Category: Kultūra

  • Primiršta daržovė sugrįžta į virtuves: topinamburą paruošite greičiau nei bulves

    Primiršta daržovė sugrįžta į virtuves: topinamburą paruošite greičiau nei bulves

    Topinamburas, dar vadinamas gumbiniu saulėgrąžu, vėl atrandamas virtuvėse – ir ne be priežasties. Ši daržovė gali tapti patogia bulvių alternatyva, nes dažnai paruošiama greičiau ir nereikalauja sudėtingo apdorojimo.

    Kaip rašoma pateiktame tekste, topinamburas kilęs iš Šiaurės Amerikos, o į Europą atkeliavo XVII amžiuje. Ilgą laiką jis buvo gana įprastas ant stalo, tačiau vėliau beveik išnyko iš kasdienio raciono, kai jį nustūmė lengviau masiškai auginamos ir sandėliuojamos bulvės.

    Skoniu topinamburas skiriasi nuo bulvių: jame juntamos riešutinės, švelniai salstelėjusios natos. Išvirtas ar iškeptas jis primena keptų kaštonų, artišokų ir saulėgrąžų sėklų derinį, todėl tinka tiems, kurie ieško nebanalių, bet universalių garnyrų.

    Dar viena savybė, dėl kurios jis vertinamas – sviestinis, minkštas ir aromatingas minkštimas. Dėl to topinamburas gerai „draugauja“ tiek su ryškesniais prieskoniais, tiek su švelnesnėmis žolelėmis.

    Greitas paruošimas – vienas didžiausių privalumų

    Iš kulinarinės pusės topinamburas patrauklus tuo, kad jį galima valgyti ir žalią. Tai reiškia, kad norint įtraukti į salotas ar daržovių užkandžius, kartais nereikia jokio terminio apdorojimo.

    Jei vis dėlto ruošite šiltą patiekalą, topinamburas dažnai iškepa ar išverda greičiau nei bulvės. Mažesnius arba gabaliukais supjaustytus gumbus išvirti paprastai užtenka per 12–15 minučių.

    Orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių, topinamburas, supjaustytas „bulvytėmis“ ar riekelėmis, dažniausiai iškepa per 20–25 minutes. Kepimas keptuvėje, pagal pateiktą informaciją, paprastai trunka 10–15 minučių.

    Kur panaudoti topinamburą vietoj bulvių

    Ši daržovė gali pakeisti bulves daugelyje receptų – nuo kasdienio garnyro iki įdomesnių užkandžių. Vienas iš variantų – kremiška topinamburų tyrė su žiupsneliu muskato riešuto ir trupučiu grietinėlės.

    Taip pat topinamburą galima plonai supjaustyti, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pagardinti rozmarinu ir kepti orkaitėje – tuomet gaunami traškūs, auksiniai „talarkai“, ryškesnio skonio nei įprastos bulvinės lazdelės.

    Kitas greitas būdas – trumpai apkepinti keptuvėje su sviestu ir česnaku. Tai gali būti tiek greitas užkandis, tiek neįprastesnis priedas prie pietų.

  • Baku meno savaitgalis stebino idėjomis: Karabacho kilimai, švirkštu tapomi paveikslai ir filmas apie leopardą

    Baku meno savaitgalis stebino idėjomis: Karabacho kilimai, švirkštu tapomi paveikslai ir filmas apie leopardą

    Baku surengtas meno savaitgalis „Fly to Baku“ lankytojus viliojo netikėtais kūrybos sprendimais – nuo tradicinių Karabacho kilimų interpretacijų šiuolaikiniame mene iki tapybos, kur dažus ant drobės menininkas lieja švirkštu.

    Kaip rašo „Euronews“, renginyje susitiko kūrėjai iš Azerbaidžano ir užsienio, o programoje persipynė tapyba, skulptūra, fotografija, skaitmeninis menas ir kinas.

    Vienas pagrindinių renginio leitmotyvų – gamta ir žmogaus santykis su ja. Tai atsispindėjo tiek kūriniuose, priminusiuose apie regiono biologinę įvairovę, tiek darbuose, nagrinėjusiuose laiko cikliškumą, nykimą ir atsinaujinimą.

    Savaitgalio programa taip pat parodė, kaip šiuolaikinis menas gali peržengti įprastas technikas: dalis autorių sąmoningai renkasi „nepatogius“ įrankius ar medžiagas, kad žiūrovas į pažįstamus objektus pažvelgtų naujomis akimis.

    Karabacho kilimai – kaip šiuolaikinio meno objektas

    Azerbaidžano menininkas Faridas Rasulovas vienu atspirties taškų pasirinko kilimą – tradicinį, daugeliui šalies gyventojų nuo vaikystės pažįstamą daiktą. Jis pristatė serijos „Karabakh Carpets 2.0“ darbus, kuriuose praktinis buities objektas perkeltas į šiuolaikinio meno kontekstą.

