CP v2

Category: Kultūra

  • Aktorius Arnaud Denis Belgijoje pasirinko eutanaziją: kančių istorija atvėrė implantų rizikas

    Aktorius Arnaud Denis Belgijoje pasirinko eutanaziją: kančių istorija atvėrė implantų rizikas

    Prancūzų aktorius ir režisierius Arnaud Denis mirė Belgijoje, jam pritaikius eutanaziją. Jam buvo 43 metai, o sprendimą, pasak jo advokato, lėmė ilgai trukęs nepakeliamas skausmas ir prarasta galimybė gyventi savarankiškai.

    Denis sveikatos problemos prasidėjo po kirkšnies išvaržos operacijos, atliktos 2023 metais, kai buvo implantuotas polipropileno tinklelis. Vėliau, patyrus daug šalutinių poveikių, implantas 2024 metų balandį buvo pašalintas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau būklė, kaip teigiama, negerėjo.

    Kaip priimamas sprendimas?

    Advokatas Philippe Courtois nurodė, kad eutanazijos procedūra Belgijoje buvo suderinta su trimis Namuro gydytojais. Pasak jo, Denis ilgainiui ne tik kentė skausmą, bet ir prarado kūno kontrolę, o tai tapo esminiu veiksniu priimant sprendimą.

    „Arnaud Denis sprendimas buvo priimtas pasitarus su trimis Namuro gydytojais. Jo kūnas nebegalėjo jo išlaikyti“, – sakė Philippe Courtois.

    Viešojoje erdvėje Denis taip pat kalbėjo apie socialinės izoliacijos ir orumo praradimo jausmą, teigdamas, kad nebegali išeiti iš namų ir nebeturi įprasto gyvenimo. Jo pasisakymai atkreipė dėmesį į situacijas, kai pacientai, susidūrę su ilgalaikėmis komplikacijomis, pasijunta neturintys efektyvių gydymo alternatyvų.

    Skundas Prancūzijoje ir byla

    2026 metų sausį Denis Prancūzijoje kreipėsi į Paryžiaus prokuratūros sveikatos padalinį, pateikdamas skundą dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau rugpjūčio pabaigoje skundas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad nepakanka pakankamai aiškiai nustatyto nusikaltimo požymių.

    Advokatas šią istoriją įvardijo kaip platesnės problemos dalį ir pabrėžė informuoto paciento sutikimo svarbą. Jo teigimu, pacientai ne visada gauna aiškią, suprantamą informaciją apie galimą medicinos priemonių riziką ir galimus ilgalaikius padarinius.

    Implantų saugumo klausimai

    Denis atvejis vėl iškėlė diskusiją apie išvaržos operacijose naudojamus implantus ir jų galimas komplikacijas, ypač kai skausmas tampa lėtinis. Pranešta, kad Denis diagnozuotas mialginis encefalomielitas, o simptomai buvo siejami su uždegimine organizmo reakcija, galimai paveikusia imuninę sistemą.

    Anot advokato, bendrovė „Medtronic“ raštu yra nurodžiusi, kad parietalinio sutvirtinimo implantai gali būti susiję su lėtiniu ar ūmiu pooperaciniu skausmu, ir tai esą minima naudojimo instrukcijose, skirtose sveikatos priežiūros specialistams. Jo teigimu, pacientams tokia informacija dažnai nėra pateikiama suprantama forma prieš procedūras.

    Denis buvo įkūręs bendruomenę, vienijančią išvaržos implantų komplikacijas patyrusius žmones, ir rinko jų liudijimus socialiniuose tinkluose. Ekspertai pabrėžia, kad tokios istorijos dažnai paskatina tiek griežtesnę medicinos priemonių stebėseną, tiek aiškesnę komunikaciją su pacientais apie rizikas ir alternatyvas.

  • Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Tylūs darbai, aiškūs skaičiai

    Rusija be didesnių viešų pranešimų modernizuoja civilinės gynybos infrastruktūrą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai rodo viešųjų pirkimų įrašai, kuriuose fiksuojami dešimčių objektų remonto ir pritaikymo konkursai.

    Pagal paskelbtus duomenis, Maskvos pietvakarių administraciniame regione rugsėjo pradžioje numatytas maždaug 400 000 eurų finansavimas devynių slėptuvių atnaujinimui. Ši miesto dalis siejama su mokslo institutais ir gynybos pramonės rangovais.

    Numatomi darbai apima įėjimų sutvarkymą, vidaus pertvaras, duris ir inžinerines sistemas, tokias kaip vandentiekis, elektra, nuotekos, vėdinimas ir ryšiai. Viešųjų pirkimų sąlygose taip pat nurodoma, kad dalis projektų turi būti užbaigta iki lapkričio 30 dienos.

