CP v2

Category: Kultūra

  • Jennifer Lopez Paryžiuje parodė džinsus, kurie lieknina figūrą: šis modelis tinka beveik kiekvienai

    Jennifer Lopez Paryžiuje parodė džinsus, kurie lieknina figūrą: šis modelis tinka beveik kiekvienai

    Jennifer Lopez Paryžiuje buvo užfiksuota su įvaizdžiu, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, tačiau veikia beveik be klaidų. Dainininkė ir aktorė pasirinko derinį, kuriame susitinka patogumas, klasika ir aiški silueto logika.

    Pagrindą sudarė trys laiko patikrinti drabužiai: laisvesnio kirpimo melsvi marškiniai, ilgas smėlio spalvos lietpaltis ir plačių klešnių džinsai su aukštu liemeniu. Būtent džinsai tapo įvaizdžio ašimi ir tuo pačiu mados akcentu, kuris pastaraisiais sezonais niekur nedingsta.

    Plačios klešnės ir aukštas liemuo vizualiai pailgina kojas, išryškina liemenį ir sukuria subalansuotas proporcijas. Stilistai šį modelį vertina dėl universalumo: jis dažnai tinka ir smėlio laikrodžio figūrai, ir stačiakampiui, ir kriaušės tipui, nes neaptempia klubų ir leidžia lengviau kurti vertikalią liniją.

    Lopez liemenį dar labiau pabrėžė diržu, o po džinsų klešnėmis paslėpti smailianosiai aulinukai sustiprino ilgesnių kojų efektą. Tai vienas paprasčiausių triukų, kai avalynė neperskirsto proporcijų ir nepertraukia silueto ties kulkšnimi.

    Įvaizdį užbaigė prabangūs aksesuarai: rankinė iš „Hermès“ ir dideli, apvalesnių formų saulės akiniai. Tokie akcentai kasdienį derinį greitai pakelia į tvarkingo miesto stiliaus lygį, tinkantį tiek susitikimui, tiek pasivaikščiojimui.

    Platiems, aukšto liemens džinsams palankios ir naujausios mados kryptys: grįžta 7-ojo ir 10-ojo dešimtmečių įkvėpti siluetai, o vartotojai vis dažniau renkasi patogesnius, judesių nevaržančius drabužius. Dėl to šis kirpimas tampa praktišku pasirinkimu ieškantiems džinsų, kuriuos lengva derinti su marškiniais, megztiniais ar švarku.

  • Kelly Osbourne nustebino pokyčiais po sunkių metų: naujas įvaizdis ir sugrįžimas į renginius

    Kelly Osbourne nustebino pokyčiais po sunkių metų: naujas įvaizdis ir sugrįžimas į renginius

    Kelly Osbourne birželio 18 dieną pasirodė meno kūrinių aukcione Strength Isn’t Silence LAX Bid, surengtame Vyrų sveikatos sąmoningumo savaitės proga. Renginys vyko Brunswick Gallery ir buvo skirtas paremti labdaros iniciatyvas, susijusias su psichikos sveikatos pagalba.

    41 metų žinoma moteris dėvėjo baltai žalią dryžuotą mini suknelę, primenančią babydoll siluetą. Įvaizdį papildė raukiniai, švelnūs nėrinių akcentai ir ryškesnė detalė ties liemeniu, o avalynę ji pasirinko klasikinę, su preppy stiliaus užuominomis.

    Plaukai buvo sušukuoti atgal, išlaikant jai būdingą tvarkingą formą, o makiažas išliko šviesus ir gaivus. Bendras įspūdis buvo sąmoningai lengvesnis nei tamsesni deriniai, kuriais ji neretai pasižymi kasdienybėje.

