Category: Kultūra

  • Mirė „Prison Break“ ir „Mike Hammer“ žvaigždė Stacy Keach – jam buvo 85-eri

    Mirė „Prison Break“ ir „Mike Hammer“ žvaigždė Stacy Keach – jam buvo 85-eri

    Mirė amerikiečių teatro ir kino aktorius Stacy Keach, labiausiai žinomas iš serialų „The New Mike Hammer“ ir „Prison Break“ bei filmų „Fat City“ ir „The Ninth Configuration“. Jam buvo 85-eri.

    Apie aktoriaus mirtį pranešė jo žmona Małgosia Tomassi, kurios teigimu, vyras mirė po ilgos ir sudėtingos kovos su rimta širdies liga ir širdies nepakankamumu. Kaip skelbia „Euronews“, jis užgeso šeimos namuose Magdalenkoje, Lenkijoje.

    Savo pareiškime Tomassi pabrėžė, kad Keach buvo ne tik plačiai publikai gerai pažįstamas aktorius, bet ir jos mylimas vyras bei šeimos ramstis. Ji pridūrė, kad netektis paliko „neišmatuojamą tuštumą“, tačiau atmintyje liks jo dvasia, balsas ir dosniai dalinta meilė.

    Stacy Keach gimė Savanoje, Džordžijos valstijoje. Jo tėvai taip pat buvo aktoriai, o pats Keach studijavo Kalifornijos universitete Berklyje, kur įgijo anglų kalbos ir dramos meno išsilavinimą.

    Karjera teatre ir kine

    Aktoriaus profesinis kelias prasidėjo scenoje: šeštajame dešimtmetyje jis dirbo Oregono Šekspyro festivalyje ir vaidino tokius personažus kaip Henrikas V, Merkucijus ar lordas Berounas. Vėliau mokėsi Jeilio dramos mokykloje, o kaip Fulbrighto stipendininkas studijavo Londono muzikos ir dramos akademijoje.

    Nors žiūrovai jį dažnai prisimena kaip kiek pašiauštą privatų detektyvą Maiką Hamerį, Keach filmografija buvo gerokai platesnė. Jis dirbo su režisieriumi Johnu Hustonu filme „Fat City“, vaidino „The Life and Times of Judge Roy Bean“, o už Ernesto Hemingway’aus vaidmenį šešių valandų trukmės mini seriale pelnė „Auksinį gaublį“.

    Vėlesniais metais aktorių buvo galima išvysti ir didesniuose kino projektuose – tarp jų „American History X“, „The Bourne Legacy“ ir Alexanderio Payne’o Oskarui nominuotoje dramoje „Nebraska“. Paskutiniu jo vaidmeniu įvardijamas George’o Clooney personažo tėvas filme „Jay Kelly“.

    Skandalas ir sugrįžimas į ekraną

    Keach karjera buvo rimtai sukrėsta 1984 metais, kai, dar vaidindamas seriale apie Maiką Hamerį, jis buvo sulaikytas Londono Hitrou oro uoste – aktorius bandė pervežti kokainą savo bagaže.

    Vėliau savo 2013 metų knygoje „All in All: An Actor’s Life On and Off the Stage“ jis rašė, kad devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė jam buvo „žemiausias gyvenimo momentas“. Keach buvo išsiųstas į Readingo kalėjimą ir po šešių mėnesių paleistas.

    Praėjus metams, jis dar kartą grįžo prie kalėjimo temos ekrane: seriale „Prison Break“, rodytame 2005–2017 metais, Keach vaidino kalėjimo prižiūrėtoją. Aktorius yra pasakojęs, kad kurdamas vaidmenį rėmėsi tikru prižiūrėtoju Anglijoje, kurį prisiminė kaip užjaučiantį ir siekusį padėti kaliniams keistis.

    Šeima

    Stacy Keach buvo vedęs keturis kartus. Jis paliko žmoną Małgosią Tomassi, su kuria susipažino jai pasirodžius seriale apie Maiką Hamerį, taip pat vaikus Shannon ir Karoliną.

  • Nick Cave įspėja dėl DI muzikos: dainų generatoriai „atima kūrybą“ ir žemina žmogų

    Nick Cave įspėja dėl DI muzikos: dainų generatoriai „atima kūrybą“ ir žemina žmogų

    Nick Cave’as vėl griežtai pasisakė apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikoje ir dainų kūrime, suabejojęs, ar ši technologija „išgelbės pasaulį“, ar jį „sunaikins“.

