Category: Kultūra

  • Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Briuselyje surengta diskusija ir gyvas įrašas atkreipė dėmesį į tai, su kokiais iššūkiais internete susiduria jauni Afrikos gyventojai – nuo patyčių ir priekabiavimo iki neapykantos kalbos bei psichikos sveikatos problemų. Renginys subūrė turinio kūrėjus, žiniasklaidos atstovus, tyrėjus ir jauną auditoriją, o vienu ryškiausių svečių tapo kongiečių ir prancūzų reperis Youssoupha.

    Susitikimas vyko kaip iniciatyvos Kouman x Brussels dalis, kurią vienija populiarus Dramblio Kaulo Kranto podcastas „Laissons Parler Les Gens“. Jo kūrėjai pasitelkia skaitmeninį pasakojimą, humorą ir kultūrą, kad atvertų erdvę jautrioms temoms ir skatintų jaunimą aktyviau įsitraukti į viešąsias diskusijas internete.

    Kalbėdamas apie skaitmeninę kasdienybę Youssoupha pripažino, kad patyčios ir priekabiavimas socialiniuose tinkluose yra tapę beveik neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Tačiau jis ragino neįstrigti vien neigiamose patirtyse ir daugiau dėmesio skirti žmonėms, įgūdžiams ir bendruomenėms, kurios padeda augti.

    „Turime remtis pozityviais dalykais. Sunkumai visada bus, nesvarbu, kokie laikai ar karta“, – sakė Youssoupha.

    „Jei sustosime ties vien tik sunkia dalimi, galiausiai nejudėsime į priekį. Į priekį mus veda žmonės, kurie palaiko, taip pat mūsų resursai, talentai ir stiprybės, o visa kita, kas nepadeda augti, yra nenaudinga“, – pridūrė jis.

    Scenoje taip pat pasirodė Kongo kilmės Belgijos skaitmeninio turinio kūrėja Vanessa Caixeiro ir Dramblio Kaulo Kranto bei Prancūzijos komikas Sacko Camara. Jie kalbėjo apie tai, kaip viešumas ir auditorijos dėmesys gali greitai virsti agresija, o emocinis atsparumas tampa būtina sąlyga tiems, kurie kuria turinį ir yra nuolat vertinami internete.

    V. Caixeiro pabrėžė, kad socialiniai tinklai veikia kaip dvilypis įrankis – jie gali atverti galimybes, bet lygiai taip pat gali pakenkti, jei žmogus savo savivertę susieja tik su reakcijomis ekrane. Ji ragino jaunus žmones ieškoti tvirtesnio pagrindo po kojomis ir nepamiršti, kad sėkmė viešojoje erdvėje dažnai ateina kartu su spaudimu.

    „Socialiniai tinklai yra tarsi dviašmenis kardas: jie gali arba pakylėti, arba palaužti“, – sakė Vanessa Caixeiro.

    S. Camara dėmesį nukreipė į interneto patyčių mechaniką ir vadinamųjų trolių psichologiją. Pasak jo, puolimai dažnai nukreipti ne į realų žmogų, o į įsivaizduojamą jo įvaizdį, todėl atsiribojimas ir humoro jausmas gali tapti savisaugos priemonėmis.

    „Kai žmonės puola tave internete, jie puola ne tai, kas esi iš tikrųjų, o vaizdinį, kurį susikūrė apie tave“, – sakė Sacko Camara.

    Renginio programoje buvo numatyti ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose tyrėjai bei institucijų atstovai aptarė, kaip skaitmeninės platformos galėtų geriau pasiekti jauną auditoriją, skatinti pilietinį dalyvavimą ir mažinti žalingą socialinių tinklų naudojimą. Dalyviai taip pat dalyvavo klausymų klube, kuriame buvo aptartos podcasto laidos apie neapykantos kalbą, patyčias ir piktybišką turinį, kuriam kurti vis dažniau pasitelkiamas DI.

    Diskusijose išryškėjo ir platesnis kontekstas – internetinės patyčios nėra pavienės istorijos, o regiono mastu fiksuojama problema. UNICEF ir Jungtinių Tautų specialiojo atstovo smurto prieš vaikus klausimais 2019 metais paskelbta apklausa rodė, kad 34 proc. į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos jaunimo teigė patyrę patyčias internete, o dažniausiai tai vyksta socialiniuose tinkluose.

