CP v2

Category: Kultūra

  • Atmintį silpnina kasdieniai įpročiai: dauguma daro tai net nesusimąstydami

    Atmintį silpnina kasdieniai įpročiai: dauguma daro tai net nesusimąstydami

    Atminties sutrikimai dažnai siejami su amžiumi, tačiau specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai gali turėti ne mažesnę įtaką. Smegenų veiklą veikia miego kokybė, fizinis aktyvumas, mityba, stresas ir net tai, kaip dažnai „perleidžiame“ prisiminimą telefonui ar užrašams.

    Nors su amžiumi didėja tam tikrų neurologinių ligų rizika, daug atminties nusiskundimų būna susiję su gyvenimo būdu. Ilgalaikis miego trūkumas silpnina dėmesį ir gebėjimą įsiminti, o chroniškas stresas, nuolat palaikantis aukštą kortizolio lygį, siejamas su prastesniu mokymusi ir informacijos atkūrimu.

    Dar vienas dažnas faktorius yra sėslumas: fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, o tai svarbu smegenų aprūpinimui deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad reguliarios aerobinės veiklos, tokios kaip ėjimas ar važiavimas dviračiu, siejamos su geresnėmis vykdomosiomis funkcijomis ir atmintimi.

    Mityba taip pat gali daryti apčiuopiamą poveikį. Dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas, didelis pridėtinio cukraus kiekis ir nereguliarūs valgymo įpročiai gali prisidėti prie energijos svyravimų ir prastesnės koncentracijos, o ilgainiui ir prie metabolinių rizikų, kurios siejamos su kognityvinių funkcijų prastėjimu.

    Kita kryptis, apie kurią vis dažniau kalbama, yra nuolatinis dėmesio blaškymas ir informacijos perteklius. Įprotis vienu metu daryti kelis darbus, nuolat tikrinti pranešimus ar dirbti su daugybe atvirų langų mažina gilaus dėmesio laiką, o be jo sunkiau įtvirtinti naują informaciją ilgalaikėje atmintyje.

    „Jei atminties problemos tęsiasi mėnesius, trukdo kasdieniam gyvenimui ar atsiranda staiga, nereikėtų jų nurašyti nuovargiui“, – sako gydytojai neurologai, ragindami įvertinti simptomų priežastis ir prireikus kreiptis į specialistus.

    Įspėjamaisiais ženklais laikomi ilgai nesitraukiantys užmaršumo epizodai, sunkumai orientuojantis erdvėje, pasiklydimas pažįstamose vietose ar problemos atliekant įprastas užduotis, pavyzdžiui, naudojantis kasdieniais buities prietaisais. Taip pat svarbu reaguoti, jei kartu atsiranda ryškūs nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčiai.

    Geros naujienos yra tai, kad daugeliu atvejų situaciją galima pagerinti koreguojant rutiną. Kokybiškas miegas, reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, mažesnis alkoholio vartojimas, streso valdymas ir sąmoningas dėmesio higienos stiprinimas dažnai padeda atgauti aiškesnę galvą ir stabilesnę atmintį.

  • Pomidai nebeskils ir bus saldesni: 2 ingredientų trąša iš virtuvės atliekų per parą

    Pomidai nebeskils ir bus saldesni: 2 ingredientų trąša iš virtuvės atliekų per parą

    Pomidorams pradėjus megzti pirmuosius vaisius, jų mitybos poreikiai pasikeičia: azotas, svarbus žaliosios masės augimui, ima trauktis į antrą planą. Žydėjimo ir nokimo metu daug didesnį vaidmenį įgauna kalis, taip pat fosforas, kalcis ir magnis.

    Kalis tiesiogiai susijęs su cukrų pernaša ir kaupimu vaisiuose, todėl jo trūkstant pomidorai dažniau būna prėsko skonio, prasčiau kvepia ir lėčiau nusidažo. Silpnesnė mityba taip pat gali lemti plonesnę odelę, didesnį polinkį skilinėti ir trumpesnį laikymą po derliaus nuėmimo.

    Norint natūraliai papildyti kalio atsargas, dažnai siūloma paprasta naminė trąša iš lengvai prieinamų virtuvės likučių. Ji ypač praverčia tuomet, kai augalai jau krauna vaisius, o darže norisi išvengti perteklinio azoto, kuris skatina lapiją, bet ne visada padeda kokybiškam derliui.

