Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija esą „nekelia grėsmės“ Prancūzijai ir kitoms Europos valstybėms. Taip jis reagavo į Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderių Marine Le Pen ir Jordano Bardellos savaitgalį paskelbtą pareiškimą, kuriame kritikuojami Maskvos veiksmai.
Le Pen ir Bardella teigė, kad Prancūzija „netoleruos“ bandymų daryti įtaką šalies politikai per bauginimą, grasinimus ar destabilizaciją. Politikai pabrėžė, kad, jų vertinimu, tokie metodai galėtų būti taikomi ir netiesiogiai, pasitelkiant psichologinį spaudimą.
„Rusija negrasina nei Prancūzijai, nei jokiai kitai Europos šaliai“, – sakė D. Peskovas.
Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas ne kartą viešai kartojo analogišką poziciją, o su Europos valstybėmis Maskva esą neturinti ginčų, kurie galėtų peraugti į rimtus nesutarimus. D. Peskovas taip pat tvirtino, kad Rusija nieko nešantažuoja ir niekam negrasina.
Šie pareiškimai pasirodė Prancūzijoje stiprėjant diskusijoms dėl Rusijos keliamų rizikų, įskaitant vadinamąsias hibridines operacijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai buvo sukvietęs skirtingų politinių jėgų lyderius į krizinį susitikimą, kuriame aptartos saugumo grėsmės ir kritinės infrastruktūros apsauga.
Macrono įspėjimai dėl hibridinių atakų
Po susitikimo E. Macronas viešai kalbėjo apie, jo teigimu, Europoje plečiamas Maskvos šešėlines operacijas. Jis nurodė, kad Prancūzija imsis priemonių stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą nuo galimų hibridinių atakų.
Le Pen ir Bardella savo pareiškime Rusijos veiksmus įvardijo kaip priešiškus Prancūzijos ir Europos interesams. Tuo pat metu jų pozicija Maskvos atžvilgiu vertinama nevienareikšmiškai dėl ankstesnių pareiškimų, kuriuose buvo matyti švelnesnis tonas Rusijos atžvilgiu.
Pastaraisiais metais Prancūzijos politinėje darbotvarkėje Rusijos tema išlieka viena jautriausių, ypač karo Ukrainoje ir Europos saugumo architektūros pokyčių kontekste. Vakarų valstybės ne kartą akcentavo, kad grėsmės vertinamos ne vien per karinių pajėgumų prizmę, bet ir per kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažo rizikas bei spaudimą ekonominiais instrumentais.
Įtampa dėl įmonių ir turto Rusijoje
Įtampą didina ir žinios, kad Rusijos institucijos ėmėsi žingsnių dėl kai kurių užsienio bendrovių turto ir veiklos. Tarp minimų atvejų nurodomos ir tarptautinės įmonės, turinčios ryšių su Prancūzija, o Paryžius tokias priemones kritikavo kaip nepagrįstas.
Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad tokie sprendimai dėl Rusijoje veikiančių padalinių laikino administravimo kelia rimtų klausimų dėl teisinio tikrumo ir investicijų saugumo. Verslo ir politikos sankirta šioje situacijoje tampa dar vienu spaudimo kanalu, kuris, Prancūzijos vertinimu, gali turėti platesnių pasekmių Europos ekonominiams interesams.
Tuo metu Kremlius laikosi linijos, kad veiksmai esą nėra nukreipti prieš konkrečias Europos valstybes, o Maskva neva tik reaguoja į jai nepalankius sprendimus. Vis dėlto Europos sostinėse šie signalai vertinami bendrame kontekste, kuriame daugėja perspėjimų apie plataus spektro grėsmes.
Rusijos rinkimai ir tarptautinė reakcija
Dar vienu fonu šiai diskusijai tapo Rusijos rinkimų rezultatai, po kurių valdantieji sustiprino pozicijas parlamente. Kritikai Vakaruose teigia, kad politinė konkurencija šalyje yra smarkiai apribota, o nepriklausoma opozicija ir karo Ukrainoje kritikai išstumiami iš viešosios erdvės.
Prancūzija, reaguodama į rinkimus, akcentavo, kad rezultatai buvo prognozuojami, tačiau apgailestavo dėl sąlygų, kurios, jos vertinimu, neužtikrina laisvų, pliuralistinių ir demokratinių procedūrų. Taip pat atkreiptas dėmesys į tarptautinio stebėjimo svarbą ir skaidrumo stoką.
Šiame kontekste aštrėjantis politinis tonas Prancūzijoje rodo, kad Rusijos klausimas taps vienu iš pagrindinių debatų taškų ir toliau. Kremlius, savo ruožtu, siekia formuoti žinutę, jog grėsmių Europai nekelia, tačiau Europos lyderių retorika ir saugumo sprendimai signalizuoja priešingą vertinimą.
