Category: Kultūra

  • Robyn „Euroviziją“ pavadino gėdinga: po ABBA jos beveik nebežiūri

    Robyn „Euroviziją“ pavadino gėdinga: po ABBA jos beveik nebežiūri

    Švedų popmuzikos žvaigždė Robyn viešai itin aštriai įvertino „Eurovizijos“ dainų konkursą – jį pavadino „š…“ ir „gėdingu“.

    Savo nuomonę dainininkė išsakė komikės ir aktorės Amy Poehler tinklalaidėje „Good Hang“, kur kalbėjo apie tai, ką jaučia žiūrėdama konkursą.

    Robyn teigė, kad „Eurovizijos“ patrauklumas jai sumažėjo po ABBA laikų. Ši grupė konkursą laimėjo 1974 metais su daina „Waterloo“.

    Nors Švedija turi įspūdingą „Eurovizijos“ istoriją ir konkursą yra laimėjusi šešis kartus, Robyn pripažino dažnai susigėstanti dėl to, ką mato ekrane.

    „Po to jaučiuosi perstimuliuota“

    Kalbėdama tinklalaidėje atlikėja aiškino, kad dabar „Eurovizijos“ beveik nebežiūri, o vienas iš paminėtų lūžio taškų jai – laikai, kai konkurse dalyvavo ABBA.

    Ji pasakojo, kad kartais konkursą žiūri su amerikiečiais draugais, o vienas jų net esą prisidengia akis antklode, nes žiūrėti „per daug gėda“.

    Robyn pabrėžė, kad po peržiūros jaučiasi blogai: ją esą pernelyg „perstimuliuoja“ vaizdas ir garsas, todėl patirtis būna nemaloni.

    „Eurovizijai“ pastaraisiais metais tenka kritika

    Tekste pažymima, kad Robyn nėra vienintelė, kritikuojanti konkursą: „Eurovizija“ ne kartą sulaukė priekaištų dėl Izraelio dalyvavimo ir politinio spaudimo.

    Minima, kad Nyderlandų visuomeninis transliuotojas NPO persvarstė anksčiau priimtą sprendimą grįžti į konkursą, o Airija jau yra paskelbusi nedalyvausianti „Eurovizijoje 2027“.

    Čekijos visuomeninis transliuotojas taip pat pasitraukė iš „Eurovizijos 2027“, šį sprendimą argumentuodamas biudžeto mažinimu.

    Skelbiama, kad 2026 metų konkursą žiūrėjo 131 mln. žiūrovų – 35 mln. mažiau nei metais anksčiau. „Eurovizija 2027“ turėtų vykti Bulgarijos mieste Burgase gegužės 15 dieną.

  • Po mirties išgarsėjusio José Pinhal dainos iššlavė bilietus į Porto ir Lisabonos koliziejus

    Po mirties išgarsėjusio José Pinhal dainos iššlavė bilietus į Porto ir Lisabonos koliziejus

    Portugalijoje netikėtai atgimė 9-ojo dešimtmečio atlikėjo José Pinhal muzika: po mirties išgarsėjusios dainos išpardavė koncertus Porto ir Lisabonos koliziejų salėse.

    Kaip rašo „Euronews“, Pinhalas gimė Santa Cruz do Bispo (Matosinhos) miestelyje, 1980-aisiais dainavo šokių ir naktinių klubų scenoje Portugalijos šiaurėje, tačiau plačiajai publikai liko beveik nežinomas.

    Atlikėjo gyvenimas baigėsi tragiškai: jis žuvo autoavarijoje 1993 metais, grįždamas iš pasirodymo. Jam buvo 41-eri, o apie jo muziką tuo metu žinojo tik labai siauras ratas.

    Situacija pasikeitė gerokai vėliau, kai Porto fotografas ir muzikinių retenybių kolekcionierius Paulo Cunha Martins išgavo netikėtą radinį – dvi dulkėmis aptrauktas kasetes, rastas bute, kuriame anksčiau buvo muzikos agento biuras.

    Viskas prasidėjo nuo dviejų kasečių

    Iš pradžių įrašai skambėjo tik draugų rate, tačiau po kelerių metų José Pinhal dainos pateko į internetą ir, atsiradus „YouTube“, tapo virusiniu reiškiniu.

    Viena iš dainų – „Tu És a Que Eu Quero (Tu Não Prendas o Cabelo)“ – pradėta niūniuoti visoje šalyje, o atlikėjo istorija pasiekė ir tarptautinę auditoriją. Vėliau pasirodė ir dokumentinis filmas „A Vida Dura Muito Pouco“ (rež. Dinis Leal Machado).