    Pagrindas šiai trąšai – 4–5 sunokusių bananų žievės, kuriose gausu kalio junginių. Žieves nuvalykite nuo minkštimo likučių, smulkiai supjaustykite, sudėkite į didesnį stiklainį ir užpilkite 1 litru vandens.

    Tuomet paruoškite mielių tirpalą: 25 gramus šviežių kepimo mielių ištirpinkite 300 mililitrų šilto vandens ir palikite apie 30 minučių. Vėliau supilkite į stiklainį su bananų žievėmis, įpilkite dar 1 litrą vandens, išmaišykite ir palikite pastovėti 24 valandas.

    Po paros mišinį būtina praskiesti švariu vandeniu santykiu 1:10, kad trąša nebūtų per stipri. Vienam pomidorų krūmui paprastai pakanka apie 1 litro paruošto tirpalo, o prieš tręšiant pravartu lengvai sudrėkinti dirvą.

    Šią trąšą patariama naudoti kas dvi savaites, laistant tik prie šaknų ir nešlapinant lapų bei stiebų. Taip sumažinama grybinių ligų rizika ir maisto medžiagos efektyviau pasiekia šaknų zoną, kur jų labiausiai reikia vaisių auginimo metu.

  • Ugniniai žiedai užkariauja sodus: amerikinis milinas tampa sezono vijokliu ir Lietuvoje

    Ugniniai žiedai užkariauja sodus: amerikinis milinas tampa sezono vijokliu ir Lietuvoje

    Amerikinis milinas (lot. Campsis radicans) – dekoratyvinis vijoklis, išsiskiriantis dideliais vamzdelio formos žiedais ir sparčiu augimu. Kilęs iš Šiaurės Amerikos, jis vis dažniau pasirenkamas ir Baltijos šalių kiemuose, nes suteikia ryškų akcentą tvoroms, pergolėms ir namų sienoms.

    Šis augalas gali užaugti iki maždaug 10 metrų ilgio, o palankiomis sąlygomis per sezoną paauga itin smarkiai. Žiedai dažniausiai būna oranžiniai ar oranžiniai raudoni, o žydėjimas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens, todėl milinas vertinamas kaip ilgai žydintis sodo akcentas.

    Milinas prie atramų laikosi orinėmis šaknelėmis, todėl jam būtina tvirta konstrukcija. Dėl savo masės ir augimo jėgos jis gali deformuoti silpnesnes pergoles, tad saugiausia rinktis patikimas, stabiliai įtvirtintas atramas ir nuo pat pradžių planuoti, kur augalas bus formuojamas.

    Geriausiai milinui tinka šilta, saulėta ir nuo vėjų apsaugota vieta. Augalas mėgsta derlingą, humusingą ir laidų dirvožemį, o dirvos rūgštingumas paprastai turėtų būti nuo 5,5 iki 7,5, todėl neutralios ar silpnai rūgščios dirvos jam dažnai yra palankiausios.

    Sodinant svarbu palikti atstumą nuo pastatų ir tvorų, nes šaknų sistema gali būti ekspansyvi. Praktikoje rekomenduojama sodinti bent maždaug 30 centimetrų nuo sienų ir konstrukcijų, kad augalas turėtų erdvės augti, o priežiūra ir genėjimas būtų paprastesni.

    Pirmaisiais metais milinui ypač svarbus reguliarus ir gausus laistymas, kad gerai įsitvirtintų. Vėliau suaugęs augalas dažniausiai geriau pakelia trumpalaikes sausras, tačiau ilgiau trunkant karščiams laistymas padeda išlaikyti vešlią lapiją ir gausesnį žydėjimą.

    Genėjimas yra viena svarbiausių priežiūros dalių, nes būtent jis padeda kontroliuoti dydį ir skatina žydėjimą. Ankstyvą pavasarį verta pašalinti apšalusius ar pažeistus ūglius, o pernykščius žydėjusius ūglius dažnai trumpinama paliekant 2–4 pumpurus, kad augalas formuotų naujus žydinčius ūglius.

    Tręšimas nėra būtinas, tačiau nuo antrųjų metų galima saikingai naudoti kompleksines trąšas žydintiems augalams nuo gegužės iki liepos vidurio. Svarbu nepadauginti azoto, nes tuomet milinas gali auginti daug žalios masės, bet žydėti pastebimai silpniau.

