado muziejus ir Amsterdamo Rijksmuseum paskelbė apie strateginę partnerystę, kurios tikslas – iš naujo įvertinti moterų vaidmenį meno istorijoje ir bendrą Ispanijos bei Nyderlandų kultūrinį palikimą. Abi institucijos siekia, kad moterų menininkių, mece­načių ir istorinių asmenybių indėlis jų kolekcijose būtų matomas ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Pagrindinis susitarimo akcentas – tarptautinė podoktorantūros stipendija, kuri startuos 2027 metais. Tyrėjas dirbs su abiejų muziejų rinkiniais ir gilinsis į moterų vaidmenį Habsburgų epochoje, o rezultatai turėtų tapti pagrindu būsimiems muziejų projektams.

    „Tai ne tik apie tai, kad rodytume daugiau moterų menininkių. Tai apie tai, kad keistume patį būdą, kaip žiūrime į meno istoriją“, – teigiama bendrame Prado muziejaus ir Rijksmuseum pareiškime.

    Numatoma, kad atrankos į stipendiją procesas prasidės 2026 metų spalį, o pati programa startuos 2027 metų rugsėjį. Sukauptos įžvalgos ir atradimai turėtų kulminuoti didelėje parodoje Rijksmuseum erdvėse 2029 metais.

    Partnerystė remiasi iniciatyvomis, kurias muziejai jau vykdė atskirai. Prado muziejuje plėtojamas projektas El Prado en Femenino, kuriame daugiau dėmesio skiriama anksčiau paraštėse likusioms kūrėjoms ir istoriniams moterų vaidmenims, o 2026 metų rudenį planuojama paroda apie Austrijos Marianą.

    Rijksmuseum nuo 2021 metų įgyvendina projektą Women of the Rijksmuseum: jo metu analizuojami šimtai kūrinių, tikslinami autoriai, proveniencijos ir kontekstai, o katalogas pildomas menininkių darbais, kurie ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinti. Tarp dažniau minimų pavyzdžių – Gesina ter Borch, Maria van Oosterwijck ir Marlow Moss.

    Muziejai pabrėžia, kad bendras tyrimų modelis leis ne tik papildyti ekspozicijas naujais vardais, bet ir peržiūrėti interpretacijas, kuriose moterų indėlis dažnai būdavo paliekamas paraštėse. Praktikoje tai reiškia gilesnį darbą su archyvais, kūrinių atribucijomis, mecenatystės istorija ir socialinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis, kas pateko į kanoną.

    Toks dviejų didžiųjų Europos institucijų žingsnis atspindi platesnę muziejų sektoriaus tendenciją: kolekcijų perrašymą ne „pridedant“ kelis trūkstamus vardus, o pertvarkant pasakojimą taip, kad jis tiksliau atspindėtų istorinius vaidmenų pasiskirstymus. 2029 metais planuojama paroda turėtų tapti vienu ryškiausių šios partnerystės rezultatų ir testu, kaip nauji tyrimai pakeičia tai, ką žiūrovai mato salėse.

  • Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    JAV režisierius Woody Allenas Madride pristatė savo naują, 51-ąjį karjeros filmą, kurio filmavimai planuojami nuo spalio 5 dienos. Projektas bus filmuojamas daugiausia Ispanijos sostinėje ir Aranchueze, o didelė techninės komandos dalis turėtų būti vietos specialistai.

    Filmo gamybą parėmė Madrido miesto savivaldybė ir Madrido regiono valdžia. Abi institucijos pagal rėmimo sutartis, siejamas su miesto viešinimu, skiria po 1,5 mln. eurų, iš viso 3 mln. eurų.

    Bendras filmo biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, todėl viešasis finansavimas sudaro maždaug ketvirtadalį visos sumos. Tokia proporcija Ispanijoje vėl kaitina diskusijas, kur baigiasi kultūros skatinimas ir prasideda politinė reklama bei reputacinė rizika.

    Ko reikalaujama mainais?

    Rėmimo sąlygose numatyta, kad Madridas turi atsispindėti filmo pavadinime, o pats miestas ekrane privalo būti lengvai atpažįstamas. Savivaldybė aiškina, kad tikslas yra stiprinti Madrido tarptautinį žinomumą kaip kultūros, turizmo ir kino gamybos krypties.

    Tokie susitarimai Ispanijoje dažniausiai įforminami kaip rinkodaros ir rėmimo sandoriai, kai viešos lėšos naudojamos teritorijos įvaizdžiui kelti. Vis dėlto praktikoje būtent skaidrumas ir realiai išmatuojama nauda tampa pagrindiniais klausimais, kai finansuojami didelio matomumo projektai.

    Apie filmą ir kūrybinį kontekstą

    Filmas kol kas neturi galutinio pavadinimo ir viešai minimas kaip darbinis projektas. Skelbiama, kad tai bus šiuolaikinė komedija, kurioje persipins romantika, intriga ir neištikimybės tema, o veiksmas bus kuriamas diplomatinėje aplinkoje.

