CP v2

Category: Kultūra

  • Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Kas nutinka, kai testamento nėra

    Miręs artimasis palieka ne tik netektį, bet ir praktinius klausimus dėl turto bei įsipareigojimų. Jei testamento nėra arba jis negalioja, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, o teisės į turtą atsiranda nuo mirties momento.

    Vis dėlto vien to nepakanka, kad paveldėtojai galėtų tvarkyti banko sąskaitas, perregistruoti automobilį ar disponuoti būstu. Tam reikalingas oficialus paveldėjimo teisių patvirtinimas, kurį išduoda notaras arba teismas.

    Paveldima ne tik nuosavybė, bet ir skolos

    Svarbi detalė, kuri šeimas dažnai nustebina: į palikimą patenka ir mirusiojo skolos bei kiti įsipareigojimai. Todėl prieš skirstant santaupas ar nekilnojamąjį turtą verta įsivertinti, ar nėra negrąžintų paskolų, kreditų, komunalinių įsiskolinimų.

    Paveldėtojas gali palikimą priimti, priimti su atsakomybės ribojimu arba jo atsisakyti. Sprendimas ypač reikšmingas, kai palikime galimos skolos, nes neteisingas pasirinkimas gali lemti didesnę finansinę riziką.

    Kas paveldi pirmiausia ir kas lieka už borto

    Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, paprastai lygiomis dalimis, tačiau sutuoktiniui įstatymas numato minimalų dydį. Jei vienas vaikas miręs anksčiau, jo dalis paprastai pereina jo vaikams, tai yra mirusiojo anūkams.

    Jeigu vaikų nėra, paveldėtojais tampa sutuoktinis ir tėvai, o tam tikrais atvejais dalis gali pereiti ir mirusiojo broliams, seserims bei jų vaikams. Kai nėra nei šių artimųjų, paveldėjimo eilė gali pasiekti senelius, jų palikuonis, o kraštutiniu atveju turtas pereina savivaldybei pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą arba valstybei.

    Svarbu žinoti, kad ilgalaikis gyvenimo partneris, jei santuoka nebuvo sudaryta, pagal įstatymą paprastai nepaveldi. Tai viena dažniausių situacijų, kai šeimos realybė nesutampa su teisės aktuose numatyta paveldėjimo tvarka.

    Butas, bendras turtas ir dalybos

    Jei būstas priklausė tik mirusiajam, jis į palikimą patenka visas. Tačiau jei tai buvo sutuoktinių bendras turtas, dalis būsto jau priklauso gyvajam sutuoktiniui, o paveldimas tik mirusiojo turėtas dalies dydis.

    Keli paveldėtojai automatiškai negauna konkrečių daiktų, pavyzdžiui, buto ar automobilio. Paprastai jie įgyja dalis visame turte, o tam, kad konkretus turtas atitektų vienam asmeniui ir kiti būtų atlyginti, reikalingas palikimo padalijimas susitarimu arba teismo tvarka.

    Terminai ir formalumai, kurių geriau nepraleisti

    Palikimo priėmimui ar atsisakymui taikomas šešių mėnesių terminas nuo momento, kai asmuo sužinojo apie teisę paveldėti. Jei per šį laiką nepadaromas pareiškimas, pasekmės priklauso nuo taikomos teisinės tvarkos, tačiau praktikoje tai gali apriboti pasirinkimo laisvę ir apsunkinti situaciją.

    Paveldėjimo teisės dažniausiai įforminamos dviem būdais: teismo nutartimi dėl paveldėjimo teisės patvirtinimo arba notaro sudarytu ir registre įregistruotu paveldėjimo teisės liudijimu. Notaro kelias įprastai paprastesnis, kai paveldėtojų ratas aiškus ir nėra ginčų, o teismas dažniau reikalingas konfliktinėse ar neaiškiose situacijose.

    Dažniausiai prireikia mirties liudijimo ir dokumentų, įrodančių giminystę ar santuoką. Vėliau gali tekti tvarkyti įrašus registruose, kreiptis į bankus, spręsti turto padalijimą ir laiku atlikti mokestines procedūras, jei jos taikomos.

  • Rozchodnikas išgyvena kaitrą ir skurdžią žemę: kada sodinti, kad žydėtų iki vėlyvo rudens

    Rozchodnikas išgyvena kaitrą ir skurdžią žemę: kada sodinti, kad žydėtų iki vėlyvo rudens

    Rozchodnikas – viena ištvermingiausių dekoratyvinių daugiamečių gėlių, todėl vis dažniau pasirenkamas tada, kai vasaros tampa karštesnės, o laistyti norisi kuo mažiau. Šis augalas geriausiai jaučiasi atviroje, saulėtoje vietoje ir geba kaupti drėgmę mėsingose lapuose, todėl trumpalaikės sausros jam dažniausiai nepavojingos.

