Category: Kultūra

  • Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Virtualios grupės Gorillaz lyderis Damonas Albarnas, pradėdamas 2026 metų koncertinį turą JAV, scenoje pasisakė apie karą Gazos Ruože ir paragino publiką nepasirinkti neutralumo. Koncerto metu Orlande jis iš minios paėmė Palestinos vėliavą ir pakėlė ją virš galvos.

    Žiūrovams jis perdavė aiškią žinutę, pabrėždamas, kad abejingumas, jo manymu, tik stiprina smurto spiralę. Šis epizodas akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir vėl įžiebė diskusiją, kur baigiasi menininko raiškos laisvė ir prasideda atsakomybė už viešus pareiškimus.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Diskusija dėl menininkų pozicijos

    Albarno pasisakymas nuskambėjo platesniame kontekste, kai vis daugiau atlikėjų koncertuose ir viešuose pasisakymuose kalba apie Palestinos žmonių padėtį. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių kultūros lauke pastaraisiais metais atsidūrė ir kiti žinomi vardai, viešai reiškiantys solidarumą su civiliais.

    Pastaruoju metu aštrios diskusijos kilo ir dėl Ed Sheerano koncertinio turo, kai vieno iš pasirodymų metu reperis Macklemore scenoje rėžė kalbą apie Palestiną. Po kilusio pasipiktinimo kai kuriose auditorijose ir renginių organizatorių aplinkoje, atlikėjo dalyvavimas programoje buvo nutrauktas, o tai išprovokavo platesnį ginčą apie cenzūrą ir spaudimą pramogų industrijoje.

    Ginčai dėl rėmėjų ir organizatorių

    Viešojoje erdvėje ypač nuskambėjo ir stadiono savininko Roberto Krafto reakcija, kai jis Macklemore pasisakymą pavadino įžeidžiančiu žydų bendruomenei. Pats reperis tvirtino kritikavęs ne žydus, o Izraelio valdžios politiką, kartu akcentuodamas, kad jo žinutė skirta taikai ir oriam visų žmonių traktavimui.

    Tuo pat metu Ed Sheeranas, po kelių dienų grįžęs į sceną jau be dalies ankstesnės komandos, pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs konflikto, kuriame susiduria žodžio laisvė ir itin jautrus geopolitinis klausimas, centre. Kritikai socialiniuose tinkluose tokią poziciją vertino nevienareikšmiškai, dalis jų teigė, kad dėmesys per daug perkeliamas į paties atlikėjo išgyvenimus.

    Karo Gazos Ruože fonas

    Karas suintensyvėjo po 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, o Izraelis pradėjo plataus masto karines operacijas Gazos Ruože. Izraelio institucijos skelbė, kad per tą ataką žuvo apie 1 200 žmonių.

    Gazos sveikatos ministerija yra nurodžiusi, kad per vėlesnius metus žuvusiųjų skaičius siekė dešimtis tūkstančių. Tuo metu tarptautinės organizacijos, tarp jų Jungtinės Tautos, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, savo vertinimuose vartojo itin griežtas formuluotes dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir vadina iškraipytais.

    Albarnas Palestinos teisių tema kalbėjo ir anksčiau, pabrėždamas, kad, jo požiūriu, Palestinos valstybingumo legitimumas negali būti ignoruojamas, o civilių kančia privalo išlikti diskusijos centre. Naujas pasisakymas JAV turo pradžioje rodo, kad menininkas ir toliau renkasi aiškią, politiškai angažuotą laikyseną, nepaisant rizikos susilaukti kritikos.

  • Europos kultūros savaitės gidas: Pattinsono Primetime, M83 jubiliejus ir parodos apie senąsias technologijas

    Europos kultūros savaitės gidas: Pattinsono Primetime, M83 jubiliejus ir parodos apie senąsias technologijas

    Ką verta pamatyti šią savaitę

    Šią savaitę Europoje dėmesį traukia keli ryškūs kultūros įvykiai: kino teatrus pasiekia drama Primetime su Robertu Pattinsonu, o prancūzų grupė M83 mini kūrybos sukaktį naujais įrašais. Kartu startuoja parodos, nagrinėjančios senstančių technologijų ir istorinių fragmentų reikšmę.

    Bendra tendencija aiški: kultūros renginiai vis dažniau jungia nostalgiją ir šiuolaikines formas, o žiūrovams siūlomas turinys ne tik pramogauja, bet ir reflektuoja apie visuomenės pokyčius. Nuo kino iki muziejų salių, šios savaitės programoje dominuoja atminties ir vertės tema.

