CP v2

Category: Kultūra

  • Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Rinkimai, kuriuose atsirado intriga

    Jungtinėje Karalystėje įsibėgėja papildomi rinkimai Klaktone, kuriuos išprovokavo euroskeptiškų pažiūrų politikas ir Reform UK lyderis Nigelas Farage’as. Sprendimas atsistatydinti iš Parlamento nario pareigų sukėlė audringą reakciją, o kritikai tai vadina bandymu pakeisti darbotvarkę.

    Farage’as viešai tvirtino, kad prieš jį vyksta institucijų spaudimas, ir savo žingsnį pristatė kaip kovą tarp žmonių ir elito. Tuo pat metu viešojoje erdvėje aptarinėjami klausimai dėl politinio finansavimo skaidrumo ir dovanų deklaravimo.

    Kodėl pagrindinės partijos traukiasi?

    Papildomus rinkimus išskirtiniais daro tai, kad kelios didžiosios politinės jėgos atsisakė kelti savo kandidatą. Dalis lyderių situaciją apibūdino kaip politinį triuką, o ne tikrą programų ir idėjų varžybas.

    Toks sprendimas sukūrė retą reiškinį: Farage’ui tenka kautis ne su įprastais oponentais, o su kandidatu, kuris išgarsėjo kaip politinės satyros personažas. Dėl to kampanija įgavo ne tik politinį, bet ir kultūrinį atspalvį.

    Kas yra grafas Binface?

    Grafas Binface yra komiko Jonathano Harvey’aus sukurtas personažas, pasirodantis rinkimuose kaip satyrinis kandidatas. Anksčiau jis rinkimuose dalyvaudavo kaip Lord Buckethead, tačiau po autorinių teisių ginčų 2018 metais pakeitė įvaizdį ir vardą.

    Personažas pristatomas kaip ateivis kosminis karys iš planetos Sigma IX, dėvintis juodai pilką kostiumą, sidabrinę skraistę ir ant galvos užsidėjęs šiukšliadėžę primenantį šalmą. Pastaraisiais metais jis tapo vienu ryškiausių vadinamųjų naujoviškų, protesto ar humoro kandidatų britų politikoje.

    „Mano darbas yra švęsti ir ginti britų demokratiją. Tai, kad jūs mane kalbinate, daugiau pasako apie kitas partijas nei apie mane“, – sakė grafas Binface.

    Grafas Binface jau yra dalyvavęs keliuose ryškiuose politiniuose mūšiuose: jis kandidatavo prieš Borisą Johnsoną, Londono merą Sadiqą Khaną, taip pat buvo pasirodęs kampanijose, kurios sulaukė didelio socialinių tinklų dėmesio. Viename iš ankstesnių Londono mero rinkimų jis surinko 92 896 balsus, nors finišavo toliau nuo lyderių.

    Satyrinė programa ir rimtas efektas

    Grafas Binface garsėja manifestais, kuriuose sąmoningai maišomi realūs nusivylimai politika ir absurdas. Tarp jo idėjų įvairiais metais skambėjo pasiūlymai dėl kainų ribojimo kasdieniams produktams, simbolinės „nacionalizacijos“ sprendimai ir kitos provokacijos, skirtos išryškinti politinių pažadų tuštumą.

    Nors tokia kampanija iš pirmo žvilgsnio atrodo vien juokas, britų politinėje tradicijoje ji turi aiškią funkciją. Satyros kandidatai dažnai veikia kaip visuomenės nusiteikimo barometras, o kartu priverčia kalbėti apie rinkėjų apatiją ir pasitikėjimo politika krizę.

    Ar grafas Binface gali nustebinti?

    Lažybų prognozėse Farage’as laikomas favoritu, tačiau neįprasta situacija prikausto dėmesį. Kai rinkimuose mažėja konkurencija, bet didėja simbolinė reikšmė, net ir „juokų kandidatas“ gali tapti rimtu kampanijos veidrodžiu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad protesto balsas britų politikoje nėra naujiena, o tokie personažai kaip grafas Binface gali mobilizuoti dalį rinkėjų, kurie nenori rinktis tarp tradicinių partijų. Net jei pergalė mažai tikėtina, pats faktas, kad kampanija virsta dvikova su satyra, jau yra reputacinis iššūkis.

  • ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    Sprendimas priartina lėšų išmokėjimą

    Europos Sąjungos finansų ministrai ECOFIN posėdyje turėtų patvirtinti atnaujintą Vengrijos nacionalinį atsigavimo ir atsparumo planą. Tai būtų paskutinis formalus žingsnis, po kurio Budapeštas galėtų priartėti prie maždaug 10 mlrd. eurų po pandemijos numatytų lėšų.