    Babydoll sugrįžimas į madą

    Babydoll tipo suknelės šį sezoną vėl atsidūrė dėmesio centre, nes dizaineriai grįžta prie šeštojo dešimtmečio pabaigos ir septintojo dešimtmečio pradžios įkvėpimų. Šis siluetas vertinamas dėl laisvesnio kritimo, patogumo ir lengvai kuriamo romantiško įvaizdžio, kuris tinka tiek dienai, tiek vakarui.

    Mados namai „Chloé“ pastaruoju metu taip pat akcentuoja boho kryptį, kuri natūraliai dera su tokio tipo suknelėmis ir nėrinių detalėmis. Stilistai pastebi, kad babydoll tendencija dažnai derinama su klasikiniais loafer tipo batais ar minimalistiniais aksesuarais, kad įvaizdis neatrodytų pernelyg saldus.

    Sugrįžimas po asmeniškai sunkaus laikotarpio

    Pastaraisiais mėnesiais Kelly Osbourne viešumoje rodosi dažniau, pamažu grįždama į renginius po emociškai sunkių išgyvenimų šeimoje. Ozzy Osbourne mirtis buvo paskelbta 2025 metais liepą, ir tai tapo reikšmingu lūžiu jos asmeniniame gyvenime.

    Šis pasirodymas signalizuoja ne tik apie atnaujintą stilių, bet ir apie norą vėl dalyvauti viešame gyvenime bei palaikyti socialines iniciatyvas. Renginio kontekstas taip pat pabrėžė psichikos sveikatos temos aktualumą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau keliama garsenybių ir labdaros organizacijų.

  • Dua Lipa parodė antrą vestuvinę suknelę: „Chanel“ darbas pribloškia 480 000 detalių

    Dua Lipa parodė antrą vestuvinę suknelę: „Chanel“ darbas pribloškia 480 000 detalių

    Dainininkė Dua Lipa paviešino naujas savo vestuvių akimirkas ir parodė antrąją vestuvinę suknelę, kurią kūrė „Chanel“. Nors ceremonija buvo kukli ir įvyko birželio pradžioje Londone, šventę pora pratęsė kelių dienų pobūviu Palerme, Sicilijoje.

    Socialiniuose tinkluose pasirodę kadrai leido iš arti pamatyti vieną įspūdingiausių atlikėjos įvaizdžių. Tai aukštosios mados „Chanel“ suknelė, kurios dėmesys detalėms ir rankų darbo apdailai pastaruoju metu mados pasaulyje vėl tapo ryškia tendencija.

    Pasak pranešimų apie kūrinio gamybą, suknelė buvo siuvama „Chanel“ ateljė Paryžiuje. Ji dekoruota apie 480 000 karoliukų, o vien siuvinėjimui ant korseto prireikė 1 155 valandų meistrų darbo.

    Siluetas buvo prigludęs, nuo kelių pereinantis į platėjančią sijono dalį, o įvaizdį užbaigė maždaug 2 metrų ilgio šleifas. Viena labiausiai aptariamų detalių tapo apie 25 000 plunksnų, puošančių apatinę suknelės dalį.

    Kūrinys išsiskyrė ir atvira nugara bei drapiruotais, akmenukais dekoruotais elementais, kurie judant kūrė ryškų šviesos efektą. Tokie optiniai sprendimai, mados namų meistrystė ir itin kruopšti apdaila šiandien dažnai laikomi tuo, kas skiria haute couture nuo masinės mados.

    Įvaizdį papildė apie 6 metrų ilgio tiulio nuometas, rankomis dekoruotas karoliukais, plunksnomis ir organzos aplikacijomis. Prie suknelės priderinti ir specialiai šiai progai sukurti balti bateliai.

    „Chanel“ taip pat pasidalijo užkulisiais iš suknelės kūrimo proceso ir pasveikino atlikėją santuokos proga.

    Pačios Dua Lipos įrašas „Instagram“ sulaukė didžiulio dėmesio: ji publikavo romantiškas nuotraukas su Callumu Turneriu ir prie jų lakoniškai parašė „Ponas ir ponia“. Mados gerbėjai iškart ėmė aptarinėti poros įvaizdžius, nes jaunasis pasirinko „Louis Vuitton“ kostiumą.

