CP v2

Category: Kultūra

  • 6 paprasti įpročiai, kurie kas mėnesį palieka daugiau pinigų piniginėje – veikia tikrai

    6 paprasti įpročiai, kurie kas mėnesį palieka daugiau pinigų piniginėje – veikia tikrai

    Norint sutaupyti daugiau, ne visada reikia atsisakyti malonumų ar smarkiai veržtis diržus. Dažnai didžiausią efektą duoda keli kasdieniai įpročiai, kurie sumažina impulsyvius pirkinius ir padeda suvaldyti smulkias, bet nuolat pasikartojančias išlaidas.

    Finansų konsultantai primena, kad namų ūkių biudžetą dažniausiai ardo ne vienas didelis pirkinys, o daug mažų sprendimų: užsakyti maistą vietoj gaminimo, dar viena „nebūtina“ prenumerata ar spontaniškas apsipirkimas internete. Jei šiuos srautus pavyksta suvaldyti, mėnesio pabaigoje skirtumas tampa apčiuopiamas.

    24 valandų taisyklė perkant

    Vienas paprasčiausių metodų impulsyviems pirkiniams mažinti yra 24 valandų taisyklė. Jei akis užkliuvo už daikto ar nuolaidos, verta įsidėti prekę į krepšelį, uždaryti puslapį ir grįžti prie sprendimo tik kitą dieną.

    Dažnai po paros emocija atslūgsta, o „būtinybė“ dingsta. Šis įprotis ypač veiksmingas per išpardavimus ir socialinių tinklų reklamų srautą, kai sprendimai priimami skubant.

    Mažos kasdienės išlaidos

    Nereikia atsisakyti kavos ar kitų mažų ritualų, tačiau verta perskaičiuoti, kiek jie kainuoja per mėnesį. Kavos ruošimas namuose ir termopuodelis dažnai leidžia išlaikyti tą patį įprotį, bet sumažinti išlaidas.

    Jei kartais užsukate į kavinę, dalis vietų suteikia nuolaidą atsinešus savo puodelį. Tai smulkmena, tačiau ilgainiui ji tampa pastebima, ypač kai tokie pirkiniai kartojasi kasdien.

    Prenumeratos ir užsakymai

    Skaitmeninės prenumeratos, programėlių planai ir papildomi televizijos paketai dažnai „nusirašo“ automatiškai, todėl jų lengva nepastebėti. Kartą per mėnesį verta peržvelgti banko išrašą ir įvertinti, ar tikrai naudojatės visomis paslaugomis.

    Net keli mažesni mokesčiai, susidėję kartu, per metus virsta reikšminga suma. Jei paslauga nebuvo naudota kelias savaites ar ilgiau, dažnai tai ženklas, kad jos atsisakius gyvenimo kokybė nesuprastės.

    Maisto pristatymai ir pietūs „iš išorės“ patogūs, bet brangūs, ypač jei tai tampa kasdienybe. Praktinis sprendimas yra gaminti šiek tiek daugiau ir dalį maisto pasiimti kitai dienai į darbą, taip sumažinant spontaniškus užsakymus.

    Dar viena taisyklė, kuri realiai veikia, yra neiti į parduotuvę alkanam. Tuomet dažniau į krepšelį patenka brangesni užkandžiai ir neplanuoti produktai, o bendra suma kasoje išauga nepastebimai.

    Elektra ir automatinis taupymas

    Elektros sąskaitas didina vadinamieji energijos vampyrai: į rozetę palikti įkrovikliai, įrenginiai budėjimo režimu, šviesos tuščiuose kambariuose. Iš pirmo žvilgsnio smulkmenos, bet jų daug, todėl ilgainiui jos atsispindi sąskaitose.

    Padėti gali paprasti sprendimai, tokie kaip ilgintuvas su jungikliu, LED lemputės ar skalbimas žemesnėje temperatūroje. Komfortas dažniausiai nesikeičia, tačiau suvartojimas mažėja.

    Stabilų įprotį taupyti lengviausia sukurti automatizuojant procesą. Jei po atlyginimo nustatomas automatinis pervedimas į taupomąją sąskaitą, net ir nedidelė suma kas mėnesį laikui bėgant virsta finansine pagalve.

    Tokiu atveju sprendimą taupyti priimate vieną kartą, o ne kasdien. Tai mažina pagundą išleisti „laisvus“ pinigus ir padeda lengviau planuoti biudžetą.

