CP v2

Category: Kultūra

  • Rugpjūtį pasėkite šias daržoves: rudenį nustebins pilni krepšiai, o dirva atsidėkos

    Rugpjūtį pasėkite šias daržoves: rudenį nustebins pilni krepšiai, o dirva atsidėkos

    Rugpjūtis darže nereiškia sezono pabaigos. Po ankstyvųjų derlių lysvėse dažnai atsiranda laisvų plotų, kuriuos verta išnaudoti antram etapui. Šiltesnė dirva ir vėsesnės naktys sudaro palankias sąlygas daugeliui trumpesnės vegetacijos daržovių.

    Vasaros pabaigoje ypač pasiteisina greitai augantys lapiniai ir šakniavaisiai, kuriuos galima skinti ar rauti dar rudenį. Be to, tinkamai pasirinkti posėliai padeda pagerinti dirvos struktūrą ir sumažina maisto medžiagų išplovimą, todėl paruošia lysves kitam sezonui.

    Ką verta sėti rugpjūtį

    Vienas praktiškiausių pasirinkimų yra ridikėliai, nes jie subręsta greitai, dažnai per 25–50 dienų, priklausomai nuo veislės ir oro. Vėsesnės naktys sumažina riziką, kad augalai per anksti išleis žiedynstiebius, tačiau svarbiausia sąlyga išlieka tolygi drėgmė.

    Taip pat tinka špinatai, gražgarstės ir sėjamosios trūkažolės salotos, nes jų lapai geriau formuojasi, kai atslūgsta karščiai. Gražgarstes galima sėti pakartotinai kas kelias savaites, kad šviežių lapų netrūktų iki vėlyvo rudens.

    Dar viena populiari rugpjūčio kultūra yra daržinė žiemė, vertinama dėl atsparumo vėsesniems orams. Esant švelnesniam rudeniui, ją galima skinti ilgai, o priedangoje ar šiltnamyje derlius dažnai nusitęsia dar ilgiau.

    Ką sodinti vasaros pabaigoje

    Pirmoje rugpjūčio pusėje dažnai sodinami pekininiai kopūstai ir ropės. Pasodinti tinkamu laiku jie rečiau „iššauna“ į žiedus nei pavasarinėse sėjose, tačiau jautriai reaguoja į drėgmės svyravimus, todėl laistyti reikia reguliariai.

    Iki rugpjūčio vidurio dar galima sėti krapus, o taip pat planuoti daugiamečius prieskoninius augalus, pavyzdžiui, laiškinius česnakus ar svogūnus laiškus. Vasaros pabaigos sėja padeda jiems geriau įsišaknyti iki žiemos ir startuoti anksčiau kitą pavasarį.

    Posėliai tuščioms lysvėms

    Jei papildomo derliaus neplanuojate, laisvas lysves verta skirti posėliui. Tokie augalai kaip facelijos, garstyčios ar rugiai augina žaliąją masę, gerina dirvos purumą ir didina organinės medžiagos kiekį, o vėliau įterpti į dirvą prisideda prie jos gyvybingumo.

    Sėkmę rugpjūtį labiausiai lemia paruošta dirva ir vanduo. Reikėtų pašalinti ankstesnių augalų liekanas, supurenti žemę ir papildyti kompostu, o pasėjus pasirūpinti, kad viršutinis dirvos sluoksnis neišdžiūtų.

    Dar vienas svarbus principas yra sėjomaina, kuri mažina ligų ir kenkėjų spaudimą. Verta vengti toje pačioje vietoje kartoti tos pačios šeimos augalus, ypač jei anksčiau buvo pastebėta ligų ar kenkėjų židinių.

  • Graikių vasaros šukuosena užkariauja ir Lietuvą: šis įspūdingas „graikiškas“ kuodas tiks visur

    Graikių vasaros šukuosena užkariauja ir Lietuvą: šis įspūdingas „graikiškas“ kuodas tiks visur

    Vasarą ilgų plaukų savininkės vis dažniau ieško šukuosenų, kurios atrodytų elegantiškai, bet kartu būtų patogios karštyje. Palaidi plaukai dažnai prilimpa prie įkaitusios odos, labiau veliasi, o šiluma ties kaklu ir nugara kelia diskomfortą ir skatina prakaitavimą.

    Vienas praktiškiausių sprendimų – plaukus surišti į uodegą arba susukti į kuodą. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo vadinamasis graikiškas kuodas, kurį mėgsta rinktis moterys šiltuose Viduržemio jūros regionuose, kur vasaros temperatūros neretai būna itin aukštos.