    Dar vienas rozchodniko privalumas – ilgas ir gausus žydėjimas, priklausantis nuo rūšies ir veislės. Vieni rozchodnikai pradeda skleistis vasaros pradžioje, o populiariausias puošnusis rozchodnikas dažniausiai žydi nuo vasaros pabaigos iki rudens, neretai išlaikydamas dekoratyvumą ir vėsesnėmis dienomis.

    Žydintys rozchodnikai pritraukia apdulkintojus, todėl šalia jų dažnai galima pamatyti bites, kamanes ir drugelius. Dėl šios priežasties augalas vertinamas ne tik kaip nereiklus gėlyno akcentas, bet ir kaip pasirinkimas tiems, kurie nori sode ar balkone daugiau gyvybės.

    Kur geriausia sodinti?

    Esminė taisyklė paprasta: kuo daugiau saulės, tuo gražesnis krūmas ir ryškesni žiedynai. Pusiau pavėsyje rozchodnikai dažnai ištįsta, prasčiau žydi, o drėgnesnėse vietose didėja rizika, kad šaknys ims pūti.

    Ne mažiau svarbus ir dirvožemis. Rozchodnikams labiausiai tinka laidus, greitai vandens perteklių pašalinantis gruntas, todėl sunkų molį verta pagerinti smėliu ar smulkia skaldelių frakcija, kad prie šaknų neužsistovėtų vanduo.

    Kada sodinti, kad gerai prigytų?

    Patikimiausias laikas sodinti į gruntą – pavasaris, kai dirva sušilusi, arba vėlyvas ruduo, kai nebekamuoja dideli karščiai. Šiais laikotarpiais augalas paprastai lengviau įsišaknija ir greičiau prisitaiko prie naujos vietos.

    Jei rozchodnikas įsigyjamas vasarą, sodinimą dažnai verta atidėti iki tinkamesnio meto, ypač jei vyrauja kaitra. Per karščius pasodintiems augalams didžiausia rizika susijusi ne su sausra, o su šaknų stresu ir prastesniu prigijimu.

    Ar tinka balkonui ir terasai?

    Rozchodnikai puikiai auga ir vazonuose, jei tik parenkamas laidus substratas ir užtikrinamas vandens nutekėjimas. Vazonas turi turėti skylutes dugne, o papildomas drenažo sluoksnis padeda išvengti užmirkimo po smarkių liūčių.

    Svarbiausia sąlyga išlieka ta pati – saulėta vieta. Jei balkonas ar terasa didžiąją dienos dalį skendi pavėsyje, geriau rinktis kitus augalus, nes rozchodnikai tuomet dažnai praranda kompaktišką formą ir žydi silpniau.

    Kiek priežiūros iš tiesų reikia?

    Didžiausias darbas paprastai būna nužydėjusių ir nudžiūvusių stiebų tvarkymas. Juos galima nupjauti rudenį arba palikti per žiemą ir pašalinti pavasarį, nes džiūstantys žiedynai kai kam atrodo dekoratyviai ir šaltuoju sezonu.

    Genint rekomenduojama palikti apie 10 centimetrų virš žemės, kad pavasarį augalas lengviau atželtų. Tada iš požeminių dalių išauga nauji stiebai, kurie sezono metu suformuoja lapiją ir žiedynus.

  • Radai supelijusią braškę dėžutėje? Šios klaidos nedaryk – rizikuoji sveikata ir išmesi daugiau

    Radai supelijusią braškę dėžutėje? Šios klaidos nedaryk – rizikuoji sveikata ir išmesi daugiau

    Vasaros pradžioje braškės pasirodo beveik kiekvienoje parduotuvėje ir turguje, tačiau kartu dažnėja ir nusivylimai: atidarai pakuotę, o joje – bent viena supelijusi uoga. Natūraliai kyla klausimas, ar užtenka išmesti tik tą vieną, ar problema gali būti didesnė.

    Pelėsis ant vaisių nėra vien estetinė bėda. Matomas pelėsis reiškia, kad grybelis jau spėjo išplisti, o jo sporos gali būti ant šalia buvusių uogų net tada, kai jos atrodo visiškai geros ir standžios.

    Kodėl vienos uogos išmesti gali neužtekti

    Pelėsiai gali gaminti mikotoksinus, o jų sporos jautresniems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ir kvėpavimo takų dirginimą. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai sugadintos vietos tiesiog „nukerpamos“, o likusi uoga suvalgoma.

    Braškės ypač greitai genda dėl didelės drėgmės ir minkštos struktūros, todėl pelėsis gali plisti greitai ir nepastebimai. Dėl to vienos supelijusios uogos radimas dar nereiškia, kad visos kitos yra saugios.

