Mišrių atliekų šiukšliadėžė namuose dažnai tampa stipriausio kvapo šaltiniu, ypač šiltuoju sezonu. Nemalonų kvapą paprastai sustiprina drėgnos maisto atliekos, nutekėję skysčiai ir rečiau išnešami šiukšlių maišai.
Nors teoriškai patariama į maišą nemesti nieko šlapio ar greitai gendančio, praktikoje to laikytis sudėtinga. Dėl to šiukšliadėžės dugne atsiranda balos, o kvapas persismelkia į plastiką ir patalpas.
Kas padeda sumažinti pratekėjimus
Pirmas žingsnis yra sugerti drėgmę dar prieš jai pradedant kauptis. Į šiukšliadėžės dugną galima įdėti sugeriantį sluoksnį, pavyzdžiui, kelis popierinių rankšluosčių lapus ar seną laikraštį, kad skysčiai neplistų po visą maišo dugną.
Kitas praktiškas sprendimas yra naudoti didesnio tankio, tvirtesnius maišus ir jų neperkrauti. Kai maišas per pilnas, jis lengviau plyšta, o skystis pradeda sunktis per siūles ar mikroįtrūkimus.
Ką dėti į dugną dėl kvapo
Kad kvapas būtų mažiau juntamas, svarbu arba jį sugerti, arba neutralizuoti. Vienas dažniausių buitinių pasirinkimų yra nedidelis kiekis sodos, pabarstytos šiukšliadėžės dugne arba ant sugeriančio popieriaus.
Taip pat gali padėti kvapą sugeriantys sprendimai, pavyzdžiui, maišelis su aktyvuota anglimi ar specialūs šiukšliadėžių kvapų absorberiai. Svarbiausia, kad priemonė būtų laikoma dugne ir netrukdytų sandariai užrišti maišo.
Kaip dažnai plauti šiukšliadėžę
Net ir naudojant sugeriančias priemones, šiukšliadėžę būtina reguliariai valyti, nes kvapas įsigeria į paviršius. Dažnu atveju pakanka plovimo kartą per savaitę, o jei atliekų daug ir jos drėgnos, gali prireikti ir dažniau.
Valymui tinka įprasti plovikliai, tačiau namuose dažnai pasirenkamas ir spirito actas. Jį galima maišyti su vandeniu santykiu 1:1, išplauti šiukšliadėžę, po to gausiai nuskalauti ir kruopščiai nusausinti.
Jei šiukšlės išnešamos retai, net geriausios priemonės nebus stebuklingos. Kvapo ir pratekėjimų rizika mažėja labiausiai tada, kai maišas keičiamas laiku, o šiukšliadėžė išplaunama dar prieš kvapui įsisenint.
Leave a Reply