CP v2

Category: Kultūra

  • Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Ką planuoja Europos Parlamentas

    Europos Parlamentas rengiasi pradėti procedūrą prieš Europos suverenių tautų partiją (ESN) – europinę politinę partiją, vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas. Sprendimo esmė – patikrinti, ar ESN laikosi pamatinių Europos Sąjungos vertybių.

    Jei būtų nustatyta, kad ESN šių vertybių neatitinka, organizacija galėtų netekti europinės politinės partijos registracijos. Kartu tai reikštų ir galimą finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto praradimą.

    Kas inicijavo patikrą ir kas vyks toliau

    Procedūrą inicijavo daugiau kaip 180 Europos Parlamento narių, pasirašiusių prašymą aktyvuoti patikros mechanizmą. Vertinimą turėtų atlikti Europos politinių partijų ir fondų institucija (APPF), kuri prižiūri europinių partijų atitiktį taisyklėms.

    Europos Parlamentas artimiausiomis dienomis Strasbūre balsuos, ar oficialiai pradėti procesą. Europos Parlamento pareigūnai nurodo, kad pagrindinės frakcijos – Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei „Renew Europe“ – remia šį žingsnį, todėl prašymas turėtų būti patvirtintas.

    Kuo ESN skiriasi nuo frakcijos Parlamente

    ESN, kaip europinė politinė partija, yra atskiras juridinis vienetas nuo ESN politinės grupės Europos Parlamente. Politinės grupės – tai frakcijos, vienijančios europarlamentarus Parlamente, o europinės partijos – nacionalinių partijų aljansai Europos Sąjungos lygmeniu, turintys teisę į finansavimą pagal nustatytas taisykles.

    Net jei ESN netektų europinės partijos statuso, tai automatiškai nereiškia sankcijų europarlamentarams ar pačiai frakcijai Europos Parlamente. Pagrindinis tokio sprendimo poveikis būtų susijęs su partijos registracija ir finansavimu, o ne su mandatų galiojimu.

    „ESN partija kaltinama nepagarba Europos vertybėms vien todėl, kad kalba apie realias europiečių problemas. Žodžio laisvė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, o politiniai nesutarimai turėtų būti sprendžiami diskusijomis“, – sakė ESN atstovas spaudai.

    APPF jau anksčiau institucijoms buvo pateikusi signalus apie faktus, galinčius kelti abejonių dėl atitikties pamatinėms vertybėms, tokioms kaip pagarba žmogaus orumui, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises. Toliau procedūroje numatyta, kad ESN gaus pastabas ir galės imtis korekcinių veiksmų, o galutinį sprendimą dėl registracijos APPF priims įvertinusi atsakymus.

    Net ir priėmus galutinį sprendimą, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba dar turėtų galimybę jį peržiūrėti ar panaikinti. Tai reiškia, kad procesas gali užtrukti, o jo baigtis priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo teisinių argumentų bei procedūrinių terminų.

  • JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    Sprendimas artėja

    JAV Federalinis rezervų bankas per artimiausias keturias savaites turėtų apsispręsti, ar kelti bazines palūkanų normas. Tai Europos Centrinio Banko forume Sintroje (Portugalija) pareiškė JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, posėdyje laukia diskusija, tačiau iš anksto nebuvo duota aiškių užuominų, kuria kryptimi pasisuks sprendimas. Investuotojams tai svarbu, nes net ir menkiausi signalai dėl palūkanų dažnai pajudina akcijų, obligacijų ir valiutų rinkas.

    „Kai tik įeisime į tą kambarį ir uždarysime duris, mūsų laukia rimta diskusija“, – sakė Kevinas Warshas.

    Infliacija ir energija išlieka rizika

    Centrinių bankų sprendimus šiuo metu labiausiai lemia infliacijos trajektorija ir rizikos, susijusios su energijos kainomis. Europoje pastaruoju metu infliacijos spaudimą didino įtampos Artimuosiuose Rytuose padariniai, todėl Europos Centrinis Bankas birželio 11 dieną pakėlė palūkanų normas.

