Category: Kultūra

  • Krakmolytas patalynės skalbinys: kuo naudingas senas įprotis ir kam jis visai netinka

    Krakmolytas patalynės skalbinys: kuo naudingas senas įprotis ir kam jis visai netinka

    Mūsų prosenelės patalynę dažnai krakmolydavo, kad užvalkalai ir paklodės būtų standesni, lygesni ir ilgiau išlaikytų formą. Šis įprotis šiandien primirštas, tačiau kai kam jis gali pasirodyti vertas sugrįžimo – ypač jei norisi tvarkingai atrodančios patalynės.

    Krakmolijimas – tai audinio pamirkymas krakmolo tirpale (dažniausiai bulvių arba kukurūzų). Išdžiūvus ant pluoštų lieka plona plėvelė, kuri suteikia standumo, todėl anksčiau taip buvo apdorojama ne tik patalynė, bet ir staltiesės, servetėlės ar marškiniai.

    Didžiausias šio metodo privalumas – estetika. Iškrakmolinti užvalkalai ir paklodės paprastai mažiau glamžosi, atrodo glotnesni ir juos lengviau gražiai išlyginti, o pats audinys gali sudaryti „šviežesnio“ įspūdį.

    Vis dėlto krakmolo sluoksnis nėra stebuklinga higienos priemonė. Jis nepakeičia reguliaraus skalbimo ir nėra patvirtintas būdas šalinti alergenus, todėl krakmolijimo nereikėtų laikyti sprendimu alergiškiems žmonėms ar būdu patalynę ilgiau išlaikyti švarią.

    Kada krakmolijimas pasiteisina?

    Ar verta krakmolyti patalynę, daugiausia priklauso nuo asmeninių įpročių. Jei patinka lygi, šiek tiek standesnė tekstilė, toks efektas gali tikti ir patikti.

    Kita vertus, daliai žmonių miegoti po mažiau minkštu ir mažiau elastingu audiniu gali būti ne taip komfortiška kaip po įprastai išskalbta patalyne. Todėl prieš krakmolijant visą komplektą pravartu išbandyti vieną užvalkalą ar paklodės kampą.

    Kokiems audiniams tinka, o kuriems – atsargiai

    Geriausiai krakmolijimui tinka natūralaus pluošto audiniai – pirmiausia medvilnė ir linas. Jie paprastai gerai „priima“ krakmolo tirpalą ir po džiovinimo atrodo tvarkingiau.

    Atsargiau reikėtų elgtis su sintetinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, mikropluoštas gali nesugerti tirpalo taip kaip natūralūs audiniai, o pats procesas gali paveikti pirminį minkštumą.

    Ne visada tai geriausias pasirinkimas ir sintetiniam satinui – jo glotnus paviršius gali prarasti dalį savo savybių. Šilkui ir kitiems itin delikatiems audiniams būtina ypač švelni priežiūra, todėl prieš naudojant bet kokias priemones reikėtų pasitikrinti rekomendacijas etiketėje.

    Kaip pasigaminti krakmolo tirpalą

    Naminiam krakmolo tirpalui dažniausiai pakanka krakmolo (bulvių arba kukurūzų) ir vandens. Proporcijos priklauso nuo to, kokio standumo efekto norite – pradžiai verta rinktis silpnesnį tirpalą, pavyzdžiui, vieną ar du šaukštus krakmolo litrui vandens.

    Pirma krakmolą reikėtų išmaišyti nedideliame kiekyje šalto vandens, kad neliktų gumulėlių. Likusį vandenį užvirinkite, įpilkite paruoštą krakmolo mišinį ir nuolat maišykite – kai tirpalas sutirštėja, jį reikia atidėti atvėsti.

    Prieš naudojant tirpalas turėtų būti vėsus arba drungnas. Taip pat svarbu nepadauginti krakmolo – per stiprus tirpalas gali padaryti patalynę nemaloniai kietą.

  • Karmyklą paukščiams iš pieno pakelio pasigaminsite per minutes: ką svarbu įsidėmėti žiemą

    Karmyklą paukščiams iš pieno pakelio pasigaminsite per minutes: ką svarbu įsidėmėti žiemą

    Tuščias pieno ar sulčių pakelis žiemą gali virsti paprastu, ekologišku lesyklėlės variantu, kuris padeda lesinti paukščius ir kartu mažina buitinių atliekų kiekį. Toks „pasidaryk pats“ sprendimas užtrunka vos kelias minutes ir nereikalauja specialių priemonių.