    Menininkas, gimęs Šušoje, pasakojo augęs tarp Karabacho kilimų, ypač puošiamų gyvūnų, augalų ir gamtos motyvais. Jo požiūriu, tradicija nėra sustingusi praeityje – ji gali kisti ir vystytis.

    Tuo metu skulptorė Aydan Salahova įkvėpimo sėmėsi iš vieno garsiausių Baku simbolių – Mergelės bokšto. Jos instaliacija grįžta prie legendos apie su bokštu siejamą jauną moterį, tačiau istorija interpretuojama per laisvės ir pasirinkimo temą.

    Salahova, gyvenimą dalijanti tarp Italijos ir Azerbaidžano, savo darbuose naudoja skirtingas medžiagas – nuo Kararos marmuro iki vietinio kalkakmenio, pabrėždama, kad skirtingos tekstūros reikalauja skirtingos meninės „kalbos“.

    Vietoj teptuko – švirkštas ir religinės architektūros motyvai

    Kinų menininkas Zhang Ji tapyboje pasirinko netradicinį įrankį: dažus ant drobės jis tepa ne teptuku, o švirkštais, taip kurdamas tekstūras ir sluoksnius, kurių įprasta technika nesuteiktų.

    Jo kūryboje atsiranda ir religinės architektūros įkvėpti ornamentai bei skirtingų civilizacijų santykis su tiesa. Autorius pabrėžia, kad nenori, jog žiūrovas „iššifruotų“ kiekvieną nuorodą – svarbiausia, kad kūrinys būtų patiriamas.

    Zhang Ji meną traktuoja kaip komunikaciją, kuriai nereikia bendros kalbos: skirtingų kultūrų žmonės, jo manymu, gali suprasti kūrinį per patirtį, o ne per vertimą.

    Fotografija, skaitmeninis menas ir filmas apie Kaukazo leopardą

    Skaitmeninio meno srityje Ryanas Koopmansas tyrinėjo, kas nutinka architektūrai, kai ją „susigrąžina“ gamta: jo darbuose apleisti pastatai pamažu apauga augmenija, primindami laiko cikliškumą.

    Fotografas Ori Gersht savo kamera fiksavo akimirkas, kurios dažnai išsprūsta iš žmogaus regos ribų, ir nagrinėjo grožio bei destrukcijos ryšį. Jo teigimu, sunaikinimo momentas gali tapti naujos kūrybos pradžia, o technologijos išplečia fotografijos galimybes.

    Kino programoje režisierė Harriet Pratten pristatė dokumentinį filmą „Europe’s Last Leopard“, pasakojantį apie Kaukazo leopardą ir jo išlikimo iššūkius. Ji pabrėžė, kad vizualus pasakojimas leidžia žmonėms susidomėti gyvūnu, kurio jie patys gali niekada nepamatyti.

    Renginyje taip pat lankėsi tarptautinio meno pasaulio atstovai, tarp jų – aukcionininkas ir meno kuratorius Simonas de Pury, o organizatoriai akcentavo meno galimybę skatinti apmąstymą, įsitraukimą ir asmeninį ryšį, ypač kalbant apie gamtą ir ateitį.

  • „Collins“ paskelbė 2026-ųjų metų žodį: ką reiškia jaunimo vartojamas „mogging“?

    „Collins“ paskelbė 2026-ųjų metų žodį: ką reiškia jaunimo vartojamas „mogging“?

    „Collins English Dictionary“ paskelbė 2026 metų žodį – juo tapo angliškas jaunimo žargono terminas „mogging“.

    Kaip rašo „Euronews“, šį žodį nuo 2013 metų kasmet atrenka žodynininkų komanda, vertinanti, kaip dažnai terminas vartojamas ir kokiose situacijose jis prigyja.

    „Mogging“ ypač paplitęs tarp Z kartos ir alfa kartos jaunuolių. Juo apibūdinama situacija, kai kas nors kitą pranoksta, užgožia ar „nukonkuruoja“ – išvaizda, pasiekimais ar tiesiog įspūdžiu.

    Šiemet terminas, anot straipsnyje pateiktų duomenų, tapo gerokai dažnesnis viešojoje erdvėje ir buvo siejamas su staigiu jo vartojimo šuoliu, kai žodis iš nišinio žargono tapo plačiau atpažįstamas.

    Kaip jaunimo žargonas pateko į metų žodį

    „Collins“ vadovas Alexas Beecroftas teigė, kad „mogging“ pasirinkimas parodo, kaip kiekviena karta palieka pėdsaką kalboje ir perkuria žodžių reikšmes pagal savo poreikius.

    Anot jo, Z ir alfa kartos šį terminą dažnai naudoja humoristiškai – kaip paerzinimą ar komplimentą, kai kas nors akivaizdžiai išsiskiria iš minios.

