CP v2

Category: Kultūra

  • Kelmas kieme erzina kasdien? Šis paprastas triukas gali jį suminkštinti be kasimo ir kapojimo

    Kelmas kieme erzina kasdien? Šis paprastas triukas gali jį suminkštinti be kasimo ir kapojimo

    Kieme ar sode likęs kelmas dažnai tampa ne tik estetiniu galvos skausmu, bet ir realiu pavojumi užkliūti pjaunant žolę ar vaikštant tamsoje. Nors greičiausias kelias – mechaninis rovimas ar frezavimas, dalis žmonių ieško ramesnių, pigesnių ir mažiau ardinių sprendimų.

    Vienas populiariausių „pasidaryk pats“ būdų – kelmą palaipsniui suminkštinti naudojant magnio sulfatą, dar vadinamą Epsomo druska. Idėja paprasta: į kelmą išgręžiama daug gilių skylių, į jas pripilama druskos ir įlašinama vandens, kad mediena ilgainiui pradėtų irti.

    Kad procesas vyktų tolygiau, kelmą verta pridengti orui laidžia danga, pavyzdžiui, džiuto audiniu, ir kartkartėmis sudrėkinti. Vis dėlto reikia nusiteikti, kad tai nėra greitas metodas: praktikoje rezultato dažniausiai laukiama kelis mėnesius, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo kelmo rūšies, dydžio ir drėgmės.

    Atsargiai dėl augalų šalia

    Svarbu žinoti, kad medžiagos, keičiančios dirvožemio druskingumą ar pH, gali paveikti aplink augančius augalus. Jei kelmas yra šalia vejos, dekoratyvinių krūmų ar daržo, dalis augalų gali augti prasčiau, o jautresni – net pradėti nykti, todėl verta įvertinti atstumą ir dirvos ypatybes.

    Dar vienas aplinkai draugiškesnis kelias – kelme skatinti natūralų irimą naudojant grybieną. Principas panašus: išgręžiamos skylės, į jas įterpiama speciali grybiena, o kelmas laikomas drėgnesnis, kad mikroorganizmai galėtų skaidyti medieną.

    Kada neišvengsite mechanikos

    Grybiena laikoma vienu tiksliausių sprendimų, nes paprastai „dirba“ būtent su mediena, tačiau čia kantrybės reikia daugiausia. Priklausomai nuo sąlygų, kelmas gali irti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, todėl tai labiau pasirinkimas tiems, kuriems nereikia rezultato čia ir dabar.

    Jei kelmą būtina pašalinti nedelsiant, dažniausiai pasirenkami mechaniniai būdai: kasimas, šaknų atkapojimas, pjovimas ar kelmo frezavimas. Traktoriaus ar kitos technikos traukimas gali sutaupyti laiko, bet dažnai palieka didelę duobę, kurią vėliau tenka užpilti ir sutvarkyti.

    Specialios kelmų frezos darbą atlieka greitai ir švariau, tačiau vienkartiniam atvejui jų pirkimas gali būti neproporcingai brangus. Tokiu atveju dažniau apsimoka nuoma arba paslauga, ypač jei kelmas didelis, o šaknys įsikibusios giliai.

  • Šis naminis triukas prikelia zamiokulką: lapai sužaliuoja, o nauji ūgliai pasirodo greičiau

    Šis naminis triukas prikelia zamiokulką: lapai sužaliuoja, o nauji ūgliai pasirodo greičiau

    Zamiokulkas vertinamas dėl atsparumo ir dekoratyvių, blizgių lapų, tačiau net ir ši „geležinė“ kambarinė gėlė kartais pradeda skursti. Dažniausi požymiai – lėtesnis augimas, blyškesnė spalva ir retesni nauji ūgliai.

    Viena iš priežasčių būna ne tik šviesos ar laistymo klaidos, bet ir išsekęs substratas. Ilgiau nekeičiant žemės, augalui ima trūkti pagrindinių maisto medžiagų, o šaknys prasčiau įsisavina tai, kas joms reikalinga.

    Namų sąlygomis dažnai siūlomas paprastas sprendimas – užpilas iš lęšių. Lęšių grūdai ir jų mirkymo vanduo siejami su dirvožemio praturtinimu, nes ankštiniai augalai natūraliai kaupia azotą, o pačiuose grūduose yra įvairių mikroelementų.

