Holivudo žvaigždė Zendaya sulaukė kritikos po pasirodymo Londone, kur reklamuodama Christopherio Nolano filmą The Odyssey vilkėjo auskarus, sukomplektuotus iš senovinių Irano aukso dirbinių. Dalis archeologų ir kultūros paveldo tyrėjų teigia, kad tokie objektai galėjo būti išgabenti iš šalies nelegaliai, o jų demonstravimas ant raudonojo kilimo kelia etikos klausimų.
Kalbama apie aukso disko formos medalionus, datuojamus maždaug pirmuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Jie siejami su vadinamuoju Ziwiyeh lobiu, kuris, kaip nurodo moksliniai tyrimai, buvo aptiktas 1947 metais šiaurės vakarų Irane, o vėliau jo dalys pateko į tarptautinę antikvarinių vertybių rinką.
Auskarus, pasak pranešimų, perdarė Londono juvelyras Glennas Spiro, senovinius elementus įkomponavęs į šiuolaikinę kompoziciją su deimantais ir 18 karatų auksu. Šiuo atveju daliai kritikų labiausiai kliūva ne pats dizainas, o tai, kad papuošalo pagrindas yra originalūs archeologiniai dirbiniai, o ne replika.
„Juodoji antikvarinių vertybių rinka nėra stilinga“, – sakė socialiniuose tinkluose pasisakanti archeologė, pabrėžusi, kad žinomų žmonių pasirinkimai gali netiesiogiai didinti paklausą objektams, kurių kilmė neaiški.
Diskusijoje nuolat kartojamas vienas žodis – proveniensija, tai yra daikto kilmės ir nuosavybės istorija. Paveldo apsaugos praktikoje būtent aiškiai dokumentuota proveniensija dažnai tampa riba tarp legalaus kolekcionavimo ir galimo plėšikavimo bei neteisėtos prekybos, ypač kai kalbama apie radinius iš archeologinių vietovių.
Papuošalų savininkais įvardijama Londono galerija Barron London teigė, kad dirbiniai yra prižiūrimi atsakingai, laikantis dokumentuotos proveniensijos ir galiojančių teisinių reikalavimų. Taip pat akcentuota, kad skolinimas esą nebuvo komercinis, o tikslas – pagerbti senovės Irano auksakalių meistrystę.
Ziwiyeh lobio istorija ilgus dešimtmečius kelia ginčų mokslininkams ir muziejininkams, nes dalis radinių išplito po pasaulį, atsidurdami tiek viešose institucijose, tiek privačiose kolekcijose. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atvejai iliustruoja platesnę problemą: kai artefaktai praranda aiškų radimo kontekstą, nukenčia ir jų mokslinė vertė, ir visuomenės pasitikėjimas rinka.
Iranas ir grąžinimo pastangos
Iranas pastaraisiais metais siekė susigrąžinti dalį į užsienį patekusių objektų, tačiau rezultatai dažniau būna fragmentiški nei sisteminiai. Viešojoje erdvėje minimi atvejai, kai į Teheraną grįžo Persepolio molinės lentelės ir konfiskuoti senoviniai statybiniai dirbiniai, tačiau didžioji dalis Irano kilmės kolekcijų tebėra išskaidyta.
Ekspertai pabrėžia, kad repatriacijos procesus apsunkina geopolitika, teisinių sistemų skirtumai ir tai, jog dalis objektų į rinką pateko seniai, kai tarptautiniai standartai buvo mažiau griežti. Dėl to net ir tais atvejais, kai visuomenėje kyla stipri moralinė reakcija, teisiniai instrumentai ne visada leidžia greitai išspręsti ginčą.
Dar vienas ginčas dėl persiškos simbolikos
Atskirai aptarinėtas ir kitas epizodas: JAV turinio kūrėjas IShowSpeed 2026 metų pasaulio futbolo čempionato finalo renginyje pasirodė vilkėdamas švarką su ženkliuku, kurį dalis žiūrovų atpažino kaip faravahar simbolį. Tai sparnuotas diskas su žmogaus figūra, siejamas su Achemenidų laikų Persija ir zoroastrizmu.
Šiuolaikinėje kultūroje faravahar dažnai naudojamas kaip priešislamiškos persiškos tapatybės ženklas, ypač diasporoje, todėl jo pasirodymas masinio žiūrimumo renginyje sukėlė skirtingas reakcijas. Vieni tai vertino kaip matomumo momentą, kiti klausė, ar simbolis naudotas suprantant jo prasmę ir politinį jautrumą.
Nei dėl Zendaya papuošalų, nei dėl IShowSpeed ženkliuko istorijų kol kas nėra vieno atsakymo, kuris uždarytų diskusiją. Tačiau abi situacijos išryškino tą patį lūkestį: kai kultūros paveldas ir istoriniai simboliai tampa popkultūros dalimi, visuomenė vis dažniau reikalauja aiškumo, kilmės skaidrumo ir pagarbos kontekstui.