    Vis dėlto pinigai nebus pervesti automatiškai: Vengrija turės įgyvendinti likusias sąlygas ir pasiekti sutartus rodiklius. Tik tada Europos Komisija galės inicijuoti išmokėjimo procedūras.

    Kodėl dalis pinigų buvo įšaldyta?

    Didelė dalis Vengrijai numatytų atsigavimo ir sanglaudos lėšų pastaraisiais metais buvo sulaikyta dėl Briuselio išsakytų abejonių, susijusių su sisteminėmis korupcijos rizikomis ir kontrolės mechanizmų patikimumu. ES lėšų išmokėjimas tokiu atveju siejamas su papildomais teisiniais ir instituciniais saugikliais.

    Ši praktika atspindi bendrą ES tendenciją griežčiau taikyti teisės viršenybės ir lėšų apsaugos principus, ypač kai kalbama apie didelio masto investicinius paketus. Vengrijos atvejis ilgą laiką buvo vienas ryškiausių, kai finansavimas priklausė nuo aiškiai apibrėžtų reformų.

    Ką keičia atnaujintas planas?

    Po balandį vykusių parlamento rinkimų naujoji Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo ankstesnės administracijos Briuseliui pateiktą planą ir pateikė atnaujintą versiją. Dokumente numatyti projektai, susiję su priemiestinių geležinkelių plėtra, energetikos infrastruktūros stiprinimu ir būsto sritimi.

    Europos Komisija planą įvertino teigiamai ir pateikė rekomendaciją dėl jo tvirtinimo Taryboje. Galutiniam sprendimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo.

    „Tai bus svarbus posėdis, nes tai paskutinis teisinis žingsnis, prieš mūsų šalis galės pasiekti ES lėšas“, – sakė Vengrijos finansų ministras András Kármán.

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tikisi sklandaus sprendimo, tačiau pabrėžia, kad lemiama bus ne vien politinė valia, bet ir realus likusių įsipareigojimų įgyvendinimas. Skelbiama, kad svarbiausi numatyti rodikliai turi būti pasiekti iki rugpjūčio pabaigos, kad būtų atvertas kelias mokėjimams.

  • ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    Europos Parlamente vis dažniau keliama religinės laisvės tema Egipte, ypač kalbant apie bahaistų bendruomenę. Europos politikai, lankęsi Kaire, teigia iš pirmų lūpų išgirdę apie ilgalaikę diskriminaciją ir praktines kliūtis, kurios esą paliečia kasdienį žmonių gyvenimą.

    Pasak jų, situacija ypač jautri dabar, kai Europos Sąjunga su Egiptu stiprina strateginę partnerystę. Bendradarbiavimas apima finansinę paramą ir politinius susitarimus, tačiau kartu keliamas klausimas, ar žmogaus teisių įsipareigojimai bus taikomi realiai, o ne liks vien deklaracijose.

    Bahaistų padėtis Egipte

    Bahaistų tikėjimas yra XIX amžiuje susiformavusi pasaulinė religija, pabrėžianti žmonijos vienybę, o jos sekėjai gyvena daugelyje valstybių. Egipte, įvairių vertinimų duomenimis, bahaistų bendruomenę sudaro keli tūkstančiai žmonių, tačiau jų teisinis statusas išlieka itin ribotas.

    Europos politikų teigimu, bahaistų diskriminacija siejama ir su istoriniais sprendimais: minima 1960 metų prezidento dekretu įtvirtinta jų institucijų veiklos uždraudimo praktika, turto konfiskavimas ir bendruomenės infrastruktūros suvaržymai. Prie problemos, kaip argumentuojama, prisidėjo ir dalies religinių autoritetų pozicija, stiprinusi nepalankų visuomenės požiūrį.

    „Europoje turime mokėti atvirai kalbėtis su draugais, ypač kai kalbama apie pamatines teises“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kasdieniai apribojimai ir teisinės spragos

    Kritikai pabrėžia, kad problema nėra vien socialinė atskirtis, bet ir teisiniai ribojimai, kurie gali paveikti dokumentų tvarkymą, šeimos teisę ir bendruomenės gyvenimą. Teigiama, jog bahaistai susiduria su kliūtimis dėl santuokos registravimo, paveldėjimo klausimų, o kai kuriais atvejais ir dėl asmens dokumentų tvarkymo.