    Ilgai išliko ir esminė mįslė – kas iš tiesų buvo José Pinhal. Daugiau atsakymų atsirado 2016 metais, kai po internete išplatintu vaizdo įrašu komentarą paliko jo vienintelė dukra Marina Pinhal.

    Duoklės grupė sceną uždarė po dešimtmečio

    Tais pačiais 2016 metais gimė ir duoklės projektas „José Pinhal Post-Mortem Experience“. Iš pradžių tai buvo sumanyta kaip vienkartinis pasirodymas, tačiau idėja virto dešimtmetį trukusiu reiškiniu.

    Grupės nariai – alternatyvios scenos muzikantai – per dešimt metų sugrojo dešimtyse vietų visoje Portugalijoje, o pabaigai pasirinko simbolišką finalą: koncertus Porto ir Lisabonos koliziejų salėse.

    Vienas iniciatorių, gitaristas João Sarnadas, sakė, kad pirmą kartą išgirdęs Pinhalą pajuto, jog tai – kažkas unikalaus, net jei muzika telpa į romantiškos šokių muzikos kontekstą.

    Kodėl Pinhalas sužavėjo naują auditoriją

    Scenoje José Pinhal įvaizdį atkūręs vokalistas Bruno Martins, prisistatantis Bruno de Seda vardu, pabrėžė, kad labiausiai įstrigo atlikėjo balsas ir atsidavimas dainoms. Jis taip pat sąmoningai atkartojo ir ryškų, „labiau 80-ųjų būti neįmanoma“ stilių.

    Pasak istorijos herojų, publiką traukė ne techninis tobulumas, o autentiškumas: Pinhalas nedangstė stipraus šiaurietiško akcento, kartais dainuodavo netiksliai, bet visada su aistra ir be bandymo teisintis dėl to, kas yra.

    Vis dėlto straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į kitą faktą: dalis jo žinomiausių dainų buvo to meto brazilų ir ispanų kūrinių versijos. Tai netrukdė sukurti legendai, kurią naujoji karta atrado jau skaitmeninėje eroje.

    Per atsisveikinimo koncertą pirmose eilėse, kaip ir dažnai anksčiau, buvo Marina Pinhal. Ji pripažino, kad finalas kelia dvejopus jausmus – dėkingumą už tęstą tėvo muzikos kelionę ir liūdesį, kad projektas baigiasi būtent salėje, kurioje jis pats svajojo kada nors dainuoti.

  • Darth Vaderio šviesos kardas „Žvaigždžių karų“ aukcione parduotas už beveik 4,5 mln. eurų

    Darth Vaderio šviesos kardas „Žvaigždžių karų“ aukcione parduotas už beveik 4,5 mln. eurų

    JAV surengtame „Žvaigždžių karų“ kolekcionuojamų daiktų aukcione rekordą pasiekė Darth Vaderio šviesos kardas – jis parduotas už beveik 4,5 mln. eurų.

    Kaip praneša „Euronews“, tai rekvizitas, naudotas filmuose „Star Wars: Episode V – The Empire Strikes Back“ (1980) ir „Star Wars: Episode VI – Return of the Jedi“ (1983).

    Šiuo šviesos kardu buvo filmuota viena garsiausių sagos scenų – dvikova Debesų mieste, kur Vaderis Lukui Skywalkeriui ištaria: „Aš esu tavo tėvas“.

    Aukcioną rengusi „Heritage Auctions“ nurodo, kad pardavimas tapo pasauliniu rekordu tiek „Žvaigždžių karų“ kolekcionuojamiems daiktams, tiek ekrane naudotam šios sagos rekvizitui.

    Gerokai viršijo prognozes

    Aukcionininkai tikėjosi, kad šis eksponatas bus parduotas už daugiau nei 1 mln. JAV dolerių, tačiau galutinė kaina išaugo iki 4,875 mln. JAV dolerių.

    Publikacijoje ši suma įvardijama kaip maždaug 4,4 mln. eurų, o antraštėje pabrėžiama – beveik 4,5 mln. eurų.

    Skelbiama, kad kardas buvo vienas iš 27 šviesos kardų rekvizitų, pasiūlytų tame pačiame aukcione.

    „Tarsi Šventasis Gralis“ kolekcionieriams

    „Heritage Auctions“ Holivudo ir pramogų skyriaus vyresnysis direktorius Brianas Chanesas teigė, kad šis Darth Vaderio kardas „Žvaigždžių karų“ kolekcionieriui yra tarsi „Šventasis Gralis“.