    Kaip rašo „Euronews“, savo naujausiame naujienlaiškio „The Red Hand Files“ įraše muzikantas atsakė į gerbėjo klausimą apie jo požiūrį į DI ir pripažino nežinantis, kur link viskas pasuks.

    Tačiau kalbėdamas apie dainų generatorius Cave’as buvo kategoriškas: jo teigimu, tokios platformos rodo „demonišką“ besiformuojančios technologijos potencialą ištuštinti žmogaus pastangas ir nutraukti ryšį su tuo, ką jis vadina dieviškumu.

    Anot muzikanto, DI kuriami kūriniai esą paverčia žmogų nereikalingu, o kūrybą – vien produktu. Jis tai pavadino galimai „paskutiniu, labiausiai sielą griaunančiu pažeminimu“.

    Ilgametė Cave’o kritika DI kūryboje

    Nick Cave’as ir anksčiau garsiai kritikavo dirbtinį intelektą, ypač kai jis naudojamas dainų rašymui. Jis yra sakęs, kad DI poveikis muzikai jam atrodo „neįtikėtinai trikdantis“.

    Muzikantas taip pat yra pasakojęs sulaukiantis nemažai DI sugeneruotų dainų tekstų „Nick Cave’o stiliumi“ ir tai yra pavadinęs „šlykščia parodija“ to, ką reiškia būti žmogumi.

    Pastarajame įraše jis dėmesį nukreipė į patį principą: dainų generatoriai, jo manymu, leidžia atskirti kūrinį nuo kūrėjo taip, kaip anksčiau tai atrodė neįmanoma.

    „Suno“ ir daina per 15 sekundžių

    Ypač aštriai Cave’as sukritikavo DI dainų generatorių „Suno“. Jis teigė, kad tokia platforma, kuri „niekada nemylėjo, nesijuokė ir neliūdėjo“, sukuria tik sielos imitaciją – dainą – per 15 sekundžių.

    Anot muzikanto, tai yra įžeidimas dainų autoriams, kurie, jo žodžiais, „gyveno ir kovojo šiame pasaulyje“ bei užsitarnavo teisę kurti.

    Be to, jis atkreipė dėmesį į kultūroje nuolat atsinaujinančias diskusijas apie tai, ar galima atskirti meną nuo menininko. Cave’o vertinimu, dainų generatorių atsiradimas šią dilemą apverčia – ne tik atskiria, bet ir apskritai pašalina kūrėją iš lygties.

    Anksčiau pripažino, kad nuomonė gali keistis

    Įdomu tai, kad pernai Cave’as buvo kiek sušvelninęs toną, kalbėdamas apie DI kaip meninę priemonę. Jis rašė, kad, žiūrėdamas režisieriaus Andrew Dominiko filmą „Tupelo“, pajuto, kaip jo požiūris į DI kiek „suminkštėjo“.

    Tas vaizdo darbas, skirtas paminėti jo dainos „Tupelo“ 40-metį, naudojo DI, kad animuotų archyvines Elvio Presley nuotraukas. Cave’as tuomet pripažino, jog vaizdai atrodė keistai tikroviški ir paveikūs.

    Vis dėlto naujausiame pasisakyme jis aiškiai grįžta prie kritikos – bent jau tada, kai DI naudojamas dainų kūrimui ir autorystei pakeisti.

    Naujausias Nick Cave And The Bad Seeds albumas yra 2024 metų „Wild God“. Taip pat skelbiama, kad muzikantas neseniai pristatė 2027 metais planuojamą turą Šiaurės Amerikoje, kuriame žada atsakinėti į gerbėjų klausimus ir atlikti paprastesnes dainų versijas fortepijonu.

  • Suomija leido „Tesla“ diegti pagalbinio vairavimo sistemą, bet dar laukia ES sprendimo

    Suomija leido „Tesla“ diegti pagalbinio vairavimo sistemą, bet dar laukia ES sprendimo

    Suomija suteikė „Tesla“ laikiną leidimą keliuose naudoti pagalbinio vairavimo sistemą „Tesla Assisted Driving“ (TAD) po to, kai bendrovė pakoregavo technologiją.

