Category: Kultūra

  • Europos Parlamento centristų lyderiai perrenkami be intrigų, bet įtampa dėl daugumos tik auga

    Europos Parlamento centristų lyderiai perrenkami be intrigų, bet įtampa dėl daugumos tik auga

    Lyderių rinkimai Strasbūre

    Europos Parlamente centristinę daugumą iki šiol laikę politiniai blokai artėja prie vidinių lyderių rinkimų Strasbūre, tačiau netikėtumų scenarijus kol kas atrodo menkai tikėtinas. Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei liberalų frakcija „Renew Europe“ signalizuoja, kad vadovų kaita neplanuojama.

    Frakcijų lyderių balsavimai numatyti spalio 20 dieną, o dabartiniai vadovai yra laikomi favoritais, kai kuriais atvejais ir vieninteliais kandidatais. Vis dėlto užkulisiuose daugėja ženklų, kad pagrindinis klausimas bus ne pavardės, o centristinės partnerystės ateitis.

    Kas lieka prie vairo

    Europos liaudies partijoje tikimasi, kad vadovo poste bus perrinktas vokietis Manfredas Weberis, frakcijai vadovaujantis nuo 2014 metų. Šaltinių teigimu, konkurentų jam kol kas nėra, o reali kova turėtų persikelti į kitą lygmenį.

    Didžiausia konkurencija numatoma dėl frakcijos vicepirmininkų vietų: dėl 10 pozicijų varžosi 12 kandidatų. Tarp aptariamų pokyčių minima, kad iš politikos traukiantis Portugalijos europarlamentarė Lídia Pereira gali užleisti vietą vengrei Eszter Lakos.

    Socialistų ir demokratų frakcijoje ispanė Iratxe García Pérez taip pat laikoma perrinkimo favorite be realios konkurencijos. Jos perrinkimas reikštų dar vieną kadenciją ir toliau stiprintų jos, kaip ilgiausiai šiai frakcijai vadovaujančios lyderės, pozicijas.

    „Renew Europe“ frakcijoje vienintele kandidate į pirmininkes minima prancūzė Valérie Hayer, siejama su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono politine stovykla. Frakcijos viduje akcentuojama, kad jai prognozuojama labai plati parama, nors teoriškai kandidatas dar galėtų iškilti paskutinę akimirką ir tuomet prireiktų tikro balsavimo.

    Įtrūkimai centristų susitarime

    Perrinkus dabartinius lyderius, Manfredas Weberis, Iratxe García Pérez ir Valérie Hayer planuoja tartis dėl centristinės sąjungos, kuri remia Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, tęstinumo iki kadencijos pabaigos. Pastaraisiais metais ši neformali partnerystė patyrė vis daugiau įtampos.

    Įtampos šaltiniu tapo tai, kad Europos liaudies partija kai kuriais svarbiausiais klausimais, ypač migracijos ir klimato politikos bylose, vis dažniau remiasi balsais už centristinės ašies ribų. Tai stiprina įspūdį, kad tradicinė dauguma tampa labiau situacinė, o kompromisų kaina auga.

    Politiniu požiūriu tai svarbu ir dėl paprastos priežasties: Europos Parlamento daugumos aritmetika lemia teisėkūros tempą, prioritetus ir Europos Komisijos politinį manevrą. Net jei lyderių rinkimai bus formalumas, tikrosios derybos prasidės po jų.

  • Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras stiprina regioninę gynybą

    Kataras artimiausiu metu ketina paskelbti apie naują regioninę gynybos partnerystę. Tai pirmadienį Dohoje vykusiame tarptautiniame saugumo forume pareiškė šalies vicepremjeras šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Jis pabrėžė, kad iniciatyva formuojama įvertinus pastarųjų konfliktų pamokas ir siekiant geriau apsaugoti Katarą bei kaimynines valstybes. Pasak jo, planai apima ir glaudesnį bendradarbiavimą su sąjungininkais.

    Partnerystė, pasak šeicho, būtų orientuota į gynybą nuo balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir kibernetinių atakų. Tarp prioritetų įvardytas ir vandens saugumas, kuris Persijos įlankos šalims tampa vis svarbesnis.

    Kataras taip pat rengiasi pranešti apie vietinį gynybos pramonės centrą, kuriame būtų vystoma gamyba arba investuojama į gynybos įmones. Nurodoma, kad projekte numatomas darbas su regioniniu partneriu ir bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste bei Prancūzija.

    Kalbėdamas apie oro gynybos patirtį, šeichas akcentavo, kad didžioji dalis atakų prieš regioną buvo sėkmingai atremta dėl ilgamečio Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis. Jis taip pat patvirtino, kad toliau bus vystoma Al Udeid aviacijos bazė, laikoma didžiausia JAV karine baze Artimuosiuose Rytuose.