    Aukciono rezultatas taip pat aplenkė ankstesnius rekordinius pardavimus: publikacijoje minima 3,75 mln. JAV dolerių suma, pasiekta liepą, ir pernai fiksuotas 3,6 mln. JAV dolerių pardavimas.

    Artėjant 50-mečiui – nauji akcentai

    Primename, kad 2027 metais sueis 50 metų nuo pirmojo „Žvaigždžių karų“ filmo „Star Wars: Episode IV – A New Hope“ (1977) pasirodymo.

    Ruošiantis šiai sukakčiai, filmas pirmą kartą buvo įgarsintas valų kalba (Cymraeg).

  • Azerbaidžanas EPC viršūnių susitikime žada didinti energijos tiekimą Europai

    Azerbaidžanas EPC viršūnių susitikime žada didinti energijos tiekimą Europai

    Azerbaidžanas planuoja didinti ir įvairinti energijos tiekimą Europai, o apie tai per 9-ąjį Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikimą Dubline pranešė šalies prezidentas Ilhamas Alijevas.

    Kaip skelbia „Euronews“, Baku siekia plėsti tiekimą už dabartinių 10 Europos Sąjungos valstybių narių ribų ir kalba apie ilgalaikius kontraktus bei platesnį bendradarbiavimą su ES.

    Susitikime I. Alijevas taip pat aptarė santykius su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa. Pastarasis teigė, kad naujų derybų dėl ES ir Azerbaidžano susitarimo atnaujinimas yra gera žinia piliečiams.

    Azerbaidžano ir ES strateginė partnerystė energetikos srityje buvo įkurta 2022 metais. Ši tema Europoje ypač jautri dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir alternatyvų paieškos.

    Energija: dujos ir atsinaujinantys šaltiniai

    I. Alijevas nurodė, kad Azerbaidžanas padidino dujų tiekimą Europos Sąjungai nuo 8 mlrd. iki 13 mlrd. kubinių metrų. Pasak jo, tai sudaro beveik pusę viso Azerbaidžano eksporto, o atradus naujų telkinių planuojama auginti tiekimą dar labiau.

    Prezidentas taip pat akcentavo, kad dujotiekis nuo Baku iki Italijos, kertantis septynių šalių teritorijas, šiuo metu veikia visu pajėgumu. Per jungtis Bulgarijoje dujos pasiekia 10 ES valstybių narių, o Azerbaidžanas ketina toliau didinti transportuojamus kiekius.

    Be dujų, bendradarbiavimas krypsta ir į atsinaujinančią energetiką. I. Alijevas priminė susitarimą su Sakartvelu, Turkija ir Bulgarija dėl atsinaujinančios energijos eksporto į Europos rinkas.

    Transporto projektai ir „Vidurinis koridorius“

    Susitikimuose Dubline buvo kalbama ir apie transporto jungčių plėtrą. A. Costa ir I. Alijevas teigė, kad netrukus turėtų būti užbaigtas Europos Sąjungos vertinimas dėl Nachičevanės geležinkelio projekto.

    Kartu aptartos platesnės junglumo iniciatyvos, susijusios su vadinamuoju „Viduriniu koridoriumi“ – maršrutu, jungiančiu Aziją ir Europą per Pietų Kaukazą bei Vidurinę Aziją Juodosios jūros kryptimi.

    A. Costa taip pat pakvietė I. Alijevą atvykti į Briuselį tęsti diskusijų apie Azerbaidžano vaidmenį Europos energetikos tiekimo ir saugumo klausimais.

    Susitarimai su JK, Ukraina ir derybos su Armėnija

    Dublino susitikimo metu Azerbaidžano prezidentas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją. Joje numatytos kryptys – gynybos ir saugumo bendradarbiavimas, prekybos ir investicijų plėtra, atsinaujinanti energetika, infrastruktūra, taip pat dirbtinis intelektas ir pažangios technologijos.

    Taip pat vyko I. Alijevo pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Skelbiama, kad aptarta skubi parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai artėjant žiemai ir pokario atstatymo planai.

    V. Zelenskis pranešė, kad pagal vadinamąjį „dronų susitarimą“ pasirašyti kontraktai ir siekiama didinti užsakymus. Taip pat nurodyta, kad teikiamas 1,35 mln. eurų vertės skubios paramos paketas Ukrainos elektros tinklui – įranga ir generatoriai.

    Azerbaidžanas teigia, jog bendra humanitarinė pagalba Ukrainai pasiekė 48 mln. eurų, daugiausia orientuojantis į civilinę energetikos infrastruktūrą ir medicininę reabilitaciją.

    Galiausiai, I. Alijevas susitiko ir su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Pranešama, kad kalbėta apie taikos proceso stiprinimą, sienų delimitaciją, vandens bendradarbiavimą, elektros tinklų sujungimą bei papildomas pasitikėjimo stiprinimo priemones.