    Kinas ir televizija

    Primetime centre atsiduria televizijos pasaulis ir jo kaina: Pattinsonas įkūnija amerikiečių laidų vedėją Chrisą Hanseną, o filmas gręžiasi į laikotarpį, kai realybės televizija tapo masiniu reiškiniu. Juostoje akcentuojamas šlovės mechanizmas ir tai, kaip pramogos logika gali iškreipti moralinius argumentus.

    „Tai filmas apie tai, kas nutinka, kai teisingumo kalba tampa reitingų valiuta“, – sakė vienas iš kūrėjų.

    Televizijos platformose dėmesio verta ir nauja komedija Brothers, kurioje Matthew McConaughey ir Woody Harrelson vaidina fikcionalizuotas savo pačių versijas. Serialo ašis yra seniai sklandanti jų šeimos istorija, virtusi lengvu, saviironišku pasakojimu apie tapatybę ir draugystę.

    Parodos ir muzika

    Parodų lauke išsiskiria Londone pristatomas Jenkin Van Zyl projektas Somerset House erdvėse, kviečiantis pažvelgti į pasenusias technologijas kaip į kultūrinius artefaktus. Tokios temos šiandien ypač aktualios, nes visuomenė vis sparčiau keičia įrenginius, o kartu keičiasi ir mūsų santykis su atmintimi bei privatumu.

    Florencijoje Palazzo Strozzi atidaroma paroda Broken: The Power of the Fragment, kurioje fragmentas traktuojamas ne kaip praradimas, o kaip prasmę kuriantis ženklas. Ekspozicija apjungia skirtingų epochų kūrinius ir kelia klausimą, kaip kinta simbolika, kai objektas yra sulaužytas ar neišbaigtas.

    Muzikos savaitės akcentas yra M83 su naujais kūriniais, skirtais kūrybinei sukakčiai pažymėti. Grupės skambesyje vėl ryškėja kinematografiška nuotaika ir nostalgija, kuri pastaraisiais metais tapo viena stipriausių popkultūros varomųjų jėgų Europoje.

  • Lisabonoje atidaryta didžiausia Europoje „Lego“ paroda: 15 mln. kaladėlių ir 11 m ilgio modeliai

    Lisabonoje atidaryta didžiausia Europoje „Lego“ paroda: 15 mln. kaladėlių ir 11 m ilgio modeliai

    Lisabonoje duris atvėrė, organizatorių teigimu, didžiausia Europoje iš „Lego“ kaladėlių sukurtų modelių paroda. Joje laukiami ir šeimos su vaikais, ir patyrę konstravimo entuziastai, o ekspozicijos mastą apibūdina skaičiai: apie 2 000 kvadratinių metrų užimanti erdvė bei daugiau nei 15 milijonų panaudotų detalių.

    Paroda įsikūrė Cordoaria Nacional pastate Portugalijos sostinėje. Ekspozicijoje pristatoma per 120 įvairių temų modelių, o dalis jų priskiriami vadinamiesiems supermodeliams, kuriems prireikė daugiau nei 500 000 „Lego“ kaladėlių kiekvienam.

    Didžiausi traukos objektai

    Vienas ryškiausių eksponatų – mastelinis „Air Force One“ lėktuvo modelis, sukurtas pagal „Boeing 747“. Organizatoriai skaičiuoja, kad konstrukciją laiko maždaug 1 000 000 kaladėlių, o ją surinkti šešių žmonių komandai prireikė maždaug pusės metų.

    Skelbiama, kad šis modelis siekia beveik 11 metrų ilgį, apie 10 metrų plotį ir maždaug 3 metrų aukštį. Tokie gabaritai lankytojams leidžia įvertinti, kiek kruopštumo reikalauja didelio formato „Lego“ konstrukcijos, kai svarbi ne tik išvaizda, bet ir stabilumas.

    Tarp kitų didžiųjų darbų minimas „Jūrų karalius“ – kruizinį laivą primenanti konstrukcija, kuriai, anot organizatorių, panaudota daugiau nei 700 000 kaladėlių. Lankytojai taip pat gali pamatyti didelį raudoną drakoną, įkvėptą viduramžių fantastikos, ir spinozauro figūrą, pastatytą iš maždaug 900 000 detalių.

    Ne tik žiūrėti, bet ir kurti

    Organizatorių teigimu, parodoje dauguma eksponatų yra sugalvoti, suprojektuoti ir surinkti jų komandos. Ekspozicija skirstoma į skirtingas zonas, todėl šalia rekordinių modelių numatyta vietos ir teminėms erdvėms, skirtoms kinui, sportui, „Star Wars“ bei edukacinėms temoms apie geografiją, biologiją ir kitus mokslus.