    Nors amerikinis milinas laikomas gana atspariu šalčiui, jauniems augalams pirmomis žiemomis pravartu papildomai apsaugoti šaknų zoną mulčiu. Tai sumažina nušalimo riziką ir padeda augalui pavasarį startuoti stipresniam, ypač jei žiema permaininga.

    Augalas dauginamas auginiais, sėklomis arba atlankomis, tad norint jį įkurdinti sode yra ne vienas kelias. Vis dėlto prieš sodinant verta įvertinti, ar pasirinktoje vietoje milinas turės pakankamai erdvės, nes tinkamai prižiūrimas jis greitai tampa dominuojančiu kiemo augalu.

  • Luke’o Skywalkerio šviesos kardas iš Imperija smogia atgal aukcione pasiekė „Star Wars“ rekordą

    Luke’o Skywalkerio šviesos kardas iš Imperija smogia atgal aukcione pasiekė „Star Wars“ rekordą

    Rekvizitas, kuriuo filme Imperija smogia atgal naudojosi aktorius Markas Hamillas, aukcione pasiekė naują „Star Wars“ pardavimų rekordą. „Heritage Auctions“ pranešė, kad Luke’o Skywalkerio šviesos kardas buvo parduotas už maždaug 3 290 000 eurų.

    Šis šviesos kardas siejamas su viena garsiausių sagos scenų – dvikova Debesų mieste, kurioje Darthas Vaderis atskleidžia Luke’ui savo tapatybę. Kartu su rekvizitu parduotas ir specialus mechanizmas, naudojamas kadrui, kuriame kardas „atsiskiria“ kartu su herojaus ranka.

    „Tai vienas svarbiausių išlikusių „Star Wars“ artefaktų,“ – sakė „Heritage Auctions“ vadovas Joe Maddalena.

    Pasak jo, pirkėjai varžėsi ne tik dėl kino rekvizito, bet ir dėl daikto, tapusio šiuolaikinės popkultūros simboliu. Būtent ryšys su emociniu filmo kulminaciniu momentu, anot organizatorių, ženkliai pakėlė galutinę kainą.

    Iki šiol brangiausiai iš „Star Wars“ filmų rekvizitų buvo parduotas 1977 metų filmo Naujoji viltis modelis – X sparno naikintuvo maketas, kuris 2023 metais aukcione pasiekė apie 2 750 000 eurų. Tuo metu brangiausias su „Star Wars“ susijęs meno kūrinys išlieka Tomo Jungo plakato tapyba, parduota už maždaug 3 390 000 eurų.

    Aukcionų rinkoje vis ryškesnė tendencija – sparčiai brangsta ekrane naudoti rekvizitai, kuriuos galima aiškiai identifikuoti konkrečiose, plačiai cituojamose scenose. Ekspertai pastebi, kad didžiausią paklausą dažnai kuria pirkėjai, užaugę su 8–9 dešimtmečių kinu, dabar turintys daugiau finansinių galimybių investuoti į kolekcionavimą.

    „Šis aukcionas parodė, kokį pagreitį įgauna pramogų industrijos kolekcionavimas – gerbėjai aktyviai dalyvauja visose popkultūros srityse,“ – sakė Joe Maddalena.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad rekvizitų vertę lemia ne tik filmo populiarumas, bet ir kilmės dokumentai, išlikimo būklė bei aiškus panaudojimas ekrane. Tokie veiksniai tampa kritiškai svarbūs, kai aukcionuose varžomasi dėl milijoninių sumų.

  • Apklausa: 80 proc. šveicarų išlieka optimistiški nepaisant krizių – labiausiai išsiskiria senjorai

    Apklausa: 80 proc. šveicarų išlieka optimistiški nepaisant krizių – labiausiai išsiskiria senjorai

    Optimistiškų dauguma, net ir neramiais laikais

    Nauja apklausa rodo, kad apie 80 proc. Šveicarijos gyventojų į artimiausius metus žvelgia su pasitikėjimu, nors Europoje ir pasaulyje netrūksta nerimą keliančių krizių. Tyrimas atliktas draudimo grupės „Helvetia Baloise“ užsakymu, apklausus 1 866 žmones vokiškai kalbančioje ir vakarinėje Šveicarijoje.