    Šis sušukavimas vertinamas dėl dviejų priežasčių: jis nuima plaukus nuo kaklo ir kartu atrodo puošniai. Būtent todėl graikišką kuodą vis dažniau renkasi ir moterys, ieškančios universalaus varianto ne tik kasdienai, bet ir vestuvėms, krikštynoms ar kitoms progoms.

    Kas yra graikiškas kuodas?

    Graikiškas kuodas dažniausiai formuojamas žemai ties sprandu, o bendras įvaizdis kuriamas iš laisvesnių sruogų, švelnių bangų ir tarsi tyčinio, bet kontroliuojamo netvarkingumo. Toks stilius atrodo natūraliai, romantiškai ir dera su šiuolaikinėmis tendencijomis, kai vertinamas lengvumas ir judesys, o ne „sustingęs“ lakavimas.

    Dažna detalė, kuri suteikia šukuosenai išskirtinumo, – šonuose įpinti ploni kaspiniai pynimai ar mažos kasytės, apjuosiančios galvą lyg lankelis. Būtent ši akcentinė dalis leidžia paprastą sušukavimą paversti proginiu.

    Kaip pasidaryti namuose?

    Paprastesnę graikiško kuodo versiją galima pasidaryti ir savarankiškai. Dažniausiai prireikia segtukų, gumytės ir šukų, o patogumui galima turėti ir plaukų tekstūrą suteikiančią priemonę, kad šukuosena laikytųsi tvirčiau.

    Pirmiausia plaukai lengvai sugarbanojami arba bent šiek tiek „pakeliami“ prie šaknų, tada surenkami žemai ties sprandu ir susukami į laisvą kuodą. Priekinės sruogos paliekamos minkštesnės, o norint daugiau efekto, šonuose galima įpinti po ploną kasytę ir ją prisegti, kad ji vizualiai apjuostų galvą.

    Kada verta rinktis saloną?

    Jei šukuosena reikalinga vestuvėms ar kitai svarbiai šventei, daug kas renkasi kirpėją, kad kuodas atrodytų nepriekaištingai ir laikytųsi visą dieną. Profesionalai dažniau naudoja tikslesnį tvirtinimą, formuoja proporcijas pagal veido bruožus ir pritaiko šukuoseną prie suknelės iškirptės bei aksesuarų.

    Graikiškas kuodas ypač gerai dera su lengvomis vasarinėmis suknelėmis, atvirais pečiais ir subtiliais papuošalais. Tai viena tų šukuosenų, kuri vienu metu atrodo ir paprastai, ir prabangiai, todėl nenuostabu, kad ji kasmet grįžta į vasaros favoritus.

  • Paulinos Krupińskos nėrinių palaidinė – vasaros hitas: štai kaip ją dėvi ir kuo derinti

    Paulinos Krupińskos nėrinių palaidinė – vasaros hitas: štai kaip ją dėvi ir kuo derinti

    Ryškios spalvos vasarą grįžta į gatves ne tik kaip atostogų nuotaikos detalė, bet ir kaip praktiškas būdas įvaizdžiui suteikti energijos. Modelis ir laidų vedėja Paulina Krupińska dažnai renkasi sodrius tonus, o šįkart dėmesį patraukė stipriai geltonas nėrinių marškinių tipo viršus.

    Toks pasirinkimas atitinka pastarųjų sezonų kryptį, kai romantiniai audiniai vis dažniau perkeliami į kasdienę madą. Nėriniai nebėra vien šventinių progų atributas: jie derinami su paprastomis, struktūriškomis medžiagomis, kad vaizdas išliktų šiuolaikiškas ir neperkrautas.

    Įvaizdis, kuris veikia

    P. Krupińska pasirinko trumpomis rankovėmis, su apykakle ir sagomis užsegamą geltoną nėrinių modelį. Prie jo priderino aukšto liemens džinsus platesnėmis klešnėmis, taip sukurdama aiškią proporcijų pusiausvyrą ir išlaikydama lengvą vasarišką siluetą.

    Aprangą ji užbaigė aukštakulnėmis basutėmis, o akcentams pasirinko subtilius auksinius papuošalus ir laikrodį. Minimalūs aksesuarai šiuo atveju svarbūs dėl paprastos priežasties: nėriniai ir ryški spalva jau patys tampa pagrindiniu įvaizdžio tašku.

    Kaip dėvėti nėrinius kasdien?