  • Neišpilkite vandens nuo mažai raugintų agurkų: 7 būdai panaudoti ir 4 ženklai, kada mesti

    Neišpilkite vandens nuo mažai raugintų agurkų: 7 būdai panaudoti ir 4 ženklai, kada mesti

    Mažai rauginti agurkai vasarą dažnai tampa kasdieniu užkandžiu, tačiau po jų liekantis sūrymas neretai atsiduria kriauklėje. Tai klaida: šis skystis yra natūralios fermentacijos produktas, kuriame būna organinių rūgščių ir mineralų, todėl jis gali praversti ir virtuvėje, ir buityje.

    Sūryme vyksta pieno rūgšties fermentacija, kurią lemia pieno rūgšties bakterijos. Fermentacijos metu keičiasi skysčio skonis ir rūgštingumas, o dalis agurkuose buvusių tirpių medžiagų pereina į sūrymą, todėl jis įgauna ryškų, gaivų skonį.

    Vis dėlto svarbu atskirti namuose fermentuotą sūrymą nuo parduotuvinių marinatų. Pastaruosiuose dažnai vyrauja actas, o ne fermentacijos produktai, todėl poveikis ir panaudojimas gali skirtis, ypač jei skystyje daug cukraus ar konservantų.

    Kaip sūrymą panaudoti virtuvėje

    Pats paprasčiausias būdas – į tą patį sūrymą dėti naują daržovių partiją. Taip fermentacija startuoja greičiau, o agurkai ar, pavyzdžiui, ridikėliai, žiediniai kopūstai ar ropės greičiau įgauna lengvai raugintą skonį.

    Sūrymas tinka rūgštesnėms sriuboms pagardinti, kai norisi daugiau gaivumo be papildomo acto. Nedidelis kiekis gali sustiprinti agurkinės ar kopūstienės skonį, o svarbiausia – lengva kontroliuoti rūgštumą, pilant po truputį.

    Dar viena praktiška kryptis – marinatai mėsai ar paukštienai. Sūryme esanti druska ir prieskonių natos gali padėti suminkštinti mėsą ir suteikti jai česnako bei krapų aromato, todėl kepant skonis būna ryškesnis.

    Sūrymą galima naudoti salotų padažams, ypač bulvių ar daržovių salotoms, kai norisi lengvo rūgštumo. Dalis žmonių juo pakeičia actą, nes skonis švelnesnis, o rūgštumas dažnai malonesnis.

    Gėrimams, sodui ir grožiui: kada verta, o kada ne

    Karštomis dienomis dalis žmonių sūrymą geria mažais kiekiais kaip sūrų, rūgštų gėrimą, ypač po fizinio krūvio, kai norisi atstatyti skysčius ir druskas. Vis dėlto dėl didesnio druskos kiekio tai nėra universalus pasirinkimas visiems, todėl verta laikytis saiko.

    Sode sūrymas kartais naudojamas rūgštesnę dirvą mėgstantiems augalams, tačiau čia reikėtų būti ypač atsargiems. Druska gali pakenkti dirvožemio mikroorganizmams ir augalų šaknims, todėl toks laistymas tinka tik retai, mažais kiekiais ir tik įvertinus dirvos būklę.

    Kai kurie sūrymą naudoja ir kosmetikoje, pavyzdžiui, pėdų vonelėms ar odai nuvalyti, tačiau tai gali dirginti jautrią odą. Jei oda pažeista ar linkusi į sudirgimus, saugiau rinktis švelnesnes priemones ir prieš naudojimą atlikti bandymą mažame plote.

    4 ženklai, kad sūrymą reikia išpilti

    Pirmiausia įvertinkite kvapą: normalus sūrymas kvepia maloniai rūgščiai, su krapų ir česnako natomis. Jei atsiranda aitrus, pūvėsius primenantis kvapas, tai ženklas, kad skystis genda ir jo naudoti nevertėtų.

    Antroje vietoje – spalva ir išvaizda. Lengvas drumstumas yra įprastas fermentacijos požymis, tačiau pilkšvas atspalvis, neįprastos spalvos nuosėdos ar aiškiai pakitęs vaizdas gali rodyti nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi.

    Trečias signalas – konsistencija: jei skystis tampa gleivėtas, tarsi skystas kisielius, dažniausiai tai reiškia nepageidaujamas fermentacijos kryptis. Nors tai ne visada pavojinga, tokio sūrymo skonis ir kokybė prastėja, todėl geriau jo nebevartoti.