    Pirmiausia pakelį reikia gerai išplauti ir visiškai išdžiovinti. Tuomet trijose šoninėse sienelėse išpjaunami didesni angos tipo langeliai, paliekant maždaug 4 cm nuo apatinės briaunos, kad lesalas taip greitai neišbyrėtų.

    Po angomis galima įsmeigti medinius pagaliukus ar tvirtesnes šakeles – jos paukščiams tarnaus kaip patogi vieta nutūpti. Viršutinėje pakuotės dalyje padaromos dvi mažos skylutės, per kurias perveriamas virvutės galas pakabinimui.

    Kad lesalas nesušlaptų, pakuotės apačioje verta įdurti kelias nedideles skylutes vandeniui nutekėti – jos pravers, jei į vidų pateks lietaus ar sniego. Pieno pakeliai paprastai yra atsparūs drėgmei, todėl grūdai ir sėklos turi daugiau šansų ilgiau išlikti sausi, o viršutinė dalis veikia kaip stogelis.

    Kuo lesinti, kad nepakenktumėte

    Vien pasigaminti lesyklėlę neužtenka – svarbu pasirinkti tinkamą maistą. Dažniausiai tinka saulėgrąžų sėklos, soros, avižos, kviečiai ar paruošti mišiniai laukiniams paukščiams.

    Zylės dažnai noriai lesa ir nesūdytus riebalus ar specialius riebalinius rutulius. Strazdams ir juodagalviams (pvz., juodiesiems strazdams) galima pasiūlyti džiovintų vaisių – pavyzdžiui, razinų ar obuolio gabalėlių.

    Į lesyklėlę nereikėtų dėti pietų likučių, sūrių produktų ar duonos. Nors anksčiau duona dažnai būdavo laikoma įprastu pasirinkimu, dabar jos paukščiams patariama vengti – toks maistas gali kelti sveikatos problemų ir nėra maistingas.

    Kur kabinti ir kaip prižiūrėti

    Lesyklėlę geriausia kabinti vietoje, kuri būtų kiek įmanoma apsaugota nuo stipraus vėjo, bet kartu saugi paukščiams. Svarbu, kad netoliese lengvai neprieitų katės ar kiti plėšrūnai.

    Patogus aukštis – maždaug 1,5–1,8 metro nuo žemės, kad lesalą būtų nesunku papildyti. Verta pagalvoti ir apie tai, kad paukščiai turėtų kur greitai pasitraukti, jei pasirodytų pavojus.

    Jei nusprendžiate paukščius lesinti žiemą, tai daryti reikėtų reguliariai iki pavasario. Paukščiai greitai pripranta prie maisto šaltinio ir kasdien grįžta – neradę lesalo, jie gali be reikalo eikvoti energiją šaltyje.

    Ne mažiau svarbu ir tvarka: lesyklėlę reikėtų periodiškai valyti, o sušlapusius, supelijusius ar sušalusius maisto likučius pašalinti. Šalia galima pastatyti ir vandens lėkštelę gėrimui bei maudynėms – kad vanduo taip greitai neužšaltų, į jį galima įmesti plūduriuojančių pagaliukų.

  • Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežius Leonas XIV tęsia kelionę po Pietų Ameriką ir šeštadienį aukoja Mišias Santa Krus de Sukčabamboje šiaurės Peru, o jo sutraukiamos minios kelia papildomą rūpestį sveikatos institucijoms dėl tymų protrūkio regione.

    71 metų pontifikas į šią vietą atskrido sraigtasparniu iš Čiklajo oro bazės, o vakare planuoja grįžti į maldos susitikimą su katalikų bendruomene Šv. Toribijaus de Mogrovecho šventovėje, praneša „Euronews“.

    Popiežius penktadienį sugrįžo į Čiklajų – miestą, kuriame kadaise dirbo ir kurį vadina sau artimu. Čikagoje gimęs pontifikas anksčiau Peru buvo misionierius, vėliau – vyskupas, taip pat turi Peru pilietybę.

    Atviroje erdvėje aukotose Mišiose Čiklajuje dalyvavo apie 500 000 žmonių, o pats popiežius miniai sakė dėkojantis už palaikymą ir maldas, ypač – už jo sveikatą „išbandymų metu“, kuriuos, pasak jo, su Dievo pagalba pavyksta įveikti.