    Pasak iniciatyvos dalyvių, vien kalbėti apie problemas neužtenka – būtina kurti aiškias prevencijos priemones, stiprinti medijų raštingumą ir skatinti atsakingą platformų politiką. Ekspertai renginyje pabrėžė, kad sąmoningumo didinimas ir atviras dialogas, ypač jaunimui suprantama kalba, gali tapti svarbiu žingsniu siekiant mažiau toksiškos interneto aplinkos.

  • Tarptautinė juokų diena: kodėl „Monty Python“ „mirtinas juokas“ iki šiol veikia?

    Tarptautinė juokų diena: kodėl „Monty Python“ „mirtinas juokas“ iki šiol veikia?

    Liepos 1 dieną minima Tarptautinė juokų diena – proga pradėti antrąją metų pusę su šypsena. Ši diena dažnai primena paprastą idėją: kartais užtenka vieno gero pokšto ar komedijos epizodo, kad nuotaika pasikeistų.

    Humoro tradicijos siekia labai senus laikus. „Guinness World Records“ yra minėję, kad vienas seniausių užfiksuotų juokelių siejamas su šumerų patarle, datuojama apie 1900 metus prieš mūsų erą, o jos logika rodo, kad tualetinis humoras žmonėms buvo artimas jau tada.

    „Monty Python“ pokštas, kuris niekada neatskleidžiamas

    Kalbant apie modernų humorą, vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių – „Monty Python“ trupės eskizas apie „mirtiną“ pokštą. Jis pirmą kartą pasirodė 1969 metais, ankstyvajame laidos „Monty Python’s Flying Circus“ etape, ir iki šiol laikomas vienu taikliausių satyros darbų.

    Eskizas sukonstruotas kaip pseudo dokumentika apie pokštą, kurį perskaičius ar išgirdus esą neįmanoma nustoti juoktis. Siužeto ašis – autorius Ernestas Scribbleris, kuris parašo pokštą, perskaito jį sau ir „miršta“ iš juoko, o netrukus tą patį patiria ir kiti veikėjai.

    Vėliau „mirtinas juokas“ paverčiamas ginklu: pokštą perima britų kariuomenė ir bando panaudoti prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Tam jis „verčiamas“ itin griežtomis sąlygomis – kiekvienas vertėjas gauna tik po vieną žodį, kad neperskaitytų viso teksto ir nepatirtų „poveikio“.

    Kodėl eskizas tebėra aktualus?

    Vienas svarbiausių eskizo triukų tas, kad žiūrovui niekada neparodoma originali „neįveikiamo“ pokšto versija. Taip komedija apsuka lūkesčius: vietoj paties juoko objekto pateikiamas pasakojimas apie juoko „galią“, o įtampa kuriama būtent per neatskleidimą.

    „Monty Python“ stilius išlieka atpažįstamas, nes jungia absurdo humorą, karo propagandos parodiją ir žaidimą su žanrais. Šis receptas ir šiandien veikia, kai auditorija pripratusi prie greito turinio, bet vis dar vertina netikėtą struktūrą ir intelektualią satyrą.

    Vienas iš trupės narių Terry Gilliamas anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad visuomenė kartais ima bijoti juoktis, nes humoras painiojamas su noru įžeisti. Jo mintis dažnai cituojama kalbant apie šiuolaikines ribas komedijoje.

    „Žmonės praranda humoro jausmą, o man tai turbūt svarbiausias jausmas: ateina momentas, kai žmonės bijo juoktis“, – sakė Terry Gilliamas.

    Tarptautinė juokų diena primena, kad humoras nebūtinai turi būti didelis įvykis ar „tobulas“ pokštas. Kartais užtenka trumpo eskizo, gero dialogo ar net senovinės patarlės, kad prisimintume, kodėl juokas – universali kalba.

  • „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ paskelbė apie naują Willy’io Wonka pasaulio įkvėptą konkursinį šou Wonka’s The Golden Ticket, tačiau anonsas iškart sukėlė diskusijų audrą. Dalis žiūrovų piktinasi, kad pristatyme panaudotas DI atkurtas velionio aktoriaus Gene’o Wilderio balsas.