    Taip pat aptartas TRIPP junglumo projektas, įskaitant planuojamas geležinkelio ir greitkelio dalis. Skelbiama, kad nuo 2025 metų lapkričio per Azerbaidžano teritoriją į Armėniją pervežta 105 000 tonų krovinių.

    Be to, Azerbaidžano vadovas Dubline surengė dvišalius susitikimus ir su kitų šalių lyderiais – tarp jų Graikijos ministru pirmininku Kyriakosu Mitsotakiu, Moldovos prezidente Maia Sandu bei pirmą kartą susitiko su Rumunijos vadovu Nicușoru Danu, daugiausia dėmesio skirdamas energetikos ir junglumo projektams.

  • Paskelbtas „Close-up Photographer of the Year 2026“ finalininkų sąrašas: išskirtiniai gamtos kadrai

    Paskelbtas „Close-up Photographer of the Year 2026“ finalininkų sąrašas: išskirtiniai gamtos kadrai

    „Close-up Photographer of the Year 2026“ konkursas paskelbė finalininkų trumpąjį sąrašą, kuriame – įspūdingi gamtos vaizdai, atskleidžiantys plika akimi dažnai nepastebimas detales.

    Aštuntą kartą rengiamame konkurse šiemet sulaukta rekordinio susidomėjimo: atrankai pateikta 15 388 nuotraukos iš fotografų visame pasaulyje, praneša „Euronews“.

    Į trumpąjį sąrašą patekusiuose darbuose – nuo itin stambių laumžirgių portretų iki keistų grybų bei įvairių smulkių gyvūnų, vabzdžių ir voragyvių kadrų.

    Nuotraukos varžosi 11 kategorijų, tarp jų – gyvūnų, vabzdžių, voragyvių ir povandeninė fotografija. Taip pat numatyta atskira kategorija jauniesiems fotografams.

    11 kategorijų ir rekordinis skaičius darbų

    Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad stambaus plano fotografija leidžia pamatyti pasaulį kitaip – išryškina faktūras, formas ir spalvas, kurios kasdienėje aplinkoje lengvai praslysta pro akis.

    Trumpasis sąrašas, kaip teigiama, atspindi ne tik kūrybiškumą, bet ir techninį meistriškumą: tokio tipo nuotraukoms dažnai reikia specifinės įrangos, tikslaus apšvietimo ir kruopštaus darbo su fokusavimu.

    Organizatorių teigimu, šių metų atrinkti kadrai suteikia „fascinuojančią perspektyvą“ į miniatiūrinį gamtos pasaulį – nuo vandens lašų atspindžių iki akiai sunkiai įžiūrimų smulkių struktūrų.

    Nugalėtojai paaiškės 2027-ųjų sausį

    Bendras konkurso nugalėtojas ir atskirų kategorijų čempionai bus paskelbti 2027 metų sausį. Iki tol žiūrovams paliekama proga susipažinti su finalininkų darbais ir įvertinti, kaip atrodo gamta iš arti.

    Organizatoriai taip pat perspėja jautresnius skaitytojus: tarp finalininkų yra ir vorų fotografijų, kurios kai kuriems gali pasirodyti nejaukios.

  • EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    Mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai ir IT darbuotojai Europoje patenka tarp sunkiausiai darbdavių užpildomų pozicijų. Tuo metu paprastų darbininkų ar maisto ruošimo pagalbininkų daugelyje šalių įdarbinti gerokai lengviau.

    Tokias tendencijas, remdamasi EBPO duomenimis, aprašo „Euronews“. Šis vaizdas nėra vienodas visose valstybėse: pavyzdžiui, Ispanijoje būtent maisto ruošimo pagalbininkų trūkumas išsiskiria kaip itin ryškus.

    Įdomu tai, kad darbo jėgos stygius kai kuriose profesijose tęsiasi net ir tuo metu, kai jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje darosi sunkiau. EBPO pastebi, kad analizuotose šalyse didėjo nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos.

    Dar vieną signalą pateikia Europos Centrinis Bankas: euro zonoje jaunų žmonių įsidarbinimo perspektyvos nuo 2023 metų susilpnėjo. Kitaip tariant, kai kurių darbuotojų trūksta, bet tai nereiškia, kad visiems lengva rasti norimą darbą.

    Kurios profesijos – „deficite“, o kurios lengviausiai randamos

    EBPO ataskaitoje „Mapping Skill Shortages in OECD Countries“ mokymas vidutiniškai įvardijamas kaip sunkiausiai užpildoma profesijų grupė tarp vertintų ES šalių. Po jos rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo profesionalai.