    Tymų atvejų šuolis Amerikoje

    Sveikatos institucijų dėmesį šiemet ypač prikaustė tymų plitimas: nuo sausio iki spalio pabaigos Amerikoje 17 šalių ir teritorijų užfiksuota 57 666 patvirtinti atvejai – beveik penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Taip pat pranešama apie mažiausiai 81 mirtį. Artėjant popiežiaus vizitams, Panamerikos sveikatos organizacija (PAHO) tymų keliamą visuomenės sveikatos riziką masinių religinių susibūrimų kontekste įvertino kaip „labai didelę“.

    Didžiausias nerimas siejamas su nepakankamu skiepijimo lygiu kai kuriose šalyse – ypač Argentinoje ir Peru. PAHO imunizacijos vadovas Danielis Salasas Peraza atkreipė dėmesį, kad dėl situacijos vaikai neina į mokyklą, o dalis jų atsiduria ligoninėse.

    Kodėl tymai tokie pavojingi

    Tymai – itin užkrečiama oro lašeliniu būdu plintanti virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ir būti mirtina. Iš pradžių infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, vėliau išplinta po visą organizmą.

    Dažniausi simptomai – aukšta temperatūra, kosulys, sloga ir bėrimas. Nuo tymų yra veiksminga ir palyginti nebrangi vakcina.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad imunitetui užtikrinti vaikams reikia dviejų vakcinos dozių. Bendruomenėje ligos plitimui sustabdyti paprastai būtina, kad pilnai paskiepyta būtų bent 95 proc. gyventojų.

    PSO 2025 metų duomenimis, šią ribą Amerikoje pasiekė tik Urugvajus. Peru skiepijimo aprėptis siekė 90 proc. pirmai dozei ir 82 proc. antrai, o Argentinoje – atitinkamai 84 proc. ir 55 proc.

    Peru ir Argentina stiprina priemones

    Peru 2026 metais užregistruota beveik 3 000 tymų atvejų – tai ketvirtas pagal dydį skaičius Amerikoje po Gvatemalos, Meksikos ir JAV. Penkiuose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą – Limoje, Čiklajuje, Kachamarkoje, Kuske ir Pukalpoje – šiemet nustatyta 170 infekcijų.

    Ruošiantis vizitui, Peru institucijos sustiprino skiepijimo kampanijas, daugiausia dėmesio skirdamos teritorijoms, kuriose fiksuotas didesnis plitimas. Tarp priemonių minimas ir ankstesnis skiepijimas vaikams nuo šešių iki vienuolikos mėnesių bei kampanijos, skirtos žmonėms iki 29 metų.

    Skelbiama, kad iki rugsėjo pabaigos nuo balandį pradėtos intensyvesnės kampanijos jau buvo suleista 1,2 mln. dozių, o dar daugiau nei 2 mln. dozių buvo paruošta papildomam poreikiui.

    Argentinoje, kur buvo laukiama iki 4 mln. žmonių Buenos Airių provincijoje, spalio pabaigoje taip pat paskelbtas įspėjimas dėl su popiežiaus vizitu susijusių sveikatos rizikų. Specialistai nerimauja ir dėl valdžios sprendimų mažinti sveikatos išlaidas, kurie gali apsunkinti imunizacijos kampanijų planavimą bei stebėseną.

    Tuo metu Urugvajus visoje šalyje įvedė sustiprintos epidemiologinės stebėsenos laikotarpį, kuris turėtų tęstis iki lapkričio 29 dienos – dar kelias savaites po popiežiaus išvykimo. Gyventojai raginami užbaigti skiepų kursą, kad nauji užsikrėtimai būtų aptikti kuo greičiau.

  • Vokietijos kariuomenė atidarė e. parduotuvę: graibstoma guminė antelė su automatu

    Vokietijos kariuomenė atidarė e. parduotuvę: graibstoma guminė antelė su automatu

    Vokietijos kariuomenė „Bundeswehr“ ėmėsi neįprasto žingsnio – atidarė savo internetinę parduotuvę, o labiausiai dėmesį patraukęs produktas tapo guminė vonios antelė su kamufliažu ir miniatiūriniu automatiniu ginklu.