    Taip pat keliama kapinių ir laidojimo vietų problema: pasakojama apie perpildytas bendruomenės laidojimo teritorijas ir ribotas galimybes gauti papildomos žemės. Tokie apribojimai, anot pašnekovų, tampa simboliniu teisių trūkumo rodikliu, nes paliečia pačius jautriausius šeimos gyvenimo momentus.

    „Tai ne vien priešiškumas visuomenėje, o teisinis neegzistavimas, kai bendruomenė nepatenka į įprastą pilietybės mechanizmą“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kodėl tema sugrįžo į darbotvarkę

    Tarptautiniu lygiu Egipto žmogaus teisių situacija periodiškai vertinama Jungtinių Tautų institucijų, o religinės laisvės klausimas neretai įtraukiamas į ataskaitas ir rekomendacijas. Europos politikai akcentuoja, kad šis klausimas įgauna papildomą svorį, kai Egiptas siekia stiprinti tarptautinį vaidmenį ir dalyvauja žmogaus teisių darbotvarkėje.

    Egipto konstitucijoje įtvirtinta tikėjimo laisvės nuostata, o šalies vadovybė skirtingais laikotarpiais viešai pabrėžė religinės tolerancijos svarbą. ES atstovai teigia, kad būtent todėl, jų manymu, galimi sprendimai nebūtinai reikalauja radikalių reformų, o labiau aiškaus politinio sprendimo užtikrinti lygias teises taikioms religinėms grupėms.

    Europos Sąjungai didinant politinį ir finansinį įsitraukimą į regioną, auga lūkestis, kad partnerystė bus siejama ne tik su saugumo ar migracijos klausimais, bet ir su realiais žmogaus teisių standartais. Bahaistų teisinio pripažinimo klausimas čia pristatomas kaip konkretus testas, ar deklaruojami principai gali virsti praktiniais pokyčiais.

  • Atrodo kaip antikinė skulptūra, bet auga ir sode: šis augalas įkvėpė graikų kolonas

    Atrodo kaip antikinė skulptūra, bet auga ir sode: šis augalas įkvėpė graikų kolonas

    Minkštasis akantas – įspūdinga daugiametė gėlė, kurią lengva atpažinti iš didelių, giliai karpytų lapų ir aukštų žiedynų. Nors augalas kilęs iš Viduržemio jūros regiono, tinkamai parinktoje vietoje jis gali sėkmingai augti ir mūsų klimato sąlygomis.

    Akantas vertinamas ne tik dėl žydėjimo, bet ir dėl lapų formos, kuri nuo seno tapo architektūros simboliu. Būtent akanto lapų motyvai laikomi vienu iš įkvėpimo šaltinių korintinių kolonų kapitelių puošyboje, todėl augalas neretai vadinamas gyvu istorijos fragmentu sode.

    Įspūdingas dydis ir forma

    Palankiomis sąlygomis minkštojo akanto žiedynai gali siekti apie 180 centimetrų, o pats kerelis ilgainiui išsiplečia iki maždaug metro ir dar daugiau. Dėl to jam verta skirti erdvės, kad lapai galėtų laisvai skleistis ir neužgožtų kaimyninių augalų.

    Geriausiai akantas atrodo kaip pavienis akcentas prie terasos, tako ar antroje gėlyno linijoje. Jis taip pat tinka prie akmeninių mūrų, tvorų ar pastatų sienų, kur dažnai susidaro šiltesnis mikroklimatas.

    Kur sodinti, kad peržiemotų?

    Akantui labiausiai tinka saulėta arba lengvai pritemdyta vieta ir derlinga, humusinga, laidžiai drenuota žemė. Dirvos reakcija turėtų būti neutrali arba silpnai šarminė, o svarbiausias tikslas – išvengti užmirkimo.

    Didžiausia rizika mūsų kraštuose – žieminė drėgmė kartu su įšalu, kai šaknys kenčia nuo permirkimo ir staigių temperatūros svyravimų. Dėl to augalą verta sodinti ant lengvo pakilimo arba prie pietinės namo sienos, kur dirva greičiau pradžiūsta ir būna šilčiau.

    Kada sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Minkštasis akantas turi ilgą liemeninę šaknį, todėl nemėgsta persodinimo ir gali sunkiau prigyti, jei dažnai kilnojamas. Patikimiausia sodinti pavasarį, nuo balandžio iki gegužės, arba vasaros pabaigoje, kad iki šalčių spėtų sustiprėti.