    Galiausiai įvertinkite paviršių. Plonas, tolygus balkšvas sluoksnis gali būti natūralus fermentacijos požymis, tačiau storas apnašas su melsvomis, žalsvomis ar kitomis ryškiomis spalvomis labiau primena pelėsį, o tokį sūrymą reikėtų išpilti.

  • Mokslininkai nustebino: dantų būklė gali išduoti, kiek ilgai gyvensite

    Mokslininkai nustebino: dantų būklė gali išduoti, kiek ilgai gyvensite

    Burnos sveikata vis dažniau vertinama ne tik kaip estetikos ar patogaus kramtymo klausimas. Naujausi tyrimai rodo, kad dantų būklė gali būti susijusi su vyresnio amžiaus žmonių bendra sveikata ir net ilgaamžiškumo prognozėmis.

    Japonijoje atliktoje didelės apimties analizėje vertinta, kaip dantų būklė siejasi su ilgalaikėmis sveikatos išeitimis. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu ne vien tai, kiek dantų žmogus yra praradęs, bet ir kokios būklės yra likę dantys bei kaip jie gydyti.

    Osakos universiteto komanda išanalizavo 190 282 asmenų, kurių amžius buvo 75 metų ir daugiau, medicininius bei odontologinius duomenis. Kiekvienas dantis buvo priskirtas vienai kategorijai: trūkstamas, sveikas, plombuotas arba pažeistas ėduonies.

    Rezultatai parodė, kad tiek sveiki, tiek profesionaliai gydyti ir plombuoti dantys buvo siejami su palankesnėmis ilgalaikėmis sveikatos prognozėmis. Tuo metu didesnis trūkstamų ar ėduonies stipriai pažeistų dantų skaičius dažniau rodė blogesnius sveikatos rezultatus.

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad bendra sveikų ir plombuotų dantų suma buvo tikslesnis rodiklis nei vien sveikų dantų skaičius. Kitaip tariant, laiku sutvarkyti dantys gali būti reikšminga bendros sveikatos dėlionės dalis, o ne tik kosmetinis sprendimas.

    Ryšį tarp burnos ir viso organizmo sveikatos mokslininkai aiškina keliais mechanizmais. Vienas svarbiausių yra užsitęsęs uždegimas, kuris gali vystytis dėl negydomų burnos ligų ir turėti įtakos kitoms organizmo sistemoms.

    Kitas svarbus aspektas yra mityba: sumažėjęs dantų skaičius ar prasta jų būklė apsunkina kramtymą. Tai gali riboti racioną, didinti nepakankamos mitybos riziką ir prisidėti prie silpnumo, svorio kritimo ar prastesnės bendros būklės vyresniame amžiuje.

    Osakos analizės išvados dera su kitais Japonijoje nagrinėtais reiškiniais, susijusiais su vadinamuoju burnos trapumu. Ši būklė apima ne tik dantų netekimą, bet ir kramtymo bei rijimo sunkumus, burnos sausumą, kalbos problemas, kurios gali rodyti didesnį sveikatos pažeidžiamumą.

    Vienoje iš analizių, kurioje vertinti 11 080 senjorų duomenys, nustatyta, kad turintys bent kelis tokius simptomus dažniau prireikė ilgalaikės priežiūros, o jų sveikatos prognozės buvo prastesnės. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vieno veiksnio klausimas, tačiau burnos sveikata gali būti svarbus ankstyvas signalas.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į galimus iškraipančius veiksnius, tokius kaip socioekonominė padėtis, sveikatos paslaugų prieinamumas ar gyvenimo būdas. Vis dėlto sukaupti duomenys stiprina praktinę žinutę: profilaktiniai vizitai, ėduonies kontrolė ir kokybiškas gydymas gali būti reikšmingi bendrai sveikatai, ypač senstant.

  • Vietoj sumuštinių – varškės vafliai: daugiau baltymų, mažiau kalorijų ir sotumas ilgam

    Vietoj sumuštinių – varškės vafliai: daugiau baltymų, mažiau kalorijų ir sotumas ilgam

    Pabodo įprasti sumuštiniai pusryčiams ar pietums į darbą? Vis dažniau siūloma alternatyva – varškės vafliai, kurie paruošiami greitai, yra sotūs ir gali būti derinami tiek su saldžiais, tiek su sūriais priedais. Tokie vafliai išpopuliarėjo ir todėl, kad leidžia paprasčiau padidinti baltymų kiekį racione.