    Apie sprendimą trečiadienį pranešė Suomijos transporto ir ryšių agentūra „Traficom“, nurodžiusi, kad „Tesla“ gali nedelsdama pradėti siūlyti sistemą klientams Suomijoje.

    TAD leidžia automobiliui automatiškai vairuoti, greitėti ir stabdyti, tačiau vairuotojas privalo išlikti atsakingas už transporto priemonę ir nuolat prižiūrėti sistemos darbą.

    Kartu pabrėžiama, kad norint šią technologiją plačiai diegti visoje Europos Sąjungoje, dar reikalingas bendras ES masto pritarimas.

    Perkeltas akcentas nuo „pilno autonomiškumo“

    Sistema anksčiau buvo vadinama „Full Self-Driving (FSD) Supervised“, tačiau pervadinta į „Tesla Assisted Driving“, kad pavadinimas tiksliau atspindėtų jos paskirtį.

    „Traficom“ vyresnysis specialistas Jukka Juhola aiškino, kad naujas pavadinimas geriau parodo „tikrąją sistemos prigimtį“ ir aiškiau atskiria vairuotojo pagalbos technologiją nuo visiškai autonominių automobilių.

    ES – ginčai dėl taisyklių, šalys juda atskirai

    Leidimas Suomijoje suteiktas tuo metu, kai Europoje vis dar sprendžiama, kaip reguliuoti automatizuotą vairavimą ir kokiomis sąlygomis leisti be vairuotojo veikiančias transporto priemones.

    Tekste nurodoma, kad dėl bendrų taisyklių ES lygmeniu įstrigę, todėl dalis įmonių ir institucijų sprendimų ieško nacionaliniu ar regioniniu mastu.

    Skirtingi valstybių reikalavimai taip pat apsunkina visiškai autonominių transporto priemonių diegimą, nes įmonėms tenka gauti leidimus ne tik nacionaliniu, bet ir vietos ar regioniniu lygmeniu.

    Leidimai jau suteikti ir kitose šalyse, tarp jų – Lietuvoje

    Europoje šios „Tesla“ sistemos naudojimui balandį pritarė Nyderlandai, o vėliau – Estija, Belgija, Lietuva ir Danija.

    „Tesla“ šią technologiją taip pat siūlo Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Kanadoje ir Pietų Korėjoje.

  • NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadovybės atstovas ragina Vakarų sąjungininkus „salutuoti“ Ukrainai už operacijas, nukreiptas prieš Rusijos dyzelino perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą. Pasak jo, tokie veiksmai realiai kenkia Vladimirui Putinui ir jo karo tikslams.

    Apie tai skelbiama „Euronews“ publikacijoje, kurioje NATO būstinėje kalbintas Aljanso vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tikslai siekiant paliaubų NATO yra svarbiausi.

    Šie komentarai nuskambėjo JAV sušauktų derybų fone: Abu Dabyje dėl galimo Europos saugumo susitarimo ateityje dalyvauja ir NATO pareigūnai, tarp jų – aukščiausio rango kariniai vadovai. Vis dėlto Aljanse pripažįstama, kad kol kas neaišku, ar Rusija į pokalbius ateina rimtai nusiteikusi dėl taikos.

    Stringeris teigė besitikintis Rusijos geros valios, bet kartu atkreipė dėmesį, jog nematyti aiškių ženklų, kad Kremlius būtų atsitraukęs nuo maksimalistinių reikalavimų, siejamų su 2022 metų pradžioje iškeltais karo tikslais, įskaitant Ukrainos teritorijų aneksiją.

    Derybų fonas ir Ukrainos pozicija

    NATO atstovas ragino vertinti, kiek rimtai Rusija žiūri į derybas, ir perspėjo, kad jos netaptų tik ankstesnių ultimatumų pakartojimu. Jo teigimu, svarbiausia – realūs sprendimai, o ne grįžimas prie pradinių Maskvos reikalavimų.

    Kalbėdamas apie nuogąstavimus, jog Ukraina gali būti spaudžiama sutikti su sienų pakeitimais ir atsisakyti kai kurių Donecko ar Luhansko sričių teritorijų, Stringeris pabrėžė principinę poziciją: tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo suverenios teritorijos ateities.

    „Kalbant apie teritoriją, tai absoliučiai ukrainiečių reikalas“, – sakė jis.