    Rudenį neskubama nupjauti lapų, nes jie veikia kaip natūrali apsauga nuo šalčio. Po pirmųjų šalnų verta pridengti kerelio pagrindą sausa lapija, žieve ar eglišakėmis, o vėsesnėse vietovėse papildomas uždengimas gali lemti sėkmingą peržiemojimą.

    Įsitvirtinęs akantas trumpas sausras paprastai ištveria be didelių problemų, todėl gausus laistymas jam nebūtinas. Pavasarį dažniausiai pakanka komposto arba daugiamečiams augalams skirto tręšimo, o jaunus lapus pravartu stebėti dėl šliužų, kurie mėgsta švelnius ūglius.

    Derinant gėlyne akantas labiausiai tinka su augalais, mėgstančiais saulę ir laidžią dirvą, pavyzdžiui, levandomis, šalavijais ar dekoratyvinėmis žolėmis. Klasikiniuose gėlynuose jis dera ir su rožėmis, ežiuolėmis ar rudbekijomis, tačiau labai mažose erdvėse gali dominuoti dėl savo pločio.

  • Pasodinkite vieną kartą ir džiaugsitės savaites: nakviša žydi net prastoje žemėje

    Pasodinkite vieną kartą ir džiaugsitės savaites: nakviša žydi net prastoje žemėje

    Ieškantiems augalo, kuris vasarą atlaiko kaitrą ir nereikalauja nuolatinės priežiūros, nakviša gali tapti vienu patikimiausių pasirinkimų. Ši daugiametė gėlė vertinama dėl ilgo žydėjimo, atsparumo sausrai ir gebėjimo augti net skurdesnėje dirvoje.

    Nakvišų gentis apima daugiau nei šimtą rūšių, o soduose dažniausiai auginamos veislės skiriasi aukščiu ir žiedų spalva. Dalis jų užauga apie 30 centimetrų, kitos gali siekti ir 2 metrus, o žiedai dažniausiai būna ryškiai geltoni, kartais rožiniai ar oranžiniai.

    Ilgiausiai žydi saulėje

    Gausiausias nakvišos žydėjimas paprastai pasiekiamas saulėtoje vietoje, kur augalas didžiąją dienos dalį gauna tiesioginės šviesos. Pusšešėlyje ji taip pat augs, tačiau žiedų būna mažiau, o žydėjimo banga trumpesnė.

    Dėl savo formos ir tvirtų stiebų nakviša tinka gėlynams, natūralistinio stiliaus sodams, šlaitams ar alpinariumams. Ji gerai atrodo tiek pasodinta pavieniui, tiek grupėmis, ypač prie takelių ar šiltesnėse, vėjui atviresnėse vietose.

    Dirvai nereikli, bet vandens perteklius pavojingas

    Nakviša geriausiai jaučiasi lengvoje, laidžioje dirvoje, kuri greitai nuleidžia vandens perteklių. Ypač vertinga tai, kad augalui nereikia itin derlingo substrato, todėl jis sėkmingai auga ir smėlingose, mažiau maistingose vietose.

    Kur kas didesnė problema už skurdžią žemę yra nuolat šlapias, sunkus gruntas. Tokiose vietose šaknys gali pradėti pūti, o augalas silpsta ir prasčiau žydi, todėl verta vengti plotų, kuriuose po lietaus ilgai telkšo vanduo.

    Tręšimas dažniausiai nėra būtinas: daugeliu atvejų pakanka kartą per metus įterpti komposto arba nedidelį kiekį biohumuso. Per gausus tręšimas gali skatinti lapijos augimą žydėjimo sąskaita, todėl svarbiausia išlaikyti saiką.

    Laistyti reikia retai

    Įsitvirtinusi nakviša paprastai apsieina be reguliaraus laistymo ir vandens prašo tik užsitęsus sausrai. Tai ypač aktualu šylant klimatui ir dažnėjant karščio bangoms, kai daugelis gėlynų augalų pradeda skursti be papildomos drėgmės.

    Daugiau dėmesio prireikia tik ką pasodintiems daigams, kol susiformuoja šaknynas. Pirmosiomis savaitėmis pravartu laistyti reguliariau, kad augalas greičiau prigytų, o vėliau priežiūra tampa minimali.

    Atsparumo, ilgo žydėjimo ir menkų poreikių derinys daro nakvišą vienu praktiškiausių pasirinkimų norintiems ryškaus gėlyno be didelių pastangų. Tinkamai parinkus vietą ir užtikrinus laidų gruntą, ji gali džiuginti žiedais savaitėmis net ir tada, kai kiti augalai nukenčia nuo karščio.