    „Turime kelias temines erdves, skirtas kino ir sporto pasauliams, Star Wars, taip pat edukacines ekspozicijas apie geografiją, biologiją ir kitus mokslus“, – sakė parodos organizatorius Lukas Siwiec.

    Parodoje įrengta ir vadinamoji pramogų zona, suskirstyta į tris dalis, kur lankytojai gali patys konstruoti ir išbandyti idėjas praktiškai. Šalia taip pat veikia atskira 3D iliuzijų ir nuotraukų erdvė, į kurią, kaip nurodoma, patenkama už papildomą mokestį.

    Kiek laiko veiks paroda

    Ekspozicija į Lisaboną atvyko po gastrolių Europoje ir, organizatorių teigimu, jau yra aplankiusi 11 šalių. Tolimesniuose planuose minimas turas po Iberijos pusiasalį, svarstomi maršrutai per Porto arba didžiuosius Ispanijos miestus.

    Paroda Lisabonoje veiks iki 2027 metų sausio 10 dienos. Organizatoriai ragina planuojant apsilankymą įvertinti, kad didžiausi eksponatai gali būti apžiūrimi lėčiau dėl lankytojų srautų, ypač savaitgaliais ir per mokinių atostogas.

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    Socialiniuose tinkluose greitai išplito laida, kurioje skaitmeninė, dirbtiniu intelektu sukurta „aktorė“ Tilly Norwood per reklaminį interviu staiga pakeitė kalbą ir ėmė kalbėti kantoniečių kalba. Epizodas įvyko kalbantis su laidų vedėju Piersu Morganu ir aktoriumi Tomu Conti, aptariant būsimo filmo Misaligned debiutą.

    Interviu dalyviai Norwood klausė, ar filme kartu su ja vaidina žmonės, ar kiti skaitmeniniai personažai. Pradėjusi atsakyti angliškai, ji sustojo ir netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą, o studijoje kilo akivaizdi sumaištis.

    „Kodėl jūs visiškai be priežasties prakalbote kiniškai?“, – sakė Piersas Morganas.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis triktelėjimas. Tikrai nenorėjau pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais mano „laidai“ susipainioja“, – sakė Tilly Norwood.

    Įrašas buvo pasidalytas platformoje X ir, kaip nurodoma, peržiūrų skaičius per trumpą laiką perkopė 14 000 000. Tokios virusinės ištraukos paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kiek patikimi viešai pristatomi DI personažai, ypač kai jie kuriami kaip „talentas“ pramogų industrijai.

    Kas yra Tilly Norwood

    Tilly Norwood pristatoma kaip kompiuteriu sugeneruotas avataras, kuriamas vadinamojo „DI talentų“ modelio principu, kai skaitmeninis veikėjas naudojamas interviu, reklamose ir kūrybiniuose projektuose. Tokie personažai gali būti valdomi komandos arba veikti su tam tikru autonomiškumu, todėl viešuose pasirodymuose išlieka rizika, kad sistema suklys, „pasimes“ kontekste ar pateiks nenuoseklias replikas.

    Šiuo atveju kūrėjai viešai aiškino, kad Norwood galėjo tiesiog norėti pademonstruoti kalbų įgūdžius, nes iki šiol dauguma jos pasirodymų buvo angliški. Vis dėlto situacija parodė, kaip greitai techninis nesklandumas gali tapti reputacine problema, kai DI personažas pristatomas kaip profesionalus atlikėjas.

    Holivudo kritika ir teisių klausimai

    DI aktorių ir skaitmeninių „atlikėjų“ tema jau kurį laiką kelia įtampą kūrybos industrijoje. Aktorių profesinės organizacijos yra viešai perspėjusios, kad tokie modeliai gali būti mokomi naudojant realių atlikėjų darbus be aiškaus sutikimo ar atlygio, o tai kelia autorinių ir gretutinių teisių, taip pat etikos klausimų.

    Kritikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei skaitmeninis personažas kuriamas „nuo nulio“, jo rinkodara dažnai remiasi žmogaus patirties imitavimu, o auditorijos pasitikėjimas tokiais projektais priklauso nuo skaidrumo. Interviu tipo formatas čia ypač jautrus, nes žiūrovai tikisi spontaniškumo, nuoseklių atsakymų ir atsakomybės už ištartus žodžius.