    Kaip paruošti lęšių užpilą?

    Paimkite tris valgomuosius šaukštus žalių lęšių ir užpilkite 1 litru virinto, bet atvėsinto vandens. Gerai išmaišykite ir palikite 4–5 valandoms, kad vanduo prisigertų tirpių medžiagų.

    Vėliau skystį nukoškite, o gautu užpilu laistykite zamiokulką maždaug kartą per mėnesį. Svarbiausia nepadauginti, nes šis augalas nemėgsta nuolat šlapios žemės ir vandens sąstingio vazone.

    Ką verta žinoti dėl saugumo?

    Naminės trąšos nėra lygiavertės subalansuotoms trąšoms, todėl rezultatai gali skirtis pagal augalo būklę ir auginimo sąlygas. Jei vazone atsiranda nemalonus kvapas, pelėsis ar uodelės, užpilo naudojimą verta nutraukti ir patikrinti drenažą.

    Norint ilgalaikio efekto, zamiokulkui padeda ir bazinė priežiūra: saikingas laistymas tik pradžiūvus žemei, pralaidus substratas, skylutės vazono dugne ir šviesi vieta be kaitrios tiesioginės saulės. Augimo sezonu galima rinktis silpnesnės koncentracijos trąšas, skirtas sukulentams.

  • Įmeskite į puodą ir pavirkite: mediniai šaukštai vėl bus švarūs – klaida, kuri viską sugadina

    Įmeskite į puodą ir pavirkite: mediniai šaukštai vėl bus švarūs – klaida, kuri viską sugadina

    Mediniai šaukštai ir mentelės virtuvėje vertinami dėl paprastumo: jie nebraižo keptuvių dangų, mažiau kaista rankoje ir dažnai tarnauja metų metus. Tačiau mediena yra porėta, todėl greitai sugeria riebalus, dažus ir kvapus, o laikui bėgant gali patamsėti ir pradėti skleisti nemalonų aromatą.

    Nors tokie įrankiai dažniausiai atrodo tvirti, jų priežiūra turi niuansų. Jei mediniai šaukštai ilgai lieka neplauti arba mirksta vandenyje, į poras įsigeria maisto likučiai, o džiūstant susidaro sąlygos įsisenėjusioms dėmėms ir kvapams. Dėl to nukenčia ir higiena, ir patiekalų skonis.

    Greitas būdas su vandeniu

    Jei įrankiai patamsėjo, vienas paprasčiausių būdų yra trumpas virinimas. Užvirinkite didelį puodą vandens, sudėkite medinius šaukštus ar menteles ir virkite apie 15 minučių, tuomet išimkite ir iškart kruopščiai nusausinkite.

    Norint sustiprinti efektą, į vandenį galima įdėti valgomosios sodos. Ji padeda lengviau atlaisvinti riebalų apnašas ir neutralizuoja dalį kvapų, tačiau svarbu nepersistengti ir po procedūros įrankius gerai nuplauti bei visiškai išdžiovinti.

    Didžiausia klaida – indaplovė

    Medinių šaukštų ir mentelių nerekomenduojama plauti indaplovėje. Ilgos plovimo programos, aukšta temperatūra ir agresyvesni plovikliai gali išsausinti medieną, ją deformuoti, sukelti įtrūkimus ir paskatinti šiurkščių vietų atsiradimą.

    Tokie pažeidimai svarbūs ne tik estetiškai. Suskilinėjęs paviršius gali pradėti labiau kaupti nešvarumus, o aštresnės briaunos ilgainiui gali braižyti keptuvių ar puodų paviršius.

    Kaip prižiūrėti, kad netamsėtų

    Kasdienėje priežiūroje svarbiausia taisyklė yra paprastumas ir greitis. Medinius įrankius geriausia išplauti iškart po naudojimo šiltu vandeniu, o jei reikia, naudoti nedidelį kiekį indų ploviklio, vengiant ilgo mirkymo.

    Jei įrankiai prisigėrė kvapų, gali padėti citrinos sultys ir druska. Šiuo mišiniu įtrinkite paviršių, trumpai palaikykite, nuplaukite ir gerai nusausinkite, nes drėgmės likučiai yra dažniausia priešlaikinio dėvėjimosi priežastis.