    Papildomi konkursai skelbiami ir kitose Maskvos teritorijose, įskaitant rytinį Novogirejevo rajoną bei Naująją Maskvą. Pastarojoje planuojamas didesnės apimties remontas slėptuvėje, pastatytoje 1971 metais, kurioje numatyta ir autonominė dyzelinė elektros stotis.

    Maskva plečia tinklą, metro tampa dalimi plano

    Vasaros pradžioje viešuosiuose pirkimuose pasirodė ir didesnės vertės konkursai, kurių bendra suma siekia apie 2 000 000 eurų. Jie siejami su slėptuvių remontu 17 Maskvos rajonų, daugiausia rytinėje miesto dalyje.

    Sankt Peterburge dėmesys krypsta į metro: operatorius paskelbė rangovo paiešką slėptuvių įrengimui devyniose stotyse, taip pat keliuose techniniuose ruožuose ir dešimtyse kilometrų tunelių. Projektuose minimos civilinės gynybos priemonės, tarp jų oro filtravimo ir perteklinio slėgio palaikymo sistemos.

    Toks metro pritaikymas civilinei gynybai atitinka dar nuo XX amžiaus paveldėtą logiką, kai didmiesčių požeminė infrastruktūra laikoma natūralia masinio prieglobsčio vieta. Vis dėlto nepriklausomi vertinimai ir inventorizacijos rodo, kad dalis slėptuvių yra nusidėvėjusios, o dalis rūsių gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė privačiose rankose.

    Karo kontekstas ir signalai visuomenei

    Modernizacija vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje, ypač energetikos ir logistikos grandinėje. Tikslas, kurį viešai įvardija Kyjivas, yra mažinti Rusijos karo ekonomikos pajamas ir riboti jos galimybes tęsti plataus masto karą.

    Žiniasklaidos pranešimuose minimi ir atakų epizodai prieš naftos perdirbimo objektus, įskaitant Maskvos teritorijoje esantį perdirbimo kompleksą Kapotnioje. Tokie smūgiai didina spaudimą Rusijos oro gynybai ir stiprina motyvaciją atnaujinti civilinės gynybos infrastruktūrą.

    „Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o turėtų nutraukti karą ir rinktis taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių atnaujinimas nėra vien techninis klausimas: tai ir politinis signalas visuomenei, jog grėsmės vertinamos rimtai. Kartu tai atskleidžia, kad net ir didžiausi Rusijos miestai, ilgai laikyti tolimais nuo fronto, vis dažniau planuoja scenarijus, kurie anksčiau atrodė mažai tikėtini.

    Ukrainos patirtis rodo, kaip greitai civilinė infrastruktūra gali tapti kasdienio saugumo dalimi. Kyjivo, Charkivo ir Dnipro metro nuo 2022 metų veikia kaip prieglobstis oro pavojaus metu, o regionuose be metro kuriamos požeminės mokyklos ir plečiamos nuotolinio ugdymo schemos.

    Šiame kontekste Maskvos ir Sankt Peterburgo pirkimai leidžia įvertinti ir platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų daugelyje valstybių atnaujinami civilinės saugos planai, peržiūrimi slėptuvių registrai ir investuojama į kritinės infrastruktūros atsparumą.

  • Mirė portugalų dainininkas ir dainų autorius Jorge Palma: 76-erių muzikos ikonos palikimas

    Mirė portugalų dainininkas ir dainų autorius Jorge Palma: 76-erių muzikos ikonos palikimas

    Netektis Portugalijos muzikai

    Portugalijoje mirė vienas ryškiausių šiuolaikinės šalies muzikos kūrėjų Jorge Palma. Šeima pranešė, kad 76-erių dainininkas ir dainų autorius mirė po kardiorespiracinio sustojimo.

    Artimieji prašė J. Palmos atminimą sieti su tuo, kas jį geriausiai apibūdino, dainomis ir žodžiais. Jie taip pat padėkojo už per daugelį metų sulauktą bičiulių ir klausytojų palaikymą.

    54 metų karjera ir įtaka

    Lisabonoje 1950 metais gimęs Jorge Palma muzikuoti pradėjo vaikystėje, o vėliau mokėsi Lisabonos muzikos konservatorijoje. Paauglystėje jis pasuko nuo klasikos į poproko kryptį ir taip pradėjo kelią, paveikusį kelias klausytojų kartas.

    Prieš pradėdamas solinę karjerą, jis grojo grupėse „Sindicato“ ir „Black Boys“, dalyvavo įvairiuose projektuose, dirbo kompozitoriaus, aranžuotojo ir įrašų studijų srityse. 1972 metais išleistas pirmasis solinis singlas tapo startu ilgam, nuolat kintančiam kūrybiniam etapui.

