CP v2

Category: Kultūra

  • Kurmių invazija sode? Paprastas triukas su česnaku gali greitai sustabdyti naujus kurmiarausius

    Kurmių invazija sode? Paprastas triukas su česnaku gali greitai sustabdyti naujus kurmiarausius

    Kurmiarausiai vejoje dažnai atsiranda per naktį, o tvarkingas sklypas ima priminti statybų aikštelę. Nors kurmiai augalų neėda, jų po žeme kasami tuneliai gali pažeisti šaknis, sukelti grunto įdubimus ir sugadinti vejos estetiką. Dėl to vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kurie būtų veiksmingi, bet nekenktų aplinkai ir augintiniams.

    Viena populiariausių natūralių priemonių yra česnakas. Kurmiai didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme ir labai remiasi uosle, todėl aitrūs kvapai jiems ypač jautrūs. Česnake esantys sieros junginiai, ypač alicinas, gali sudaryti kvapo foną, kurio kurmiai vengia, nors rezultatas ne visada būna momentinis.

    Kaip naudoti česnaką tuneliuose?

    Paprasčiausias būdas yra rasti aktyvų tunelį prie šviežio kurmiarausio. Atsargiai praskleiskite žemę, į angą įdėkite 2–3 sutraiškytas česnako skilteles ir užberkite žemėmis, kad kvapas sklistų tunelio viduje. Svarbu skilteles sutraiškyti, nes taip išsiskiria daugiau kvapiųjų medžiagų.

    Kitas variantas – česnakinis užpilas, kurį galima supilti į tunelius. Vieną sutraiškytą česnako galvą užpilkite maždaug 1 litru karšto vandens, palikite pastovėti apie parą, o vėliau skystį naudokite ten, kur kurmiarausiai kartojasi. Po lietaus kvapas silpnėja, todėl procedūrą dažnai tenka kartoti.

    Kodėl poveikis ne visada greitas?

    Česnakas veikia kaip atbaidymo priemonė, o ne kaip „vienkartinis išvarymas“, todėl rezultatą dažniausiai lemia reguliarumas. Kai kuriuose sklypuose kurmiai gali kurį laiką persikelti į kitą vietą, o vėliau grįžti, ypač jei teritorijoje gausu jų maisto, pavyzdžiui, sliekų ir vabzdžių lervų. Dėl to kvapo barjerą verta formuoti ne vienoje vietoje, o per kelis taškus, ypač ties sklypo pakraščiais.

    Praktikoje žmonės kartais naudoja ir stipresnį kvapo „koncentratą“, kai sutraiškytos skiltelės kelias dienas laikomos augaliniame aliejuje, o vėliau skystis praskiedžiamas vandeniu. Toks mišinys gali ilgiau išsilaikyti dirvoje, tačiau jį reikia naudoti atsargiai, kad neužlietumėte vejos ir nepaskatintumėte nemalonaus kvapo ten, kur vaikštoma ar žaidžia vaikai.

    Ką dar svarbu žinoti apie kurmius?

    Kurmiai yra saugomi kai kuriose šalyse kaip ekosistemos dalis, nes jie purena dirvą ir mažina kai kurių dirvos kenkėjų kiekį, tačiau privačiame sklype jų daroma žala dažnai nusveria naudą. Svarbu nepainioti kurmių su pelėnais ar kurkliais: jei matote nugraužtas šaknis ar pažeistus gumbus, kaltininkas gali būti kitas gyvūnas. Teisingas „kaltininko“ nustatymas padeda pasirinkti tinkamiausią priemonę.

    Nėra vieno būdo, kuris visais atvejais užtikrintų 100 proc. rezultatą, todėl česnaką verta derinti su kitomis humaniškomis priemonėmis, pavyzdžiui, mažinant kurmiams patrauklias sąlygas ar stebint, kur atsiranda aktyviausi tuneliai. Vis dėlto dėl paprastumo, kainos ir saugumo česnakas išlieka vienu dažniausiai išbandomų sprendimų, kai norisi apsieiti be chemijos.

