Category: Kultūra

  • „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027 metų vidurio ketina pradėti mažinti „Cybertruck“ gamybos apimtis, pranešė bendrovės vadovas Elonas Muskas. Pasak jo, gamybos pajėgumai bus perorientuojami į autonominiams automobiliams skirtus projektus.

    Kaip skelbia „Euronews“, E. Muskas apie sprendimą penktadienį paskelbė savo socialiniame tinkle „X“. Jis aiškino, kad šis žingsnis reikalingas norint padidinti „Cybercab“ robotaksi gamybą.

    Šis sprendimas žymi reikšmingą posūkį „Tesla“ elektrinių pikapų programoje: „Cybertruck“ ilgą laiką nepasiekė tokių pardavimo apimčių, kokių tikėjosi pats E. Muskas. Kartu bendrovė vis labiau pabrėžia autonominio vairavimo ir dirbtinio intelekto kryptį.

    E. Muskas nepatikslino, ar „Cybertruck“ gamyba būtų perkeliama į kitą gamyklą, ar modelis apskritai būtų nutrauktas. Taip pat nebuvo atsakyta, kas bus su jau pateiktais užsakymais.

    Kas žinoma apie „Cybertruck“ ateitį

    „Cybertruck“ vyriausiasis inžinierius Wesas Morrillas pikapą pavadino „neįtikėtina technologijų vystymo platforma“, kuri, jo teigimu, toliau „gyvuos“ per „Cybercab“. Vėliau E. Muskas savininkams taip pat žadėjo, kad esami automobiliai keliuose liks dar ilgai.

    „Cybertruck“ buvo pristatytas 2019 metų lapkritį kaip radikaliai kitoks pikapas – su kampuotu dizainu ir nerūdijančio plieno kėbulu. Vis dėlto gamybos pradžia ne kartą vėlavo, o pirmieji pristatymai klientams prasidėjo tik 2023 metų pabaigoje.

    Remiantis „Associated Press“ cituojamais „Kelley Blue Book“ vertinimais, JAV „Cybertruck“ pardavimai 2025 metais, palyginti su metais prieš tai, krito 48 proc. – iki 20 237 automobilių. „Tesla“ atskirai „Cybertruck“ pardavimų paprastai neskelbia.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad modelis sulaukė kelių atšaukimų ir susidūrė su kokybės kontrolės problemomis, o jo išvaizda ir koncepcija visuomenę padalijo į šalininkus ir skeptikus.

    Kodėl „Cybertruck“ nepasiekė Europos

    Nors „Cybertruck“ pristatymas buvo itin garsus, į Europos rinką jis taip ir neatėjo. Viena priežasčių – klausimai dėl atitikties Europos transporto saugumo reikalavimams, ypač taisyklėms, skirtoms pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugai.

    Diskusijas kurstė ir aštrių briaunų nerūdijančio plieno kėbulas bei didelis svoris – būtent šie aspektai dažnai minimi vertinant, ar tokio tipo transporto priemonė dera su Europos kelių saugos standartais. Dėl to „Cybertruck“ iš esmės liko Šiaurės Amerikos reiškiniu, susiaurinusiu modelio tarptautinį potencialą.

    „Tesla“ dėmesys krypsta į robotaksi

    „Cybertruck“ gamybos mažinimas, pasak E. Musko, susijęs su poreikiu atlaisvinti vietos „Cybercab“ – dviviečiam robotaksi modeliui. Jis buvo pristatytas 2024 metais ir kuriamas taip, kad galėtų veikti be vairo ir pedalų.

    Bendrovė jau yra pradėjusi siūlyti ribotus robotaksi važiavimus JAV, tačiau technologija vis dar atidžiai stebima reguliuotojų. „Tesla“ šį projektą laiko vienu svarbiausių kuriant ateities be vairuotojų transporto tinklą.

    Kol kas neaišku, ar „Cybertruck“ visiškai dings iš „Tesla“ modelių gamos, tačiau jau dabar aišku, kad bendrovė keičia prioritetus – nuo elektrinių automobilių plėtros vis labiau link autonominio transporto, dirbtinio intelekto ir robotikos sprendimų.

  • Kokia temperatūra turi būti šaldytuve? Ne visos lentynos šaldo vienodai

    Kokia temperatūra turi būti šaldytuve? Ne visos lentynos šaldo vienodai

    Tinkama temperatūra šaldytuve – vienas svarbiausių dalykų, kad maistas ilgiau išliktų šviežias. Specialistai pabrėžia, kad skirtingose šaldytuvo vietose būna nevienodai šalta, todėl ne visus produktus verta laikyti kur papuola.