    Kaip skelbia „Euronews“, iš pažiūros juokingas suvenyras yra dalis naujos komunikacijos ir marketingo strategijos: kariuomenė siekia pakeisti savo viešąjį įvaizdį, tapti labiau matoma ir labiau patraukli jaunesnei auditorijai.

    Be antelės, e. parduotuvėje siūloma ir daugiau atributikos – įvairūs suvenyrai bei drabužiai su „Bundeswehr“ simbolika. Tikslas – kad kariuomenės vardas ir ženklai dažniau atsirastų kasdienėje aplinkoje, o ne tik kariuomenės daliniuose ar per verbavimo kampanijas.

    Susidomėjimas startu, panašu, pranoko lūkesčius: pranešama, kad netrukus po atidarymo paklausa buvo tokia didelė, jog kilo techninių nesklandumų, o antelė kurį laiką buvo išpirkta.

    Antelė tapo netikėtu bestseleriu

    Kamufliažu „aprengtas“ vonios žaislas greitai tapo vienu perkamiausių parduotuvės gaminių. Būtent jis socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje sulaukė daugiausia reakcijų – nuo smalsumo iki kritikos.

    Kariuomenei tai svarbu ir dėl praktinių priežasčių: verbavimas išlieka vienu prioritetų, todėl siekiama didinti matomumą ir stiprinti ryšį su visuomene.

    Kritika: ar tai nebanalizuoja tarnybos?

    Visgi ne visi į naują strategiją žiūri palankiai. Kritikai teigia, kad lengvabūdiška atributika gali banalizuoti karo tarnybos realybę, o ginklų ir karinės tematikos pavertimas „gyvenimo būdo“ produktais kelia abejonių.

    Strategija sulaukė ir politikų kritikos: Vokietijos Kairiųjų partijos atstovai perspėjo, kad tokia reklama gali prisidėti prie kariuomenės „normalizavimo“ kasdieniame gyvenime.

    Ar suvenyrai padės pritraukti naujokų?

    Ar guminė antelė iš tiesų padės pritraukti daugiau naujų karių, kol kas neaišku. Tačiau kaip dėmesio generatorius ji, panašu, jau atliko savo pirmąją užduotį – sukėlė diskusijas ir paskatino susidomėjimą naująja e. parduotuve.

  • Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija penktadienį pasirašė savitarpio gynybos susitarimą, kuriuo abi šalys įsipareigoja stiprinti kolektyvinę gynybą ir laikytis „vieningos pozicijos“ išorės ginkluoto išpuolio atveju.

    Susitarimas pasiektas Stambule, kur susitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani. Apie pasirašytą dokumentą pranešė „Euronews“.

    Bendrame šalių pareiškime teigiama, kad sutartis skirta regiono saugumui ir stabilumui stiprinti. Joje numatytos konsultacijos dėl grėsmių abiejų valstybių saugumui.

    Taip pat sutarta plėsti bendradarbiavimą rengiant bendras karines pratybas, stiprinti ryšius gynybos pramonės srityje ir keistis personalo mokymo patirtimi.

    Platesnis susitarimų paketas

    Kataro ir Turkijos lyderiai Stambule kartu pirmininkavo šalių Aukščiausiajam strateginiam komitetui. Šio susitikimo metu, be gynybos sutarties, pasirašytas ir platesnis dvišalių susitarimų paketas.

    Skelbiama, kad susitarimai apima prekybą, energetiką, diplomatiją, taip pat švietimo ir kultūros sritis.

    Anot Turkijos prezidentūros, naujoji sutartis turėtų suteikti „naują dimensiją“ dvišaliams ryšiams, o gynybos pramonės bendradarbiavimas – dar labiau išsiplėsti.

    Diskusijos dėl karštųjų regiono taškų

    Susitikime aptarti ir aktualūs regiono konfliktai: Izraelio smūgiai Gazai bei humanitarinė padėtis Palestinos teritorijoje.

    Lyderiai taip pat kalbėjosi apie normalizacijos pastangas Sirijoje ir naujausius įvykius Libijoje.

    Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad šalys sieks kartu dirbti, kad Persijos įlankos regione neatsinaujintų karas, ir skatinti dialogą bei taiką.

    Persigrupuojančios regiono gynybos partnerystės

    Naujoji Kataro ir Turkijos partnerystė pristatoma platesnių saugumo persitvarkymų Persijos įlankos ir Artimųjų Rytų regione fone, kuriuos paskatino karas su Iranu ir JAV siunčiami signalai apie ilgalaikio saugumo vaidmens regione peržiūrą.

