CP v2

Category: Kultūra

  • Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja orų permainos: sinoptikai prognozuoja liūtis, perkūniją, stiprius vėjo gūsius ir krušą. Tokios vasariškos audros dažniausiai užklumpa staiga, o didžiausia žala per kelias minutes padaroma daržui, gėlynams ir balkonų augalams.

    Pagal prognozes, vietomis krituliai gali būti itin intensyvūs, o vėjas pavojingas lengviems lauko daiktams. Kruša, net ir smulki, dažnai suplėšo lapus, nulaužia jaunus ūglius ir pažeidžia žiedus, todėl augalai vėliau sunkiau atsigauna ir prasčiau dera.

    Kurie augalai nukenčia labiausiai?

    Dažniausiai labiausiai nukenčia minkštalapiai ir trapūs augalai: salotos, jaunų daigų lysvės, prieskoninės žolelės, žydinčios vasarinės gėlės. Didelė rizika kyla ir šiltnamių bei tunelių plėvelei, ypač jei ji senesnė ar įtempta netolygiai.

    Vazoniniai augalai terasose ir balkonuose papildomai kenčia nuo vėjo, kuris apverčia vazonus, išlaužo šakas ar tiesiog nuplėšia lapiją. Jei audra ateina su staigiu temperatūros kritimu, pažeidimai gali dar padidėti dėl streso augalui.

    Kaip greitai apsaugoti daržą ir gėlyną?

    Patikimiausia priemonė nuo krušos yra specialūs apsauginiai tinklai, kurie amortizuoja ledėkus ir sumažina smūgio jėgą. Jei tokio tinklo neturite, laikinai gali padėti daržinė agrodanga, užmesta ant lankų ar kuoliukų taip, kad audinys nesiliestų prie augalų.

    Jei laiko mažai, galima naudoti tai, kas po ranka: lengvą plėvelę, tankesnį audinį, užuolaidą ar tinklelius nuo vabzdžių, pritvirtintus prie kraštų akmenimis ar kitais svoriais. Žemiems augalams tinka ir standūs plastikiniai dėklai, apversti vazonai ar dėžės, svarbu palikti šiek tiek oro tarpo ir neuždusinti augalų.

    Prie krūmų ar gėlynų kartais gelbsti ir išskleistas skėtis, tačiau jis turi būti tvirtai pritvirtintas, kad vėjas jo nenuneštų. Kuo konstrukcija stabilesnė ir kuo mažiau „gaudo“ vėją, tuo didesnė tikimybė, kad apsauga atlaikys gūsius.

    Vazoniniai augalai: saugiausias sprendimas

    Vazoninius augalus paprasčiausia apsaugoti juos pernešant po stogu, į garažą, sandėliuką ar bent prie namo sienos, kur mažesnė vėjo ir krušos tikimybė. Jei pernešti neįmanoma, augalus galima pridengti skaidriomis plastikinėmis dėžėmis, gaubtais ar laikinais apsauginiais dangčiais.

    Po audros verta apžiūrėti lapus ir stiebus, pašalinti nulūžusias dalis, o stipriai sužalotus augalus laikinai pritemdyti nuo tiesioginės saulės. Taip pat svarbu neskubėti gausiai tręšti, nes po mechaninių pažeidimų augalams pirmiausia reikia atsigauti, o ne papildomo „stimulo“.

    Sinoptikų perspėjimų metu rekomenduojama iš anksto pasiruošti uždangalus ir sutvirtinti lauko daiktus, nes kruša ir škvalas dažniausiai ateina netikėtai. Kelių minučių pasiruošimas dažnai lemia, ar pavyks išsaugoti šio sezono derlių ir gėlynų vaizdą.

  • Vyšnios vilioja vasarą, bet persistengti pavojinga: kiek jų suvalgyti per dieną?

    Vyšnios vilioja vasarą, bet persistengti pavojinga: kiek jų suvalgyti per dieną?

    Vyšnių sezonas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse trumpas, todėl šie vaisiai vasarą dažnai atsiduria ant stalo beveik kasdien. Mitybos specialistai primena, kad vyšnios vertingos, tačiau dideli kiekiai ne visiems tinka, ypač jautresniam virškinimui.

    Vyšnios yra vienas iš vaisių, kurie padeda papildyti racioną vitaminais ir mineralais. Jose yra vitamino C, folio rūgšties, taip pat kalio ir magnio, kurie svarbūs normaliai nervų sistemos ir raumenų veiklai bei širdies darbui.