    Po pašaukimo į karinę tarnybą muzikantas pasirinko išvykti iš Portugalijos ir kurį laiką gyveno Danijoje. Į tėvynę jis grįžo 1974 metais, po Balandžio revoliucijos, o 1975 metais pristatė debiutinį albumą „Como uma viagem na palma da mão“.

    Per karjerą Jorge Palma išleido dar 13 studijinių albumų, o vėlyvesniais metais pabrėžė, kad kiekvienas įrašas jam buvo konkretaus gyvenimo tarpsnio atspindys. Paskutinis albumas „Vida“ pasirodė 2023 metais.

    Apdovanojimai ir oficialūs įvertinimai

    Muzikanto kūryba ne kartą įvertinta apdovanojimais, tarp jų José Afonso premija ir Portugalijos autorių draugijos įsteigtas Pedro Osório prizas. 2020 metais Lisabonos miesto savivaldybė jam skyrė kultūrinių nuopelnų medalį.

    Tais pačiais metais Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa muzikantą apdovanojo Infante D. Henrique ordino Komandoro insignija. 2026 metais pavasarį Jorge Palma buvo įvertintas ir už viso gyvenimo nuopelnus PLAY – Portuguese Music Awards apdovanojimuose.

    Politikų reakcijos

    Portugalijos prezidentas savo pareiškime pabrėžė, kad šalis atsisveikina su ikona ir vienu ryškiausių muzikos poetų, kurio dainos ilgai liks kolektyvinėje atmintyje. Jis akcentavo, kad J. Palmos kūryba dešimtmečius lydėjo Portugalijos kasdienybę ir formavo jautrumą.

    „Portugalija atsisveikina su viena iš savo ikonų ir su vienu didžiųjų mūsų muzikos poetų. Jo dainos liks intensyvus ir gilus kelių kartų atminties ženklas“, – sakė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa.

    Portugalijos ministras pirmininkas Luís Montenegro taip pat pareiškė užuojautą šeimai ir artimiesiems, pabrėždamas, kad nors Jorge Palma išėjo, jo muzika lieka. Opozicijos politikai ir kultūros ministrė viešai akcentavo, kad dalis jo dainų tapo nacionalinės tapatybės ir kolektyvinės atminties dalimi.

  • Baltieji rūmai pradėjo „Trump TV“: 24/7 transliacija kelia klausimų dėl žiniasklaidos ir autorinių teisių

    Baltieji rūmai pradėjo „Trump TV“: 24/7 transliacija kelia klausimų dėl žiniasklaidos ir autorinių teisių

    Kas yra „Trump TV“

    Baltieji rūmai paskelbė pradėję „Trump TV“ – visą parą veikiančią platformą, kurioje transliuojami Donaldo Trumpo administracijos renginiai, pranešimai ir atrinkti įrašai. Skelbiama, kad čia vienoje vietoje bus pateikiami svarbiausi momentai ir naujausia informacija iš administracijos.

    Projektas pristatytas kaip papildomas kanalas auditorijai pasiekti, kai dalis politinės komunikacijos vis dažniau persikelia į socialinius tinklus ir vaizdo platformas. Vis dėlto pati „Trump TV“ idėja sulaukė kritikos dėl galimos įtakos informacijos pateikimui ir bandymų apeiti tradicinę žiniasklaidos filtravimo bei tikrinimo grandį.

    Kontekstas: įtampa su tradicine žiniasklaida

    „Trump TV“ startas sutapo su žiniomis apie sugriežtintą Baltųjų rūmų požiūrį į kai kurių redakcijų darbą ir prieigą prie prezidento aplinkos. Kritikai pabrėžia, kad tokie sprendimai gali riboti nepriklausomą žurnalistinę kontrolę, ypač kai alternatyviai stiprinami oficialūs kanalai.

    Medijų teisės ir žiniasklaidos laisvės ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės institucijų kuriamas nuolatinis transliavimo kanalas savaime nėra neteisėtas, tačiau rizikos kyla tada, kai jis pradedamas naudoti kaip pagrindinis informacijos šaltinis vietoje nepriklausomų redakcijų. Tokiu atveju visuomenei gali būti rodoma tik tai, ką valdžia nori akcentuoti.

    „Amerika negali turėti valstybinės televizijos, nes būtini nepriklausomi stebėtojai. Jei valdžia rodo tik tai, ką nori, kyla klausimas, ko nematome“, – sakė Weijia Jiang.

    Reakcijos ir autorinių teisių klausimai

    Ypatingo dėmesio sulaukė „Trump TV“ reklaminis klipas, kuriame panaudoti atpažįstami fragmentai iš populiarių serialų ir filmų. Tokia komunikacijos forma kelia klausimų dėl autorinių teisių, nes skirtingų studijų ir platformų turinys paprastai yra licencijuojamas, o naudojimas reklamai gali reikalauti atskirų leidimų.