    Aktorių komandoje minimi Alexi Wasser, Jemima Kirke, Peter Vives, Marton Csokas ir Jakob Oftebro. Filmavimai turėtų trukti apie šešias savaites ir apimti daugiau nei 30 lokacijų Madride bei Aranchueze.

    Pristatymo metu režisierius buvo klausinėjamas ir apie aktualijas mieste, įskaitant protestus, susijusius su būsto krize. Jis pabrėžė nesiekiantis kurti politiškai angažuoto kino ir sakė, kad jo filmai dažniausiai sukasi apie santykius bei asmenines dilemas.

    „Aš nesu režisierius, kuriam svarbiausia politinės idėjos, labiau domiuosi žmonių santykiais“, – sakė Woody Allenas.

    Kartu jis teigė esantis rimtai susirūpinęs kraštutinių ideologijų stiprėjimu ir akcentavo, kad visada tam prieštaravo. Tokie pareiškimai dera su jo pastarųjų metų viešais pasisakymais, kai kūrėjas stengiasi vengti tiesioginių politinių diskusijų, bet vis tiek reaguoja į bendras tendencijas.

    Ginčai, kurie seka iš paskos

    Naujas filmas vėl priminė ilgai trunkančias kontroversijas, lėmusias nevienareikšmį režisieriaus vertinimą. Plačiausiai aptariami kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo, kuriuos dar 1990-aisiais išsakė jo įdukra Dylan Farrow, o pats režisierius juos nuolat neigė.

    Viešai pabrėžiama, kad dėl šių kaltinimų jis nebuvo formaliai teisiamas. Vis dėlto ši tema atgijo #MeToo laikotarpiu ir po dokumentinės serijos „Allen v. Farrow“ pasirodymo, kai dalis industrijos atstovų nuo režisieriaus atsiribojo.

    Dar viena nuolat minima istorija susijusi su jo santykiais su Soon-Yi Previn, Mia Farrow įdukra. Santykiai tapo vieši 1992 metais, o 1997 metais pora susituokė Venecijoje, jų amžiaus skirtumas siekė 35 metus.

    Madride pristatydamas naują projektą, režisierius vėl užsiminė apie galimą pasitraukimą iš kino. Tačiau kartu pripažino, kad filmavimas šiame mieste pasirodė per daug viliojantis, kad idėjos būtų atsisakyta.

  • Trumpas „Žaliuoju Žibintu“ Baltųjų rūmų įraše: kaip DI popkultūros citatos ima atsisukti prieš politiką

    Trumpas „Žaliuoju Žibintu“ Baltųjų rūmų įraše: kaip DI popkultūros citatos ima atsisukti prieš politiką

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda vėl atsidūrė kritikos centre dėl socialiniuose tinkluose platinamo DI sukurto vaizdo įrašo, kuriame jis vaizduojamas kaip „DC“ visatos herojus Žaliasis Žibintas. Įrašas, publikuotas oficialioje Baltųjų rūmų paskyroje, sukėlė diskusiją ne tik apie skonį ar komunikacijos stilių, bet ir apie tai, kaip politikoje naudojama popkultūra.

    Vaizdo klipe Trumpas matomas su Žaliojo Žibinto žiedu, o jo „galios“ esą kuria žalią sieną ir futuristinį miesto peizažą, lydimą užuominų apie gamybos atgaivinimą bei karinę galią. Prie įrašo panaudota perkurta Žaliojo Žibinto korpuso priesaikos formuluotė, kuri komiksų gerbėjams yra lengvai atpažįstama.

    Kas papiktino gerbėjus?

    Dalis kritikos kilo dėl to, kad pasirinkta simbolika kertasi su pačiu Žaliojo Žibinto mito turiniu. Šiame pasakojimų pasaulyje Žaliųjų Žibintų korpusas veikia kaip tarpgalaktinė taikos palaikymo jėga, sauganti skirtingas civilizacijas, o ne akcentuojanti sienas ar izoliaciją.

    Gerbėjų bendruomenėse toks personažo „pasiskolinimas“ vertinamas kaip paviršutiniškas ir rodantis prastą šaltinio supratimą. Socialiniuose tinkluose tai greitai virsta pašaipomis: politinis tikslas tampa antraeilis, o dėmesys nukrypsta į akivaizdžias kultūrines klaidas.

    DI ir memų komunikacija politikoje

    DI generuojami vaizdai politikoje vis dažniau naudojami kaip greitas būdas sukurti emociją, išprovokuoti reakciją ir užvaldyti informacinį lauką. Tokie įrašai dažnai orientuoti į memų logiką: svarbu ne argumentas, o vaizdas, kuris per kelias minutes išplinta ir užkabina skirtingas auditorijas.