    Nors nuo šventės praėjo šiek tiek laiko, vestuvinis dueto stilius toliau kelia susidomėjimą. Tokie aukštosios mados pasirodymai, ypač kai jie atskleidžiami per socialinius tinklus, vis dažniau tampa globaliomis kultūros ir mados naujienomis, kurios gyvena ilgiau nei vieną vakarą.

  • Stilius atrodo pigus net su brangiais drabužiais: 6 klaidos, kurios išduoda iškart

    Stilius atrodo pigus net su brangiais drabužiais: 6 klaidos, kurios išduoda iškart

    Brangi etiketė dar negarantuoja gero įvaizdžio: net kokybišką derinį gali sugadinti detalės, kurios sukuria pigumo ir neskoningumo įspūdį. Stilistai pabrėžia, kad pirmiausia „kalba“ ne prekės ženklas, o drabužio kritimas, medžiagos faktūra ir tai, kaip viskas atrodo judant.

    Viena dažniausių klaidų yra akivaizdžios klastotės ar perdėtai į „prabangą“ taikančios kopijos. Nors rinkoje daug gerai atrodančių reinterpretacijų, logotipo imitacija dažnai atrodo neskoningai ir pigina visą derinį, ypač kai ji nesiderina su likusių drabužių kokybe.

    Antras signalas – per trumpi sijonai ar suknelės, kai judant matosi daugiau, nei planuota, o drabužį tenka nuolat tampyti žemyn. Toks nepatogumas iš karto atima pasitikėjimą savimi, o įspūdis tampa ne sensualus, o priverstinis ir nerangus.

    Ne mažiau išduoda ir dideli, rėksmingi logotipai nuo galvos iki kojų. Pastaraisiais metais madoje sustiprėjo tylaus prabangumo kryptis, kai vertinama gera konstrukcija, audinys ir santūrumas, o ne demonstratyvus prekės ženklo „šaukimas“ ant krūtinės ar kelnių.

    Pigumo efektą dažnai kuria ir blizgios, prastai atrodančios odos imitacijos, kurios iš tolo primena plastiką. Tokia medžiaga neretai ne tik atrodo prastai, bet ir yra nepraktiška: ji nekvėpuoja, greičiau glamžosi, gali girgždėti judant ir vizualiai pigina net gerą siluetą.

    Dar viena klaida – netinkamas dydis: per ankšti drabužiai įsirėžia į kūną ir sukuria nereikalingas raukšles, o per dideli, be formos daiktai iškraipo proporcijas. Profesionalai primena, kad geriau rinktis tinkamą dydį ir, jei reikia, pritaikyti pas siuvėją, nes keli pataisymai gali suteikti įvaizdžiui brangumo pojūtį.

    Galiausiai viską sugadina priežiūros trūkumas: susiglamžę audiniai, nusiburbuliavę megztiniai, išsitampę keliai, nublukusios spalvos ar trūkstanti saga. Tvarkingas, išlygintas drabužis ir švari avalynė dažnai atrodo „brangiau“ nei naujas, bet apleistas daiktas, todėl investicija į priežiūrą neretai atsiperka labiau nei dar vienas spontaniškas pirkinys.

  • Ne tujos, ne ligustrai: šis gyvatvorės augalas sparčiai populiarėja ir turi vieną minusą

    Ne tujos, ne ligustrai: šis gyvatvorės augalas sparčiai populiarėja ir turi vieną minusą

    Gyvatvorės Lietuvoje tradiciškai sodinamos iš tujų ar ligustrų, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas paprastasis skroblas. Kraštovaizdžio specialistai jį vertina dėl tankios lapijos, atsparumo ir galimybės suformuoti aiškią, tvarkingą žalią sieną.