    Duona daugeliui yra kasdienis pasirinkimas dėl patogumo, tačiau dalis žmonių jos ieško kuo pakeisti dėl mitybos tikslų ar sveikatos priežasčių. Tarp dažniausių motyvų minimas glitimo ribojimas, mažesnis angliavandenių kiekis arba siekis ilgiau išlikti sotiems. Tokiais atvejais patiekalai, kurių pagrindą sudaro varškė ir kiaušiniai, tampa praktišku sprendimu.

    Mitybos požiūriu baltymai paprastai siejami su didesniu sotumu, nes lėčiau virškinami ir gali padėti stabiliau planuoti valgymus dienoje. Tai aktualu ir aktyviai sportuojantiems, nes baltymai svarbūs raumenų atsistatymui po krūvio. Vis dėlto bendras rezultatas priklauso nuo visos dienos raciono ir porcijos dydžio.

    Varškės vaflių idėja paprasta: pagrindą sudaro varškė ir kiaušiniai, o priedai parenkami pagal poreikį. Jei norisi klasikinės tekstūros, dažnai įmaišoma šiek tiek miltų ar avižinių dribsnių, o glitimo vengiantys renkasi beglutenius miltus. Mažinant angliavandenių kiekį, dalis receptų apsieina visai be miltų.

    Skonis dažniausiai būna neutralus, todėl patogu ruošti dviem kryptimis. Saldžiai versijai tinka uogos, vaisiai, natūralus jogurtas ar riešutų sviestas, o sūriai – daržovės, žalumynai, lašiša ar kiaušinis. Norint sutaupyti laiko, dalį priedų galima įmaišyti į tešlą ir vaflius pasiimti kaip užkandį į darbą.

    Ruošiant kasdienai verta atkreipti dėmesį į varškės sudėtį ir riebumą, taip pat į priedus, kurie dažnai lemia galutinį kaloringumą. Jei tikslas – lengvesnis patiekalas, daugiau naudos duos uogos ir daržovės, o ne saldūs užpilai. O jei prioritetas – sotumas, pravartu nepamiršti ir skaidulų šaltinių bei pakankamo skysčių kiekio.

  • Ulan Batoro „Grand Slam“ finišas: Murao devintas auksas, Lytvynenko triumfas ir sunkiasvorių drama

    Ulan Batoro „Grand Slam“ finišas: Murao devintas auksas, Lytvynenko triumfas ir sunkiasvorių drama

    Ulan Batoro „Grand Slam“ turnyras Mongolijoje baigėsi aukščiausio lygio dvikovomis ir ryškiais favoritų pasirodymais. Paskutinę varžybų dieną Stepės arenoje netrūko įtampos, o vietos žiūrovai sulaukė finalų, kurie sprendėsi taktikos ir vienos klaidos kaina.

    Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) „Grand Slam“ serija sportininkams svarbi ne tik prestižu, bet ir reitingo taškais, lemiančiais pozicijas artėjančiame olimpiniame cikle. Dėl to Ulan Batoro etapas sutraukė daug geriausių pasaulio atletų, siekusių įtvirtinti statusą dar sezono pradžioje.

    Ryškiausias vardas – Murao

    Svorio kategorijoje iki 90 kilogramų pasaulio čempionas Sanshiro Murao iki finalo nužygiavo užtikrintai. Lemiamoje dvikovoje jis pranoko Kim Jonghooną, o pergalė japonui tapo jau devintuoju „Grand Slam“ aukso medaliu karjeroje.

    „Džiaugiuosi laimėjęs, bet dar yra dalykų, kuriuos noriu patobulinti, todėl vėl sunkiai treniruosiuosi spalio pasaulio čempionatui“, – sakė Sanshiro Murao.

    Apdovanojimus šioje kategorijoje įteikė IJF žiniasklaidos ir programos „Dziudo taikai“ direktorius Nicolas Messner. Organizatoriai pabrėžė, kad turnyras Ulan Batore išlieka vienu svarbiausių regiono sporto renginių, pritraukiančiu tiek elitą, tiek naujus sirgalius.

    Kartos susidūrimas moterų finale

    Svorio kategorijoje iki 78 kilogramų finale susitiko patirtis ir jaunystė: 36 metų Audrey Tcheumeo ir 22 metų Yelyzaveta Lytvynenko. Iki šio susitikimo jų tarpusavio balansą puošė po dvi pergales, tačiau šįkart Lytvynenko ištvėrė ilgesnę, nervingą kovą ir iškovojo auksą.

    „Mano draugė yra iš Mongolijos, ji sako, kad parodys man šalį, todėl rytoj galėsiu šiek tiek pakeliauti ir pamatyti Mongoliją“, – sakė Yelyzaveta Lytvynenko.