    Kataras paraleliai siekia išlaikyti ryšius su Teheranu ir pabrėžia dialogo svarbą. Doha argumentuoja, kad komunikacijos kanalai ir ekonominiai ryšiai gali tapti papildomu saugumo instrumentu, padedančiu mažinti eskalacijos riziką.

    Ragina dialogą su Iranu

    Vicepremjeras teigė, kad Kataras norėtų matyti platesnes derybas tarp Irano ir Persijos įlankos valstybių, o taip pat įtraukti Pakistaną ir Turkiją. Jo vertinimu, tokios konsultacijos būtų realistiškesnės po Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo dėl esminių nesutarimų.

    Kol kas, anot jo, Kataras kartu su Pakistanu ir Omanu dalyvauja tarpininkavimo pastangose. Jis šį procesą palygino su ilgu nuotoliu, kuriam reikia nuoseklumo ir atsparumo.

    „Mes niekada nenutraukiame bendravimo“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras primena, kad su Iranu dalijasi vieną didžiausių pasaulyje jūrinį gamtinių dujų telkinį. Dėl to abiem pusėms, pasak Dohos, svarbu išvengti naujų sukrėtimų, kurie galėtų sutrikdyti gavybą ir eksportą.

    Ši aplinkybė, anot Kataro atstovų, kuria ir papildomą paskatą ieškoti praktinių pasitikėjimo priemonių. Tarp galimų žingsnių minimas ir nepuolimo susitarimas, kuris galėtų sumažinti saugumo įtampą regione.

    Energetikos sutrikimai dar nesibaigė

    Doha įspėjo, kad pasaulinė energetikos rinka tebėra jautri regioniniams konfliktams, o tiekimo grandinės iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus gali būti lengvai sutrikdomos. Kataras akcentuoja, kad tokie sukrėtimai dažnai greitai persiduoda kainoms ir vartotojų išlaidoms.

    Vicepremjero teigimu, energetikos sektorius dar nepasiekė vadinamojo sutrikimų piko. Jis prognozavo, kad artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali iškilti daugiau iššūkių, ypač jei didės neapibrėžtumas laivybos maršrutuose.

    „Energetikos srityje dar nepasiekėme piko, o artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali būti daugiau sunkumų“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras taip pat pasisakė prieš tranzito mokesčius Hormūzo sąsiauryje ir perspėjo, kad bet koks papildomas kaštų didinimas galiausiai atsilieptų vartotojams. Doha pabrėžia, kad laivybos neapibrėžtumas didina draudimo ir logistikos kainas, o tai gali kelti kainų spaudimą pasaulio rinkose.

    Anot Kataro atstovų, ilgalaikė regioninė įtampa daro įtaką ir investicijų srautams, įskaitant Persijos įlankos kapitalo kryptis į Europą. Todėl šalis siekia, kad saugumo architektūra būtų stiprinama ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir diplomatija bei ekonominiu suinteresuotumu išlaikyti stabilumą.

  • Nyderlandų premjeras Robas Jettenas pranešė laukiantis vaiko surogacijos būdu: kas žinoma

    Nyderlandų premjeras Robas Jettenas pranešė laukiantis vaiko surogacijos būdu: kas žinoma

    Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas ir jo partneris, Argentinos lauko ritulio žaidėjas Nicolás Keenan, pranešė laukiantys pirmagimio. Apie nėštumą pora paskelbė socialiniuose tinkluose, pridėdama, kad kūdikio jie tikisi 2027 metais.

    Savo žinutėje Jettenas ir Keenanas padėkojo kiaušialąstės donorei ir surogacinei motinai Lisai bei jų šeimoms. Pora pabrėžė, kad be šių žmonių pagalbos jų planas tapti tėvais nebūtų buvęs įmanomas.

    Jetteno politinė jėga D66 taip pat išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad surogacija nebuvo komercinė. Pasak partijos, surogacinė motina ir kiaušialąstės donorė yra Nyderlandų pilietės ir poros pažįstamos, sutikusios padėti kaip asmeninės draugystės ir pasitikėjimo pagrindu.

    „Būti surogacine mama man atrodo labai ypatingas būdas padėti įgyvendinti brangių draugų svajonę“, – sakė Lisa.

    Ši istorija Nyderlanduose vėl atkreipė dėmesį į surogacijos temą, kuri Europoje vertinama nevienodai. Dalis šalių griežtai riboja arba draudžia komercinę surogaciją, o leidžiama praktika dažniau siejama su altruistine, kai atlygis už patį nėštumą nemokamas, tačiau gali būti kompensuojamos pagrįstos išlaidos.