    Autorinių teisių praktikoje svarbūs kontekstas, panaudoto turinio apimtis, tikslas ir poveikis originalo rinkai. Net jei dalis kadrų gali būti ginama kaip kritika ar parodija, reklaminis ar politinės rinkodaros pobūdis dažnai vertinamas griežčiau, todėl neatmetama, kad teisių turėtojai gali kreiptis dėl pažeidimų.

    „Kas dar taip daro? Rusija, Kinija ir Iranas – tai tik keli pavyzdžiai“, – sakė Stephanie Grisham.

    Kol kas nėra aišku, ar „Trump TV“ taps nuolatine, redakciškai išplėtota platforma, ar liks kaip oficialių renginių srautas. Tačiau diskusija jau įsisiūbavo: vieniems tai moderni komunikacija, kitiems – žingsnis, galintis silpninti nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį ir kelti naujų teisinių ginčų dėl turinio naudojimo.

  • Tyrėje rasta 2 800 metų senumo Trojos agora: atradimas keičia versiją, kas vyko po karo

    Tyrėje rasta 2 800 metų senumo Trojos agora: atradimas keičia versiją, kas vyko po karo

    Šiaurės vakarų Turkijoje, Hisarliko kalvoje esančioje Trojos archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko seniausios miesto agoros liekanas. Radinys datuojamas maždaug prieš 2 800 metų ir, archeologų teigimu, verčia iš naujo įvertinti Trojos gyvenimą po legendinio karo.

    Kasimuose, kuriuos vykdo Turkijos kultūros ir turizmo ministerija kartu su Çanakkale Onsekiz Mart universitetu, pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama geležies amžiaus sluoksniams. Būtent juose užfiksuota nauja viešosios erdvės struktūra, siejama su ankstyviausiu vėlesnio miesto atsigavimo etapu.

    Kas tiksliai rasta?

    Aptikta erdvė archeologų apibūdinama kaip agoros tipo viešoji aikštė, kuri senovės miestuose atlikdavo prekybos, susitikimų ir sprendimų priėmimo funkcijas. Kartu rasta akmenimis grįsta atkarpa, vedanti link pietinių vartų, ir geležies amžiaus keramika, padedanti tikslinti datavimą.

    Tyrėjų vertinimu, šie elementai rodo ne atsitiktinę, trumpalaikę stovyklavietę, o organizuotą, miesto infrastruktūrą atgaivinusią bendruomenę. Tai svarbu, nes viešoji aikštė paprastai atsiranda ten, kur formuojasi pastovesnis gyvenimas ir valdymo bei prekybos ryšiai.

    Kodėl tai keičia pasakojimą?

    Ilgą laiką buvo manoma, kad po Trojos žlugimo miestas keliems šimtmečiams visiškai ištuštėjo, o vėlesnis atsikūrimas siejamas su graikų kolonistais, VIII amžiuje prieš mūsų erą vietovę vadinusiais Ilionu. Nauji radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas galėjo sugrįžti gerokai anksčiau, nei manyta.

    Kasimų vadovybė pabrėžia, kad naujakuriai galėjo įsikurti praėjus maždaug 80–90 metų po karo laikotarpio, naudodami senesnių gynybinių sienų fragmentus ir miesto struktūrą. Jei šis vertinimas pasitvirtins, „pertrūkis“ tarp bronzos amžiaus Trojos ir geležies amžiaus gyvenvietės būtų daug trumpesnis.

    Kontekstas: ką žinome apie Troją?

    Trojos vietovė yra daugiapakopis archeologinis kompleksas, kuriame atskiriami skirtingi miesto raidos etapai nuo ankstyvų gyvenviečių iki vėlyvesnio laikotarpio. XIX amžiuje kasinėjimus čia pradėjo Heinrichas Schliemannas, o vėlesni tyrimai patikslino chronologiją ir parodė, kad vietovė buvo ne kartą perstatoma bei pertvarkoma.

    Troja įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl nauji atradimai vertinami ne tik kaip mokslinis įvykis, bet ir kaip svarbi kultūros paveldo apsaugos bei pristatymo dalis. Pastaraisiais metais susidomėjimą vietove stiprina ir populiarioji kultūra, kuri grąžina Troją į viešų diskusijų centrą, tačiau archeologai primena, kad svarbiausią atsakymą pateikia ne legendos, o sluoksniai žemėje.

    Artimiausiu metu tikimasi detalesnių publikacijų ir papildomų datavimo tyrimų, kurie leistų tiksliau apibrėžti agoros laikotarpį ir jos ryšį su kitais Trojos sluoksniais. Būtent šie duomenys lems, ar mokslinė bendruomenė galutinai perrašys scenarijų apie miesto likimą po karo.