    Nėrinių viršus geriausiai atrodo, kai jam leidžiama dominuoti, todėl dažniausiai laimi paprasti deriniai. Tinka vienspalvės kelnės, klasikiniai džinsai, bermudai ar aukšto liemens džinsiniai šortai, kurie suteikia miesto kasdienybės pojūtį.

    Norint subalansuoti nėrinių lengvumą, verta pridėti griežtesnį sluoksnį, pavyzdžiui, odinę striukę ar struktūrišką švarką. Toks kontrastas madoje laikomas vienu patikimiausių būdų, kaip romantišką detalę paversti universalia, tinkama tiek dienai, tiek vakarui.

    Spalvos, kurios dabar aktualios

    Be klasikinės baltos, vis dažniau matomi ir spalvoti nėriniai: geltoni, juodi, alyvuogių, smėlio atspalvių. Ryškesnė geltona tampa alternatyva švelnesniems pasteliniams tonams, ypač kai norisi, kad viršutinė dalis vizualiai pagyvintų visą derinį.

    Sezoniškumas taip pat nebėra kliūtis: pasibaigus vasarai nėrinių palaidinės nereikia slėpti giliai spintoje. Rudenį ji lengvai pereina į sluoksniavimo žaidimą su kardiganu, švarku ar lengvu paltu, o derinama su aulinukais ar tamsesniais džinsais išlieka stilinga ir praktiška.

    Galiausiai, kartais pakanka vieno ryškaus akcento, kad net paprastas komplektas atrodytų tarsi iš fotosesijos. Nėriniai ir intensyvi spalva kaip tik yra tas duetas, kuris leidžia atrodyti moteriškai, bet kartu moderniai.

  • Kada all inclusive tampa pinigų švaistymu: keliautojai įspėja, ką būtina žinoti prieš užsakant

    Kada all inclusive tampa pinigų švaistymu: keliautojai įspėja, ką būtina žinoti prieš užsakant

    Pastaraisiais metais atostogų kainos Europoje išlieka aukštos, o kelionių paslaugos, ypač skrydžiai ir apgyvendinimas, dažnai brangsta greičiau nei bendra infliacija. Dėl to dalis keliautojų vis dažniau skaičiuoja, ar „all inclusive“ paketas iš tiesų atsiperka, ar tik sukuria patogumo iliuziją.

    „All inclusive“ paprastai patrauklus šeimoms ir tiems, kurie planuoja didžiąją laiko dalį praleisti viešbutyje: valgymai suplanuoti, užkandžiai ir gėrimai lengvai pasiekiami, o išlaidos labiau prognozuojamos. Tačiau ši formulė ne visada yra ekonomiškai racionali, ypač jei kelionės tikslas yra pažinti šalį, o ne ilsėtis prie baseino.

    Kada „all inclusive“ neatsiperka?

    Didžiausia rizika permokėti atsiranda tuomet, kai kasdien planuojate ekskursijas, ilgas išvykas ar aktyvų laiką už viešbučio ribų. Tokiu atveju už viešbučio pietus ir užkandžius dažnai sumokate antrą kartą, nes realiai jais nespėjate pasinaudoti.

    Ne mažiau svarbu įvertinti, kelintą valandą atvykstate ir išvykstate. Jei skrydis vėlyvas, o išvykimas ankstyvas, dalis apmokėtų maitinimų „sudega“, o papildomos paslaugos, pavyzdžiui, vėlyvas išsiregistravimas, gali kainuoti atskirai.

    „Jeigu viešbutyje praleidžiate tik vakarą ir naktį, tikėtina, kad už „all inclusive“ mokate už tai, kuo realiai nesinaudosite“, – sako kelionių rinką stebintys ekspertai.

    Ką rinktis vietoje?

    Jei mėgstate valgyti mieste, ragauti vietinės virtuvės ir spontaniškai keisti planus, dažnai praktiškesnės yra BB (tik pusryčiai) arba HB (pusryčiai ir vakarienė) opcijos. Jos suteikia daugiau laisvės dienos metu, kai daugiausia keliaujama, o kartu išlaiko bent dalį patogumo.

    Kelionėse, kur svarbi gastronominė patirtis, verta įsivertinti ir vietinių restoranų kainas bei atstumus. Kurortuose su gausia kavinių pasiūla ir konkurencingomis kainomis „all inclusive“ privalumas mažėja, o sutaupyti galima renkantis mažesnį maitinimo paketą.

    Kaip greitai pasitikrinti, ar verta?

    Prieš užsakant verta palyginti kainų skirtumą tarp „all inclusive“ ir, pavyzdžiui, HB ar BB varianto. Jei priemoka didelė, o jūs planuojate bent kelias ilgesnes išvykas, tikimybė permokėti išauga.