    Kaip rašoma „Interia“, temperatūra priklauso nuo šaldytuvo zonos: viršutinėje lentynoje ji gali skirtis nuo esančios daržovių ir vaisių stalčiuje. Dėl to kiekviena lentyna įprastai skirta skirtingo tipo produktams.

    Svarbiausia taisyklė – maistas šaldytuve turi būti vėsinamas, bet ne užšaldomas. Todėl temperatūra neturėtų nukristi žemiau 0 laipsnių Celsijaus.

    Kita vertus, ji neturėtų kilti ir per aukštai: daugiau nei 5 laipsniai didina pelėsio atsiradimo tikimybę ir sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis. Dažniausiai nurodoma, kad optimalus šaldytuvo temperatūros intervalas – 2–4 laipsniai Celsijaus.

    Kur slypi didžiausias skirtumas: zonos ir produktai

    Skirtingų zonų principas paprastas: jeigu šaldytuvo viduje temperatūra pasiskirsto nevienodai, tuomet ir produktų laikymo vieta ima turėti reikšmę. Dėl šios priežasties šaldytuvų lentynos ir stalčiai praktiškai „padalija“ šaltį pagal zonas.

    Tai reiškia, kad planuojant, kur dėti produktus, verta atsižvelgti ne tik į patogumą, bet ir į tai, kad vienoje vietoje maistas gali atšalti labiau, o kitoje – laikytis šilčiau.

    Kaip nustatyti temperatūrą: termostatas ir valdymas

    Norint palaikyti tinkamą temperatūrą, esminis dalykas – teisingai sureguliuotas termostatas. Šaldytuvuose, kurie turi ir šaldymo skyrių, ir šaldiklį, gali būti du atskiri termostatai (kiekvienai kamerai) arba vienas bendras.

    Dalyje šaldytuvų temperatūra reguliuojama viduje esančiu ratuku. Ant jo dažniausiai būna skalė nuo 1 iki 5, žyminti šaldymo galią, o tikslus rekomenduojamas nustatymas paprastai nurodomas konkretaus modelio instrukcijoje.

    Vis dažniau pasitaiko ir elektroniniai valdymo skydeliai, kuriais temperatūrą galima nustatyti tiksliau. Tačiau principas išlieka tas pats: svarbu siekti, kad šaldytuvo viduje laikytųsi rekomenduojamas 2–4 laipsnių Celsijaus intervalas ir neperžengti 0–5 laipsnių ribų.

    Kas gali „išderinti“ šaldytuvo darbą

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad yra veiksnių, galinčių neigiamai paveikti temperatūrą šaldytuve ir sutrikdyti jo darbą. Tokiais atvejais net ir nustatytas tinkamas režimas nebūtinai užtikrins, kad visose zonose bus pakankamai vėsu.

    Būtent todėl, pastebėjus, kad maistas genda greičiau nei įprastai, verta įvertinti ne tik pasirinktą temperatūrą, bet ir tai, ar šaldytuvo veikimas nėra sutrikdomas kasdieniais įpročiais.

  • Kaip išsirinkti šviežiai kirstą eglutę: keli paprasti testai dar prieš perkant

    Kaip išsirinkti šviežiai kirstą eglutę: keli paprasti testai dar prieš perkant

    Perkant eglutę prekyvietėje svarbiausia įsitikinti, kad ji nukirsta neseniai – tuomet ji ilgiau išsilaikys namuose ir mažiau byrės. Šviežumą išduoda keli paprasti dalykai: elastingi spygliai, ryškus kvapas, lipni sakų derva ir tai, ar eglutė masiškai nemeta spyglių.

    Pirmiausia verta atlikti „spyglių testą“: paimkite spygliuką ir pabandykite jį švelniai sulenkti. Jei spyglys elastingas ir neskyla, tai geras ženklas. Jei spygliukas lūžta su traškesiu, tikėtina, kad eglutė jau išdžiūvusi.

    Kitas greitas būdas – perbraukti delnu per šakelę nuo kamieno į išorę ir šiek tiek patraukti į save. Jei delnas lieka beveik švarus arba jame lieka tik pavieniai spygliai, eglutė greičiausiai šviežia. Jei spyglių prilimpa daug, ji gali būti kirsta seniau.

    Dar vienas paprastas patikrinimas – „trinktelėjimo testas“: pakelkite eglutę kelis centimetrus ir lengvai vertikaliai trinktelėkite kamienu į žemę. Jei pabyrės daug žalių spyglių, tai ženklas, kad medelis nukirstas seniai.