    Kasdienėje kalboje tai gali skambėti paprastai: jei draugas pasako, kad „mogging“ visus kambaryje, tai reiškia, jog vakarėlyje atrodai ar elgiesi taip, kad patrauki daugiausia dėmesio.

    Tamsesnė „mogging“ kilmė

    Vis dėlto terminas turi ir mažiau simpatišką istoriją. Straipsnyje primenama, kad „mogging“ siejamas su santrumpa AMOG (Alpha Male of the Group).

    Anksčiau ši sąvoka buvo aptinkama kultūrizmo forumuose ir vadinamojoje „manosferoje“ – toksiškų interneto bendruomenių tinkle, kuriame skleidžiamos agresyvios vyriškumo idėjos ir antifeminizmas.

    Pasak „Collins“, dabartinis vartojimas dažniausiai nutolęs nuo tokių ištakų, tačiau pats palyginimo principas išlieka – žodis sukasi apie hierarchiją ir pranašumo demonstravimą.

    Žodis vartojamas ir kaip priesaga

    „Mogging“ „Collins“ pateikiamas kaip daiktavardis, bet realioje kalboje gali veikti ir kaip priesaga, panašiai kaip kiti socialiniuose tinkluose paplitę žargono modeliai.

    Tarp pavyzdžių minimi tokie dariniai kaip „stylemogging“, „carmogging“ ar „lifemogging“ – pastarasis reiškia gyvenimo kūrimą taip, kad jis atrodytų įspūdingesnis nei kitų.

    „Mogging“ šiemet aplenkė ir kitus pretendentus, tarp jų – „carspreading“ (kai automobilių gamintojai didina automobilių ilgį ir plotį) bei „hydration break“, išpopuliarėjusį dėl 2026 metų pasaulio futbolo čempionato.

    Į metų žodžio sąrašą taip pat pateko „ghost jobs“ – taip vadinami darbo skelbimai, kai darbdaviai realiai neketina užpildyti pozicijos, bei „P(doom)“ – bandymas įvertinti tikimybę, kad dirbtinis intelektas gali lemti žmonijos civilizacijos žlugimą.

  • Brad Pitt ir Angelinos Jolie dukra Vivienne oficialiai atsisakė tėvo pavardės

    Brad Pitt ir Angelinos Jolie dukra Vivienne oficialiai atsisakė tėvo pavardės

    Brad Pitt ir Angelinos Jolie 18-metė dukra Vivienne oficialiai pasikeitė pavardę ir nuo šiol vadinsis Vivienne Jolie.

    Kaip skelbia „Euronews“, dokumentai dėl pavardės keitimo buvo pateikti Los Andželo apygardos aukštesniajam teismui liepos 12 dieną.

    Vivienne tapo penktuoju iš šešių buvusios poros vaikų, kuris nebesinaudoja pavarde „Jolie-Pitt“.

    Tuo metu nėra aišku, ar jos dvynys brolis Knox teisėtai pasikeitė pavardę, tačiau viešai, baigdamas mokyklą birželį, jis buvo pristatytas kaip Knox Jolie.

    Ne pirmas toks vaikų sprendimas

    Vivienne nėra pirmasis poros vaikas, nusprendęs atsisakyti Brado Pitto pavardės. 2024 metais pavardę oficialiai pasikeitė Shiloh, kuri dabar prisistato kaip Shiloh Jolie.

    Šių metų liepą, remiantis publikacijoje pateikta informacija, tėvo pavardės atsisakė ir vyresnieji vaikai – Maddox bei Zahara.

    Tekste nurodoma, kad Pax Jolie-Pitt, 22, yra vienintelis iš vaikų, kuris dar tebenaudoja dvigubą pavardę. Taip pat teigiama, jog jis esą vienintelis palaikantis ryšį su Pitto šeima.

    Ilgametis konfliktas šeimoje

    Angelina Jolie ir Bradas Pittas išsiskyrė 2016 metais po daugiau nei dešimtmečio trukusių santykių.

    Šeimos nesantaika, kaip rašoma, siejama su 2016 metais įvykusiu incidentu lėktuve, per kurį Pittas esą susiginčijo su šeimos nariais. Publikacijoje minima, kad jis buvo kaltintas žodiniu smurtu ir fiziniu elgesiu vieno iš vaikų atžvilgiu.

    Angelina Jolie dėl skyrybų kreipėsi kitą dieną po šio įvykio, o FTB tyrimas dėl įtarimų vaiko išnaudojimu Bradą Pittą galiausiai išteisino – kaltinimai jam nebuvo patvirtinti.

    Poros skyrybos buvo galutinai užbaigtos 2024 metų gruodį.