  • Nedėkite svogūnų į šaldytuvą: viena paprasta taisyklė padeda išlaikyti juos šviežius mėnesius

    Nedėkite svogūnų į šaldytuvą: viena paprasta taisyklė padeda išlaikyti juos šviežius mėnesius

    Svogūnai gali išsilaikyti ištisus mėnesius, tačiau dažnai namuose jie greitai suminkštėja, pradeda pelyti arba išleidžia daigus. Dažniausia priežastis – netinkamas laikymas po derliaus nuėmimo arba parsinešus iš parduotuvės. Nedidelė rutinos korekcija leidžia gerokai sumažinti maisto švaistymą ir ilgiau išsaugoti svogūnų skonį.

    Viena dažniausių klaidų – svogūnų laikymas šaldytuve. Ten vyraujanti drėgmė ir temperatūrų svyravimai atidarius dureles sudaro palankias sąlygas minkštėjimui ir pelėsiui, o kai kurioms veislėms spartina dygimą. Dėl to svogūnai šaldytuve neretai praranda kokybę greičiau nei laikomi tinkamoje vietoje.

    Tinkamas paruošimas po derliaus

    Jei svogūnus auginate patys, svarbiausia – prieš sandėliavimą juos gerai išdžiovinti. Lapai ir išorinis lukštas turi visiškai apdžiūti, tik tuomet verta trumpinti laiškus, kad sumažėtų puvimo ir pelėsio rizika. Džiovinimui labiausiai tinka sausa, nuo lietaus apsaugota ir gerai vėdinama vieta.

    Per anksti į uždarą patalpą perkelti svogūnai gali „užrakinti“ drėgmę po lukštu. Tokia drėgmė vėliau tampa terpe mikroorganizmams, todėl vienas sugedęs svogūnas greitai sugadina ir kitus. Dėl to verta skirti laiko tinkamam apdžiovinimui, net jei svogūnų kiekis nedidelis.

    Kur laikyti, kad nesugestų

    Ilgam laikymui geriausia rinktis vėsią ir sausą vietą, kur temperatūra gana stabili. Tam tinka sandėliukas, vėdinama spintelė, rūsys ar kita patalpa, kur nekaupiama drėgmė. Pagrindinis priešas yra drėgnas oras, nes jis skatina puvimą ir pelėsio atsiradimą.

    Ne mažiau svarbi ir oro cirkuliacija, todėl svogūnų nereikėtų laikyti sandariai uždarytuose plastikiniuose induose. Praktikoje geriausiai pasiteisina tinkliniai maišeliai, džiuto maišai ar medinės dėžės, kurios leidžia svogūnams kvėpuoti. Sudėjus storu sluoksniu be vėdinimo, apatiniai svogūnai genda greičiausiai.

    Smulkmenos, kurios prailgina laiką

    Laikant svogūnus verta juos periodiškai perrinkti ir pašalinti minkštėjančius ar pažeistus. Taip sustabdoma gedimo grandinė ir apsaugomos likusios atsargos. Taip pat pravartu nelaikyti svogūnų šalia produktų, kurie išskiria daug drėgmės.

    Jei svogūnai tinkamai išdžiovinti, laikomi sausai, vėsiai ir gerai vėdinami, jie gali išlikti kieti ir aromatingi ilgą laiką. Tokios sąlygos padeda pristabdyti daigų formavimąsi ir sumažina pelėsio tikimybę. Rezultatas paprastas – mažiau išmetamo maisto ir daugiau tvarkos virtuvėje.

  • Ne kiekvienam sodui tinka baseinas: kodėl vis daugiau renkasi jacuzzi ir kiek tai kainuoja

    Ne kiekvienam sodui tinka baseinas: kodėl vis daugiau renkasi jacuzzi ir kiek tai kainuoja

    Nuosavas poilsio kampelis kieme daugeliui tampa ne prabanga, o būdas atsigauti po darbo ir daugiau laiko leisti su šeima. Dažniausia dilema paprasta: rinktis sodo baseiną ar jacuzzi. Nors abu sprendimai susiję su vandeniu, jų paskirtis, eksploatacija ir poreikiai skiriasi iš esmės.

    Baseinas dažniau siejamas su aktyviu laisvalaikiu ir karščio malšinimu, o jacuzzi pirmiausia skirtas atsipalaidavimui. Skiriasi ne tik įrengimo kaina, bet ir kasdieniai kaštai, vietos poreikis, priežiūros intensyvumas bei sezoniškumas. Dėl to vieno universaliai geriausio sprendimo nėra.