    Lengviausiai, pagal šią metodiką, paprastai randami darbininkai. Toliau sąraše – elementarių darbų darbuotojai, maisto ruošimo pagalbininkai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Svarbu pabrėžti, kad EBPO indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami įverčiai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Jis neskaičiuoja laisvų darbo vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus, o daugumos šalių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kodėl taip trūksta medikų ir slaugytojų

    EBPO duomenimis, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas fiksuojamas 23 iš 27 nagrinėtų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos (EFN) atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta teigia, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti slaugytojų, dirbančių „pirmojoje linijoje“, todėl slaugytojų stygius yra itin plačiai paplitęs.

    Jų teigimu, slaugos patrauklumą mažina dideli pacientų ir slaugytojų santykiai, nesaugios darbo sąlygos ir plačiai paplitusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi žemi atlyginimai, ribotos karjeros perspektyvos, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) prezidentas Ole Johan Bakke atkreipia dėmesį į prastėjančias darbo sąlygas: dėl sisteminių darbuotojų trūkumų gydytojams esą tenka kompensuoti situaciją ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais.

    Mokytojų trūkumas – ne vien algų klausimas

    Mokytojų stygius, pagal EBPO, ryškus 21 šalyje. Dar šešiose (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) mokymo sritis įvardijama kaip iš esmės subalansuota.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski pabrėžia, kad problema tampa platesnė nei vien neužpildytos laisvos vietos: vis dažniau kalbama apie ilgalaikį mokytojo profesijos patrauklumą ir tvarumą.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbas sudėtingėja: mokyklos diegia skaitmenines priemones, siekia įtraukesnių klasių, prisiima daugiau atsakomybės už mokinių gerovę, o kartu auga ir administracinė našta.

    Wisniewski akcentuoja, kad sprendžiant mokytojų trūkumo problemą svarbūs ir kiti veiksniai – darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros galimybės bei mokyklų lyderystės kokybė.

    IRT specialistų paklausa ir klausimas, ką pakeis DI

    IRT profesionalai ir verslo bei administravimo profesionalai laikomi sunkiai randamais 18 šalių. EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen aiškina, kad skaitmenizacija padidino IRT specialistų paklausą.

    Kartu ji atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto pažanga ateityje gali sumažinti kai kurių IRT specialistų poreikį, ypač pradinio lygio pozicijose. Vis dėlto tai pateikiama kaip galimas scenarijus, o ne jau įvykęs pokytis.

    Kodėl skirtingose šalyse vaizdas skiriasi

    Nors bendras Europos paveikslas gana aiškus, dalis šalių išsiskiria. Pavyzdžiui, Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, nors daugumoje analizuotų šalių jie patenka tarp lengviausiai randamų.

    Priešinga situacija fiksuojama Ispanijoje, kur būtent maisto ruošimo pagalbininkai priskiriami sunkiausiai užpildomoms pozicijoms. Prancūzijoje kaip sunkiausiai pritraukiami minimi elementarių darbų darbuotojai.

    Olufsen pažymi, kad skirtumus lemia ir ekonomikos struktūra: skirtingose šalyse darbo jėgos paklausą formuoja nevienodi sektoriai. Taip pat reikšmę turi darbuotojų pasiūla ir tokie veiksniai kaip atlyginimai, profesijos patrauklumas bei šalių gebėjimas rengti reikiamos kvalifikacijos specialistus.

    Europos darbo institucijos (ELA) atstovė Pia-Johanna Fallström priduria, kad darbo jėgos trūkumai vis dažniau tampa struktūriniai, o ne laikini. Tam įtakos turi demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimai, darbo vietų kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas.

    Jos teigimu, sprendimų kryptys – geresnis mokymas, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis darbuotojų įgūdžių derinimas su darbdavių poreikiais. ELA analizė taip pat rodo, kad profesija, kurios vienoje šalyje trūksta, kitoje gali būti perteklinė.

  • Frankfurto mados diktuoja 2026-ųjų eglutę: bordo kaspinai, kremas ir sidabras su granatu

    Frankfurto mados diktuoja 2026-ųjų eglutę: bordo kaspinai, kremas ir sidabras su granatu

    Dideli bordo kaspinai, kreminiai žaisliukai ir sidabras derinamas su tamsiai mėlyna – tokias 2026 metų Kalėdų eglutės kryptis siūlo įkvėpimai iš prestižinių mugių Frankfurte.

