Category: Kultūra

  • Nauja virtuvės mada: ilgai brandintas actas stebina skoniu ir desertuose, ir prie sūrių

    Nauja virtuvės mada: ilgai brandintas actas stebina skoniu ir desertuose, ir prie sūrių

    Ilgai brandinti actai sparčiai grįžta į kulinarijos sceną ir vis dažniau vadinami ne tiesiog rūgštikliu, o prieskoniu. Šią kryptį pastaraisiais metais stiprina augantis susidomėjimas fermentacija, natūraliais skoniais ir mažų gamintojų produktais.

    Maisto tendencijų apžvalgose ilgai brandintas actas minimas kaip vienas ryškėjančių pasirinkimų, o restoranų virtuvėse jis tampa baigiamuoju akcentu, panašiai kaip geras alyvuogių aliejus. Keli lašai gali pakeisti patiekalo balansą, sustiprinti aromatą ir suteikti gylio.

    Kas išskiria brandintą actą?

    Brandintas actas nuo įprasto skiriasi pirmiausia laiku: jis laikomas ilgiau, o skonis per tą laiką tampa sudėtingesnis ir švelnesnis. Dažnai brandinimas trunka ne mėnesius, o kelerius metus, kai kurios rūšys brandinamos ilgiau nei 3 metus.

    Gamybos principas iš esmės paremtas fermentacija: cukrūs paverčiami alkoholiu, o vėliau acto rūgšties bakterijos alkoholį paverčia actu. Po to seka brandinimas, kuris gali vykti stikliniuose induose arba medinėse statinėse, suteikiančiose papildomų natų.

    Ne tik balzaminis ir ne tik vynuogės

    Nors daugeliui pirmiausia į galvą ateina balzaminis actas, brandinti gali būti ir kitų vaisių actai. Jie gaminami ne vien iš vynuogių, bet ir iš obuolių, slyvų bei kitų vaisių, todėl skonių spektras tampa gerokai platesnis.

    Būtent ši įvairovė skatina eksperimentuoti: vieni brandinti actai būna tirštesni, kiti lengvesni, su ryškesnėmis vaisių natomis ar medienos atspalviais. Dėl to virtuvėje jie dažniau naudojami saikingai, kaip koncentratas, o ne kaip pagrindinė marinato bazė.

    Kaip jį naudoti virtuvėje?

    Ilgai brandintas actas ypač vertinamas kaip užbaigimo prieskonis, kai norisi subtilaus rūgštumo ir aromato. Jis tinka ant daržovių, mėsos ar žuvies patiekalų, o taip pat ten, kur svarbus saldumo ir rūgštumo balansas.

    Konditerijoje ir desertuose jis taip pat randa vietą: dera su vaisiais, ypač uogomis, ir gali paryškinti šokolado ar karamelės natą. Dar viena populiari kryptis yra deriniai su sūriais, kai keli lašai acto padeda išryškinti skonio kontrastus.

    Augant susidomėjimui amatininkiškais produktais, tokių actų kaina dažnai būna didesnė nei įprastų. Vis dėlto jų naudojama mažai, todėl vieno buteliuko pakanka ilgesniam laikui, o skonis tampa aiškiu patiekalo akcentu.

  • Vonioje darykite tai reguliariai: termostatinio dušo rankenėlė tarnaus gerokai ilgiau

    Vonioje darykite tai reguliariai: termostatinio dušo rankenėlė tarnaus gerokai ilgiau

    Termostatinis dušo maišytuvas turi reguliatorių, kuris automatiškai sumaišo šaltą ir karštą vandenį taip, kad srovės temperatūra išliktų stabili. Dažniausiai jis valdomas dviem rankenėlėmis: viena įjungia vandenį ir reguliuoja srovės stiprumą, kita leidžia tiksliai nustatyti norimą temperatūrą.

    Toks sprendimas patogus kasdienybėje, tačiau laikui bėgant judančios dalys gali pradėti veikti ne taip sklandžiai. Viena dažniausių priežasčių yra kalkės ir kitos mineralinės nuosėdos, kurios kaupiasi mechanizmo viduje ir didina trintį.

    Kaip suprasti, kad reikia patikrinti?

    Praktiškas įprotis, galintis prailginti maišytuvo tarnavimo laiką, yra periodiškai pasukti temperatūros rankenėlę iki galo per visą jos eigą. Taip galima įvertinti, ar mechanizmas juda tolygiai, ar nėra užsikirtimų.