    Ką daryti, jei pakuotėje randi pelėsį

    Jei pakuotėje yra viena supelijusi braškė, pirmiausia ją išmesk ir nedėk prie kitų maisto atliekų, kurios laikomos atvirai virtuvėje. Tuomet įvertink uogas, kurios lietėsi su supelijusia: praktika rodo, kad saugiausia atsisakyti ir jų, nes būtent jos dažniausiai būna užkrėstos sporomis.

    Jeigu sugadintų uogų yra daugiau, matosi drėgmės perteklius, minkštėjimas ar rūgštus kvapas, patikimiausias sprendimas – išmesti visą pakuotę. Tokiais atvejais bandymas „atrinkti gerąsias“ dažnai baigiasi tuo, kad dalį vis tiek tenka išmesti vėliau.

    Kaip sumažinti nuostolius namuose

    Parsinešus braškes verta jas kuo greičiau perrinkti, pašalinti pažeistas ir laikyti sausai, kad nesikauptų kondensatas. Laikymas sandarioje, drėgmę kaupiančioje pakuotėje pagreitina gedimą, todėl pravartu uogas perkelti į indą, kuriame geresnė oro cirkuliacija.

    Perkant braškes geriausia apžiūrėti ne tik viršų, bet ir dugną, nes pelėsis dažnai prasideda apačioje, kur kaupiasi sultys. Jei matai suspaustas, šlapias ar patamsėjusias vietas, tikimybė, kad pelėsis jau pradėjęs plisti, yra gerokai didesnė.

    „Jei ant minkštų vaisių, tokių kaip braškės, matomas pelėsis, dažnai saugiausia yra jų nebevartoti, nes užkratas gali būti išplitęs plačiau nei matosi plika akimi“, – teigia maisto saugos rekomendacijose akcentuojama praktika.

  • Perkant medų parduotuvėje svarbiausias signalas vienas: per maža kaina turi įspėti

    Perkant medų parduotuvėje svarbiausias signalas vienas: per maža kaina turi įspėti

    Medaus kaina parduotuvėje vis dažniau tampa pirmu signalu, ar produktas iš tiesų vertas dėmesio. Specialistai pabrėžia, kad neįprastai pigi kaina gali reikšti ne tik akciją, bet ir prastesnę sudėtį ar kilmę, todėl prieš dedant stiklainį į krepšelį verta skirti minutę etiketei.

    Medus yra natūralus bičių produktas, kurio pagrindą sudaro gliukozė ir fruktozė, vanduo bei nedideli kiekiai kitų medžiagų, tokių kaip fermentai ir mineralai. Dėl šios sudėties jis dažnai pasirenkamas kaip alternatyva rafinuotam cukrui, tačiau tai nereiškia, kad jo galima vartoti neribotai.

    Tyrimai rodo, kad medus, lyginant su įprastu cukrumi, gali turėti papildomų bioaktyvių savybių, tačiau jo poveikis priklauso nuo rūšies ir kokybės. Kai kurios medaus rūšys pasižymi antibakteriniu aktyvumu, o dėl saldumo jis gali padėti sumažinti bendrą cukraus kiekį maiste, jei vartojamas saikingai.

    Didžiausia rizika pirkėjui yra ne pats medus, o produktai, kurie tik atrodo kaip medus. Rinkoje pasitaiko vadinamųjų dirbtinių medaus gaminių, kurių pagrindas gali būti įvairūs cukraus sirupai, kvapiosios medžiagos ar kiti priedai, o jų maistinė vertė nėra lygiavertė natūraliam medui.

    Renkantis medų svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar etiketėje aiškiai nurodyta kilmės šalis, sudėtis ir gamintojas arba fasavimo įmonė. Jei aprašyme dominuoja migloti teiginiai, trūksta kilmės informacijos arba produktas kainuoja įtartinai pigiai, tai pagrįsta priežastis ieškoti kito pasirinkimo.

    Patikimiausia medų pirkti iš vietinių bitininkų, specializuotose bitininkystės parduotuvėse ar ūkininkų turgeliuose, kur galima tiesiogiai paklausti apie surinkimo laiką, laikymo sąlygas ir medaus rūšį. Parduotuvėje verta rinktis aiškiai paženklintą produktą ir prisiminti, kad tikras medus dažnai būna brangesnis ne dėl rinkodaros, o dėl gamybos sąnaudų ir riboto derliaus.

    Taip pat pravartu žinoti, kad medaus kristalizacija dažniausiai yra natūralus procesas, o ne gedimo požymis. Skirtingos rūšys kristalizuojasi nevienodu greičiu, todėl vien iš konsistencijos spręsti apie kokybę nereikėtų, svarbiau vertinti kilmę, sudėtį ir skaidrų ženklinimą.

  • EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    Europos metų muziejaus apdovanojimas EMYA 2026 metais žada intrigą: į finalinį sąrašą pateko 34 muziejai iš skirtingų Europos regionų – nuo Portugalijos ir Estijos iki Turkijos bei Jungtinės Karalystės. Tai vienas ryškiausių žemyno muziejininkystės įvertinimų, kasmet atkreipiantis dėmesį į institucijas, kurios ne tik saugo paveldą, bet ir keičia lankytojų patirtį.

    EMYA apdovanojimai rengiami nuo 1997 metų ir vertina ne vien ekspozicijų turinį. Komisija akcentuoja inovacijas, edukaciją, socialinę atsakomybę, įtrauktį ir tvarumą, o taip pat tai, kaip muziejus geba kalbėti su visuomene šiandienos kontekste ir išlaikyti pasitikėjimą viešojoje erdvėje.

    2025 metais laureatu tapo Mančesterio muziejus, todėl 2026-ųjų ceremonijoje simbolinis „estafetės perdavimas“ bus vienas svarbiausių vakaro akcentų. Nugalėtojas bus paskelbtas ceremonijoje Bilbao, kur susitiks muziejų atstovai, ekspertai ir kultūros lauko lyderiai.

    Europos muziejų forumo vadovė Amina Krvavac pabrėžia, kad muziejams keliami lūkesčiai keičiasi dėl konfliktų, augančios poliarizacijos ir trapėjančio pasitikėjimo institucijomis. Šiame fone muziejai vis dažniau vertinami kaip vietos, kurios padeda orientuotis sudėtingose temose, stiprina bendruomenes ir kuria saugią erdvę dialogui.

    Ką vertina EMYA komisija?

    Vertinimo logika remiasi Europos Tarybos vertybėmis: demokratija, įtrauktimi ir socialine atsakomybe. Komisijai svarbu, kaip muziejus kuria žinias, interpretuoja sudėtingus istorinius ar šiuolaikinius klausimus, ir ar sugeba pristatymą paversti prasminga patirtimi, o ne vien eksponatų peržiūra.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad stiprūs pretendentai siūlo ne tik modernias technologijas, bet ir aiškų santykį su auditorija. Tai gali būti bendruomenių įtraukimas kuriant ekspozicijas, edukacijos kokybė, prieinamumas skirtingoms grupėms ir atsparumas dezinformacijai, kai muziejus veikia kaip patikimas žinių tarpininkas.

    Muziejai, kurie išsiskiria 2026 metų sąraše

    Belgijoje įsikūręs St John’s Hospital muziejus įkurtas istoriniame buvusios ligoninės pastate ir pasakoja apie žmones, kurie čia buvo gydomi ir slaugomi. Dvyliktojo amžiaus gotikinė architektūra išliko iki šių dienų, o pasakojimas kuriamas pasitelkiant audiovizualines patirtis, leidžiančias geriau „išgirsti“ pastato istoriją.

    Lisabonoje veikiantis „Mude“ dizaino muziejus kviečia pažvelgti į dizainą kaip kasdienybę formuojančią kultūros dalį. Čia dėmesys skiriamas ne tik daiktų estetikai, bet ir socialiniam, ideologiniam bei aplinkosauginiam kontekstui, o pats muziejaus pastatas išsiskiria kruopščiai restauruotomis interjero detalėmis.

    Suomijos Espo mieste esantis Žaidimų muziejus pasitelkia žaislų ir žaidimų istoriją tam, kad kalbėtų apie vaikystę, ugdymą ir bendruomenės kūrimą. Vertintojų akimis, tokios erdvės tampa vietomis, kuriose susitinka skirtingo amžiaus lankytojai, o edukacija vyksta natūraliai, per patyrimą ir smalsumą.

    Vokietijoje įkurtas Obersalzbergo dokumentacijos centras nagrinėja nacizmo laikotarpį ir jo padarinius, susiedamas vietinį kontekstą su visos Europos tragedijomis. Tokie muziejai dažnai vertinami dėl gebėjimo jautriai ir atsakingai kalbėti apie smurtą, propagandą ir istorinę atmintį, kartu išlaikant aiškų edukacinį tikslą.

    Kitas Vokietijos kandidatas „Sensoria“ – Kvapų ir skonių namai – orientuojasi į sensorinę patirtį ir kvapų mokslo pažinimą. Muziejus per interaktyvias erdves ir gyvus renginius bando praplėsti įprastą muziejaus sampratą, kai eksponatai ne vien stebimi, bet patiriami keliais pojūčiais.

    Liuksemburge veikiantis Nacionalinis pasipriešinimo ir žmogaus teisių muziejus analizuoja okupacijos, pasipriešinimo, kolaboravimo, Holokausto ir žmogaus teisių temas. Institucija pristato turinį keliomis kalbomis ir siekia būti ne tik atminties vieta, bet ir aktyvus švietimo partneris per ekskursijas, dirbtuves ir programas.

