Karčokai seniai laikomi vienu iš Viduržemio jūros virtuvės simbolių, tačiau Lietuvoje vis dar dažnai atrodo kaip egzotiška daržovė. Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad tai ne tik įdomus skonis, bet ir maistingas pasirinkimas, galintis papildyti kasdienę mitybą skaidulomis bei mikroelementais.
Karčokai pasižymi švelniu riešutiniu skoniu ir lengvu kartumu, todėl tinka ir kaip pagrindinis patiekalo akcentas, ir kaip garnyras. Juos galima virti, troškinti, kepti orkaitėje ar marinuoti, o skoniui paryškinti dažnai pasirenkami citrina, alyvuogių aliejus bei česnakas.
Perkant verta rinktis mažesnius, tvirtus karčokus, kurių lapai glaudžiai prigludę ir nėra parudavimų ar išsausėjusių galų. Prieš ruošiant juos rekomenduojama nuplauti, pašalinti kietesnius išorinius lapus ir patrumpinti kotelį, o perpjovus svarbu išimti plaušuotą dalį aplink širdį.
Mitybos požiūriu karčokai išsiskiria tuo, kad 100 gramų turi apie 47 kilokalorijas, tačiau suteikia sotumo dėl didesnio skaidulų kiekio. Būtent skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla, lėtesniu cukraus pasisavinimu ir ilgesniu sotumo jausmu, todėl karčokai dažnai įtraukiami į svorį kontroliuojančius valgiaraščius.
Daugiausia dėmesio karčokams skiriama dėl natūralių augalinių junginių, tarp jų ir cinarino, kuris minimas kaip viena iš medžiagų, siejamų su kepenų ir tulžies funkcija. Klinikiniai tyrimai taip pat rodo, kad karčokų lapų ekstraktas kai kuriais atvejais gali prisidėti prie lipidų rodiklių gerėjimo, tačiau tai nėra greitas sprendimas ir nepakeičia gydytojo paskirtos terapijos.
Karčokai taip pat turi kalio, magnio, geležies, vitaminų C ir E, o jų glikeminis poveikis dažniausiai vertinamas kaip palankus. Vis dėlto didesni jų kiekiai gali netikti žmonėms, turintiems tulžies latakų sutrikimų, taip pat jautresniems virškinimui, nes skaidulos kai kuriems sukelia pilvo pūtimą.
Specialistai primena, kad didžiausia nauda pasiekiama karčokus vartojant kaip subalansuotos mitybos dalį: derinant su daržovėmis, ankštiniais, žuvimi ar pilno grūdo produktais. Jei kyla abejonių dėl kepenų, tulžies ar virškinimo būklės, saugiausia sprendimą dėl dažnesnio vartojimo aptarti su gydytoju ar dietologu.
Leave a Reply