CP v2

Category: Kultūra

  • Paskutinis metas skinti juodojo šeivamedžio žiedus: iš jų gaminu sirupą vasaros limonadui

    Paskutinis metas skinti juodojo šeivamedžio žiedus: iš jų gaminu sirupą vasaros limonadui

    Juodojo šeivamedžio žiedai trumpai džiugina aromatu, todėl birželio pradžia daugelyje vietovių laikoma vienu geriausių laikų juos rinkti. Vėliau žiedynai greitai peržydi, paruduoja ir praranda dalį kvapo, o kartu ir skonį, kurio ieškoma naminiame sirupe.

    Šis sirupas vertinamas ne tik dėl ryškaus, gėliško aromato, bet ir dėl tradiciškai jam priskiriamų savybių peršalimo sezonu. Europos vaistinių augalų tradicijoje šeivamedžio žiedai dažniausiai minimi kaip priemonė, siejama su prakaitavimu ir kvėpavimo takų komfortu, tačiau kasdienybėje žmonės jį dažniau renkasi dėl skonio.

    Renkant žiedus svarbiausia vieta: geriausia skinti toliau nuo intensyvaus eismo ir pramoninių teritorijų, kad į žiedynus nepatektų kelio dulkės ar kiti teršalai. Paprastai pasirenkami visiškai išsiskleidę, šviesūs žiedynai, o namuose jie perrenkami, lengvai nupurtomi ir apdorojami kuo greičiau.

    Naminio sirupo populiarumą augina ir tai, kad parduotuvėse neretai siūlomi gėrimai būna tik iš dalies pagaminti iš šeivamedžio žiedų, o dalį skonio sukuria kvapiosios medžiagos. Dėl to namuose ruošiamas sirupas daugeliui atrodo kaip patikimesnis būdas gauti tikrą žiedų aromatą, ypač jei norima jo daugiau, o ne simbolinio kiekio.

    Dažniausiai sirupas naudojamas vasaros gėrimams: praskiedus vandeniu gaunama ryškaus skonio naminė limonada, o įpylus į arbatą ar gaivius kokteilius galima sukurti gėrimą be sudėtingų priedų. Svarbu nepamiršti saiko, nes sirupas paprastai yra saldus, todėl patogiau dozuoti mažais kiekiais ir skonį reguliuoti praskiedimu.

  • Birželį rožėms gresia ligos ir karštis: vienas paprastas žingsnis gali išgelbėti žydėjimą

    Birželį rožėms gresia ligos ir karštis: vienas paprastas žingsnis gali išgelbėti žydėjimą

    Kodėl birželis rožėms kritinis?

    Birželis rožėms dažnai tampa lūžio mėnesiu: krūmai pradeda gausiai krauti pumpurus, o šiltesnės naktys ir staigesni karščiai sukuria palankias sąlygas ligoms. Jei prie to prisideda netolygus laistymas ar per stiprus tręšimas azotu, rožės greitai nusilpsta ir prasčiau žydi.

    Šiuo metu ypač svarbu stiprinti augalą taip, kad jis būtų atsparus tiek grybiniams susirgimams, tiek karščiui. Praktikoje tai reiškia tinkamą tręšimo laiką, subalansuotas maisto medžiagas ir laistymo režimą, kuris nemirkytų lapų.

    Tręšimas: ko rožėms dabar labiausiai reikia?

    Birželį rožėms dažniausiai reikia kalio ir fosforo, nes šie elementai skatina žiedų formavimąsi, spalvos intensyvumą ir padeda augalui geriau ištverti stresą. Tuo metu azoto perteklius gali paskatinti lapijos augimą žydėjimo sąskaita ir padidinti jautrumą ligoms.

    Jei renkatės mineralines trąšas, pravartu ieškoti subalansuotų, žydintiems augalams skirtų mišinių, o ne universalių, kuriuose dominuoja azotas. Jei krūmas dar tik ruošiasi pirmajam žydėjimui, dažnai pasirenkamas mišinys su didesne kalio dalimi, kad pumpurai vystytųsi tolygiai.

    Natūralesnė alternatyva yra kompostas: jis gerina dirvos struktūrą, drėgmės laikymą ir palaipsniui aprūpina organinėmis medžiagomis. Kompostą svarbu naudoti saikingai ir laikyti nuoseklumo, nes per storas sluoksnis prie pat stiebų gali skatinti drėgmės perteklių ir puvimą.