    Tarp ryškiausių idėjų atsiranda vietos ir sentimentams: į madą grįžta vaikystės dekoracijos bei „vintage“ stiliaus stikliniai žaisliukai. Kartais pakanka pakeisti kaspinus ar jų spalvą, kad seniai turimi burbulai atrodytų visiškai naujai.

    Norint atnaujinti tradicinę eglutę, siūlomas paprastas sprendimas – bordo ir „senas“ auksas. Jei namuose jau yra raudonų burbulų, verta juos papildyti keliais tamsesniais atspalviais ir pakabinti šalia bordo kaspinų, o auksines detales paskirstyti keliose vietose.

    Svarbi detalė – tamsios juostelės spyglių fone kartais „dingsta“, todėl kaspinus geriau rišti arčiau šakų galų, kur juos labiau apšviečia girliandų šviesa.

    Kremas ir šokoladinis rudas

    Kita 2026 metų kryptis – kremiškos spalvos ir šokoladinis rudas atspalvis. Toks derinys ypač dera, jei po eglute planuojate dovanas, įpakuotas į pilką popierių.

    Siūloma pradėti nuo šviesių burbulų, o rudus akcentus įvesti kaspinais, mediniais pakabukais ar kankorėžiais. Jei dominuoja balti žaisliukai, gylio suteiks keli skirtingi baltos atspalviai ir dramblio kaulo spalvos popierinės žvaigždės.

    Granatas ir sidabras žiemos efektui

    Mėgstantiems šaltesnę, „žiemišką“ nuotaiką tiks granato ir sidabro kombinacija. Tamsiai mėlynus burbulus rekomenduojama kabinti arčiau išorinių šakų – giliau eglutėje spalva lengvai prapuola.

    Tarp jų verta įterpti sidabrines ir skaidrias dekoracijas: jos gerai atspindi lempučių šviesą. Prie šio derinio dera ir stikliniai „varvekliai“, ypač jei jų turite likusių iš senesnių rinkinių.

    Kaspinai 2026-aisiais – didesni ir matomesni

    Pastebima, kad 2026 metais kaspinai tampa didesni, o dažnas akcentas – jie keliami net ant eglutės viršūnės. Be vienspalvių juostelių, dekoravime matyti ir languoti bei dryžuoti raštai.

    Siauresnei eglutei siūlomas vienas didesnis kaspinas viršuje, kurio galai gražiai krenta per dvi puses. Ant platesnės eglės galima išdėlioti kelis mažesnius kaspinus skirtinguose aukščiuose.

    Praktiškas patarimas – pirmiausia užsirišti vieną kaspiną „bandomąjį“, kad būtų aišku, kiek reikia juostelės ir kaip ji gula. Aksomas suteikia minkštai krentančius galus, o juostelę su vielute kraštuose lengviau suformuoti į platesnes kilpas.

    „Vintage“ detalės ir vaikų darbai

    Į madą grįžtantis „vintage“ stilius tampa proga iš dėžių vėl ištraukti senas dekoracijas: stiklo paukštelius ant segtukų, dažytus grybukus ar burbulus su įduba viduryje.

    Kad tokie akcentai atrodytų solidžiai, siūloma juos kabinti priekyje, akių lygyje, paliekant šalia šiek tiek „oro“ – taip net vienas senas žaisliukas gali tapti eglutės puošmena.

    Jei turite margą dėžę skirtingų spalvų dekoracijų, padėti gali vienas pasikartojantis elementas – pasirinktas vienos spalvos kaspinas, pakartotas keliose vietose. Kreminiai kaspinai tinka prie spalvoto stiklo, o bordo – prie auksinių ar varinių žaisliukų.

    Pabaigoje verta atsitraukti kelis žingsnius ir įvertinti bendrą vaizdą: jei viena pusė atrodo sunkesnė, geriau perkelti vieną ar dvi didesnes dekoracijas, nei krauti dar daugiau. Ir nors tendencijos įkvepia, eglutė gražiausia tada, kai joje lieka vietos jūsų šeimos tradicijoms – net popierinėms girliandoms ar darželinukų ir moksleivių pagamintiems angeliukams.

  • Mandarinai su lapeliais ne visada šviežesni: kaip parduotuvėje išsirinkti geriausius?

    Mandarinai su lapeliais ne visada šviežesni: kaip parduotuvėje išsirinkti geriausius?

    Mandarinai su žaliomis šakelėmis ir lapeliais parduotuvėje dažnai atrodo ką tik nuskinti, tačiau vien ši detalė šviežumo negarantuoja. Tokie vaisiai, kaip ir visi kiti, iki lentynos keliauja per transportą ir sandėliavimą.