    Paprastasis skroblas gerai prisitaiko prie mūsų klimato: pakelia šalnas, trumpesnius sausrų laikotarpius ir gana stabiliai auga. Rudenį jo lapai nusidažo šiltais atspalviais, o sode tai suteikia papildomo sezoniškumo ir natūralaus jaukumo.

    Kur skroblas auga geriausiai

    Nors skroblas laikomas nereikliu, geriausiai jis auga vidutiniškai derlingoje, purioje dirvoje, kai reakcija yra nuo silpnai rūgščios iki silpnai šarminės. Sausose smėlingose vietose augimas dažniau lėtesnis, todėl verta pasirūpinti dirvos struktūra ir drėgmės sulaikymu.

    Skroblą galima sodinti ir saulėje, ir pusiau pavėsyje, tačiau šviesesnėje vietoje jis paprastai tankėja greičiau. Jei tikslas yra kuo greičiau gauti uždarą gyvatvorę, vieta ir dirvos paruošimas dažnai būna svarbesni už pačią veislę.

    Sodinimas ir pirmos savaitės

    Įrengiant gyvatvorę rekomenduojama gerai įdirbti žemę bent kastuvo gyliu ir papildyti ją kompostu. Tai pagerina šaknų įsitvirtinimą ir sumažina riziką, kad jauni augalai strigs augime jau pirmais metais.

    Pirmąsias dvi savaites po pasodinimo skroblui svarbiausia tolygi drėgmė: žemė turi būti lengvai drėgna, bet ne užmirkusi. Vėliau, kai šaknys prigyja, skroblas paprastai reikalauja mažiau priežiūros nei daugelis kitų gyvatvorei naudojamų augalų.

    Formavimas: kodėl be žirklių neapsieisite

    Norint tankios gyvatvorės, skroblą tenka reguliariai karpyti nuo pat pradžių. Dažnai rekomenduojama jaunus, per ilgus ūglius trumpinti net iki pusės, kad augalas šakotųsi ir greičiau užpildytų tuščias vietas.

    Čia slypi ir pagrindinis minusas: intensyvus formavimas reiškia, kad įspūdingo, visiškai tankaus rezultato gali tekti laukti ne vieną sezoną. Skroblinė gyvatvorė dažniau yra pasirinkimas tiems, kurie nori ilgaamžio sprendimo ir turi kantrybės nuosekliai prižiūrėti.

    Dar vienas praktinis aspektas matomas žiemą: skroblas nėra visžalis, todėl šaltuoju metų laiku privatumo ir vėjo užtvaros funkcija gali susilpnėti. Vis dėlto šiltuoju sezonu tanki lapija efektyviai saugo nuo smalsių žvilgsnių, o gyvatvorė tampa prieglobsčiu paukščiams ir kitiems sodo gyvūnams.

  • Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Saulės elektrinės vis dažniau keliasi į miestų centrus, tačiau istorinėse vietovėse jas riboja griežti paveldosaugos reikalavimai ir estetika. Dėl to Europoje sparčiai daugėja sprendimų, kai fotovoltika integruojama taip, kad beveik nesiskirtų nuo tradicinių stogo dangų.

    Pietų Italijoje, Pompėjoje, dalis saulės modulių įrengti ant senovinės Romos laikų pastato taip, kad turistai jų dažniausiai nė nepastebi. Ant stogo sumontuotos čerpės vizualiai atkartoja senovines romėniškas dangas, tačiau viduje slepia fotovoltinius elementus, kurie gamina elektrą vietoje.

    „Iš priekio tai atrodo kaip senovinė romėniška čerpė. Tačiau iš kitos pusės matyti, kad tai mažas fotovoltinis modulis“, – sakė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.

    Pasak jo, elektra naudojama apšvietimui ir daliai pastato poreikių, o tokie sprendimai svarstomi ir kitose parko vietose, ypač ten, kur sudėtinga ar brangu atvesti elektros tinklus. Tokiose teritorijose vietinė gamyba leidžia mažinti infrastruktūros plėtros poreikį ir geriau kontroliuoti poveikį aplinkai.