    Kaip atlikti tręšimą, kad nepakenktumėte?

    Granuliuotas trąšas geriausia berti aplink krūmą ant sausos dirvos, lengvai įterpti į viršutinį sluoksnį ir gausiai palaistyti. Tręšti per kaitrą ar tiesioginėje saulėje nerekomenduojama, nes augalas patiria papildomą stresą, o netikslus dozavimas gali nudeginti šaknis.

    Kompostą galima paskleisti aplink rožę ir įmaišyti į dirvą maždaug iki 20 centimetrų gylio, tačiau nepažeidžiant šaknų. Svarbi taisyklė ta pati: po procedūros dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi.

    Jei pavasarį jau naudojote ilgai veikiančias trąšas, birželį papildomas tręšimas gali būti nereikalingas. Tokiu atveju verta stebėti lapų spalvą, augimo tempą ir žydėjimo gausą, o ne aklai kartoti procedūrą pagal kalendorių.

    Laistymas, mulčiavimas ir žiedų šalinimas

    Vien trąšų nepakanka: birželį rožėms ypač svarbus stabilus drėgmės režimas. Paprastai laistoma 1–2 kartus per savaitę, tačiau per karščius dažnis gali didėti, o esminė taisyklė išlieka ta pati: vandenį pilkite prie šaknų, nemirkydami lapų.

    Lapų drėkinimas didina riziką plisti grybinėms ligoms, todėl geriau laistyti ryte arba vakare, kai vanduo nespėja greitai išgaruoti. Papildomai padeda mulčiavimas, nes jis sulaiko drėgmę ir mažina piktžolių konkurenciją dėl maisto medžiagų.

    Praktinis žingsnis, kuris dažnai duoda greitą efektą, yra nužydėjusių žiedų šalinimas. Reguliariai pašalinus peržydėjusius žiedynus, rožė mažiau eikvoja energijos sėklų formavimui ir dažniau skatina naujų pumpurų augimą.

  • Neišmeskite braškių kotelių: iš jų pasigaminsite gėrimą, kurį giria virškinimui

    Neišmeskite braškių kotelių: iš jų pasigaminsite gėrimą, kurį giria virškinimui

    Dažnas braškes valgo kilogramais, verda uogienes ar deda į desertus, tačiau žali koteliai ir lapeliai beveik visada keliauja į šiukšliadėžę. Vis dėlto tai valgoma augalo dalis, kurią galima panaudoti virtuvėje, ypač jei norisi mažinti maisto švaistymą. Koteliai tinka paprastam naminiam užpilui, kurį žmonės dažnai renkasi po sotesnio valgio.

    Braškių lapeliuose ir koteliuose yra augalinių junginių, įskaitant taninus ir antioksidantus, taip pat nedideli kiekiai mineralų. Žolelių tradicijose braškių lapai neretai minimi kaip švelnaus poveikio užpilas, siejamas su virškinimo komfortu. Svarbu suprasti, kad tai nėra vaistas, o poveikis gali būti individualus.

    Tokį gėrimą paprasta paruošti namuose, bet svarbiausia atkreipti dėmesį į žaliavos švarą. Koteliai dažnai liečiasi su žeme ar būna apipurkšti, todėl prieš naudojant juos reikėtų kruopščiai nuplauti. Jei braškės pirktos, verta rinktis patikimą tiekėją, o uogas ir jų kotelius nuplauti po tekančiu vandeniu.

    Užpilui paprastai pakanka saujos šviežių kotelių, maždaug nuo 10–15 braškių. Juos užpilkite karštu vandeniu, tačiau ne verdančiu: geriausia, kai vandens temperatūra siekia apie 80–90 laipsnių Celsijaus. Taip gėrimas išlieka švelnesnio skonio ir aromato.

    Indą uždenkite ir palikite pritraukti apie 10 minučių, tuomet nukoškite. Skoniui galima įdėti citrinos riekelę, o norint ryškesnės žolelių natos tinka ir nedidelis kiekis rozmarino. Jei jaučiate skrandžio jautrumą, naują gėrimą pradėkite nuo mažesnio kiekio ir stebėkite savijautą.

    Jei braškių sezonu kotelių prisikaupia daugiau, juos galima pasiruošti žiemai. Išdėliokite plonu sluoksniu sausoje, gerai vėdinamoje vietoje ir kelias dienas džiovinkite, kartkartėmis pavartydami. Visiškai išdžiūvusius kotelius laikykite sandariame inde, kad neimtų drėkti ir neprarastų kvapo.