    Šveicarijoje esantis CERN mokslo centras „Science Gateway“ muziejinę patirtį jungia su didžiosios mokslo infrastruktūros realybe. Lankytojams siūlomos dirbtuvės, ekspozicijos ir pažintis su laboratorijų aplinka, o tokie projektai dažnai laikomi pavyzdžiu, kaip sudėtingas mokslas gali tapti prieinamas plačiajai auditorijai.

    Jungtinėje Karalystėje atnaujintas Young V&A muziejus orientuotas į vaikus, paauglius, šeimas ir mokytojus, skatindamas kūrybą per žaidimą, dizainą ir objektų tyrinėjimą. Svarbus akcentas – įtraukus kūrimo procesas, kai dalis sprendimų priimami kartu su jaunąja auditorija, taip stiprinant pilietinį dalyvavimą.

    EMYA 2026 nugalėtojas bus paskelbtas Bilbao vyksiančioje ceremonijoje 2026 metų birželio 13 dieną. Iki tol muziejų bendruomenė stebės, kuris modelis šiemet pasirodys įtikinamiausias: istorijos pasakojimas per architektūrą, dizaino aktualizavimas, mokslo atvėrimas ar drąsus darbas su sudėtinga atmintimi.

    „Šiuo metu, kai viešąją erdvę veikia konfliktai ir poliarizacija, pasitikėjimas institucijomis tampa trapesnis, o muziejams tenka nauji lūkesčiai ir naujas vaidmuo visuomenėje“, – sakė Amina Krvavac.

  • „SpaceX“ debiutavo „Nasdaq“ biržoje po rekordinio IPO: ką tai reiškia rinkoms ir investuotojams

    „SpaceX“ debiutavo „Nasdaq“ biržoje po rekordinio IPO: ką tai reiškia rinkoms ir investuotojams

    Rekordinis startas „Nasdaq“

    Penktadienį „Nasdaq“ biržoje pradėtos viešai prekiauti „SpaceX“ akcijos po didžiausio istorijoje pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO). Bendrovė pritraukė apie 65 mlrd. eurų kapitalo, o jos vertė įvertinta maždaug 1,54 trln. eurų.

    Prekyba pradėta simboliu SPCX, o pirmosiomis minutėmis kaina šoktelėjo virš IPO nustatytos ribos. Rinkos dalyviai tai vertino kaip itin retą atvejį, kai į biržą ateina milžiniškos vertės įmonė su palyginti mažu laisvai plaukiojančių akcijų kiekiu.

    „Mūsų tikslas – išimti fikciją iš mokslinės fantastikos“, – sakė Elonas Muskas.

    „SpaceX“ patvirtino, kad buvo išplatinta apie 555,6 mln. A klasės akcijų po maždaug 117 eurų už vienetą. Toks kainodaros lygis leido pasiekti iki šiol neregėtą siūlymo mastą ir palyginti greitai suformavo didelį prekybos aktyvumą biržoje.

    Vis dėlto investuotojams svarbu tai, kad viešoje rinkoje šiuo metu prieinama tik apie 3–4 proc. bendrovės akcijų. Mažas „laisvas plaukiojimas“ paprastai reiškia didesnį kainos svyravimą, nes paklausos ir pasiūlos disbalansas akimirksniu persiduoda į kotiruotes.

    Kodėl IPO laikomas lūžio tašku

    Šis debiutas laikomas išskirtiniu ne tik dėl sumos, bet ir dėl to, kaip jis gali pakeisti kapitalo rinkų dinamiką. Milžiniškos kapitalizacijos bendrovė dažnai greitai tampa indeksų fondų taikiniu, o tai sukuria papildomą „mechaninę“ paklausą, kai fondai privalo pirkti akcijas, kad atkartotų indeksą.

    „Nasdaq“ pastaruoju metu koregavo taisykles, susijusias su naujai listinguojamų bendrovių vertinimu indeksams. Pagal viešai aptartą logiką, „SpaceX“ gali būti vertinama įtraukimui greičiau nei įprastai, jei pagal kapitalizaciją atitinka aukščiausių indeksų narių kriterijus.

    Kas laimėjo ir kokios rizikos išlieka

    Didžiausią tiesioginę naudą iš IPO paprastai gauna ankstyvieji akcininkai ir darbuotojai, turintys akcijų ar opcionų. Skaičiuojama, kad IPO reikšmingai padidino Elono Musko turto vertę dėl jo valdomos didelės „SpaceX“ dalies, o daliai darbuotojų tai galėjo tapti keliu į milijonines išmokas.