    Skirtingi vertinimai dėl smūgių energetikai

    Stringeris taip pat gyrė Ukrainos operacijas, nutaikytas į rusiškas dyzelino perdirbimo gamyklas. Jo vertinimu, Ukrainos gebėjimas veikti pasitelkiant „vaizduotę, inovacijas ir valią“ yra įspūdingas.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti tokią karinę strategiją, teigdamas, kad smūgiai prisideda prie augančių energijos kainų.

    Vis dėlto NATO vadovybės atstovas laikėsi priešingos nuomonės ir tvirtino, kad sąjungininkai turėtų pripažinti Ukrainos pasiektą efektą, nes tai, jo žodžiais, „skaudina Putiną“ ir griauna jo planus dėl naujos Europos saugumo architektūros.

  • Audra „Charles“ paralyžiavo Portugaliją: uždarė visas mokyklas ir stabdo dalį paslaugų

    Audra „Charles“ paralyžiavo Portugaliją: uždarė visas mokyklas ir stabdo dalį paslaugų

    Portugalija trečiadienį uždarė visas šalies mokyklas ir pristabdė nebūtinąsias viešąsias paslaugas, artėjant audrai „Charles“.

    Gatvės daug kur ištuštėjo po vyriausybės raginimo gyventojams likti namuose, praneša „Euronews“. Pakrantėje prognozuotas smarkus lietus, šiurkšti jūra ir iki 140 km/val. siekiantys vėjo gūsiai.

    Šalyje tai buvo pirmas kartas gyvojoje atmintyje, kai dėl prognozuojamos audros pamokos atšauktos visose maždaug 8 000 mokyklų.

    Stichija ypač smogė transportui: sustabdyti tolimojo susisiekimo autobusai, ribotas geležinkelių ir upių transportas, atšaukti skrydžiai, o uostuose laivams taikomi apribojimai. Antradienį tūkstančiai žmonių patyrė elektros tiekimo sutrikimų.

    Sostinėje – tušti autobusai ir užlieti keliai

    Lisabonoje dalis autobusų kursavo praktiškai be keleivių, o kai kurios gatvės buvo apsemtos – nurodoma, kad vanduo kaupėsi dėl užsikimšusių lietaus nuotekų tinklų.

    Audra palietė ir prekybą: dalis prekybos sektoriaus ėmėsi uždarymų, o vienas didžiausių šalies mažmeninės prekybos tinklų „Pingo Doce“ pranešė uždaręs visus savo prekybos centrus.

    Taip pat buvo atšaukta dalis Lisabonoje vykstančios tarptautinės technologijų konferencijos „Web Summit“ dienos renginių. Skelbiama, kad į ją susirinko apie 70 000 dalyvių.

    Valdžia nurodė dirbti nuotoliu, tarnybos – maksimalioje parengtyje

    Vyriausybė valstybinėms institucijoms nurodė pereiti prie nuotolinio darbo, o telekomunikacijų operatoriai ir draudimo bendrovės sustiprino reagavimo pajėgumus.

    Pagalbos tarnybos, padedamos kariuomenės, perėjo į maksimalios parengties režimą – siekiama išvengti metų pradžioje audros „Kristin“ sukeltos tragedijos pasikartojimo.

    Sinoptikai: audra silpnėja, bet rizikos išlieka

    Naujausios prognozės rodė, kad audros poveikis gali būti švelnesnis nei baimintasi, nes ji prarado „intensyvėjimui reikalingas sąlygas“.

    Portugalijos jūrų ir atmosferos instituto (IPMA) meteorologas Jorge Ponte teigė, kad per pastarąsias valandas „Charles“ pasidalijo į du centrus, o tai reikšmingai pakeitė situaciją.

    Vis dėlto sinoptikai pabrėžia, kad ankstesni įspėjimai dėl stipraus vėjo nebuvo perdėti: vėjas išliks labai smarkus, nors dalis perspėjimų jau sumažinti nuo raudono iki oranžinio lygio.

    Prognozuojama, kad intensyvios liūtys taip pat tęsis ir palaipsniui plis į centrinius bei šiaurinius šalies regionus.

  • Trinidade ir Tobage aukščiausias teismas panaikino įstatymą, kriminalizavusį gėjų seksą

    Trinidade ir Tobage aukščiausias teismas panaikino įstatymą, kriminalizavusį gėjų seksą

    Trinidade ir Tobage panaikintas dar 1986 metais priimtas įstatymas, kuriuo buvo kriminalizuojami privačiai ir abipusiu sutikimu vykstantys tos pačios lyties suaugusiųjų santykiai. Sprendimą priėmė šalies aukščiausia instancija po ilgus metus trukusio teisinio ginčo.