    Į ką dar atkreipti dėmesį

    Įvertinant spygliais byrančią eglutę svarbu žinoti vieną niuansą: rudi spygliai, krentantys iš lajos vidaus arčiau kamieno, dažnai yra normalus reiškinys. Kur kas svarbiau, kad nekristų žali, išoriniai spygliai.

    Šviežumą daug pasako ir kamieno pjūvis. Šviežiai kirstos eglutės pjūvio vieta paprastai būna šviesi, o iš jos pasirodantys sakai – lipnūs ir skystesni. Jei pjūvis tamsus, sausas, o sakai sukietėję, toks medelis gali būti gulėjęs ilgiau.

    Pažvelkite ir į spalvą: šviežia eglutė atrodo „gyva“, blizgi, jos spalva – nuo sodriai žalios iki sidabriškos, priklausomai nuo rūšies. Jei spygliai matiniai, pilkšvi ar gelstelėję, tai gali rodyti, kad medelis jau netenka drėgmės.

    Naudingas ir kvapo testas: sutrinkite kelis spyglius tarp pirštų. Šviežias medis greitai išskiria intensyvų, sakų kvapą. Jei kvapas labai silpnas arba beveik nejaučiamas, tikėtina, kad derva jau pradžiūvusi.

    Galiausiai galima įvertinti ir svorį – šviežia eglutė dažniausiai būna juntamai sunkesnė, nes jos audiniuose dar daug vandens. Džiūstantis medelis lengvėja, todėl „per lengva“ eglutė gali būti ženklas, kad ji nebe pati šviežia.

  • Perkant džiovintus miško grybus svarbiausia – atestas: ką būtina rasti ant pakuotės

    Perkant džiovintus miško grybus svarbiausia – atestas: ką būtina rasti ant pakuotės

    Džiovinti miško grybai daugeliui yra neatsiejama šventinių ir kasdienių patiekalų dalis, tačiau jų kokybė gali labai skirtis. Renkantis verta atkreipti dėmesį ne tik į kainą ar kilmę, bet ir į tai, kaip atrodo pats produktas.

    Didžiausio pirkėjų dėmesio tokie grybai sulaukia prieš Kalėdas, kai jų prireikia įvairiems tradiciniams patiekalams. Džiovinti grybai vertinami dėl ryškaus aromato ir ilgo galiojimo – tinkamai išdžiovinti jie gali būti laikomi ištisus metus.

    Ne visi turi savo atsargų, todėl grybai perkami turguose ar parduotuvėse. Skirtumus dažniausiai lemia rūšis, paruošimo būdas ir laikymo sąlygos – būtent nuo to priklauso ir skonis, ir kvapas.

    Vienas praktiškiausių orientyrų, padedančių apsisaugoti nuo prastos kokybės ar netinkamų vartoti grybų, yra atestas – oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad konkreti džiovintų miško grybų partija atitinka reikalavimus ir gali būti legaliai parduodama.

    Kaip turi atrodyti kokybiški džiovinti grybai

    Renkantis džiovintus grybus pirmiausia siūloma įvertinti išvaizdą ir spalvą. Kokybiški grybai paprastai turi natūralų rusvą atspalvį ir tvirtą, vientisą struktūrą.

    Įtarimą turėtų kelti baltas apnašas, tamsios dėmės ar neįprasti spalvos pakitimai. Tokie požymiai gali reikšti netinkamas laikymo sąlygas arba suprastėjusią produkto kokybę.

    Ką tikrinti etiketėje: informacija, susijusi su atestu

    Saugiam pasirinkimui svarbu ne tik bendras užrašas apie atestą, bet ir konkretūs duomenys ant pakuotės. Etiketėje turėtų būti nurodytas produkto pavadinimas (taip pat lotyniškas), taip pat – kaip grybai apdoroti (pavyzdžiui, džiovinti, pjaustyti).

    Be to, ant pakuotės turi būti pateikta informacija apie laikymo būdą, galiojimo datą, gamintoją, atesto numerį ir žyma apie atliktą grybų specialisto patikrą.

    Kodėl atestuoti grybai laikomi saugesniu pasirinkimu

    Pasirinkus grybų partiją su atestu, pirkėjui tai reiškia didesnį aiškumą dėl produkto kilmės ir teisėto patekimo į prekybą. Taip pat tai siejama su didesniu pasitikėjimu, kad grybai yra tinkami vartoti.