    Dar vienas svarbus žingsnis yra impregnavimas prieš pirmą naudojimą ir vėliau pagal poreikį. Medį galima įtrinti įprastu valgomu aliejumi, palikti įsigerti ir procedūrą pakartoti kelis kartus, o perteklių nuvalyti, kad paviršius neliktų lipnus.

  • Anglijos Piddingtono kaimas balsavo „atsiskirti“ nuo JK: ginčas dėl 1 200 prieglobsčio prašytojų centro

    Anglijos Piddingtono kaimas balsavo „atsiskirti“ nuo JK: ginčas dėl 1 200 prieglobsčio prašytojų centro

    Simbolinis referendumas Oksfordšyre

    Oksfordšyro grafystėje esantis Piddingtono kaimas, kuriame gyvena apie 350 žmonių, surengė simbolinį referendumą ir didele balsų persvara pritarė idėjai „atsiskirti“ nuo Jungtinės Karalystės. Taip vietos bendruomenė protestuoja prieš planus netoliese įrengti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centrą buvusioje karinėje bazėje.

    Suskaičiavus biuletenius, už „savivaldos“ siekį pasisakė 285 iš 312 balsavusiųjų. Šis balsavimas neturi teisinės galios, tačiau kaimo gyventojai rezultatą pažymėjo simboliškai, pastatydami ženklą, skelbiantį teritoriją Piddingtono kunigaikštyste.

    Ką planuojama įrengti buvusioje bazėje?

    Pagal svarstomą planą nenaudojamoje karinėje teritorijoje būtų apgyvendinta daugiau kaip 1 200 vienišų suaugusių vyrų, kurie prašo prieglobsčio. Kaip teigiama, apgyvendinimas galėtų trukti mažiausiai 10 metų, todėl daliai vietos gyventojų tai kelia ilgalaikių pasekmių dėl infrastruktūros, saugumo ir viešųjų paslaugų apkrovos.

    Vyriausybė aiškina, kad buvusių karinių bazių panaudojimas yra dalis platesnės strategijos mažinti priklausomybę nuo viešbučių, kuriuose apgyvendinami prieglobsčio prašytojai. Pastaraisiais metais ši praktika Jungtinėje Karalystėje sulaukė kritikos dėl didelių kaštų ir spaudimo vietos savivaldybėms.

    Protesto idėja ir valdžios reakcija

    Referendumą organizavo parapijos taryba, o idėją įkvėpė 1949 metais sukurtas britų komedijos filmas Passport to Pimlico, kuriame Londono gyventojai atranda, kad jų rajonas esą formaliai nepriklauso Jungtinei Karalystei, ir paskelbia nepriklausomybę.

    Vietos tarybos vadovas Timas McNally teigė, kad balsavimas pirmiausia yra būdas aiškiai parodyti bendruomenės nerimą dėl planuojamo centro masto ir poveikio kaimo gyvenimui.

    „Norėjome, kad mūsų susirūpinimas būtų išgirstas aiškiai ir vienareikšmiškai“, – sakė Timas McNally.

    Politiniu lygmeniu situacija išlieka įtempta: bendruomenė tikisi derybų dėl sprendimų koregavimo, o centrinė valdžia laikosi pozicijos, kad projektas turi vykti. Artimiausiu metu ginčas gali persikelti į viešas konsultacijas ir administracinių sprendimų peržiūras, kurios paprastai lydi didesnius apgyvendinimo projektus.

  • Mirė dramaturgė ir rašytoja Bonnie Greer: kaip Čikagoje gimusi autorė tapo Britanijos balsu

    Mirė dramaturgė ir rašytoja Bonnie Greer: kaip Čikagoje gimusi autorė tapo Britanijos balsu

    Netektis po trumpos ligos

    Mirė JAV gimusi, Jungtinėje Karalystėje kūrusi dramaturgė, rašytoja ir visuomenės komentatorė Bonnie Greer. Jai buvo 77 metai.

    Apie netektį pranešė jos vyras Davidas Hutchinsas, nurodydamas, kad Greer mirė po trumpos ligos. Šeima daugiau detalių apie ligą viešai nepateikė.

    „Su giliu liūdesiu pranešu, kad mano mylima žmona Bonnie Greer mirė, būdama 77 metų, po trumpos ligos“, – sakė Davidas Hutchinsas.