    Kaip skelbia „Euronews“, Jungtinėje Karalystėje veikiantis Slaptosios tarybos Teisminis komitetas – galutinė apeliacinė instancija kai kurioms buvusioms britų priklausomybėms ir teritorijoms – antradienį vienbalsiai nutarė, kad 1986 metų Lytinių nusikaltimų aktas negali būti taikomas baudžiant už privačius, sutartinius tos pačios lyties suaugusiųjų santykius.

    Šis sprendimas laikomas reikšmingu LGBT+ teisių pokyčiu Karibų regione. Iki šiol minėtas teisinis reguliavimas numatė laisvės atėmimo bausmes už „sunkų nepadorumą“ ir už vadinamąją „sodomiją“.

    Byla buvo susijusi su aktyvistų pastangomis panaikinti įstatymą, kuris, jų teigimu, ilgą laiką skatino stigmą ir diskriminaciją. Po sprendimo paskelbimo aktyvistas Jasonas Jonesas sakė ketinantis toliau telkti dėmesį į regione paplitusią homofobiją.

    Sprendimas ir jo argumentai

    Teismas pabrėžė, kad konstitucinės teisės turi būti aiškinamos taip, kad jos būtų „praktiškos ir veiksmingos šiandien“, o ne įstrigusios praeities realijose. Tai reiškia, kad istoriškai susiformavę draudimai negali būti automatiškai pateisinami vien dėl to, kad egzistavo dešimtmečius.

    Jasonui Jonesui atstovavusi advokatų kontora „Freedom Law Chambers“ teigė, kad nuosprendis yra svarbi pergalė lygioms teisėms, orumui ir pagarbai privačiam bei šeimos gyvenimui Trinidade ir Tobage.

    Tarptautinės reakcijos

    Sprendimą pasveikino Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas, pavadinęs jį reikšmingu teisių ir lygybės etapu. Jo teigimu, toks teismo verdiktas gali padėti mažinti ilgai trukusią stigmą, atskirtį bei kliūtis, su kuriomis susidūrė žmonės dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės.

    Nors sprendimas tiesiogiai galioja Trinidade ir Tobage, jis gali turėti platesnę simbolinę reikšmę Karibų šalims, kuriose panašūs įstatymai vis dar egzistuoja arba jų panaikinimas kelia politinių ginčų.

  • Būstas neparduodamas mėnesiais? Agentas Jacekas Mędrala pataria, ką keisti, kad kaina kiltų

    Būstas neparduodamas mėnesiais? Agentas Jacekas Mędrala pataria, ką keisti, kad kaina kiltų

    Jei butas ar namas rinkoje „kabo“ mėnesiais, problema ne visada yra pats būstas – neretai pirkėjus atbaido kaina, pateikimas ir smulkios, bet labai juntamos detalės. Nekilnojamojo turto agentas Jacekas Mędrala sako, kad kartais pakanka kelių tikslingų pokyčių, kad susidomėjimas sugrįžtų, o derybos būtų palankesnės.

    Interviu metu jis pabrėžia: pardavimas nėra vien skelbimo įkėlimas ir skambučių laukimas. Svarbu realistiškai įvertinti rinką, apgalvoti strategiją, atsirinkti pirkėjus, suvaldyti derybas ir prižiūrėti visą sandorio procesą – nuo pirmų apžiūrų iki dokumentų.

    Anot agento, profesionalo vertė dažnai atsiskleidžia ne gražiais pažadais, o gebėjimu pagrįsti kainą ir ją „atnešti“ iki pirkėjo: per tinkamą pasiruošimą, pristatymą ir argumentais paremtas derybas. Jis priduria, kad viena gerai suvaldyta derybų situacija kartais leidžia išvengti brangių klaidų.

    Kartu Mędrala neslepia: būna atvejų, kai klientas nemato naudos samdyti agentą. Jo manymu, tuomet verta klausti, ar žmogus tiesiog nebuvo sutikęs tinkamo specialisto – tokio, kuris dirba skaidriai, aiškiai paaiškina už ką mokama ir ką konkrečiai daro.