    Ypač pravartu atesto ieškoti perkant turguose ar vietos prekyvietėse, kur prekių kilmė ir laikymo sąlygos ne visada akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio.

  • Mielinė tešla be minkymo: užtenka šaukšto ir teisingos ingredientų eilės

    Mielinė tešla be minkymo: užtenka šaukšto ir teisingos ingredientų eilės

    Mielinę tešlą galima paruošti ir be ilgo minkymo rankomis – užtenka šaukšto ir dubens. Toks būdas leidžia greiččiau sumaišyti tešlą, nesusitepti rankų ir išvengti vėlesnio mikserio plovimo.

    Metodo esmė paprasta: ingredientus į dubenį reikia sudėti tinkama seka, o tuomet palikti, kad tešla ramiai pakiltų. Kai masė iškyla, belieka ją permaišyti, sukrėsti į skardą ir kepti.

    Tekste taip pat minima, kad tradiciškai mūsų mamos ir močiutės mielinę tešlą ilgai minkydavo rankomis, kol ingredientai visiškai susijungdavo. Šiandien tą patį darbą gali atlikti technika, tačiau ne visiems patinka papildomas indų plovimas po kepimo.

    Toks „šaukštu maišomos“ tešlos principas patogus ir tuo, kad receptą galima lengvai keisti pagal tai, ką turite namuose ar kokio skonio norisi.

    Kaip pritaikyti tešlą pagal sezoną

    Siūloma mielinę tešlą pagardinti sezoniniais vaisiais. Tiesa, prieš dedant vaisius patariama tešlai formoje leisti dar šiek tiek paaugti.

    Nurodoma, kad po to, kai tešla paskleidžiama skardoje, verta palaukti apie 30 minučių – tik tada dėti vaisius. Taip tešla spėja šiek tiek pakilti ir kepinys gali pavykti puresnis.

    Glajus ant mielinio pyrago: keli paprasti variantai

    Kai norisi kepinį papuošti glajumi, jį galima pasigaminti labai paprastai – dubenyje sumaišant cukraus pudrą su vienu iš pasirinktų ingredientų (tekste minimi trys skirtingi būdai).

    Pabrėžiama, kad priedus reikėtų pilti po truputį, mažomis porcijomis, kol glajus taps tirštas, bet dar lengvai bėgantis. Paruoštą glajų rekomenduojama pilti tik ant jau atvėsusio pyrago.

  • Mažas atidaryto indelio simbolis ant kosmetikos pakuotės: ką reiškia 6M, 12M ar 24M

    Mažas atidaryto indelio simbolis ant kosmetikos pakuotės: ką reiškia 6M, 12M ar 24M

    Ant daugelio kosmetikos priemonių pakuočių galima pastebėti mažą atidaryto indelio simbolį – jis nėra dekoracija ar dizaino detalė. Šis ženklas pateikia svarbią informaciją apie tai, kiek laiko produktą saugu naudoti po pirmojo atidarymo.

    Simbolis žymi PAO (Period After Opening) – laikotarpį, per kurį kosmetika išlaiko savybes ir gali būti naudojama po to, kai pirmą kartą atidarėte pakuotę. Šalia dažniausiai matomas skaičius ir raidė „M“ nurodo mėnesių skaičių.

    Pavyzdžiui, 6M reiškia šešis mėnesius, 12M – vienus metus, o 24M – dvejus metus nuo atidarymo. Svarbu tai, kad laikas pradedamas skaičiuoti ne nuo pirkimo dienos, o nuo momento, kai produktą realiai atidarėte ir pradėjote naudoti.

    Todėl jei kremą įsigijote vasarą, bet pirmą kartą atsukote tik rudenį, PAO laikotarpis prasideda būtent rudenį. Tai ypač aktualu priemonėms, kurios lentynoje laukia „savo sezono“ ar naudojamos tik kartais.

    PAO ir galiojimo data – ne tas pats

    PAO simbolis neretai painiojamas su įprasta galiojimo data, tačiau jų paskirtis skiriasi. Minimali tinkamumo trukmė nurodo, iki kada kosmetika, laikoma tinkamomis sąlygomis, turėtų išlikti saugi ir neprarasti savybių.

    PAO tuo tarpu pasako, kiek laiko produktą galima naudoti jau pradėjus jį naudoti, t. y. po sąlyčio su oru, šviesa ar bakterijomis, kurios į priemonę gali patekti naudojimo metu.