    Kas yra Robas Jettenas

    Robas Jettenas gimė 1987 metais pietų Nyderlanduose, vėliau studijavo Nimegeno vadybos mokykloje ir karjerą pradėjo geležinkelių infrastruktūros sektoriuje. Į parlamentą jis buvo išrinktas 2017 metais, o vėliau dirbo klimato ir energetikos politikos ministru Marko Rutte vadovautoje Vyriausybėje.

    Su Nicolás Keenan jis sužadėtuves paskelbė 2024 metų lapkritį. Dabar pora teigia besiruošianti naujam gyvenimo etapui, o viešas pranešimas sulaukė plataus dėmesio dėl Jetteno einamų pareigų ir jautrios surogacijos temos.

    Kodėl tai sulaukė dėmesio

    Politikų asmeninis gyvenimas dažnai tampa viešų diskusijų objektu, ypač kai kalbama apie šeimos planavimą netradiciniais būdais. Šiuo atveju papildomą susidomėjimą kelia tai, kad pora aiškiai akcentavo nekomercinį surogacijos pobūdį ir ryšį su žmonėmis, kurie sutiko padėti.

    Ekspertai viešose diskusijose dažniausiai pabrėžia dvi kryptis: vaiko interesų apsaugą ir aiškų teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų visų pusių teises bei atsakomybes. Jetteno ir Keenano atvejis, tikėtina, bus minimas kaip pavyzdys, kaip jautrios šeimos planavimo temos persikelia į politinę darbotvarkę.

  • Spalio klaida, kuri brangiai kainuoja šilauogėms: tręšti jau vėlu? Štai ką sako lapai

    Spalio klaida, kuri brangiai kainuoja šilauogėms: tręšti jau vėlu? Štai ką sako lapai

    Spalis šilauogėms yra pereinamasis metas, kai krūmai pamažu baigia vegetaciją ir ruošiasi ramybės laikotarpiui. Dėl to daugeliui kyla klausimas, ar dar verta tręšti, kad augalas geriau peržiemotų ir kitą sezoną gausiau derėtų. Specialistai pabrėžia, kad vėlyvas tręšimas ne visada naudingas, o kartais gali net pakenkti šaknims.

    Sprendimas dažnai priklauso nuo to, kas buvo padaryta po derliaus. Jei trąšos jau buvo panaudotos rudenį, pasibaigus uogų skynimui, papildomas tręšimas spalį paprastai neduoda apčiuopiamos naudos. Augalas nebeįsisavins papildomos maisto medžiagų porcijos vien todėl, kad ji išberta prieš žiemą, o perteklius gali padidinti druskų koncentraciją dirvoje ir apsunkinti šaknų darbą.

    Ar dar galima tręšti spalį?

    Spalio tręšimą galima svarstyti tik tada, jei rudeninis maitinimas buvo praleistas, o krūmas vis dar aktyvus. Svarbu įvertinti orus: šiltesnį rudenį šilauogės ilgiau išlieka vegetacijoje, tačiau atvėsusios naktys ir pirmos šalnos augimą greitai pristabdo. Tokiu metu trąšos dažnai nebeveikia taip, kaip tikimasi, nes šaknys ima lėčiau siurbti maisto medžiagas.

    Vertingiausias orientyras yra pats augalas, o ne kalendorius. Jei viename sode šilauogės dar turi daug žalių lapų, kitame jos jau gali būti beveik be lapijos, nes skirtumus lemia mikroklimatas, veislė ir augimo sąlygos. Dėl to prieš tręšiant verta įvertinti lapų būklę ir krūmo aktyvumą.

    Kokias trąšas rinktis rudenį?

    Rudenį šilauogėms reikalingos kitokios maisto medžiagos nei pavasarį ar vasaros pradžioje. Dažniausiai rekomenduojamos rudeninės trąšos šilauogėms arba rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, kuriose daugiau kalio ir fosforo, o azoto kiekis nedidelis. Kalis siejamas su augalo atsparumu šalčiui, o fosforas padeda šaknų sistemai.

    Azoto gausių trąšų rudenį reikėtų vengti, nes jos skatina naujų ūglių augimą. Jauni ūgliai iki šalčių gali nespėti sumedėti, todėl didėja nušalimo rizika ir krūmas silpniau startuoja pavasarį. Jei naudojamas granuliuotas mėšlas, svarbu tikrinti jo sudėtį ir dozes, nes ne kiekvienas produktas tinka rūgščią dirvą mėgstančioms šilauogėms.

    Kada tręšimą nutraukti?