    Ką žada filmas Misaligned

    Projektas Misaligned apibūdinamas kaip hibridinė gamyba, kurioje, anot kūrėjų, dalyvauja žmonės režisieriai, scenaristai ir montažo komandos, o skaitmeniniai personažai tampa istorijos varomąja jėga. Viešai skelbta, kad siužete DI būtybę esą paskatina „maištingas botas iš tamsiojo interneto“ siekti savarankiškų norų ir ambicijų.

    Filmo premjeros data kol kas neįvardyta. Tačiau virusinis interviu fragmentas jau tapo papildoma reklama projektui ir kartu priminimu, kad DI pagrįstos viešos personos susiduria su ta pačia medijų logika kaip ir žmonės: vienas nesklandumas gali nulemti, kaip projektas bus vertinamas mėnesiais.

  • Mirė portugalų dainininkas ir dainų autorius Jorge Palma: 76-erių legendos palikimas ir reakcijos

    Mirė portugalų dainininkas ir dainų autorius Jorge Palma: 76-erių legendos palikimas ir reakcijos

    Netektis Portugalijos muzikai

    Portugalijoje mirė vienas ryškiausių šalies dainininkų ir dainų autorių Jorge Palma. Šeima pranešė, kad 76 metų muzikanto gyvybė užgeso po širdies ir kvėpavimo sustojimo.

    Artimieji prašė Jorge Palmą prisiminti taip, kaip jis pats labiausiai norėjo būti prisimenamas: per dainas ir tekstus. Jie taip pat padėkojo už per metus sulauktą bičiuliškumą ir palaikymą.

    Karjera, trukusi daugiau nei penkis dešimtmečius

    Jorge Palma gimė Lisabonoje 1950 metais ir su muzika susipažino dar vaikystėje. Būdamas šešerių pradėjo lankyti pamokas, o po kelių metų įstojo į Lisabonos muzikos konservatoriją.

    Paauglystėje jis pasuko nuo klasikos į poproko kryptį, o tai tapo lūžio tašku, leidusiu kurti muziką, kuri vėliau suvienijo skirtingas klausytojų kartas. Prieš pradėdamas solo kelią, muzikantas grojo grupėse, dalyvavo festivaliuose ir dirbo su kompozicijomis bei įrašais.

    Pirmąjį solo singlą Jorge Palma išleido 1972 metais, o netrukus jo gyvenime įvyko dideli pokyčiai dėl privalomosios tarnybos. Pasirinkęs išvykti iš Portugalijos, kurį laiką gyveno Danijoje, į gimtinę grįžo 1974 metais po balandžio 25 dienos revoliucijos.

    1975 metais pasirodė jo pirmasis albumas, o per visą karjerą muzikantas išleido dar keliolika studijinių albumų. Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu jis pabrėždavo, kad kiekvienas įrašas jam yra tam tikros gyvenimo fazės atspindys, susijęs su tuo metu sutiktais žmonėmis, aplinka ir kasdienybe.

    1990-aisiais jis baigė fortepijono studijas konservatorijoje, o netrukus išleido albumą, kuriame fortepijonu naujai interpretavo ankstesnius kūrinius. Vėliau jo kūrybinis kelias plėtėsi per bendrus projektus ir darbą su kitais atlikėjais, o paskutinis albumas „Vida“ pasirodė 2023 metais.

    Apdovanojimai ir valstybinis įvertinimas

    Per dešimtmečius Jorge Palmos kūryba sulaukė reikšmingų įvertinimų Portugalijoje. Jis buvo apdovanotas už albumus ir kūrybinį indėlį, taip pat įvertintas už nuopelnus kultūrai.

    Pastaraisiais metais jam buvo skirtas ir apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus, pabrėžiant daugiau nei penkis dešimtmečius trukusį darbą Portugalijos muzikos scenoje. Šie įvertinimai sustiprino jo, kaip vieno svarbiausių šalies dainų autorių, statusą.

    Lyderių užuojauta ir pagarba

    Į žinią apie Jorge Palmos mirtį sureagavo Portugalijos vadovai ir politikai, pabrėždami jo reikšmę nacionalinei kultūrai. Portugalijos prezidentas savo pareiškime akcentavo, kad šalis atsisveikina su viena ryškiausių figūrų, o jo dainos dar ilgai išliks kolektyvinėje atmintyje.

    „Portugalija atsisveikina su vienu savo simbolių ir su vienu didžiųjų mūsų muzikos poetų; jo dainos liks kaip intensyvus ir gilus atminties ženklas“, – sakė Portugalijos prezidentas.

    Portugalijos ministras pirmininkas taip pat pareiškė užuojautą šeimai ir artimiesiems, pabrėždamas, kad atlikėjas išeina, tačiau jo muzika lieka. Reakcijose kartojosi mintis, kad Jorge Palma savo dainomis formavo kelių kartų emocinį ir kultūrinį foną.