    Šiuose vaisiuose gausu ir biologiškai aktyvių junginių, pavyzdžiui, polifenolių ir kitų antioksidantų. Tyrimuose dažniausiai akcentuojama, kad antioksidantais turtingi produktai padeda mažinti oksidacinį stresą, o subalansuotoje mityboje tai siejama su geresne bendra sveikata.

    Kaloringumo požiūriu vyšnios dažnai laikomos palankiu pasirinkimu, kai norisi kažko saldaus. Maistinė vertė priklauso nuo veislės ir sunokimo, tačiau įprastai 100 gramų vyšnių suteikia apie 60 kilokalorijų, o didžiąją dalį sudaro vanduo ir angliavandeniai.

    Vis dėlto persivalgymas gali baigtis nemaloniais pojūčiais. Dėl natūralių cukrų ir skaidulų vyšnios kai kuriems žmonėms sukelia pilvo pūtimą, raižymą ar viduriavimą, todėl svarbiausia yra saikas ir individuali tolerancija.

    Praktiška taisyklė paprasta: daugeliui žmonių pakanka maždaug vienos stiklinės vyšnių per dieną, ypač jei tą pačią dieną valgoma ir kitų vaisių bei daržovių. Jei vargina dirgliosios žarnos sindromas, dažnas pilvo pūtimas ar kiti virškinimo sutrikimai, porciją verta mažinti ir stebėti savijautą.

    Perkant vyšnias, verta atkreipti dėmesį į kokybę: vaisiai turėtų būti tvirti, nepažeista, blizgia odele, be įdubimų ir pelėsio žymių. Jei uogos labai minkštos, išsispaudusios ar turi pažeidimų, jos greičiau genda ir didėja rizika, kad skonis bei tekstūra nuvils.

  • Pakabinkite sode ir vapsvos dings: triukas su popieriniu lizdu, kuris stebina sodininkus

    Pakabinkite sode ir vapsvos dings: triukas su popieriniu lizdu, kuris stebina sodininkus

    Vasara daugeliui reiškia ramius vakarus terasoje ir pietus sode, tačiau šiltuoju sezonu suaktyvėja ir vapsvos. Jos ypač greitai atsiranda ten, kur yra saldžių gėrimų, vaisių, desertų ar ant stalo paliktų maisto likučių. Net ir trumpa akimirka gali užtekti, kad aplink pradėtų suktis neprašyti svečiai.

    Nors vapsvos dažnai laikomos tik įkyriomis, jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Jos medžioja kitus vabzdžius, įskaitant kai kuriuos sodo kenkėjus, todėl prisideda prie natūralios pusiausvyros. Problema prasideda tuomet, kai vapsvos nuolat lenda prie maisto arba įsikuria pernelyg arti namų.

    Vapsvos turi labai gerai išvystytą uoslę, todėl greitai aptinka maisto šaltinius. Jas stipriausiai vilioja prinokę vaisiai, saldūs gėrimai, ledai, kepiniai ir bet kokios maisto atliekos. Dėl to svarbu laiku sutvarkyti stalą, sandariai laikyti šiukšles ir nuo žemės reguliariai surinkti nukritusius vaisius.

    Žmonės dažnai instinktyviai pradeda mosikuoti rankomis, kai vapsva praskrenda visai šalia veido, tačiau tai gali tik pabloginti situaciją. Staigūs judesiai vabzdžiui gali pasirodyti kaip grėsmė ir paskatinti gintis. Saugiausia elgtis ramiai, pamažu patraukti maistą ar gėrimą ir lėtai pasitraukti nuo vietos, kuri vapsvą domina.

    Jei vapsvos nuolat suka ratus aplink terasą ar balkoną, pirmiausia verta pašalinti priežastis, dėl kurių jos grįžta. Padeda paprasti įpročiai: greitai uždengti gėrimus, nepalikti atvirų saldumynų, dažniau išnešti šiukšles ir neperkrauti komposto maisto atliekomis, kurios skleidžia stiprų kvapą.

    Triukas su netikru lizdu

    Viena dažniausiai minimų priemonių yra netikro vapsvų lizdo pakabinimas. Vapsvos linkusios saugoti savo teritoriją ir neretai vengia kurtis šalia vietos, kuri atrodo jau užimta. Dėl šios priežasties dalis žmonių prie pavėsinių, terasose ar balkonuose kabina lizdą primenančias atrapas.

    Tokių priemonių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse, tačiau paprastą variantą daugelis pasidaro patys. Dažniausiai tam naudojamas rudas popierinis maišelis, prikimštas popieriaus, kad įgautų apvalią, lizdą primenančią formą. Jį patariama kabinti po stogeliu ar kitoje nuo lietaus apsaugotoje vietoje.