  • Princesės Dianos brolio knyga įžiebė viešą ginčą su karaliumi Čarlzu III: kas joje parašyta

    Princesės Dianos brolio knyga įžiebė viešą ginčą su karaliumi Čarlzu III: kas joje parašyta

    Antradienį pasirodžiusi velionės Velso princesės Dianos brolio Čarlzo Spenserio knyga vėl įkaitino santykius tarp Spenserių šeimos ir Bakingamo rūmų. Ištraukos, paskelbtos dar praėjusią savaitę, paskatino neįprastai griežtą rūmų reakciją.

    Knygoje „Swan Song: Diana, My Sister“ autorius pateikia savo prisiminimus apie 1997 metais įvykusią Dianos žūtį ir laiką po jos. Č. Spenseris tikina, kad dalis sprendimų dėl laidotuvių bei viešo atsisveikinimo esą buvo priimami nepaisant, kaip tai paveiks du nepilnamečius sūnus.

    Nauji kaltinimai ir senas skausmas

    Autorius teigia, kad prieš laidotuves kilo aštrus ginčas su tuometiniu princu Čarlzu dėl plano, kad princai Viljamas ir Haris, kuriems tuo metu buvo 15 ir 12 metų, eis už motinos karsto. Č. Spenseris rašo sakęs, jog Diana nebūtų norėjusi, kad berniukai patirtų tokį išbandymą.

    Knygoje jis taip pat kaltina Čarlzą III panieka buvusiai žmonai ir tvirtina, kad kai kurie pasisakymai po Dianos mirties skambėjo nejautriai. Šie teiginiai viešojoje erdvėje greitai virto ne tik šeimos drama, bet ir diskusija apie tai, kaip monarchija valdo savo reputaciją krizės metu.

    „Jo Didenybė supranta, kad artimo netektis gali aptemdyti protą, paveikti sprendimus ir iškreipti prisiminimus net po daugelio metų“, – teigiama Bakingamo rūmų pareiškime.

    Č. Spenseris viešai laikosi savo versijos ir interviu britų transliuotojui tvirtino sakantis tiesą. Jis svarstė, ar rūmų reakciją paskatino pyktis, ar noras išvengti nepatogių klausimų.

    Kodėl pareiškimas toks neįprastas?

    Karališkoji šeima paprastai vengia asmeniškų viešų ginčų, ypač kai kalbama apie istorinius įvykius ir vidinius santykius. Todėl griežtesnis tonas šiuo atveju išsiskiria ir rodo, kad knyga pataikė į jautriausią monarchijos atminties vietą.

    1997 metais Dianos mirtis buvo vienas didžiausių reputacinių išbandymų britų monarchijai, o visuomenėje vyravo įspūdis, kad rūmai per lėtai reagavo į gedulą ir nuotaikas. Nuo tada viešoji komunikacija ir pastangos atrodyti artimesniems žmonėms tapo svarbia karališkosios šeimos strategijos dalimi.

    Haris, žiniasklaida ir paralelės su Diana

    Knygoje kritikuojamas ir rūmų dėmesys princui Hariui po motinos laidotuvių, pabrėžiant, kad berniukui esą trūko ramybės ir globos. Ši tema rezonuoja ir dabar, nes pastaraisiais metais Haris ne kartą viešai kalbėjo apie spaudos poveikį šeimai.

    Č. Spenseris taip pat užsimena apie paraleles tarp Dianos patirto žiniasklaidos spaudimo ir to, su kuo, jo vertinimu, vėliau susidūrė Haris bei jo žmona Meghan. Pasak autoriaus, jam skaudu matyti pasikartojančius panašius modelius, kai vieša kritika tampa nuolatiniu fonu.

    Leidėjai skelbia, kad knyga bus platinama tarptautiniu mastu ir išversta į 12 kalbų. Tai reiškia, kad ginčas, prasidėjęs nuo asmeninių prisiminimų, greičiausiai dar kurį laiką išliks ir tarptautinės žiniasklaidos darbotvarkėje.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    RTVE vadovas: dalyvauti „skaudžiai“

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė palaikantis sprendimą tęsti „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Jo teigimu, esant tebesitęsiančiai humanitarinei krizei Gazos Ruože, tokia situacija yra „giliai skausminga“.

    RTVE vadovas nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis į transliuotojo valdybą, jog ši patvirtintų Ispanijos pasitraukimą ir šiemet. Galutinis sprendimas, pasak jo, turėtų paaiškėti iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas lieka tinkamas dalyvauti, kai Gazos Ruože tęsiasi humanitarinė krizė“, – sakė José Pablo López.