    Ant kai kurių pakuočių galima rasti abu žymėjimus. Tokiu atveju verta vadovautis abiem: jei, pavyzdžiui, nurodyta 12M, bet minimali tinkamumo data baigiasi anksčiau, produkto nevertėtų naudoti ilgiau vien todėl, kad „dar nepraėjo metai nuo atidarymo“.

    Kada simbolio gali nebūti

    Ne visos kosmetikos priemonės privalo turėti atidaryto indelio ženklą. Jis paprastai nenaudojamas, pavyzdžiui, vienkartinio naudojimo produktams, taip pat kai kurioms priemonėms, kurioms toks žymėjimas dėl sudėties ar pakuotės specifikos nėra taikomas.

    Todėl vien tai, kad simbolio nerandate, nebūtinai reiškia gamintojo klaidą – kai kuriems produktams toks žymėjimas tiesiog nenumatomas.

    Kaip nepamiršti, kada atidarėte kosmetiką

    Vien žinoti, ką reiškia PAO, ne visada pakanka – praktiškai svarbiausia atsiminti, kada produktą atidarėte pirmą kartą. Kasdien naudojamos priemonės (pavyzdžiui, veido kremas ar kūno losjonas) dažniausiai sunaudojamos greitai, tačiau rečiau naudojama kosmetika gali stovėti mėnesius.

    Patogus sprendimas – ant pakuotės pasižymėti pirmo atidarymo datą, pavyzdžiui, apačioje ar kitoje vietoje, kur neuždengsite gamintojo informacijos. Kitas variantas – paprastas sąrašas telefone, ypač jei vienu metu naudojate daug skirtingų priemonių.

    Taip pat verta prisiminti, kad PAO skaičiuojamas darant prielaidą, jog kosmetika laikoma tinkamai. Aukšta temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai, drėgmė ar dažnas prisilietimas pirštais gali greičiau paveikti produkto kokybę, todėl net nepasibaigus PAO verta atkreipti dėmesį į pakitusią spalvą, kvapą ar konsistenciją.

    Jei priemonė aiškiai pasikeitė, saugiau jos atsisakyti, net jei pagal simbolį laikas dar „leidžia“ ją naudoti.

  • Senelių triukas su gvazdikėliais spintose grįžta: jų kvapas padeda atbaidyti kandis

    Senelių triukas su gvazdikėliais spintose grįžta: jų kvapas padeda atbaidyti kandis

    Drabužių kandys gali pridaryti didelės žalos – ypač vilnoniams, kailiniams ar plunksnų turintiems drabužiams, nes jų lervos minta keratinu. Todėl dažniausiai nukenčia žieminiai paltai, vilnoniai šalikai, kojinės ir kiti natūralaus pluošto gaminiai.

    Dar mūsų seneliai turėjo paprastą prevencijos būdą: į stalčius ir spintas dėdavo gvazdikėlių. Aitrus šio prieskonio kvapas atbaido kandis ir taip padeda apsaugoti drabužius.

    Tokį metodą pagrindžia ir moksliniai tyrimai. 1997 metais R. Plarre ir kolegų tyrime vertintas gvazdikėlių poveikis drabužių kandims – aiškintasi, ar kvapai iš tiesų gali sumažinti šių vabzdžių aktyvumą.

    Tyrėjai nurodė, kad gvazdikėliuose esantis eugenolis – junginys, atsakingas už intensyvų aromatą – atbaido kandis ir gali mažinti jų norą dėti kiaušinėlius. Eksperimente naudotas gvazdikėlių aliejus ir citralio mišinys drabužius nuo kandžių padėjo saugoti apie keturias savaites.

    Kaip naudoti gvazdikėlius spintoje

    Džiovinti gvazdikėliai taip pat turi eugenolio, tik jų kvapas paprastai silpnesnis nei aliejaus. Norint sustiprinti aromatą, prieskonį galima lengvai sutraiškyti – taip greičiau išsiskiria eteriniai aliejai.

    Saują gvazdikėlių galima paberti spintoje ar stalčiuje, tačiau patogiau jų nepribarstyti laisvai, kad vėliau nereikėtų rinkti iš drabužių. Praktiškesnis sprendimas – supilti į lininius maišelius, kurie gerai praleidžia kvapą (panašiai kaip daroma su levandomis).

    Kitas būdas – įsmeigti gvazdikėlių į apelsiną: taip kvapas gali būti intensyvesnis. Tokį apelsiną verta pakeisti, kai aromatas nusilpsta ir vaisius pradeda vysti.

    Gvazdikėlių kvapą galima panaudoti ir su aliejumi: juo įsotinti medvilninę skiautę ir pakabinti spintoje arba padėti stalčiuje.