    Vis dėlto verta žinoti, kad šios priemonės veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo aplinkos ir vapsvų aktyvumo. Jei netoliese jau yra tikras lizdas arba aplink gausu maisto šaltinių, vien atrapos gali nepakakti. Tokiais atvejais svarbiausia derinti kelias priemones ir, kilus įtarimui dėl lizdo namo konstrukcijose, elgtis atsargiai.

    Kada būtina papildoma pagalba?

    Vapsvų įgėlimai yra skausmingi, o alergiškiems žmonėms gali sukelti pavojingas reakcijas. Jei po įgėlimo atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, išplitusi dilgėlinė ar staigus silpnumas, būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos. Riziką didina ir situacijos, kai vapsvos ima agresyviai ginti lizdą.

    Jeigu lizdas yra labai arti namų, vaikų žaidimų zonos ar intensyviai naudojamo tako, saugiausia sprendimus priimti atsakingai. Savarankiškai ardyti lizdą be patirties gali būti pavojinga, ypač jei jis paslėptas palėpėje, ventiliacijos angose ar sienų ertmėse. Tokiais atvejais praktiškiau pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais.

  • Užšaldote duoną? Tyrimai rodo, kad atitirpinta gali kelti cukrų lėčiau nei šviežia

    Užšaldote duoną? Tyrimai rodo, kad atitirpinta gali kelti cukrų lėčiau nei šviežia

    Duonos šaldymas daugeliui pirmiausia siejasi su taupymu ir būdu išvengti maisto švaistymo, kai kepinys nespėjamas suvalgyti laiku. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad toks įprotis gali turėti ir netikėtą sveikatos naudą, ypač kalbant apie cukraus kiekio kraujyje svyravimus.

    Šviežia, ypač balta kvietinė duona, turi daug lengvai pasisavinamo krakmolo, kuris virškinant greitai skyla į gliukozę. Dėl to po tokių produktų cukraus kiekis kraujyje neretai pakyla staigiau, o sotumas gali išlikti trumpiau.

    Kas pasikeičia, kai duona sušąla?

    Duoną užšaldžius, o vėliau atitirpinus, dalis krakmolo keičia struktūrą ir tampa sunkiau suvirškinamas. Šis procesas vadinamas krakmolo retrogradacija, o jo rezultatas dažnai įvardijamas kaip atsparusis krakmolas.

    Tyrimuose pastebėta, kad atitirpinta duona gali sukelti mažesnį glikeminį atsaką nei šviežia. Dar palankesnis efektas fiksuotas tuomet, kai atitirpinta duona papildomai paskrudinama, nes taip dar labiau pakinta krakmolo savybės ir gliukozė į kraują patenka lėčiau.

    Kodėl atsparusis krakmolas svarbus?

    Atsparusis krakmolas nėra pilnai suskaidomas plonojoje žarnoje, todėl dalis jo pasiekia storąją žarną. Ten jis tampa maistu žarnyno bakterijoms, o fermentacijos metu susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys, siejamos su žarnyno veiklos palaikymu.

    Nors tai nereiškia, kad duona automatiškai tampa dietiniu produktu, kai ji buvo užšaldyta, toks paruošimo būdas gali būti naudingas žmonėms, kurie siekia švelnesnių cukraus kiekio kraujyje svyravimų. Svarbu ir tai, kad bendras poveikis priklauso nuo duonos rūšies, porcijos dydžio bei viso patiekalo sudėties.

    Kaip šaldyti ir atitirpinti saugiai?

    Geriausia duoną šaldyti dar šviežią, o ne jau pradėjusią džiūti, ir iš anksto supjaustyti riekelėmis arba porcijomis. Taip lengviau išsiimti tik tiek, kiek reikia, o likusi dalis nebus pakartotinai šildoma ir vėl šaldoma.

    Duoną verta laikyti sandariame šaldymui skirtame maišelyje ar dėžutėje, kad ji neprisigertų kvapų ir neišdžiūtų. Atitirpinti galima kambario temperatūroje, o pavienes riekeles patogu iškart paskrudinti skrudintuve, taip atkuriant tekstūrą ir skonį.

    Praktiškai tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti išmetamo maisto kiekį namuose, ypač gyvenant vienam ar mažesniame ūkyje. Tuo pačiu, remiantis tyrimų duomenimis, tai gali būti ir nedidelė pagalba tiems, kurie atidžiau stebi glikeminį atsaką.