    Jei jaučiamas pasipriešinimas, rankenėlė sukasi trūkčiodama, atsiranda per didelis laisvumas arba nustatyta temperatūra tampa sunkiai „pagaunama“, tai dažnai rodo viduje besikaupiančias nuosėdas. Kitas signalas gali būti vangus temperatūros pokytis, nors rankenėlė pasukta akivaizdžiai.

    Kodėl kalkės tampa problema?

    Kalkėjimas labiausiai pasireiškia ten, kur vanduo kietas, nes jame daugiau kalcio ir magnio druskų. Kaitinant vandenį ir jam garuojant, šios medžiagos lengviau nusėda ant paviršių, todėl termostatinio maišytuvo vidiniai kanalai bei kasetė ilgainiui gali apsinešti.

    Nuosėdos ne tik apsunkina rankenėlės sukimąsi, bet ir gali pabloginti temperatūros stabilumą. Jei mechanizmas dirba su didesne apkrova, didėja ir susidėvėjimo rizika, o tai ilgainiui gali baigtis brangesniu remontu.

    Ką daryti, jei rankenėlė stringa?

    Jeigu įtariama, kad kaltos kalkės, dažniausias sprendimas yra išvalyti nuo nuosėdų vidinę termostatinę kasetę ar galvutę. Paprastai tam reikia ją išimti ir pašalinti susikaupusias nuosėdas, tačiau konkretūs veiksmai priklauso nuo modelio, todėl svarbu vadovautis gamintojo instrukcija.

    Namuose žmonės dažnai naudoja actą ar citrinos rūgštį, tačiau tokios priemonės tinka ne visoms detalėms ir apdailoms. Netinkamai parinktas valiklis gali pažeisti sandarinimo elementus ar paviršius, todėl saugiausia rinktis gamintojo leidžiamą metodą arba tam skirtus nukalkinimo produktus.

    Jei nukalkinimas nepadeda, problema gali būti rimtesnė: susidėvėjusi kasetė, pažeisti sandarikliai ar kitos detalės. Tokiu atveju verta kreiptis į santechniką, nes neteisingas surinkimas ar per didelė jėga ardant gali sukelti nuotėkį ir didesnį gedimą.

  • Peče atidaryta 80-mečio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir dar nematyti kūriniai

    Peče atidaryta 80-mečio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir dar nematyti kūriniai

    Retrospektyva Zsolnay kultūros kvartale

    Vengrijos Pečo mieste, Zsolnay kultūros kvartale esančioje M21 galerijoje, atidaryta 80 metų sulaukusio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyvinė paroda. Ekspozicija lankytojams atvira iki 2026 metų lapkričio 8 dienos.

    Parodoje pristatoma apie 150 darbų, apimančių maždaug šešis kūrybos dešimtmečius. Kuratoriai žada platų žanrų ir technikų spektrą, leidžiantį nuosekliai sekti autoriaus idėjų ir formų kaitą.

    Nuo ankstyvųjų darbų iki šiandienos

    Paroda suskirstyta į devynias temines dalis ir aprėpia skirtingas raiškos formas – nuo tapybos bei grafikos iki erdvinių objektų, fotografijų ir emalio darbų. Toks išdėstymas leidžia ne tik pamatyti žinomiausius kūrinius, bet ir suprasti, kaip menininkas keitė priemones, reaguodamas į laikmetį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad greta plačiai reprodukuotų darbų rodomi ir anksčiau nepublikuoti kūriniai. Dalis jų siejami su autoriaus tarptautine patirtimi ir ankstesniais pristatymais Europos parodų erdvėse.

    Simboliai, kuriuose susiduria dvi sistemos

    Pinczehelyi kūryba dažnai aptariama kaip vizualus dialogas tarp politinių ženklų ir vartojimo kultūros simbolių. Dar prieš žlungant geležinei uždangai menininkas derino sovietinės sistemos insignijas su Vakarų gerovės vaizdiniais, taip formuodamas atpažįstamą, ironišką, bet tuo pačiu dokumentišką žvilgsnį į epochą.