  • Ewa Drzyzga parodė karščio stiliaus triuką: šios kelnės lieknina ir formuoja figūrą

    Ewa Drzyzga parodė karščio stiliaus triuką: šios kelnės lieknina ir formuoja figūrą

    Ewa Drzyzga jau ne kartą įrodė, kad moderni elegancija gali būti patogi ir kasdieniška. Šįkart žurnalistų renginiui ji pasirinko įvaizdį, kuris taikliai atitinka vasaros poreikius: atrodyti tvarkingai, bet neperkaisti.

    Pagrindiniu akcentu tapo aukšto liemens, plačių klešnių smėlio spalvos kelnės su plonomis vertikaliomis juostelėmis. Toks siluetas vizualiai pailgina kojas, išryškina liemenį ir sukuria lengvesnę, proporcingesnę figūros liniją.

    Ne mažiau svarbi ir medžiaga: lengvas, krintantis audinys neaptempia kūno, todėl karštomis dienomis suteikia daugiau komforto. Stilistai pabrėžia, kad būtent laisvesni, „kvėpuojantys“ kirpimai vasarą padeda išlaikyti tvarkingą įvaizdį be papildomo diskomforto.

    Prie kelnių Ewa Drzyzga derino laisvesnio kirpimo palaidinę su dekoratyviu surišimu priekyje ir ilgomis, subtiliai rauktomis rankovėmis. Toks sprendimas subalansuoja platėjančias kelnes ir suteikia įvaizdžiui struktūros, bet išlaiko lengvumą.

    Drzyzga dažniausiai renkasi neutralią spalvų paletę, tokią kaip smėlio atspalviai, pastelės ar kitos ramios spalvos. Vis dėlto net ir minimalistiškame garderobe ryškesnį efektą gali sukurti vienas stipresnis akcentas, o šiuo atveju juo tapo būtent kelnės.

    Įvaizdį užbaigė rudas diržas, pabrėžiantis liemenį ir padedantis išlaikyti proporcijas, minimalistiniai papuošalai ir juodos aukštakulnės basutės. Tai priminimas, kad kartais pakanka vienos detalės, jog paprastas derinys atrodytų tarsi iš šventinio renginio.

  • Haalando mylimoji Teksase pavogė dėmesį: „Norvegijos“ marškinėliai ir kaubojiškas įvaizdis

    Haalando mylimoji Teksase pavogė dėmesį: „Norvegijos“ marškinėliai ir kaubojiškas įvaizdis

    Norvegijos futbolininko Erlingo Haalando mylimoji Isabel Haugseng Johansen Teksase pasirodė taip, kad tribūnose ją pastebėjo ne mažiau nei aikštėje vykstančias rungtynes. Arlingtono stadione ji pasirinko ryškų, bet paprastą derinį, aiškiai priderintą prie vietos nuotaikos ir sporto renginių mados.

    Johansen vilkėjo Norvegijos rinktinės raudonai mėlynus marškinėlius, kuriuos derino su džinsiniais šortais. Akcentu tapo bandanos motyvais dekoruotos detalės, o įvaizdį užbaigė šviesi kaubojiška skrybėlė ir tamsūs, siūlėmis išraiškingai dekoruoti batai.

    Toks kaubojiškas stilius Teksase nėra naujiena, tačiau sporto renginiuose jis pastaraisiais metais sugrįžo su nauja jėga. JAV populiarėjant vadinamajai western estetikai, stadione vis dažniau matomi kaubojiški auliniai batai, skrybėlės, džinsas ir ryškūs aksesuarai, o gerbėjai tai naudoja kaip būdą išsiskirti nuotraukose ir vaizdo įrašuose.

    Johansen su Haalandu sieja ne blizganti viešumo istorija, o bendras sportinis pagrindas. Dar paauglystėje jie susipažino Norvegijoje, Bryne klube, kuriame Haalandas žengė pirmuosius rimtesnius žingsnius futbolo pasaulyje, o Johansen pati žaidė moterų komandoje.

    Romantiški santykiai viešai įvardyti 2021 metais, dar iki ryškiausių Haalando karjeros etapų Anglijoje. 2024 metų pabaigoje pora sulaukė pirmagimio, o tai, kaip teigiama, dar labiau sustiprino jų norą saugoti privatumą.