  • Sanatorijos ruošia griežtas bausmes: nepasirodžius procedūroms – draudimas iki 18 mėnesių

    Sanatorijos ruošia griežtas bausmes: nepasirodžius procedūroms – draudimas iki 18 mėnesių

    Lenkijoje bręsta pokyčiai sanatorijose: kurortinio gydymo įstaigos siūlo sugriežtinti tvarką pacientams, kurie užsiregistruoja, tačiau į turnusą neatvyksta. Tokie neatvykimai, kaip teigiama, kasmet sukelia reikšmingų finansinių nuostolių, nes per trumpą laiką rasti pakaitinį pacientą dažnai neįmanoma.

    Nacionalinis sveikatos fondas (NFZ) skelbia, kad vien pernai iš suplanuotos kelionės į sanatoriją atsisakė 134 000 žmonių. Palyginimui, 2024 metais tokių buvo 124 000, tad skaičius per metus išaugo dar 10 000.

    Pasak siūlomų pakeitimų rengėjų, problema iš dalies siejama su pasenusiu informavimo modeliu, kai apie paskirtą terminą pranešama paštu, o atsisakymas taip pat gali būti pateikiamas laišku. Tokia schema apsunkina greitą komunikaciją ir mažina galimybes laiku užpildyti atsilaisvinusias vietas.

    Siūloma įvesti privalomą paciento patvirtinimą, kad jis atvyks į turnusą, pavyzdžiui, likus 14 dienų iki pradžios. Jei žmogus dėl sveikatos ar rimtų šeiminių aplinkybių turėtų atšaukti kelionę, jis būtų įpareigotas susisiekti su sanatorija ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

    Taip pat siūloma, kad siuntime privalomai būtų nurodytas paciento telefono numeris, kad sanatorijos galėtų pačios operatyviai patvirtinti atvykimą. Toks sprendimas turėtų sumažinti situacijų, kai pacientas tiesiog nepasirodo, o įstaiga apie tai sužino tik prasidėjus turnusui.

    Griežčiausia siūlomų pokyčių dalis – ribojimai tiems, kurie patvirtino, kad atvyks, bet vis tiek neatvyko. Tokiu atveju siūloma uždrausti naudotis sanatoriniu gydymu 12 mėnesių, o jei pacientas nepatvirtintų atvykimo ir nepasirodytų, siūlomas 18 mėnesių draudimas.

    Parengtas pasiūlymų paketas turėtų būti teikiamas Sveikatos apsaugos ministerijai. Jei pakeitimams būtų pritarta, sanatorijų pacientams tektų atidžiau planuoti kelionę ir laiku informuoti įstaigą apie bet kokius pasikeitimus.

    NFZ primena, kad sanatorijose paprastai taikomi du sezonai: nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos ir nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos. Nuo sezono priklauso ir paciento priemokos už apgyvendinimą bei maitinimą, kurios skaičiuojamos už kiekvieną buvimo dieną ir už visą 21 dienos turnusą.

  • „Icelandair“ išrinko „blogiausią pasaulio fotografę“ ir už 10 dienų kelionę į Islandiją moka 44 000 eurų

    „Icelandair“ išrinko „blogiausią pasaulio fotografę“ ir už 10 dienų kelionę į Islandiją moka 44 000 eurų

    Netikėta atranka

    Islandijos nacionalinė oro bendrovė „Icelandair“ baigė tarptautinę atranką, kurioje ieškojo „blogiausio pasaulio fotografo“. Kampanijos nugalėtoja tapo Paryžiuje gyvenanti Blanche Mortemard, atrinkta iš 127 642 dalyvių iš 178 šalių.

    Įprastuose fotografijos konkursuose už neryškius kadrus, kreivą horizontą ar netyčia į kadrą patekusį pirštą dalyvis greičiausiai būtų diskvalifikuotas. Šį kartą būtent tokie trūkumai buvo pagrindinis vertinimo kriterijus.

    Kas lėmė pergalę

    „Icelandair“ teigimu, komisiją labiausiai įtikino kandidatės gebėjimas nuolat sukurti techniškai nesėkmingus kadrus ir ignoruoti bazinius fotografijos principus. Tarp pateiktų nuotraukų buvo snieguotas miesto vaizdas, kuriame didelę kadro dalį užėmė pirštas, taip pat prastai išlaikytas ir neryškus kadras, darytas Laisvės statulos kryptimi.

    Kituose darbuose matėsi paukštis ant stulpo, tačiau kadre greta atsitiktinai atsidūrė ir žmogaus ausies spenelis. Tokia „klaidų kolekcija“ ir tapo bilietu į pergalę.