    Ši tematika ypač aktuali šiandien, kai Europoje vėl aštrėja diskusijos apie propagandos mechanizmus, istorinių ženklų reikšmes ir jų naudojimą viešojoje erdvėje. Tokios parodos tampa ne vien kultūriniu įvykiu, bet ir proga per meną kalbėti apie atmintį bei tapatybę.

    „Europos meno aplinkoje esu žinomas kaip žmogus, kuris ankstesniu socialistiniu laikotarpiu dirbo su tokiais simboliais kaip kūjis ir pjautuvas, grindinio akmuo ir žvaigždė. Vienas tokių darbų yra mano ikoniškas kūrinys su kūju ir pjautuvu, kurį čia galite pamatyti“, – sakė Sándoras Pinczehelyi.

    Menininkas yra pelnęs Vengrijoje reikšmingą Munkácsy premiją, jam suteikti nuopelnų ir meistriškumo titulai, dažnai skiriami už išskirtinį indėlį į nacionalinę kultūrą. Peče surengta ekspozicija pateikiama kaip vienas išsamiausių bandymų vienoje vietoje aprėpti jo kūrybos visumą.

  • Bad Bunny triumfuoja „Emmy“ apdovanojimuose: 7 statulėlės už Super Bowl LX pertraukos šou

    Bad Bunny triumfuoja „Emmy“ apdovanojimuose: 7 statulėlės už Super Bowl LX pertraukos šou

    7 „Emmy“ už Super Bowl šou

    Puerto Riko atlikėjas Bad Bunny Los Andžele surengtuose „Creative Arts Emmy“ apdovanojimuose pelnė septynias statulėles už Super Bowl LX rungtynių pertraukos pasirodymą. Šie techninių ir kūrybinių kategorijų apdovanojimai tradiciškai įteikiami prieš pagrindinę televizijoje transliuojamą „Emmy“ ceremoniją.

    Bad Bunny pasirodymas tapo vienu ryškiausių vakaro akcentų, o jo šou įvertinimas sustiprino tendenciją, kad didžiausios sporto transliacijos vis dažniau varžosi su aukščiausio lygio televizijos produkcija. Super Bowl pertraukos šou pastaraisiais metais vertinami ne tik pagal žiūrimumą, bet ir pagal režisūrą, garsą, šviesas bei choreografiją.

    Super Bowl LX šou, kurio oficialus pavadinimas yra The Apple Music Super Bowl LX Halftime Show Starring Bad Bunny, dar iki apdovanojimų buvo išskirtas nominacijų skaičiumi. Skelbiama, kad jis surinko devynias nominacijas ir taip pagerino ankstesnį šio formato rekordą.

    Įvertinta režisūra, garsas ir choreografija

    Televizijos akademija apdovanojo šou už muzikos režisūrą, choreografiją, techninę režisūrą, šviesų dizainą, garso suvedimą ir režisūrą specialiajai programai. Tokios kategorijos dažnai nematomos žiūrovui, tačiau būtent jos lemia, ar milžiniško masto tiesioginė transliacija skamba ir atrodo nepriekaištingai.

    Prie pertraukos šou sėkmės prisidėjo didelė kūrybinė komanda, kuriai tenka užduotis vienu metu suvaldyti stadiono scenografiją, televizijos kamerų darbą ir tiesioginio eterio rizikas. Tokios produkcijos planuojamos mėnesius, o sprendimai dažnai priimami sekundžių tikslumu.

    Apdovanojimas ir už „Saturday Night Live“

    Bad Bunny šių metų „Emmy“ kontekste išsiskyrė ne vien sporto renginio scena. Skelbiama, kad „Saturday Night Live“ epizodas, kurį jis vedė 2025 metų pabaigoje, buvo įvertintas už grimą pramogų, negrožinės ar realybės televizijos kategorijoje.

    Šis įvertinimas dar kartą parodo atlikėjo universalumą ir jo augančią įtaką JAV pramogų industrijoje, kurioje sėkmę vis dažniau lemia gebėjimas būti matomam skirtinguose formatuose. Be muzikos, didelę reikšmę įgyja pasirodymai televizijoje, platformose ir didžiuosiuose gyvuose renginiuose.

    Pagrindinė „Emmy“ apdovanojimų ceremonija numatyta rugsėjo 14 dieną Los Andžele, „Peacock Theater“ salėje. „Creative Arts Emmy“ apdovanojimai laikomi svarbia įžanga, nes juose įvertinamas didelės dalies televizijos turinio kūrybinis ir techninis meistriškumas.