    Lapeliai gali kurį laiką išlikti žali, jei citrusai laikomi tinkamomis sąlygomis, todėl jų spalva nebūtinai pasako, kada vaisius buvo nuskintas. Kita vertus, šiek tiek apdžiūvęs lapelis dar nereiškia, kad pats mandarinas prastas.

    Mandarinų skoniui daugiausia įtakos turi veislė, prinokimas ir laikymo sąlygos. Dėl to vaisiai be lapelių gali būti tokie pat saldūs ir sultingi – kartais net skanesni už „puošnesnius“.

    Renkantis mandarinus verta nepasikliauti vien išvaizda: kur kas daugiau pasako vaisiaus svoris, žievelės būklė ir kvapas. Šie požymiai dažnai padeda greičiau atskirti sultingus vaisius nuo tų, kurie jau pradėjo sausėti.

    Svoris, žievelė ir kvapas

    Paprastas būdas parduotuvėje – paimti kelis mandarinus ir palyginti, kuris iš jų sunkesnis pagal savo dydį. Dažniausiai sunkesni vaisiai turi daugiau sulčių, o labai lengvi gali būti su apdžiūvusiu minkštimu, net jei iš išorės atrodo neblogai.

    Daug pasako ir žievelė: ji turėtų būti tvirta, be pelėsio, gilių pažeidimų, taip pat be minkštų, įdubusių vietų. Labai susiraukšlėjusi žievė dažnai signalizuoja, kad vaisius neteko drėgmės.

    Dar vienas patikimas orientyras – kvapas, ypač prie kotelio. Malonus citrusų aromatas paprastai yra geras ženklas, o fermentacijos ar tvankus, nemalonus kvapas – priežastis tokį vaisių palikti lentynoje.

    Spalva ne visada pasako, ar bus saldu

    Dažnas pirkėjas ieško ryškiai oranžinių mandarinų, tikėdamasis, kad jie bus saldžiausi. Tačiau citrusų spalva priklauso ne tik nuo prinokimo, bet ir nuo veislės bei auginimo metu vyravusių temperatūrų.

    Net ir turintis nežymių žalsvų plotelių mandarinas gali būti visiškai prinokęs ir skanus. Saldumą labiau lemia cukrų ir rūgščių santykis, o ne vien žievelės atspalvis.

    Kai lapeliai – tik gražus priedas

    2021 metais mokslo žurnale „Foods“ publikuotame tyrime buvo nagrinėta, kaip lapelių buvimas veikia vartotojų pasirinkimą. Paaiškėjo, kad švieži lapeliai patrauklumą didino tik daliai apklaustųjų, o dauguma jų nelaikė išskirtiniu privalumu.

    Todėl, jei mandarinai su lapeliais kainuoja brangiau, verta palyginti juos su parduodamais palaidais. Lapeliai dažniau yra estetiška detalė, bet ne kokybės garantas – renkantis geriau remtis svoriu, tvirtumu ir žievelės būkle.

  • Išskalbate rankšluosčius, bet jie smirda pelėsiu? Dažniausia klaida – kur juos laikote

    Išskalbate rankšluosčius, bet jie smirda pelėsiu? Dažniausia klaida – kur juos laikote

    Atrodo, ką tik išskalbti rankšluosčiai turėtų kvepėti gaiviai, tačiau neretai jie skleidžia pelėsio ar užsistovėjusios drėgmės kvapą. Dažniausiai problema slypi ne skalbimo priemonėse, o tame, kur ir kaip rankšluosčiai laikomi po skalbimo.

    Rankšluosčiai kvapus ir drėgmę sugeria tarsi kempinė, todėl net ir švarūs jie greitai „prisigeria“ aplinkos. Jei laikymo vieta prastai vėdinama arba joje nuolat drėgna, audinys ilgiau išlieka drėgnas, o kvapas tampa neišvengiamas.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: rankšluosčiams reikia sausos ir gerai vėdinamos vietos, kuo toliau nuo namų drėgmės židinių. Kuo mažiau uždarų, prastai cirkuliuojančių erdvių, tuo geriau.

    Praktiškai tai reiškia, kad mažas, dažnai drėgmę kaupiantis vonios kambarys (ypač butuose) nėra pati geriausia vieta švariems rankšluosčiams. Jei patalpa menkai vėdinama, rankšluosčiai gali greitai perimti tvankų, drėgną kvapą.

    Kur geriausia laikyti rankšluosčius

    Jeigu vonios kambarys erdvus ir gerai vėdinamas, pavyzdžiui, turi langą, laikyti rankšluosčius jame paprastai nėra didelė problema. Tačiau kai patalpa maža ir drėgmė joje kaupiasi nuolat, verta ieškoti kitos vietos.