    „Daugelį metų draugai ir šeima klausė, kodėl mano nuotraukos visada nuvilia. Dabar pagaliau turiu atsakymą: aš tam treniravausi. Šis projektas švenčia netobulumą, tai turbūt vienintelis konkursas, kurį turėjau šansų laimėti“, – sakė Blanche Mortemard.

    Kodėl to prireikė „Icelandair“

    Kampanijos idėja rėmėsi paprasta žinute: Islandija yra tokia fotogeniška, kad net žmogui, kuris fotografuoja ypač prastai, turėtų būti sunku ją „sugadinti“. Oro bendrovė pabrėžė, kad sulaukė didžiulio susidomėjimo, o dalyviai aktyviai reagavo į kvietimą rinktis autentiškumą, o ne dirbtinai išblizgintą turinį.

    Tokios rinkodaros kampanijos vis dažniau remiasi nuovargiu nuo tobulo įvaizdžio socialiniuose tinkluose, kai kelionių turinys pernelyg suvienodėja. Prekės ženklai ieško būdų išsiskirti, o ironija ir sąmoningai „neteisingas“ turinys tampa priemone atkreipti dėmesį neprarandant patikimumo.

    „Džiaugiamės pagaliau radę mūsų prastą fotografę. Šis projektas atsiliepė visame pasaulyje, nes žmonės pavargo nuo sukurpto tobulumo. Mus sužavėjo dalyvių drąsa rinktis autentiškumą vietoj imitacijos“, – sakė „Icelandair“ pasaulinės rinkodaros direktorius Gísli S. Brynjólfsson.

    44 000 eurų ir kelionė po Islandiją

    Kaip kampanijos dalį Blanche Mortemard 10 dienų keliaus po Islandiją ir fotografuos šalies kraštovaizdžius, bandydama atsakyti į provokuojantį klausimą: ar įmanoma visiškai nesugebėti padaryti geros nuotraukos vienoje įspūdingiausių pasaulio vietų.

    Už darbą jai numatytas 50 000 JAV dolerių atlygis, kuris, konvertavus ir suapvalinus, sudaro apie 44 000 eurų. Į šią sumą įtraukiamas jos laikas, kelionės išlaidos ir kampanijai skirti vaizdai.

  • 100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    Barselona 2026 metais mini 100 metų nuo katalonų modernizmo kūrėjo Antonio Gaudžio mirties. Miestas, kurio architektūrinį veidą formavo jo darbai, šią sukaktį pasitinka parodomis, ekskursijomis ir diskusijomis apie tai, kaip paveldas keičia šiuolaikinę Barseloną.

    Gaudis mirė 1926 metų birželio 7 dieną po nelaimingo atsitikimo, kai jį partrenkė tramvajus. Įvykis nutiko miesto centre, netoli vietų, kurios iki šiol siejamos su ryškiausiais jo kūriniais, o pats architektas netrukus buvo palaidotas jo svarbiausiame, iki šiol nebaigtame projekte.

    Šiandien Gaudžio pavardė Barselonoje tapo ne tik kultūros, bet ir masinio turizmo simboliu. Miestas kasmet sulaukia dešimčių milijonų lankytojų, o dalis jų atvyksta būtent dėl architekto palikimo, nuo Casa Milà ir Casa Batlló iki Park Güell ir Sagrada Família.

    Kaip gimė Gaudžio fenomenas

    Gaudis augo XIX amžiaus Katalonijoje, kai regionas sparčiai modernėjo: plėtėsi pramonė, keitėsi miestai, o Barselonoje įsigalėjo Ildefonso Cerdà suplanuotas Eixample kvartalų tinklas. Ši urbanistinė revoliucija tapo scena naujai architektūrai, kuriai vėliau prigijo katalonų modernizmo vardas.

    Gaudžio kūrybos branda sutapo su Renaixença kultūriniu sąjūdžiu, kai Katalonijoje stiprėjo kalbos, literatūros ir tapatybės atgimimas. Architektūroje tai virto formų ir dekoro eksperimentais, natūros motyvų perėmimu, drąsiomis konstrukcijomis ir ornamentika, kuri iki šiol atpažįstama iš pirmo žvilgsnio.

    Gaudis anksti įsiliejo į Barselonos intelektualų ir pramonininkų aplinką, o lemtinga pažintis su Eusebi Güell atvėrė kelią didžiausiems užsakymams. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado sprendimai, kurie vėliau tapo Gaudžio vizitine kortele, įskaitant trencadís mozaikos techniką.

    Sagrada Família: kodėl ji vis dar nebaigta?