    Už ką mokama agentui ir ko prašyti

    Mędralos teigimu, agentui mokama už žinias, patirtį, laiką ir atsakomybę, taip pat už gebėjimą suvaldyti procesą „nuo A iki Z“. Pardavėjo interesus atstovaujantis agentas pirmiausia turėtų pateikti realistinę, rinkos duomenimis paremtą kainodarą – o ne vien pažadėti didžiausią sumą, kad gautų objektą.

    Be to, į paslaugą įeina pasiruošimas: kaip pateikiamas būstas, kaip jis fotografuojamas, kaip organizuojamos apžiūros, kaip atrenkami susidomėję žmonės, kaip vyksta derybos ir koordinuojami dokumentai. Pirkėjo pusėje agentas turėtų daryti daugiau nei siųsti nuorodas – vertinti objekto potencialą, silpnąsias vietas, padėti tikrinti teisinę ir techninę situaciją bei atstovauti derybose.

    Kas apmoka agento darbą – pirkėjas ar pardavėjas – vieno universalaus atsakymo, pasak jo, nėra: viskas priklauso nuo sutarto bendradarbiavimo modelio ir aiškios sutarties. Svarbiausia, kad nebūtų staigmenų pabaigoje, kai žmogus tik tuomet sužino apie papildomus mokesčius.

    „Raudonos vėliavos“ bendraujant su agentu

    Agentas įvardija kelis signalus, kurie turėtų kelti įtarimų. Pirmasis – neadekvačiai aukštos kainos žadėjimas be palyginamosios rinkos analizės: jei žmogui sakoma tik tai, ką jis nori girdėti, bet nepateikiama argumentų, verta būti atsargiems.

    Antrasis – prastas pasirengimas: jei agentas apžiūroje negali atsakyti į bazinius klausimus apie pastatą, išlaikymo kaštus, teisinę būklę ar aplinką, pasitikėjimas greitai tirpsta. Trečiasis – komunikacijos stoka, kai klientas savaites negauna grįžtamojo ryšio, kas vyksta su objektu.

    Dar vienas svarbus punktas – spaudimas skubėti be aiškaus pagrindo. Mędrala pabrėžia, kad frazės „reikia apsispręsti šiandien, rytoj bus per vėlu“ nėra profesionalus derybų būdas, nebent egzistuoja realios, patikrinamos aplinkybės.

    Galiausiai – neaiškūs finansiniai susitarimai ir migloti sutarties punktai. Nerimą, anot jo, turėtų kelti ir bandymai nuslėpti būsto trūkumus ar atkalbinėjimas juos tikrinti.

    Kas dažniausiai „numuša“ įspūdį per apžiūrą

    Mędrala teigia matantis, kaip patys savininkai kartais „užmuša“ būsto potencialą – ir ne dėl didelių defektų. Viena dažnų klaidų – per daug asmeninių daiktų: pirkėjui tampa sunku įsivaizduoti savo gyvenimą erdvėje, kai viskas pasakoja esamų gyventojų istoriją.

    Kitas svarbus veiksnys – kvapas. Augintiniai, drėgmė, intensyvūs oro gaivikliai ar ryškus maisto kvapas gali užgožti visą patirtį, net jei pats būstas objektyviai geras. Trečias – šviesa: užuolaidos, netinkamas apšvietimas ar tamsūs kambariai gali vizualiai sumažinti net erdvų butą.

    Jis ragina atkreipti dėmesį ir į „visumą“, kurią pirkėjas mato atvykęs: laiptinę, įėjimą, balkoną, temperatūrą, tvarką. Pirkėjas vertina ne tik svetainę ar virtuvę, o visą patirtį, kurią sukuria būstas ir aplinka.

    Interviu pabaigoje Mędrala mini, kad šiuos pokyčius aiškiai atskleidžia laida „Pokochaj lub sprzedaj“, kurioje matyti, kaip funkcionalumo, prezentacijos ir išplanavimo korekcijos pakeičia būsto priėmimą. Programa „Super Polsat“ eteryje rodoma nuo lapkričio 8 dienos.