    Skirtingai nei dalis sporto žvaigždžių partnerysčių, kuriose dominuoja socialinių tinklų matomumas, Johansen dažniau renkasi būti nuošalyje. Ji palaiko Haalandą tribūnose ir vengia kurti influencerės įvaizdį, o futbolininkas interviu ne kartą yra pabrėžęs, kad jam svarbiausia stabilumas ir ramybė už stadiono ribų.

    Tokie pasirodymai tribūnose vis dažniau tampa atskira sporto renginių kultūros dalimi. Gerbėjų apranga, ypač kai ją dėvi žinomesni žmonės, dažnai sukuria papildomą istoriją šalia rungtynių ir tampa lengvai plintančiu turiniu, kuris dėmesį perkelia nuo rezultato prie atmosferos.

  • Olivia Wilde parodė vasaros hitą: šios baltos oversize kelnės gelbsti per karščius

    Olivia Wilde parodė vasaros hitą: šios baltos oversize kelnės gelbsti per karščius

    Olivia Wilde Niujorke pademonstravo minimalistinę vasaros formulę, kurią nesunku atkartoti: juoda ir balta, keli kokybiški akcentai ir vienas esminis drabužis. Didžiausią dėmesį patraukė aktorės pasirinktos baltos laisvo silueto kelnės, kurios ypač tinka karštomis dienomis.

    Stilių ji kūrė derindama juodą trumpą marškinėlių tipo palaidinę, minkštus loaferius, juodą diržą ir akinius nuo saulės. Įvaizdis atrodė tvarkingai, bet neįpareigojančiai, o svarbiausia – išliko patogus, kai temperatūra kyla.

    Tokio tipo kelnės dažnai siejamos su biuro apranga, tačiau tinkamas kirpimas pakeičia viską. Wilde rinkosi oversize modelį su plačiomis klešnėmis ir vidutinio aukščio liemeniu, todėl siluetas nevaržo judesių ir leidžia odai kvėpuoti, o tai vasarą tampa vienu svarbiausių kriterijų.

    Priekyje esančios klostės suteikia elegancijos, todėl tos pačios kelnės gali tikti ir oficialesnėms progoms, ir kasdienai. Mados tendencijose pastaraisiais sezonais ryškėja posūkis į patogumą: laisvesni siluetai, mažiau aptemptų formų ir didesnis dėmesys audinių sudėčiai.

    Norint, kad tokios kelnės iš tiesų būtų gaivios per karščius, verta rinktis natūralius ar kvėpuojančius audinius. Dažniausiai rekomenduojami linas, plona medvilnė ir šilkas, nes jie mažiau kaista ir geriau garina drėgmę, o kartu atrodo prabangiau nei sintetiniai pakaitalai.

    Balta spalva taip pat praktiška, kai lauke tvanku, nes mažiau sugeria šilumą nei tamsūs atspalviai. Jei neramina permatomumas, pravartu ieškoti tankesnio audinio, pilnesnio pamušalo sprendimų arba rinktis kūno spalvos apatinius, kurie mažiau matosi po šviesiu drabužiu.

    Derinių galimybių – daug: prie baltų oversize kelnių tiks lininiai marškiniai, laisvi marškinėliai, palaidinė ant petnešėlių ar raštuota lengva palaidinė. Avalynę galima keisti pagal progą – nuo balerinų ir batelių žemu kulnu iki įsispiriamų sandalų ar patogių loaferių.

    Wilde pavyzdys primena paprastą taisyklę: kartais užtenka vieno gerai parinkto drabužio, kad net bazinis derinys atrodytų lyg apgalvotas iki smulkmenų. Laisvos, šviesios ir kokybiško audinio kelnės gali tapti tuo universaliu vasaros pirkiniu, kuris gelbsti ir mieste, ir kelionėse.

  • Karščiai ir šaldytuvas: viena klaida pakelia elektros sąskaitą – štai kokia temperatūra turi būti

    Karščiai ir šaldytuvas: viena klaida pakelia elektros sąskaitą – štai kokia temperatūra turi būti

    Per karščius šaldytuvas virtuvėje dirba gerokai intensyviau, nes jam tenka kompensuoti aukštesnę aplinkos temperatūrą. Dėl dažniau įsijungiančio kompresoriaus auga elektros sąnaudos, todėl net įprasti įpročiai gali virsti pastebimai didesne sąskaita.