    Tinkamas pasirinkimas – spinta miegamajame, prieškambaryje arba drabužinėje. Tokiose vietose paprastai mažiau drėgmės, todėl rankšluosčiai ilgiau išlieka sausi ir neprisigeria pašalinių kvapų.

    Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais drėgmės perteklius gali pasitaikyti ir kitose namų erdvėse. Jei pastebite, kad patalpos linkusios drėkti, vien rankšluosčių perkėlimas gali neišspręsti problemos iki galo.

    Ką daryti, jei namuose drėgna

    Jei namuose apskritai daug drėgmės, tai dar nereiškia, kad rankšluosčiai privalo smirdėti. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti, kad laikymo vietoje būtų kas sugeria drėgmės perteklių.

    Patikimiausias sprendimas – specialūs drėgmės sugėrikliai, tačiau žmonės kartais pasitelkia ir namų būdus. Esmė ta pati: sumažinti drėgmę aplink rankšluosčius, kad audinys neišliktų drėgnas ir nepradėtų skleisti nemalonaus kvapo.

  • Žąsies taukai grįžta į virtuvę: kodėl šefai juos vertina ir kada jų ieškoti parduotuvėse

    Žąsies taukai grįžta į virtuvę: kodėl šefai juos vertina ir kada jų ieškoti parduotuvėse

    Virtuvėje dažniausiai renkamės įprastus riebalus – sviestą ar augalinį aliejų, tačiau vienas senas produktas pamažu grįžta į dėmesio centrą. Tai žąsies taukai, šimtmečius naudoti kasdien, o šiandien daug kam primiršti.

    Kaip rašoma lenkų žiniasklaidoje, žąsies taukai Lenkijos virtuvėje buvo populiarūs jau nuo XVII amžiaus ir ypač plačiai naudojami XX amžiuje, kai neretai pakeisdavo brangesnį sviestą. Jie tiko kepti, troškinti, gardinti patiekalus, o anksčiau buvo naudojami net liaudies medicinoje, pavyzdžiui, peršalus įtrinant krūtinę ir nugarą.

    Šiandien žąsies taukus iš kasdienės virtuvės išstūmė pigesni ir universalesni augaliniai riebalai. Vis dėlto kulinarijos pasaulyje šis produktas vertinamas dėl skonio – jis suteikia mėsai, daržovėms ir vieno puodo patiekalams sodrų, „mėsinį“ poskonį, kurio sunku pasiekti vien aliejumi.

    Svarbu ir praktiškumas: žąsies taukai tinka ne tik kepimui ar troškinimui, bet ir kaip pagardas bulvėms, kruopoms ar virtiniams, o įmaišyti į kepinius gali padėti išgauti drėgnesnę, aromatingesnę tekstūrą.

    Kodėl jų sunkiau rasti ištisus metus

    Nors Lenkija laikoma viena iš žąsų auginimo lyderių, didžioji dalis – apie 90–95 proc. mėsos ir riebalų – iškeliauja į užsienį, daugiausia į Vokietijos rinką. Vietinėje rinkoje šių produktų atsiranda gerokai mažiau, nes vartotojų paklausa yra nedidelė.

    Dar viena priežastis – sezoniškumas. Žąsiena ir žąsies taukai dažniausiai parduotuvėse pasirodo rudenį, ypač apie lapkričio 11 dieną, o kitais metų laikais įprastuose prekybos centruose jų gali būti sudėtinga rasti.

    Kuo žąsies taukai išsiskiria virtuvėje

    Šį produktą vertinantys šefai pabrėžia, kad žąsies taukai patiekalams suteikia gilesnį skonį, o kaip pagardas gali pridėti sultingumo ir malonaus traškumo. Jie taip pat minimi kaip tinkami naudoti kepiniuose – nuo duonos ar bandelių iki trapių pyragų.

    Tekste pabrėžiama ir technologinė savybė – aukšta dūmijimo temperatūra, dėl kurios žąsies taukai ne taip greitai prisvyla. Lyginant su pigesniais ir lengviau randamais kiaulių taukais, žąsies taukai apibūdinami kaip švelnesnio skonio ir neutralesnio aromato.

    Kiek kainuoja ir kur pirkti

    Žąsies taukų galima rasti daugelyje didesnių parduotuvių, tačiau norint juos naudoti reguliariai visus metus, patogiausia išeitis dažnai būna internetinės parduotuvės. Kaina priklauso nuo prekės ženklo ir pakuotės dydžio.

    Originaliame tekste nurodoma, kad žąsies taukų kaina dažniausiai siekia 53–65 Lenkijos zlotus už kilogramą.