    Sagrada Família statybos pradėtos XIX amžiaus pabaigoje, o Gaudis projektą perėmė 1883 metais ir iš esmės pakeitė jo kryptį. Vėlesniais metais jis vis labiau atsiribodavo nuo kitų darbų ir didžiąją laiko dalį skyrė bazilikai, kurią laikė gyvenimo pašaukimu.

    Vis dėlto Gaudis statybų pabaigos nesulaukė, o darbų eigą per šimtmetį ne kartą pristabdė finansavimo klausimai, karai, politiniai sukrėtimai ir sudėtinga inžinerija. Šiuolaikinė statyba taip pat reikalauja derinti istorinį sumanymą su saugumo, miesto planavimo ir paveldo apsaugos reikalavimais.

    Nors pastaraisiais dešimtmečiais darbai akivaizdžiai paspartėjo, Sagrada Família užbaigimo grafikai keitėsi ne kartą. Bazilika tapo simboliu, kad Gaudžio architektūra yra ne tik objektai, bet ir procesas, kuriame susitinka religija, miestų politika, turizmas, ekonomika ir technologijos.

    Paveldas, turizmas ir šiuolaikinė Barselona

    Gaudžio palikimas šiandien kelia ir praktinių klausimų: kaip išlaikyti miesto gyventojų kasdienybę, kai populiariausios vietos nuolat perpildytos. Barselona, kaip ir daugelis Europos miestų, ieško būdų valdyti lankytojų srautus, apsaugoti gyvenamuosius rajonus ir mažinti turizmo spaudimą infrastruktūrai.

    Kartu Gaudžio kūryba išlieka vienu svarbiausių Barselonos ekonominių variklių, ypač kultūros ir paslaugų sektoriuose. Sukakties metai miestui yra proga ne tik pagerbti architektą, bet ir iš naujo apibrėžti, kaip jo kūriniai gali būti pristatomi atsakingai, išlaikant pusiausvyrą tarp paveldo, miesto gyvybingumo ir lankytojų patirties.

    „Nežinau, ar diplomą įteikiame genijui, ar bepročiui, laikas parodys“, – sakė Elies Rogent.

  • Phoebe Bridgers Europoje rengs koncertus be telefonų: kodėl vis daugiau muzikantų renkasi draudimą

    Phoebe Bridgers Europoje rengs koncertus be telefonų: kodėl vis daugiau muzikantų renkasi draudimą

    Dainininkė ir dainų autorė Phoebe Bridgers pranešė, kad dalyje jos naujo turo koncertų Europoje žiūrovai negalės naudotis telefonais. Įėjime išmanieji įrenginiai bus laikinai užrakinami specialiuose dėkluose, o juos atsiimti bus galima tik pasibaigus renginiui.

    Toks sprendimas jau išbandytas populiariame netikėtame pasirodyme Niujorko „Madison Square Garden“, kur susirinko apie 20 000 žmonių. Organizatoriai siekė, kad publika klausytųsi gyvai, o ne filmuotų, transliuotų ar nuolat tikrintų ekraną.

    Greta telefonų ribojimo dėmesį patraukė ir neįprastai maža bilietų kaina: pranešta apie loterijos principu siūlytus bilietus už maždaug 1 eurą. Surinktos lėšos buvo nukreiptos paramai žmonėms, laikomiems migracijos sulaikymo centruose.

    Kaip veikia telefonų užrakinimas?

    Dažniausiai tokiose šou naudojami „Yondr“ tipo dėklai: jie užsirakina įėjus į renginį ir atsidaro tik specialiose zonose arba išėjime. Pats telefonas lieka pas lankytoją, tačiau juo negalima naudotis, todėl mažėja ir pagunda filmuoti, ir rizika, kad ekranai trukdys kitiems.

    Renginių organizatoriai tokį modelį pristato kaip kompromisą tarp saugumo ir patogumo, nes žmonės nepraranda asmeninių daiktų kontrolės. Kita vertus, daliai publikos tai kelia praktinių klausimų dėl ryšio nenumatytais atvejais ar kelionės planavimo po koncerto.

    Trendas, kuris plinta tarp žvaigždžių

    Telefonų draudimai koncertuose nėra naujiena: panašias priemones jau ne vienerius metus taiko Bobas Dylanas, o Jackas White’as garsėja nuosekliai palaikantis telefonų neturinčius pasirodymus. Pastaraisiais metais prie jų prisijungia ir daugiau atlikėjų, argumentuodami, kad ekranai keičia atmosferą salėje.

    Diskusija turi ir kitą pusę: dalis muzikantų bei gerbėjų teigia, kad filmavimas tapo šiuolaikinės koncertų kultūros dalimi, o draudimai per daug riboja lankytojų saviraišką. Tokią poziciją viešai yra išsakęs ir Damonas Albarnas, pabrėžęs, kad stiprus pasirodymas pats „atitraukia“ publiką nuo ekranų.