    Kultūros ministrė viešai priminė, kad dalis atlikėjo kūrinių tapo nacionalinės tapatybės ir kolektyvinės atminties dalimi. Politikai ir visuomenės veikėjai savo žinutėse akcentavo ne tik jo muzikinį talentą, bet ir išskirtinę dainų tekstų kokybę.

  • Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Ragina atšaukti ambasadorės statusą

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas socialiniuose tinkluose paragino savo sekėjus pasirašyti peticiją, kuria siekiama, kad JAV dainininkei P!nk būtų panaikintas UNICEF geros valios ambasadorės statusas. Peticija platformoje „Change.org“ per trumpą laiką surinko daugiau nei 150 000 parašų.

    Iniciatyvos autoriai teigia, kad tokias pareigas einanti vieša asmenybė turėtų laikytis UNICEF keliamų neutralumo ir atsakomybės standartų. Pasak jų, pastarųjų savaičių vieši pasisakymai ir reakcijos į įvykius Artimuosiuose Rytuose esą sukėlė abejonių, ar šie principai išlaikomi.

    Kas sukėlė ginčą?

    Diskusija įsiplieskė po to, kai vieno koncerto metu reperis Macklemore ištarė šūkį Free Palestine ir kalbėjo apie humanitarinę krizę Gazos Ruože. Tuo metu P!nk sureagavo kritiškai, teigdama, kad toks žingsnis gali būti oportunistinis, o vėliau pasidalijo įrašu, kuriame Macklemore buvo kaltinamas propagandos sklaida.

    Šis P!nk įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė tūkstančių kritiškų komentarų, o dalis vartotojų ėmė raginti UNICEF peržiūrėti jos ambasadorės vaidmenį. Javieras Bardemas, viešai parėmęs peticiją, konfliktą dar labiau iškėlė į tarptautinių naujienų darbotvarkę.

    UNICEF dilema ir garsenybių atsakomybė

    UNICEF geros valios ambasadoriai dažniausiai skiriami tam, kad didintų dėmesį vaikų teisėms, švietimui, sveikatai ir humanitarinėms krizėms. Tokie vaidmenys remiasi reputacija ir gebėjimu telkti paramą, todėl vieši pasisakymai, ypač apie karinius konfliktus, neretai sukelia riziką organizacijos neutralumo įvaizdžiui.

    Kol kas UNICEF viešai nepaskelbė sprendimo dėl P!nk statuso, tačiau kilęs spaudimas rodo platesnę tendenciją: visuomenė vis dažniau vertina ne tik garsenybių labdaros projektus, bet ir jų komunikaciją, pasirinktas informacijos sklaidos priemones bei reakcijas į jautrias politines temas.

    Į ginčą įtrauktas ir Edas Sheeranas

    Kontekstą papildo ir britų atlikėjo Edo Sheerano koncertinis turas, kurio metu kilo aštrios diskusijos dėl pro palestinietiškų pareiškimų. Pranešama, kad Sheeranas vieno pasirodymo Jungtinėse Valstijose metu pabrėžė, jog padėtis Gazoje yra katastrofiška ir neproporcinga.

    Šie pasisakymai dar kartą parodė, kaip greitai pramogų pasaulio žinutės persikelia į politikos ir tarptautinių organizacijų lauką. Būtent todėl peticijos šalininkai reikalauja aiškesnių taisyklių, ką reiškia būti UNICEF ambasadoriumi, o kritikai įspėja, kad tokie raginimai gali tapti spaudimo priemone riboti nuomonių įvairovę.

  • Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    DI ateina į marmuro karjerus

    Italijos Kararos marmuro karjeruose šimtmečius gyvavusį amatą vis dažniau papildo dirbtinis intelektas ir pramoniniai robotai. DI padedami sprendimai leidžia iš marmuro luitų išpjauti sudėtingas formas pagal skaitmeninius brėžinius, o tai keičia pačią skulptūros kūrimo eigą.

    Praktikoje procesas prasideda nuo idėjos ar vaizdo, kuris paverčiamas trimačiu failu. Programinė įranga sugeneruoja įrankio judėjimo trajektorijas, o robotinė ranka, laikydamasi tikslių komandų, atlieka didžiąją dalį akmens šalinimo darbų.

    Kas lieka žmogui?

    Technologijas šioje srityje plėtojančios bendrovės „LITIX“ ir „ROBOTOR“ teigia, kad automatizavimas gali atverti marmuro skulptūrą platesniam ratui kūrėjų. Idėja paprasta: žmogus suformuluoja sumanymą, o mašina padeda jį paversti fiziniu objektu net tada, kai pats autorius neturi ilgamečių akmenskaldžio įgūdžių.