  • 2026 metų Goncourt premija atiteko Philippe’ui Jaenada už romaną „L’Inconnue du quai de Javel“

    2026 metų Goncourt premija atiteko Philippe’ui Jaenada už romaną „L’Inconnue du quai de Javel“

    Prancūzijos prestižiškiausią literatūros apdovanojimą – 2026 metų Goncourt premiją – pelnė rašytojas Philippe’as Jaenada. Jis įvertintas už romaną „L’Inconnue du quai de Javel“.

    Kaip skelbia „Euronews“, sprendimą priėmė Académie Goncourt žiuri, tradiciškai susirinkusi Paryžiaus Drouant restorane. Šiemet verdiktą lydėjo diskusijos apie leidybos grupės „Madrigall“ dominavimą atrankose.

    528 puslapių romane autorius grįžta prie jaunos moters žmogžudystės istorijos: ji buvo rasta negyva Senos krantinėje XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Knyga apibūdinama kaip tyrimu paremta istorija, nagrinėjanti seną nusikaltimą.

    62 metų P. Jaenada nėra naujokas kriminalinių bylų temoje – jis yra parašęs ir daugiau su tikrais nusikaltimais susijusių knygų, tarp jų „Sulak“ (2013), „La Petite Femelle“ (2015) ir „La Serpe“ (2017).

    Kritika dėl „Madrigall“ įtakos

    Šių metų Goncourt finalininkų ketvertas buvo paskelbtas spalio 27 dieną. Visi keturi romanai išleisti leidyklų, priklausančių tai pačiai leidybos grupei „Madrigall“.

    Tarp finalininkų buvo du „Gallimard“ išleisti kūriniai – Yannicko Haenelio „La Solitude des professeurs est infinie“ ir Clémentine Mélois „Choses que je croyais perdues“. P. Jaenada romanas išleistas „Flammarion“, o Sylvaino Prudhomme’o „De l’autre côté du lac“ – Éditions de Minuit.

    Liono nepriklausomo knygyno vadovas Gwilherm Perthuis teigė, kad toks trumpasis sąrašas nepadeda ginti nepriklausomų leidėjų ir knygų įvairovės. Jo vertinimu, apdovanojimų sistema neturėtų nuolat atnešti naudos vienai grupei.

    Simbolinis prizas ir reali komercinė nauda

    Nors Goncourt premijos laureatui įteikiamas tik simbolinis 10 eurų čekis, apdovanojimas beveik visada tampa stipriu pardavimų varikliu. Ypač prieš Kalėdas laimėjusi knyga dažnai atsiduria geidžiamiausių metų leidinių sąrašuose.

    Straipsnyje primenama, kad pernai Goncourt laimėjusios šeimos sagos „La maison vide“ (Éditions de Minuit) pardavimai siekė beveik 640 000 egzempliorių.

    Taip pat minima, kad antradienį Renaudot premija atiteko François-Henri Désérable už romaną „Le Palais“, išleistą „Gallimard“. Ši premija istoriškai gimė žurnalistams ir kritikams laukiant Goncourt sprendimo tame pačiame Drouant restorane.

    Literatūros pasaulį supurtęs DI skandalas

    Pastarosiomis savaitėmis nemažai dėmesio sulaukė ir kitas šio literatūrinio sezono favoritas – Thélysono Orélieno romanas „C’était ça ou mourir“. Vis dėlto Goncourt žiuri jį pašalino iš antrosios atrankos rugsėjo 25 dieną, kilus įtarimams dėl plataus dirbtinio intelekto naudojimo ir vėlesnių plagijavimo kaltinimų.

    Autorius vėliau pripažino DI naudojęs „tyrimams“. Ši istorija kurį laiką kėlė diskusijas apie rašymo profesijos ateitį ir kūrybos autentiškumą.

    Goncourt premija įsteigta pagal rašytojo Edmondo de Goncourt valią 1892 metais, o pirmą kartą įteikta 1903 metų gruodžio 21 dieną. Paprastai šį apdovanojimą rašytojas gali gauti tik kartą gyvenime, o istorine išimtimi laikomas Romainas Gary – jis premiją laimėjo 1956 metais, o vėliau dar kartą 1975 metais, pasirašęs Émile’o Ajaro slapyvardžiu.

  • Mirė grupės „Taylor Red“ lyderė Nicole Taylor – su krūties vėžiu kovojo nuo 2022-ųjų

    Mirė grupės „Taylor Red“ lyderė Nicole Taylor – su krūties vėžiu kovojo nuo 2022-ųjų

    JAV kantri muzikos atlikėja Nicole Taylor, grupės „Taylor Red“ pagrindinė vokalistė, mirė sulaukusi 35 metų. Dainininkė su krūties vėžiu kovojo nuo 2022 metų.

    Apie netektį praneša „Euronews“: žinią „YouTube“ vaizdo įraše patvirtino jos seserys Natalie ir Nika. Jos nurodė, kad Nicole mirė rugsėjo 28 dieną, o pačios teigė esančios sukrėstos ir palaužtos.