    Jis pabrėžė, kad Greer buvo pripažinta dramaturgė, autorė, kritikė bei kultūros ir politikos komentatorė, o jos balsas ilgus metus buvo girdimas Jungtinės Karalystės viešojoje erdvėje.

    Hutchinsas taip pat teigė, kad artimiausi žmonės Greer prisimins dėl šilumos, humoro ir gebėjimo suburti skirtingus žmones bendram pokalbiui.

    Nuo Čikagos iki Londono

    Bonnie Greer gimė Čikagoje 1948 metais, o 1986 metais persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę. Ten ji greitai tapo atpažįstama ne tik teatro ir literatūros lauke, bet ir kaip aštri, argumentuota viešų diskusijų dalyvė.

    Britų auditorijai ji buvo pažįstama ir iš televizijos bei radijo laidų, kuriose aptardavo politiką, kultūrą ir tapatybės temas. Šios temos nuosekliai atsispindėjo ir jos kūryboje.

    Kūryba ir įvertinimai

    Greer buvo apdovanota Verity Bargate premija už geriausią pjesę „Munda Negra“. Ji taip pat parašė romanus „Hanging By Her Teeth“ ir „Entropy“, o publicistikoje ir esė neretai analizavo visuomenės lūžius bei kultūrines įtampas.

    Tarp jos darbų minimi ir biografiniai bei scenos kūriniai, įskaitant knygą apie Langstoną Hughesą bei pjesę „Marilyn And Ella“, kurioje dramaturgiškai susipina Marilyn Monroe ir Ellos Fitzgerald istorijos.

    Be kūrybos, Greer užėmė reikšmingas pareigas kultūros institucijose: 2005 metais ji paskirta į Britų muziejaus patikėtinių tarybą, vėliau ėjo pirmininko pavaduotojos pareigas. Ji taip pat dirbo Londono kino mokyklos ir Karališkųjų operos rūmų valdybose.

    2022 metais Greer tapo Karališkosios literatūros draugijos nare, o už nuopelnus menui jai suteiktas Britų imperijos ordino karininkės titulas. Ji taip pat ėjo Kingston University kanclerės pareigas Londono priemiestyje Kingston upon Thames.

  • 2026 metų „Latin Grammy“ nominacijos: Edgaras Barrera pirmauja su 10, konkurencija itin tanki

    2026 metų „Latin Grammy“ nominacijos: Edgaras Barrera pirmauja su 10, konkurencija itin tanki

    Paskelbti 2026 metų nominantai

    Lotynų įrašų akademija paskelbė 2026 metų „Latin Grammy“ apdovanojimų nominantus, o ryškiausia pavardė sąraše – meksikiečių dainų autorius ir prodiuseris Edgaras Barrera. Jis šiemet surinko 10 nominacijų ir tapo aiškiu favoritų sąrašo lyderiu pagal paminėjimų skaičių.

    Apdovanojimų ceremonija vyks lapkričio 12 dieną Las Vegase, MGM Grand Garden Arena. Tai bus 27-oji „Latin Grammy“ istorijoje, o akademija tikisi rekordinio dėmesio dėl itin stiprios pagrindinių kategorijų konkurencijos.

    Kas lipa ant kulnų?

    Iš karto už Edgaro Barreros rikiuojasi keli atlikėjai ir kūrėjai, surinkę po 7 nominacijas: Ca7riel ir Paco Amoroso, Jorge Drexler, Karol G bei Rosalía. Dar dvi ryškios šių metų figūros – Silvana Estrada ir Mon Laferte – turi po 6 nominacijas.

    Tarp daugiausiai kartų minimų užkulisių žaidėjų išsiskiria argentiniečiai prodiuseriai Rafa Arcaute ir Federico Vindver, pelnę po 5 nominacijas. Tai pabrėžia tendenciją, kad „Latin Grammy“ vis labiau matomi ne tik atlikėjai, bet ir prodiuseriai bei dainų autoriai.

    Pagrindinės kategorijos ir ryškiausi projektai

    Edgaras Barrera įtrauktas į visas tris svarbiausias vakaro kategorijas – Metų įrašas, Metų albumas ir Metų daina. Dauguma jo nominacijų siejamos su darbais, sukurtais kartu su Karol G ir Carín León, kurie pastaraisiais metais yra tarp didžiausią komercinę ir kultūrinę įtaką darančių ispaniškai kuriančių vardų.