    Kita vertus, mažas viešai prekiaujamų akcijų kiekis, didelė vertė ir itin aukšti lūkesčiai reiškia, kad investuotojams išlieka padidinta kainos korekcijų rizika. Papildomo nepastovumo gali įnešti ir planuojama išvestinių priemonių, įskaitant opcionus, prekybos pradžia, kuri dažnai padidina trumpalaikius svyravimus.

    Šis straipsnis nėra finansinis patarimas. Prieš investuodami įvertinkite riziką ir sprendimus priimkite pagal savo situaciją.

  • Ralphas Laurenas su JAV pašto tarnyba pristatė 13 pašto ženklų rinkinį JAV 250-mečiui

    Ralphas Laurenas su JAV pašto tarnyba pristatė 13 pašto ženklų rinkinį JAV 250-mečiui

    By&nbspEuronews Culture
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button













    Copy/paste the article video embed link below:

    Copy to clipboard


    Copied

    Fashion icon Ralph Lauren has picked a collection of 13 images depicting America as stamps to mark the 250th anniversary of the United States.

    American clothes designer Ralph Lauren and the US Postal Service have unveiled a new set of stamps to honour the United States 250th birthday this year.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The collection depicts various images of America and were taken from Ralph Lauren’s archive and from visuals that have inspired him.

    Many stamp collectors and fans dressed up in red, white and blue for the occasion at the James A. Farley Post Office in midtown, New York.

    New US stamps designed by Ralph Lauren celebrate US's 250th birthday

    New US stamps designed by Ralph Lauren celebrate US’s 250th birthday
    AP Photo

    The celebration was attended by several postal dignitaries as well as the Lauren family and US media personality Katie Couric.

    “Ralph is an icon. He represents all the American values that I hold dear,“ said Couric. “And I am just truly honoured to be here to celebrate him and celebrate our country and what he’s meant to it.”

    Related

    The collection contains 13 selected stamps to represent the original 13 colonies of the United States.

    David Lauren, Chief Innovation Officer for Ralph Lauren said: “It’s an incredible task to select 13 images to define America. There are many more that we would have picked.

    “But these are images that have great symbolism. And behind every photograph is a story about American ingenuity, about American craft, about American leadership and love and passion.”

    Video editor • Yolaine De Kerchove Dexaerde

    Additional sources • AP

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Taylor Swift tapo jauniausia moterimi Dainų autorių šlovės muziejuje: ką tai keičia popmuzikai

    Taylor Swift tapo jauniausia moterimi Dainų autorių šlovės muziejuje: ką tai keičia popmuzikai

    Istorinis įvertinimas Niujorke

    Taylor Swift įrašė dar vieną ryškų karjeros pasiekimą: ji tapo jauniausia moterimi, priimta į Dainų autorių šlovės muziejų. Ceremonija vyko Niujorke, kur atlikėja sulaukė ovacijų ne tik iš muzikos industrijos, bet ir iš kitų pramogų pasaulio atstovų.

    Šis įvertinimas skiriamas kūrėjams, kurių dainos padarė ilgalaikę įtaką populiariajai kultūrai, o jų darbų katalogas laikomas reikšmingu. Praktikoje tai reiškia, kad vertinama ne vieno sezono sėkmė, o nuoseklus, daugelį metų išliekantis kūrybinis svoris.

    20 metų taisyklė ir Swift kelias

    Dainų autorių šlovės muziejaus atrankos logika remiasi brandos kriterijumi: kūrėjas paprastai vertinamas praėjus maždaug 20 metų nuo pirmųjų reikšmingų leidinių. Taylor Swift debiutinis singlas Tim McGraw pasirodė 2006 metais, todėl 2026-aisiais ji atitinka laiko reikalavimą ir patenka į vertinimo lauką.

    Per šį laiką atlikėja išleido 12 studijinių albumų, nuosekliai keisdama skambesį nuo kantri iki pop ir folk krypties. Ji taip pat pelnė 14 Grammy apdovanojimų ir pasiekė rekordą, keturis kartus laimėjusi metų albumo kategorijoje.

    Kodėl tai svarbu industrijai

    Šlovės muziejaus įvertinimas dainų autoriams dažnai laikomas simboliniu lūžio tašku, kai popmuzikos žvaigždė pripažįstama ir kaip profesionali kūrėja. Swift atvejis ypač išryškina tendenciją, kad autoriaus darbas šiuolaikinėje popmuzikoje vėl tampa centrine vertybe, o ne vien prodiuserių ar rinkodaros komandų rezultatu.

    Pastaraisiais metais vis daugiau diskusijų kyla dėl dainų autorių atlygio, autorinių teisių ir transliacijų ekonomikos. Būtent todėl tokie apdovanojimai vis dažniau suprantami ne tik kaip garbė, bet ir kaip signalas industrijai, kad kūrybinis indėlis turi būti matomas ir tinkamai įvertintas.