    Savo pasisakyme seserys prisiminė, kad tikėjosi sulaukti dienos, kai Nicole pati pasidalys sveikimo istorija. Vis dėlto, jų žodžiais, dabar tenka atsisveikinti ir džiaugtis, kad ji esą nebekentėjo.

    N. Taylor 2022 metais buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys, kurį artimieji apibūdino kaip itin agresyvų. Vėliau liga perėjo į ketvirtą stadiją, o seserys Nicole vadino jų „bebaimiu lyderiu“.

    Grupę įkūrė trynukės iš Misisipės

    Natalie, Nika ir Nicole Taylor – raudonplaukės trynukės iš Misisipės – grupę subūrė 2010 metais. Pradžioje jos pasirodydavo pavadinimu „Red Roots“.

    Nicole buvo ne tik grupės vokalistė, bet ir grojo keliais instrumentais – gitara, bandža ir smuiku. Pirmąjį albumą „Red Roots“ grupė išleido 2011 metais.

    Vėliau pasirodė dar du albumai: „The Middle of Nowhere“ (2012) ir „Triplicity“ (2014). 2018 metais kolektyvas pakeitė pavadinimą į „Taylor Red“.

    Hitą išgarsino „TikTok“, o koncertų skaičius perkopė tūkstantį

    2021 metais „Taylor Red“ išleista daina „Country Money“ išpopuliarėjo „TikTok“ platformoje. Tai gerokai padidino grupės matomumą internete.

    Nors pilno formato albumo nuo 2014 metų grupė nebuvo išleidusi, jos narės aktyviai koncertavo. Skelbiama, kad „Taylor Red“ surengė daugiau nei 1 000 gyvų pasirodymų JAV ir už jos ribų.

    Didelę auditoriją grupė buvo subūrusi ir „YouTube“: nurodoma, kad jų kanalas turi daugiau nei 16 mln. prenumeratorių.

  • Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Italijos ir Albanijos susitarimas dėl nereguliarių migrantų perkėlimo gali būti pratęstas ir po 2028 metų, jei to pageidaus Roma, pareiškė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Jo teigimu, partnerystė gali tęstis tiek, kiek bus laikoma reikalinga.

    Apie tai E. Rama kalbėjo antradienį „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime, bandydamas išsklaidyti abejones, kas nutiks, kai dabartinis susitarimo laikotarpis baigsis. Pagal šią schemą Italija gali perkelti nereguliarius migrantus į Albaniją iki jų deportavimo į kilmės šalis.

    Susitarimas, pasirašytas 2023 metais, numato pradinį penkerių metų terminą ir automatinį pratęsimą dar penkeriems metams, jei nė viena šalis nepasitraukia. Vis dėlto jo ateitis gali komplikuotis dėl Albanijos siekio įstoti į Europos Sąjungą – tokiu atveju centrai nebeveiktų už ES ribų.

    E. Rama teigė, kad susitarimas išliks galioti tol, kol Italijos premjerė Giorgia Meloni bus valdžioje. Jis taip pat pajuokavo, kad tai galėtų reikšti ir 2030, 2040 ar net 2050 metus.

    Kaip veikia susitarimas

    Pagal sutartį Italija dalį migracijos valdymo perkelia už ES ribų – nereguliarūs migrantai iš Italijos gali būti pervežami į Albaniją, kur laikomi iki išsiuntimo į kilmės valstybes. Kritikai Italijoje susitarimą vadina prieštaringu, kalbama ir apie galimus fundamentalių teisių pažeidimus bei dideles išlaidas.

    Albanijoje įsteigti du Italijos finansuojami centrai yra Šengjine ir Gjadėre. Žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu juose laikoma mažiau nei 100 nereguliarių migrantų, nes Italijos vyriausybė oficialių skaičių neviešina.

    Europos Parlamento Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija apdovanotas tyrimas skelbė, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus Italija galėjo išleisti maždaug 1 mln. eurų vienam laikytam asmeniui. Tai dar labiau sustiprino diskusijas dėl tokio modelio kainos.

    Centrai keitė paskirtį po teismų sprendimų

    Iš pradžių šios patalpos buvo numatytos prieglobsčio prašytojams, išgelbėtiems jūroje, kol Italijos institucijos nagrinėja jų prašymus. Tačiau po pasikartojančių teisinių kliūčių G. Meloni vyriausybė 2025 metų kovą centrų paskirtį pakeitė.

    Nuo tada juose laikomi nereguliarūs migrantai, kurie jau buvo Italijoje, – prieš jų deportavimą į kilmės šalis. Šis pokytis tapo vienu iš argumentų, kodėl susitarimas Italijoje sulaukė dar daugiau kritikos.