  • Rudens kultūros savaitė Europoje: Bayeux gobelenas Londone, Cattelan paroda ir naujos premjeros

    Rudens kultūros savaitė Europoje: Bayeux gobelenas Londone, Cattelan paroda ir naujos premjeros

    Rudens sezonas Europoje įsibėgėja, o kartu daugėja ir ryškesnių kultūros įvykių, pritraukiančių ne tik vietos publiką, bet ir turistus. Šią savaitę išsiskiria istorinis Bayeux gobeleno rodymas Londone, nauja Maurizio Cattelan paroda Berlyne ir kelios didelio dėmesio sulaukiančios kino bei muzikos premjeros.

    Kultūros institucijos vis dažniau siekia pasiūlyti retai matomų eksponatų ar specialiai šiam laikotarpiui kurtų programų, nes ruduo tradiciškai laikomas aktyviausiu parodų ir scenos menų sezonu. Lankytojams tai reiškia daugiau progų vienoje kelionėje suderinti muziejus, kiną ir koncertus.

    Parodos ir išskirtiniai eksponatai

    Berlyne, Neue Nationalgalerie, pradedama Maurizio Cattelan paroda Night, veiksianti nuo rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų kovo 7 dienos. Italų menininkas plačiai žinomas dėl provokuojančių, neretai humoru paremtų kūrinių, kurie kelia klausimus apie istorijos atmintį, smurtą, kaltę ir visuomenės veidmainystę.

    Šios parodos ašis siejama su įtampa tarp nekaltumo ir agresijos, o kuratoriai žada tiek svarbiausių autoriaus darbų, tiek naujų kūrinių. Tokios apimties Cattelan pristatymai paprastai sukelia diskusijas ir gerokai padidina muziejaus lankomumą, todėl bilietus verta planuoti iš anksto.

    Dar vienas savaitės akcentas Londone, British Museum: čia nuo rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų liepos 11 dienos rodomas Bayeux gobelenas. Tai vienas garsiausių viduramžių pasakojimo kūrinių Europoje, vaizduojantis įvykius, atvedusius į 1066 metų Hastingso mūšį ir normanų užkariavimą Anglijoje.

    Gobeleno atvykimas į Jungtinę Karalystę laikomas istoriniu, nes jis ten beveik tūkstantį metų nebuvo viešai eksponuotas. Muziejams tokie tarptautiniai skolinimai yra ir prestižo klausimas, ir sudėtingas logistikos bei konservavimo projektas: tekstilės eksponatai itin jautrūs šviesai, temperatūros svyravimams ir vibracijai.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino repertuare rugsėjo 11 dieną startuoja Practical Magic 2, tęsiantis 1990-ųjų pabaigos filmo istoriją apie seseris, kurių meilę lydi šeimos prakeiksmas. Tęsinys remiasi Alice Hoffman kūryba ir grįžta prie nostalgiškos, rudeniškos atmosferos, kuri pastaraisiais metais vėl tapo komerciškai patraukli kino studijoms.

    Serialų platformose dėmesio sulaukia Netflix naujiena Crew Girl, pasirodanti rugsėjo 10 dieną. Siužetas sukasi apie paauglę sportininkę, atsidūrusią naujoje bendruomenėje ir bandančią iš naujo susikurti tapatybę, kai praeities skandalas paveikia visą šeimą.

    Muzikos mėgėjams rugsėjo 10 dieną žada naujieną britų grupė Bloc Party, išleidžianti albumą Anatomy of a Brief Romance. Grupės kūryboje šiame leidinyje ryškėja asmeniškesnės temos, o šiuolaikinėje rinkoje tai dažnai tampa vienu svarbiausių veiksnių, skatinančių albumų klausymąsi ir aptarimą socialiniuose tinkluose.

    Kultūros kalendorius rodo, kad rudenį Europos miestai vėl grįžta prie intensyvaus parodų ir premjerų tempo. Jei planuojama kelionė, tokie renginiai dažnai tampa patogia atrama maršrutui, ypač kai vienu metu galima aplankyti ir didelę parodą, ir retą istorinį eksponatą.

  • Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dainininkės Dolly Parton sesuo Stella Parton viešai pasmerkė socialiniuose tinkluose plintantį DI generuojamą turinį, pasirodžiusį po garsios kantri muzikos žvaigždės mirties. Pasak jos, šeima pastarosiomis savaitėmis patiria didelį spaudimą, o viešojoje erdvėje daugėja „šiukšlių“ ir klaidinančių įrašų.

    Stella Parton teigė, kad užuojauta ir palaikymas iš dalies visuomenės yra nuoširdūs, tačiau kartu šeima susiduria su nejautrumu iš nepažįstamų žmonių. Ji pabrėžė, kad gedėjimas kiekvienam artimajam yra asmeniškas procesas, kuriam trukdo nuolatinis triukšmas internete.

    „Pirmiausia noriu padėkoti tiems, kurie šiuo metu parodė nuoširdų palaikymą ir meilę mūsų šeimai“, – rašė Stella Parton.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į reiškinį, kuris pastaraisiais metais vis dažniau paliečia žinomų žmonių artimuosius: po mirties staiga suaktyvėja anoniminės paskyros, pradedami platinti išgalvoti pasakojimai, tariamos citatos ar net suklastotos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Tokie įrašai neretai siekia išnaudoti emocijas, pritraukti peržiūras ir reklamos pajamas.

    „Dėl to, kad gyvenome viešumoje, esame priversti taikstytis su nepažįstamų žmonių spaudimu ir nejautrumu. Kasdien skelbiama daugybė DI sukurto ir beprasmio turinio, o tai sunku tiek priimti, tiek ignoruoti“, – pridūrė ji.

    Stella Parton kritikavo ir tuos, kurie, jos žodžiais, kasdien užsiima kitų žmonių netekčių ir tragedijų išnaudojimu. Ji perspėjo, kad dezinformacijos banga dažniausiai greitai persimeta prie kitos temos, tačiau artimiesiems palieka ilgalaikes pasekmes.

    Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojama, kad DI įrankiais kuriami įtikinami klastojimai tampa lengvai pagaminami ir greitai išplatinami. Tai apima tiek suklastotas nuotraukas, tiek imituojamą balsą ar vaizdo įrašus, todėl visuomenei tampa sunkiau atskirti, kas yra autentiška, o kas sukurta dirbtinai.

    Stella Parton ragino gerbėjus išlaikyti pagarbą ir daugiau atjautos, primindama Dolly Parton palikimą ir jos darytą įtaką žmonėms. Anot jos, sesers gyvenimas gali būti pavyzdys tolerancijai ir pagarbiam elgesiui, o ne proga varžytis kandžiais komentarais ar dalintis suklastotu turiniu.

    „Naudokite mano sesers gyvenimą kaip tolerancijos ir pagarbos pavyzdį“, – rašė Stella Parton.

    Skelbiama, kad Dolly Parton mirė būdama 80 metų po trumpos kovos su vėžiu. Po dainininkės mirties pasipylė gerbėjų ir žinomų žmonių pagerbimai, tačiau kartu viešojoje erdvėje ėmė plisti ir klaidinantys, DI sugeneruoti įrašai bei spekuliacijos.

    Žiniasklaidoje taip pat aptartas atvejis, kai JAV politikas Donaldas Trumpas sulaukė kritikos dėl socialiniuose tinkluose paskelbto DI sukurto vaizdo, kuriame jis vaizduojamas šalia Dolly Parton. Kritikai tokį įrašą vertino kaip nederamą bandymą pasinaudoti mirusios atlikėjos vardu.

    Dolly Parton buvo palaidota privačioje ceremonijoje Nešvilyje, Woodlawn Memorial Park kapinėse, šalia vyro Carlo Deano, su kuriuo ji praleido apie 60 metų. Šeima pabrėžė, kad atsisveikinimas vyko artimųjų rate.

  • Portugalijos festivalyje dėl Jerry Seinfeldo kilęs boikotas: vietos atlikėjai masiškai traukiasi

    Portugalijos festivalyje dėl Jerry Seinfeldo kilęs boikotas: vietos atlikėjai masiškai traukiasi

    Portugalijoje startuojantis Lisabonos tarptautinis humoro festivalis „Commedia a La Carte Fest“ prieš pirmąjį renginį atsidūrė skandalo centre: dalis vietos kūrėjų paskelbė atsisakantys pasirodymų ir dalyvavimo. Protesto taikiniu tapo festivalio pagrindinė žvaigždė, JAV komikas Jerry Seinfeldas, viešai reiškiantis paramą Izraeliui kare Gazos Ruože.

