Vasarą sekatorius praverčia ne tik gyvatvorėms ar krūmams formuoti. Dalis daugiametžių gėlių po pirmojo žydėjimo greitai praranda dekoratyvumą, tačiau tinkamai apkarpius jos išleidžia naujus lapus, sutankėja ir neretai pražysta dar kartą.
Po pirmosios žydėjimo bangos gėlyne dažnai lieka nudžiūvę stiebai, parudavę žiedynai, o kerai pradeda skėstis į šonus. Užuot laukus rudens, verta imtis vasarinio atjauninimo, ypač jei augalai sveiki ir turi pakankamai drėgmės.
Dažniausiai gerai reaguoja varpeliai, snapučiai ir švelnioji šalavija. Svarbiausia ne tik laikas, bet ir pjovimo stiprumas, nes vieniems pakanka pašalinti nužydėjusius stiebus, o kitiems reikia žemesnio kirpimo, kad ataugtų iš naujo.
Vasarą kirpti varpeliai
Vasarą nužydėję varpeliai dažnai palieka liaunus stiebus su sudžiūvusiais žiedais, todėl keras atrodo netvarkingas. Pašalinus nužydėjusias dalis, augalas mažiau energijos skiria sėkloms ir daugiau investuoja į naują lapiją bei pumpurus.
Praktiškai tai reiškia, kad stiebus geriausia patrumpinti virš sveikų lapų ar šoninių atsišakojimų, nekerpant visko iki pat žemės. Toks kirpimas dažnai tinka persikiniams, karpatiniams ir susitelkusiems varpeliams, o vėliau gali pasirodyti ir antra, nors dažniausiai kuklesnė, žydėjimo banga.
Snapučiai atsigauja po žemo pjovimo
Snapučiai po pirmojo žydėjimo neretai išsikeroja, dalis lapų paruduoja, o kero vidus išretėja. Tokiu atveju vien tik atskirų stiebų pašalinimas mažai padeda, todėl dažniausiai taikomas ryškesnis atjauninimas.
Visą augalą galima nupjauti paliekant maždaug 5–10 centimetrų virš žemės. Iš pradžių gėlynas atrodo plikesnis, tačiau po kelių savaičių snapučiai paprastai išleidžia šviežią lapiją, suformuoja tvarkingesnį kerą ir, esant palankioms sąlygoms, gali vėl pražysti.
Švelnioji šalavija gali žydėti pakartotinai
Kai švelniosios šalavijos žiedynai pradeda blukti ir ruduoti, gėlynas praranda ryškumą, o augalas ima atrodyti pavargęs. Kad paskatintumėte naujus ūglius, stiebus verta patrumpinti maždaug trečdaliu, o labai ištįsusius augalus galima kirpti ir iki pusės.
Svarbu neperlenkti lazdos ir nenupjauti prie pat žemės, nes tikslas yra pašalinti nužydėjusius žiedynus ir dalį stiebų, paliekant aktyvius augimo taškus. Po tokio kirpimo šalavija dažnai išaugina naujus ūglius ir vasaros pabaigoje suformuoja naujus, paprastai žemesnius žiedynus.
Geriausias efektas pasiekiamas, kai kerpama netrukus po peržydėjimo, kol augalas dar nepradėjo intensyviai brandinti sėklų. Darbui verta rinktis aštrų sekatorių, nes švarus pjūvis lengviau gyja, o po kirpimo naudinga surinkti augalų liekanas, kad jaunus ūglius pasiektų daugiau šviesos.