    Modelis gali tapti precedentu Europoje

    E. Rama mėgino sumažinti susitarimo reikšmę, sakydamas, kad tai nėra toks „milžiniškas dalykas“, kuris turėtų užgožti kitus Europos rūpesčius. Vis dėlto platesniame ES kontekste tokie sprendimai tampa vis aktualesni.

    Straipsnyje primenama, kad neseniai patvirtinti ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms steigti grąžinimo centrus už Bendrijos ribų. Skelbiama, jog penkios šalys jau ieško panašių susitarimų su ne ES partneriais.

    Kalbėdamas apie migraciją apskritai, Albanijos premjeras pabrėžė, kad tai – didelis civilizacinis iššūkis Europai, o vien sienų griežtinimas problemos neišspręs. Pasak jo, šis klausimas „niekur nedings“ vien dėl to, kad bus sustiprinta sienų kontrolė.

  • Melagingi pranešimai apie bombas sutrikdė keturis skrydžius Europoje: uždarytas Varšuvos oro uostas

    Melagingi pranešimai apie bombas sutrikdė keturis skrydžius Europoje: uždarytas Varšuvos oro uostas

    Antradienį keturi keleiviniai skrydžiai, vykę į Lenkiją, Ispaniją ir Bulgariją, tapo melagingų pranešimų apie bombas taikiniu. Visi lėktuvai saugiai nusileido, o patikrinus sprogmenų nerasta, pranešė pareigūnai.

    Du incidentai buvo susiję su skrydžiais į Varšuvą. Kaip skelbia „Euronews“, vienu atveju Varšuvos Šopeno oro uoste buvo uždarytas vienas kilimo ir tūpimo takas, kol buvo apieškotas orlaivis.

    Pirmasis pranešimas palietė SAS skrydį SK751 iš Kopenhagos – lėktuvas Varšuvoje nusileido įprastai, o keleiviai buvo išlaipinti. Aviakompanija patvirtino, kad dėl šio skrydžio buvo gautas grasinimas.

    Antrasis atvejis – LOT „Boeing 737 MAX“, skridęs iš Londono Hitrou oro uosto. Vietoje suplanuoto nusileidimo Šopeno oro uoste jis buvo nukreiptas į Varšuvos Modlino oro uostą, kuris po pavojaus signalo laikinai sustabdė darbą.

    Varšuvoje – evakuacija, vėliau oro uostas atnaujino darbą

    Modlino oro uoste keleiviai buvo evakuoti, o lėktuve atlikti saugumo patikrinimai. Oro uosto atstovas Adamas Szablowskis naujienų agentūrai AFP sakė, kad nieko įtartino nerasta.

    Po patikrinimų Modlino oro uostas vėl buvo atidarytas ir grįžo prie įprasto darbo režimo. Apie galimus skrydžių vėlavimus ar keleivių srautų sutrikimus išsamiau nebuvo pranešta.

    Ryanair ir Wizz Air lėktuvai taip pat tikrinti

    Ispanijoje oro uostų operatorė Aena aktyvavo avarinį protokolą dėl bombos pavojaus „Ryanair“ skrydyje iš Mančesterio į Mursiją. Lėktuvas nusileido be incidentų, o po Civilinės gvardijos patikrinimo avarinės priemonės buvo atšauktos.

    Ketvirtasis pranešimas palietė „Wizz Air“ skrydį iš Bergamo (šiaurės Italija) į Sofiją. Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad po nusileidimo 10:10 Vidurio Europos laiku orlaivis buvo patikrintas.

    Trečia diena iš eilės, kai grasinimai trikdo skrydžius

    Šie pranešimai pasirodė praėjus dienai po to, kai NATO oro gynybos perspėjimo tarnyba reagavo į dar vieną „Wizz Air“ skrydį, vykusį iš Londono Lutono į Sofiją. Tąkart lėktuvas buvo nukreiptas ir avariniu režimu nusileido Budapešte.

    Vengrijos gynybos ministras Romuluszas Ruszin-Szendi feisbuke skelbė, kad „Gripen“ naikintuvai pakilo per kelias minutes ir užtikrino saugų keleivinio lėktuvo nusileidimą Budapešte.

    Sekmadienį panašus incidentas fiksuotas ir „Austrian Airlines“ skrydyje iš Tel Avivo į Vieną – dėl grasinimo lėktuvas buvo nukreiptas į Bulgariją, tačiau patikrinus taip pat nieko nerasta.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratams prognozuojama pergalė Atstovų Rūmuose, tačiau tikroji intriga – kova dėl Senato, nuo kurios priklausys, kas kontroliuos Vašingtoną.

    Kaip skelbia „Euronews“, prieš metus respublikonai tikėjosi išsaugoti tvirtą persvarą Senate, bet dabar tai labiau panašu į viltį – lemiamas taps nedidelis skaičius itin konkurencingų lenktynių.