    „Dainos turi ypatingą galią įsirėžti į mūsų vidų ir tapti mūsų gyvenimo dalimi“, – sakė Stevenas Spielbergas.

    Režisierius ceremonijoje pabrėžė dainų poveikį žmonėms ir netikėtai akcentavo pačią Swift, užsimindamas, kad jos kūryba kalba plačiai auditorijai. Tokie pasisakymai dar labiau sustiprina naratyvą, kad Swift jau seniai peržengė vien popžvaigždės ribas ir tapo kultūriniu reiškiniu.

    „Tai buvo instinktyvu, niekas manęs to nemokė“, – sakė Taylor Swift.

    Priimdama įvertinimą, atlikėja kalbėjo apie ankstyvą kūrybos pradžią ir šeimos sprendimus, leidusius jai siekti karjeros. Ji taip pat dėkojo už palaikymą, pabrėždama, kad ilgas kelias į šį pripažinimą buvo paremtas ne vien talentu, bet ir nuosekliu darbu.

    Vakaras, subūręs skirtingas kartas

    Šių metų ceremonijoje pagerbta ir daugiau ryškių muzikos industrijos vardų, atstovaujančių skirtingoms epochoms bei žanrams. Toks kontekstas dar labiau paryškina Swift pasiekimą: būti išskirtai tarp kūrėjų, kurių dainos jau tapo kolektyvinės atminties dalimi.

    Renginyje taip pat nuskambėjo žinutės apie dainų autorių teises ir uždarbį, o kai kurie laureatai viešai kėlė klausimą, ar kūrėjai turėtų gauti didesnę dalį pajamų iš įrašų teisių. Tai rodo, kad šlovės muziejaus ceremonija tampa ne tik pagerbimu, bet ir platforma svarbioms industrijos diskusijoms.

  • Ar Shakirą Pasaulio futbolo čempionato atidaryme pakeitė antrininkė? Įrašas atskleidžia detalę

    Ar Shakirą Pasaulio futbolo čempionato atidaryme pakeitė antrininkė? Įrašas atskleidžia detalę

    2026 metų Pasaulio futbolo čempionatas startavo Meksikoje, o atidarymo ceremonijoje netrūko muzikos žvaigždžių ir brangiai atrodančių vizualinių sprendimų. Tačiau didžiausia diskusija internete kilo ne apie fejerverkus ar pasirodymų sąrašą, o apie vieną klausimą: ar scenoje ir aikštėje iš tiesų buvo Shakira.

    Socialiniuose tinkluose greitai paplito įrašai ir komentarai, teigiantys, kad atlikėją esą pakeitė antrininkė. Abejones kurstė tai, kad dainininkė pasirodė su dideliais tamsiais akiniais, o daliai žiūrovų jos įvaizdis atrodė kiek neįprastas, įskaitant plaukų atspalvį ir judesius choreografijoje.

    Tokios istorijos dažniausiai įgauna pagreitį dėl kelių veiksnių: trumpų, prastos kokybės vaizdo ištraukų, agresyvių montažų ir algoritmų, kurie labiau iškelia emocingą turinį. Be to, garsenybių pasirodymuose neretai pasitelkiami dubleriai techninėms repeticijoms ar kameros blokavimui, todėl daliai auditorijos pati „antrininko“ idėja skamba tikėtinai, nors tai dar nereiškia, kad dubleris dalyvavo tiesioginiame pasirodyme.

    Detalė, kurią tikrino gerbėjai

    Kol Shakiros atstovai viešai nekomentavo socialiniuose tinkluose išplitusių spėlionių, dalis gerbėjų ėmė lyginti skirtingų laikotarpių nuotraukas. Daugiausia dėmesio sulaukė smulki, ilgą laiką matoma žymė ant atlikėjos kaktos, kurią galima pastebėti ir ankstesnėse nuotraukose iš viešų renginių.

    Analizuojant atidarymo ceremonijos vaizdus, ta pati žymė kai kuriuose kadruose taip pat įžiūrima, nors ją dalinai dengia akiniai ir apšvietimo kontrastai. Būtent šis sutapimas tapo pagrindiniu argumentu, kodėl dalis stebėtojų linksta manyti, kad pasirodė pati Shakira, o ne ją pakeitęs žmogus.

    Kodėl tokios teorijos taip greitai plinta

    Ekspertai, nagrinėjantys dezinformacijos dinamiką, ne kartą yra pabrėžę, kad pramogų turinys yra viena lengviausiai „užsikabinanti“ terpė sąmokslo teorijoms. Skirtingai nei politikoje ar ekonomikoje, čia dažnai nereikia sudėtingų įrodymų, o auditorija įsitraukia dėl smalsumo ir noro būti pirmiems, pastebėjusiems neatitikimą.

    Prie to prisideda ir tai, kad šiuolaikiniai vaizdo įrašai lengvai redaguojami, o DI įrankiai leidžia greitai pakeisti veidą, balsą ar net sukurti įtikinamas „įrodymų“ ištraukas. Dėl šios priežasties patikimiausias kelias vertinant tokias istorijas yra tikrinti ne vieną viral kadrą, o skirtingus šaltinius, pilnus įrašus ir nuoseklius vizualius sutapimus.

    Šiuo atveju, kol nėra oficialaus patvirtinimo ar paneigimo, kategoriškos išvados būtų per ankstyvos. Vis dėlto turimi vaizdai ir sutampančios išvaizdos detalės leidžia teigti, kad labiausiai tikėtina versija išlieka paprasta: ceremonijoje dainavo ir pasirodė pati Shakira.

  • Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney – vienas ryškiausių šiuolaikinio meno vardų, kurio darbai su Kalifornijos baseinais tapo ištisos epochos simboliu. Menininkui buvo 88 metai, jis mirė savo namuose Londone, pranešė jo atstovė.

    Hockney pasaulinį pripažinimą pelnė gebėjimu suderinti poparto įtaką su savita, lengvai atpažįstama vaizdų kalba: ryškiomis spalvomis, supaprastintomis formomis ir preciziška kompozicija. Plačiajai publikai jis labiausiai siejamas su Los Andželo priemiesčių architektūra ir saulės apšviestais baseinais, kurie jo drobėse virto modernios kasdienybės metafora.

    Gimęs Bradforde, šiaurės Anglijoje, Hockney studijavo Karališkajame meno koledže Londone ir anksti tapo britų poparto kartos dalimi. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje jo kūryba išsiskyrė drąsa kalbėti apie intymumą ir tapatybę tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje homoseksualūs santykiai dar buvo kriminalizuoti.

    Kalifornija, kuri tapo stiliumi

    1963 metais persikėlęs į Pietų Kaliforniją, Hockney rado temą, kuri lydėjo jį dešimtmečiais: šviesą, erdvę ir vandens paviršiaus geometriją. Ši patirtis įkūnyta viename garsiausių jo darbų A Bigger Splash, sukurtame 1967 metais, o baseino motyvas tapo savotišku jo vizitiniu ženklu.

    Vėlesniais metais menininkas daug laiko praleido Europoje, kūrė įkvėptas Jorkšyro peizažų ir Normandijos kaimo. Jo kūryboje nuolat kartojosi artimųjų ir bičiulių portretai, taip pat kraštovaizdžiai, kuriuose svarbiausias vaidmuo tenka šviesos kaitai ir metų laikų ritmui.

    Rekordai aukcionuose ir technologijų paieškos

    Hockney kūryba ne kartą fiksavo aukcionų rekordus, o rinka jį laikė vienu komerciškai sėkmingiausių britų menininkų. 2018 metais jo paveikslas Portrait of an Artist (Pool with Two Figures) aukcione parduotas už maždaug 83 000 000 eurų ir tuo metu buvo brangiausiai parduotas gyvenančio menininko darbas.

    Per daugiau nei šešis dešimtmečius Hockney nuosekliai keitė technikas: dirbo su grafika, fotografija, scenografija, koliažu ir skaitmeninėmis priemonėmis. Pastaraisiais metais jis aktyviai kūrė planšetėje, o jo darbai, sukurti skaitmeniniu būdu, padėjo pasiekti naujesnes auditorijas ir priminė, kad eksperimentas jam buvo ne epizodas, o kūrybos principas.

    Menininkas, kurio darbai žadėjo malonumą

    Meno istorikai ir kuratoriai Hockney dažnai apibūdino kaip autorių, kurio kūryba išlaiko retą pusiausvyrą tarp intelektualumo ir žiūrėjimo džiaugsmo. Jo paveikslai, nepaisant stiliaus permainų, išliko atpažįstami ir artimi publikai – nuo muziejų lankytojų iki kolekcininkų.

    „Jo darbai žavimi, o žodis mylimi čia nėra per stiprus, nes jie remiasi lūkesčiu patirti malonumą“, – rašė istorikas Simonas Schama esė, skirtoje Hockney parodai Paryžiuje.

    Iki pat vėlyvo amžiaus Hockney pabrėžė kasdienio darbo svarbą ir laikė tapybą gyvenimo varikliu. Jo mirtis užveria vieną reikšmingiausių XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pradžios dailės skyrių, tačiau palikimas – nuo baseinų drobių iki skaitmeninių piešinių – toliau formuos, kaip žiūrime į šviesą, spalvą ir kasdienybę.