    Ką tai reiškia gerbėjams Europoje?

    Phoebe Bridgers turas „The Lost Tour“ Europoje planuojamas metų pabaigoje, o dalyje miestų numatyta telefonų ribojimo tvarka. Skelbiama, kad šiaurinės Europos koncertuose kartu dalyvaus ir muzikantas Isaac Wood, anksčiau siejamas su grupe Black Country, New Road.

    Telefonų neturinčios salės modelis rodo ryškėjančią tendenciją: dalis atlikėjų siekia grąžinti koncertui „vienkartinio“ įvykio jausmą, kai patirtis išgyvenama čia ir dabar, o ne per įrašą. Ar tai taps nauju standartu, greičiausiai lems pats žiūrovų atsakas ir bilietų paklausa.

  • Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonoje birželis siejamas ne tik su tradicinėmis miesto šventėmis, bet ir su reiškiniu, kuris kasmet pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio Eduardo VII parkas trumpam virsta didžiausiu Portugalijos knygynu po atviru dangumi.

    Organizatorių teigimu, pastarosios penkios Lisabonos knygų mugės laidos vidutiniškai sutraukė apie 850 000 lankytojų. Šiemet mugėje veikia 350 stendų, kuriuos pristato 128 dalyviai, o bendrai atstovaujama maždaug 900 leidybos ženklų.

    Knyga kaip šventė

    Mugės sėkmę organizatoriai aiškina tuo, kad renginys tapo ne vien prekybos vieta, o socialiniu ir kultūriniu susitikimu. Lankytojai čia ateina ne tik ieškoti nuolaidų ar retų leidinių, bet ir pabendrauti su autoriais, gauti autografą, sudalyvauti pristatymuose.

    Portugalų ir angoliečių rašytojas Pepetela, 1997 metais pelnęs Camões premiją, Lisabonoje pabrėžė, kad vis dar egzistuoja gyva skaitymo bendruomenė. Jo žodžiais, mugė yra „atsparumo kišenė“ laikais, kai dažnai kartojama, esą žmonės skaito vis mažiau.

    „Metai iš metų žmonių daugėja, ir tai labai gerai. Knygos yra šventė“, – sakė Pepetela.

    Autoriai, eilės ir didieji vardai

    Šių metų mugėje netrūksta autografų medžiotojų: prie kai kurių rašytojų nusidriekia jaunuolių eilės, kiti renkasi klausytis pokalbių ir diskusijų skirtingose mugės erdvėse. Prie pagrindinių traukos taškų minima Praça Leya, kur susitinka skirtingų kartų ir žanrų autoriai.

    Viena ryškiausių dienos akimirkų tapo JAV rašytojos Siri Hustvedt pasirodymas, pristatant portugališką jos atsiminimų knygos leidimą. Ši knyga apmąsto daugiau nei keturis dešimtmečius trukusį gyvenimą su rašytoju Paulu Austeriu, mirusiu 2024 metais, todėl į renginį susirinko itin gausi auditorija.

    Viešojo sektoriaus vadovas Paulo Santosas, ilgus metus skaitantis Austerį, pasakojo, kad po rašytojo mirties jam kilo noras geriau pažinti ir Hustvedt kūrybą. Jis akcentavo, kad autorės tekstuose jam artimi atminties, tapatybės ir savistabos motyvai.

    Ginčai dėl vietos ir atrankos

    96-ąją laidą rengianti Portugalijos leidėjų ir knygininkų asociacija APEL pripažįsta, kad mugė pasiekia infrastruktūros ribas. Pasak APEL vadovo Miguelio Pauseiro, Eduardo VII parko erdvė nebegali begaliniai plėstis, todėl tenka rinktis, kiek dalyvių priimti ir kokius kriterijus taikyti.

    Pastaruoju metu APEL sulaukė kritikos dėl dalyvių atrankos: dalis mažesnių leidybos ir platinimo iniciatyvų teigė buvusios išstumtos iš renginio. Pauseiro atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad mugėje vyksta daugiau nei 1 100 autorių renginių, o didieji leidybos grupių stendai, jo vertinimu, neužima daugiau, nei leistų jų rinkos dalis.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad ne visi norintys gali gauti stendą: dalis paraiškų atmetamos, jei pagrindinė veikla nėra susijusi su knygomis. Kartu pabrėžiama, kad ateityje bus ieškoma būdų sugrąžinti dalį nepriimtų dalyvių, laikantis mugės taisyklių.