    „Tikslas yra sudaryti galimybę sukurti kažką iš savo idėjos, net jei neturi tam reikalingų įgūdžių“, – sakė „LITIX“ ir „ROBOTOR“ įkūrėjas bei vadovas Giacomo Massari.

    Pasak kūrėjų, robotai gali perimti iki 99 proc. grubaus formavimo, o meistrams lieka apdailos darbai: paviršiaus išbaigimas, faktūra, smulkiausios detalės ir meninė korekcija. Taip skulptoriaus darbas po truputį slenka nuo fizinės jėgos ir įrankių valdymo link projektavimo, programavimo ir galutinio rezultato kuravimo.

    Kartu pabrėžiama ir saugos dimensija: marmuro apdirbimas yra fiziškai sunkus ir rizikingas, todėl automatizuotos staklės bei robotai gali mažinti traumų tikimybę ir ilgalaikes sveikatos problemas. Vis dėlto amatininkų bendruomenėje tokia transformacija kelia ir nerimą dėl tradicinių įgūdžių nuvertėjimo.

    Ar mašina gali kurti meną?

    Diskusija Kararoje neapsiriboja darbo vietų klausimu. Kai skaitmeninė idėja vis tiksliau ir greičiau paverčiama akmeniu, vis dažniau klausiama, kur baigiasi amatas ir prasideda menas, o taip pat kas laikytinas autoriumi.

    Italų menininkas Davide Quayola, savo praktikoje naudojantis algoritmus ir robotus, pabrėžia, kad robotas jam nėra savarankiškas kūrėjas. Jo požiūriu, mašina veikiau yra įrankis, kuriuo išplečiama menininko gestų ir sprendimų amplitudė, o kūrybinė kontrolė lieka žmogui.

    „Iš tiesų jaučiu, kad viską visiškai kontroliuoju“, – sakė Davide Quayola.

    Toks požiūris padeda atskirti du sluoksnius: fizinį darbą ir kūrybinę intenciją. Net kai robotas atlieka didžiausią dalį pjovimo, žmogus vis tiek apibrėžia, kokios taisyklės valdo procesą, kokią estetiką turi turėti rezultatas ir kada darbas laikomas baigtu.

    Kararos marmuras ir toliau išlieka simboliu, siejamu su istorine skulptūros tradicija, tačiau technologijos į šią medžiagą įneša naują logiką. Tikėtina, kad artimiausiais metais vis svarbesnė taps ne vien rankų meistrystė, bet ir gebėjimas valdyti skaitmeninį modeliavimą, įrankių trajektorijas bei DI paremtą optimizavimą.

    Tačiau esminis klausimas lieka atviras: jei mašina gali preciziškai iškalti formą, kur tiksliai prasideda menas. Atsakymas, panašu, vis dažniau bus ieškomas ne karjere ar dirbtuvėse, o kūrėjo sprendimuose ir tame, ką jis nori pasakyti galutiniu darbu.

  • Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho regione, po ilgus metus trukusio konflikto ir pastarųjų metų politinių pokyčių, į istorines krikščionių šventoves pamažu grįžta religinis gyvenimas. Azerbaidžano Udi krikščionys tęsia šimtmečius menančią piligrimystės tradiciją ir meldžiasi vienuolynuose, kurių tapatybė iki šiol lieka jautrus klausimas Baku ir Jerevano santykiuose.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Gandzasaro vienuolynas netoli Vangli kaimo Aghdaros rajone. Čia surengtos pamaldos tapo reta proga pamatyti, kaip religinė praktika persipina su istorine atmintimi ir valstybės formuojamu pasakojimu apie regiono paveldą.

    Gandzasaras tarp dviejų pasakojimų

    Gandzasaro pagrindinė bažnyčia pastatyta XIII amžiuje, o istoriniuose šaltiniuose siejama su vietos valdovo Hasano Džalalo Dovlos vardu. Azerbaidžanas vienuolyną priskiria Kaukazo Albanijos krikščioniškajai tradicijai, o Armėnija jį laiko Armėnų apaštališkosios bažnyčios paveldu.

    Šios skirtingos interpretacijos nėra vien akademinis ginčas. Jos tiesiogiai veikia paminklų apsaugos sprendimus, restauravimo principus ir tai, kaip regiono kultūrinė istorija pateikiama tarptautinei auditorijai, ypač dabar, kai abi šalys ieško ilgalaikio politinio susitarimo.