    Ar gvazdikėliai tinka ir virtuvėje?

    Nors maistinės ir drabužių kandys priklauso skirtingoms vabzdžių rūšims, gvazdikėliai gali būti naudingi ir virtuvėje. Jų kvapas gali atbaidyti suaugusius drugelius, todėl sumažėja tikimybė, kad atsiras lervų, kurios greitai gadina miltų ar kruopų atsargas.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti: vien gvazdikėliai nepašalins jau įsiveisusių kandžių. Tai labiau prevencinė priemonė, kuri veikia geriausiai kartu su švara spintelėse ir sandariu maisto produktų laikymu, pavyzdžiui, stikliniuose induose.

  • Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Bobas Dylanas trečiadienio popietę Vatikane susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Audiencija Apaštalų rūmuose buvo trumpa – apsikeista pasisveikinimais ir keliomis mintimis.

    Apie susitikimą socialiniuose tinkluose pranešė kunigas Antonio Spadaro, į audienciją lydėjęs Dylaną kartu su „L’Osservatore Romano“ redaktoriumi Andrea Monda, skelbia „Euronews“.

    Per susitikimą popiežius Leonas XIV muzikantui padovanojo rožinį. Savo ruožtu B. Dylanas įteikė popiežiui savo autobiografijos „Chronicles – Volume 1“ egzempliorių.

    85-erių Nobelio literatūros premijos laureatas į Romą atvyko dėl koncertinio turo – ketvirtadienio vakarą jis turėtų pasirodyti „Palazzo dello Sport“ arenoje.

    Taikos tema – bendras vardiklis

    Susitikimas nėra visiškai atsitiktinis: praėjusių metų liepą popiežius Leonas XIV buvo pacitavęs B. Dylaną. Jis tai padarė įžangoje į Vatikano leidyklos „Libreria Editrice Vaticana“ išleistą knygą „Disarmata e disarmante. La pace è un dono“, kurią sudarė žurnalistas Alessandro Banfi.

    Popiežius tuomet pasirinko 1963 metais parašytos protesto dainos „Go Away You Bomb“ eilutes, sukurtas Šaltojo karo įtampos laikotarpiu. Šis kūrinys, kaip pažymima tekste, ilgą laiką buvo mažai žinomas – daina nebuvo įrašyta ar oficialiai išleista B. Dylano albumuose, o rankraštis aptiktas tik 2013 metais.

    Leonui XIV B. Dylano žodžiai tapo proga perspėti dėl ginklavimosi ir galimos naujos branduolinės eskalacijos rizikos.

    Dylanas prieš popiežių – ne pirmą kartą

    Tai ne pirmasis atvejis, kai B. Dylanas pasirodo popiežiaus akivaizdoje. 1997 metais jis dalyvavo Nacionaliniame eucharistiniame kongrese Bolonijoje, kur koncertavo popiežiui Jonui Pauliui II ir, kaip teigiama, maždaug 300 000 jaunuolių miniai.

    Tuomet atlikęs tris dainas, tarp jų ir „Knockin’ on Heaven’s Door“, atlikėjas užlipo ant popiežiaus pakylos ir paspaudė ranką Karoliui Wojtylai. Savo kalboje jaunimui Jonas Paulius II net citavo dainą „Blowin’ in the Wind“, pasiūlydamas ir savo interpretaciją.

    Tikėjimo kelias Dylano kūryboje

    Dvasiniai motyvai B. Dylano biografijoje ir kūryboje minimi ne kartą. Jis užaugo žydų šeimoje, o septintojo dešimtmečio pabaigoje patyrė ryškų religinį lūžį, po kurio priartėjo prie krikščionybės.

    1979 metais jis išleido albumą „Slow Train Coming“, vėliau – „Saved“ ir „Shot of Love“: trijuose įrašuose krikščioniško tikėjimo ir gospelo kalba buvo ypač ryški. Vėlesniais metais atlikėjas grįžo prie įvairesnio repertuaro, tačiau religinių nuorodų visiškai neatsisakė.

    Tekste taip pat pažymima, kad per vieną iš vėlesnių interviu B. Dylanas teigė esąs religingas žmogus – skaitantis Šventąjį Raštą, medituojantis ir besimeldžiantis.