    Tyrimą vykdę sociologai akcentuoja, kad pasitikėjimas ateitimi dažniau siejamas ne su vienu įvykiu, o su kasdieniu stabilumo jausmu. Apklausos rezultatai rodo, kad optimizmą palaiko artimi ryšiai, sveikata ir finansinis saugumas.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad pasitikėjimas neatsiranda vakuume, jis auga ten, kur žmonės patiria stabilumą, artumą, palaikymą ir finansinį saugumą“, – sakė „Helvetia Switzerland“ rinkodaros ir rinkos komunikacijos vadovas Markusas Bucheli.

    Kas labiausiai pasitiki ateitimi?

    Skirtumai ryškėja pagal amžių ir regioną: vokiškai kalbančios Šveicarijos gyventojai optimistiškesni nei prancūziškai kalbančių kantonų respondentai. Be to, ypač išsiskiria vyresni nei 65 metų žmonės.

    Apklausa rodo, kad tarp jaunesnių nei 50 metų respondentų pasitikėjimą ateitimi jaučia apie 76 proc., o tarp vyresnių nei 65 metų šis rodiklis kyla iki 86 proc. Tyrėjai taip pat fiksuoja ryšį su pajamomis: kuo jos didesnės, tuo daugiau pasitikėjimo ateitimi.

    Vertinant pagal lytį, skirtumai minimalūs, o tai leidžia daryti prielaidą, kad bendras optimizmo fonas visuomenėje pasiskirstęs gana tolygiai. Tuo pat metu jaunesni respondentai dažniau pabrėžia, kad finansiniai resursai jiems yra svarbi sąlyga planuojant gyvenimą ir ateitį.

    Svarbiausi tikslai ir didžiausios baimės

    Respondentai dažniausiai kaip svarbiausią gyvenimo tikslą įvardijo norą senti išliekant geros sveikatos. Šį prioritetą pasirinko 77 proc. apklaustųjų, o kelionės ar svajonė išvykti į kelionę aplink pasaulį minima maždaug kas antro.

    Paklausti, kas labiausiai suteikia pasitikėjimo, žmonės pirmiausia minėjo draugystes, meilę, šeimą ir sveikatą. Šie veiksniai aiškiai lenkė kitus atsakymus ir dažniausiai buvo siejami su kasdieniu emociniu saugumu.

    Kartu apklausa atskleidžia ir aiškias nerimo zonas. Didžiausias rūpestis Šveicarijoje yra klausimas, ar pavyks išlikti sveikiems senstant: tai nurodė 45 proc. respondentų, o finansinė gerovė neramina 43 proc.

    Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai optimistiški rečiau: tarp tų, kurie per mėnesį uždirba mažiau nei apie 3 700 eurų, pasitikėjimą ateitimi išreiškė 69 proc. apklaustųjų. Tyrime kaip pagrindinės kliūtys siekiant asmeninių tikslų įvardijamas lėšų trūkumas ir nuo žmogaus mažai priklausantys veiksniai, tokie kaip sveikata ar gyvenimo aplinkybės.

    Šveicarijos visuomenės nuotaikų kontekste minimi ir platesni procesai: šalyje neseniai vyko referendumas dėl migracijos ribojimo, kuriame rinkėjai tokį siūlymą atmetė. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad politinės įtampos ir saugumo klausimai išlieka, tačiau kasdienio stabilumo jausmas daugeliui vis dar yra stipresnis už nerimą.

    Tarptautiniuose laimės reitinguose Šveicarija ir toliau išlieka tarp lyderių, nors naujausiuose vertinimuose ji nėra pirmame dešimtuke viršūnėje. Apklausos duomenys leidžia manyti, kad aukštą optimizmo lygį šalyje palaiko ilgalaikės gerovės, socialinio saugumo ir pasitikėjimo institucijomis tradicijos, o didžiausi lūkesčiai vis dažniau siejami su sveikatos ir finansinio atsparumo užtikrinimu.

  • Žiemos sportas Katare įgauna pagreitį: kaip ledo ritulys ir kerlingas randa vietą dykumoje

    Žiemos sportas Katare įgauna pagreitį: kaip ledo ritulys ir kerlingas randa vietą dykumoje

    Žiema, kuri kuriama ant ledo

    Katare, vienoje karščiausių pasaulio valstybių, sparčiai auga netikėta sporto kryptis – žiemos sportas. Ledo arenose vis dažniau galima išvysti ne tik pramogautojus, bet ir sportininkus, trenerius bei jaunimą, siekiantį nuoseklaus meistriškumo.