    Apie pasitraukimą socialiniuose tinkluose pranešė aktorė Inês Aires Pereira, kurios pasirodymas „Namastê“ buvo išbrauktas iš programos. Ji teigė, kad vienas iš festivalio vardų „nuosekliai gina idėjas ir veiksmus, kuriuos laikau nepateisinamais“, taip pat pabrėžė, kad, jos vertinimu, „negalima relativizuoti ar normalizuoti genocido“.

    „Negalime relativizuoti ar normalizuoti genocido“, – sakė Inês Aires Pereira.

    Šeštadienį pasitraukimą paskelbė ir komikų duetas „Cebola Mol“, kurį sudaro Eduardo Madeira ir Filipe Homem Fonseca. Nors jų įrašuose taip pat nebuvo tiesiogiai įvardytas Jerry Seinfeldas, iš konteksto buvo aišku, kad sprendimas siejamas su tuo pačiu ginču.

    „Teisingumą, laisvę ir džiaugsmą su jumis švęsime kitą kartą“, – sakė „Cebola Mol“.

    Organizatorių paskelbtuose pranešimuose matyti, kad be minėtų vardų dalyvavimo atsisakė ir daugiau Portugalijos scenos atstovų. Tarp jų įvardijami grupė Conjunto Cuca Monga, komikas Pedro Tochas bei vizualiojo meno kūrėjas Vhils (Alexandre Farto), kurio teigimu, jo vardas buvo panaudotas festivalio plakatuose, tačiau po prašymo pašalintas.

    Festivalis planuojamas 2026 metų spalio 29 dieną – lapkričio 1 dieną, o Jerry Seinfeldo pasirodymas numatytas lapkričio 1 dieną MEO arenoje Lisabonoje. Bilietų kainos, skelbiama, prasideda nuo 60 eurų ir siekia apie 250 eurų, dalis vietų jau išparduota.

    Kas kursto boikotą?

    Šio ginčo šaknys siejamos su Jerry Seinfeldo viešais pasisakymais po 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių Izraelyje, kai „Hamas“ užpuolė civilius, o dalis žmonių buvo paimti įkaitais. Vėliau komikas viešai susitiko su pagrobtųjų artimaisiais ir aiškiai stojo Izraelio pusėn, nors anksčiau dešimtmečius vengdavo politinių pareiškimų.

    Jo pozicija ypač išryškėjo po pastaraisiais metais nuskambėjusių palyginimų, kurie sukėlė pasipiktinimą pro palestinietiškose bendruomenėse. Dėl to socialiniuose tinkluose ėmė daugėti raginimų boikotuoti renginį ir spaudimo festivalio organizatoriams peržiūrėti programą.

    Gazos Ruože besitęsiantis karas yra vienas labiausiai kultūros ir pramogų pasaulį poliarizuojančių konfliktų: menininkai vis dažniau renkasi viešas pozicijas, o festivaliai bei salės atsiduria tarp dviejų ugnių. Tokiose situacijose sprendimai neretai tampa ne vien reputacijos, bet ir saugumo bei komercinės rizikos klausimu.

    Organizatorių pozicija ir programa

    Kol kas festivalio organizatoriai viešai nepaskelbė, kad keistų pagrindinę sudėtį ar persvarstytų Jerry Seinfeldo dalyvavimą. Programoje toliau minimi ir kiti žinomi vardai, o oficialių pranešimų apie atšaukimų bangos pasekmes renginio planams nepateikta.

    Ekspertai pastebi, kad tokie boikotai dažnai turi dvi kryptis: viena vertus, jie gali paskatinti organizatorius peržiūrėti komunikaciją ir vertybines gaires, kita vertus, didina dėmesį pačiam renginiui ir gali suaktyvinti bilietų paklausą tarp publikos, kuri boikotui nepritaria. Artėjant festivalio datai lemiamu veiksniu taps tai, ar pasitraukimų daugės ir ar bus pateikta aiški organizatorių reakcija.