    Žiemą džiovinta žaliava naudojama taip pat kaip šviežia: užpilama karštu vandeniu ir trumpai pritraukiama. Toks užpilas gali tapti lengvu šiltu gėrimu po valgio, ypač kai norisi paprasto, namuose pasigaminamo varianto. Jei turite virškinimo sutrikimų ar vartojate vaistus, dėl dažnesnio žolelių užpilų vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad po 11 metų mergaitės Lyhannos dingimo ir tikėtino nužudymo visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis atsidūrė pavojuje. Rezonansą sukėlė tai, kad pagrindinis įtariamasis anksčiau buvo kaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau tyrimai strigo arba buvo nutraukti.

    Lyhanna dingo gegužės 29 dieną pietvakarių Prancūzijos Fleurance miestelyje, o jos kūnas rastas po kelių dienų. Įtariamasis, 41 metų mergaitės mokyklos draugo tėvas, kol kas oficialiai įtariamas pagrobimu, o teismo medicinos ekspertizės išvados viešai dar nepaskelbtos.

    Pasak vyriausybės atstovės Maud Bregeon, Macronas ministrų kabineto posėdyje pabrėžė, kad būtina ramiai įvertinti, kur buvo asmeninė atsakomybė, o kur pasireiškė sisteminės spragos. Prezidentas ragino tragedijos neatsakyti emocijų protrūkiais, tačiau pripažino, kad tyrimo grandinėje fiksuoti akivaizdūs veiklos sutrikimai.

    Protestai ir spaudimas teisingumo sistemai

    Lyhannos bylos eiga sukėlė plataus masto pasipiktinimą: visoje Prancūzijoje vyko protestai, kuriuose dalyvavo apie 60 000 žmonių. Dalis demonstrantų reikalavo atsistatydinti teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, teigdami, kad valstybė neapsaugojo vaiko, nors rizikos signalai buvo žinomi anksčiau.

    Ministras atsistatydinti atsisakė, tačiau viešai atsiprašė ir įvardijo situaciją kaip didžiulę nesėkmę. Valdžia tuo pat metu akcentuoja, kad dėl konkretaus įtariamojo veiksmų ir galimų institucinių klaidų turi būti atliktas nuoseklus patikrinimas, o išvados pateiktos visuomenei.

    Ankstesni įtarimai ir neištirtos aplinkybės

    Viešojoje erdvėje daugiausia klausimų kelia tai, kad įtariamasis anksčiau buvo du kartus oficialiai kaltintas vaikų išžaginimu, tačiau bylos nepasiekė aiškaus teisinio finalo. Viena moteris dar praėjusių metų rugpjūtį pateikė skundą, kuriame teigė, kad jos dukra, gimusi 2014 metais, patyrė seksualinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų gegužės.

    Teisingumo ministras nurodė, kad skundą buvo pagrindęs medicininis įvertinimas, tačiau iki Lyhannos dingimo įtariamasis nebuvo apklaustas. Šis faktas tapo vienu pagrindinių kritikos taškų, keliančių klausimą, kaip greitai ir efektyviai reaguojama į pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus.

    „Teisingumo sistema neatliko savo darbo“, – sakė motina, prašiusi neviešinti jos tapatybės.

    „Skambindavau kiekvieną pirmadienio rytą, kol mano dukra būdavo pas psichologą. Skambinau policijai. Paskutinį kartą man pasakė, kad jei ir toliau juos trukdysiu, jie pradės bylą prieš mane“, – pridūrė ji.

    Sisteminės spragos ir vaikų apsaugos kontekstas

    Nepriklausomos komisijos CIIVISE vertinimu, tik maža dalis nepilnamečių seksualinės prievartos bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais: nurodoma, kad teistumas pasiekiamas apie 7 proc. atvejų. Šis rodiklis dažnai minimas kaip vienas signalų, rodančių, kad aukų apsauga ir tyrimų kokybė susiduria su rimtais iššūkiais.

    Prancūzijoje taip pat anksčiau buvo viešai kalbėta apie ribotus pajėgumus ir laiką, reikalingą kruopščiam tokių nusikaltimų tyrimui. Tyrimų praktika neretai kritikuojama dėl nepakankamo įrodymų rinkimo, pavyzdžiui, delsimo analizuoti ryšių duomenis, vaizdo stebėjimo medžiagą ar skaitmeninius įrenginius.