    Taip pat svarbu pasitikrinti, kas tiksliai įskaičiuota: kai kuriuose viešbučiuose dalis gėrimų, a la carte restoranai ar užkandžiai tam tikromis valandomis gali būti neįtraukti. Tokiais atvejais išlaidos vietoje padidėja, o „viskas įskaičiuota“ tampa labiau reklamine formule nei realia nauda.

  • Geltonieji pomidorai – švelnesni skrandžiui ir naudingi akims: kodėl juos verta valgyti dažniau

    Geltonieji pomidorai – švelnesni skrandžiui ir naudingi akims: kodėl juos verta valgyti dažniau

    Kuo skiriasi nuo raudonųjų?

    Geltonųjų pomidorų skonis dažniausiai būna švelnesnis ir saldesnis, o rūgštumo pojūtis – mažesnis. Tai siejama su mažesniu organinių rūgščių kiekiu, todėl daliai žmonių jie gali būti lengviau toleruojami.

    Dėl šios priežasties geltonieji pomidorai neretai pasirenkami, kai po įprastų pomidorų jaučiamas diskomfortas, pavyzdžiui, rėmuo ar refliukso simptomai. Visgi reakcijos individualios, todėl vieniems tinka, kitiems skirtumo gali ir nebūti.

    Nauda akims ir antioksidantai

    Raudonieji pomidorai labiausiai siejami su likopenu, tačiau geltonieji išsiskiria kitais karotenoidais. Jų spalvą dažnai lemia beta karotenas ir liuteinas – antioksidantai, svarbūs regėjimo funkcijai ir akių apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Organizmas beta karoteną gali paversti vitaminu A, kuris prisideda prie normalios odos ir gleivinių būklės bei imuninės sistemos veiklos. Be to, pomidoruose yra ir polifenolių, kurie taip pat siejami su antioksidacine apsauga kasdienėje mityboje.

    Širdžiai, kraujotakai ir kasdieniam balansui

    Pomidorai yra vienas iš kalio šaltinių, o kalis prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės. Dėl to geltonieji pomidorai, kaip ir kitos pomidorų rūšys, gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis.

    Juose taip pat yra geležies, nors jos kiekiai priklauso nuo veislės ir sunokimo. Praktikoje svarbiausia įvairovė lėkštėje: derinant skirtingų spalvų daržoves paprasčiau gauti platesnį biologiškai aktyvių medžiagų spektrą.

    Geltonieji pomidorai ypač tinka tiems, kurie nori švelnesnio skonio ir ieško alternatyvos įprastoms rūgštesnėms daržovėms. Jie taip pat patogūs norint mažiau kaloringų, daugiau vandens turinčių pasirinkimų, kurie padeda palaikyti įprastą skysčių balansą.

    Norint maksimalios naudos, verta rinktis kuo labiau sunokusius pomidorus, valgyti juos įvairiais pavidalais ir derinti su kokybiškais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi. Taip riebaluose tirpūs karotenoidai įsisavinami efektyviau.

  • Šis rugpjūčio darbas su levandomis daro stebuklus: žydės antrą kartą ir vilios bites

    Šis rugpjūčio darbas su levandomis daro stebuklus: žydės antrą kartą ir vilios bites

    Rugpjūčio triukas, kurį pamiršta daugelis

    Levandos vertinamos ne tik dėl kvapo ir spalvos, bet ir dėl to, kad tinkamai prižiūrimos gali žydėti iki rudens. Vis dėlto daugiausia žiedų jos sukrauna tada, kai po pirmojo žydėjimo gauna aiškų signalą atsinaujinti.

    Tokį signalą suteikia vasaros pabaigos genėjimas. Rugpjūtį pašalinus nužydėjusius žiedynus ir dalį stiebų, augalas energiją nukreipia į naujų ūglių ir žiedų formavimą, todėl dažnai sulaukiama pakartotinio, nors ir kuklesnio, žydėjimo.

    Kaip teisingai nugenėti, kad žydėtų vėl

    Rugpjūčio genėjimo esmė paprasta: nukirpkite nužydėjusius žiedynus ir pažeistas šakeles, palikdami tvarkingą, apvalesnę kero formą. Svarbu negenėti per žemai, kad nepažeistumėte sumedėjusių augalo dalių, kurios levandoms jautrios.

    Dažniausia klaida – kirpti iki senos, kietos medienos, kai beveik nelieka lapuotų, žalių ūglių. Tokiu atveju levanda gali lėčiau atželti, lengviau sirgti, o kartais ir pradėti džiūti nuo kero vidurio.