    Viena dažniausių klaidų – bandymas „apsidrausti“ ir nustatyti kuo žemesnę temperatūrą šaldytuvo skyriuje. Tačiau praktikoje tai dažnai duoda priešingą efektą: kiekvienas papildomas laipsnis žemyn reiškia didesnį energijos poreikį, o dalis produktų, ypač vaisiai ir daržovės, gali pradėti prarasti kokybę ar net apšalti.

    Maisto saugai svarbiausia ne ekstremaliai šalta temperatūra, o stabilus režimas ir teisingas naudojimas. Plačiai taikoma rekomendacija namų ūkiams yra 3–4 laipsniai šaldytuve ir minus 18 laipsnių šaldiklyje, nes tai leidžia subalansuoti maisto laikymą ir energijos sąnaudas.

    Kita brangi klaida – į šaldytuvą dėti dar karštą maistą, tikintis greičiau jį „apsaugoti“. Tokiu atveju prietaisui tenka staigus šilumos krūvis, kompresorius dirba ilgiau, o viduje gali atsirasti daugiau kondensato, kas apsunkina temperatūros palaikymą ir trumpuoju laikotarpiu padidina elektros suvartojimą.

    Per karščius verta peržiūrėti ir šaldytuvo stovėjimo sąlygas. Kad įrenginys efektyviai atiduotų šilumą, jam būtina ventiliacija, todėl rekomenduojama palikti tarpelį nuo sienos, o galinę grotelių zoną laikyti švarią, kad dulkės nemažintų aušinimo efektyvumo.

    Jei turite modelį su „No Frost“ sistema, karštuoju sezonu tai gali būti privalumas, nes oras paskirstomas tolygiau ir mažėja šerkšno rizika. Vis dėlto didžiausią įtaką sąnaudoms dažniausiai daro kasdieniai įpročiai: kuo rečiau ir trumpiau varstomos durelės, tuo lengviau šaldytuvui išlaikyti nustatytą temperatūrą.

  • Mikologai įvardijo, kada grybai „sprogsta“: taikli taisyklė po lietaus ir ko vengti miške

    Mikologai įvardijo, kada grybai „sprogsta“: taikli taisyklė po lietaus ir ko vengti miške

    Prasidėjus vasarai į miškus patraukia grybautojai, tačiau geras laimikis dažniausiai priklauso ne nuo sėkmės, o nuo oro sąlygų. Grybų augimą lemia drėgmė ir šiluma: po lietaus grybiena prisigeria vandens, o tada pradeda formuoti vaisiakūnius.

    Palankiausias laikotarpis daugeliui rūšių yra tada, kai miške kelias dienas išsilaiko drėgna ir nėra kaitros. Dažniausiai intensyviausias augimas fiksuojamas, kai temperatūra siekia apie 15–25 laipsnius Celsijaus, o oro drėgnumas išlieka aukštas.

    Karščiai ir sausra grybams dažniausiai nepadeda. Esant ilgalaikiam sausam periodui, vaisiakūnių formavimasis sulėtėja arba visai sustoja, o miške pasirodę grybai greičiau sensta ir praranda kokybę.

    Praktinė taisyklė, kuri dažnai pasiteisina grybautojams, yra laukti maždaug 2–3 dienas po gausesnio lietaus. Būtent tada miško paklotė dar būna prisotinta drėgmės, o grybai spėja iškilti virš samanų ir lapų, todėl juos lengviau pastebėti.

    Skirtingos rūšys auga nevienodu tempu: dalis grybų po kritulių gali pasirodyti per parą, o kai kurių, ypač vertinamų baravykų, kartais tenka palaukti ilgiau. Todėl vienas apsilankymas miške ne visada atspindi realią situaciją, ypač jei lietus buvo trumpas ir vietinis.

    Patyrę grybautojai dažnai renkasi rytą, kai miškas vėsesnis, o rasa padeda lengviau įžiūrėti kepurėles tarp samanų. Be to, ankstyvas metas reiškia mažesnę kaitrą, todėl surinkti grybai lėčiau genda, ypač jei juos tenka neštis ilgesnį atstumą.