    Lyhannos byla įsilieja į platesnį vaikų apsaugos klausimų kontekstą: pastaraisiais mėnesiais Paryžiuje tėvai taip pat kėlė įtarimus dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo mokyklose. Miesto valdžia skelbė, kad nuo metų pradžios buvo nušalinti 52 prižiūrėtojai, įtariami seksualiniu ar seksistiniu elgesiu, o visuomenės spaudimas griežtinti patikrų ir atsakomybės mechanizmus tik stiprėja.

    Kol kas Lyhannos byloje pagrindiniai atsakymai priklausys nuo ekspertizių rezultatų ir tolesnių prokuratūros sprendimų. Tačiau politinė žinutė jau aiški: visuomenė tikisi, kad institucijos ne tik nustatys kaltuosius, bet ir įvardys, kokie sprendimai leis užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.

  • Popiežius Leonas XIV ir Bad Bunny susitiko Madride: privatus pokalbis Bernabéu stadione

    Popiežius Leonas XIV ir Bad Bunny susitiko Madride: privatus pokalbis Bernabéu stadione

    Madride birželio 9 dieną įvyko netikėtas, bet pastarosiomis dienomis plačiai aptarinėtas susitikimas: popiežius Leonas XIV suteikė privačią audienciją Puerto Riko atlikėjui Bad Bunny. Apie pokalbį pranešė Ispanijos visuomeninis transliuotojas RTVE, o pats susitikimas, anot žiniasklaidos, truko kelias minutes.

    Oficialių nuotraukų iškart nebuvo paskelbta, tačiau teigiama, kad renginį fiksavo keli dalyviai telefonais, o bent vienas kadras esą padarytas popiežiaus palydos. Vatikano komunikacijoje tokie epizodai dažnai pateikiami itin santūriai, ypač kai kalbama apie privačius pokalbius.

    Susitikimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Pirmadienį Santiago Bernabéu stadione vyko vadinamasis tikėjimo festivalis, sutraukęs apie 70 000 žmonių, o popiežiaus vizitas Ispanijos sostinėje sukūrė aplinkybes, kurios kurį laiką maitino spėliones apie galimą jo ir pasaulinės reggaetono žvaigždės susitikimą.

    Tuo pat metu Bad Bunny Madride koncertavo kituose miesto masto renginiuose, todėl abu vieši asmenys kelias dienas buvo toje pačioje erdvėje. Tokie sutapimai popkultūros pasaulyje greitai virsta informaciniais lūkesčiais, o šį kartą jie, panašu, ir pasitvirtino.

    Kas slypi už simbolikos

    Susitikimas išsiskiria ne vien netikėtumu: jis tampa ženklu, kad Bažnyčia ieško dialogo su šiuolaikine populiariąja kultūra. Pastaraisiais metais religinės institucijos vis dažniau siekia kalbėti auditorijoms, kurios tradicinių kanalų nebeseka, o muzikos žvaigždžių įtaka visuomenės nuostatoms dažnai prilygsta politinių lyderių dėmesiui.

    Šiai istorijai papildomo konteksto suteikia ir paties Bad Bunny biografija. Žiniasklaidoje primenama, kad atlikėjas vaikystėje patarnavo bažnyčioje ir giedojo parapijos chore Puerto Rike, todėl jo susitikimas su popiežiumi interpretuojamas ne tik kaip viešųjų ryšių epizodas, bet ir kaip asmeniškesnis momentas.

    Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis skambėjo ir užuominos, kad staigmenų Madride gali būti. Madrido arkivyskupas José Cobo, kalbėdamas apie miesto vaidmenį popiežiaus vizito metu, akcentavo „tiltų“ idėją tarp skirtingų visuomenės grupių ir užsiminė, kad dalis susitikimų planuojami itin diskretiškai.

    Bendras fonas JAV politikoje

    Dar vienas sutapimas, kurį išryškino tarptautinė žiniasklaida, siejasi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastaruoju metu tiek popiežius, tiek Bad Bunny buvo įtraukti į viešus ginčus ar kritikos epizodus, susijusius su prezidento pasisakymais ir politinėmis temomis.