    Aiškus signalas nustoti tręšti yra intensyvus lapų kritimas. Kai krūmas pradeda masiškai mesti lapus, jis baigia sezoną ir pereina į ramybės būseną, o šaknys vis prasčiau įsisavina maisto medžiagas. Tokiu metu papildomas tręšimas dažniausiai tampa beprasmis.

    Trąšas rekomenduojama berti ant drėgnos dirvos ir ne per arti stiebų, kad nebūtų pažeista šaknų kaklelio zona. Dar geriau sprendimus derinti su dirvos rūgštingumu, nes šilauogėms svarbus rūgštus substratas, o netinkamos priemonės gali pamažu išbalansuoti pH ir ilgainiui sumažinti derlių.

  • Darote šią klaidą rudenį: ko sode nevalyti iki pavasario, kad augalai geriau peržiemotų

    Darote šią klaidą rudenį: ko sode nevalyti iki pavasario, kad augalai geriau peržiemotų

    Rudenį daugelis sodininkų stengiasi iš sklypo pašalinti kiekvieną lapą ir nudžiūvusį stiebą, tačiau dalį darbų verta atidėti iki pavasario. Ne visos augalinės liekanos yra šiukšlės, nes jos gali tapti natūralia apsauga nuo šalčio ir padėti dirvai išlaikyti drėgmę. Tinkamai pasirinkus, ką tvarkyti dabar, o ką palikti, sodas gali lengviau ištverti žiemą.

    Svarbu atskirti vietas, kur lapai kenkia, ir kur jie naudingi. Ant vejos susidariusi stora, ypač šlapia, lapų danga uždaro šviesą ir blogina oro patekimą, todėl žolė gali gelsti, o drėgmėje lengviau plinta grybinės ligos. Dėl to veją rudenį verta reguliariai valyti, ypač po lietingų periodų.

    Kada lapus geriau palikti

    Visai kita situacija gėlynuose ir po krūmais, kur lapai gali atlikti mulčio funkciją. Plonesnis lapų sluoksnis mažina dirvos temperatūros svyravimus, padeda sulaikyti drėgmę ir ilgainiui, irdamas, papildo dirvą organine medžiaga. Tai ypač aktualu šaltesniais ir vėjuotais laikotarpiais, kai atvira dirva greičiau peršąla ir išdžiūsta.

    Vis dėlto svarbu, kad lapai nesusigulėtų į storą, sandarią plutą ir nebūtų sugrūsti prie pat augalų stiebų. Ten, kur lapai sušlampa ir suspaudžiami, jie gali trukdyti oro apykaitai ir sudaryti nepalankias sąlygas jautresniems augalams. Praktikoje geriausiai veikia purus, nevienodas sluoksnis, kurį prireikus galima šiek tiek prapūsti ar paskleisti grėbliu.

    Nelieskite dekoratyvinių žolių

    Dekoratyvines žoles, tokias kaip miskantai ar soruolės, daugelis nupjauna vos joms pageltonavus, tačiau dažnai tai nėra geriausias sprendimas. Daugumą tokių žolių patariama kirpti pavasarį, kai baigiasi didieji šalčiai ir dar neprasidėjo intensyvus naujų ūglių augimas. Palikti sausi stiebai saugo kerelio vidų nuo šalčio ir perteklinės drėgmės.

    Aukštesnes žoles prieš žiemą galima švelniai surišti į ryšulį, kad vanduo ir šlapias sniegas mažiau patektų į kerelio centrą. Tai sumažina riziką, kad augalas ims pūti ar bus pažeistas dėl ilgesnio užmirkimo. Pavasarį sausi stiebai nupjaunami atsargiai, kad nebūtų pažeisti jauni, jau bundantys ūgliai.

    Ką rudenį vis tiek būtina sutvarkyti

    Nors dalį lapų verta palikti augalams, kai kur rudeninis tvarkymasis būtinas dėl saugumo. Takeliai, laiptai ir terasos nuo šlapių lapų tampa slidūs, todėl juos geriau valyti reguliariai. Tai ypač aktualu vėlyvą rudenį, kai dažni lietūs ir ankstyvos šalnos.

    Taip pat rekomenduojama surinkti lapus ar augalų dalis, ant kurių matyti ligų požymiai, nes dalis sukėlėjų gali peržiemoti augalinėse liekanose ir pavasarį vėl suaktyvėti. Jei sode pastaraisiais sezonais kartojosi dėmėtligės ar kitos grybinės ligos, riziką mažina kruopštesnis sanitarinis valymas. Tokias liekanas geriausia pašalinti taip, kad jos netaptų infekcijos šaltiniu kitais metais.