    Lisabonos knygų mugė vyksta iki birželio 14 dienos, o jos renginiai ir lankytojų srautai, sprendžiant iš pastarųjų metų statistikos, dar kartą patvirtina: gyvas susitikimas su knyga Portugalijoje tebėra masinis reiškinys.

  • Hamiltono žodžiai apie milijardus vėl sukėlė audrą: į viešumą grįžo 2023 metų interviu

    Hamiltono žodžiai apie milijardus vėl sukėlė audrą: į viešumą grįžo 2023 metų interviu

    Lewiso Hamiltono vardas vėl atsidūrė diskusijų centre, nors trasoje britas 2026 metų sezoną pradėjo stipriai ir Monako „Grand Prix“ finišavo antras. Socialiniuose tinkluose plačiai išplito 2023 metais įrašyto interviu ištrauka, kurioje sportininkas kalba apie turtinę nelygybę ir milijardų ribojimą.

    Diskusiją pakurstė kontrastas tarp jo viešų pasisakymų ir asmeninio gyvenimo detalių, kurios dabar aktyviai narstomos internete. Dalis komentatorių teigia, kad įžymybių kalbos apie socialinį teisingumą neretai prasilenkia su jų pačių pasirinkimais.

    Kas pasakyta ir kodėl surezonavo

    Interviu tinklalaidėje „On Purpose“ Hamiltonas svarstė, kad didžiulė takoskyra tarp turtingųjų ir vargstančiųjų yra viena iš kasdien jį lydinčių dilemų. Jis minėjo, kad didmiesčiuose, tarp jų ir Los Andžele, vis dar daug žmonių gyvena gatvėse, todėl visuomenėje nuolat atsinaujina klausimas apie resursų paskirstymą.

    „Neturėtų būti taip, kad žmogus gali turėti milijardus. Manau, turėtų būti riba, kiek galima sukaupti, nes visiems tikrai užtektų“, – sakė Lewisas Hamiltonas.

    Ši citata dabar vėl cituojama ir kritikuojama, nes daugelis ją gretina su sportininko finansine sėkme ir prabangiu sporto pasaulio gyvenimo būdu. Tokiose diskusijose dažnai akcentuojama, kad moralinė laikysena vertinama ne tik pagal žodžius, bet ir pagal veiksmus.

    Reakcijos: nuo paramos iki kaltinimų veidmainyste

    Socialiniuose tinkluose pasirodė komentarų, kuriuose Hamiltonas kaltinamas veidmainyste, nes, anot vartotojų, jo paties turtas ir gyvenamoji vieta Monake esą nesiderina su kritika apie perteklinį turtą. Kritikai primena, kad Monakas garsėja palankia mokesčių aplinka, todėl ši detalė tapo papildomu argumentu ginče.

    Kita dalis auditorijos atkreipia dėmesį, kad Hamiltonas ne kartą rėmė socialines iniciatyvas ir yra įkūręs labdaros projektą Mission 44, skirtą švietimo galimybėms ir jaunimo įtraučiai didinti. Vis dėlto viešojoje erdvėje dažnai keliama dilema, ar filantropija kompensuoja sisteminių problemų kritiką, kai pats priklausai turtingiausiam sluoksniui.

    Monakas, Kim Kardashian ir papildomas fonas

    Viešą susidomėjimą dar labiau pakurstė ir pranešimai apie Hamiltono santykius su Kim Kardashian, kuri savaitgalį taip pat buvo Monake. Ši aplinkybė tapo dar viena priežastimi oponentams pabrėžti, kad sportininko žinutė apie milijardus esą skamba kitaip, kai ji sutampa su prabangaus gyvenimo vaizdais iš garsiausio F1 savaitgalio.

    Papildomo triukšmo sukėlė ir Kardashian epizodas trasos prieigose, kai ji, pasak dalies žiūrovų, vengė trumpo pokalbio su „Sky Sports F1“ žurnalistu Martinu Brundle’u. Nors tokie momentai nebūtinai atspindi visą situaciją, socialiniuose tinkluose jie greitai virsta simboliais, kuriais grindžiami vertinimai apie elgesio toną ir pagarbą.

    Ši istorija parodo, kaip lengvai senas interviu gali tapti nauja aktualija, kai sutampa keli veiksniai: sporto rezultatai, garsenybių santykiai ir visuomenėje nuolat grįžtantis klausimas apie pajamų nelygybę. F1 sezonui tęsiantis, Hamiltonui tenka balansuoti tarp sporto ambicijų ir dėmesio, kurį kuria ne tik jo pasiekimai, bet ir vieši pasisakymai.