    Kodėl Ispanijos pasitraukimas svarbus?

    Ispanija yra viena iš vadinamojo „Didžiojo penketo“ valstybių, kurios į Europos transliuotojų sąjungą įneša didžiausius finansinius įnašus ir dėl to automatiškai patenka į finalą. Todėl Ispanijos boikotas konkurso organizatoriams būtų reikšmingesnis nei daugelio kitų šalių pasitraukimas.

    Šių metų konkurse, kuris vyko Austrijoje, Ispanija jau buvo tarp valstybių, nusprendusių nedalyvauti dėl Izraelio klausimo. Kartu su ja pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Airija ir Slovėnija.

    Boikotas plečiasi ir į kitus metus

    Diskusija nesibaigia vienu sezonu: Airijos transliuotojas RTÉ ir Nyderlandų transliuotojas AvroTros jau yra pranešę, kad boikotuos „Euroviziją“ ir 2027 metais, kuri turėtų vykti Bulgarijoje. Abu transliuotojai viešai akcentavo, kad konkurso neutralumo ir vertybinio pagrindo klausimai jiems tapo esminiai.

    Tuo metu konkurso organizatoriai yra kartoję, kad gerbia atskirų transliuotojų sprendimus, tačiau siekia išlaikyti renginio tęstinumą ir apibrėžtas dalyvavimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad politiniai konfliktai vis dažniau persikelia į kultūros renginius, o transliuotojams tenka spręsti, kaip suderinti auditorijų lūkesčius, reputaciją ir institucinius įsipareigojimus.

    „Airijos dalyvavimo pateisinti negalime, kai Gazoje tęsiasi baisi ir nesibaigianti žūčių bei humanitarinė krizė“, – teigiama RTÉ pareiškime.

    Kontekstas: Gazos krizė ir politinės įtampos

    RTVE vadovo pasisakymas skamba platesniame Europos politinių debatų fone, kai dalis valstybių ir visuomenių vis atviriau reikalauja griežtesnės reakcijos į įvykius Gazos Ruože. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pastaraisiais metais taip pat buvo vienas ryškiausių Izraelio veiksmų kritikos balsų Europoje.

    Po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį regione tęsiasi ilgalaikės karinės operacijos ir jų pasekmės civiliams. Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad Gazos sveikatos institucijų pateikiami žuvusiųjų skaičiai paprastai laikomi plačiai naudojamu atskaitos tašku, nors išsamus jų patikrinimas karo sąlygomis yra sudėtingas.

  • ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    Europos Sąjungos reikalų ministrai Briuselyje tęsia derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto, tačiau proveržis kol kas nepasiektas. Nors deklaruojama ambicija susitarti iki metų pabaigos, valstybių pozicijos išlieka iš esmės sustingusios.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas ministrams teigė, kad diskusijose jaučiasi pasikartojantis scenarijus, o dauguma argumentų nuspėjami iš ankstesnių ciklų. Jo vertinimu, dalis sostinių koncentruojasi į skaičiavimus, kurie turėtų parodyti, kad būtent jų įnašas didėja labiausiai, ir tai trukdo susitarti dėl bendro vaizdo.

    „Tai jau ketvirtos mano daugiametės finansinės programos derybos, ir kai kurios diskusijos kelia stiprų deja vu jausmą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Artimiausias politinis lūžio taškas numatomas spalio viduryje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje. Iki jo Airija, šiuo metu koordinuojanti valstybių narių derybas, ketina pateikti kompromisinį tekstą, kuris būtų tarpinis žingsnis prieš galutinį gruodžio susitarimą.

    Dvi stovyklos ir ta pati įtampa

    Derybose aiškėja dvi pagrindinės stovyklos. Viena jų, vadinama sanglaudos draugais ir vienijanti 17 valstybių, siekia išsaugoti finansavimą žemės ūkiui ir regionų plėtrai, kurie tradiciškai sudaro didelę ES išlaidų dalį.

    Kita grupė, kuriai dažniausiai priskiriamos Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Danija, ragina biudžetą mažinti šimtais milijardų eurų ir daugiau lėšų nukreipti gynybai bei konkurencingumui. Šios šalys pabrėžia, kad kaip grynosios mokėtojos jos esą neproporcingai prisiima bendro biudžeto naštą.

    Kas stabdo susitarimą?

    Biudžeto ginčas nėra vien apie išlaidų prioritetus, bet ir apie tai, iš kur atsiras papildomos pajamos. Europos Komisija ir dalis valstybių narių kalba apie naujus ES nuosavus išteklius, tai yra papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, kurie leistų finansuoti ambicingesnes programas nemažinant tradicinių sričių.