    Aukso medalį nugalėtojai įteikė IJF generalinis iždininkas Naser Al Tamimi. Tokios pergalės jauniems sportininkams dažnai tampa lūžio tašku, ypač kai finale įveikiama tituluota varžovė.

    Sunkiasvorių finalai ir taktinės detalės

    Vyrų iki 100 kilogramų finale Gennaro Pirelli susitiko su Idaru Bifovu. Dvikova buvo atsargi ir taktiška, o teisėjų sprendimu aktyvesniu pripažintas Pirelli iškovojo auksą; apdovanojimus įteikė Rusijos dziudo federacijos prezidentas Sergey Soloveychik.

    Moterų virš 78 kilogramų finale Mao Arai įveikė Romane Dicko, o pergalę lėmė tiksliai išpildytas veiksmas parteryje, privertęs varžovę pasiduoti. Šios kategorijos apdovanojimus įteikė Mongolijos dziudo asociacijos partnerės „MAX group“ vadovas Ganbaatar Dagvadorj.

    Vyrų virš 100 kilogramų kategorijoje Minjong Kim finale nugalėjo Iraklį Demetrashvilį ir užbaigė dieną dar vienu favorito triumfu. Paskutinį turnyro auksą įteikė IJF sporto direktorius Vladimir Barta, o varžybų karavanas toliau keliasi į kitą serijos etapą Kinijoje, Čingdao.

  • Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Birželio 21 dieną Prancūzijoje vyks Fête de la Musique, šiemet rengiama jau 45-ąjį kartą. Per vasaros saulėgrįžą miestų aikštės, parkai ir gatvės tradiciškai tampa atviromis scenomis, kur muzika skamba nuo popietės iki vėlyvos nakties.

    Šventę koordinuoja Prancūzijos kultūros ministerija, tačiau jos esmė išlieka ta pati: muzika išeina iš salių į viešąsias erdves, o pasirodymai skirti plačiai auditorijai. Dalis koncertų būna profesionalūs, kita dalis labiau bendruomeniniai, todėl programos tonas skirtinguose miestuose gali smarkiai kisti.

    Kas šiemet laukia miestuose

    Paryžiuje šiemet išskiriamas džiazas, o vienas ryškesnių akcentų numatomas prie Palais-Royal. Tuo pat metu įvairiuose rajonuose tradiciškai pasirodo ir gatvės muzikantai, ir DJ, ir chorai, tad renkantis maršrutą dažnai tenka spręsti ne ką pamatyti, o ko nespėsi.

    Didmiesčiuose programa driekiasi per keliasdešimt lokacijų, todėl praverčia iš anksto pasitikrinti, ar kai kuriems pasirodymams nereikia registracijos. Nors šventė dažniausiai nemokama, dalis renginių vyksta ribotoje erdvėje arba su įėjimo kontrole.

    Nemokama, bet ne visada paprasta

    Organizatoriai kasmet pabrėžia prieinamumą, tačiau praktikoje patogumą lemia ir logistika. Viešasis transportas pagrindiniuose miestuose paprastai kursuoja ilgiau nei įprastai, kad žmonėms būtų paprasčiau grįžti po naktinių koncertų.

    Vis dėlto 2026 metais dėmesį papildomai traukia orai: prognozuojama, kad Paryžiuje temperatūra gali siekti apie 38 laipsnius, o Lione apie 40 laipsnių. Tokios sąlygos reiškia didesnę perkaitimo ir dehidratacijos riziką, ypač ten, kur žmonės ilgai būna minioje ir saulėje.

    Kodėl šventė tapo tarptautinė

    Fête de la Musique seniai peržengė vienos šalies ribas ir tapo patraukli turistams, planuojantiems savaitgalį Prancūzijoje. Šventės sėkmę stiprina ir platesnė tendencija: prancūziška muzika pastaraisiais metais vis labiau girdima tarptautinėse platformose.

    „Spotify“ „Loud and Clear“ ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais prancūzų kalbos turinys pasiekė rekordus, o pasaulyje jį vartojo daugiau nei 148 000 000 naudotojų. Tarp dažniausiai klausomų atlikėjų minimi Stromae, Aya Nakamura, Videoclub ir GIMS, o tai rodo, kad rinka auga ne tik vietoje.

    „Ši banga padėjo muzikos industrijai atsitiesti po krizės“, – sakė „Spotify“ vadovas Prancūzijai, Belgijai ir Liuksemburgui Antoine Monin.