    Panašų kelią pasirinko ir Portugalijos Évora, kurios istorinis centras nuo 1986 metais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ant savivaldybės pastato stogo įrengtos fotovoltinės čerpės iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai integruoti viduje, todėl iš gatvės jos atrodo kaip įprasta stogo danga.

    „Tai nėra įprastos čerpės. Jos pagamintos iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai įmontuoti viduje, todėl jos gamina elektrą šio pastato savoms reikmėms“, – sakė EDP tyrimų ir plėtros centro projekto vadovas Humberto Queirozas.

    Évoros savivaldybė nurodo, kad įrengta apie 20 kilovatų piko galios fotovoltinių čerpių sistema, pritaikyta pastato architektūrai. Tokios galios sprendimas dažniausiai skirtas savoms reikmėms dienos metu: jis gali reikšmingai sumažinti iš tinklo perkamos elektros dalį, ypač vasarą, kai saulės generacija didžiausia.

    Šie projektai įgyvendinami ieškant kompromiso tarp paveldo apsaugos ir klimato tikslų. Europos Sąjungoje pastatai sudaro reikšmingą energijos vartojimo ir išmetamųjų teršalų dalį, todėl renovacija ir atsinaujinančių išteklių integracija tampa vienu svarbiausių dekarbonizacijos instrumentų, tačiau istoriniuose centruose tam reikia nestandartinių technologijų.

    Vieną iš jų kuria šiaurės rytų Italijoje veikianti šeimos įmonė „Dyaqua“. Gaminant fotovoltines čerpes, fotovoltiniai elementai įdedami į dervos pagrindu suformuotą sluoksnį, vėliau užliejami antru apsauginiu sluoksniu, o galutinis produktas vizualiai primena tradicinę stogo dangą.

    „Pamoka, kurią duoda Pompėja, yra ta, kad jei ši technologija gali veikti čia, tokioje jautrioje, atidžiai prižiūrimoje ir trapioje vietoje, tuomet ji gali veikti bet kur“, – sakė Gabrielis Zuchtriegelis.

    Évoroje kartu bandomi ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, stikliniai stogai su integruota fotovoltika ar saulės stoginės vidiniuose kiemuose. Tokios priemonės leidžia didinti vietinę elektros gamybą nekeičiant svarbiausių vizualinių miesto panoramos elementų ir kartu sudaro sąlygas technologijas atkartoti kituose Europos istoriniuose miestuose.

  • Pamirškite draudimą liesti: choreografas Williamas Forsythe kviečia šokti tarp muziejaus eksponatų

    Pamirškite draudimą liesti: choreografas Williamas Forsythe kviečia šokti tarp muziejaus eksponatų

    Nyderlanduose, Voorlinden muziejuje, atidaryta vieno ryškiausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Williamo Forsythe paroda, kurioje įprastos muziejaus taisyklės sąmoningai stumiamos į šalį. Lankytojai čia kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir judėti kartu su kūriniais, tarsi patys taptų ekspozicijos dalimi.

    Paroda pavadinta „Choreographic Objects“ ir apjungia didelio masto instaliacijas, skulptūras bei kino darbus. Kūriniai sukonstruoti taip, kad skatintų fizinę sąveiką, o judesys taptų būdu suprasti idėją, erdvę ir kitų žmonių buvimą šalia.

    Pasak autoriaus, šis projektas yra choreografijos praktikų tąsa, tik perkelta iš scenos į muziejų. Forsythe pabrėžia, kad parodos patirtį kuria ne vien objektai, bet ir tai, kaip nenuspėjamai reaguoja publika, kaip lankytojų charakteriai atsiskleidžia judant, stabtelint ar bandant „perskaityti“ kūrinius kūnu.