    Atstovų Rūmuose klausimas, anot apžvalgos, jau nebe „ar“, o „kokiu skirtumu“ laimės demokratai: prognozių rinkos jiems suteikia 95 proc. tikimybę perimti kontrolę.

    Senate situacija kur kas trapesnė: respublikonai turi 53 iš 100 vietų, o demokratams, kad perimtų daugumą, reikia keturių vietų grynojo prieaugio.

    Senato „magiškas skaičius“ ir 50–50 scenarijus

    Jei vietų pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamą balsą turėtų viceprezidentas JD Vance. Todėl demokratai siekia ne trijų, o keturių papildomų vietų, kad išvengtų priklausomybės nuo lygiųjų.

    Apžvalgoje teigiama, kad prognozių rinkos šiuo metu demokratams suteikia maždaug trijų iš keturių tikimybę laimėti Senato kontrolę. „Cook Political Report“ šešias kovas vertina kaip visiškai neprognozuojamas – ir visos jos yra respublikonų ginamos.

    Iš viso mūšio lauku laikoma 12 vietų. Demokratai gina tris (Mičiganą, Minesotą ir Naująjį Hampšyrą), o respublikonai – devynias (Aliaską, Ajovą, Kanzasą, Meiną, Nebraską, Šiaurės Karoliną, Ohają, Pietų Karoliną ir Teksasą).

    Šiaurės Karolina, Ohajas ir Teksasas – didžiausi taikiniai

    Šiaurės Karolina apžvalgoje įvardijama kaip valstija, kur respublikonams situacija suprastėjo labiausiai. Po senatoriaus Thomo Tilliso sprendimo trauktis kova turėjo būti lygi, tačiau nacionaliniai respublikonai, anot teksto, iš esmės sumažino paramą savo kandidatui Michaelui Whatley.

    Ohajuje demokratai stato ant Sherrodo Browno sugrįžimo: jis kandidatuoja prieš respublikoną Joną Hustedą, paskirtą į JD Vance’o buvusią vietą. „RealClearPolitics“ vidurkis rodo Browno pranašumą, nors tai valstija, kur Donaldas Trumpas anksčiau laimėjo dviženkliu skirtumu.

    Teksasas apžvalgoje vadinamas dar didesniu potencialiu netikėtumu: valstija demokratų į Senatą nėra išrinkusi nuo 1988 metų. Vis dėlto naujausioje „Texas Southern University“ apklausoje demokratas Jamesas Talarico pirmauja prieš respublikoną Keną Paxtoną 49 proc. prieš 47 proc., nors šis skirtumas telpa į paklaidą.

    Teksase taip pat išskiriamas vadinamasis „bilietų skaldymas“, kai rinkėjai gali remti respublikonus kitose valstijos lenktynėse, bet Senate pasirinkti demokratą. Paxtono reitingams nepadeda ir jo reputacija: primenama, kad 2023 metais jis buvo apkaltintas savo partijos kontroliuojamuose valstijos Atstovų Rūmuose, nors vėliau valstijos Senate buvo išteisintas.

    Aliaska ir Mičiganas – papildomi netikėtumų židiniai

    Aliaska tradiciškai balsuoja už respublikonus prezidento rinkimuose, bet turi stiprią nepriklausomumo tradiciją. Šįkart demokratė Mary Peltola meta iššūkį senatoriui Danui Sullivanui ir, pagal „New York Times/Siena“ apklausą, turi nedidelį pranašumą, kuris taip pat telpa į paklaidą.

    Tačiau Aliaskos kova apsunkinta skandalo: „New York Times“ pranešė, kad demokratų operatyvininkai esą padėjo į rinkimus įtraukti Danielį J. Sullivaną – pensininką mokytoją – kaip galimą „spoilerį“ rinkėjams suklaidinti. Peltola neigia buvusi susijusi, o Aliaskos gubernatorius Mike’as Dunleavy nurodė pradėti kriminalinį tyrimą.

    Mičiganas apžvalgoje įvardijamas kaip potenciali respublikonų „gelbėjimosi virvė“: tai vienintelė demokratų ginama vieta, kuri kai kuriuose vertinimuose laikoma visiškai neprognozuojama. Kadangi ilgametis senatorius Gary Peters traukiasi, respublikonų pergalė čia demokratams reikštų dar didesnį spaudimą ieškoti papildomų pergalių kitose valstijose.

    Demokratų kandidatas Mičigane – Abdul El-Sayed, progresyvus buvęs visuomenės sveikatos pareigūnas. Tekste pažymima ir vidinė įtampa: kongresmenė Haley Stevens, pralaimėjusi jam pirminius rinkimus, vėliau parėmė respublikoną Mike’ą Rogersą, o tai sulaukė griežtos demokratų lyderių kritikos.

    Viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo

    Apžvalga reziumuoja, kad nors respublikonai turėjo pagrindą tikėtis išlaikyti Senatą, nepasitenkinimas Vašingtonu, ekonomika ir Donaldu Trumpu pavertė šiuos rinkimus itin įtemptais.

    Demokratams priskiriamas didesnis rinkėjų entuziazmas, tačiau pabrėžiama, kad vien apklausų nepakanka: ankstesniais metais apklausos klydo skirtingomis kryptimis.

    Galutinis atsakymas, kas valdys Senatą, galiausiai gali priklausyti nuo to, ar rinkėjų nuotaikos virs balsais – ir kuriose valstijose aktyvumas bus didžiausias.

  • Lapkritis – paskutinis metas atjauninėti krūmus: ką dar galima genėti, o ko geriau neliesti

    Lapkritis – paskutinis metas atjauninėti krūmus: ką dar galima genėti, o ko geriau neliesti

    Lapkritis daugeliui asocijuojasi su šalčiu ir permainingais orais, tačiau prieš žiemą dar galima atlikti lengvą kai kurių dekoratyvinių krūmų atjauninamąjį genėjimą.

    Toks genėjimas labiausiai tinka šalčiui atspariems lapus žiemai numetantiems krūmams. Svarbiausia – neskubėti ir pasirinkti tinkamą dieną, kad augalai iki didesnių šalčių spėtų „užsigydyti“ pjūvius.

    Procedūra ypač praverčia, jei krūmas per tankus, senas arba pernelyg išsikerojęs. Lapkritis dažnai būna paskutinė proga pašalinti pažeistus, silpnus ar sergančius ūglius, kad pavasarį augalas augtų tvarkingiau, geriau žydėtų ar derėtų.

    Jei darbų nespėjote atlikti dabar, genėjimą rekomenduojama atidėti iki žiemos pabaigos arba ankstyvo pavasario.

    Kokius krūmus galima genėti lapkritį?

    Lapkritis tinkamas pirmiausia tiems dekoratyviniams krūmams, kurie yra atsparūs žemoms temperatūroms ir žiemą numeta lapus. Tokiems augalams lengvas atjauninimas dažniausiai būna saugesnis nei jautriems, visžaliams krūmams.

    Genint svarbu įvertinti krūmo būklę: jei jis labai sutankėjęs ar akivaizdžiai pasenęs, verta išretinti lają. Pašalinkite silpnus, pažeistus ir sergančius ūglius – tai padeda augalui žiemoti „švaresniam“.

    Kai kuriais atvejais pagrindinius ūglius galima patrumpinti gana smarkiai – iki maždaug 30 cm virš žemės. Vis dėlto verta laikytis saiko ir kirpti taip, kad krūmas po žiemos galėtų tolygiai atželti.

    Kada ir kaip genėti, kad nepakenktumėte?

    Didelę reikšmę turi ne tik ką genite, bet ir kada tai darote. Rinkitės sausą, apniukusią dieną, kai oro temperatūra viršija 5 laipsnius šilumos.

    Genėjimui naudokite tik aštrius ir dezinfekuotus įrankius – taip sumažinsite infekcijų riziką. O didesnes žaizdas po pjūvio galima apsaugoti sodo tepalu.

    Kokių augalų lapkritį geriau nekarpyti?

    Lapkritis netinka daugeliui spygliuočių ir visžalių lapuočių krūmų, tokių kaip buksmedžiai ar rododendrai. Genėjimas šiuo metu gali lemti, kad ūgliai per žiemą pradės džiūti nuo vėjo ir šalčio.

    Be to, vėlyvas karpymas gali paskatinti augalą leisti naujus ūglius. Jie nespėja sumedėti iki žiemos, todėl kyla rizika, kad šalčiai juos apšaldys.

    Po lapų kritimo galima genėti ir kai kuriuos vaiskrūmius

    Lapkritis tinka ir daliai vaiskrūmių, kai lapai jau nukritę. Pavyzdžiui, galima genėti pakartotinai derančias avietes – jų ūglius po derėjimo rekomenduojama nukirpti visai prie pat žemės.

    Tuomet kitą sezoną krūmas turėtų augti vešliai ir gausiau derėti, nes augalas skatinamas išleisti naujus, stiprius ūglius. Tuo metu įprastoms avietėms paprastai šalinami tik seni ūgliai, kurie jau derėjo, o jauni – tik lengvai patrumpinami.

    Šiuo laikotarpiu taip pat galima praretinti ir apgenėti juodąjį šeivamedį, šilauoges bei juoduosius serbentus: pašalinami seni, storesni ir tamsesni ūgliai, o jaunus, žalius galima patrumpinti maždaug trečdaliu.

    Po lapų kritimo galima praretinti ir lazdynus – pašalinant seniausius, silpnus ar sergančius ūglius. Tai padeda suformuoti tvarkingesnį krūmą ir gali teigiamai paveikti kitų metų derėjimą.