    Norintiems patirti šventę paprasčiausias patarimas išlieka senas: pasirinkti vieną rajoną ar kelias artimas vietas ir leisti muzikai vesti, o ne bandyti aprėpti viską. Karščio sąlygomis ypač svarbu turėti vandens, dėvėti patogią avalynę ir vengti ilgo buvimo atviroje saulėje.

  • Paderborne latrinoje aptiktas retas viduramžių vaško užrašų sąsiuvinis: ką jis gali atskleisti

    Paderborne latrinoje aptiktas retas viduramžių vaško užrašų sąsiuvinis: ką jis gali atskleisti

    Paderborne rastas unikalus radinys

    Vokietijos Paderborne, vykdant kasinėjimus būsimo administracinio pastato statybvietėje, archeologai aptiko itin retą viduramžių užrašų knygelę. Radinys iškeltas iš vienos iš penkių atidengtų latrinų, datuojamų XIII–XIV amžiais.

    Darbus prižiūrėjo Vestfalijos-Lipės regioninė asociacija LWL, atsakinga už kultūros paveldo tyrimus ir apsaugą. Specialistų teigimu, tokie objektai kasinėjimuose pasitaiko itin retai, ypač kai išlieka ir organinės medžiagos.

    „Kad ir kaip neįprastai skambėtų, latrinos archeologams dažnai būna ypač turtingi radinių šaltiniai“, – sakė LWL kultūros reikalų vadovė Barbara Rüschoff-Parzinger.

    Kaip atrodė viduramžių užrašai

    Maždaug 700–800 metų senumo knygelė yra nedidelė, apie 10 x 7,5 centimetro dydžio. Ji sudaryta iš medinių lentelių, padengtų vaško sluoksniu, o viską saugo odinis dėklas su įspaustu lelijos motyvu.

    Viduramžiais tokios vaško lentelės veikė kaip daugkartinio naudojimo užrašinė: specialiu rašikliu vaške įrėžiami užrašai, o vėliau paviršius galėdavo būti išlyginamas ir naudojamas dar kartą. Archeologai skaičiuoja, kad knygelėje yra dešimt puslapių, iš kurių aštuoni prirašyti abiejose pusėse.

    Kodėl latrina išsaugojo radinį

    Tekstas įrėžtas lotynų kalba, o rašysena, kaip manoma, priklauso vienam žmogui. Paderborno miesto centrinė dalis tuo laikotarpiu buvo turtingesnių miestiečių ir pirklių erdvė, o raštingumas tarp prekybininkų buvo gerokai dažnesnis nei kitose visuomenės grupėse.

    Neįprasta, bet būtent latrinos aplinka tapo „konservatoriumi“: drėgmė, sandarumas ir mažas deguonies kiekis pristabdė organinių medžiagų irimą. Dėl to išliko ne tik vaško sluoksniai, bet ir oda bei medis, kurie įprastomis sąlygomis dažniausiai suirsta.

    „Iš pradžių radinys atrodė visai neįspūdingai: jis buvo įstrigęs šlapiame žemių gumule ir beveik nebuvo atpažįstamas, kol restauravimo dirbtuvėse Miunsteryje nepradėjome valymo“, – sakė LWL konservatorė Susanne Bretzel.

    Pasak specialistų, vaško paviršius nuo purvo ir deformacijų papildomai apsaugojo tai, kad lentelės buvo stipriai suspaustos. Svarbu ir tai, kad medinės dalys nesusikraipė, todėl įrėžtas tekstas išliko įskaitomas.

    Ką dar rado ir kas bus toliau

    Toje pačioje vietoje aptikta ir šilko audinio fragmentų, kurie, archeologų spėjimu, galėjo būti naudojami higienai. Tokios detalės padeda spręsti apie latrinos naudotojų socialinį statusą, jų kasdienius įpročius ir materialines galimybes.

    Radinio konservavimas ir tyrimai, kaip nurodo LWL, gali trukti iki vienų metų. Mokslininkai analizuoja vaško sudėtį, galimas dervų priemaišas, pigmentus ir medienos rūšis, o kol vyksta procesai, organinės dalys laikomos distiliuotame vandenyje.

    Baigus laboratorinius darbus, tyrėjai planuoja iššifruoti visą lotynišką tekstą. Jei pavyks nustatyti, ar tai buvo prekybiniai užrašai, asmeniniai priminimai ar apskaita, radinys gali tapti reta kasdienybės liudytoja iš laikotarpio, iš kurio paprastai išlieka tik fragmentiški dokumentai.

  • Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Kalbos apie atsistatydinimą stiprėja

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasak verslo sekretoriaus Peterio Kyle’o, vertina „politines realijas“ ir lygina situaciją su tuo, kas buvo prieš savaitę. Šie komentarai nuskambėjo viešojoje erdvėje sustiprėjus pranešimams, kad premjeras artimiausiomis dienomis gali paskelbti apie pasitraukimą.

    P. Kyle’as interviu BBC teigė, kad vyriausybė sieks, jog procesas, kad ir kaip klostytųsi, išliktų „funkcionalus“. Tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kol Dauningo gatvė susiduria su augančiu politiniu spaudimu.

    „Jis skiria laiko įvertinti, kokios šiandien yra politinės realijos, palyginti su praeita savaite“, – sakė Peteris Kyle’as.

    Kas didina spaudimą Starmeriui?

    Didžiosios Britanijos žiniasklaida skelbė, kad Keiras Starmeris gali pranešti apie atsistatydinimą ir pateikti pasitraukimo grafiką jau artimiausiu metu. Nors oficialaus patvirtinimo nebuvo, tokie pranešimai paprastai rodo, kad partijos viduje vyksta intensyvios derybos dėl tolesnės krypties.

    Premjeras pastarosiomis savaitėmis patiria spaudimą po prastų leiboristų rezultatų vietos rinkimuose gegužę. Tokie signalai ypač svarbūs, nes vietos rinkimai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa visuomenės nuotaikų barometru prieš nacionalinius sprendimus ir testuoja partijos lyderystės patikimumą.

    Lyderystės kova ir galimi įpėdiniai

    Papildomu smūgiu laikoma Andy Burnhamo pergalė svarbiuose papildomuose rinkimuose Makerfilde. A. Burnhamas laikomas vienu ryškiausių leiboristų veidų, o jo sugrįžimas į parlamentinę politiką sustiprino kalbas apie galimą lyderystės permainą.

    Makerfilde A. Burnhamas surinko 24 927 balsus, apie 55 proc. visų balsų. Antroje vietoje liko „Reform UK“ kandidatas Robertas Kenyonas su 15 696 balsais, trečioje – „Restore Britain“ kandidatė Rebecca Shepherd su 3 111.

    „Tai paskutinis šansas pasikeisti. Antro šanso nebus“, – sakė Andy Burnhamas.

    Viešai skelbiama, kad tiek A. Burnhamas, tiek buvęs sveikatos sekretorius Wesas Streetingas svarstytų dalyvauti lyderio rinkimuose, jei jie būtų paskelbti. Tuo pat metu leiboristų vadovybei tenka užduotis suvaldyti vidinę konkurenciją ir atsakyti į augantį Nigelo Farage’o vadovaujamos „Reform UK“ iššūkį.

    Papildomos įtampos įnešė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis tvirtino, esą britų premjeras „atsistatydins“, kritikuodamas jo politiką migracijos ir energetikos srityse. Vis dėlto tokie pasisakymai labiau vertinami kaip reakcija į žiniasklaidos pranešimus, o ne kaip informacija iš JK vyriausybės vidaus.

  • Portugalijoje dronų šou su 3 097 aparatais pasiekė „Guinness“ rekordą ir sutraukė tūkstančius

    Portugalijoje dronų šou su 3 097 aparatais pasiekė „Guinness“ rekordą ir sutraukė tūkstančius

    Portugalijos Matosinjušo mieste birželio 19 dieną įvyko dronų šviesų šou, kuris pateko į „Guinness“ rekordų knygą. Organizatorių teigimu, vienu metu sinchroniškai skrido 3 097 dronai, o pasirodymą stebėti į Titano paplūdimį susirinko tūkstančiai žmonių.

    Rekordas buvo fiksuotas per renginių ciklą „Air Invictus“, vykusį Porto regione. Festivalis truko tris dienas ir apėmė įvairias aviacijos programas virš Porto, Gajos ir Matosinjušo, taip pat parodas bei edukacines veiklas.

    Kaip buvo įtvirtintas rekordas

    „Guinness“ atstovas rezultatą patvirtino vietoje, o rekordas įvardytas kaip didžiausia frazė, suformuota 3 097 dronais. Taip pat nurodyta, kad tai didžiausias dronų šviesų šou Europoje, aplenkęs ankstesnį 3 050 dronų pasiekimą.