    Tekste pažymima, kad Persijos įlankos valstybės ir toliau laiko JAV saugumo „skėtį“ svarbia savo architektūros dalimi, tačiau tuo pat metu plečia gynybos strategijas ir ieško papildomų susitarimų.

    Rugpjūtį Turkija, Pakistanas ir Saudo Arabija pasirašė „Mekos bendrą gynybos susitarimą“, pagal kurį šalys įsipareigoja padėti viena kitai užpuolimo atveju. Šį paktą Turkijos parlamentas ratifikavo praėjusią savaitę.

    Taip pat rugpjūtį Pakistanas ir Kuveitas sudarė bendros gynybos ir karinio bendradarbiavimo susitarimą, o spalį Kataras, Turkija, Pakistanas ir Indonezija pasirašė daugiašalį „Badr“ memorandumą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje.

  • Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties, šeštadienį pranešė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney. Jo teigimu, tai dalis Otavos pastangų mažinti priklausomybę nuo JAV po pašlijusių santykių su Vašingtonu.

    Apie susitarimo derybų pabaigą skelbia „Euronews“. M. Carney socialiniuose tinkluose priminė, kad derybos startavo prieš metus, o dabar jau pasiektas finišas.

    Kanados premjeras teigė, kad vyriausybė sieks greitai užbaigti formalumus, kad sutartis būtų galutinai parengta. Jo vertinimu, susitarimą pasirašyti gali prireikti maždaug šešių mėnesių.

    M. Carney taip pat nurodė, kad sutartis turėtų įsigalioti 2027 metais. Jis pabrėžė, jog naujasis susitarimas, jo manymu, atvers daugiau galimybių įvairiems Kanados ekonomikos sektoriams.

    Kam, pasak Carney, tai bus naudinga

    Kalbėdamas Maniloje, kur dalyvauja Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime, M. Carney vardijo sritis, kurios galėtų laimėti iš laisvesnės prekybos su Filipinais. Tarp jų jis minėjo žemės ūkį, aviacijos ir kosmoso pramonę bei dirbtinio intelekto sritį.

    Premjeras taip pat įvardijo miškų produktų, kasybos, energetikos ir paslaugų sektorius. Anot jo, tai esą turėtų reikšti daugiau galimybių verslui, didesnį pasirinkimą vartotojams ir geresnes darbo vietas darbuotojams.

    Platesnis planas – susitarimas su visa ASEAN

    Be dvišalės sutarties su Filipinais, Otava siekia ir platesnio prekybos susitarimo su visa 11 narių ASEAN grupe. M. Carney teigė, kad derybos dėl tokio susitarimo yra „iš esmės užbaigtos“.

    Kanados vadovas šiuos veiksmus įvardijo kaip strategiją kurti patikimų partnerių tinklą, kuris padėtų šalies ekonomikai tapti atsparesnei. Vienas tikslų – sumažinti santykinę priklausomybę nuo JAV.

    Kanada ieško alternatyvų JAV rinkai

    Straipsnyje pažymima, kad Kanada yra išsikėlusi tikslą iki 2035 metų padvigubinti eksportą, kuris keliauja ne į JAV. Tuo pat metu šalis, siekdama diversifikuoti prekybą, vis labiau artėja prie Europos.

    Šis kursas siejamas su pasikartojančiais prekybos nesutarimais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastarasis, kaip skelbiama, artimiausiomis dienomis turėtų atvykti į Manilą, o vėliau vykti į Kiniją į APEC viršūnių susitikimą Šendžene.

    Tuo metu M. Carney po ASEAN susitikimo dar planuoja kelionę į Kambodžą, o vėliau taip pat vykti į Kiniją.

  • Su gyva eglute į namus galite parsinešti vabzdžių: neskubėkite jos nešti į kambarį

    Su gyva eglute į namus galite parsinešti vabzdžių: neskubėkite jos nešti į kambarį

    Gyva kalėdinė eglutė namams suteikia miško kvapą ir šventinę nuotaiką, tačiau kartu su ja į vidų kartais atkeliauja ir visai nelaukti „kambariokai“.

    Ant spygliuočių šakų gali slėptis smulkūs vabzdžiai ar voragyviai, kuriems eglutė yra natūrali gyvenamoji aplinka. Patekę į šiltą kambarį jie „atsibunda“ iš žiemos sąstingio, tarsi būtų atėjusi pavasario šiluma.