    Vieta taip pat svarbi: grybai dažniau randami ne tik palei takus, bet ir rečiau mindomose miško vietose, pakraščiuose, aikštelėse, nedideliuose reljefo pažemėjimuose, kur ilgiau laikosi drėgmė. Daug rūšių glaudžiai susijusios su tam tikrais medžiais, nes gyvena simbiozėje su jų šaknimis, todėl verta atkreipti dėmesį į medyną.

    „Jei nėra šimtu procentų aišku, koks tai grybas, saugiausia jo nerinkti“, – pabrėžia specialistai, primindami, kad apsinuodijimai nuodingais grybais gali baigtis sunkiomis komplikacijomis. Grybaujant svarbu atskirai laikyti neaiškius radinius, nepasikliauti vien programėlėmis ir, kilus menkiausiai abejonei, grybą palikti miške.

  • Mėsa ant prekystalio per karščius? Specialistai įspėja: tokio pirkinio geriau atsisakykite

    Mėsa ant prekystalio per karščius? Specialistai įspėja: tokio pirkinio geriau atsisakykite

    Užsitęsus karščiams, apsipirkimas turguje gali tapti ne tik maloniu ritualu, bet ir rizika sveikatai. Ypač tada, kai greitai gendantys produktai laikomi be šaldymo ar tiesioginiuose saulės spinduliuose.

    Mažesnė grėsmė paprastai kyla vaisiams ir daržovėms, tačiau su mėsa, žuvimi, pieno produktais ir kiaušiniais situacija visiškai kitokia. Aukšta aplinkos temperatūra spartina mikroorganizmų dauginimąsi, todėl maistas genda greičiau, o apsinuodijimo rizika didėja.

    Kas kelia daugiausia rizikos?

    Didžiausio dėmesio reikalauja mėsa ir mėsos gaminiai, taip pat žuvis, įvairūs pieno produktai ir patiekalai ar pusgaminiai su kiaušiniais. Tokie produktai turėtų būti laikomi šaldytuvuose ar šaldymo vitrinose, o ne ant prekystalio ar dėžėse po atviru dangumi.

    Perkant verta įvertinti, ar prekybos vietoje užtikrinamos higienos sąlygos, ar produktai apsaugoti nuo karščio ir ar pakuotės švarios bei nepažeistos. Jei kyla įtarimų dėl kvapo, išvaizdos, konsistencijos ar laikymo sąlygų, saugiausia sprendimą atidėti.

    „Jeigu kas nors kelia abejonių dėl higienos ar laikymo sąlygų, geriau tokio pirkinio atsisakyti“, – sako specialistai.

    Kaip saugiai apsipirkti karštą dieną?

    Planuojant apsipirkimą per kaitrą, pirmiausia į krepšį rekomenduojama dėti kambario temperatūroje laikomus produktus, pavyzdžiui, kruopas ar makaronus. Atšaldytus ir šaldytus produktus geriausia rinktis paskutinius, kad jie kuo trumpiau būtų šilumoje.

    Jeigu kelionė iki namų trunka ilgiau nei apie 30 minučių, verta naudoti termoizoliacinį krepšį ar šaltkrepšį. Grįžus namo nereikėtų delsti išpakuoti pirkinių: šaldomus ir šaldytus produktus būtina kuo greičiau padėti į šaldytuvą ar šaldiklį, vadovaujantis etiketėje nurodytomis laikymo sąlygomis.

    Į ką atkreipti dėmesį turguje?

    Prieš perkant svarbu pasižiūrėti, ar produkcija laikoma pavėsyje, ar prekiautojas turi veikiančią šaldymo įrangą, o paviršiai ir indai atrodo švarūs. Kiaušiniai turėtų būti švarūs ir laikomi tam skirtose dėžutėse, o pieno produktai parduodami sandariai uždarytuose induose.

    Karštomis dienomis net trumpas produktų laikymas nepakankamomis sąlygomis gali turėti pasekmių, todėl geriausia rinktis tik tuos pardavėjus, kurie užtikrina tinkamą temperatūros režimą. Atsargumas čia kainuoja mažiau nei galimas apsinuodijimas.

  • Italės per 5 minutes pasigamina salsa verde: šis žalias padažas atgaivina makaronus ir daržoves

    Italės per 5 minutes pasigamina salsa verde: šis žalias padažas atgaivina makaronus ir daržoves

    Norint, kad paprasti pietūs skambėtų itališkai, nereikia nei grietinėlės, nei sviesto, nei ilgo virimo. Italijoje vienas greičiausių sprendimų – salsa verde, šaltas žalias padažas iš žolelių, alyvuogių aliejaus, acto, česnako, kaparėlių ir ančiuvių.