    Dronų pasirodymą kūrė Katalonijos studija „Flock Drone Art“, o festivalį organizavo „Air Invictus“. Šou vizualuose buvo pagerbta Portugalija ir Porto, dar vadinamas nenugalėtu miestu, o danguje atsirado su miesto istorija siejami motyvai ir siluetai.

    Dronų šou bumas Europoje

    Tokie pasirodymai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, nes leidžia kurti didelio masto reginius su tiksliu sinchronizavimu ir mažesne gaisrų rizika nei tradiciniai fejerverkai. Dėl to vis daugiau miestų dronų šou renkasi kaip alternatyvą didžiosioms šventėms ir turizmo sezonui atidaryti.

    Kartu auga ir technologinė kartelė: žiūrovų lūkesčius kelia didesnis dronų skaičius, ryškesni šviesos efektai, sudėtingesnės figūros ir realiu laiku valdoma choreografija. Matosinjušo rekordas rodo, kad konkurencija tarp Europos renginių organizatorių persikelia ir į dangų.

  • Vietoje išdegusios vejos – ši ištverminga žemės danga sukuria žalią kilimą net pavėsyje

    Vietoje išdegusios vejos – ši ištverminga žemės danga sukuria žalią kilimą net pavėsyje

    Ne kiekviename sodo kampelyje pavyksta užauginti tankią veją: po medžiais, prie tankių krūmų ar šiaurinėje sklypo pusėje žolė dažnai skursta, o plikos vietos greitai apauga piktžolėmis. Tokiose vietose vis dažniau pasirenkama japoninė pachisandra, dar vadinama japonine runianke, kuri sudaro žemą, tankų ir visžalį kilimą.

    Šis augalas vertinamas dėl gebėjimo uždengti dirvą ten, kur žoliniams augalams trūksta šviesos ir drėgmė pasiskirsto netolygiai. Tankūs lapai ir šakniastiebių tinklas slopina piktžolių dygimą, todėl ilgainiui sumažėja ir ravėjimo poreikis, o vaizdas išlieka tvarkingas visus metus.

    Kaip atrodo ir kuo išsiskiria?

    Japoninė pachisandra paprastai užauga apie 15–30 centimetrų aukščio ir formuoja kompaktiškus sąžalynus su blizgiais tamsiai žaliais lapais. Pavasarį pasirodo smulkūs balti žiedai, kurie suteikia augalui papildomo dekoratyvumo po žiemos.

    Augalas plinta požeminiais šakniastiebiais, todėl laikui bėgant užima vis didesnį plotą. Būtent dėl tokio augimo jis dažnai pasirenkamas kaip alternatyva vejai, kai šienavimas yra nepatogus arba rezultatas vis tiek nedžiugina.

    Kur sodinti, kad prigytų?

    Geriausiai pachisandra auga pavėsyje ir pusiau pavėsyje, ypač po medžių lajomis, kur daugeliui kitų žemę dengiančių augalų pritrūksta šviesos. Ji gali pakęsti ir gilesnį pavėsį, tačiau tuomet plėsis lėčiau, todėl pradžioje svarbus tinkamas paruošimas.

    Optimali dirva yra humusinga, derlinga ir tolygiai drėgna, bet neužmirkstanti. Prieš sodinimą verta įmaišyti komposto: tai pagerina struktūrą, skatina šaknų augimą ir padeda greičiau suformuoti vientisą dangą.

    Kokia priežiūra reikalinga?

    Įsitvirtinusi pachisandra laikoma nereiklia: dažniausiai pakanka palaistyti ilgesnių sausrų metu, ypač jei ji pasodinta po dideliais medžiais, kurie intensyviai „išgeria“ drėgmę. Lietuvos žiemas šis augalas paprastai ištveria, todėl papildomos apsaugos dažniausiai neprireikia.

    Pavasarį galima patręšti kompostu arba nedidele universalių trąšų norma, kad lapija būtų sodri, o augimas tolygesnis. Genėjimas nebūtinas, tačiau kas kelerius metus naudinga lengvai atjauninti senesnius plotus, kad danga išliktų tanki ir estetiška.

    Renkantis veisles, dėmesį patraukia ne tik klasikinės žalialapės formos, bet ir margalapės, kurios šviesina tamsesnes vietas. Dažniausiai soduose auginamos veislės, tokios kaip „Green Carpet“, „Variegata“ ar „Silver Edge“, skiriasi lapų spalva ir kilimo tankumu, todėl galima priderinti prie skirtingo stiliaus želdynų.