    Genėjimą geriausia atlikti sausą, šiltą dieną, kai augalas nėra šlapias po lietaus ar laistymo. Po kirpimo levandoms paprastai pakanka saikingo drėkinimo, ypač jei vyrauja karščiai.

    Ką dar svarbu žinoti apie levandų priežiūrą

    Levandos geriausiai auga saulėtoje, šiltoje, nuo stipraus vėjo kiek apsaugotoje vietoje. Joms palanki lengva, smėlinga, gerai drenuota dirva, o užmirkimas yra viena dažniausių nykimo priežasčių.

    Per drėgnas substratas skatina šaknų problemas, todėl levandų nereikėtų sodinti ten, kur po liūčių kaupiasi vanduo. Jei dirva sunki, situaciją dažnai pagerina drenažas ir dirvos supurenimas, kad vanduo greičiau pasišalintų.

    Levandų genėjimas paprastai atliekamas kelis kartus per metus: pirmą kartą – po pasodinimo, vėliau reguliariai pavasarį ir vasarą. Rudenį genėti taip pat galima, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai ir ne per vėlai, kad jauni ūgliai nespėtų nukentėti atvėsus orams.

    Pakartotinis žydėjimas naudingas ne tik dėl vaizdo sode. Žiedai yra svarbus nektaro šaltinis, todėl gerai prižiūrimos levandos ilgiau vilioja bites ir drugelius, ypač kai vasaros pabaigoje kitų žydinčių augalų sumažėja.

  • Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Kas pasikeitė per 30 dienų

    Praėjus 30 dienų po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, pareigūnai skelbia, kad patvirtintų žuvusiųjų skaičius viršijo 5 500, o sužeistųjų – 16 700. Abu smūgiai, kurių magnitudės siekė 7,2 ir 7,5, įvyko beveik vienu metu – juos skyrė mažiau nei minutė.

    Toks vadinamasis seismologinis dublis yra retas reiškinys, kai du panašaus stiprumo smūgiai seka vienas po kito labai trumpu intervalu. Būtent tai, ekspertų vertinimu, ir lėmė didesnę griūčių bei žmonių aukų riziką: dalis pastatų nespėjo „atlaikyti“ pirmojo smūgio, o antrasis užbaigė konstrukcijų irimą.

    Naujausius skaičius paskelbė Nacionalinės Asamblėjos vadovas Jorge Rodríguezas, pateikęs 5 546 žuvusiųjų ir 16 740 sužeistųjų suvestinę. Pastarosiomis savaitėmis sužeistųjų skaičiaus augimas lėtėja, tačiau žuvusiųjų kreivė vis dar kyla, kai gelbėtojai ir inžinieriai pasiekia anksčiau neprieinamas griuvėsių vietas.

    Dingusieji: oficialūs skaičiai nebejudinami

    Didžiausią klausimų dalį kelia dingusiųjų statistika: valdžia jos nebeatnaujina nuo birželio 25 dienos, kai buvo skelbta apie 157 dingusius žmones. Toks informacijos vakuumas didina artimųjų įtampą ir apsunkina paieškos bei identifikavimo procesus.

    Šalia oficialių pranešimų atsirado pilietinė iniciatyva, kaupianti artimųjų pranešimus ir registruojanti žmones, kurių buvimo vieta įvardijama kaip nežinoma. Skelbiamas įrašų skaičius – beveik 29 500 – smarkiai skiriasi nuo paskutinio oficialaus rodiklio, tačiau šis skirtumas nebūtinai reiškia tiek pat realiai dingusių: dalis įrašų gali dubliuotis, dalis – būti laikini, kol šeimos nariai atkuria ryšį po ryšių sutrikimų ar evakuacijos.

    Vis dėlto pats faktas, kad valstybė nebeskelbia atnaujintų duomenų, tampa vienu labiausiai kritikuojamų krizės valdymo aspektų. Humanitarinių operacijų praktikoje dingusiųjų apskaita yra esminė, nes nuo jos priklauso paieškos prioritetai, teismo medicinos pajėgų planavimas ir paramos šeimoms mechanizmai.

    Žala ir žmonių perkėlimas: sąskaita artėja prie 18 mlrd. eurų

    Be žmonių aukų, nelaimė paliko didžiulę ekonominę žaizdą. Pasaulio banko vertinimu, tiesioginė fizinė žala siekia apie 19,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 18 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 8,6 mlrd. eurų, siejama su sugriautais ar smarkiai apgadintais būstais. Dar apie 5,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,8 mlrd. eurų, tenka viešajai infrastruktūrai, įskaitant ligonines, mokyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus, o beveik 5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,6 mlrd. eurų, priskiriama komerciniams ir pramoniniams pastatams.