  • Namų kvapui pakanka obuolio ir prieskonių: paprastas receptas su cinamonu ir gvazdikėliais

    Namų kvapui pakanka obuolio ir prieskonių: paprastas receptas su cinamonu ir gvazdikėliais

    Šiltas namų kvapas nebūtinai turi kainuoti – jam sukurti gali pakakti vieno obuolio ir kelių prieskonių iš virtuvės spintelės. Paprasčiausias būdas – kvapnią vaisių ir prieskonių „arbatos“ versiją kaitinti puode, kad aromatas pamažu pasklistų po namus.

    Receptas itin paprastas: vieną obuolį supjaustykite storomis riekėmis (skusti ar išimti sėklalizdžio nereikia), sudėkite į mažą puodą, įmeskite dvi cinamono lazdeles ir šaukštą gvazdikėlių. Užpilkite vandeniu, užvirkite, o tada kaitrą sumažinkite iki minimumo – vanduo turi tik tyliai garuoti.

    Svarbiausia taisyklė – nepamiršti retkarčiais įpilti vandens, kad niekas neprisviltų. Kaitinant ilgiau, kvapas išlieka intensyvus, o namai ima kvepėti lyg ką tik iš orkaitės ištrauktu naminiu pyragu.

    Tekste pabrėžiama, kad toks aromatų derinys gali padėti atsipalaiduoti po dienos: cinamonas siejamas su jaukumo ir šilumos pojūčiu, gvazdikėliai – su raminančia nuotaika, o virto obuolio aromatas daugeliui primena vaikystę.

    Kaip kvapą pritaikyti pagal nuotaiką

    Jei rytais ypač sunku pabusti ar apima niūresnė nuotaika, pagrindinį receptą siūloma papildyti citrusais. Prie obuolio ir cinamono į puodą įdėkite dvi storas apelsino riekes būtinai su žievele, taip pat 2–3 žvaigždutes anyžiaus.

    Teigiama, kad apelsino žievelės kvapas gali veikti tarsi natūralus „žadintuvas“, o citrusiniai aromatai neretai siejami su greitesniu nuotaikos pagerėjimu ir mažesniu stresu. Anyžius suteikia ryškesnę, prieskoninę natą ir, kaip nurodoma tekste, gali padėti susikaupti.

    O jei po dienos prie kompiuterio norisi „perkrauti“ galvą ir grįžti į ramesnį režimą, citrusus siūloma keisti miško ir žolelių natomis. Į puodą su obuoliu ir cinamonu galima įdėti šviežio rozmarino šakelę (arba nedidelę pušies šakelę iš pasivaikščiojimo) bei arbatinį šaukštelį vanilės ekstrakto.

    Tokio derinio idėja – švelniai „atvėsinti“ dienos tempą: rozmarino kvapas apibūdinamas kaip padedantis lengviau giliai kvėpuoti ir nusiraminti, o vanilė suteikia saldų, jaukų foną, tarsi primenantį, kad metas ilsėtis.

  • Mirė „Bembio“ originalo balsą įgarsinęs jūrų pėstininkų majoras Donnie Dunaganas

    Mirė „Bembio“ originalo balsą įgarsinęs jūrų pėstininkų majoras Donnie Dunaganas

    Būdamas vos šešerių Donnie Dunaganas įgarsino jaunąjį elniuką „Disney“ klasikoje „Bembis“, o vėliau pasirinko karininko kelią. Aktorius ir JAV jūrų pėstininkų majoras mirė sulaukęs 92 metų.

    Kaip skelbia „Euronews“, D. Dunaganas mirė nuo plaučių vėžio. Apie jo mirtį pranešė ir su žiniasklaida bendravo velionio agentai.

    Po vaikystės vaidmenų kine jis nutraukė aktorystę ir 1952 metais, būdamas 18-os, įstojo į jūrų pėstininkų korpusą. Karinė karjera truko dešimtmečius ir baigėsi 1977 metais, kai jis išėjo į pensiją majoro laipsniu.

    D. Dunaganas buvo apdovanotas Bronzos žvaigžde ir trimis „Purple Heart“ medaliais – vienu seniausių JAV karinių apdovanojimų, skiriamų už sužeidimus ar žūtį mūšyje.

    Vaikystės karjera Holivude

    D. Dunaganas gimė 1934 metų rugpjūčio 16 dieną. Dar būdamas trejų jis laimėjo stepo šokių konkursą, po kurio į jį atkreipė dėmesį talentų ieškotojas.