    Tačiau šis metodas turi kainą. Kuo daugiau DI turinio kuriama „ant greičio“, tuo dažniau pasitaiko neatitikimų, klaidinančių užuominų ar net teisiškai jautrių sprendimų, susijusių su autorinėmis teisėmis ir prekių ženklais, ypač kai naudojami atpažįstami popkultūros personažai.

    Kodėl tokie įrašai atsisuka prieš autorius?

    Politinei komunikacijai popkultūros citatos paprastai veikia tik tada, kai auditorija jaučia, kad nuoroda parinkta tiksliai ir su pagarba originalui. Priešingu atveju net ir gerai apgalvota žinutė paskęsta detalėse: visuomenė ima ginčytis ne apie politiką, o apie tai, kodėl konkreti citata netinka.

    Šiuo atveju DI vaizdo įrašas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip bandymas sustiprinti įvaizdį „superherojiška“ estetika gali virsti reputaciniu balastu. Kritikai pabrėžia, kad tokia komunikacija labiau primena triuką dėmesiui pritraukti nei realių sprendimų demonstravimą.

    „Jei jau remiatės popkultūra, turite suprasti bent pagrindinę jos taisyklę, kitaip nuoroda atsisuks prieš jus“, – sakė vienas komiksų bendruomenės atstovų, vertindamas kilusią reakcijų bangą.

  • Prancūzijos Renoir muziejaus apiplėšimas: dingo du paveikslai, žala siekia 9 mln. eurų

    Prancūzijos Renoir muziejaus apiplėšimas: dingo du paveikslai, žala siekia 9 mln. eurų

    Pietų Prancūzijoje, Cagnes-sur-Mer miestelyje tarp Kanų ir Nicos, policija pradėjo intensyvią paiešką po įžūlaus įsilaužimo į Renoir muziejų. Iš jo buvo pagrobti keturi kūriniai, kurių bendra vertė, pareigūnų vertinimu, siekia apie 9 mln. eurų.

    Vėliau du darbai rasti muziejaus teritorijoje, o dar du vis dar laikomi dingusiais. Dėl įvykio sustiprintos patrulių pajėgos regione, tikrinami vaizdo stebėjimo įrašai ir galimi pabėgimo maršrutai.

    Kaip veikė įtariamieji

    Vietos valdžia nurodo, kad įtariamieji pateko per sodą ir, tikėtina, naudojo elektrinį pjovimo įrankį tvorai įveikti. Į pastatą jie pateko per pirmą aukštą, o rėmus tvirtinančias detales pašalino taip, kad darbai būtų greitai išimami.

    Cagnes-sur-Mer meras Bryanas Massonas žurnalistams teigė, kad įtariamieji atrodė gerai pasiruošę ir, panašu, iš anksto žinojo, kur ieškoti vertingiausių eksponatų.

    „Tai buvo gerai apsirūpinę ir, panašu, gerai informuoti asmenys“, – sakė Bryanas Massonas.

    Pasak vietos pareigūnų, signalizacija suveikė ankstyvą rytą, o policija į muziejų atvyko per kelias minutes. Vis dėlto to pakako, kad įtariamieji spėtų pasprukti, palikdami dalį grobio teritorijoje.

    Pranešama, kad dingusiais laikomi du darbai, tarp jų – portretas ir žanrinė scena. Tikslesnės detalės apie kūrinių būklę ir jų apsaugos priemones kol kas neviešinamos dėl vykstančio tyrimo.

    Kodėl žinomi kūriniai vis tiek vagiami

    Meno nusikaltimų ekspertai pažymi, kad lengvai atpažįstami kūriniai retai patenka į legalią rinką. Tokie darbai dažniau tampa užsakomųjų vagysčių objektu, o vėliau gali būti naudojami kaip nelegalių sandorių užstatas ar spaudimo priemonė.

    Didelės vertės vagystės taip pat išryškina sisteminę problemą: muziejų saugumas ne visuomet spėja paskui augančias rizikas, ypač kai nusikaltėliai taikosi į konkrečius eksponatus ir veikia per kelias minutes.

    Renoir muziejus – svarbi regiono kultūros vieta

    Renoir muziejus veikia nuo 1960 metais ir yra įkurtas paskutinėje dailininko Auguste’o Renoir gyvenamojoje vietoje. Būtent čia menininkas praleido savo paskutinius metus ir mirė 1919 metais.

    Muziejaus kolekcijoje saugomi Renoir tapyti portretai, peizažai ir aktai, taip pat menininkui priklausę daiktai bei baldai. Dėl to ši vieta laikoma ne tik ekspozicine erdve, bet ir istoriniu liudijimu apie vieną ryškiausių impresionizmo kūrėjų.

    Pastaruoju metu Europoje fiksuojant vis daugiau trumpai trunkančių, bet tikslinių muziejų apiplėšimų, Prancūzijoje vis dažniau keliami klausimai dėl finansavimo ir papildomų apsaugos priemonių. Tyrimas dėl Renoir muziejaus apiplėšimo tęsiamas.