    Oficialiais duomenimis, apgadinti 856 pastatai, iš jų 190 sugriuvo visiškai. Be būsto liko 17 907 šeimos, o 23 122 žmonės buvo apgyvendinti 107 laikinosiose vietose, įrengtose Karakase ir La Guairoje.

    Požeminiai smūgiai tęsiasi, atstatymas užtruks

    Po pagrindinių smūgių užfiksuota 1 405 pakartotiniai drebėjimai, dalis jų buvo pakankamai stiprūs, kad apsunkintų gelbėjimo ir griuvėsių šalinimo darbus. Požeminių smūgių fonas ypač pavojingas pastatams, kurių konstrukcijos jau pažeistos, ir komandoms, dirbančioms nestabiliuose griuvėsiuose.

    Venesuelos institucijos pripažįsta, kad perėjimas nuo paieškos ir gelbėjimo prie didelio masto atstatymo truks mėnesius ar net metus. Kai kuriose La Guairos vietose elektra atkurta maždaug po dviejų savaičių, tačiau pilnas paslaugų normalizavimas išlieka dalinis, ypač rajonuose, kuriuose smarkiai nukentėjo vandentiekio, ryšių ir kelių infrastruktūra.

    Prie sveikatos priežiūros užtikrinimo prisideda ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Médecins Sans Frontières“, palaikančios mobiliųjų klinikų darbą labiausiai paveiktose teritorijose. Tai tampa svarbu dėl to, kad viešasis sveikatos sektorius, kaip pripažįsta patys humanitarinės pagalbos teikėjai, ir iki katastrofos turėjo pajėgumų trūkumų.

    Katastrofa ištiko politiškai jautriu laikotarpiu: šalyje vyksta pereinamasis procesas po buvusio prezidento Nicolás Maduro sulaikymo metų pradžioje, o laikinoji vyriausybė, vadovaujama Delcy Rodríguez, dar nėra paskelbusi rinkimų datos. Tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinės pagalbos koordinavimui ir finansinių išteklių atblokavimo klausimams, kurie gali nulemti, kaip greitai bus pereita nuo laikino apgyvendinimo prie realaus atstatymo.

  • Ispanijoje rasta bažnyčia keičia požiūrį į Al Andalus: kaip sugyveno krikščionys ir musulmonai?

    Ispanijoje rasta bažnyčia keičia požiūrį į Al Andalus: kaip sugyveno krikščionys ir musulmonai?

    Pietryčių Ispanijoje, Mursijos regione, archeologai aptiko ankstyvosios krikščionybės laikų bažnyčios liekanas, kurios gali koreguoti nusistovėjusį pasakojimą apie Al Andalus pradžią. Tyrėjų teigimu, objektas Kalasparoje, Cerro de la Virgen kalvoje, išliko naudojamas dar ilgai po musulmonų įsitvirtinimo Iberijos pusiasalyje.

    Moksliniame straipsnyje, publikuotame žurnale „Salduie“, nurodoma, kad bažnyčia galėjo būti įkurta apie V amžiaus pirmąją pusę ir veikti bent iki IX amžiaus. Tokia chronologija, jei bus galutinai patvirtinta, taptų vienu aiškiausių įrodymų, kad krikščioniškos bendruomenės kai kuriose vietovėse tęsė liturginį gyvenimą jau valdant musulmonų administracijai.

    Kas rasta Cerro de la Virgen?

    Bažnyčia identifikuota remiantis nuo 2021 metų vykdomų žvalgymų ir kasinėjimų duomenimis. Archeologai ją apibūdina kaip vienanavį statinį su tridalės presbiterijos sprendiniu, būdingu daliai vėlyvosios antikos sakralinės architektūros.

    Tyrėjai pabrėžia architektūrines paraleles su visigotų laikotarpio šventovėmis, įskaitant Santa Cristina de Lena Astūrijoje. Kai kurios detalės, siejamos su sakristijomis ir apsidėmis, tyrime lyginamos ir su Rytų Viduržemio regiono bažnyčių tradicijomis, kas rodo, kad tuo metu architektūrinės idėjos keliaudavo tarp skirtingų regionų.

    Radiokarboninis datavimas statybą sieja maždaug su 410–440 metais. Papildomai tai pagrindžia keramikos ir stratigrafinė analizė, leidžianti kalbėti apie ilgalaikį vietovės naudojimą ir veiklos tęstinumą.