    Šiuolaikiniai muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip įtraukti auditoriją ir pasiūlyti daugiau nei tradicinę tylų stebėjimą, ypač konkuruodami su skaitmeninėmis pramogomis. Tokios patirtys dera su plačiau kultūros lauke ryškėjančia tendencija kurti įtraukias, daugiasluoksnes ekspozicijas, kuriose žiūrovas tampa aktyviu dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju.

    Organizatoriai pabrėžia, kad parodą galima patirti ir vien vizualiai, nesitraukiant į fizinį veiksmą, tačiau būtent sąveika čia laikoma pilnaverte sumanymo dalimi. „Choreographic Objects“ Voorlinden muziejuje Wassenaar mieste veiks iki 2026 metų rugpjūčio 23 dienos.

  • Dziudo „Grand Slam“ Ulan Batore: Mongolija iškovojo auksą, Japonija ir Korėja pridėjo pergales

    Dziudo „Grand Slam“ Ulan Batore: Mongolija iškovojo auksą, Japonija ir Korėja pridėjo pergales

    Ulan Batore, Mongolijoje, tęsiasi prestižinis dziudo „Grand Slam“ turnyras, į kurį susirinko ryškiausios pasaulio žvaigždės. Antroji varžybų diena tapo ypač svarbi sportininkams, pradedantiems rinkti reitingo taškus naujam Los Andželo olimpiniam ciklui.

    „Steppe Arena“ arenoje gausiai susirinkę žiūrovai stebėjo ne tik kovas, bet ir atidarymo ceremoniją su tradiciniais pasirodymais. Turnyrą oficialiai atidarė Tarptautinės dziudo federacijos vadovybės atstovai bei Mongolijos prezidento administracijos ir Ulan Batoro miesto vadovai.

    Namų favoritė atnešė auksą

    Didžiausią emocijų bangą sukėlė vyrų iki 73 kilogramų finalas, kuriame namų favoritė Ankhzaya Lavjargal susitiko su amerikiečiu Jacku Yonezuka. Dvikova buvo itin lygi, o nugalėtoją lėmė pratęsimas.

    Aukso vertės tašką Mongolijos sportininkė pelnė „auksinio įvarčio“ fazėje, užfiksavusi waza-ari. Šis laimėjimas tapo vienu ryškiausių turnyro akcentų, o tribūnos Ulan Batore sprogo nuo aplodismentų.

    „Labai džiaugiuosi, kad laimėjau būtent čia, savo šalies „Grand Slam“ turnyre“, – sakė Ankhzaya Lavjargal.

    Japonijos čempionės pratęsė serijas

    Moterų iki 63 kilogramų svorio kategorijoje pasaulio čempionė Kaju Haruka dar kartą patvirtino stabilumą ir turnyro favoritės statusą. Finale ji taktiškai kontroliavo kovą prieš buvusią pasaulio čempionę Joanne Van Lieshout ir išlaikė nepriekaištingą pergalių seriją elitiniame ture.

    „Šiandien dar kartą pajutau, koks Mongolijoje populiarus dziudo. Nors tai ne mano gimtasis miestas, palaikymas buvo labai šiltas, varžytis buvo tikras malonumas“, – sakė Kaju Haruka.

    Kitoje moterų kategorijoje iki 70 kilogramų pasaulio čempionė Tanaka Shiho taip pat iškovojo auksą. Finale ji minimalia persvara įveikė Aoife Coughlan, o rezultatą nulėmė tiksliai atliktas veiksmas, įvertintas yuko.

    Korėja sužibo įspūdingu ippon

    Vyrų iki 81 kilogramo finale buvo laukiama principinė Korėjos ir Japonijos akistata. Lee Joonhwan susitiko su japonu Oino Yuhei, o kova baigėsi įspūdingu ippon, kuris užtikrino Korėjos sportininkui aukso medalį.

    Mongolijos rinktinės medalių kraitį papildė ir Uranbayar Odgerel, iškovojęs bronzą bei pademonstravęs technišką tai-otoshi. Turnyro Ulan Batore kulminacija laukia finalinę dieną, kai bus išdalinti likę medaliai ir svarbūs reitingo taškai.

  • Ispanijos premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez teismas konfiskavo pasą ir nurodė teisti

    Ispanijos premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez teismas konfiskavo pasą ir nurodė teisti

    Ispanijos teismas nurodė premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez stoti prieš teismą korupcijos byloje ir pritaikė kardomąsias priemones. Pagal paskelbtą nutartį ji turi atiduoti pasą ir iki sprendimo pabaigos negali išvykti iš šalies.

    Teisėjas Juan Carlos Peinado taip pat įpareigojo B. Gómez dukart per mėnesį atvykti į teismą. Šios priemonės skirtos užtikrinti, kad įtariamoji laikytųsi proceso sąlygų ir būtų pasiekiama teismui.

    B. Gómez byla susijusi su tyrimu dėl jos vaidmens kuriant ir administruojant vieną iš akademinių programų Madrido Complutense universitete. Tyrime keliami klausimai, ar nebuvo pasitelkti viešieji ištekliai ir asmeniniai ryšiai siekiant naudos privačiam interesui.

    Teismas nutartyje pažymėjo, kad apribojimai taikomi ir Cristina Álvarez, konsultantei, dirbančiai premjero rezidencijoje Moncloa rūmuose. Tuo metu trečiasis byloje minimas asmuo, verslininkas Juan Carlos Barrabés, tokių kelionių ir dokumentų apribojimų kol kas išvengė.

    Teisėjas B. Gómez anksčiau oficialiai pareiškė įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo įtaka, lėšų pasisavinimo ir kitų su korupcija siejamų veikų. Prokuratūra ir gynyba prašė bylą nutraukti, teigdamos, kad surinktų duomenų nepakanka baudžiamajai atsakomybei pagrįsti.

    „Prokuratūra mano, kad šiuo metu nėra pakankamų įrodymų tęsti bylą iki teismo“, – teigiama prokuratūros poziciją atspindinčiuose argumentuose.

    Pasak su B. Gómez aplinka siejamų šaltinių, ji ketina skųsti taikomas kardomąsias priemones, įskaitant paso konfiskavimą. Galutinis sprendimas dėl apeliacijos priklausys aukštesnės instancijos teismui.

    Ši byla tapo ir politiniu išbandymu premjerui Pedro Sánchez, kurio mažumos koalicijai tenka atlaikyti augantį spaudimą dėl kelių korupcijos tyrimų, susijusių su jo aplinka ir buvusiais bendražygiais. Premjeras kaltinimus atmeta, o opozicija toliau ragina imtis politinės atsakomybės.

  • Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Europos sostinėse pastaroji savaitė priminė diplomatijos sprintą: nuo G7 susitikimo Prancūzijos Eviane iki įkaitusio Briuselio, kur Europos Vadovų Taryba derino pozicijas dėl Ukrainos karo, sankcijų ir tolesnių saugumo garantijų. Šį kartą užkulisiuose išryškėjo dvi linijos: Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangos sutelkti sąjungininkus ir naujas ES bandymas neprarasti balso kalbantis apie galimas derybas.

    G7 susitikime Eviane vienu iš svarbiausių rezultatų tapo politinis signalas, kad parama Ukrainai išlieka darbotvarkės centre, o spaudimas Rusijai nemažėja. Europos diplomatai tai vertino kaip bandymą išvengti ankstesnių viršūnių susitikimų scenarijaus, kai nesutarimai tarp sąjungininkų nustelbdavo bendrus sprendimus.

    Greta Ukrainos temos ryškėjo ir platesnis kontekstas: energetikos rinkų jautrumas geopolitinėms įtampoms ir didžiųjų valstybių noras užkirsti kelią naujam eskalacijos ratui Artimuosiuose Rytuose. Tokie sprendimai Europai svarbūs ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes naftos bei dujų kainų svyravimai tiesiogiai atsiliepia infliacijai ir pramonės konkurencingumui.