    Baseinas ar jacuzzi: skirtinga paskirtis

    Sodo baseinas labiausiai tinka tiems, kurie nori judėti: plaukti, žaisti, mokyti vaikus vandens įgūdžių ar tiesiog turėti didesnį vandens plotą atsivėsinimui. Kuo baseinas didesnis, tuo daugiau laisvės naudotis, bet kartu auga ir reikalavimai vietai bei priežiūrai.

    Jacuzzi veikia kita logika: šiltas vanduo ir masažinės srovės orientuotos į raumenų atpalaidavimą ir ramų poilsį. Dėl vandens pašildymo jis dažnai vertinamas kaip praktiškesnis pasirinkimas vakarams ar vėsesniam sezonui, kai baseinas daugeliui tampa nebeaktualus.

    Kaina ir išlaikymas: svarbu ne tik startas

    Nedideli sezoniniai baseinai paprastai kainuoja mažiau nei jacuzzi, tačiau didesni, tvirtesni ar ilgesniam laikui skirti modeliai gali gerokai pabrangti. Prie kainos prisideda filtravimo įranga, vandens chemija, periodiškas dalies vandens keitimas ir papildomi priedai, kurie realiai reikalingi patogiam naudojimui.

    Jacuzzi dažniausiai reikalauja didesnių pradinių investicijų, tačiau vandens tūris jame gerokai mažesnis nei baseine. Vis dėlto būtina įvertinti elektros sąnaudas vandeniui šildyti ir siurbliams, ypač jei planuojama naudoti dažnai. Galutinės išlaidos priklauso nuo nustatytos temperatūros, naudojimo dažnio, dangčio ir šiluminės izoliacijos kokybės.

    Vieta kieme ir praktiškumas

    Baseinui reikia ne tik ploto pačiam dubeniui, bet ir saugios zonos aplink jį, patogaus priėjimo, lygaus pagrindo. Taip pat svarbi vieta sklype: netoli medžių vanduo greičiau užsiteršia, o stipri saulė karščių metu didina garavimą ir priežiūros poreikį.

    Jacuzzi dažniau laimi kompaktiškumu: jį lengviau pritaikyti mažesniame kieme, terasoje ar šalia pavėsinės. Dėl to jis tampa sprendimu tiems, kurie nori komforto, bet neturi pakankamai vietos didesniam baseinui arba nenori skirti daug laiko sezono paruošimui ir uždarymui.

    Praktinis kriterijus, kuris dažniausiai viską išsprendžia, yra naudojimo scenarijus. Jei prioritetas yra vasaros pramogos, vaikų užimtumas ir aktyvumas, baseinas paprastai suteikia daugiau naudos. Jei norisi kasdienio atsipalaidavimo ir galimybės naudotis ilgiau nei kelias karštas savaites, jacuzzi dažnai pasirodo esantis racionalesnis pasirinkimas.

  • Šis „Tefal“ keptuvių rinkinys šluojamas iš lentynų: kaina krito beveik perpus

    Šis „Tefal“ keptuvių rinkinys šluojamas iš lentynų: kaina krito beveik perpus

    Keptuvė yra vienas dažniausiai naudojamų virtuvės įrankių, todėl pirkėjai vis dažniau renkasi ne pavienius indus, o komplektus, leidžiančius patogiai gaminti skirtingus patiekalus. Pastaruoju metu dėmesio sulaukė akcijos keptuvių rinkiniams, tarp jų ir „Tefal“, kurių kaina kai kuriose parduotuvėse sumažėjo beveik perpus.

    Virtuvėje pravartu turėti bent kelis skirtingus skersmenis: mažesnė keptuvė tinka kiaušinienei ar blynams, vidutinė patogesnė greitam patiekalui dviem, o didesnė praverčia gaminant visai šeimai. Komplektas dažnai reiškia ne tik patogumą, bet ir mažesnę vieneto kainą, palyginti su pirkimu atskirai.

    Kas lemia keptuvės pasirinkimą

    Renkantis keptuves daugiausia dėmesio skiriama dangai ir šilumos pasiskirstymui. Kokybiška neprideganti danga leidžia naudoti mažiau riebalų, o tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir mitybos įpročiams, be to, tokias keptuves paprasčiau išplauti.

    Ne mažiau svarbus ir dugnas, nuo kurio priklauso, ar keptuvė kaista tolygiai. Praktikoje tai reiškia mažiau pridegančių vietų, vienodesnį apskrudimą ir stabilesnį rezultatą, ypač gaminant jautresnius patiekalus, pavyzdžiui, kiaušinius ar žuvį.