    Tokia plėtra remiasi į ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą ir sporto programas, kurios leidžia treniruotis ištisus metus. Tai keičia šalies sporto žemėlapį, kuris iki šiol dažniausiai buvo siejamas su futbolu ir dideliais tarptautiniais renginiais.

    Nuo ledo ritulio iki kerlingo

    Tarp sparčiausiai populiarėjančių disciplinų išsiskiria ledo ritulys ir kerlingas – sportai, tradiciškai gimę šalto klimato šalyse. Katare jie prisitaiko prie visiškai kitokios aplinkos: čia sporto sezoną diktuoja ne oras, o ledo arenų pajėgumai ir mokyklų bei klubų darbo modelis.

    Sporto bendruomenė akcentuoja, kad didžiausias iššūkis nėra vien techninės sąlygos, bet ir sportinės kultūros kūrimas nuo pagrindų. Tam reikia trenerių rengimo, jaunimo piramidės, reguliarių varžybų ir aiškaus kelio nuo mėgėjų iki aukštesnio lygio rungtyniavimo.

    Kodėl Kataras investuoja į žiemos sportą?

    Šalies pasirinkimą lemia kelios kryptys: noras plėsti sporto pasiūlą gyventojams, pritraukti naujas auditorijas ir stiprinti sporto turizmą. Tokios iniciatyvos dera su platesniu Persijos įlankos regiono siekiu diversifikuoti ekonomikas, daugiau dėmesio skiriant paslaugoms, pramogoms ir tarptautiniams renginiams.

    Praktiniu požiūriu žiemos sportas taip pat padeda užpildyti sporto infrastruktūros nišas ir sukurti nuolatinį, ne sezoninį sporto vartojimą. Vis dėlto, ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks užauginti vietinę sportininkų kartą, o ne vien sukurti įspūdingas arenas.

    Kol kas aišku viena: dykumoje kuriama žiemos sporto scena tampa nebe vien egzotika, o kryptinga strategija. Ledo ritulys ir kerlingas Katare tampa testu, ar šalis gali suformuoti naują sporto tapatybę ten, kur gamtinės sąlygos tam visiškai nepalankios.

  • Lemtingos dienos Normandijai: netrukus sprendimas dėl D dienos paplūdimių įtraukimo į UNESCO

    Lemtingos dienos Normandijai: netrukus sprendimas dėl D dienos paplūdimių įtraukimo į UNESCO

    Prancūzija priartėjo prie svarbaus sprendimo: Normandijos D dienos išsilaipinimo paplūdimių kandidatūra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pasiekė lemiamą etapą. Galutinis verdiktas turėtų paaiškėti liepos 24–27 dienomis, kai Busane, Pietų Korėjoje, posėdžiaus Pasaulio paveldo komitetas.

    Ši iniciatyva pradėta prieš beveik du dešimtmečius, o jos šalininkai pabrėžia ne tik simbolinę reikšmę, bet ir praktinę naudą. UNESCO statusas reiškia tarptautinį pripažinimą „išskirtinei visuotinei vertei“ ir valstybių įsipareigojimą užtikrinti apsaugą bei ilgalaikį išsaugojimą.

    Jei paraiška bus patvirtinta, Normandijos pakrantės vietovės prisijungs prie daugiau nei penkiasdešimties Prancūzijos objektų, jau esančių UNESCO sąraše. Toks statusas dažnai tampa stipriu argumentu planuojant teritorijų apsaugą, valdymą ir edukaciją, nors pats savaime automatiškai negarantuoja papildomo finansavimo.

    Ką apimtų UNESCO objektas?

    Kandidatūra apima penkis 1944 metų birželio 6 dieną sąjungininkų išsilaipinimo paplūdimius: Utah, Omaha, Gold, Juno ir Sword. Taip pat įtraukiami istoriniai taškai, glaudžiai susiję su operacija, tarp jų Pointe du Hoc, Longues-sur-Mer vokiečių baterija, Arromanches dirbtinis uostas, kariniai kapai ir atminimo memorialai.