    Netikėtas kanalas su Maskva

    Didžiausią diskusiją Briuselyje sukėlė žinia, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa inicijavo diplomatinį kontaktą su Rusija, o apie jį iš anksto nebuvo plačiai informuotos visos ES valstybės narės. Nors pats kontaktas formaliai nereiškia derybų pradžios, daliai sostinių jis pasirodė kaip nukrypimas nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą įtvirtintos praktikos riboti ryšius su Kremliumi.

    ES diplomatijoje tokie kanalai dažnai vertinami kaip instrumentas, o ne nuolaida: jie gali būti reikalingi krizių valdymui, apsikeitimui technine informacija ar signalų perdavimui, ypač kai sprendžiami Europos saugumo architektūros klausimai. Kita vertus, bet koks kontaktas su Maskva tampa politiškai jautrus, nes Rusija jį gali išnaudoti propagandiškai, pateikdama kaip Vakarų „nuovargio“ ar spaudimo mažėjimo įrodymą.

    Kodėl laikas dabar?

    Diskusijos dėl kontaktų su Rusija atsinaujino ir dėl pasikeitusio tarptautinio fono: JAV politika Rusijos atžvilgiu gali būti mažiau nuspėjama, o europiečiai vis dažniau akcentuoja, kad sprendimai dėl taikos Europoje negali būti priimami be Europos. Tai reiškia, kad ES ieško būdų turėti ne tik poziciją, bet ir realius svertus bei komunikacijos mechanizmus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais taip pat ragino partnerius išlaikyti spaudimą Rusijai ir kartu būti pasirengusiems procesams, kurie leistų patikrinti Maskvos ketinimus. Tokia taktika siekia vieno tikslo: parodyti, ar Rusija iš tiesų pasirengusi rimtam dialogui, ar tik ieško pauzės persigrupuoti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai yra pabrėžusi, kad bet kokie svarstymai apie derybų mandatą galimi tik tuomet, jei procesą veda Ukraina ir jei jis neprieštarauja jos saugumo interesams. Briuselyje tai verčiama į praktinį klausimą: kas ES vardu turėtų sėdėti prie stalo, jei derybų formatas apskritai atsirastų.

    Kas kalbės Europos vardu?

    Ši dilema nėra vien protokolinė. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atstovauja 27 valstybių narių politinei krypčiai, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas koordinuoja bendrą užsienio politiką, o didžiosios Europos valstybės, turinčios karinių pajėgumų ir galinčios prisidėti prie saugumo garantijų, neišvengiamai siekia lemiamo vaidmens.

    Tokioje sandaroje Costa inicijuotas kontaktas tapo katalizatoriumi viešai diskusijai, kuri anksčiau dažnai vykdavo tik kabinetuose. Pagrindinis klausimas, kurį kelia diplomatai, lieka tas pats: kokiam tikslui ES naudos komunikacijos kanalą, kaip išvengs vidinių nesutarimų ir kaip užtikrins, kad bet koks procesas stiprintų, o ne silpnintų paramą Ukrainai.

    Kol kas Briuselis siunčia signalą, kad kontaktas savaime nėra krypties keitimas. Tačiau jis rodo, jog ES rengiasi scenarijams, kuriuose vien sankcijų ir paramos paketų nepakaks, o reikės ir koordinuotos politinės strategijos, apimančios spaudimą, atgrasymą ir aiškų planą, kas ir kaip atstovaus Europai, jei skambučiai taps reguliaria praktika.

    „Atidaryti diplomatinį kanalą nereiškia pradėti derybas, tačiau be kanalo Europa rizikuoja būti nustumta į šalį“, – sakė ES diplomatinėse diskusijose dalyvaujantis pareigūnas.