    Trumpai tariant, rudenį verta sutelkti dėmesį į veją, slidžias dangas ir ligotus augalus, o sveikų krūmų plotuose ir gėlynuose dalį lapų palikti kaip natūralų mulčią. Dekoratyvinių žolių kirpimą dažniausiai saugiau perkelti į pavasarį. Toks požiūris padeda ir augalams, ir pačiam sodininkui, nes dalį darbų galima atlikti tada, kai sąlygos tam palankesnės.

  • Šaldytuvo durys lyg uždarytos, bet sąskaitos kyla: popieriaus testas atskleis, ar kalta tarpinė

    Šaldytuvo durys lyg uždarytos, bet sąskaitos kyla: popieriaus testas atskleis, ar kalta tarpinė

    Šaldytuvo durys gali atrodyti sandariai uždarytos, tačiau net ir nedidelis tarpinės nesandarumas priverčia įrenginį dirbti dažniau ir ilgiau. Tuomet auga elektros sąnaudos, o šaldytuve sunkiau palaikyti stabilią temperatūrą, todėl greičiau prastėja maisto laikymo sąlygos. Vienas paprasčiausių būdų įtarti problemą nereikalauja jokių įrankių.

    Dažniausiai silpnoji vieta yra guminė durų tarpinė, kurios užduotis – sulaikyti šaltą orą viduje. Laikui bėgant ji gali prarasti elastingumą, deformuotis, suskilinėti arba tiesiog apsinešti riebalais ir nešvarumais, dėl ko nebepriglunda tolygiai. Tokiais atvejais kompresorius įsijungia dažniau, o temperatūros svyravų rizika padidėja.

    Greitas testas su popieriaus lapu

    Testui užtenka įprasto popieriaus lapo: įkiškite jį tarp šaldytuvo durų ir tarpinės, tada uždarykite duris. Tuomet švelniai traukite lapą lauk. Jei jaučiamas aiškus pasipriešinimas, tikėtina, kad toje vietoje sandarumas dar geras.

    Jei lapas išslysta beveik be pasipriešinimo, verta patikrinti kelias skirtingas vietas per visą durų perimetrą. Kartais nesandarumas atsiranda tik viename trumpame ruože, pavyzdžiui, apatiniame kampe ar ties vyrių zona. Tai paprastas būdas greitai suprasti, ar problema gali būti susijusi su tarpine.

    Kada pakanka valymo, o kada reikia keisti?

    Nešvarumai ant tarpinės krašto dažnai trukdo jai priglusti, todėl pirmas žingsnis turėtų būti kruopštus valymas. Tinka šiltas vanduo ir švelni valymo priemonė, po to tarpinę svarbu gerai nusausinti. Agresyvios cheminės priemonės ar aštrūs įrankiai gali pažeisti gumą ir problemą tik pagilinti.

    Po valymo verta pakartoti popieriaus testą. Jei tarpinė vis tiek akivaizdžiai atsiknojusi, sukietėjusi ar matosi įtrūkimų, tikėtina, kad ji nebeatliks savo funkcijos ir gali reikėti keitimo. Taip pat verta įvertinti, ar durys nėra nuolat apkrautos sunkiais produktais, nes tai ilgainiui gali išderinti prisispaudimą.

    Ne tik sąskaitos: rizika ir maistui

    Į vidų patekęs šiltesnis oras didina drėgmę, todėl gali atsirasti daugiau šerkšno, kondensato ar vandens lašų. Nestabili temperatūra trumpina kai kurių produktų galiojimo laiką, o kompresoriaus darbas tampa intensyvesnis. Jei šaldytuvas dirba neįprastai ilgai, verta patikrinti ne tik tarpinę, bet ir nustatytą temperatūrą bei ar aplink įrenginį pakanka ventiliacijos.

    Popieriaus testas nepakeičia meistro diagnostikos, tačiau tai geras pirmas žingsnis, leidžiantis greitai įvertinti, ar problema prasideda ties durimis. Kuo anksčiau pastebimas nesandarumas, tuo didesnė tikimybė išvengti didesnių elektros sąnaudų ir maisto kokybės problemų.

  • Ištraukiate skalbinius ir užuodžiate pelėsį? Ne milteliai kalti – štai ką darote ne taip

    Ištraukiate skalbinius ir užuodžiate pelėsį? Ne milteliai kalti – štai ką darote ne taip

    Šviežiai išskalbti drabužiai turėtų kvepėti švara, tačiau kai kurie žmonės jau atidarius skalbyklę pajunta tvankų, pelėsio primenantį kvapą. Dažnai pirmas impulsas būna keisti skalbimo miltelius ar pilti daugiau skalbiklio, bet problema neretai slypi visai kitur. Kvapą paprastai sukelia drėgmės perteklius, nešvarumų sankaupos ir netinkami įpročiai po skalbimo.

    Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai skalbyklės viduje nuolat laikosi drėgna terpė, o ant paviršių kaupiasi ploviklių likučiai, pūkai ir kūno riebalai. Tokiose vietose lengviau dauginasi bakterijos ir pelėsiai, o jų metabolitai įsigeria į audinius. Dėl to net ir išdžiovinti drabužiai gali turėti užsistovėjusios drėgmės kvapą.

    Kur dažniausiai kaupiasi kvapą keliantys nešvarumai?

    Praktikoje daugiausia problemų sukelia guminė durelių tarpinė, ploviklių stalčiukas ir drenažo zona. Po tarpine dažnai lieka vandens, įstringa smulkūs nešvarumai, o stalčiuke susiformuoja lipnios apnašos, kurios ilgainiui pradeda skleisti kvapą. Jei atidarius tuščią būgną jaučiate pelėsį, tikėtina, kad šios vietos seniai nebuvo kruopščiai išvalytos.

    Padeda reguliarus mechaninis valymas ir aukštesnės temperatūros priežiūros ciklai, skirti būgnui bei vidinėms dalims praplauti. Po kiekvieno skalbimo verta palikti dureles praviras, kad vidus išdžiūtų, o stalčiuką prireikus ištraukti ir nusausinti. Tai paprastas įprotis, tačiau jis smarkiai sumažina drėgmės užsilaikymą.

    Per daug skalbiklio gali pabloginti situaciją

    Didesnis miltelių ar skysto skalbiklio kiekis ne visada reiškia švaresnius drabužius. Kai priemonės per daug, skalbyklei gali būti sunku viską išskalauti, o likučiai nusėda ant audinių ir vidinių detalių. Ilgainiui susidaro apnašos, kurios ima skleisti nemalonų kvapą ir gali mažinti skalbimo efektyvumą.

    Svarbi ir temperatūra: nuolat renkantis žemas temperatūras, riebaliniai nešvarumai ir ploviklių likučiai dažniau kaupiasi skalbyklėje. Temperatūrą reikėtų derinti prie audinio ir gamintojo rekomendacijų etiketėje, o kartais pravartu įjungti ir karštesnį ciklą rankšluosčiams ar patalynei. Taip pat verta neperkrauti būgno, nes suspausti drabužiai prasčiau išsiplauna ir išsiskalauja.

    Didžiausia klaida po skalbimo

    Dažnas scenarijus, kai skalbimas baigiasi, bet drabužiai kelioms valandoms lieka uždarytame būgne. Šiluma ir drėgmė sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams, todėl kvapas gali atsirasti net po vieno tokio karto, ypač jei patalpoje šilta. Vėliau vien pakabinimas džiūti ne visada išsprendžia problemą, nes kvapą sukeliantys junginiai jau būna įsigėrę į pluoštą.

    Geriausia skalbinius išimti iškart pasibaigus programai, o jei jie jau įgavo prastą kvapą, dažnai padeda pakartotinis skalbimas ir kruopštus išdžiovinimas. Dar viena rizika kyla, kai į spintą sudedami dar iki galo neišdžiūvę drabužiai, ypač storesni džemperiai, rankšluosčiai ar džinsai. Drėgmė dažnai lieka siūlėse, kišenėse ar storesnėse vietose, todėl kvapas gali persimesti ir į kitus spintos daiktus.

    Kad džiovinimas būtų efektyvesnis, verta palikti didesnius tarpus tarp drabužių ir pasirūpinti patalpos vėdinimu. Jei namuose dažnai trūksta vietos ar oras drėgnas, padeda nuosekli rutina: greitai išimti skalbinius, gerai išskleisti ant džiovyklės ir leisti drabužiams pilnai išdžiūti prieš dedant į spintą. Taip sumažėja tikimybė, kad nemalonus kvapas taps nuolatine problema.

  • Graikiškas ar graikiško tipo? Šis skirtumas etiketėje lemia sudėtį, baltymus ir kainą

    Graikiškas ar graikiško tipo? Šis skirtumas etiketėje lemia sudėtį, baltymus ir kainą

    Parduotuvėse greta vienas kito dažnai stovi graikiškas jogurtas ir graikiško tipo jogurtas. Išvaizda ir skonis panašūs, tačiau pavadinimai nereiškia to paties: skirtis gali gamybos būdas, sudėtis ir maistinė vertė.