    Tuo metu skeptiškesnės šalys akcentuoja, kad didesnė ES biudžeto dalis ir nauji pajamų mechanizmai gali reikšti didesnius mokėjimus jų mokesčių mokėtojams. Praktikoje derybos sukasi apie tai, kokia dalis valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų turėtų keliauti į ES biudžetą ir kokie nuosavi ištekliai galėtų padengti likusį finansavimo poreikį.

    Institucijų lūkesčiai ir 2 trilijonų planas

    Europos Komisijos siūlomas kito laikotarpio biudžeto rėmas siejamas su maždaug 2 000 000 000 000 eurų apimtimi ir stipresniu dėmesiu konkurencingumui, saugumui ir gynybai. Šį poslinkį institucijos grindžia augančiu geopolitiniu neapibrėžtumu, didesniais gynybos poreikiais ir poreikiu investuoti į strategines technologijas, įskaitant DI.

    Europos Parlamentas tuo pat metu signalizuoja, kad nepritaria giliems karpymams ir siekia didesnio finansavimo pagrindinėms biudžeto kryptims. Parlamentarai taip pat ragina atskirai spręsti ekonomikos gaivinimo plano paskolų grąžinimo klausimą, kad jis nesumažintų kasdienių ES programų finansavimo.

    „Jei mažinsime ES biudžetą, valstybės iššūkius spręs po vieną nacionaliniu lygiu ir greičiausiai tai kainuos brangiau“, – sakė europarlamentaras Siegfriedas Mureșanas.

    Galutinis susitarimas priklausys nuo vienbalsio 27 valstybių pritarimo ir vėlesnio Europos Parlamento sutikimo. Jei kompromisas būtų pasiektas tik gruodį, didžioji dalis realių sprendimų, kaip ir ankstesniuose cikluose, persikeltų į paskutines savaites, kai spaudimas susitarti būna didžiausias.

  • Trumpas pasirašė susitarimą dėl Grenlandijos: JAV galės plėsti bazes ir laisviau judėti saloje

    Trumpas pasirašė susitarimą dėl Grenlandijos: JAV galės plėsti bazes ir laisviau judėti saloje

    Kas pasirašyta Niujorke

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė naują susitarimą dėl Grenlandijos saugumo su Danija ir salos teritorijos vadovybe. Dokumentas pasirašytas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Niujorke, dalyvaujant Danijos premjerei Mettei Frederiksen ir Grenlandijos premjerui Jensui-Frederikui Nielsenui.

    Pagal susitarimo sąlygas JAV leidžiama plėsti karinį buvimą Grenlandijoje modernizuojant ir plečiant esamą Pitufiko kosmoso bazę. Taip pat numatyta steigti naujas gynybos zonas Narsarsuake ir Mestersvige.

    Didesnės teisės judėti ir naudotis infrastruktūra

    Dokumente numatyta, kad JAV pajėgos galės turėti laisvesnę prieigą ir judėjimą tarp gynybos teritorijų visoje Grenlandijoje, įskaitant teritorinius vandenis. Judėjimas būtų galimas sausuma, oru ir jūra, o JAV orlaiviai galėtų skristi virš salos ir leistis jos teritorijoje.

    Susitarimas viešai pristatomas kaip priemonė stiprinti salos gynybą, tačiau jis neišsprendžia politinio jautrumo dėl suvereniteto. Pastaraisiais metais Grenlandija tapo vienu svarbiausių Arkties geopolitinių taškų, kur susikerta JAV, Europos ir Rusijos saugumo interesai.

    Trumpo retorika ir Danijos atsakas

    Donaldas Trumpas anksčiau teigė, kad susitarimas reikštų Vašingtono „nuolatinę kontrolę“ Grenlandijos saugumo srityje. Ši formuluotė sukėlė papildomų klausimų, kiek realiai išplečiamos JAV teisės ir kaip tai derės su Danijos Karalystės bei Grenlandijos institucijų sprendimų galia.

    „Nuo šiol joks JAV priešininkas negalės turėti bazės Grenlandijoje ar daryti jautrių investicijų be aiškaus rašytinio mūsų pritarimo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Danijos premjerė pabrėžė, kad susitarimu pripažįstamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas, o Grenlandijos žmonių teisė apsispręsti išlieka esminė. Grenlandijos premjeras teigė, kad susitarimas turėtų sustiprinti salos saugumą, ypač augant įtampoms Arktyje.

    Strateginė Pitufiko bazės reikšmė

    Istoriškai JAV karinis pėdsakas Grenlandijoje buvo gerokai didesnis Šaltojo karo laikotarpiu, kai saloje veikė kelios dešimtys objektų ir buvo dislokuota daugiau kaip 10 000 karių. Šiuo metu pagrindinis JAV objektas yra Pitufiko kosmoso bazė, laikoma šiauriausia JAV Gynybos departamento baze.