    Popiežius Leonas XIV ir muzika

    Popiežius Leonas XIV muziką yra ne kartą akcentavęs kaip svarbią dvasinio gyvenimo dalį. Per pirmuosius pontifikato metus jis viešumoje buvo girdimas giedantis „Regina Caeli“ ir lotyniškai atliekantis „Tėve mūsų“, taip pat – itin įsitraukiantis klausantis bendruomenių giesmių kelionių metu.

    2025 metų lapkritį Jubiliejaus chorams ir chorinėms grupėms renginyje jis apibūdino muziką kaip didžiųjų civilizacijų dovaną, galinčią išreikšti tai, ką žmogus nešiojasi širdyje. Cituodamas šv. Augustiną popiežius priminė frazę „Cantare amantis est“ – dainavimas būdingas mylinčiam.

  • Filmas „Block 10“ atskleidžia nacių priverstinės sterilizacijos eksperimentus Aušvice

    Filmas „Block 10“ atskleidžia nacių priverstinės sterilizacijos eksperimentus Aušvice

    Į kino ekranus ateina vaidybinis filmas „Block 10“, pasakojantis apie vieną mažiau žinomų Aušvico istorijos skyrių – prievartinius nacių sterilizacijos eksperimentus su žydų moterimis ir merginomis.

    Ankstyvais 1943 metų mėnesiais SS kelis šimtus žydų moterų ir mergaičių uždarė į užantspauduotą pastatą be dienos šviesos – vadinamąjį 10-ąjį bloką. Ilgą laiką apie tai, kas ten vyko, žinota palyginti nedaug.

    Filme rodoma, kad šiame bloke ginekologas Carlas Claubergas, vykdydamas SS vado Heinricho Himmlerio pavedimą, ieškojo būdų, kaip masiškai padaryti moteris nevaisingas. Dalis aukų šių procedūrų neišgyveno.

    Filmo scenarijų parašė ir jį prodiusavo Berlyne gyvenanti Alice Brauner. Ji yra dirbusi istorike, rinkusi liudijimus išgyvenusiųjų pasakojimams, tačiau apie 10-ąjį bloką pati sužinojo vėliau – perskaičiusi Bogdano Musiało knygą „Mengeles Koffer“.

    Moralinė „pilkoji zona“ Aušvice

    Vienas svarbiausių filmo siužeto akcentų – žydų gydytojas, kurį SS privertė bendradarbiauti, šantažuodami jo dukters gyvybe. Filme šis personažas – Kelno ginekologas Maximilianas Samuelis, kurį vaidina Christianas Berkelis.

    Kūrėjų teigimu, herojus vaizduojamas kaip žmogus, patekęs į situaciją be išeities: gydytojas, kurio darbas turėjo būti saugoti gyvybę, priverčiamas dalyvauti moterų suluošinime, kad jos nebegalėtų turėti vaikų.

    Interviu „Euronews“ Brauner kalba apie vadinamąją Primo Levi aprašytą „pilkąją zoną“ – moralinį lauką, kuriame įprasti vertinimo kriterijai nebeveikia. Ji teigia atsisakanti teisti Samuelį: esą neįmanoma moraliai pasmerkti žmogaus už tai, ką jis darė būdamas Aušvico kaliniu.

    Filme greta gydytojo dilemos pabrėžiama ir moterų tarpusavio parama: pasakojama, kad net tamsiausiomis akimirkomis jos ieškojo stiprybės viena kitoje, deklamavo eiles ir dainavo. Brauner akcentuoja, jog tokios scenos nėra išgalvotos – eilėraštis paremtas Aušvice buvusio gydytojo dienoraščiais, o daina buvo paplitusi daugelyje stovyklų.

    Scenarijus paremtas liudijimais ir teismo dokumentais

    Kūrėja teigia, kad scenarijus remiasi liudytojų parodymais ir teismų įrašais. Anot jos, filme esantys kalinių numeriai yra tikslūs, o vaizduojami žmonės – realiai egzistavę.

    Ji taip pat nurodo vieną kūrybinę išimtį: vienoje aborto scenoje pasirinkta kita nukentėjusi moteris, kad siužetas netaptų pernelyg komplikuotas.

    Pasipriešinimo simboliu filme tampa gydytoja Adélaïde Hautval, kurią vaidina Bibiana Beglau. Prancūzė į Aušvicą buvo deportuota 1943 metų sausį kaip vadinamoji „žydų draugė“, o būdama kalinė gydytoja atsisakė prisidėti prie priverstinės moterų sterilizacijos.

    Vėliau Jad Vašem memorialas ją pagerbė „Pasaulio tautų teisuolės“ vardu.