    Kodėl radinys svarbus Al Andalus istorijai?

    Didžiausia intriga šiame radinyje yra ne vien amžius, o tai, kad bažnyčia, panašu, neprarado savo funkcijos net po 713 metais prasidėjusio musulmonų valdymo regione. Istoriografijoje ankstyvasis VIII amžius dažnai piešiamas kaip ryškus lūžis, kai visigotų politinės ir religinės struktūros buvo greitai išstumtos, tačiau Kalasparos duomenys leidžia matyti sudėtingesnį vaizdą.

    Tyrėjai nurodo, kad nėra požymių, jog bažnyčia būtų buvusi paversta mečete arba iš karto desakralizuota. Kasinėjimuose aptikta buitinė keramika ir talpos, pasak autorių, nebūtinai reiškia religinės paskirties praradimą, o gali rodyti bendruomenės praktikų tęstinumą, kai šventovės erdvė buvo naudojama ir ūkiniams, ir bendruomeniniams poreikiams.

    „Keramikos tipologijos ir stratigrafijos tyrimas rodo, kad bažnyčios liturginis pobūdis išliko iki pat IX amžiaus“, – sakė tyrimo autoriai Davidas Martínezas ir Rubénas Fernándezas.

    Krikščionys, mokesčiai ir vietos valdysena

    Tyrimas šį atvejį sieja su Tudmyro kūros kontekstu, kuris formavosi po 713 metais sudaryto susitarimo tarp musulmonų valdžios ir visigotų kilmingojo Teodemiro. Tokie susitarimai, istorikų vertinimu, kai kuriose teritorijose leido krikščionių bendruomenėms laikinai išlaikyti dalį religinių ir ekonominių struktūrų mainais į mokesčius.

    Cerro de la Virgen radiniai rodo, kad vietovė galėjo atlikti ir administracinį bei ekonominį vaidmenį. Aptikti svarstyklėms, svareliams ir apskaitai priskiriami objektai leidžia spėti, jog čia vyko su fiskaline kontrole susijusi veikla, o vienas svarelis turi arabišką įrašą, kurio prasmė perteikiama kaip teiginys, kad teisingumas priklauso Dievui.

    Tyrėjų išvada tokia: islamizacija ir valdžios konsolidacija šioje teritorijoje veikiausiai vyko ne vien per staigius sukrėtimus, o per ilgą prisitaikymą ir palaipsnę integraciją. Dalis krikščionių bendruomenių, jų vertinimu, galėjo nykti ne dėl tiesioginio sunaikinimo, bet dėl ekonominių ir socialinių pokyčių, stiprėjančios fiskalinės sistemos bei urbanistinių centrų, ypač Kordobos, traukos.

    Daugiau nei po 1 300 metų Calasparros šlaito liekanos tapo dar vienu priminimu, kad ankstyvasis Al Andalus laikotarpis buvo nevienalytis. Šis radinys stiprina prielaidą, kad kai kuriose Iberijos vietovėse perėjimas nuo visigotų pasaulio prie naujos tvarkos galėjo būti labiau derėtas ir laipsniškas, nei ilgą laiką buvo priimta manyti.

  • Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Po pasaulio futbolo čempionato finalo tarp Ispanijos ir Argentinos įtampa persimetė ir į kultūros lauką. Argentinoje kilo pasipiktinimas dėl dainininkės Rosalíos ir amerikiečių atlikėjos Patti Smith pasisakymų socialiniuose tinkluose, o reakcija greitai virto raginimais boikotuoti ir atšauktu koncertu.

    Ši istorija vystėsi socialinių tinklų fone, kai emocijos po finalo dar buvo įkaitusios. Tokiais momentais net trumpi įrašai ar pasidalijimai įgauna didesnę prasmę, o ekrano nuotraukos ir perpublikavimai leidžia žinutei išplisti gerokai plačiau nei pirminė auditorija.

    Rosalía įrašas ir atsiprašymas

    Ginčas kilo po to, kai Rosalía „TikTok“ platformoje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame švenčiama Ispanijos pergalė. Prie klipo buvo matomas tekstas, kurį dalis Argentinos sirgalių suprato kaip pašaipą dėl nacionalinės komandos pralaimėjimo, todėl įrašas netrukus pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.

    Augant kritikai, atlikėja įrašą pašalino ir vėliau „Instagram“ istorijose paskelbė paaiškinimą, kad pasidalijo vaizdo įrašu neįsigilinusi į prierašą. Ji taip pat pabrėžė, jog Argentinai jaučia simpatiją ir nenorėjo nieko įžeisti.