    Serialo koncepcija remiasi Roaldo Dahlio kūriniu Čarlis ir šokolado fabrikas, o „Netflix“ žada 12 vadinamųjų auksinio bilieto laimėtojų ir jų partnerių kelionę į Vonkos fabriko erdves. Ten dalyvių lauks užduotys ir išbandymai, sukurti taip, kad primintų knygos fantastiką ir nuotaiką.

    Diskusijas pakurstė tai, kad anonso įraše skamba Gene’o Wilderio, 1971 metų filme įkūnijusio Willy’į Wonką, balsą primenanti įgarsinimo versija. „Netflix“ nurodė, kad balsas atkurtas pasitelkus balso sintezės sprendimus, o projekte minėta bendrovė „ElevenLabs“.

    „Pirmą kartą per dešimtmečius atveriu savo mylimą šokolado fabriką. Nauja tikrų auksinių bilietų turėtojų karta varžysis dėl gyvenimą keičiančio prizo arba atsisveikins labai apmaudžiai“, – skamba anonso tekste.

    Socialiniuose tinkluose dalis gerbėjų kritikavo sprendimą ir teigė, kad sintetinis balsas skamba be emocijos bei gilumo. Kiti akcentavo platesnę problemą: DI įrankiai vis dažniau naudojami kūrybos industrijose, o tai kelia klausimų dėl autoriaus teisių, atlikėjų kontrolės ir etikos, ypač kai kalbama apie mirusius aktorius.

    Kartu paaiškėjo, kad Gene’o Wilderio palikimą administruojantys atstovai sutiko, jog balsas būtų naudojamas projekte. Aktoriaus našlė Karen Wilder teigė, kad jo vaidmuo daugelį metų teikė džiaugsmą įvairioms kartoms, o naujas šou esą siekia pagerbti tą šilumą ir vaizduotę, kurią jis atnešė į personažą.

    Vis dėlto kritikos banga rodo, kad vien teisinis sutikimas ne visada užtikrina visuomenės pritarimą. Pastaraisiais metais pramogų industrijoje vis dažniau diskutuojama apie aiškų žymėjimą, kada naudojamas DI, apie aktorių teises į savo balsą bei atvaizdą ir apie tai, kaip tokie sprendimai keičia pasitikėjimą turiniu.

    „Netflix“ skelbia, kad Wonka’s The Golden Ticket premjera numatyta rugsėjo 23 dieną. Ar ginčas dėl DI balso paveiks šou startą, paaiškės artėjant premjerai.

  • Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė legendinės disko grupės „Village People“ lyderis ir vienas žymiausios dainos Y.M.C.A. bendraautorių Victor Willis. Muzikantui buvo 75-eri, apie jo mirtį pranešta grupės socialinių tinklų paskyrose.

    Įraše teigiama, kad Victor Willis mirė 2026 metų birželio 30 dieną po trumpos, tačiau agresyvios ligos. Grupė taip pat paprašė gerbti artimųjų privatumą, o detalesnė mirties priežastis nebuvo pateikta.

    Kas buvo Victor Willis

    Victor Willis laikomas vienu „Village People“ kūrėjų ir svarbiausių balsų, formavusių grupės skambesį jos populiarumo pike. Plačiajai auditorijai jis atpažįstamas ir iš grupės įvaizdžio: scenoje atlikėjas dažnai pasirodydavo policininko kostiumu.

    „Village People“ išgarsėjo 8-ajame dešimtmetyje, o jų dainos tapo disko eros simboliu ir iki šiol reguliariai skamba sporto arenose, festivaliuose bei televizijoje. Tarp ryškiausių hitų minimos Y.M.C.A., Go West ir In The Navy, prie kurių kūrybos Willis prisidėjo kaip bendraautoris.

    Teisių ginčas ir sugrįžimas

    Pranešimuose primenama, kad 9-ojo dešimtmečio pradžioje Willis pasitraukė iš grupės. Vėliau jis tapo svarbia figūra diskusijose apie autorines teises: 2012 metais jis laimėjo teisinį ginčą dėl teisių į dalį „Village People“ repertuaro, įskaitant Y.M.C.A. ir In The Navy.