    „Tefal“ rinkinys: trys dydžiai kasdienai

    Akcijose dažniausiai siūlomi trijų keptuvių rinkiniai, kuriuose paprastai būna 20, 24 ir 28 centimetrų skersmens indai. Toks derinys laikomas universaliu, nes apima ir greitą pusryčių gaminimą, ir didesnių porcijų kepimą vakarienei.

    „Tefal“ keptuvės dažnai išskiriamos dėl nepridegančių dangų ir sprendimų, padedančių lengviau įvertinti įkaitimą, pavyzdžiui, indikatoriaus, signalizuojančio, kada paviršius pasiekia tinkamą temperatūrą. Gamintojai taip pat akcentuoja konstrukcijas, kurios padeda šilumai pasiskirstyti tolygiau, nes tai sumažina riziką, kad vienoje vietoje patiekalas perkeps, o kitoje liks neapskrudęs.

    Alternatyva su nuimama rankena: patogiau laikyti

    Pirkėjai vis dažniau domisi keptuvėmis su nuimama rankena, nes jos padeda taupyti vietą spintelėse: indus galima sudėti vieną į kitą. Tai aktualu mažesnėse virtuvėse, kur laikymo vieta tampa vienu svarbiausių kriterijų.

    Nuimama rankena taip pat praplečia naudojimo galimybes, nes keptuvę lengviau perkelti į orkaitę, o pačią rankeną paprasčiau prižiūrėti. Renkantis tokį sprendimą svarbu įsitikinti, kad fiksavimo mechanizmas yra patikimas, o gamintojo nurodymuose aiškiai aprašytos naudojimo ir saugumo sąlygos.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir dangų sudėčiai: dalis gamintojų pabrėžia, kad jų keraminės dangos kuriamos be tam tikrų plačiai aptariamų medžiagų, o tai pirkėjams tampa papildomu argumentu. Vis dėlto specialistai rekomenduoja laikytis bazinių taisyklių: neperkaitinti tuščios keptuvės, vengti metalinių įrankių, jei gamintojas to nerekomenduoja, ir rinktis švelnesnes plovimo priemones, kad danga tarnautų ilgiau.

  • Atšipęs peilis vėl pjaus kaip profesionalus: pakanka kelių minučių ir teisingo kampo

    Atšipęs peilis vėl pjaus kaip profesionalus: pakanka kelių minučių ir teisingo kampo

    Atšipęs peilis virtuvėje ne tik erzina, bet ir didina traumų riziką: tenka spausti stipriau, o ašmenys dažniau nuslysta. Specialistai pabrėžia, kad reguliari priežiūra dažnai yra paprastesnė, nei atrodo, o rezultatą galima pajusti per kelias minutes.

    Dažniausias ženklas, kad metas pagaląsti, yra ne švarus pjūvis, o plėšymas, ypač pjaustant daržoves ar mėsą. Taip pat ilgėja maisto ruošos laikas ir prastėja pjovimo kontrolė, todėl virtuvės darbas tampa mažiau saugus.

    Metodas lemia rezultatą

    Universaliausias sprendimas – galandimas galąstuvu akmeniu, kuris leidžia tiksliai kontroliuoti kampą ir ašmenų šlifavimą. Prieš darbą akmenį dažnai rekomenduojama sudrėkinti pagal gamintojo nurodymus, o peilį vesti tolygiais judesiais.

    Praktikoje dažniausiai taikomas maždaug 15–20 laipsnių kampas, tačiau jis priklauso nuo peilio paskirties ir gamintojo rekomendacijų. Svarbiausia ne spaudimas, o stabilus, kartojamas judesys ir vienodas kampas per visą ašmenų ilgį.

    Alternatyva – rankinės ar elektrinės galąstyklės, kurios sutaupo laiko, bet gali būti mažiau tikslios. Jei jos naudojamos pernelyg dažnai ar netinkamai, ašmenys gali greičiau dėvėtis, todėl tokį sprendimą verta rinktis tada, kai svarbiausia greitis.

    Technika svarbiau už įrankį

    Vienas dažniausių klaidų šaltinių – nuolat kintantis kampas. Net geras akmuo nepadės, jei peilis vedamas nelygiai, todėl pradedantiesiems verta dirbti lėčiau ir sutelkti dėmesį į pastovų judesį.

    Taip pat svarbi seka: paprastai galandama viena ašmenų pusė, tuomet kita, kad pjovimo briauna išliktų lygi. Tokia disciplina padeda išvengti nelygumų ir smulkių pažeidimų, kurie vėliau blogina pjovimą.