  • Ką skirtingoms kartoms davė „Disney“ pasakos: SWPS tyrimas atskleidė, kas išlieka iki suaugystės

    Ką skirtingoms kartoms davė „Disney“ pasakos: SWPS tyrimas atskleidė, kas išlieka iki suaugystės

    „Disney“ pasakos dažnai laikomos vaikams skirtu turiniu, tačiau jų perteikiamos idėjos neretai „keliauja“ kartu su žiūrovu iki pat suaugystės. Lenkijos SWPS universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tai, ką vėliau prisimename, dažniausiai nėra siužeto detalės, o emocijos ir vertybės.

    Tyrimo duomenimis, 84 proc. suaugusių lenkų vaikystėje reguliariai žiūrėjo „Disney“ filmus ir animaciją, o 82 proc. prisipažino iki šiol jiems jaučiantys simpatiją. Tai reiškia, kad šis prekės ženklas Lenkijoje tapo bendra kelių kartų patirtimi, nepaisant skirtingų laikmečių ir medijų įpročių.

    Kokias vertybes žmonės įvardija?

    Dažniausiai su „Disney“ siejamos vertybės – draugystė ir ištikimybė: jas paminėjo 46 proc. respondentų. Toliau rikiavosi gėrio pergalė prieš blogį (43 proc.), sunkumų įveikimas (32 proc.) ir šeima (31 proc.).

    Įdomu tai, kad tokie tikslai kaip pinigai, šlovė ar prestižas tarp dažniausiai minimų asociacijų beveik neatsirado. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad daugeliui „Disney“ istorijos pirmiausia siejasi su santykiais, gerumu, asmeniniu augimu ir atsakomybe.

    Kodėl kartoms svarbūs skirtingi akcentai?

    Nors pagrindinės vertybės panašios, skirtingos kartos iš tų pačių istorijų išsineša nevienodus akcentus. Kūdikių bumo karta dažniau pabrėžė teisingumo jausmą ir aiškią moralinę tvarką: 54 proc. jų kaip svarbią vertybę įvardijo gėrio pergalę prieš blogį.

    X karta dažniau siejo „Disney“ su branda, atsakomybe ir gebėjimu susidoroti su sunkumais, o daliai šios kartos žiūrovų filmai tapo ir langu į Vakarų kultūrą. Tuo metu tūkstantmečio karta labiau išskyrė autentiškumą, savęs priėmimą ir laisvę gyventi pagal savo taisykles.

    Ryškiausias lūžis matomas Z kartos atsakymuose. Savęs priėmimą paminėjo 29 proc. Z kartos respondentų, kai tarp vyriausiųjų tai darė tik 12 proc., o svajonių siekimą Z karta įvardijo gerokai dažniau nei kūdikių bumo karta – atitinkamai 38 proc. ir 14 proc.

    Tuo pačiu jauniausi dalyviai rečiau akcentavo tradicinę schemą, kad gėris visada nugali blogį: tai paminėjo 24 proc. Z kartos atstovų, palyginti su 54 proc. vyriausių respondentų. Tyrimo interpretacija paprasta: herojaus pergalė šiandien vis dažniau siejama ne su „tvarkos atkūrimu“, o su teise pasirinkti savo tapatybę ir kelią.

    Ar klasika praranda reikšmę?

    Tyrimas rodo, kad net ir turėdami beveik neribotą turinio pasirinkimą, jauniausi žiūrovai neskuba atsisakyti klasikos. 87 proc. visų respondentų norėtų, kad „Disney“ puoselėjamos vertybės išliktų: 45 proc. pasisako už jų išsaugojimą be pokyčių, o 42 proc. norėtų klasikinį vertybių rinkinį derinti su šiuolaikiniais akcentais.

    Tik 4 proc. apklaustųjų mano, kad „Disney“ turėtų visiškai prisitaikyti prie dabartinių socialinių tendencijų. Tai leidžia suprasti, kad auditorija labiau tikisi atnaujinto pasakojimo būdo, bet ne vertybių „perkrovimo“.

    Galiausiai, pasak tyrimo, būtent dėl šio universalumo „Disney“ ir sujungia kartas: vieni prisimena teisingumą, kiti – atsakomybę, dar kiti – autentiškumą ar savirealizaciją. Tačiau po skirtingais žodžiais dažniausiai slypi tas pats branduolys – draugystė, šeima, drąsa, gerumas ir atkaklumas.

  • Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis pareiškė, kad Atėnai nesvarstys jokių susitarimų, kurie reikštų užsienio nuosavybės pripažinimą Partenono skulptūroms. Jo teigimu, Graikija „neskolinsis“ to, kas, jos įsitikinimu, yra neatskiriama šalies kultūros paveldo dalis.