    Graikiškas jogurtas tradiciškai gaminamas taip, kad po fermentacijos pašalinama dalis išrūgų. Dėl to jis natūraliai tampa tirštesnis ir kremiškesnis, o 100 gramų porcijoje įprastai būna daugiau baltymų nei įprastame natūraliame jogurte.

    „Klasikinis graikiškas jogurtas dažniausiai apsiriboja pienu ir jogurto bakterijų kultūromis, o tirštumas pasiekiamas nusunkiant išrūgas“, – sako mitybos specialistė.

    Tuo metu graikiško tipo jogurtas dažniau apibūdina stilių, o ne konkretų gamybos procesą. Gamintojai tirštumą gali išgauti ne tik nusunkiant, bet ir keisdami receptūrą, todėl sudėtyje kartais atsiranda papildomų ingredientų.

    Etiketėje galima rasti grietinėlės, pieno miltelių, pieno baltymų, krakmolo ar pektinų, o kai kuriuose produktuose pasitaiko ir želatinos. Tai nereiškia, kad visi graikiško tipo jogurtai yra prastesni, tačiau vien pavadinimas negarantuoja paprastos sudėties.

    Tokie priedai keičia ir maistinę vertę: produktas su grietinėle neretai turi daugiau riebalų ir daugiau kalorijų, o papildomais pieno baltymais praturtintas jogurtas gali turėti daugiau baltymų. Todėl patikimiausias kriterijus yra ingredientų sąrašas ir maistingumo lentelė, o ne etiketės „tipo“ ar „graikiškas“ užrašas.

    Renkantis verta įvertinti, kam jogurtas bus naudojamas. Jei svarbu didesnis baltymų kiekis ar tiršta konsistencija be priedų, dažniausiai tiks produktas, kurio sudėtyje nurodyta tik pienas ir bakterijų kultūros, o baltymų kiekis aiškiai didesnis.

    Jei tikslas yra švelnesnis skonis ar kremiškumas, graikiško tipo variantas gali būti tinkamas, tačiau pravartu pasitikrinti riebalų, cukraus ir kalorijų rodiklius. Galutinis skirtumas dažniausiai slypi ne lentynoje, o etiketėje.

  • Ši klaida po pomidorų derliaus gali kainuoti visą kitą sezoną: kaip saugiai paruošti dirvą

    Ši klaida po pomidorų derliaus gali kainuoti visą kitą sezoną: kaip saugiai paruošti dirvą

    Pasibaigus pomidorų sezonui, verta įvertinti dirvą, kurioje jie augo, ypač jei augalai sirgo ir ant lapų matėsi rudos ar juodos dėmės. Tokie požymiai dažnai rodo, kad darže galėjo plisti grybinės ar bakterinės ligos, o jų sukėlėjai gali išlikti augalų liekanose ir viršutiniame dirvos sluoksnyje. Laiku imantis priemonių rudenį, kitų metų derlių galima apsaugoti nuo pasikartojančių problemų.

    Pirmas žingsnis yra kruopštus lysvės išvalymas, nes vien išrauti stiebus nepakanka. Ant žemės likę lapai, stiebų dalys ar supuvę vaisiai tampa vieta, kur išsilaiko ligų sukėlėjai ir dalis kenkėjų. Jei augalai akivaizdžiai sirgo, tokias liekanas saugiau pašalinti pagal vietos atliekų tvarkymo taisykles, o ne dėti į įprastą kompostą, kuriame dažnai nepasiekiama pakankama temperatūra patogenams sunaikinti.

    Dirvos būklei pagerinti sodo praktikoje dažnai naudojami augaliniai tirpalai, pavyzdžiui, iš asiūklio ar česnako. Asiūklis vertinamas dėl didesnio silicio junginių kiekio, o česnakas dėl natūralių sieros junginių, todėl šios priemonės neretai pasirenkamos kaip pagalbinė dirvos ir augalų priežiūra. Vis dėlto jos neturėtų būti laikomos pilnu pakaitalu sėjomainai ir higienai, jei lysvėje buvo rimtų ligų židinių.

    Poplonai po pomidorų

    Praktinis būdas paruošti lysvę pavasariui yra pasėti poploną, kuris greitai sudygsta ir uždengia dirvą. Tam dažnai pasirenkamos garstyčios, nes jos sparčiai augina žaliąją masę, šaknimis purena dirvą, o įterptos į žemę papildo ją organine medžiaga. Svarbu suspėti pasėti pakankamai anksti, kad augalas spėtų paaugti iki šalnų.

    Poplonai naudingi ir dėl to, kad mažina dirvos eroziją bei maisto medžiagų išplovimą rudenį ir žiemą. Be to, organinė masė ilgainiui gerina dirvos struktūrą, drėgmės režimą ir mikroorganizmų aktyvumą. Jei ruduo jau vėlyvas, poploną galima planuoti kitais metais arba rinktis sprendimus, kurie nereikalauja ilgo vegetacijos laiko.