    Pitufiko bazė svarbi ankstyvajam perspėjimui apie raketų paleidimus, priešraketinei gynybai ir kosmoso stebėjimo užduotims. Būtent tokios funkcijos Arkties regione tampa vis aktualesnės, nes didėja karinis aktyvumas ir konkurencija dėl logistikos, ryšių bei stebėsenos infrastruktūros.

  • Nie rób tego ze śniegiem spod roślin. Wielu ogrodników popełnia ten prosty błąd zimą

    Nie rób tego ze śniegiem spod roślin. Wielu ogrodników popełnia ten prosty błąd zimą

    Śnieg zalegający na grządkach wcale nie musi martwić ogrodnika. Luźna biała warstwa osłania ziemię oraz korzenie przed mrozem, ale niewłaściwe obchodzenie się z nią może przynieść odwrotny efekt.

    Zimą widok zasypanych rabat, trawnika i krzewów może budzić obawy, szczególnie po kilku dniach intensywnych opadów. Nie zawsze jednak warto od razu chwytać za łopatę. 

    Śnieg chroni ziemię przed silnym mrozem. Pod białą warstwą warunki są stabilniejsze

    Największą zaletą śnieżnej pokrywy jest izolowanie podłoża od zimnego powietrza. Luźny puch ogranicza gwałtowne zmiany temperatury, dzięki czemu ziemia pod nim nie wychładza się tak łatwo jak odkryta gleba. Ma to znaczenie dla korzeni, cebul, bylin oraz młodych roślin, które mogą być bardziej narażone na niską temperaturę.

    Szczególnie niekorzystna jest zima z silnymi mrozami i bez śniegu. Gleba pozostaje wtedy odsłonięta, a mróz może docierać głębiej. Kilkucentymetrowa warstwa białego puchu działa podobnie do dodatkowej osłony rozłożonej na rabacie. Nie oznacza to jednak, że trzeba tworzyć wysokie zaspy. Najbardziej przydatny jest naturalnie zalegający, luźny śnieg.

    Śnieg pomaga również podczas suchej zimy. Może ograniczać wysychanie roślin

    Zimowe słońce i wiatr mają znaczenie zwłaszcza dla roślin zimozielonych, które zachowują liście lub igły. W czasie mrozów dostęp do wody z zamarzniętej ziemi jest utrudniony, a nadziemne części nadal mogą tracić wilgoć. Pokrywa śnieżna znajdująca się przy podstawie roślin ogranicza wysychanie podłoża i osłania jego powierzchnię przed wiatrem.

    Po odwilży pojawia się kolejna korzyść. Topniejący śnieg stopniowo dostarcza wodę do ziemi. Jest to szczególnie istotne przed rozpoczęciem wiosennej wegetacji, kiedy zapas wilgoci w podłożu zaczyna mieć coraz większe znaczenie.

    Śnieg można zgarniać pod drzewa i na rabaty. Trzeba jednak wybrać właściwe miejsce

    Podczas odśnieżania ścieżek czysty śnieg można przenieść na grządki lub w okolice drzew i krzewów. Warto rozłożyć go dość równomiernie, zamiast tworzyć jedną wysoką hałdę. Nie należy przenosić do ogrodu śniegu zanieczyszczonego solą używaną do odladzania nawierzchni.

    Trzeba uważać również na ciężki, mokry śnieg zalegający na gałęziach. Duża masa może nadmiernie je obciążyć, szczególnie w przypadku krzewów i iglaków. Taką warstwę warto delikatnie strząsnąć, bez szarpania zmarzniętych pędów.

    Czytaj także: Posadź cebulki jesienią i schowaj w chłodnym miejscu. Zimą parapet wypełni się kwiatami

    Ubijanie śniegu odbiera mu ważną zaletę. Luźna pokrywa lepiej izoluje podłoże

    Spacerowanie po zasypanych rabatach lub celowe ugniatanie śniegu nie jest dobrym rozwiązaniem. W puszystej pokrywie pozostaje sporo powietrza i właśnie ono odpowiada za jej właściwości izolacyjne. Po ubiciu śnieg staje się zwarty, a podczas zmian temperatury może dodatkowo utworzyć się twarda skorupa.

    Nie ma więc potrzeby oczyszczania rabat po każdym opadzie. Śnieg na ziemi zwykle warto zostawić w spokoju, natomiast jego nadmiar na delikatnych gałęziach można ostrożnie usuwać. Takie rozróżnienie pozwala wykorzystać zimową pokrywę jako naturalną ochronę i jednocześnie ograniczyć ryzyko mechanicznych uszkodzeń roślin.

    Dziękujemy, że przeczytałaś/eś nasz artykuł. Bądź na bieżąco! Obserwuj nas w Google