    Kas yra Udi krikščionys

    Udi yra viena iš Azerbaidžane gyvenančių vietinių etninių bendruomenių, tradiciškai išpažįstanti krikščionybę. Didžiausia jų dalis telkiasi Nidžo kaime, o bendruomenės atstovai pabrėžia teisę tęsti pamaldas ir piligrimystes istoriniuose regiono vienuolynuose.

    „Šiandien, nepriklausomybės dėka, esame vienuolyne, kurį pastatė mūsų šventieji protėviai. Didžiuojamės savo istorija“, – sakė Albanų Udi krikščionių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Danakaris Rafikas Aramis.

    Anot bendruomenės narių, ypatingą prasmę turi pamaldos Udi kalba. Tai jiems yra ne tik religijos praktika, bet ir būdas išsaugoti tapatybę, kai mažos bendruomenės kultūrinis tęstinumas priklauso nuo to, ar tradicijos perduodamos viešai ir reguliariai.

    Kiti Karabacho vienuolynai ir diplomatų dėmesys

    Be Gandzasaro, Udi piligrimystės maršrutai apima ir kitus Karabacho regiono vienuolynus, tarp jų Khudavangą, Ağoğlaną ir Amaraso kompleksą. Azerbaidžano institucijos šiuos objektus įtraukia į paveldo priežiūros ir pristatymo programas, pabrėždamos jų išsaugojimą.

    Papildomo dėmesio tema sulaukė po to, kai į Gandzasarą ir Khudavangą atvyko Azerbaidžane akredituotų diplomatų delegacija. Vizitų metu aptarta architektūra, istorija ir ginčai dėl paminklų kilmės, o kai kurie pareiškimai viešojoje erdvėje dar kartą priminė, kad skirtingi istoriniai pasakojimai tebėra kliūtis platesniam susitaikymui.

    Europos Sąjungos specialioji atstovė Pietų Kaukazui Magdalena Grono yra viešai pabrėžusi, kad dėl dalies šventovių kilmės išlieka „giliai išsiskiriančios nuomonės ir naratyvai“. Jos vertinimu, ilgalaikei taikai neužtenka vien politinių susitarimų, būtina spręsti ir istorinių interpretacijų konfliktą, nes jis tiesiogiai veikia pasitikėjimą.

    Karabacho religinio paveldo klausimas šiandien tampa savotišku lakmuso popierėliu, rodančiu, ar regione įmanoma suderinti apsaugą, istorinį teisingumą ir bendruomenių teisę į religines praktikas. Udi krikščionių pamaldos vienuolynuose išryškina ir tai, kad kultūros paveldas Pietų Kaukaze dažnai yra ne tik praeities, bet ir dabartinės politikos dalis.

  • Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Derybos įstrigo, Atėnai kelia sąlygą

    Jungtinės Karalystės ir Graikijos diskusijos dėl Partenono skulptūrų grąžinimo pastaruoju metu, kaip pranešama, pasiekė aklavietę. Graikijos pusė viešai reiškia nusivylimą, o aiškaus plano, kada ir kokiu formatu derybos būtų tęsiamos, kol kas nematyti.

    Šiame kontekste Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis paragino grįžti prie derybų stalo. Jis pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra ne laikina schema, o nuolatinis skulptūrų suvienijimas Atėnuose.

    Kuo skiriasi Partenonas ir „Bajė gobelenas“

    K. Mitsotakis viešai atmetė idėją, kad Partenono skulptūrų klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal analogiją su „Bajė gobeleno“ laikino skolinimo susitarimu. Graikijos argumentas paprastas: gobelenas yra vientisas kūrinys, kuris laikinai keliauja ir grįžta į kilmės šalį.

    Partenono skulptūros, pasak Atėnų, yra vieno architektūrinio paminklo dalys, išsklaidytos tarp Londono ir Atėnų. Todėl ginčas, Graikijos vertinimu, yra ne tik apie eksponatų buvimo vietą, bet ir apie paminklo fizinio bei meninio vientisumo atkūrimą.

    Kodėl ginčas sukasi apie nuosavybę

    Esminė kliūtis derybose yra nuosavybės pripažinimas. „British Museum“ laikosi pozicijos, kad pagal galiojančią teisinę sistemą muziejus gali svarstyti skulptūrų paskolinimą, tačiau negali jų galutinai perduoti.

    Graikija tokį formatą atmeta, nes paskolos sutartys paprastai reiškia, kad skolininkas iš esmės pripažįsta skolintojo nuosavybę. Atėnai tvirtina negalintys sutikti su formule, kuri Partenono skulptūras paverstų „skolinamu“ objektu, nors jos, Graikijos požiūriu, yra neatskiriama jų pačių kultūros paveldo dalis.