    Pirmasis jo pasirodymas didžiajame ekrane buvo 1938 metų filme „Mother Carey’s Chickens“. Netrukus jis suvaidino ir juostoje „Son of Frankenstein“, kur pasirodė greta Boriso Karloffo.

    Vėlesniais metais D. Dunaganas vaidino keliuose filmuose, kol galiausiai buvo pakviestas įgarsinti „Bembį“. Šis darbas tapo paskutiniu jo vaidmeniu – po jo jis pasirinko kariuomenę.

    Tarnyba Vietname ir nutylėtas „Bembis“

    Karinėje tarnyboje D. Dunaganas pasiekė išskirtinį įvertinimą – tapo jauniausiu jūrų pėstininkų istorijoje pratybų instruktoriumi. Taip pat jis atliko tris tarnybos turus Vietname.

    2015 metais interviu NPR jis pasakojo, kad bendratarnačiams ilgai neatskleidė savo ankstyvos karjeros kine, nes nenorėjo, jog būtų vadinamas „majoru Bembiu“.

    Vis dėlto jis pripažino, kad vienas didžiausių jo gyvenimo apgailestavimų – nepasakota tiesa artimiems draugams apie tai, kad buvo prisidėjęs prie Walt’o Disney darbo ir filmo, tapusio animacijos klasika.

  • M. Johnas Harrisonas tapo vyriausiu „Booker“ laureatu – įvertintas romanas „The End of Everything“

    M. Johnas Harrisonas tapo vyriausiu „Booker“ laureatu – įvertintas romanas „The End of Everything“

    Britų rašytojas M. Johnas Harrisonas pelnė „Booker“ premiją už satyrinį romaną „The End of Everything“ ir tapo vyriausiu šio apdovanojimo laureatu istorijoje.

    Apdovanojimas paskelbtas ceremonijoje Londone, kurią vedė vertinimo komisijos pirmininkė, klasikė Mary Beard. Tarp komisijos narių buvo ir muzikantas Jarvis Cocker, rašo „Euronews“.

    Romano veiksmas vyksta netolimoje ateityje Anglijos Lamanšo pakrantėje, kai po neįvardytos nelaimės subyra visuomenė. Į Britaniją ima plūsti paslaptingos, mįslingos ateivių esybės.

    Knygos centre – pajūryje gyvenantis kranto ieškotojas, kartu su ginkluota teta, ir jo aptiktas keistas, formą keičiantis artefaktas, išmestas į krantą.

    Komisija: „dabarties politika per ateities prizmę“

    Mary Beard teigė, kad kūrinys yra „dabarties politika, pamatyta per ateities prizmę“, pasakojanti apie visuomenę, kuri išgyvena katastrofą, tačiau iki galo jos nesupranta.

    Pats Harrisonas prieš apdovanojimą yra sakęs, kad 40–50 metų stengėsi keisti požiūrį ir kaip romanistas, ir kaip kritikas. Jis kėlė klausimą, kodėl gerai parašyta mokslinė fantastika neturėtų būti laikoma literatūrine proza.

    Finalinis šešetukas – iš 163 knygų

    Šių metų trumpajame sąraše buvo šeši romanai, atrinkti iš 163 į ilgąjį sąrašą patekusių kūrinių.

    Tarp finalininkų – du buvę „Booker“ laureatai: Jamaikos rašytojas Marlonas Jamesas ir škotas Douglasas Stewartas. Jei būtų laimėjęs kuris nors iš jų, jis būtų tapęs penktuoju dvigubu „Booker“ nugalėtoju.

    Į finalinį šešetuką taip pat pateko Pulitzerio premijos laureatė Elizabeth Strout, Luke’o Kennardo satyrinis universiteto gyvenimo romanas „Black Bag“ ir Rebecca Perry pasakojimas „May We Feed the King“, aprėpiantis laikotarpį nuo Viduramžių iki šių dienų.

    Premija teikiama nuo 1969 metų

    „Booker“ premija įsteigta 1969 metais ir skiriama angliškai parašytiems romanams iš bet kurios šalies, jei jie publikuoti Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.

    Šis apdovanojimas garsėja tuo, kad gali iš esmės pakeisti rašytojų karjerą. Tarp ankstesnių laureatų minimi Salmanas Rushdie, Ianas McEwanas, Bernardine Evaristo ir Arundhati Roy.

    Praėjusiais metais premija atiteko vengrų ir britų rašytojui Davidui Szalay už romaną „Flesh“.