    Šis padažas ryškiai žalias, gaivus, švelniai rūgštus ir sūrus, todėl ypač tinka tada, kai makaronams, keptoms daržovėms ar kiaušiniams norisi aiškaus skonio akcento. Kadangi salsa verde nėra kaitinama, daugiausia lemia ingredientų kokybė ir jų santykis.

    Salsa verde ištakos ir variacijos

    Nors pavadinimas reiškia tiesiog žalią padažą, idėja nėra vien itališka. Europoje yra giminingų versijų, pavyzdžiui, Prancūzijoje minima sauce verte, o Vokietijoje paplitusi žolelių pagrindu ruošiama Grüne Soße, dažnai papildoma pieno produktais ir kiaušiniais.

    Itališkoji salsa verde siejama su Šiaurės Italija, ypač Pjemontu, kur ji artima vietinei tradicijai ir dažnai patiekiama su sodresniais patiekalais. Rūgštis ir žolelių gaiva subalansuoja riebesnę mėsą, o ančiuviai suteikia umami gylį, nepadarydami skonio „žuviniu“.

    Kas svarbiausia šiame padaže?

    Klasikinės versijos pagrindas – didelis pluoštas petražolių, suteikiantis ir aromatą, ir spalvą. Antras ramstis – aukštos kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, sujungiantis tekstūrą ir skonį į vientisą masę.

    Dažniausiai įdedama ir česnako, kaparėlių, ančiuvių, šlakelis acto arba citrinos sulčių. Kai kuriuose namų receptuose atsiranda mėta ar bazilikas, o kartais įmaišomas smulkiai kapotas kietai virtas kiaušinis, kad padažas būtų švelnesnis.

    Kaip paruošti ir su kuo valgyti

    Salsa verde paprastai ruošiama smulkiai kapojant arba trumpai sutrinant trintuvu, kad padažas liktų gyvas, nevisiškai glotnus. Paruošus verta palaukti apie 10–15 minučių, kad aliejus „paimtų“ žolelių kvapą, o česnako aštrumas suminkštėtų.

    Šaldytuve padažą patogu laikyti sandariame indelyje iki 2–3 dienų, geriausia su plonu alyvuogių aliejaus sluoksniu viršuje. Jei jis sutirštėja, konsistenciją lengva atstatyti lašu aliejaus arba šaukšteliu makaronų virimo vandens.

    Kasdienėje virtuvėje salsa verde ypač tinka makaronams: pakanka įmaišyti padažą į karštus makaronus ir praskiesti trupučiu virimo vandens. Taip gaunamas lengvas, aromatingas užpilas be grietinėlės.

    Ne mažiau gerai jis pakeičia įprastus padažus daržovėms: keli šaukštai suteikia charakterio keptam žiediniam kopūstui, brokoliams, cukinijoms ar šparagams. Italijoje šis padažas dažnai derinamas ir su žuvimi, vištiena, kietai virtais kiaušiniais, o taip pat su skrudinta duona.

    Mitybos prasme toks pasirinkimas dera su Viduržemio jūros virtuvės logika: daugiau žolelių, alyvuogių aliejaus ir ryškaus skonio iš nedidelio kiekio ingredientų. Vis dėlto verta prisiminti, kad kaparėliai ir ančiuviai turi nemažai druskos, todėl sūriau besimaitinantys ar kraujospūdį prižiūrintys žmonės turėtų ragauti saikingai.

  • Hortensijos per kaitrą gali žūti per kelias valandas: paprastas triukas išgelbės žiedus

    Hortensijos per kaitrą gali žūti per kelias valandas: paprastas triukas išgelbės žiedus

    Vasaros karščio bangos vis dažniau tampa išbandymu sodams ir gėlynams, o hortensijos yra vienos jautriausių. Kaitri saulė ir sausas vėjas per trumpą laiką išgarina drėgmę iš lapų bei žiedų, todėl augalas ima vysti greičiau, nei spėja atsigauti.