    D diena laikoma didžiausia amfibine karine operacija istorijoje: į Normandijos pakrantę išsilaipino daugiau kaip 150 000 sąjungininkų karių, daugiausia amerikiečių, britų ir kanadiečių. Skaičiuojama, kad vien per tą dieną žuvo per 4 000 karių, o operacija tapo lūžiu Europai išsilaisvinant iš nacistinės okupacijos.

    Normandijos regiono tarybai vadovaujantis Hervé Morin, vienas kandidatūros rėmėjų, pabrėžia, kad UNESCO įvertinimas pirmiausia būtų istorinis pripažinimas tiems, kurie kovojo prieš nacizmą.

    Turizmas ir ekonominė nauda

    Normandijos D dienos vietovės jau dabar pritraukia apie 1,8 mln. lankytojų per metus, o daugiau nei trečdalis jų atvyksta iš užsienio. Didžiausi srautai paprastai fiksuojami iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos, nes šios šalys tiesiogiai susijusios su 1944 metų įvykiais.

    Regiono turizmo institucijų vertinimu, 2022 metais lankytojų srautai D dienos vietovėse sugeneravo apie 700 mln. eurų ekonominės naudos ir prisidėjo prie daugiau kaip 8 400 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. H. Morin prognozuoja, kad UNESCO statusas galėtų padidinti turistų skaičių maždaug 15 proc., tačiau tokie skaičiavimai paprastai priklauso nuo infrastruktūros, paslaugų ir sezoniškumo.

    Trapus paveldas ir klimato rizikos

    Kartu su atminties politika stiprėja ir praktinė problema: dalis Normandijos pakrantės paveldo nyksta. Pakrantės erozija, audrų poveikis ir kylantis jūros lygis kelia grėsmę tiek Atlanto sienos bunkeriams, tiek kai kuriems karo laikų statiniams ir nuolaužoms.

    Longues-sur-Mer atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip greitai gali keistis situacija: buvęs stebėjimo postas nuo 2025 metų lankytojams uždarytas dėl nuošliaužų rizikos ir galimo skardžio griuvimo. Ši vokiečių įtvirtinimų grandinės dalis kadaise buvo skirta apšaudyti sąjungininkų laivus jiems artėjant prie paplūdimių.

    Muziejų ir atminties vietų atstovai taip pat akcentuoja, kad išsaugojimui neužtenka vien fizinių priemonių. Vis dažniau kalbama apie skaitmeninimą, 3D dokumentavimą ir virtualias rekonstrukcijas, kad istorija išliktų net ir tuomet, jei dalis autentiškų objektų dėl gamtinių procesų būtų prarasta.

    Jeigu UNESCO sprendimas bus palankus, D dienos paplūdimiai taptų ne tik pasauliniu Antrojo pasaulinio karo atminties simboliu, bet ir tarptautiniu įsipareigojimu saugoti vietas, kurių būklę vis labiau veikia klimato ir pakrantės pokyčiai.

  • Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Europos Komisija patvirtino sprendimą nutraukti 2 mln. eurų ES dotaciją Venecijos bienalės fondui. Finansavimas sustabdytas po teisinio vertinimo, kurį atliko Europos švietimo ir kultūros vykdomoji agentūra, o sprendimas siejamas su Rusijos dalyvavimu 2026 metų meno bienalėje.

    Komisija argumentuoja, kad ES lėšomis remiami kultūros projektai turi atitikti Sąjungos vertybes ir skatinti demokratiją, dialogą, įvairovę bei saviraiškos laisvę. Briuselio vertinimu, šių principų dabartinė Rusija nepaiso, todėl parama institucijai, siejamai su ginčytina Rusijos reprezentacija, laikoma nesuderinama su dotacijos logika.

    Kas sukėlė ginčą?

    Įtampa kilo dėl Rusijos sugrįžimo į Venecijos bienalę pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais. Rusijos paviljonas, priklausantis Rusijos valstybei, šįkart pristato performanso ir muzikos projektą, kurį, kaip skelbiama, formavo Maskvos institucijų atrinkta menininkų grupė.

    Nors paviljonas lankytojams buvo uždarytas, dalis turinio rodoma iš išorės, o tai tik sustiprino diskusijas, ar tokia forma nėra bandymas išlaikyti matomumą tarptautinėje kultūros erdvėje. Ukrainos atstovai ir dalis kultūros lauko profesionalų kritikavo sprendimą, teigdami, kad menas šiuo atveju gali būti išnaudojamas kaip politinės komunikacijos priemonė.

    Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais buvo įspėjusi, kad Rusijos dalyvavimas gali tapti pagrindu stabdyti paramą. Įvertinus Venecijos bienalės pateiktus paaiškinimus, nuspręsta finansavimą nutraukti galutinai.

    Venecijos bienalė žada gintis teisme

    Venecijos bienalės fondas paskelbė ketinantis skųsti sprendimą. Institucija teigia, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas, tačiau pabrėžia esanti pasirengusi ginti savo poziciją atsakingose institucijose.

    Fondas taip pat akcentuoja, kad ES dotacija, pasak jų, buvo skirta ne ginčijamai meno bienalei, o kino srities veikloms. Tarp minimų krypčių įvardijamos edukacinės ir industrijai skirtos iniciatyvos, susijusios su talentų ugdymu bei kino projektų vystymu.

    „Dotacija bendrai finansavo veiklas, kurios nėra susijusios su Rusijos dalyvavimu meno bienalėje“, – teigiama fondo pozicijoje.

    Pasak institucijos, sprendimas neturėtų iš esmės paveikti suplanuoto biudžeto ar numatytų programų vykdymo. Vis dėlto reali įtaka gali paaiškėti vėliau, ypač jei teisinis ginčas užsitęs arba išsiplės į kitus finansavimo klausimus.

    Italijos valdžia kritikuoja Briuselį

    Į sprendimą reagavo ir Italijos vyriausybės atstovai, palaikydami Venecijos bienalės ketinimą kreiptis dėl peržiūros. Kritikai teigia, kad sprendimo argumentuose neva trūksta pakankamai aiškaus pagrindimo, kodėl sankcija taikoma būtent šiai dotacijai, jei ji skirta kino veikloms.

    Italijos politikai taip pat pabrėžia kultūros autonomijos principą ir argumentuoja, kad kultūros institucijos neturėtų būti įtraukiamos į geopolitinių sprendimų logiką taip, kad nukentėtų tarptautinės programos. Tuo metu Briuselis laikosi pozicijos, kad ES lėšos privalo išlikti nuoseklios su deklaruojamomis vertybėmis ir jų taikymu praktikoje.

    Artimiausiu metu ginčas persikels į teisinį lygmenį, o sprendimas gali tapti precedentu, kaip ES ateityje vertins kultūros projektų rizikas karo ir sankcijų kontekste. Tai taip pat sustiprina platesnę diskusiją apie ribą tarp meno laisvės, institucijų atsakomybės ir viešųjų pinigų naudojimo taisyklių.

  • Mirė portugalų dainininkas Luís Represas: 69-erių kūrėjas paliko 50 metų muzikinį palikimą

    Mirė portugalų dainininkas Luís Represas: 69-erių kūrėjas paliko 50 metų muzikinį palikimą

    Portugalijoje mirė dainininkas ir dainų autorius Luís Represas. Jam buvo 69 metai, o pastaraisiais metais, kaip pranešta, jis kovojo su liga.

    Apie netektį pranešė atlikėjo atstovai ir Portugalijos žiniasklaida. Šiemet muzikantas minėjo 50 metų kūrybinės veiklos sukaktį ir buvo planavęs pasirodymus tiek su grupe, tiek solo.

    Luís Represas plačiausiai išgarsėjo kaip grupės Trovante vokalistas, kurioje dainavo nuo 1976 metų. Šios grupės kūryba tapo reikšminga portugalų populiariosios muzikos istorijos dalimi, o dainos iki šiol laikomos kelių kartų atpažįstamais hitais.

    1992 metais Trovante iširus, muzikantas pradėjo solinę karjerą ir išleido dainų, tapusių koncertų programų pagrindu. Represas taip pat bendradarbiavo su įvairiais žinomais Portugalijos atlikėjais ir muzikantais, plėsdamas savo skambesį nuo popmuzikos iki autorinės dainos tradicijos.

    Greta kūrybos jis buvo žinomas ir dėl visuomeninės laikysenos, ypač palaikymo Rytų Timoro (Timoro Leste) klausimams. Už nuopelnus šiai šaliai jam buvo įteiktas Timoro Leste apdovanojimas, o Portugalijoje jis taip pat buvo pagerbtas valstybiniu ordinu.