    2017 metais Willis vėl prisijungė prie „Village People“, o pastaraisiais metais grupė išliko viešojoje erdvėje ne tik dėl nostalgijos bangos, bet ir dėl politinio konteksto. Jų muzika skambėjo Donaldo Trumpo renginiuose, o tai daliai gerbėjų sukėlė prieštaringų reakcijų.

    Diskusijos dėl Y.M.C.A. reikšmės

    Y.M.C.A. ir kiti grupės kūriniai ilgą laiką buvo siejami su LGBTQ+ kultūra ir dažnai vadinami bendruomenės himnais, todėl jų naudojimas politiniuose mitinguose kai kam atrodė prieštaringas. Pats Victor Willis anksčiau yra viešai neigęs, kad Y.M.C.A. buvo kuriama kaip LGBTQ+ himnas, teigdamas, jog tokios interpretacijos esą kenkia dainos suvokimui.

    Skelbiama, kad Victor Willis liko žmona Karen Huff-Willis. Grupė kol kas nepateikė informacijos apie atsisveikinimą ar viešus atminimo renginius.

  • Simpsonų pranašystė apie 2026 metų pasaulio čempionato finalą? Įrašai plinta, bet yra kabliukas

    Simpsonų pranašystė apie 2026 metų pasaulio čempionato finalą? Įrašai plinta, bet yra kabliukas

    Ką teigia socialiniai tinklai

    Socialiniuose tinkluose vėl įsibėgėjo sena legenda, kad animacinis serialas Simpsonai esą numatė 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato finalą. Populiariausiuose įrašuose dalijamasi 1997 metais rodytu epizodu, kuriame trumpame intarpe reklamuojamos rungtynės.

    Žinutė pateikiama taip, lyg tai būtų tiesioginė užuomina į 2026 metų turnyro finalą ir būsimas komandas. Dalis vartotojų tai sieja su ilgamete popkultūros tradicija ieškoti seriale tariamų pranašysčių.

    Kas iš tiesų rodoma epizode

    Minėtame 9 sezono epizode Kasečių šeima matomas televizinis intarpas apie futbolo, tiksliau, amerikietiškai įvardijamo soccer, rungtynes. Jame trumpai pristatoma dvikova Meksika–Portugalija, kuri reklamuojama kaip mačas, turintis atsakyti, kuri šalis yra geriausia Žemėje.

    Tačiau epizode neminimi nei 2026 metai, nei FIFA, nei pasaulio čempionatas, todėl teiginys apie konkretaus finalo prognozę neatitinka realybės. Pats vaizdo įrašas yra tikras, bet jo interpretacija, prilyginanti tai 2026 metų čempionatui, yra klaidinanti.

    Kodėl ši istorija vėl sugrįžo

    Panašūs įrašai apie tą patį epizodą internete buvo platinami ir ankstesnių pasaulio čempionatų metu, ypač 2018 ir 2022 metais. Tokios istorijos dažnai atgyja tada, kai artėja didelis sporto renginys ir vartotojai nori paprasto, lengvai dalijamo paaiškinimo ar pramoginės teorijos.

    Šįkart naratyvą papildomai pakurstė faktas, kad 2026 metų pasaulio čempionatas vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o Meksika bus viena iš šeimininkių. Dėl to kai kam atrodo įtikinamiau, kad epizodo dvikova gali būti susieta su būsimu turnyru, nors tai tėra sutapimų paieška.

    Įrašuose taip pat kartais minimas Cristiano Ronaldo, tačiau epizode jo nėra ir negalėtų būti: 1997 metais, kai epizodas buvo rodomas, futbolininkas buvo vaikas. Be to, pačiame seriale nerodomas rungtynių nugalėtojas, o scena baigiasi chaotiškai, miniai piktinantis dėl nuobodaus žaidimo.

    2026 metų FIFA pasaulio čempionato finalas suplanuotas 2026 metų liepos 19 dieną MetLife stadione Naujajame Džersyje. Iki tol socialiniuose tinkluose, tikėtina, dar ne kartą išvysime panašias istorijas, kurios remiasi ne faktais, o ištrauktomis scenomis ir noru jose įžvelgti pranašystes.

  • Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje atsitiktinai gatvėje paliktas paveikslas netrukus atsidūrė už kelių šimtų kilometrų, Mursijoje. Vietos žiniasklaidos cituojamas 57 metų turistas pasakojo jį paėmęs todėl, kad patraukė rėmas, o ne pats kūrinys.

    Pasak vyro, šeštadienį apie 16.30 valandą jis pamatė, kaip kraustęsi žmonės trumpam padėjo paveikslą ant šaligatvio, o vėliau jis liko gulėti. Turistas kūrinį įsidėjo į pirkinių maišą ir nusinešė į viešbutį, tvirtindamas, kad tada net nesigilino, kas pavaizduota.

    Jau grįžęs namo Mursijoje jis ėmė abejoti, ar rankose neturi vertingesnio daikto, nei manė iš pradžių. Vyras teigė kreipęsis į dirbtinį intelektą, kuris esą nurodė, kad tai gali būti autentiškas ispano dailininko Joaquino Sorollos kūrinys.

    Šis atsakymas, anot turisto, paskatino pasidomėti ir meno rinka: jis sakė užsiminęs apie paveikslą aukcionų namams, kurie būtų galėję pasiūlyti kelis tūkstančius eurų. Tačiau tuo metu jis, kaip pats tikino, dar nežinojo, kad kūrinys jau ieškomas policijos, nes savininkai buvo pranešę apie dingimą.

    Policijai pradėjus aiškintis, kur dingo kraustymosi metu pamirštas paveikslas, istorija pasuko kita linkme. Sužinojęs, kad kūrinys turi savininkus ir yra oficialiai ieškomas, turistas susisiekė su pareigūnais ir paaiškino situaciją, pabrėždamas, kad tai buvęs radinys, o ne tyčinė vagystė.

    Skelbiama, kad pareigūnai paveikslą turi paimti iš vyro namų netoli Mursijos ir grąžinti savininkams. Pats turistas teigė telefonu bendravęs su paveikslo savininku, kuris pripažino, jog kūrinys buvo pamirštas skubant išvykti, o už sąžiningumą pažadėjo atsilyginti dovana.

    Meno ekspertai tokiose situacijose primena, kad radus galimai vertingą kūrinį svarbu kuo greičiau informuoti policiją ar savivaldybę, o ne bandyti jo parduoti. Pastaraisiais metais DI įrankiai vis dažniau naudojami pirminiam vaizdų atpažinimui, tačiau galutinę autentifikaciją vis tiek gali patvirtinti tik specialistai, įvertinę kilmę, dokumentus ir patį objektą.

  • „Mattel“ pristatė Miley Cyrus Barbie: kuo išskirtinė lėlė ir kodėl tai svarbus žingsnis prekės ženklui

    „Mattel“ pristatė Miley Cyrus Barbie: kuo išskirtinė lėlė ir kodėl tai svarbus žingsnis prekės ženklui

    Žaislų gamintoja „Mattel“ pristatė naują garsenybių serijos Barbie lėlę, sukurtą bendradarbiaujant su JAV atlikėja ir aktore Miley Cyrus. Bendrovė teigia, kad šis modelis skirtas įamžinti atlikėjos kultūrinį pėdsaką ir jos žinutę apie saviraiškos laisvę.

    Naujoji Barbie kuriama pagal Miley Cyrus įvaizdį iš muzikinio vaizdo klipo „Golden Burning Sun“. Lėlės dizainą parengė kūrėjas Javi Meabe, o aprangoje dominuoja Alaïa įkvėptas stilius: dirbtinės odos kelnės, gobtuvas, juodi aukštakulniai ir mikrofonas.

    „Barbie man yra asmeninė svajonė. Tai dalykas, kurio niekada neperaugsiu, nes ji keičiasi kartu su manimi“, – rašė Miley Cyrus.

    Šis leidimas tęsia „Mattel“ kryptį, kai Barbie vis dažniau pristatoma kaip popkultūros, mados ir muzikos simbolis, o ne tik tradicinis žaislas. Pastaraisiais metais bendrovė bendradarbiavo su įvairiais atlikėjais ir žinomais vardais, taip stiprindama kolekcinių leidimų segmentą.