    Apie tai Mitsotakis kalbėjo Salonikuose, dalyvaudamas Graikijos ir Bulgarijos istorinių relikvijų apsikeitimo ceremonijoje. Renginio kontekstas, anot jo, primena esminį principą: paminklai ir istoriniai artefaktai neturėtų būti vertinami kaip karo grobis ar atsitiktinių istorinių aplinkybių įkaitai.

    „Mano šalis nesutiks su susitarimais, kurie reikštų svetimos nuosavybės pripažinimą, ir neskolinsis tariamai savo pačios lobynų“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Premjeras pabrėžė, kad Partenono skulptūros nėra vien muziejiniai objektai, o gyvas ryšys su kultūriniu kraštovaizdžiu, kuriame jos atsirado. Jo teigimu, Partenono atvejis yra išskirtinis, nes kalbama apie vientiso kūrinio estetinį ir prasminį integralumą.

    Partenono skulptūrų klausimas daugiau kaip du šimtmečius išlieka viena aštriausių kultūros paveldo grąžinimo temų Europoje. Dalis skulptūrų, XIX amžiaus pradžioje išgabentų iš Atėnų, saugoma Londone Britų muziejuje, o Graikija nuosekliai siekia jų sugrąžinimo ir eksponavimo Akropolio muziejuje.

    Relikvijų apsikeitimas su Bulgarija

    Salonikuose vykusi ceremonija buvo skirta Graikijos ir Bulgarijos susitarimui dėl abipusio istorinių artefaktų ir antropologinės medžiagos perdavimo įgyvendinti. Dokumentai pasirašyti dalyvaujant Graikijos premjerui ir Bulgarijos prezidentui Rumenui Radevui, įforminant perdavimo ir priėmimo protokolus.

    Bulgarijos vadovas renginyje akcentavo, kad abi šalys per pastaruosius dešimtmečius sustiprino politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Pasak Radevo, susitarimai padeda „palikti praeities šešėlius“ ir kurti abipuse pagarba paremtą partnerystę.

    „Bendros pastangos leido mums palikti praeities šešėlius ir sukurti abipusės pagarbos bei draugystės santykius“, – sakė Rumenas Radevas.

    Pagal susitarimą Bulgarijai perduodami palaikai, priskiriami carui Samueliui, vienam ryškiausių Pirmosios Bulgarijos imperijos valdovų. Jie siejami su archeologiniais radiniais Prespos regione ir pastaraisiais metais buvo saugomi Salonikuose, Bizantijos kultūros muziejuje.

    Tuo pat metu Graikija atgauna 48 bažnytinius artefaktus, kurie, kaip skelbiama, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išvežti Bulgarijos kariuomenės iš šiaurės Graikijos vienuolynų ir bažnytinių institucijų. Nurodoma, kad šie objektai buvo paimti 1917 metais ir daugiau nei šimtmetį laikyti Bulgarijoje, taip pat eksponuoti Nacionaliniame istorijos muziejuje Sofijoje.

    Graikijoje grįžtantys artefaktai laikinai pristatomi Bizantijos kultūros muziejuje iki 2026 metų lapkričio 5 dienos, o vėliau turėtų būti sugrąžinti į vietas, iš kurių buvo paimti. Šis etapas laikomas ilgų derybų rezultatu, kurį vainikavo abiejų šalių kultūros ministerijų pasirašytas susitarimo memorandumas.

    Kodėl šis precedentas svarbus

    Kultūros paveldo grąžinimas pastaraisiais metais vis dažniau tampa tarptautinės politikos ir muziejų praktikos tema. Valstybės ir institucijos ieško modelių, kaip spręsti istorinių neteisybių klausimus: nuo nuolatinio grąžinimo iki ilgalaikių paskolų ar bendrų ekspozicijų.

    Mitsotakio pasisakymai rodo, kad Graikija siekia sprendimo, kuris būtų grindžiamas ne techniniais kompromisais, o nuosavybės ir vientisumo pripažinimu. Atėnų pozicija išlieka aiški: Partenono skulptūrų klausimas, jų vertinimu, yra ne tik teisinis ginčas, bet ir moralinis bei kultūrinis įsipareigojimas.

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.