    Kaip buvo kuriamas „Block 10“

    Filmavimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį CCC kino studijose Berlyne, kur buvo detaliai atkurta 10-ojo bloko aplinka – įrengtos miegamosios patalpos ir operacinės. Produkcijos dailininkas rėmėsi originalaus pastato 3D grafika.

    Aušvico memorialas komandai pirmą kartą vaidybinio filmo kūrimui suteikė stovyklos virtualios realybės 360 laipsnių vaizdus – jais pasinaudota išorės scenoms. Kalinių atvykimo epizodai filmuoti Bochumo geležinkelio muziejuje, dalyvaujant šimtams statistų.

    Filme sąmoningai atsisakyta muzikos. Brauner aiškina, kad nenorėjo papildomų priemonių, kurios „estetiškai emocionalizuotų“ tai, kas rodoma – žydų malda skamba tik pabaigos titruose.

    Dar viena pasirinkta kryptis – kuo mažiau dirbtinumo: vietoje kaukių aktorės skuto galvas, dalis scenų filmuotos veikiančiai kamerai. Aikštelėje dirbo intymumo koordinatorius, padėjęs scenose su nuogybėmis ir emociškai palaikęs aktorius.

    Vokietijos kino teatruose – nuo lapkričio 5-osios

    „Block 10“ Vokietijos kino teatruose pradedamas rodyti lapkričio 5 dieną pasirinktose salėse, su angliškais subtitrais. Kartu su autore Heike Gronemeier Brauner parengė ir knygą, kurioje plačiau aptariamas istorinis kontekstas.

    Prodiuserė ragina filmą žiūrėti ne vienumoje – jos manymu, svarbi ir vėlesnė diskusija. Ji tikisi, kad auditorijoje bus daug jaunų žmonių, o pati planuoja pristatymus mokyklose ir kino teatruose, siekdama dialogo apie istorijos pamokas.

  • „Chucky“ kūrėjas įtūžo ant Nicki Minaj: supykdė jos įrašas su DI sugeneruota lėle

    „Chucky“ kūrėjas įtūžo ant Nicki Minaj: supykdė jos įrašas su DI sugeneruota lėle

    Serialo ir filmų franšizės „Chucky“ kūrėjas Donas Mancini viešai supyko ant reperės Nicki Minaj po jos politinio įrašo, kuriame pasirodė, kaip teigiama, dirbtiniu intelektu sugeneruotas žudiko lėlės atvaizdas.

    Kaip rašo „Euronews“, Minaj JAV vidurio kadencijos rinkimų dieną socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdu, kuriame ikoniškas personažas pavaizduotas su rožiniu kostiumu ir ženkliuku „Vote red“.

    „Chucky“ personažas išgarsėjo 1988 metų kultiniame siaubo filme „Child’s Play“, o vėliau virto atskira franšize: sukurti aštuoni pilnametražiai filmai ir TV serialas.

    Mancini pasipiktinimą sukėlė tai, kad jo sukurtas personažas buvo panaudotas politinei žinutei, su kuria jis pats, panašu, nesitapatina.

    „Imposter“ ir „blue wave“ žinutės

    Į Minaj įrašą Mancini sureagavo keliais įrašais platformoje „X“. Viename jų jis pavadino reperę „apsimetėle“ ir teigė, kad „Chucky“ esą yra „blue wave“ – vadinamosios demokratų „mėlynosios bangos“ – pusėje.

    Kituose pasisakymuose kūrėjas aiškino, kuo, jo akimis, „Chucky“ vertybiškai skiriasi nuo Minaj perteiktos žinutės: jis paminėjo, kad personažas turi translyčio vaiko liniją, yra prieš ICE ir esą „saugo lėles“.

    Taip pat Mancini paviešino nuotrauką su „Chucky“ lėle mėlynais plaukais ir pridūrė, kad tai – ne DI kūrinys.

    Ką apie tai sako pati Nicki Minaj ir Donaldas Trumpas

    Nicki Minaj pastaruoju metu garsiai reiškė paramą Donaldui Trumpui ir MAGA judėjimui, o prieš rinkimus buvo pastebėta kartu su juo pasirodanti scenoje.

    Vis dėlto, kaip pažymima straipsnyje, šiuose vidurio kadencijos rinkimuose demokratams pavyko susigrąžinti tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą. Po Mancini įrašų Minaj viešai į šią kritiką neatsakė.

    Tuo metu D. Trumpas po pralaimėjimų bandė nuo jų atsiriboti ir teigė, kad jo partija būtų laimėjusi, jei jis pats būtų buvęs įrašytas balsalapyje.