    Leonas XIV anksčiau viešai ragino laikytis taikos ir kritikavo kai kurias grėsmės retorikos formas, o į tai JAV prezidentas reagavo asmeniniais vertinimais. Tuo metu Bad Bunny taip pat ne kartą reiškė poziciją dėl migracijos politikos ir lotynų tapatybės, o tai JAV vidaus politikoje neretai tampa aštrių komentarų priežastimi.

    Nors nėra oficialiai paskelbta, ką tiksliai aptarė popiežius ir atlikėjas, pats jų susitikimo faktas jau tapo diskusijų objektu. Vieniems tai modernios komunikacijos pavyzdys, kitiems ženklas, kad institucijos vis aktyviau ieško ryšio su popkultūros lyderiais, galinčiais pasiekti milijonus sekėjų.

  • Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Vokietijos Hesės žemėje, netoli Bad Kamberso, atliekant parengiamuosius darbus saulės elektrinių parkui archeologai aptiko išskirtinį geležies amžiaus keltų kapą. Specialistų vertinimu, radinys gali būti vienas svarbiausių pastarųjų metų atradimų regione, nes liudija apie vietos elitą, kurio buvimas iki šiol buvo labiau spėjamas nei patvirtintas.

    Kape rasta keli auksiniai žiedai, ginklų liekanos ir importuotas etruskų ąsotis su snapo formos liejimo anga, siejamas su dabartinės Italijos Toskanos teritorija. Taip pat aptikta dviračio vežimo pėdsakų: spalvotųjų metalų detalės nuo ratų stebulių ir ašies gaubtų bei geležinės ratlankių tvirtinimo dalys.

    „Šis atradimas leidžia įrodyti anksčiau tik numanomą vietos keltų elito buvimą“, – sakė Hesės žemės archeologas Udo Reckeris.

    Pasak tyrėjų, įkapės ir vežimo elementai leidžia manyti, kad čia galėjo būti palaidotas aukšto statuso vyras. Keltų vežimų kapai laikomi retu laidojimo tipu, o Hesėje iki šiol buvo žinomi tik keli panašūs palaidojimai, tačiau Bad Kamberso radiniai išsiskiria komplekso pilnumu ir prabanga.

    Kas toliau bus tiriama?

    Kapavietė bus tiriama šiuolaikiniais metodais, kad būtų kuo tiksliau nustatyta radinių padėtis ir nepažeistas jų kontekstas. Archeologai taikys vaizdinimo technologijas, įskaitant rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, kurie jau parodė, kad po žeme gali būti ir daugiau dar neatskleistų objektų.

    Radinių datavimas siejamas su pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų viduriu, o kultūriškai kompleksas priskiriamas vadinamajai Hunsriuko ir Eifelio kultūrai. Tokios kapavietės dažnai siejamos su regioniniais valdžios ir prestižo centrais, todėl tikimasi, kad tyrimai padės geriau suprasti to meto socialinę struktūrą ir prekybos ryšius.

    Ką tai sako apie keltus?

    Keltų visuomenė geležies amžiuje buvo organizuota kitaip nei šiandieninės valstybės: tai nebuvo vieninga tauta su centralizuota valdžia, o daugybė savarankiškų genčių ir jų sąjungų. Rašytinių šaltinių keltai beveik nepaliko, tad žinios apie juos remiasi archeologija ir antikos autorių pasakojimais.

    Keltų pasaulį Vidurio Europoje apibūdina dvi didelės archeologinės tradicijos: Halštato kultūra ir vėlesnė La Teno kultūra. Tokie prabangūs laidojimai, ypač su vežimu ir importinėmis įkapėmis, paprastai rodo aiškiai išskirtą elitą, kurio įtaka galėjo būti susijusi su prekybos kelių kontrole, metalų apdirbimu ir politiniu prestižu.

    Šio atradimo tyrimus vykdo kelių institucijų specialistai: „Hessen-Archäologie“, Glauberge veikiantis Keltų pasaulio tyrimų centras ir Leibnizo archeologijos centras Maince. Kol kas viešai neskelbiama, kada tiksliai bus pristatyti išsamūs rezultatai, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kruopšti analizė užtruks, nes siekiama maksimaliai išsaugoti radinių kontekstą.

  • Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Birželį Lisabonoje sugrįžta Santos Populares šventės, paverčiančios miestą didžiuliu gatvės festivaliu su muzika, šokiais ir tradiciniu maistu. Tai vienas ryškiausių Portugalijos vasaros renginių, kasmet pritraukiantis minias vietinių ir miesto svečių.