    Boikotų raginimai ir atšauktas renginys

    Pasipiktinimas neapsiribojo tik komentarais. Argentinoje socialiniuose tinkluose ėmė rastis raginimų atsisakyti bilietų į Rosalíos koncertus Buenos Airėse arba protesto forma palikti vietas tuščias, taip siekiant parodyti nepritarimą.

    Greita ir apčiuopiama pasekmė užfiksuota Kordoboje, kur buvo atšauktas simfoninis koncertas, skirtas Rosalíos kūrybai. Organizatoriai teigė sulaukę daug neapykantos ir piktų žinučių, todėl nusprendė nerizikuoti atlikėjų bei komandos saugumu, nors pats projektas esą buvo planuojamas kelis mėnesius ir su atlikėja tiesiogiai nebuvo susijęs.

    Tuo metu oficialūs Rosalíos koncertai Buenos Airėse, anot renginių organizatorių, ir toliau buvo planuojami pagal anksčiau skelbtą grafiką. Vis dėlto viešojoje erdvėje diskusijos dėl atlikėjos įrašo dar kurį laiką neslūgo.

    Patti Smith įrašas ir pasikeitusi žinutė

    Į ginčą pateko ir Patti Smith, kai po finalo ji pasveikino Ispaniją ir pavartojo frazę, kuri daliai Argentinos sirgalių pasirodė nubrėžianti moralinę ribą tarp komandų. Kritika kilo greitai, o atlikėja įrašą netrukus ištrynė.

    Vėliau ji pasidalijo nauja žinute, kurioje pabrėžė pagarbą Argentinai ir jos futbolo rinktinei, prisiminė savo ryšį su šalimi bei išreiškė susižavėjimą Lioneliu Messi. Atlikėja teigė apgailestaujanti, kad jos žodžiai buvo suprasti kaip nepagarba Argentinos žmonėms.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip sporto pergalės ir pralaimėjimai, ypač finaluose, tampa daugiau nei rezultatu. Kai emocijos pasiekia aukščiausią tašką, socialiniai tinklai veikia kaip stiprintuvas, o žinomiems žmonėms tenka reaguoti į interpretacijas, kurios kartais gerokai pralenkia pirminę žinutės intenciją.

  • Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Smūgis fiksuotas netrukus po vidurnakčio

    Italijos Molizės regione, Isernijos provincijoje, netrukus po vidurnakčio užfiksuotas 4,1 balo žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas INGV.

    Epicentras buvo ties Pizzone gyvenviete, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Dėl naktį pasijutusio smūgio dalis gyventojų išėjo į gatves ir laukė lauke.

    Jutimas išplito į kaimyninius regionus

    Vietos pranešimais, drebėjimas buvo juntamas ne tik Isernijos provincijoje, bet ir aplinkinėse teritorijose, įskaitant Chieti, L’Aquilos ir Kazertos apylinkes. Nors stiprumas nėra laikomas ypač dideliu, naktinis laikas ir juntamas virpėjimas padidino žmonių nerimą.

    Po kelių valandų, apie 3.41 val., toje pačioje vietovėje fiksuotas ir antras, 2,2 balo, smūgis maždaug 9 kilometrų gylyje. Tokie pakartotiniai, silpnesni drebėjimai dažnai vertinami kaip seisminio aktyvumo tąsa po pagrindinio smūgio.

    Žalos ir sužeistųjų kol kas nefiksuota

    Vietos valdžia praneša, kad pirminiais duomenimis sužeistų žmonių nėra, o pastatų apgadinimų neužfiksuota. Situaciją stebėjo ir civilinės saugos tarnybos, kurios palaikė ryšį su savivaldybe.

    „Nuolat palaikau ryšį su regiono civiline sauga. Laimei, po pirminės ir svarbios apžiūros nenustatyta jokios žalos nei žmonėms, nei turtui. Žmonės gatvėse liko iki vėlumos, daugiausia dėl kilusio nerimo“, – sakė Pizzone meras Vincenzo Di Cristofano.

    INGV duomenys rodo, kad ši teritorija ir anksčiau patirdavo silpnesnius smūgius: 2026 metų sausį čia buvo fiksuoti keli apie 2,5 balo drebėjimai. Specialistai pabrėžia, kad centrinė ir pietinė Italijos dalis priklauso seismiškai aktyvioms zonoms, todėl net ir vidutinio stiprumo drebėjimai gali būti aiškiai juntami gyventojams.