    Metų albumo kategorijoje varžosi 10 skirtingų leidinių, tarp jų – Rosalíos „LUX“, Karol G „Tropicoqueta“, Jorge Drexler „Taracá“, Silvanos Estrados „Vendrán suaves lluvias“ ir kiti. Kategorija išsiskiria stilistine įvairove – nuo alternatyvios pop krypties iki urban ir regioninių skambesių.

    Metų įrašo ir Metų dainos kategorijose dominuoja tie patys vardai, tačiau akcentai skiriasi: Metų įrašas dažniau atspindi galutinį kūrinio skambesį ir atlikimą, o Metų daina tradiciškai labiau išryškina dainų autorių darbą. Tai viena priežasčių, kodėl Barreros pavardė šiemet taip dažnai kartojasi.

    Geriausio naujo atlikėjo kategorijoje šiemet nėra aiškaus favorito: varžosi 11 vardų, kurie dar nėra prasimušę į bendrąsias, labiausiai matomas kategorijas. Toks nominantų profilis paprastai reiškia, kad akademija ieško ateities lyderių, o laimėtoją gali nulemti ne vien populiarumas, bet ir profesionalų balsavimas už kūrybinį potencialą.

    Akademija taip pat pranešė, kad šių metų iškilmingame renginyje Metų žmogaus titulu bus pagerbtas Daddy Yankee. Šis sprendimas sustiprina žinutę apie reggaetono ir urban muzikos ilgalaikę įtaką lotynų muzikos industrijai.

  • Ed Sheeran turo JAV sumaištis: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ pašalinimo

    Ed Sheeran turo JAV sumaištis: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ pašalinimo

    Britų popžvaigždės Ed Sheeran koncertinis turas JAV susidūrė su nenumatytu iššūkiu: iš programos pasitraukė visi apšildantys atlikėjai. Sprendimas priimtas po to, kai iš sudėties buvo pašalintas reperis „Macklemore“ dėl koncerte išsakytų pro palestinietiškų pareiškimų.

    Situaciją E. Sheeran komentavo socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad sprendimą dėl „Macklemore“ priėmė ne jis, o turo organizatoriai. Anot atlikėjo, už šį sprendimą buvo atsakinga koncertus rengianti „Messina Touring Group“.

    „Sprendimas, kad „Macklemore“ nebedalyvaus ture, buvo organizatoriaus, o ne mano. Nenoriu nuvilti gerbėjų ir žmonių, kurie dirba šiame ture“, – sakė Ed Sheeran.

    Vis dėlto šis paaiškinimas neįtikino kitų turo dalyvių. Apšildymo programoje buvę airių atlikėjas Aaron Rowe ir grupė Beoga, danų grupė Lukas Graham bei Finneas, žinomas kaip Billie Eilish brolis ir kūrybinis partneris, pranešė pasitraukiantys iš turo ir savo poziciją argumentavo viešais pareiškimais.

    Finneas nurodė, kad menininkai neturėtų būti nutildomi, kai kalba apie engiamus žmones, ir paskelbė palaikantis Palestiną. A. Rowe bei Beoga savo sprendimą siejo ir su Airijos istorine patirtimi, teigdami, kad jautriai vertina kolonializmo ir okupacijos temas.

    Kas įvyko su „Macklemore“?

    Ginčas įsižiebė po to, kai „Macklemore“ koncerte Naujajame Džersyje viešai kartojo šūkį už Palestinos laisvę ir pristatė protesto dainą. Savo kalboje jis taip pat akcentavo, kad Izraelio politikos kritika, anot jo, neturėtų būti tapatinama su žydų bendruomenės puolimu.

    Vėliau „Macklemore“ teigė, kad kai kurios JAV koncertų erdvės informavo organizatorius neleisiančios jam pasirodyti kaip apšildančiam atlikėjui. Pranešta, kad spaudimas kilo ir iš įtakingų JAV verslo bei sporto pasaulio atstovų, susijusių su dalimi koncertų infrastruktūros.