    Santos Populares tradicija siejama su trimis katalikų šventaisiais: šv. Antanu, šv. Jonu ir šv. Petru. Lisabonoje svarbiausias akcentas tenka šv. Antanui, kurio diena minima birželio 13 dieną, o šventiniai vakarai dažnai tęsiasi iki vėlumos.

    Šios šventės žinomos dėl laikinų kiemelių ir gatvės scenų, vadinamų arraiais, kur skamba populiarioji portugališka muzika, o ant grotelių kepamos sardinės. Vietiniai pabrėžia, kad tai ne tik pramoga, bet ir bendruomeniškumo tradicija, perduodama iš kartos į kartą.

    „Tai metas švęsti, džiaugtis ir daug bendrauti. Apie Santos Populares kalbame visus metus“, – sakė Leonardo Bordonhos.

    „Negaliu net įsivaizduoti Lisabonos be šių švenčių“, – pridūrė jis.

    Lisabonoje dažniausiai pasirenkami keli dideli arraiai, kuriuose įėjimas paprastai yra nemokamas, o programą sudaro koncertai ir didžėjų pasirodymai. Vis dėlto organizatoriai rekomenduoja atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose piko valandomis formuojasi eilės, o kai kur ribojami srautai dėl saugumo.

    Kur švęsti Lisabonoje?

    Vienas didžiausių renginių vyksta Campo Pequeno apylinkėse, Avenidas Novas rajone, kur kelias savaites rengiami koncertai ir veikia maisto zonos. Ši vieta laikoma viena seniausių ir didžiausių sostinės gatvės švenčių erdvių, todėl čia dažniausiai lankosi ir šeimos, ir jaunimas.

    Šeimoms patrauklus ir Campolide rajone rengiamas festivalis Quinta do Zé Pinto teritorijoje, garsėjantis erdvesne aplinka. Čia įprastai numatomos veiklos vaikams, o vakarinę programą sudaro gyvos muzikos pasirodymai.

    Autentiškesnės atmosferos ieškantys dažnai renkasi Graça rajone vykstantį Arraial da Vila Berta, organizuojamą nedideliame istoriniame kvartale. Šis arraial garsėja bendruomeniškumu ir tradicine, labiau vietiniams orientuota nuotaika.

    Šventės, kurios tęsiasi ilgiau

    Mouraria rajono Largo da Rosa erdvėje vykstantis Arraial Resiste išsiskiria bendruomeniniu ir daugiakultūriu charakteriu. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbus ne tik linksmybių aspektas, bet ir viešosios erdvės kaip susitikimų vietos idėja.

    Norintys šurmulio prie vandens dažnai keliauja į Santos krantinę prie Tacho upės, kur šventės garsėja ilgesne trukme ir plačiu muzikiniu repertuaru. Tai viena labiausiai turistų mėgstamų vietų, todėl kainos maisto ir gėrimų zonose čia neretai būna kiek aukštesnės nei mažesniuose rajonų arraiuose.

    Belėme rengiama didesnio masto šventė parko erdvėje, kur programoje paprastai numatoma pramogų įvairaus amžiaus lankytojams. Tuo metu Miradouro de São Pedro de Alcântara apžvalgos aikštelėje vykstantis Arraial da Misericórdia vilioja ne tik muzika, bet ir viena įspūdingiausių miesto panoramų.

    Planuojantiems vakarą mieste patariama įvertinti, kad birželio viduryje Lisabonoje sustiprėja viešojo transporto apkrova, o kai kurios gatvės laikinai uždaromos. Patogiausia judėti pėsčiomis ar metro, o grįžimą verta suplanuoti iš anksto, ypač jei šventė tęsis iki nakties.

    Santos Populares Lisabonoje daugeliui yra ne tik sezoninė pramoga, bet ir miesto tapatybės dalis. Vietiniai sako, kad būtent birželis geriausiai parodo, kaip Lisabona moka švęsti gatvėse, suburdama kaimynystes, šeimas ir svečius vienam bendram vakarui.

  • Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    500 metų veikiantis keltas

    Lombardijoje, Addos upėje, jau daugiau nei 500 metų abu krantus jungia vadinamasis Leonardo keltas – Renesanso laikų laivas be variklio, siejamas su Leonardo da Vinci vardu. Jis plaukia naudodamas vien upės srovę ir iki šiol laikomas paskutiniu veikiančiu tokio tipo pavyzdžiu regione.