    Lisabonoje numatytas atsisveikinimas su atlikėju vyks Basílica da Estrela, kur, pasak atstovų, visuomenė galės atvykti nustatytomis valandomis. Laidotuvės planuojamos artimiausią dieną, ceremonija bus skirta šeimai.

    Į netektį sureagavo Portugalijos vadovai, pabrėžę Represaso reikšmę šalies kultūrai ir kolektyvinei atminčiai.

    „Yra balsų, kurie nepriklauso vien tiems, kurie juos dainuoja. Jie priklauso laikui, atminčiai ir tautos širdžiai“, – sakė Portugalijos prezidentas.

    Portugalijos premjeras taip pat pareiškė užuojautą ir pabrėžė, kad tai netektis šalies kultūrai. Represaso kūryba, anot jo, liks gyva per dainas, kurios buvo svarbios skirtingoms klausytojų kartoms.

  • Ferranas Torresas iškėlė audrą Madride: pasaulio čempionų parade – kepuraitė Make Spain Great Again

    Ferranas Torresas iškėlė audrą Madride: pasaulio čempionų parade – kepuraitė Make Spain Great Again

    Ispanijos futbolo rinktinei iškovojus 2026 metų pasaulio čempionų titulą, šventinė eisena Madride netikėtai įgavo politinį atspalvį. Dėmesio centre atsidūrė puolėjas Ferranas Torresas, per pergalės paradą pasirodęs su raudona kepuraite su užrašu Make Spain Great Again.

    Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose futbolininkas mojuoja sirgaliams iš atviro autobuso, akimirksniu paplito socialiniuose tinkluose. Šūkis aiškiai primena JAV politinėje kampanijoje išpopuliarėjusį Donaldo Trumpo Make America Great Again, todėl dalis komentatorių ir gerbėjų ėmė ieškoti potekstės.

    Juokas ar politinė žinutė?

    Viešo paaiškinimo Torresas nepateikė, tad interpretacijų netrūksta. Vieni tai laiko paprastu pokštu ir „interneto kultūros“ žaidimu, kiti įžvelgia ironiją ar net užuominą į Ispanijos vidaus politiką, ypač turint omenyje, kad panaši formuluotė anksčiau buvo siejama ir su dešiniąja politine retorika.

    Futbolininkų pergalės diena tradiciškai apėmė oficialius susitikimus ir sveikinimus aukščiausiu lygiu, o vėliau persikėlė į miestą, kur komandą pasitiko minios. Tokiose masinėse šventėse net smulki detalė gali tapti diskusijų katalizatoriumi, o sportininkų įvaizdis socialiniuose tinkluose dažnai vertinamas kaip sąmoningas signalas.

    Įsiplieskė ir kalbos apie turtą

    Triukšmas neapsiribojo vien kepuraite. Ispanijos politinėje erdvėje nuskambėjo teiginiai apie su Torresu siejamą bendrovę Eleven Future Invest ir neva turimus būstus Valensijoje, tačiau dalis šios informacijos vėliau buvo paneigta žiniasklaidoje ir paties futbolininko aplinkos atstovų.

    Pasak jų, pagrindinis įmonės nekilnojamojo turto objektas yra komercinis pastatas šalia „Mestalla“ stadiono, kuriame įrengti biurai, nuomojami verslams. Tuo metu viešai aptarinėjami skaičiai apie dešimtis gyvenamųjų būstų buvo įvardyti kaip tikrovės neatitinkantys arba klaidinančiai interpretuojami.

    Šventė, kuri virto ginčų lauku

    Pasaulio čempionato triumfas Ispanijoje tapo masine švente, tačiau keli epizodai parodė, kaip greitai sporto pergalę gali užgožti politinės ir socialinės interpretacijos. Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama, ar žvaigždės, turinčios milžinišką auditoriją, privalo atsargiau rinktis simbolius, net jei jie pristatomi kaip humoras.

    Kol Torresas nepakomentavo, ar kepuraitė buvo sąmoningas pareiškimas, ar tik spontaniška provokacija, tema greičiausiai dar kurį laiką liks gyva. Ši istorija tapo dar vienu priminimu, kad šiuolaikinėje informacijos ekosistemoje sportas, politika ir socialiniai tinklai vis dažniau susilieja į vieną lauką.