    Netręškite aklai

    Pomidorai intensyviai naudoja maisto medžiagas, todėl po sezono dirvai dažnai reikia atstatyti derlingumą. Tam tinka subrendęs kompostas arba perpuvęs mėšlas, kuris tolygiai paskleidžiamas ir lengvai įmaišomas į viršutinį sluoksnį. Tai padeda sugrąžinti organinę medžiagą ir palaikyti dirvos gyvybingumą.

    Vis dėlto tręšimas pats savaime neišsprendžia ligų rizikos, nes patogenai gali išlikti net ir pagerinus dirvos mitybą. Jei pomidorai smarkiai sirgo, saugiausia kitą sezoną jų neauginti toje pačioje vietoje ir laikytis sėjomainos, pasirenkant kitas daržovių šeimas. Toks sprendimas laikomas viena patikimiausių priemonių mažinant pasikartojančių dirvos ir augalų ligų tikimybę.

  • Indaplovė gadina stiklines: vienas testas parodys, ar kaltas kalkių sluoksnis, ar negrįžtamas pažeidimas

    Indaplovė gadina stiklines: vienas testas parodys, ar kaltas kalkių sluoksnis, ar negrįžtamas pažeidimas

    Matinės, lyg pienu aptrauktos stiklinės po plovimo indaplovėje dažniausiai siejamos su kalkėmis ar netinkamu skalavimo skysčiu. Tačiau ne visada problema yra nuosėdos, kurias galima nuvalyti. Kartais stiklas būna chemiškai paveiktas taip, kad ankstesnio skaidrumo grąžinti nebeįmanoma.

    Skirtumas svarbus, nes nuo jo priklauso, ar padės paprastas valymas, ar verčiau keisti įpročius, kad nenukentėtų kitos stiklinės. Greičiausias būdas suprasti priežastį yra atskirti paviršinį apnašą nuo stiklo „išėsdinimo“.

    Kaip atpažinti kalkes

    Jei ant stiklo yra mineralinės nuosėdos, jos laikosi paviršiuje ir dažnai pasiduoda rūgščiai. Pabandykite nedidelį plotą perbraukti acto ir vandens tirpalu arba citrinos rūgšties tirpalu, tuomet kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite.

    Jeigu ta vieta tampa skaidresnė, tikėtina, kad kaltas kalkių sluoksnis. Tokiu atveju verta patikrinti, ar indaplovėje naudojama regeneracinė druska, ar teisingai nustatytas vandens minkštinimo lygis ir ar reguliariai pildomas skalavimo skystis.

    Kalkių problema dažnesnė ten, kur vanduo kietas, o indaplovės priežiūra atidėliojama. Ilgainiui apnašos kaupiasi ne tik ant stiklinių, bet ir ant kaitinimo elemento bei purkštukų, todėl prastėja plovimo kokybė ir gali didėti energijos sąnaudos.

    Kada stiklas pažeidžiamas negrįžtamai

    Jei po bandymo su actu ar citrinos rūgštimi stiklas neskaidrėja, tikėtina, kad tai ne apnašos, o stiklo paviršiaus pažeidimas. Toks efektas dažnai atsiranda dėl per aukštos temperatūros, per didelio ploviklio kiekio arba agresyvių programų, ypač kai vanduo labai minkštas.

    Tuomet stiklas atrodo tarsi apsiblausęs iš vidaus, praranda blizgesį, o matinis vaizdas išlieka net po kruopštaus plovimo rankomis. Papildomas šveitimas ar stipresnės priemonės paprastai nepadeda, nes pažeidžiamas pats stiklo paviršius, o ne ant jo esantis sluoksnis.

    Kaip apsaugoti kitas stiklines

    Norint išvengti pasikartojimo, verta rinktis švelnesnę programą stiklui arba žemesnę temperatūrą ir nenaudoti didesnio ploviklio kiekio, nei rekomenduoja gamintojas. Taip pat svarbu sureguliuoti vandens minkštinimo nustatymus pagal vietos vandens kietumą, nes tiek per kietas, tiek per minkštas vanduo gali sukelti problemų.

    Stiklines indaplovėje dėkite taip, kad jos nesiliestų ir nesitrintų tarpusavyje ciklo metu. Plonesniems, dekoruotiems ar itin trapiems gaminiams saugesnis sprendimas gali būti plovimas rankomis, ypač jei pastebėjote, kad indaplovėje jie greitai praranda skaidrumą.