    Ne visi peiliai vienodi

    Skirtingos plieno rūšys gali elgtis nevienodai: vieni peiliai būna atsparesni korozijai, tačiau reikalauja daugiau kantrybės galandant, kiti greičiau „pasiduoda“ akmeniui, bet gali greičiau atšipti. Todėl metodą verta derinti prie konkretaus peilio ir jo paskirties.

    Dantyti peiliai yra atskira kategorija, kur įprastas galandimas dažnai neduoda norimo efekto. Tokiems peiliams gali prireikti specialių priemonių arba meistro, nes bandymas galąsti įprastai gali dar labiau sugadinti pjovimo briauną.

    Peiliai atšimpa ne tik dėl retesnio galandimo, bet ir dėl kasdienių įpročių. Pjaustymas ant stiklo ar akmens lentelių greitai gadina briauną, todėl praktiškesnis pasirinkimas yra medinės ar plastikinės lentelės.

    Ne mažiau svarbu ir laikymas: ašmenys, sumesti į stalčių, susiduria su kitais įrankiais ir patiria mikropažeidimų. Magnetinė juosta ar peilių blokas padeda ilgiau išlaikyti aštrumą ir tvarką virtuvėje.

  • Pietinis balkonas išdegina gėles? Šie augalai ne tik ištvers kaitrą, bet ir sužydės gausiai

    Pietinis balkonas išdegina gėles? Šie augalai ne tik ištvers kaitrą, bet ir sužydės gausiai

    Pietinis balkonas daugeliui augalų tampa tikru išbandymu: tiesioginė saulė, įkaitę paviršiai ir greitai džiūstantis substratas neretai baigiasi nudegusiais lapais ir skurdu žydėjimu. Vis dėlto yra rūšių, kurios tokiomis sąlygomis jaučiasi natūraliai, nes yra prisitaikiusios prie karščio ir laikinos sausros.

    Renkantis augalus svarbiausia įvertinti ne tik saulėtumą, bet ir vėją bei laistymo galimybes. Vazonuose šaknys įkaista greičiau nei grunte, todėl pietinėje pusėje ypač praverčia didesni indai, šviesesni vazonai ir laidus, mineralinis substratas, kuris neužmirksta.

    Augalai, kuriems patinka kaitra

    Oleandras yra vienas ryškiausių pasirinkimų pietiniam balkonui: kuo daugiau šviesos gauna, tuo gausiau žydi, o žiedais džiugina šiltuoju sezonu. Jam tinka mineralinės sudėties žemė, o laistant svarbu neperlaistyti, kad vazone neužsistovėtų vanduo ir neimtų pūti šaknys.

    Dar vienas populiarus variantas – europinė alyvmedė, kuri auga lėtai ir lengvai formuojama, todėl balkone atrodo tvarkingai. Ji gali pakęsti trumpą sausrą, tačiau geriausiai auga, kai laistoma reguliariai mažesniais kiekiais, leidžiant substratui tarp laistymų šiek tiek pradžiūti.

    Citrusai balkone: grožis su taisyklėmis

    Citrinmedis pietinėje pusėje gali tapti tikra balkono puošmena, tačiau jam reikia nuo vėjo ir lietaus apsaugotos vietos. Vasarą jis vertina gausesnį laistymą rečiau, o ne dažną laistymą po truputį, nes svarbu, kad vanduo pasiektų šaknų zoną, bet vazone neužsilaikytų per ilgai.

    Calamondinas, mandarino ir kumkvato hibridas, vertinamas dėl tankios lajos, baltų žiedų ir nedidelių vaisių. Karščiausiomis dienomis jam gali prireikti ir kasdienio laistymo, tačiau kritiška vengti užmirkimo, todėl būtinas drenažas ir skylės vandeniui nutekėti.

    Levanda: mažai rūpesčių, daug naudos

    Levanda, kilusi iš Viduržemio jūros regiono, yra natūraliai prisitaikiusi prie karščio ir vandens trūkumo, todėl pietiniame balkone paprastai jaučiasi puikiai. Ji ne tik puošia violetiniais žiedais ir skleidžia aromatą, bet ir pritraukia apdulkintojus, ypač bites ir drugius.

    Kad levanda išliktų kompaktiška ir kitą sezoną žydėtų gausiai, ją verta genėti du kartus per metus: po žydėjimo ir ankstyvą pavasarį. Taip augalas mažiau išretėja, geriau šakojasi ir ilgiau išlaiko dekoratyvią formą.