    Kritikos bangą sustiprino ir anksčiau viešumoje aptarti „Macklemore“ įvaizdžio epizodai, kuriuos jis buvo komentavęs ir dėl jų atsiprašęs. Šie faktoriai tapo papildomu argumentu tiems, kurie sprendimą pašalinti atlikėją aiškino ne vien konkrečiu pasisakymu, bet ir platesniu kontekstu.

    Popmuzika ir politika

    Ši istorija dar kartą priminė, kad dideli turai JAV tampa ne tik muzikiniu, bet ir reputaciniu projektu, kuriame svarbus rėmėjų, arenų, organizatorių ir auditorijų jautrumas politinėms temoms. Vieno atlikėjo pasisakymai gali sukelti grandininę reakciją, paveikiančią visą turo komandą.

    E. Sheeran viešai bandė išlaikyti neutralesnę poziciją, pabrėždamas, kad jo koncertai skirti muzikai, o ne politinėms diskusijoms. Tačiau apšildančių atlikėjų pasitraukimas rodo, kad daliai muzikos industrijos dalyvių tokia laikysena nebeatrodo pakankama, kai kalbama apie Gazos karo ir žmogaus teisių tematiką.

    Kol kas neaišku, kaip greitai turo organizatoriai užpildys susidariusias spragas ir ar tai pakeis koncertų grafiką. Akivaizdu, kad šis konfliktas taps dar vienu pavyzdžiu, kaip kultūros renginiuose vis dažniau susikerta scena, vertybės ir komerciniai interesai.

  • Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanijos kino akademija į trumpąjį sąrašą šalies kandidatų į 2027 metų „Oskarų“ apdovanojimą už geriausią tarptautinį filmą įtraukė režisierių dueto Javier Calvo ir Javier Ambrossi, geriau žinomo kaip Los Javis, juostą „La bola negra“.

    Filmas pasakoja apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone, o kūrinys siejamas su poetu Federico García Lorca. Pastaraisiais metais būtent istorinės dramos, turinčios aiškią autorinę poziciją, dažnai išsiskiria tarptautinio filmo kategorijoje.

    Kas išskiria „La bola negra“?

    „La bola negra“ jau sulaukė tarptautinio dėmesio: Kanuose filmas įvertintas kaip geriausios režisūros darbas, o reakcijos po Toronto tarptautinio kino festivalio seansų buvo palankios. Abu festivaliai tradiciškai laikomi svarbiais signalais artėjant apdovanojimų sezonui.

    Kritikai akcentuoja ansamblinę struktūrą ir kelias persipinančias istorijas, kurios plečia karo dramos žanrą į intymesnį, socialinį pasakojimą. Būtent tokios daugiasluoksnės juostos dažnai patraukia Akademijos narių dėmesį, ypač kai turi aiškią emocinę ašį.

    Aktoriai ir galimos papildomos nominacijos

    Analitikai svarsto, kad filmas galėtų pretenduoti ne tik į tarptautinio filmo kategoriją. Tarp minimų galimybių – antro plano aktorės nominacija už Penélope Cruz vaidmenį, kuriame ji įkūnija kabareto atlikėją Nené Romero.

    Filmo aktorių sąraše taip pat yra dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente, Miguel Bernardeau, Carlos González, Milo Quifes, Lola Dueñas, o epizode pasirodo ir Glenn Close – ji vaidina istorikę, atvykstančią į šiandieninį Madridą.

    Ką tai reiškia Ispanijai?

    Ispanija geriausio tarptautinio filmo „Oskarą“ yra laimėjusi keturis kartus, o pastarąjį sykį tai pavyko 2005 metais su Alejandro Amenábar filmu „Mar adentro“. Dėl to kiekvienas naujas kandidatas vertinamas ne tik kaip meninis pareiškimas, bet ir kaip reali galimybė grįžti į apdovanojimų viršūnę.

    „La bola negra“ Ispanijos atrankoje aplenkė kitus stiprius pretendentus, tarp jų Alauda Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen juostą „El ser querido“. Galutines „Oskarų“ nominacijas planuojama skelbti gruodžio 15 dieną, o pati ceremonija numatyta 2027 metų kovo 14 dieną.