    Šiandien keltas kursuoja tarp Imbersago (Lecco provincija) ir Villa d’Adda (Bergamo pusė). Ilgą laiką jis buvo labiau turistinė įdomybė, tačiau pastarosiomis savaitėmis tapo ir realia kasdienio susisiekimo alternatyva.

    Kodėl jis vadinamas Leonardo?

    Nors pavadinimas sufleruoja išradimą, istorikai pabrėžia, kad pats Leonardo da Vinci tokio kelto neišrado: panašūs grandininiai keltai Šiaurės Italijoje buvo paplitę dar XV amžiuje. Vis dėlto Leonardo šis sprendimas taip sudomino, kad jis jį įamžino savo piešiniuose ir tyrinėjo veikimo principą.

    Vietos istorikai teigia, kad Leonardo galėjo prisidėti prie Imbersago prieplaukos ar kelto infrastruktūros sprendinių, kai analizavo, kaip toks laivas manevruoja srovėje. Per šimtmečius keltą valdė įvairios kilmingos giminės, o vėliau jo priežiūra perėjo Imbersago savivaldybei.

    Iki XIX amžiaus pabaigos Addoje veikė keli tokie keltai, tačiau tiltams palaipsniui perimant susisiekimo funkciją, dauguma jų išnyko. Imbersago keltas išliko kaip vienintelė veikianti grandininio kelto tradicija šioje atkarpoje.

    Tilto remontas sugrąžino į kasdienybę

    Keltas naują aktualumą įgijo, kai vienas pagrindinių tiltų apylinkėse buvo uždarytas rekonstrukcijai, kuri, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki 2027 metų. Dėl to srautas nukrypo į kitus pervažiavimus, o prie artimiausio tilto pradėjo formuotis ilgos spūstys.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad piko metu eilės gali nusidriekti kelis kilometrus, o per parą pro alternatyvius maršrutus pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių. Keltas, anksčiau dažniau plukdęs savaitgalio lankytojus, pradėjo dirbti ir darbo dienomis, tapdamas būdu sutaupyti laiko.

    „Dabar tai greičiausias pasirinkimas, bet svarbiausia – maloniausias, nes suteikia kelias minutes ramybės“, – sakė vietos gyventojas Gianpaolo Graffagnino.

    Kaip keltas juda be kuro?

    Kelto konstrukcija iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau veikimo principas tikslus: medinė platforma pritvirtinta prie per upę įtempto plieninio lyno. Operatorius valdo kelto padėtį srovės atžvilgiu, pasukdamas jį kampu taip, kad vandens jėga stumtų laivą į pasirinktą krantą.

    Tokiu būdu keltas juda be degalų ir be variklio, o visas „variklis“ yra pati upė. Dėl šios priežasties jis dažnai minimas kaip tvaraus transporto pavyzdys, nors jo reali talpa ir pralaidumas yra riboti, o paslauga priklauso nuo oro sąlygų.

    Praktikoje perplaukimas trunka apie 5 minutes, o keltas gali gabenti pėsčiuosius, dviratininkus, motociklus ir automobilius. Esant stipresniam vėjui ar nepalankioms sąlygoms, reisai gali būti stabdomi saugumo sumetimais.

    Paslaugą užtikrina vietos savanoriai, tarp kurių yra studentų, pensininkų ir Imbersago meras. Jie pabrėžia, kad keltas grįžo prie savo pirminės paskirties – ne tik kaip istorinis objektas, bet ir kaip kasdienis ryšys tarp dviejų bendruomenių skirtinguose upės krantuose.

  • Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Premija ir netikėtas pareiškimas

    Britų rašytojas Julianas Barnesas 2026 metų Astūrijos princesės premijos literatūros kategorijoje paskelbtas laureatu. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas spalio 23 dieną, o kartu su garbės ženklu ir diplomu skiriama ir 50 000 eurų piniginė premija.

    Žinia apie įvertinimą sutapo su paties rašytojo pasisakymais, kad romanas, kurį jis šiuo metu pristato, gali būti paskutinis jo grožinės prozos darbas. Barnesas pabrėžė, kad tai nereiškia visiško pasitraukimo iš rašymo: jis svarsto ir kitas formas, įskaitant esė.

    Kas yra Julianas Barnesas?