    Nors daug kas renkasi dirbtines eglutes dėl patogumo, gyvas medis daugeliui vis dar yra neatsiejama Kalėdų dalis. Visgi verta žinoti, kad su eglute į namus galima atsinešti ir daugiau nei tik šventinę atmosferą.

    Kad rizika būtų mažesnė, prieš nešant eglutę į svetainę rekomenduojama atlikti kelis paprastus veiksmus lauke ir duoti medžiui laiko „prisitaikyti“ vėsesnėje patalpoje.

    Kaip sumažinti „keleivių“ tikimybę

    Pirmiausia eglutę dar lauke verta stipriai pakratyti arba kelis kartus trinktelėti kamienu į žemę. Taip nuo šakų gali nukristi dalis ant jų užsilikusių smulkių gyvių.

    Tuomet naudinga nešti eglutę ne iš karto į šiltą kambarį, o palikti dienai ar dviem vėsesnėje vietoje – pavyzdžiui, garaže ar balkone. Tokia „tarpinė stotelė“ sumažina tikimybę, kad šiluma staiga pažadins pasislėpusius vabzdžius.

    Šie paprasti žingsniai padeda išsaugoti gyvos eglutės malonumus ir kartu išvengti nemalonių staigmenų jau papuošus medį namuose.

  • Ube – ryškiai violetinė filipinietiška šaknis: kas tai ir koks jos skonis?

    Ube – ryškiai violetinė filipinietiška šaknis: kas tai ir koks jos skonis?

    Ryškiai violetinė ube pastaraisiais metais tapo vienu labiausiai akį traukiančių ingredientų desertuose ir gėrimuose – nuo ledų iki spalvingų „latte“.

    Ube iš tiesų yra sparnuotasis jamas (Dioscorea alata) – gumbinis augalas, daugiausia auginamas Filipinuose ir kitose Pietryčių Azijos šalyse. Jo minkštimas natūraliai būna violetinis, atspalvis gali svyruoti nuo švelniai alyvinio iki intensyviai purpurinio.

    Nors ube neretai vadinamas violetine saldžiąja bulve, tai nėra tas pats produktas. Skiriasi ir augalų šeima, ir tekstūra, ir kulinarinis panaudojimas.

    Filipinų virtuvėje ube jau seniai yra svarbus saldumynų ingredientas, o dabar šis tradicinis produktas vis dažniau pasirodo JAV ir Europos kavinių bei desertinių meniu.

    Kaip ube naudojamas virtuvėje

    Vienas geriausiai žinomų patiekalų – ube halaya: tiršta pasta, gaminama iš virtų ir sutrintų gumbų, pieno ir cukraus. Ji naudojama kaip įdaras kepiniams, dedama į ledus, kremus arba valgoma kaip atskiras desertas.

    Didelę ube populiarumo dalį lemia ne vien spalva, kuri ypač gerai atrodo nuotraukose. Ne mažiau svarbus ir skonis – švelnus, kremiškas, lengvai saldus.

    Apibūdinant skonį dažnai minimos vanilės natos ir švelnus riešutinis aromatas, kai kam primenantis kokosą ar pistacijas.

    Ar ube galima laikyti „sveiku“ pasirinkimu?

    Kaip ir kiti violetiniai augalai, ube turi antocianinų – natūralių dažiklių, priskiriamų polifenoliams. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu aktyvumu.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas desertas ar gėrimas su ube automatiškai yra naudingas sveikatai. Daug kas priklauso nuo recepto ir to, kiek į jį dedama cukraus.

    Ube ir violetinis batatas – ne tas pats

    Nors abu produktai gali būti panašios spalvos, ube ir violetinis batatas skiriasi kilme, struktūra ir tuo, kam dažniau naudojami virtuvėje.

    Ube paprastai būna kremiškesnės, drėgnesnės konsistencijos ir labiau tinka desertams dėl vaniliškai riešutinio poskonio. Violetinis batatas dažniau būna tvirtesnis, sausesnis, o jo aromatas – mažiau „desertinis“.

    Populiarus gėrimas – ube latte

    Vienas dažniausių būdų ragauti ube – ube latte. Šis gėrimas ruošiamas iš ube pastos, ekstrakto arba miltelių, sumaišytų su pienu, ir gali būti patiekiamas tiek karštas, tiek šaltas su ledukais.

    Ruošiant namuose ube milteliai pirmiausia gerai išmaišomi su nedideliu kiekiu šilto vandens, kad neliktų gumulėlių, o tuomet įpilamas pasirinktas pienas – karvės arba augalinis – ir viskas išmaišoma.

    Kai kuriose versijose į ube latte įpilama ir espresso – tada švelnus ube saldumas derinamas su ryškesniu kavos skoniu. Svarbu tai, kad bazinė ube latte versija kofeino neturi.

  • Kalėdinė „amarylio“ puošmena ant palangės: kaip užsiauginti žydinčią žvartnicę iki švenčių

    Kalėdinė „amarylio“ puošmena ant palangės: kaip užsiauginti žydinčią žvartnicę iki švenčių

    Žiemą gėlių parduotuvėse dažnai perkamas „amarylis“ iš tiesų dažniausiai yra ne amarylis, o žvartnica (Hippeastrum) – įspūdinga svogūninė gėlė, galinti tapti viena gražiausių šventinių namų dekoracijų.

    Žvartnica kilusi iš Centrinės ir Pietų Amerikos, o tikrasis amarylis – iš pietinės Afrikos, todėl pavadinimai neretai supainiojami. Visgi būtent žvartnicos svogūnai jau seniai paruošiami taip, kad galėtų žydėti žiemą.

    Raudoni ir balti žiedai puikiai dera prie kalėdinės spalvų gamos, todėl ši gėlė ypač populiari kaip sezoninė puošmena. Norint, kad augalas pilnai pražystų iki švenčių, svarbiausia – laiku susodinti ir sudaryti tinkamas sąlygas.

    Paprastai paruoštam žydėti svogūnui prireikia maždaug 6–10 savaičių, kad išleistų žiedynkotį ir sukrautų žiedus. Kiek pavyks suspėti iki Kalėdų, priklauso nuo veislės, temperatūros ir paties svogūno būklės.

    Kaip išsirinkti svogūną ir vazoną

    Perkant verta ieškoti didelio, tvirto, kieto svogūno be minkštų dėmių ar pelėsio požymių. Daugiausia šansų sulaukti žiedų gruodį suteikia svogūnas, ant kurio jau matyti besiformuojantis žiedynkotis.

    Žvartnicai labiau patinka kiek ankštesnis vazonas – pakanka, jei tarp svogūno ir vazono krašto lieka apie 2–3 cm. Svarbu, kad vazonas turėtų drenažo angą, nes augalas blogai toleruoja vandens perteklių.

    Svogūną sodinkite į lengvą, pralaidų substratą, palikdami maždaug trečdalį jo aukščio virš žemės. Pasodinus laistoma saikingai, stengiantis nepilti vandens ant svogūno kaklelio.

    Laistymas ir šiluma – svarbiausi pirmomis savaitėmis

    Kitas laistymas turėtų būti tik tada, kai žemė pradeda apdžiūti. Šiame etape per didelė drėgmė yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių svogūnas ima pūti.

    Šviežiai pasodintą augalą geriausia laikyti šviesioje, šiltoje vietoje – apie 20–22 laipsnių temperatūroje. Palangė tinka, tik reikėtų vengti vietos tiesiai virš stipriai įkaitusio radiatoriaus.

    Kai žiedynkotis ima akivaizdžiai augti, laistymą galima pamažu didinti, tačiau vis tiek leisti viršutiniam žemės sluoksniui šiek tiek pradžiūti. Tręšti skubėti nereikia – svogūnas žydėjimui reikalingas medžiagas jau būna sukaupęs.

    Pravartu kas kelias dienas vazoną švelniai pasukti, kad stiebas nelinktų į lango pusę. Pasirodžius pirmiesiems žiedams, augalą verta perkelti į kiek vėsesnę vietą, atokiau nuo šildytuvų – tuomet žiedai ilgiau išlieka gražūs.

    Ką daryti, kai augalas nužydi

    Nors žvartnica dažnai perkama kaip laikina šventinė puošmena, jos nebūtina išmesti po Kalėdų. Kai žiedai nuvysta, žiedynkotį reikėtų pašalinti, tačiau žalius lapus palikti.

    Lapai augalui reikalingi tam, kad svogūnas sukauptų atsargų kitam sezonui. Pavasarį ir vasarą žvartnicą patariama reguliariai laistyti ir tręšti, o sezono pabaigoje – palaipsniui mažinti laistymą.

    Kai lapai natūraliai nudžiūsta, svogūnui praverčia maždaug 8–10 savaičių ramybės laikotarpis vėsioje, sausoje vietoje. Po jo augalas vėl „pažadinamas“ ir, tinkamai prižiūrimas, gali žydėti daugelį metų.

  • Rosalía albumas „Lux“ susižėrė penkis „Latin Grammy“ apdovanojimus, išsiskyrė argentiniečiai

    Rosalía albumas „Lux“ susižėrė penkis „Latin Grammy“ apdovanojimus, išsiskyrė argentiniečiai

    Katalonų atlikėja Rosalía 27-uosiuose „Latin Grammy“ apdovanojimuose dominavo su albumu „Lux“ – iš septynių nominacijų laimėjo penkias, įskaitant metų albumo ir metų dainos prizus.

    Emocingoje padėkos kalboje ji sakė, kad „Lux“ jai tapo „šuoliu į tuštumą“, ir pabrėžė norą kalbėti savo tiesą. Apie ceremonijos rezultatus pranešė „Euronews“.

    Metų dainos titulą pelnė kūrinys „La Perla“. Be svarbiausių apdovanojimų, Rosalía taip pat laimėjo geriausios pop dainos, geriausio alternatyvios muzikos albumo ir geriausio trumpo vaizdo įrašo kategorijose.

    Šių metų ceremonijoje pirmą kartą aiškiai išskirta Portugalijos ir Brazilijos muzika – atsirado atskira kategorija, o jos segmentas buvo transliuojamas šia kalba. Nugalėtoja tapo Anitta.

    Argentinos atlikėjų sėkmė ir „Niño“ triumfas

    Nemažai apdovanojimų šiemet atiteko ir argentiniečiams – ryškiausiai išsiskyrė Milo J bei urbanistinės muzikos duetas CA7RIEL & Paco Amoroso.

    Milo J laimėjo vieną geidžiamiausių vakaro prizų – metų įrašo apdovanojimą už dainą „Niño“. Priimdamas statulėlę jis pabrėžė, kad tai kūrinys, kuriuo didžiuojasi labiausiai.

    Reperis taip pat skyrė dėmesį šalies muzikinei tradicijai, sakydamas: „Tegyvuoja Argentinos folkloras, tegyvuoja Argentinos muzika.“

    Pagerbti Willie Colón ir Daddy Yankee

    Vakaro metu buvo pagerbtas neseniai miręs Willie Colón – vienas svarbiausių salsos žanro vardų. Ceremonija taip pat prisiminė ir kitą žanro pionierių – Daddy Yankee.

    „Metų žmogumi“ Las Vegase (JAV, Nevados valstijoje) paskelbtas Daddy Yankee į pasirodymus įtraukė kolegas, tarp jų Bad Gyal ir Bizarrap. Pastarieji kartu su Puerto Riko atlikėju pelnė geriausios urbanistinės dainos apdovanojimą.

    Prisiminęs reggaetono kelią į didžiąsias scenas, Daddy Yankee kalbėjo apie žanro ištakas ir laikus, kai jis buvo sutinkamas su pasipriešinimu Puerto Riko rajonuose.

    Naujoji žvaigždė ir kiti laureatai

    Geriausios naujos atlikėjos titulas atiteko kolumbietei Ariai Vegai, kurios kūrinys „Compa Coleto“ populiarumu išsiskyrė dar nuo rudens pradžios. Atlikėja, gimusi kaip Mariana Padilla Barankilijoje, savo muzikoje jungia afrokaribietiškus ritmus, dancehall ir afrobeats elementus.

    Popmuzikos kategorijose tarp laureatų buvo ir du europiečiai: Alejandro Sanz, po dar vienos pergalės savo kolekciją papildęs iki 24 apdovanojimų, bei italų dainininkė Laura Pausini.

    Karol G laimėjo geriausio urbanistinio albumo ir geriausio reggaetono pasirodymo apdovanojimus. Tuo metu urugvajietis Jorge Drexler išsiskyrė kaip vienas daugiausiai laimėjusių vakaro muzikantų – jis pelnė prizus už dainų autoriaus albumą, alternatyvią dainą ir šaknų muzikos kūrinį.