  • Sopranas Christinos Poulitsi vakaras Chijo festivalyje: pagarba Mariai Callas ir nauji planai

    Sopranas Christinos Poulitsi vakaras Chijo festivalyje: pagarba Mariai Callas ir nauji planai

    Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų Chijo festivalyje surengė operos vakarą, kuriame skambėjo arijos, siejamos su legendine dainininke Maria Callas. Koncertas vyko Chijo saloje, Kamposo vietovėje esančiuose istoriniuose Castelli rūmuose, o prie fortepijono atlikėją lydėjo pianistas Dimitris Giakas.

    Programos ašimi tapo Callas repertuaras ir jos interpretacijų tradicija, kurią Poulitsi vadina kertiniu atskaitos tašku bel canto dainininkams. Operos vakaras taip pat susišaukė su Graikijos nacionalinės operos dokumentiniu projektu Mary, Marianna, Maria: nežinomi Callas graikų metai, primenančiu apie dainininkės šaknis ir ankstyvąsias patirtis Graikijoje.

    Callas palikimas ir asmeninė pagarba

    Poulitsi, kilusi iš Chijo, pabrėžia ypatingą ryšį su sala ir vietos publika, todėl pasirodymą čia vadina emociškai svarbiu. Dainininkė sako, kad Callas įkvepia ne tik muzikine meistryste, bet ir scenine energija, kuri iki šiol laikoma viena ryškiausių operos istorijoje.

    „Kaip graikams mums didžiulė garbė, kad Maria Callas buvo graikė. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.

    Atlikėja pripažįsta, kad gyvai Callas girdėti neturėjo galimybės, tačiau įrašai jai tapo mokykla ir nuolatiniu orientyru. Jos teigimu, ypač dainuojant itališką bel canto, Callas interpretacijos padeda išlaikyti stiliaus pojūtį ir atveria savitą kelią kiekvienam solistui.

    „Net per įrašus galima suprasti, kokia ji buvo unikali. Kai dainuoju arijas, vis grįžtu prie jos ir semiuosi įkvėpimo iš jos interpretacijų“, – teigė Christina Poulitsi.

    Nuo Vokietijos scenų iki pasaulio

    Dainininkės karjera įsibėgėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesionalius žingsnius, o vėliau pasirodymai persikėlė į didžiąsias Europos, Amerikos, Azijos ir Okeanijos scenas. Tokia geografija, pasak jos, reiškia ne tik keliones, bet ir galimybę dirbti su skirtingomis tradicijomis bei kūrybinėmis komandomis.

    Vienu svarbiausių karjeros postūmių Poulitsi įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, ją globojo ir padėjo užmegzti pirmuosius didesnius profesinius ryšius. Vėlesnės gastrolės ir bendri projektai atvėrė duris į naujas partnerystes, tarp jų ir su kitais žinomais dirigentais.

    Mažesnės erdvės, didesnė patirtis

    Chijo festivalio koncertas vyko ne tradicinėje operos salėje, o istorinėje, gamtos ir architektūros kontekste įsišaknijusioje erdvėje, kuri, pasak Poulitsi, sukuria kitokį ryšį su publika. Ji teigia mėgstanti dainuoti vietose, kurios nėra įprastai siejamos su klasikinės muzikos ritualu, nors tai kelia papildomų techninių iššūkių.

    Tokių festivalių formatas Europoje tampa vis ryškesne tendencija: klasikinė muzika dažniau perkeliama į paveldo objektus, parkus, kiemus ar atviras erdves, siekiant pritraukti platesnę auditoriją. Chijo festivalis šią kryptį jungia su paskaitomis, kino peržiūromis, parodomis ir diskusijomis, taip išplečiant renginio poveikį už vienos meno srities ribų.

    „Tai ne tik koncertai. Tai renginys, kuriame telpa ir konferencija, ir menas, ir parodos, o mūsų tikslas yra parodyti Chijo kultūrinę tapatybę bei atvežti į salą ryškiausius vardus“, – sakė festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri.

    Šių metų festivalis buvo penktasis ir truko dešimt dienų, o programoje derėjo koncertai, pasirodymai, kino seansai, pokalbiai ir specialūs pagerbimo vakarai. Renginys rengiamas siekiant, kad rugsėjį Chijas taptų kultūriniu traukos tašku Graikijoje, o organizatoriai pabrėžia nuoseklią, kasmetinę plėtrą.

    Tuo pat metu Poulitsi derina intensyvų grafiką su šeimos gyvenimu ir atvirai kalba apie norą daugiau laiko praleisti Graikijoje. