Category: Kultūra

Balandį šilauoges galima palaistyti ir pamaitinti beveik nieko nekainuojančia priemone, kuri, tinkamai naudojama, padeda krūmams vasarą gausiai derėti. Rezultatas – daugiau ir stambesnių, saldžių uogų. Toliau – paprastas triukas už maždaug 1 eurą ir keli patikimi pavasarinės priežiūros žingsniai.

Šilauogės – ne tik vasariška užkanda, kurią norisi skanauti tiesiai nuo krūmo. Tai ir gana reikli kultūra, tačiau už tinkamą priežiūrą ji atsilygina dosniai. Jei pavasarį sudarysite tinkamas sąlygas, vasarą derlius gali džiuginti nuo liepos vidurio iki pat rugsėjo.

Šis augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos, kur natūraliai augo durpynuose ir miškuose. Todėl svarbiausias sėkmės faktorius – rūgštus, lengvas, drėgmę išlaikantis, bet neužmirkstantis substratas, taip pat keli laiku atliekami priežiūros darbai balandį.

Pastaba: 5 Lenkijos zlotai – apie 1,15 euro.

Ką svarbiausia padaryti pavasarį?

1) Mulčiuokite
Šilauogės turi seklų šaknyną, todėl greitai nukenčia nuo perdžiūvimo. Mulčias ne tik sulaiko drėgmę, bet ir padeda palaikyti rūgštesnę dirvą.

Tinka natūralios, rūgštinančios medžiagos, pavyzdžiui, spygliuočių paklotė, pušų žievė ar pjuvenos (geriausia – spygliuočių), taip pat rūgščios durpės. Mulčio sluoksnis turėtų būti atnaujinamas kasmet, kad žemė neišdžiūtų ir neperkaistų.

2) Užtikrinkite tinkamą dirvos rūgštingumą
Šilauogės geriausiai auga rūgščiame dirvožemyje, kai pH siekia apie 3,5–5,5. Jei dirva per daug šarminė, augalai prasčiau pasisavina maisto medžiagas, lėčiau auga ir silpniau dera.

Rūgštingumą galima koreguoti parenkant tinkamą substratą (pvz., durpes) ir mulčią, taip pat naudojant šilauogėms skirtas, dirvos reakciją palaikančias priemones pagal instrukcijas.

3) Laistykite teisingai
Šilauogės nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo. Geriausia laistyti reguliariai, kad dirva būtų tolygiai drėgna, tačiau vanduo nestovėtų.

Taip pat svarbu vandens kokybė: kietas vanduo iš čiaupo ilgainiui gali didinti dirvos pH ir augalui pakenkti. Jei įmanoma, naudokite lietaus vandenį arba minkštesnį vandenį.

4) Triukas su kavos tirščiais
Paprastas ir pigus būdas, kurį daugelis sodininkų naudoja pavasarį, – kavos tirščiai. Jie gali veikti kaip švelni natūrali priemonė, papildanti dirvą organinėmis medžiagomis ir padedanti palaikyti šilauogėms palankesnes sąlygas.

Kaip naudoti kavos tirščius?
Tirščius paskleiskite plonu sluoksniu aplink krūmą (neprispausdami prie stiebo), lengvai įmaišykite į viršutinį dirvos sluoksnį arba užberkite ant mulčio. Svarbu nepadauginti: geriau mažiau, bet reguliariai, kad dirva nesukietėtų ir nepradėtų pelyti.

5) Tręškite saikingai ir tinkamomis priemonėmis
Sezono pradžioje šilauogėms praverčia papildomos maisto medžiagos, tačiau tręšti reikia atsargiai. Rinkitės šilauogėms skirtas, rūgščią reakciją palaikančias trąšas ir laikykitės normų.

Venkite šarminių trąšų – šilauogėms jos netinka ir gali pabloginti dirvos pH.

6) Daugiau veislių – didesnis derlius
Nors šilauogės dažniausiai yra savidulkės, kelios skirtingos veislės, pasodintos greta, dažnai pagerina kryžminį apdulkinimą. Tuomet uogų būna daugiau, jos stambesnės, o derėjimo laikas – ilgesnis.

Taip pat verta pasirūpinti apdulkintojais: netoliese pasodintos medingų augalų juostos ar gėlynai pritrauks bites ir kamanes, o tai tiesiogiai prisideda prie gausesnio derliaus.

InteriaKobieta Redakcja

W ciągu ostatnich lat u części Polaków rozwinęło się ogromne zainteresowanie produktami proteinowymi, których jest obecnie w sklepach cała masa. Kupują je nie tylko osoby aktywne fizycznie, ale także ci, którzy ze sportem mają niewiele wspólnego. Czy wysokobiałkowe batony i jogurty są zdrowym urozmaiceniem diety? Okazuje się, że nie koniecznie.

Moda na produkty proteinowe w Polsce utrzymuje się już od dobrych kilku lat, a obecnie obserwujemy prawdziwy “boom” na wszystko, co oznaczane jest jako “high protein”, “low carb”, “zero sugar” i “light”. Producenci żywności obserwując popyt na białkowe batoniki, jogurty, przekąski, a nawet pieczywo, opracowują coraz to nowsze receptury, który mają zapewnić tym produktom lepszy smak i prostszy skład przy możliwie jak najniższej kaloryczności. Wiele z dostępnych dziś w sklepach przekąsek proteinowych polecają nawet niektórzy dietetycy, jednak należy pamiętać, że nadal są to produkty przetworzone, które nie powinny dominować w codziennej diecie. Ponadto zanim zdecydujemy się je kupować, warto przeanalizować etykiety, gdyż może się okazać, że z pozoru zdrowa, “fit” żywność jest w rzeczywistości nafaszerowane szkodliwymi związkami. Przed tego typu “pułapkami” przestrzega się m.in. w mediach społecznościowych. Ostatnio na profilu o nazwie “Już zdrowo” prowadzonym przez dietetyczkę – Annę Mizerską pojawił się wpis, w którym ekspertka radzi, które z popularnych proteinowych batonów czy jogurtów lepiej omijać szerokim łukiem.

Rolka, jaka pojawiła się na instagramowym profilu Anny Mizerskiej wzbudziła niemałe emocje u internautów. Okazało się bowiem, że produkty, które ze względu na fatalny skład zdaniem dietetyczki nie należą do zdrowych, a wręcz toksycznych, kupuje spora część Polaków. Są one dostępne już niemal wszędzie – w popularnych dyskontach, na stacjach benzynowych, a nawet w automatach z przekąskami. Dlaczego mogą stanowić poważne zagrożenie dla naszego zdrowia?

– Batony proteinowe, kaszki, jogurty i inne gotowe przekąski są teraz dostępne na wyciągnięcie ręki. Ale czy są one rzeczywiście tak dobre, jak się wydaje? Niestety. Tego typu produkty mogą negatywnie wpływać na nasze jelita – czytamy na Instagramie.

Dietetyczka wyjaśniła, jak tego typu “fit” produkty mogą wpływać na nasze samopoczucie i dlatego najlepiej omijać je szerokim łukiem.

– Częste spożywanie takich produktów może przyczyniać się do zaburzeń strony układu pokarmowego. Wysoka zawartość białka i dodatków, takich jak sztuczne słodziki, może wpływać na pracę jelit. U niektórych osób produkty proteinowe mogą powodować dolegliwości takie jak wzdęcia, gazy, a nawet biegunki. Gotowe produkty proteinowe często są przetworzone i pozbawione naturalnych składników odżywczych – wyjaśniła dietetyczka.

Anna Mizerska podała również nazwy szkodliwych dla zdrowia związków, często znajdujących się w proteinowych jogurtach i innych “fit” przekąskach, które Polacy kupują na potęgę.

– Wszystkie puddingi lub kaszki proteinowe posiadają w składzie karagen, który może prowadzić do zapalenia błony śluzowej żołądka. Dodatkowo wiele batonów posiada tłuszcz palmowy. Sztuczne słodziki natomiast mogą powodować wzdęcia, skurcze jelit, biegunki lub bóle żołądka oraz negatywnie wpływają na nasz mikrobiom – przestrzega ekspertka.

Kupując wszelkie “gotowe” produkty, warto przede wszystkim czytać etykiety i wybierać przekąski z najprostszym składem, jeśli to możliwe bez wyżej wymienionych dodatków. Lepiej nie fundować ich sobie zbyt często – tym bardziej, jeśli po zjedzeniu odczuwasz dolegliwości trawienne.

Gluosniai – itin dekoratyvūs medžiai, galintys sodui suteikti romantišką nuotaiką. Jie traukia akį ir kuria išskirtinį vaizdą, tačiau svarbu prisiminti, kad už grožio slypi ir problemos, kurių ignoruoti nepavyks. Praktikoje toks medis gali pridaryti nuostolių, kurie baigiasi ne tik brangiais remonto darbais, bet ir kasdieniais nepatogumais.

Gluosniai jau seniai laikomi vienais gražiausių dekoratyvinių medžių. Jie ypač įspūdingai atrodo parkuose, prie ežerų ar upių, kur sukuria vaizdingus peizažus. Subtilūs, siauri lapai ir ilgos, svyrančios šakos, judančios net pučiant lengvam vėjui, daugeliui asocijuojasi su natūralia elegancija ir ramybe.

Dar vienas gluosnių privalumas – greitas augimas. Per trumpą laiką jie pasiekia didelį dydį, tačiau būtent ši savybė, kaip ir kitos jų ypatybės, gali tapti rimtų rūpesčių priežastimi, jei medis pasodinamas per arti namo.

Viena didžiausių problemų – labai išsivysčiusi šaknų sistema. Ji gali plisti gerokai toliau nei medžio lajos projekcija. Pasitaiko atvejų, kai šaknys skverbiasi į pamatų įtrūkimus, gadina dangas, deformuoja šaligatvius ar įvažiavimus.

Be to, gluosnių šaknys gali kelti pavojų požeminėms komunikacijoms – pažeisti kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžius. Tai dažnai reiškia brangius remonto darbus ir būtinybę ardyti kiemo infrastruktūrą. Dėl šios priežasties laikoma, kad saugus atstumas nuo namo turėtų būti ne mažesnis kaip 6 metrai.

Gluosniai turi plačią, išsikerojusią lają, kuriai reikia daug erdvės. Nors toks vaizdas atrodo įspūdingai, mažame ar vidutinio dydžio sode medis greitai ima dominuoti, stelbia kitus augalus ir išbalansuoja aplinkos proporcijas. Papildomas minusas – stiprus šešėlis: veja ir greta augantys dekoratyviniai augalai gali gauti per mažai šviesos, todėl prasčiau auga.

Taip pat verta įvertinti, kad gluosniams reikalinga nuolatinė priežiūra ir reguliarus genėjimas. Be jos medis greitai praranda formą, tampa sunkiai suvaldomas, todėl tai nėra geras pasirinkimas tiems, kurie sodininkystei nori skirti minimaliai laiko.

Nors gluosniai atrodo lengvi ir grakštūs, jie gali būti pavojingi. Šio medžio šakos yra palyginti trapios ir lengvai pažeidžiamos – stipresnio vėjo ar audros metu stambesnės šakos gali lūžti ir kristi. Tai kelia riziką tiek žmonėms, esantiems kieme, tiek šalia stovintiems automobiliams.

Net ir be ekstremalių orų senesnės ar nusilpusios šakos kartais lūžta nuo savo svorio. Tai dar viena priežastis, kodėl gluosnio sodinti arti namo nerekomenduojama.

Liaudies tikėjimuose gluosnis turėjo ypatingą, tačiau ne visuomet teigiamą reikšmę. Jis neretai sietas su dvasių pasauliu ir liūdesiu, o šalia namų pasodintas gluosnis, pasak senųjų įsitikinimų, galėjo nešti nesėkmę, nerimą ir ligas.

Gluosniai būdavo laikomi laikinumo ir gedulo simboliu, todėl dažniau augdavo nuošalesnėse vietose ar kapinėse, o ne prie sodybų. Šiandien tokius įsitikinimus galima vertinti su skeptišku atstumu, tačiau akivaizdu, kad problemiška šių medžių prigimtis buvo pastebima jau seniai – net jei tuomet tai aiškinta ne praktiniais argumentais.

Pamirškite hortenzijas – vis daugiau sodininkų atranda krūmą, kuris gali žydėti net keturis mėnesius be pertraukos. Jis atrodo tarsi iš pietų Europos, tačiau gerai pakelia kaitrą ir trumpas sausras. Lagerstremija Lietuvoje dar tik pradeda populiarėti, bet akivaizdu, kad greitai ji gali tapti vienu geidžiamiausių pasirinkimų soduose. Štai kuo ji išsiskiria ir kaip ją auginti, kad atrodytų įspūdingai.

Lagerstremija indinė, dažnai vadinama pietų alyva, – augalas, pro kurį sunku praeiti abejingai. Nors kilusi iš Azijos, ji puikiai prisitaiko augti įvairiuose pasaulio regionuose. Didžiausias jos privalumas – įspūdingi žiedai: jų žiedlapiai primena lengvai suglamžytą, itin ploną popierių, o patys žiedai susitelkia į dideles, tankias šluoteles, kurios gali siekti iki 20 cm.

Spalvų pasirinkimas labai platus: nuo baltos ir švelniai rožinės iki ryškios fuksijos, sodrios raudonos ar violetinės. Be to, lagerstremija dekoratyvi ištisus metus: nukritus žiedams dėmesį patraukia dailiai besilupanti žievė, atidengianti glotnų, dėmėtą kamieną, o rudenį lapai nusidažo ryškiais geltonais ir raudonais atspalviais.

Hortenzijos mėgstamos, tačiau daugelis žino, kad jos gali būti kaprizingos: joms reikia tinkamos saulės ir pavėsio pusiausvyros, be to, jos sunaudoja daug vandens. Lagerstremija šiuo požiūriu dažnai lenkia hortenzijas. Pirmiausia – žydėjimo trukme: jei hortenzijos paprastai džiugina kelias savaites, lagerstremija pradeda žydėti liepą ir gali žydėti iki vėlyvo rudens, kartais net apie keturis mėnesius.

Kitas svarbus privalumas – atsparumas saulei ir karščiui. Šis krūmas mėgsta pilną saulę: ten, kur per vasaros kaitrą hortenzijos gali prarasti lapų standumą, lagerstremija dažnai jaučiasi puikiai ir žydi dar gausiau. Gerai įsišaknijusi ji gali pakelti ir trumpalaikes sausras.

Kad lagerstremija atsidėkotų gausybe žiedų, svarbiausia parinkti tinkamą vietą. Rekomenduojama rinktis saulėčiausią sodo vietą, geriausia – pietinę pusę. Taip pat itin svarbu, kad vieta būtų užuovėjoje ir apsaugota nuo šaltų vėjų. Puikiai tinka šviesi pietinė namo siena: dieną sukauptą šilumą ji naktį pamažu atiduoda augalui.

Dirvai lagerstremija nėra labai reikli – jai tinka įprasta, gerai vandeniui pralaidi sodo žemė. Vis dėlto reikėtų vengti vietų, kur po lietaus ilgiau laikosi vanduo, nes augalas nemėgsta užmirkimo. Jei sode trūksta vietos, išeitis paprasta: lagerstremija puikiai auga dideliuose vazonuose saulėtose terasose ar balkonuose.

Nors šiltesniuose kraštuose lagerstremija gali augti beveik be priežiūros, mūsų klimato sąlygomis jai prireiks šiek tiek daugiau dėmesio, ypač žiemą. Jauni augalai yra jautresni šalčiui, todėl prieš žiemą verta apsaugoti šaknų zoną storu mulčio sluoksniu (pavyzdžiui, suformuoti kaupą iš žievės ar lapų), o ūglius apvynioti balta agroplėvele. Vazonuose auginamus egzempliorius geriausia pernešti į vėsią, bet šviesią patalpą.

Pavasarį svarbiausias darbas – genėjimas. Lagerstremija žydi tik ant vienmečių ūglių, todėl žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį rekomenduojama šakas stipriau patrumpinti, paliekant apie trečdalį praėjusių metų prieaugio. Taip formuojamas tankus, tvarkingas krūmas ir skatinamas gausus vasaros žydėjimas.

Vegetacijos metu pakanka reguliariai laistyti (ypač jaunus augalus) ir kartkartėmis patręšti trąšomis, kuriose daugiau kalio ir fosforo. Tiek nedaug reikia, kad krūmas džiugintų įspūdingu žydėjimu ir taptų tikra sodo puošmena.

Italų kelias į ilgaamžiškumą nebūtinai susijęs su alinamosiomis treniruotėmis sporto salėje ar griežtomis dietomis. Vienas paprasčiausių ir maloniausių įpročių, kurį galima lengvai įtraukti į kasdienybę, – vakarinis pasivaikščiojimas, Italijoje vadinamas passeggiata. Jei apie jį dar negirdėjote, verta susipažinti.

Daugelis ieško atsakymų, kodėl kai kuriose šalyse žmonės gyvena ilgiau nei įprasta: ką jie valgo, ko vengia, kokius įpročius puoselėja. Be subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, mokslininkai vis dažniau pabrėžia ir paprastą sprendimą – kasdienį, ramų judėjimą, kurį lengviau išlaikyti ilgą laiką nei intensyvias treniruotes.

Passeggiata – tradicinis itališkas, neskubus pasivaikščiojimas – šiandien įgauna naują prasmę sveikatos ir ilgaamžiškumo kontekste. Esmė čia ne intensyvus krūvis, o reguliarus, lėtas ėjimas, dažnai lydimas pokalbio ir buvimo tarp žmonių. Toks judėjimas natūraliai tampa kasdienybės dalimi ir dėl to lengviau „prigyja“ nei sudėtingi sporto planai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir paprastas pasivaikščiojimas gali duoti apčiuopiamos naudos. Analizė, kurioje dalyvavo daugiau nei 33 tūkst. žmonių, atskleidė, jog ilgesni, nepertraukiami pasivaikščiojimai reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Rezultatai publikuoti žurnale „Annals of Internal Medicine“. Tyrėjai pabrėžė, kad svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir tai, kaip einama – ypač ėjimo tęstinumas bei pasivaikščiojimo trukmė. Būtent tai ir atitinka passeggiata idėją: ramus, bet reguliarus judėjimas.

Kiti tyrimai rodo, kad reikšmę turi ir pasivaikščiojimo aplinka. Žurnale „Psychology of Sport and Exercise“ publikuotame eksperimente nustatyta, jog fizinis aktyvumas gamtoje, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas parke, psichologinę savijautą pagerina labiau nei mankšta uždarose erdvėse ar intensyvioje miesto aplinkoje. Kadangi passeggiata dažnai apjungia judėjimą, socialinį ryšį ir malonią aplinką, ji gali veikti keliomis kryptimis: stiprinti fizinę sveikatą, mažinti stresą ir prisidėti prie ilgaamžiškumo be didelio krūvio.

Anksčiau man rūpėjo tik dizainas – galėdavau visą dieną praleisti su standžiomis, iki žaizdų nutrinančiomis basutėmis, kad tik jos idealiai tiktų prie naujos suknelės. Patogumas tuomet atrodė antraeilis. Dabar viskas apsivertė: rinkdamasi batus kasdienai pirmiausia galvoju apie pėdų sveikatą ir komfortą. Žemiau – 4 modeliai, su kuriais man nebereikia rinktis tarp stiliaus ir patogumo.

Prieš pereinant prie konkrečių porų, verta įsidėmėti vieną svarbų dalyką. Kiek kartų esate nusipirkusios batus, kurie parduotuvėje šiek tiek spaudė, bet jūs įtikinėjote save (arba tai darė konsultantė): „Nieko tokio, čia juk oda, išsivaikščios“? Man toks naivumas dažniausiai baigdavosi taip, kad per dvi dienas sunaudodavau visą pleistrų pakelį.

Dabar žinau: idealūs vasaros batai turi būti patogūs nuo pirmos sekundės. Jei matuojantis kažkas spaudžia ar trina, tą porą padedu atgal į lentyną. Antroji auksinė taisyklė – batus matuoju po pietų arba vakare, nes vasarą pėdos nuo karščio neretai patinsta. Tos pačios basutės, kurios ryte atrodo tobulos, vakare gali virsti ankštais gnybtais.

Ir dar vienas įprotis, kurio laikausi jau seniai: batų nesiskolinu ir pati neskolinu. Kiekvieno pėda skirtinga – skiriasi plotis, keltis, net vaikščiojimo maniera. Be to, vis daugiau prekės ženklų siūlo modelius skirtingo pločio, tad pasirinkti tikrai yra iš ko.

Ar prisimenate kultines „romėniško“ stiliaus basutes? Atrodė įspūdingai, bet tiesa ta, kad dirželiai žiauriai įsirėždavo į kojas, o po valandos norėdavosi tik viena – jas nusiauti. Man šiuolaikinė ir itin pavykusi alternatyva – „Teva“ modelis „Voya Infinity“. Žiūrint į jas iškart prisimenu laisvą, neįpareigojantį Mary-Kate Olsen stilių – tą lengvą „atsainų“ derinimą, kuris vis tiek atrodo labai gerai.

Patogumo paslaptis paprasta: vietoje kietų dirželių čia naudojamos elastingos, minkštos virvelės, kurios nespaudžia pėdos. Padas pagamintas iš specialios putos, kuri tarsi prisitaiko prie pėdos formos. O jei norisi masyvesnio varianto, „Teva“ turi ir kitų vasaros klasikų – pavyzdžiui, „Original Universal“ ar „Hurricane“. Su jomis galima peršokti visą festivalį ir net pamiršti, kad avite batus.

Dar vienas prisipažinimas: anksčiau apie „Birkenstock“ galvojau tik kaip apie poliklinikos koridoriaus atributą. Ortopedinės šlepetės, kurios, mano galva, su mada neturi nieko bendro. Buvau tikra, kad niekada jų neavėsiu. Tačiau šis prekės ženklas puikiai pakeitė savo įvaizdį, ir staiga jos atsirado visur – socialiniuose tinkluose, prie suknelių, džinsų, šortų.

Galiausiai ir aš pasidaviau: nuėjau į parduotuvę, pasimatavau ir „prapuoliau“. Jų fenomenas – anatomiškai suformuotas, kamštinis vidpadis: pėda tarsi „įkrenta“ į jam skirtą vietą ir pailsi. Dabar vasaros be jų jau nebeįsivaizduoju.

Ne visada norisi atvirų pirštų, tiesa? Kartais reikia universalių batų: į sporto salę, į biurą, greitam pasivaikščiojimui su šunimi ar kelionei, kai per dieną nueinate po 20 tūkst. žingsnių. Nors šiek tiek gėda prisipažinti, pirmuosius „Skechers“ sportbačius nusipirkau vien todėl, kad užkliuvo reklama su Joanna Krupa. Pagalvojau: „Gerai, pažiūrėsiu, dėl ko tiek kalbų.“

Ir tai tapo metų atradimu. Jie lengvi, apgaubia pėdą tarsi kojinė, o padas taip gerai amortizuoja smūgius į kietą šaligatvį, kad vakare nei nugara, nei sąnariai neprašo pasigailėjimo.

O jei reikia tikrai konkretaus pasirinkimo – profesionalių batų bėgimui, žygiams kalnuose ar savaitgalio išvykoms į mišką – atsakymas dažnai vienas: „Salomon“. Jie puikiai stabilizuoja čiurną, turi gerą sukibimą ir padeda apsaugoti pėdą nuo traumų.

Smagiausia tai, kad jie tinka ne tik sportui. Šiuos batus lengva priderinti ir kasdienai – pavyzdžiui, prie satininio sijono ar trumpų šortų. Populiarėjantis trendas, kai kalnams skirta funkcinė apranga ir avalynė dėvima mieste, net turi pavadinimą – gorpcore.

Man labiausiai įsiminęs modelis – „Salomon“ „XT-6 GTX“. Pirmąkart pamačiusi jį „Instagram“ pas Hailey Bieber, tiesiog negalėjau atitraukti akių.

Neseniai Varšuvoje įvyko amerikietiško filmo „Zabawa w pochowanego 2“ premjera. Renginyje pasirodė nemažai Lenkijos pramogų pasaulio veidų, o daugiausia fotografų dėmesio sulaukė aktorė Alżbeta Lenska. Jos pasirinkta stilizacija išsiskyrė ne tik drąsiu raštu, bet ir puikiai atitiko šio sezono tendencijas – tokia suknelė laikoma itin madingu pasirinkimu tiek pavasariui, tiek rudeniui.

Balandžio 9 dieną surengta antrosios amerikietiško trilerio „Zabawa w pochowanego“ dalies peržiūra prieš oficialią premjerą. Žinia apie tęsinį sužadino didelį žiūrovų susidomėjimą – pirmoji dalis buvo palankiai įvertinta kritikų, todėl filmo gerbėjai naujos istorijos laukė su nekantrumu.

Ketvirtadienį Varšuvoje vykusiame renginyje pasirodė aktoriai ir vieši asmenys, tarp jų – Julia Chatys, Antek Smykiewicz, Helena Norowicz, Michalina Sosna ir Alżbeta Lenska. Pastaroji pasirinko įvaizdį, kuris ne tik atitiko aktualias mados kryptis, bet ir dera prie vakaro nuotaikos.

Alżbeta Lenska dažniausiai renkasi moteriškas, elegancijos prieskoniu papildytas stilizacijas, tačiau kartu vertina laisvumą, patogumą ir drąsesnius akcentus. Šį kartą ji suderino paprastą siluetą su išraiškingu raštu: vilkėjo ilgą, prie figūros prigludusią juodą suknelę, dekoruotą gėlių motyvais – raudonomis aguonomis.

Įvaizdį ji papildė juoda odine striuke ir aulinukais, kurie suteikė visam deriniui šiek tiek rokeriško charakterio. Makiaže aktorė pasirinko ryškesnį akcentą – raudoną lūpdažį, kuris harmoningai susišaukė su suknelės raštu.

Gėlių motyvai suknelėse, sijonuose ar palaidinėse 2026 metais laikomi vienu madingiausių pasirinkimų. Aguonos pastebimos tiek garsiausių dizainerių kolekcijose, tiek masinės prekybos parduotuvėse. Tokie drabužiai tinka įvairioms progoms: nuo vakarinių išėjimų iki kasdienės aprangos darbui ar susitikimams su draugais.

Neseniai Heidi Klum vis dažniau vietoj ekstravagantiškų įvaizdžių renkasi minimalizmą. Niujorke ji pasirodė monochromine stilizacija ir dar kartą įrodė, kad juoda spalva gali atrodyti įvairiai ir visiškai nenuobodžiai. Tarp jos mėgstamiausių pasirinkimų – juodos suknelės.

Klasika nebūtinai reiškia nuobodulį, ypač kai ją interpretuoja Heidi Klum. Modelis neseniai buvo pastebėta vilkinti odinę „mažą juodą suknelę“ su drąsiu skeltuku, pabrėžusiu koją.

Šį kartą ji pasirinko elegantišką minimalizmą ir tą pačią dieną Niujorke pademonstravo dvi juodas sukneles. Pirmasis įvaizdis – juoda suknelė su apvyniojamu siluetu ir surišimu ties liemeniu, išryškinusi figūrą. Dėmesį traukė asimetriškas sijono kraštas, subtiliai atidengęs kojas.

Stilizaciją ji užbaigė aukštakulniais su dirželiu aplink čiurną ir maža juoda rankine. Minimalistinį įvaizdį papildė aksesuarai – akiniai nuo saulės ir vėrinys, harmoningai įsilieję į bendrą juodą derinį.

Vėliau tą pačią dieną Heidi Klum pozavo fotografams vilkėdama kitokį juodos spalvos variantą – ilgio iki žemės suknelę. Ji pasirinko madingą prigludusį „tubos“ tipo modelį, pabrėžiantį siluetą. Viršutinę dalį puošė auksinė sagtis, o įvaizdį užbaigė auksiniai aukštakulniai ir masyvi apyrankė. Neatsiejama detalė, kaip įprasta, buvo akiniai nuo saulės.

Heidi Klum – viena ryškiausių 90-ųjų modelių pasaulio žvaigždžių. Vis dėlto ji ir šiandien nemažina tempo: dalyvauja mados renginiuose, bendradarbiauja su įvairiais prekių ženklais, dažnai pasirodo industrijos renginiuose. Pastaraisiais metais ji išbandė save ir naujame amplua – tapo JAV laidos „Mam Talent“ komisijos nare, o dabar sugrįžo ir į naują „Project Runway“ sezoną.

Žvaigždė garsėja drąsiais, neįprastais deriniais, todėl kiekviena laida ar viešas pasirodymas jai – proga eksperimentuoti su mada. Kartais pakanka vienos detalės, kad net minimalistiška stilizacija atrodytų tarsi iš raudonojo kilimo.

Norint, kad virtuvė vėl džiugintų akį, nebūtinas didelis remontas. Kartais užtenka kelių apgalvotų pokyčių, kad erdvė akimirksniu atrodytų gaivesnė. Rezultatas gali nustebinti net ir po vienos darbo dienos.

Virtuvė – viena greičiausiai vizualiai „senstančių“ namų vietų. Kasdienis naudojimas palieka žymes, o mados keičiasi greičiau nei baldai. Geros naujienos tokios: nebūtina iš karto planuoti brangios revoliucijos. Daug ką galima pasiekti paprastomis priemonėmis, kurioms nereikia nei didelio biudžeto, nei specialių įrankių.

Pirmiausia krinta į akis langas: jo atnaujinimas gali pakeisti visos virtuvės nuotaiką

Dažnai būtent lango zona lemia, ar virtuvė atrodo šviesi ir jauki. Nauja lango dekoracija gali iš karto atgaivinti erdvę, net jei visa kita lieka nepakitę. Lengvos užuolaidos, madingos spalvos roletas ar paprasta užuolaidėlė suteikia interjerui charakterio ir sukuria tvarkingesnį įspūdį.

Verta rinktis medžiagas, kurios praleidžia šviesą – taip virtuvė atrodo didesnė ir malonesnė. Kartais pakanka pakeisti tik audinio spalvą, kad bendra nuotaika įgautų visiškai naują stilių.

Baldų fasadai kuria pirmą įspūdį: atnaujinus juos, pasikeičia viskas

Spintelės užima didelę virtuvės dalį, todėl jų būklė labiausiai išduoda interjero amžių. Nudažius fasadus galima pasiekti efektą, panašų į baldų keitimą, tačiau tai kainuoja nepalyginamai mažiau. Dažniausiai pasiteisina matinė arba satininė apdaila – ji atrodo elegantiškai ir mažiau išryškina smulkius netobulumus.

Spalvos pasirinkimas taip pat labai svarbus. Šviesūs atspalviai vizualiai didina erdvę, o tamsesni suteikia modernumo ir solidumo. Vis dėlto galutinį vaizdą labiausiai nulemia kruopštumas – būtent detalės sukuria tvarkingą ir profesionalų rezultatą.

Naujos rankenėlės – mažas pokytis, kuris kardinaliai keičia baldų išvaizdą

Rankenėlių keitimas – vienas greičiausių būdų suteikti virtuvei šiuolaikiškumo. Montavimas užtrunka trumpai, o efektas matomas iš karto: baldai ima atrodyti vientisiau, tvarkingiau ir modernesni. Juodos, auksinės ar plieno spalvos rankenėlės dažnai visiškai pakeičia bendrą įspūdį net ir tada, kai patys baldai lieka tie patys.

Spalva ir apdaila lemia erdvės pojūtį: teisingas pasirinkimas „atjaunina“ interjerą

Svarbu ne vien spalva, bet ir paviršiaus apdaila. Per daug blizgūs paviršiai greitai išryškina nelygumus ir smulkius trūkumus, todėl virtuvė gali atrodyti mažiau estetiškai. Dažniausiai geriau rinktis ramesnius, santūrius sprendimus, kurie kuria harmonijos įspūdį.

Tinkamai suderinta spalvų paletė padeda virtuvei atrodyti tvarkingesnei ir malonesnei akiai. Tai subtilus, bet visą erdvę veikiantis pokytis, dėl kurio virtuvėje norisi praleisti daugiau laiko.