    UNESCO vaidmuo ir Osmanų dokumentų klausimas

    Partenono skulptūrų grąžinimo tema ne kartą kelta UNESCO formatu, kur tarpvyriausybinis mechanizmas ragina šalis palaikyti dialogą. Tai suteikia ginčui tarptautinę dimensiją, nors galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo politinės valios ir teisinio kelio, kuriuo sutiktų eiti Londonas ir Atėnai.

    Didelė dalis istorinio ginčo susijusi su tuo, ar skulptūrų išvežimas iš Akropolio XIX amžiaus pradžioje turėjo teisėtą pagrindą. Jungtinės Karalystės institucijos ir muziejus teigia, kad tuometinis leidimas buvo gautas iš Osmanų valdžios, o Graikija šį pagrįstumą ginčija, pabrėždama, kad teisėtumo įrodymų interpretacijos išlieka prieštaringos.

    Kodėl šis klausimas vėl aštrėja

    Pastaraisiais metais daugelis didžiųjų muziejų susiduria su augančiu spaudimu dėl kilmės, konteksto ir istorinių įsigijimų skaidrumo. Partenono skulptūrų byla dažnai įvardijama kaip išskirtinė, nes kalbama ne apie pavienius artefaktus, o apie vieno paminklo dalis, kurių prasmė ryškiausiai atsiskleidžia būnant greta originalaus Partenono.

    Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad Akropolio muziejus buvo kurtas taip, jog skulptūros galėtų būti eksponuojamos kartu ir išlaikyti vizualinį ryšį su paminklu. Tuo pačiu Atėnai signalizuoja, kad suvienijimas galėtų tapti platesnio kultūrinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste pradžia, o ne precedentu masiškai „ištuštinti“ muziejus.

    „Mes negalime skolintis savo pačių paminklo dalių“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Artimiausiu metu sprendimą lems tai, ar pavyks rasti formulę, kuri leistų judėti į priekį nepriverčiant Graikijos pripažinti „British Museum“ nuosavybės. Kol kas Atėnai aiškiai kartoja: derybos įmanomos, tačiau jų tikslas turi būti nuolatinis Partenono skulptūrų suvienijimas.

  • Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Lenkijos pietryčiuose, Jaroslavo mieste esančiame XVII amžiaus katalikų vienuolyne, ketvirtadienį įvykdytas išpuolis peiliu, per kurį žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti. Lenkijos policija pranešė, kad netrukus po incidento sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis.

    Kaip skelbia pareigūnai, išpuolis įvyko apie 9.30 valandą ryto, kai buvo gautas pranešimas apie užpuolimą. Vienuolynas yra maždaug 30 kilometrų nuo Ukrainos sienos, o tarp nukentėjusiųjų – keturi vyrai ir viena moteris.

    Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusysis galėjo būti kunigas, tačiau policija viešai nepatvirtino aukos tapatybės. Prokuratūros vertinimu, incidento aplinkybės ir tikslūs motyvai dar tiriami.

    Tyrimas aiškinasi motyvus

    Pasak prokurorų, įtariamasis į Lenkiją atvyko iš Vokietijos ir, kaip teigiama, vyko Ukrainos sienos link. Vis dėlto jis užsuko į vienuolyną, kur, įtariama, paėmė peilį iš virtuvės ir užpuolė dvasininkus bei tikinčiuosius.

    Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad įtariamasis buvo nedelsiant sulaikytas, o tarnybos aiškinasi įvykio motyvus ir aplinkybes.

    „Tragiški įvykiai Jaroslave. Ukrainos pilietis iškart po išpuolio prieš penkis žmones buvo sulaikytas policijos. Tarnybos tiria incidento motyvus ir aplinkybes“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Reakcija Varšuvoje ir Kyjive

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pareiškė, kad įtariamasis bus nubaustas pagal Lenkijos įstatymus. Jo teigimu, atsakomybė už tokius nusikaltimus turi būti neišvengiama.

    Išpuolį pasmerkė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad už padarytą blogį turi būti atsakyta teisiškai. Ukrainos vadovas akcentavo, kad teisingumas turi būti įvykdytas.

    „Šio blogio vykdytojas turi prisiimti visą atsakomybę pagal įstatymą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vietos žiniasklaida publikavo nuotraukas, kuriose matyti prie vienuolyno atvykę policijos ir ugniagesių ekipažai, o teritorija aptverta. Tyrėjai toliau renka informaciją ir apklausia liudytojus, siekdami nustatyti tikslią įvykių seką.