    Rinkodaros požiūriu tokios partnerystės padeda pasiekti kelias auditorijas vienu metu: vaikus, kurie Barbie atranda kaip žaidimo objektą, ir suaugusius kolekcininkus, kuriems svarbi istorija, dizainas bei riboto leidimo vertė. Po „Barbie“ filmo sėkmės prekės ženklas taip pat išgyvena naują paklausos bangą, o garsenybių serijos leidimai tampa viena iš strategijų šį susidomėjimą išlaikyti.

    „Darau daug dalykų, bet vienas, kuriuo labiausiai didžiuojuosi, yra muzika. Ir ši mano Barbie tai puikiai atspindi“, – sakė Miley Cyrus.

  • Kanada debiutuos „Eurovizijoje“: po EBU sprendimo paaiškėjo, kur ir kada ją išvysime scenoje

    Kanada debiutuos „Eurovizijoje“: po EBU sprendimo paaiškėjo, kur ir kada ją išvysime scenoje

    Kanada atveria duris į konkursą

    Kanada kitais metais pirmą kartą dalyvaus „Eurovizijos“ dainų konkurse. Tai būtų pirmas naujas prie konkurso prisijungęs kraštas nuo 2015 metais įtrauktos Australijos, o sprendimą lėmė transliuotojų struktūroje įvykę pokyčiai.

    Organizatoriai paskelbė, kad Kanados visuomeninis transliuotojas CBC/Radio-Canada tapo pilnateisiu Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu. Šis statusas suteikia teisę teikti paraišką dalyvauti konkurse, o Kanados pasirodymas numatomas pusfinaliuose.

    Kaip bus renkamas Kanados atstovas

    CBC/Radio-Canada nurodė, kad artimiausiais mėnesiais pateiks daugiau informacijos, kaip bus atrenkamas Kanados atstovas. Kol kas neįvardijama, ar bus rengiama nacionalinė atranka, ar pasirinktas vidinis atrankos modelis, kaip tai daro dalis šalių.

    Sprendimas vertinamas kaip galimybė Kanados atlikėjams pasiekti vieną didžiausių pasaulio muzikinių televizinių auditorijų. Pastaraisiais metais „Eurovizija“ ypač stipriai augino tarptautinį matomumą per transliacijas ir srautines platformas, todėl dalyvavimas tampa reikšmingu karjeros šuoliu ir už Europos ribų.

    „Mūsų dalyvavimas „Eurovizijos“ dainų konkurse, pradedant kitais metais Bulgarijoje, leis Kanados talentui atsiskleisti vienoje garsiausių pasaulio muzikos scenų“, – sakė CBC/Radio-Canada prezidentė ir generalinė direktorė Marie-Philippe Bouchard.

    „Tai taip pat leis žiūrovams Kanadoje ir toliau stebėti bei balsuoti, kaip jie darė ne vienerius metus, tik šįkart su papildomu jauduliu, kai scenoje bus atstovaujama jų šalis“, – pridūrė ji.

    Kur vyks konkursas ir kokiame fone

    Skelbiama, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Bulgarijoje 2027 metais. Šalies teisė rengti konkursą siejama su pergale prieš tai vykusiame finale, kurio baigtį lėmė itin įtemptas balsavimas.

    Vis dėlto konkurso organizavimą ir artėjančio sezono pasirengimą lydi politinės įtampos bei diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo. Dalis šalių buvo pasitraukusios iš konkurso, o ar jos sugrįš kitąmet, organizatoriai kol kas nepatvirtina.

    „Džiaugiamės, kad CBC/Radio-Canada, tapusi pilnateise EBU nare, gali dalyvauti, ir laukiame Kanados balso, kūrybiškumo bei energijos „Eurovizijos“ scenoje Bulgarijoje 2027 metais“, – sakė EBU „Eurovizijos“ dainų konkurso direktorius Martin Green.

    EBU atstovai taip pat primena, kad Kanada „Eurovizijos“ istorijoje jau turi simbolinį pėdsaką: Kanadoje gimusi Céline Dion 1988 metais laimėjo konkursą atstovaudama Šveicarijai. Tai dažnai minima kaip pavyzdys, kad konkursas seniai peržengė geografines ribas ir tapo platesnio kultūrinio lauko reiškiniu.

    Kanados auditorijos įsitraukimas, anot organizatorių, yra aukštas ir už Europos ribų: balsavime iš vadinamojo „likusio pasaulio“ kanadiečiai pastaruoju metu buvo tarp aktyviausių. Tai – vienas argumentų, kodėl Kanados įtraukimas laikomas ne tik simboliniu, bet ir pragmatišku žingsniu siekiant auginti konkurso tarptautinę rinką.

  • Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobeleno paroda Londone dar neprasidėjo, tačiau bilietų prekyba jau virto išbandymu lankytojams. Britų muziejus, kuris eksponuos vieną garsiausių Europos tekstilės kūrinių, pranešė, kad atsidarius registracijai jo svetainė sulaukė milžiniško srauto.

    Skelbiama, kad bilietų rezervavimo dieną virtualioje eilėje vienu metu buvo daugiau kaip 76 000 žmonių, o laukimo laikas kai kuriems siekė iki 9 valandų. Muziejus iš anksto buvo įspėjęs, kad sistema gali būti perkrauta, tačiau, kaip matyti iš duomenų, paklausa pranoko lūkesčius.

    „Vis dar rekomenduojama bilietus rezervuoti internetu, tačiau laukimo laikas gali siekti iki 9 valandų“, – buvo nurodyta muziejaus svetainėje.

    Nepaisant piko, bilietų sistema, pasak stebėjusiųjų, veikė ir iš esmės atlaikė srautą. Toks susidomėjimas išryškina bendrą pastarųjų metų tendenciją: didelės tarptautinės parodos vis dažniau reikalauja išankstinės rezervacijos, o bilietai tampa ribotu ištekliumi, ypač kai kalbama apie ikoninius eksponatus.

    Paroda Britų muziejuje planuojama nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos. Brangiausias bilietas kainuos iki maždaug 39 eurų, todėl daliai lankytojų iššūkiu tampa ne kaina, o galimybė apskritai prisijungti ir užsitikrinti norimą laiką.

    Retas išvykimas iš Normandijos

    Bajė gobelenas įprastai eksponuojamas Normandijoje, Prancūzijoje, ir kelionės už savo nuolatinės vietos ribų jam itin retos. Skelbiama, kad tai vienas iš nedaugelio atvejų per visą jo istoriją, kai kūrinys išvežamas, o kai kurie šaltiniai tai apibūdina kaip pirmą tokio masto rodymą kitame muziejuje per maždaug tūkstantį metų.

    Istoriškai gobelenas buvo perkeltas ir per Napoleono kampanijų laikotarpį, taip pat per Antrąjį pasaulinį karą, kai kultūros vertybės Europoje buvo saugomos nuo karo grėsmių. Būtent todėl kiekvienas naujas jo transportavimo planas kelia ne tik visuomenės smalsumą, bet ir ekspertų dėmesį.

    Kodėl gobelenas toks svarbus?

    Šis maždaug 68,38 metro ilgio siuvinėtas audinys pasakoja apie 1066 metų Normandijos užkariavimą Anglijoje ir Vilhelmo Užkariautojo žygį. Istorikai jį neretai vadina politinės propagandos kūriniu, nes pasakojimas pateikiamas iš normanų perspektyvos ir formuoja aiškią įvykių interpretaciją.

    Įdomu tai, kad dalis tyrėjų teigia, jog pats kūrinys greičiausiai buvo pagamintas Anglijoje, nors vėliau tapo Normandijos simboliu. Dėl savo amžiaus, meninės vertės ir istorinio pasakojimo gobelenas laikomas vienu svarbiausių viduramžių Europos artefaktų.

    Transportavimo rizikos ir griežtas protokolas

    Konservatoriai pabrėžia, kad pervežimas yra vienas jautriausių šio projekto etapų. Tūkstantmetis audinys yra pažeidžiamas vibracijai, o kai kuriose vietose jau anksčiau buvo fiksuoti įplyšimai ir nusidėvėjimas, todėl keliami itin griežti reikalavimai temperatūros, drėgmės ir mechaninių apkrovų kontrolei.

    Tokie protokolai dideliuose muziejuose tapo įprasti, tačiau Bajė gobeleno atvejis išsiskiria mastu ir rizika: reikia užtikrinti ne tik saugų pervežimą, bet ir tinkamas eksponavimo sąlygas, kad lankytojų srautai, apšvietimas ir aplinkos parametrai nepakenktų pačiam audiniui.

    Britų muziejaus bilietų eilės rodo, kad paroda gali tapti vienu didžiausių 2026–2027 metų kultūros įvykių Londone. Lankytojams tai reiškia paprastą dalyką: norint pamatyti Bajė gobeleną, planuoti gali tekti gerokai iš anksto.

  • Maltoje prasidėjo Yorgeno Fenecho teismas: prokuratūra sieja jį su žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymu

    Maltoje prasidėjo Yorgeno Fenecho teismas: prokuratūra sieja jį su žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymu

    Maltoje trečiadienį prasidėjo verslininko Yorgeno Fenecho teismas: jis kaltinamas organizavęs tiriamosios žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymą. 53 metų žurnalistė žuvo, kai netoli namų jos automobilyje sprogo bomba, o byla iki šiol laikoma viena ryškiausių išpuolių prieš spaudos laisvę Europoje.

    D. Caruana Galizia savo tyrimuose nuosekliai kėlė korupcijos klausimus ir viešino ryšius tarp verslo bei politikos elito. Jos nužudymas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Malta atsidūrė dėmesio centre dėl teisės viršenybės ir valstybės institucijų veikimo.

    „Praėjus devyneriems metams po mano mamos nužudymo, žmogus, kaltinamas užsakęs šį nusikaltimą, stoja prieš teismą“, – sakė žurnalistės sūnus Paulas Caruana Galizia.

    Šeimos advokatas Jasonas Azzopardi patvirtino, kad teismo procesas startavo, o kaltinamasis dalyvavo posėdyje. Prokuratūra teigia, kad verslininkas galėjo siekti pašalinti žurnalistę, kai ši artėjo prie publikacijos, galėjusios pakenkti jo artimos aplinkos reputacijai.

    Byla, sukrėtusi Maltą

    D. Caruana Galizia nužudymas peraugo į politinę krizę ir 2020 metais baigėsi tuometinio ministro pirmininko Josepho Muscato atsistatydinimu. Visuomenėje kilo masiniai protestai, o valdžia buvo kaltinama toleravusi aplinką, kurioje įtakingi asmenys galėjo jaustis nebaudžiami.

    2021 metais paskelbta vieša valstybinė tyrimo išvada nurodė, kad valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės dėl susiformavusios nebaudžiamumo atmosferos. Tyrėjai taip pat akcentavo, kad žurnalistė prieš mirtį patyrė politinį spaudimą, viešus išpuolius ir sistemingą menkinimą.

    Kas žinoma apie įtariamuosius

    Y. Fenechas buvo sulaikytas 2019 metais, kai, pareigūnų teigimu, bandė išplaukti iš Maltos savo jachta. Tyrime lūžiu tapo tarpininko parodymai, kai jam buvo pasiūlyta malonė mainais į informaciją apie nusikaltimo organizatorius ir dalyvius.

    Iki šiol penki asmenys nuteisti dėl šio nužudymo: dalis jų pripažinti kaltais dėl sprogmens tiekimo ir atakos įvykdymo. Tarp nuteistųjų yra ir trys vykdytojai, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmes.

    Teismo eiga ir ginčai

    Byloje buvo ir procesinių ginčų: teismas anksčiau atmetė Y. Fenecho prašymą panaikinti jo pirminius parodymus policijai po sulaikymo. Gynyba tvirtino, kad tuomet jis galėjo būti paveiktas narkotinių medžiagų, tačiau ši pozicija neįtikino teismo.

    Procesas atidžiai stebimas tarptautinių organizacijų, vertinančių spaudos laisvės padėtį ir rezonansinių bylų baigtį. Teismo sprendimas gali tapti svarbiu precedentu, parodančiu, ar Malta pajėgi užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus, susijusius su aukščiausiais valdžios ir verslo sluoksniais.