    Jei hortensija auga atviroje, stipriai įkaitstančioje vietoje, pirmi požymiai paprastai matomi tą pačią dieną: nuleisti lapai, pakritę žiedynai, parudavę kraštai. Vien tik dažnesnis laistymas ne visada padeda, nes paviršinis drėkinimas sudrėkina tik viršutinį dirvos sluoksnį.

    Kaitros metu svarbiausia laistyti taip, kad vanduo pasiektų šaknis gilesniuose sluoksniuose. Praktinis triukas paprastas: laistant reikia gausiai sudrėkinti krūmo pagrindą, o ne apipurkšti lapus, ir tai daryti anksti ryte arba vakare, kai saulė jau nusileidusi.

    Ne mažiau svarbu sumažinti vandens garavimą iš dirvos. Tam tinka mulčiavimas, pavyzdžiui, pušų žieve, šiaudais ar kompostu, kuris padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir stabilizuoja dirvos temperatūrą aplink šaknų zoną.

    Jei hortensija pasodinta ypač saulėtoje vietoje, per karščius ją verta laikinai pridengti baltu agrodangos audiniu arba šešėliavimo tinklu. Vazonuose augančias hortensijas paprasčiausia perkelti į šviesią, bet nuo tiesioginių spindulių apsaugotą vietą, kad augalas nepatirtų nuolatinio perkaitimo.

    Karščio bangų metu geriau atsisakyti papildomo tręšimo ir neskubėti pašalinti perdžiūvusių žiedų. Trąšos gali dar labiau apkrauti streso patiriantį augalą, o žiedynų šalinimas kai kuriais atvejais atidengia apatinius pumpurus ir sumažina natūralią jų apsaugą.

    Specialistai pabrėžia, kad hortensijų būklė vasarą daro įtaką ir kitam sezonui: nusilpęs augalas paprastai prasčiau pasiruošia žiemai ir gali būti jautresnis ligoms. Todėl stebėti prognozes, laiku sureguliuoti laistymą ir laikinai suteikti pavėsį dažnai yra veiksmingiau nei bandyti gelbėti jau smarkiai nudžiūvusį krūmą.

  • Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Sugedęs plaukų džiovintuvas yra elektros ir elektroninės įrangos atliekos, todėl jo negalima mesti nei į mišrių atliekų konteinerį, nei į plastiko ir metalo pakuočių dėžę. Vis dėlto būtent čia tokie prietaisai atsiduria dažniausiai, o tai trukdo perdirbimui ir didina aplinkos taršą.

    Tokiuose įrenginiuose būna plastiko, metalų, laidų, o kartais ir smulkių elektronikos detalių, todėl jie turi keliauti į atskirą surinkimo srautą. Net ir nedidelis prietaisas, paliktas netinkamoje vietoje, gali patekti į sąvartyną arba būti netinkamai apdorotas, nors dalį medžiagų įmanoma susigrąžinti.

    Tinkamiausias kelias gyventojams yra pristatyti sugedusį džiovintuvą į didelių gabaritų ir specialių atliekų surinkimo aikštelę, kur priimamos ir elektros atliekos. Tokiose aikštelėse paprastai priimami tiek stambūs, tiek smulkūs prietaisai iš namų ūkių.

    Kita dažna išeitis yra specialūs mažosios elektronikos surinkimo konteineriai, pastatomi viešose vietose ar prie prekybos centrų. Į juos galima įmesti smulkią buitinę techniką, tačiau svarbu įsitikinti, kad konteineris skirtas būtent elektros atliekoms, o ne pakuotėms.

    Perkant naują prietaisą verta prisiminti ir pardavėjų pareigą priimti seną įrangą. Praktikoje dažnai taikomas principas, kai įsigijus naują džiovintuvą galima atiduoti seną analogišką prietaisą, kad jis būtų perduotas tvarkytojams ir nepatektų į bendrą atliekų srautą.

    Elektros atliekų surinkimas pastaraisiais metais griežtinamas visoje Europos Sąjungoje, nes didėja smulkios elektronikos kiekiai, o kartu ir poreikis efektyviau atgauti žaliavas. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai plečia surinkimo vietų tinklą, o gyventojams rekomenduojama rinktis artimiausią oficialų punktą, o ne patogesnį, bet neteisingą konteinerį prie namų.