    Julianas Barnesas gimė 1946 metais Lesterio mieste ir daugiau nei keturis dešimtmečius išliko vienu ryškiausių britų literatūros balsų. Prieš visą dėmesį skirdamas kūrybai, jis dirbo leksikografu, apžvalgininku bei literatūros ir televizijos kritiku, o studijavo moderniąsias kalbas Oksfordo universitete.

    Tarptautinį pripažinimą rašytojas įtvirtino romanu „Flauberto papūga“, kuris išskyrė Barnesą gebėjimu derinti pasakojimą su eseistine refleksija. Vėliau jis tapo ir prestižinės Booker premijos laureatu už romaną „Pabaigos jausmas“, pelnytą po daugybės metų nuoseklaus darbo ir nominacijų literatūros lauke.

    Sveikata, amžius ir kūrybos kryptis

    Pastaruoju metu viešėdamas Barselonoje Barnesas užsiminė apie jam nustatytą kraujo vėžį, kurį pats apibūdino kaip valdomą. Rašytojas teigė, kad būtent šis gyvenimo etapas, įskaitant ir peržengtą 80 metų ribą, skatina pergalvoti kūrybinius planus bei prioritetus.

    Literatūros pasaulyje tokie sprendimai neretai siejami su natūraliu autorinio balso apibendrinimu, kai vėlyvojo laikotarpio kūriniai tampa tarsi reziumė. Barnesui būdingas intelektualus, tikslus ir santūriai ironiškas stilius ilgą laiką leido jam kalbėti apie atmintį, laiką, netektį ir tiesos trapumą, todėl bet koks jo atsitraukimas nuo romano žanro būtų reikšmingas įvykis skaitytojams ir leidėjams.

    Astūrijos princesės premija laikoma vienu svarbiausių Ispanijos ir Europos kultūros apdovanojimų, kasmet atkreipiančiu dėmesį į kūrėjus, kurių darbai daro apčiuopiamą įtaką visuomenei ir menams. Barnesas taps antruoju britu, gavusiu šį literatūros įvertinimą, po Doris Lessing, apdovanotos 2001 metais.

  • Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Ko prašo prokuratūra

    Prancūzijos atlikėjas ir aktorius Patrickas Bruelis atsidūrė stiprėjančio teisinio spaudimo centre: Nantero prokuratūra siekia, kad jam būtų pareikšti formalūs kaltinimai ir paskirtas suėmimas iki teismo. Kaip skelbiama, prieš 67 metų menininką teikiami prašymai susiję su įtariamais seksualiniais nusikaltimais, kuriuos jis kategoriškai neigia.

    Prieš pasirodydamas pas trijų tyrimą atliekančių teisėjų kolegiją, P. Bruelis 48 valandas buvo laikomas policijos areštinėje. Per šį laiką pareigūnai jį apklausė dėl jam metamuose įtarimuose minimų epizodų.

    Kokie kaltinimai minimi byloje

    Pasak prokuratūros, prašoma pradėti teisminį tyrimą dėl itin sunkių veikų, tarp jų išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti, seksualinio prievartavimo ir seksualinio priekabiavimo. Nurodoma, kad dabartiniai prokuratūros teikimai grindžiami devynių asmenų parodymais.

    Teigiama, kad galimi nusikaltimai esą įvyko 2010–2019 metais, o epizodai siejami su Prancūzija, Šveicarija ir Belgija. Tuo pat metu pats P. Bruelis visus jam metamus kaltinimus atmeta.

    Senesni liudijimai ir senaties klausimas

    Bylos medžiagoje minima ir atskira tyrėjų surinkta informacija apie dar 13 moterų pateiktus pasakojimus. Jie apima įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo, seksualinio prievartavimo, taip pat dėl išžaginimo ir pasikėsinimo išžaginti.

    Šie senesni epizodai siejami su 1992–2008 metais laikotarpiu. Pirminiu prokuratūros vertinimu, dalis tokių kaltinimų gali būti susidūrę su senaties terminais, tačiau liudijimai vis tiek laikomi reikšmingu bylos elementu.

    Trijų teisėjų kolegijai teks įvertinti, ar senaties terminai iš tiesų yra pasibaigę, ar procesiniai veiksmai galėjo juos sustabdyti arba nutraukti. Teigiama, kad net ir tais atvejais, kai ne visi asmenys pateikė oficialius skundus, panašumų turinčių pasakojimų gausa bus kruopščiai tikrinama.