    Nors derybos tarp JAV ir Irano rinkoms suteikė daugiau ramybės, Europos Centrinio Banko modeliavimas rodo, kad infliacija euro zonoje gali negrįžti prie 2 proc. tikslo iki 2027 metų. JAV centrinis bankas taip pat siekia 2 proc. ilgalaikės infliacijos, tačiau iki šiol palūkanas laikė stabilias.

    DI bumas keičia skaičiavimus

    Kevinas Warshas pabrėžė, kad infliaciją formuoja ne vien energijos kainos: vis didesnę reikšmę įgauna investicijų bumas, kurį skatina dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, įmonės sparčiai didina kapitalo išlaidas, tikėdamosi produktyvumo augimo ir didesnės ekonomikos pasiūlos.

    Jei investicijos į DI infrastruktūrą ir susijusias technologijas iš tiesų padidins ekonomikos pajėgumus, tai gali reikšti mažesnį kainų spaudimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tokios investicijos gali kelti paklausą, didinti darbo jėgos ir energijos poreikį, todėl centriniai bankai turi įvertinti, ar šis impulsas taps papildomu infliacijos šaltiniu.

    „DI šokas skatina kapitalo išlaidų bumą, o mūsų užduotis yra įvertinti, ar tai infliaciška, ar ne“, – sakė Kevinas Warshas.

    Analitikams ir rinkoms artėjantis Federalinio rezervų banko sprendimas svarbus ir dėl to, kad palūkanų kryptis JAV dažnai persiduoda visam pasauliui: brangesnis skolinimasis veikia būsto rinką, verslo investicijas, vartojimą ir valdžios skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to ateinančios savaitės bus ypač jautrios naujiems duomenims apie infliaciją, užimtumą ir ekonomikos augimą.

  • Mokslininkai perspėja: 1,7 mln. palydovų gali praskaidrinti nakties dangų ir trikdyti astronomiją

    Mokslininkai perspėja: 1,7 mln. palydovų gali praskaidrinti nakties dangų ir trikdyti astronomiją

    Į orbitą veržiasi megažvaigždynai

    Europos pietinė observatorija perspėja, kad planai per artimiausius metus į Žemės orbitą iškelti iki 1 700 000 palydovų gali turėti itin neigiamų pasekmių astronomijai. Naujas tyrimas skaičiuoja, kaip dideli ir ryškūs palydovų žvaigždynai didintų dangaus šviesumą ir apsunkintų antžeminių teleskopų darbą.

    Šiuo metu orbitoje jau yra apie 14 000 palydovų, o jų skaičius pastaraisiais metais smarkiai augo dėl komercinių ryšio projektų. Tačiau, mokslininkų teigimu, dabar matomas augimas tėra pradžia, jei reguliuotojai leis įgyvendinti ambicingiausius planus.

    Kodėl palydovai trukdo stebėjimams

    Pagrindinė problema astronomams yra ryškūs palydovų pėdsakai dangaus nuotraukose: palydovui kertant stebimą lauką, jis palieka šviesią juostą, kuri gali sugadinti kadrą ir uždengti silpnus tolimų objektų signalus. Didėjant palydovų skaičiui, tokių pėdsakų tikimybė auga, o dalis stebėjimų tampa mažiau patikimi arba visai netinkami.

    ESO astronomas Olivier Hainaut, vadovavęs tyrimui, pabrėžė, kad dabartinis poveikis dar yra valdomas, tačiau planuojamas šuolis iki 1 700 000 palydovų reikštų kokybinį lūžį.

    „Kai palydovas kerta stebimą vaizdą, jis palieka ryškų pėdsaką ir užgožia tai, kas yra už jo“, – sakė Olivier Hainaut.

    „Pastaraisiais metais tai vyksta, bet dar galima su tuo susitvarkyti. Tačiau jei nuo 14 000 pereisime prie 1 700 000, problemos taps labai rimtos“, – pridūrė jis.

    Ryškesnis dangus ir poveikis aplinkai

    Tyrime išskiriamas ir projektas „Reflect Orbital“, kuriuo siekiama į orbitą kelti didelius palydovus su veidrodžiais, galinčiais nukreipti saulės šviesą į Žemę ir taip suteikti apšvietimą naktį. ESO vertinimu, net ir tada, kai veidrodžiai nėra nukreipti į stebėtoją, sklaida gali padaryti tokius objektus itin ryškius, o tai reikštų papildomą šviesos taršą.

    Mokslininkai nurodo, kad ryškūs palydovų žvaigždynai gali paveikti ne tik profesionalią astronomiją. Didėjanti dirbtinė dangaus šviesa siejama su poveikiu žmogaus ir gyvūnų biologiniams ritmams bei ekosistemoms, o kosminių paleidimų mastas kelia klausimų dėl energijos sąnaudų ir aplinkos pėdsako.

    Be to, didžiulė palydovų koncentracija didina ir susidūrimų riziką, o tai gali skatinti kosminių šiukšlių grandininę reakciją, dar vadinamą Keslerio sindromu. Tokiu atveju naujų susidūrimų sukeliamų nuolaužų daugėjimas galėtų apsunkinti saugų naudojimąsi tam tikromis orbitomis.

    ESO ir partneriai ragina svarstyti ribą, kuri leistų išsaugoti mokslinių stebėjimų galimybes, ir siūlo siekti, kad orbitoje būtų ne daugiau kaip 100 000 palydovų. Taip pat akcentuojama, kad palydovai turėtų būti projektuojami taip, kad būtų kuo mažiau matomi plika akimi ir mažiau ryškintų nakties dangų.

    Sprendimai dėl dalies didžiausių projektų priklauso reguliuotojams, tarp jų ir JAV Federalinei ryšių komisijai. ESO teigimu, būtent reguliavimo institucijos dabar turės įvertinti, kaip suderinti komercinius planus su mokslo, aplinkos ir visuomenės interesu išsaugoti tamsų dangų.

  • 7 ištikimiausios šunų veislės: jos seka šeimininką žingsnis į žingsnį ir sunkiai pakelia vienatvę

    Kai kurių šunų ryšys su žmogumi toks stiprus, kad jie noriai seka paskui šeimininką po namus, laukia prie vonios durų ir sunkiai pakelia ilgesnį išsiskyrimą. Toks elgesys dažnai vadinamas ištikimybe, tačiau iš tiesų jis susijęs ir su veislės selekcija, temperamentu, socializacija bei kasdieniais įpročiais.

    Daugelis žemiau minimų veislių šimtmečius buvo auginamos darbui kartu su žmogumi: ganymui, paieškai, gelbėjimui ar pagalbai kasdienėje veikloje. Dėl to joms ypač svarbus kontaktas, aiški rutina ir užduotys, o vienatvė be užimtumo gali virsti stresu, destruktyviu elgesiu ar nuolatiniu lojimu.

    Vokiečių aviganis

    Vokiečių aviganis laikomas viena lojalumo simbolių tapusių veislių, nes jis greitai prisiriša prie vieno žmogaus arba visos šeimos. Ši veislė dažnai siejama su tarnyba policijoje, gelbėjimo operacijomis, pėdsekyste ir darbu kaip šuo vedlys, nes geba ilgai išlaikyti dėmesį ir dirbti komandoje.

    Gerai išauklėtas aviganis ne tik saugo teritoriją, bet ir jautriai reaguoja į šeimininko nuotaiką, dažnai renkasi būti šalia, kai žmogui sunku. Kad ištikimybė netaptų nerimu, tokiam šuniui būtini kasdieniai pasivaikščiojimai, protinės užduotys ir aiškios ribos namuose.

    Labradoro retriveris ir auksaspalvis retriveris

    Labradorai ir auksaspalviai retriveriai garsėja noru dalyvauti visame šeimos gyvenime, todėl jų ištikimybė dažnai pasireiškia nuolatine draugija. Šios veislės paplitusios ir kaip terapiniai bei asistentai šunys, nes paprastai yra socialios, orientuotos į žmogų ir lengviau skaito emocijas.

    Retrieveriams svarbu būti įtrauktiems: jie nori eiti kartu, mokytis komandų, nešti žaislą ar tiesiog gulėti šalia. Ilgos vienatvės atveju ypač padeda iš anksto suformuota rutina, pakankamas fizinis krūvis ir užimtumas, kad prisirišimas neperaugtų į išsiskyrimo nerimą.

    Borderkolis, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, škotų aviganis koli ir bokseris

    Borderkolis laikomas viena protingiausių veislių, o jo ištikimybė dažnai matoma per nuolatinį pasirengimą bendradarbiauti: jis seka gestus, balso toną ir nori turėti užduotį. Be veiklos borderkolis gali greitai nuobodžiauti, todėl prisirišimas ypač sustiprėja, kai žmogus tampa pagrindiniu užimtumo šaltiniu.

    Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis neretai apibūdinamas kaip itin žmogui artimas šuo, linkęs būti ant kelių ar šalia bet kuriuo metu. Škotų aviganis koli paprastai yra jautrus šeimos atmosferai ir mėgsta ramiai būti kartu, o bokseris dažnai išsiskiria stipriu prisirišimu, budrumu ir noru dalyvauti namų ritmuose.

    Vis dėlto ištikimybė nėra vien veislės „etiketė“. Tvirtą ryšį kuria nuoseklus auklėjimas, socializacija, pasitikėjimas ir kokybiškai kartu praleistas laikas, todėl kartais pačiu ištikimiausiu tampa ne kilmingas šuo, o prieglaudoje sutiktas mišrūnas, radęs savo žmogų.

  • Michalinos Wisłockos 105-osios: kaip „Sztuka kochania“ pakeitė lenkų požiūrį į intymumą

    Lenkų gydytoja ir seksologė Michalina Wisłocka liepos 1 dieną būtų minėjusi 105-ąsias gimimo metines. Plačiojoje visuomenėje ji labiausiai išgarsėjo kaip 1978 metais pasirodžiusio populiaraus mokslo vadovo „Sztuka kochania“ autorė, tapusi viena ryškiausių intymumo temų „atšilimo“ figūrų Lenkijoje.

    Knyga labai greitai virto deficitu: jos ieškota knygynuose, žmonės laukė eilėse, o turintieji egzempliorių dažnai jį skolino kitiems. Oficialiai nurodomas bendras tiražas siekė apie 7 000 000 egzempliorių, o be to, plito ir neoficialios kopijos, kurios dar labiau didino leidinio legendą.

    Wisłocka rašė paprastai ir dalykiškai, vengdama vulgarios kalbos, tačiau kartu neslėpdama esminių dalykų, kuriuos tuo metu gaubė tabu. Ji aptarė kontracepciją, lytinės sveikatos klausimus, vienišų žmonių seksualinius poreikius ir porų intymumo įvairovę, akcentuodama, kad informacija turi mažinti gėdą, o ne ją didinti.

    Autorė seksą apibrėžė ne kaip vien fiziologinį veiksmą, o kaip santykių dalį, glaudžiai susijusią su pagarba, švelnumu ir partneryste. Tokia perspektyva leido kalbėti apie intymumą kaip apie komunikaciją ir tarpusavio atsakomybę, o ne vien „techniką“ ar taisyklių rinkinį.

    Wisłockos veikla neapsiribojo vien knyga: ji prisidėjo prie sisteminių pokyčių medicinos ir švietimo srityse, dirbo su nevaisingumo problemomis, konsultavo dėl šeimos planavimo ir skleidė žinias apie kontracepciją. Ji siejama su sąmoningos motinystės ir šeimos planavimo idėjų įtvirtinimu, taip pat su darbu Varšuvoje veikiančiose institucijose, kurios rūpinosi šia sritimi.

    Jos indėlis buvo pripažintas ir oficialiai: 1997 metų rugsėjo 9 dieną Wisłocka apdovanota Lenkijos atgimimo ordino Karininko kryžiumi. Nors ji mirė 2005 metais, jos palikimas išlieka kaip priminimas, kad visuomenės sveikatai svarbi ne tik medicina, bet ir atvira, pagarbi kalba apie santykius.

    Šiandien, kai seksualinis švietimas Europoje vis dar kelia diskusijų, Wisłockos istorija primena, kaip stipriai vienas aiškiai parašytas, plačiai pasklidęs tekstas gali paveikti viešąją kultūrą. Pagrindinė jos žinutė išlieka aktuali: kokybiškas intymus gyvenimas prasideda nuo žinių, ribų suvokimo ir sąžiningo pokalbio.

  • Romanovų žudynių išvengusi Marija Fiodorovna: kaip našlė imperatorienė pabėgo iš Rusijos

    Danijos princesė Dagmara, Rusijoje tapusi Marija Fiodorovna, į Romanovų dinastijos istoriją įėjo kaip viena ryškiausių imperijos figūrų ir moteris, kuriai pavyko išvengti šeimos tragedijos. Jos likimas susiklostė paradoksaliai: iš pradžių ji buvo sužadėta sosto įpėdiniui Nikolajui, tačiau šiam mirus ištekėjo už jo brolio Aleksandro, vėliau tapusio caru Aleksandru III.

    Prieš vestuves Dagmara atsisakė liuteronybės, priėmė stačiatikybę ir naują vardą, o Rusijos dvare greitai tapo matoma ir įtakinga. Šaltiniai, aprašantys ano meto rūmų gyvenimą, pabrėžia ir asmeninį poros kontrastą: ji mėgo ceremonialą ir visuomeninį gyvenimą, o Aleksandras III buvo santūrus, griežtas, labiau linkęs į tvarką nei į spindesį.

    Šeimoje augo šeši vaikai, tarp jų ir būsimasis caras Nikolajus II. Marijos Fiodorovnos padėtis iš esmės pasikeitė po vyro mirties: ji tapo našle imperatoriene, o pirmą vietą rūmų hierarchijoje užėmė sūnaus žmona Aleksandra Fiodorovna, su kuria santykiai ilgainiui tapo įtempti.

    Įtaka dvare ir konfliktai

    Pirmaisiais Nikolajaus II valdymo metais Marija Fiodorovna išliko autoritetu, į kurį jaunas valdovas dažnai rėmėsi. Tačiau artėjant Pirmajam pasauliniam karui ir didėjant politinei įtampai, motinos ir sūnaus požiūriai vis dažniau išsiskyrė, o atstumas tarp jų didėjo.

    Vienas aštriausių nesutarimų taškų tapo Grigorijaus Rasputino vaidmuo. Marija Fiodorovna buvo tarp ryžtingų jo įtakos priešininkių, laikė tai grėsme monarchijos reputacijai ir bandė įtikinti aplinką riboti jo priėjimą prie šeimos, tačiau Aleksandra Fiodorovna Rasputinu pasitikėjo, todėl konfliktas gilėjo.

    1917 metų sukrėtimai imperiją stūmė į lūžį, o žinia apie Nikolajaus II atsisakymą sosto Mariją Fiodorovną pasiekė jai esant toliau nuo sostinės. Šis etapas tapo pradžia laikotarpio, kai Romanovų šeima buvo išblaškyta, o jų likimą ėmė lemti nebe rūmų protokolas, bet revoliucijos logika.

    Romanovų žudynės ir pabėgimas

    Po revoliucijos Marija Fiodorovna pasitraukė į Krymą, kuris tam tikrą laiką liko ne bolševikų kontrolėje. Būtent ši aplinkybė tapo esmine, kodėl ji išvengė Romanovų šeimos žudynių, kai buvo nužudytas Nikolajus II, jo artimieji ir dalis tarnybos.

    Pasakojimuose apie šį laiką kartojasi viena detalė: ji ilgai atsisakė patikėti pranešimais apie nužudymą ir laukė patvirtinimų, nors pavojus artėjo. Vis dėlto galiausiai buvo priimtas sprendimas trauktis, o išvykimas iš Rusijos reiškė galutinį atsisveikinimą su šalimi, kurioje ji buvo imperatorienė.

    Emigracijoje ji kurį laiką glaudėsi pas artimuosius Didžiojoje Britanijoje, vėliau persikėlė į Daniją ir įsikūrė Hvidøre rezidencijoje. Ten ji tapo svarbiu rusų monarchistinės emigracijos simboliu ir atramos tašku žmonėms, kurie po revoliucijos prarado ne tik valstybę, bet ir socialinį pasaulį.

    Gyvenimo pabaiga ir sugrįžimas po mirties

    Marija Fiodorovna mirė 1928 metais tremtyje, toli nuo Rusijos, kurioje kadaise formavo rūmų toną. Jos istorija turėjo ir vėlyvą epilogą: 2006 metais palaikai buvo perkelti į Sankt Peterburgą ir perlaidoti šalia Aleksandro III, taip simboliškai sujungiant sutuoktinius, kuriuos išskyrė revoliucija ir emigracija.

    Šiandien Marijos Fiodorovnos biografija dažnai minima kaip priminimas, kad Romanovų dinastijos pabaiga nebuvo vien momentinė tragedija. Tai buvo ilgas skilimo procesas, kuriame susipynė asmeniniai konfliktai, politinės klaidos, karas ir visuomenės radikalizacija, o vienos šeimos likimas tapo visos imperijos žlugimo ženklu.

  • Ukrainos URM siūlo Lenkijai bendrą didvyrį: Marko Bezručkos idėja ir jos ribos istorijos ginče

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasiūlė Lenkijai simbolinį gestą: į Ukrainos nacionalinį panteoną įtraukti Marką Bezručką, Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenės generolą, siejamą ir su Lenkijos istorija. Lenkijos pusėje tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau kyla dėl skirtingo istorinių įvykių ir asmenybių vertinimo.

    Bezručka istoriniuose šaltiniuose minimas kaip vienas 1920 metų Lenkijos ir Ukrainos sąjungos prieš bolševikus karo veikėjų. Jis dalyvavo 1920 metų Kijevo kampanijoje ir prisidėjo prie Zamoščiaus gynybos nuo sovietinių pajėgų, todėl daliai lenkų jis yra priimtinas bendros kovos prieš sovietus simbolis.

    Panteono įstatymas ir politinis kontekstas

    Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Ukrainoje priimamas teisinis pagrindas nacionaliniam panteonui, o sprendimus dėl konkrečių asmenų perlaidojimo ar pagerbimo turėtų tvirtinti parlamentas. Numatyta, kad rekomendacijas teiks speciali taryba, į kurią būtų įtraukti Ukrainos nacionalinės atminties instituto atstovai, nepriklausomi istorikai ir visuomeninių organizacijų nariai.

    Lenkijoje dalis diplomatų ir politikų šį žingsnį vertina kaip pragmatišką signalą, jog Kyjivas ieško bendrų vardiklių santykiuose su Varšuva. Vis dėlto pabrėžiama, kad vienas simbolinis vardas savaime neišsprendžia gilesnių nesutarimų dėl atminties politikos ir istorinių interpretacijų.

    Kur slypi rizikos ir kodėl Lenkija išlieka atsargi

    Didžiausia Lenkijos pusės abejonė susijusi su tuo, kad panteono įstatymas nenumato uždaros ir aiškiai apibrėžtos kandidatų sąrašo logikos. Kritikai baiminasi, jog ateityje į oficialų pagerbimo lauką gali patekti ir asmenys, kuriuos Lenkija sieja su nusikaltimais prieš lenkų civilius, o tai vėl įpliesktų konfliktą.

    Tokias nuotaikas sustiprina ankstesni bandymai švelninti toną, kurie ne visada virsdavo ilgalaikiu proveržiu. Lenkijoje atkreipiamas dėmesys, kad net ir po bendrų deklaracijų ar simbolinių gestų Ukrainos viešojoje erdvėje periodiškai grįžta herojizavimo ginčai, ypač susiję su UPA vertinimu.

    „Tai pageidautinas ženklas, bet jis savaime negarantuoja kokybinio santykių pokyčio“, – sako su situacija susipažinę diplomatiniai šaltiniai.

    Ką galėtų reikšti kompromisas abiem pusėms

    Bezručkos figūra Kyjivui patogi tuo, kad ji leidžia kalbėti apie bendrą XX amžiaus pradžios kovą su bolševizmu, nesukeliant tiesioginių asociacijų su skaudžiausiais Lenkijos ir Ukrainos istoriniais lūžiais. Varšuvai tai gali būti proga išplėsti pozityvių atminties taškų žemėlapį, bet kartu išlaikyti principingą poziciją dėl temų, kurios Lenkijoje laikomos neperžengiamomis.

    Praktinis šio pasiūlymo testas bus ne pati idėja, o tolesni Kyjivo sprendimai: ar panteono politika iš tiesų taps labiau prognozuojama, ar ji liks priklausoma nuo vidaus politinių bangavimų ir karo meto simbolinės mobilizacijos.

  • Pruszcz Gdański: policija skubiai eskortavo sužalotą 20-metį į Gdansko ligoninę

    Pirmadienį, birželio 30 dieną, apie 11.00 valandą Pruszcz Gdański apylinkėse kelių policijos patrulis sulaukė neįprasto prašymo. Prie pareigūnų sustojo krovininis „Ford“, o vairuotojas paprašė kuo skubiau padėti pasiekti ligoninę Gdanske.

    29 metų vyras aiškino, kad automobilyje veža 20 metų kolegą, kuris netrukus prieš tai per nelaimingą atsitikimą neteko kairės rankos pirštų. Matydami būklės rimtumą pareigūnai nedelsdami įvertino situaciją ir susisiekė su budėtoju, kad suderintų veiksmus.

    Po suderinimo buvo nuspręsta organizuoti automobilio eskortą. Pareigūnai įjungė šviesos ir garso signalus ir važiavo priekyje, sudarydami sąlygas transportui su sužeistuoju greičiau ir saugiau judėti intensyvesnėmis atkarpomis Gdansko kryptimi.

    „Policininkai iš karto įvertino situaciją ir, suderinę veiksmus su budėtoju, nusprendė eskortuoti automobilį. Įjungę šviesos ir garso signalus jie pajudėjo Gdansko link, atlaisvindami kelią sužeistąjį vežusiam automobiliui“, – sakė asp. Karol Kościuk iš Pruszcz Gdański apskrities policijos komisariato.

    Policijos teigimu, sklandus pareigūnų darbas ir kitų eismo dalyvių reakcija leido sutrumpinti kelionės laiką. Po keliolikos minučių sužeistas 20-metis pasiekė ligoninę ir buvo perduotas medikams.

    Tokie eskortai taikomi išskirtinėse situacijose, kai laikas gali lemti gydymo sėkmę, o savarankiškas skubėjimas didina avarijos riziką. Pareigūnai primena, kad pamačius specialiųjų tarnybų signalus būtina laikytis Kelių eismo taisyklių ir sudaryti galimybę transportui pravažiuoti, nes kiekviena minutė gali būti kritinė.

  • Tragedija Kikuve: per lauko darbus 14-metė įtraukta po traktoriumi, aiškinamos nelaimės aplinkybės

    Trečiadienį po 13 valandos Kikuvo vietovėje, Buško apskrityje, per žemės ūkio darbus įvyko mirtina nelaimė. Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad vaikas buvo įtrauktas po žemės ūkio traktoriumi.

    Pasak Šventokšysko vaivadijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo, nukentėjusioji iš po transporto priemonės buvo ištraukta kitų žmonių. Į įvykio vietą atvykę medikai ir gelbėtojai ilgai vykdė gaivinimą, tačiau gyvybės požymių atkurti nepavyko.

    Policija patvirtino, kad žuvo 14 metų mergaitė. Pareigūnai įvykio vietoje atliko pirminius veiksmus ir pradėjo aiškintis tikslias aplinkybes, įskaitant tai, kaip nepilnametė atsidūrė šalia dirbančios technikos.

    Kas aiškinama po įvykio?

    Tiriant tokius atvejus paprastai vertinama, ar buvo laikomasi saugaus atstumo nuo veikiančios technikos, ar darbo vieta buvo tinkamai organizuota ir prižiūrima. Taip pat tikrinama, ar traktorius buvo naudojamas pagal saugos reikalavimus ir ar nebuvo techninių gedimų požymių.

    Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad ūkyje didžiausią riziką kelia judanti technika ir ribotas matomumas, ypač kai šalia yra vaikai ar paaugliai. Dėl to institucijos reguliariai ragina žemės ūkio darbų metu neleisti nepilnamečiams būti arti dirbančių agregatų ir užtikrinti aiškias saugos zonas.

    Policija nurodo, kad tyrimo eiga priklausys nuo surinktų liudijimų ir įvykio vietoje fiksuotų duomenų. Daugiau informacijos apie konkrečias tragedijos priežastis bus pateikta paaiškėjus tyrimo rezultatams.

  • Naujas ES mokestis pigioms siuntoms iš Kinijos: nuo 2026 metų papildoma rinkliava už prekių kategorijas

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje startuos pereinamasis laikotarpis, kuris keis pigių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimą. Pagal naują tvarką planuojama taikyti fiksuotą muitinę rinkliavą mažos vertės siuntoms, dažniausiai atkeliaujančioms iš Kinijos ir kitų Azijos rinkų.

    Svarbiausia detalė vartotojams yra tai, kad mokestis būtų siejamas ne su pačia siunta kaip pakuote, o su joje esančių prekių rūšių skaičiumi. Kitaip tariant, mokėtumėte už skirtingas prekių kategorijas, todėl vienoje siuntoje sudėjus daugiau skirtingų daiktų galutinė suma gali išaugti.

    Pagal aptariamą modelį pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2028 metų liepos 1 dienos būtų taikoma 3 eurų rinkliava už kiekvieną prekių poziciją pagal muitinės klasifikaciją. Jei siuntoje būtų vienos rūšies prekės, rinkliava būtų viena, tačiau skirtingų kategorijų atveju ji daugėtų.

    Europos Komisija šį pokytį sieja su sparčiai augančiais mažos vertės siuntų srautais ir administracine našta muitinėms. Pastaraisiais metais į ES kasmet patenka milijardai tokių siuntų, o didelę jų dalį sudaro drabužiai, telefonų priedai, smulki elektronika ir įvairios buities prekės.

    Formaliai muitinės skolininku dažniausiai būtų laikomas pardavėjas arba prekybos platforma, tačiau praktikoje kaštai paprastai persikelia į galutinę kainą. Tai reiškia, kad dalis iki šiol „impulsinių“ pirkinių, kai prekė kainuoja kelis eurus, o pristatymas būna minimalus, gali tapti mažiau patrauklūs.

    Taip pat svarbu, kad ši rinkliava nepakeistų pridėtinės vertės mokesčio taisyklių: PVM ir toliau būtų taikomas pagal galiojančią tvarką. Vartotojams tai reikštų, kad galutinę kainą gali sudaryti keli komponentai, o skaidrumas priklausys nuo to, kaip platformos pateiks mokesčius pirkimo metu.

    Pokyčiai labiausiai paliestų platformas, kurios dažnai siunčia prekes tiesiai iš sandėlių už ES ribų, tarp jų „AliExpress“, „Temu“, „Shein“, „Banggood“ ir „Alibaba“. Norint sumažinti galimas papildomas išlaidas, pirkėjams vis svarbesnis taps siuntimo pasirinkimas iš ES sandėlių, jei tokia alternatyva siūloma.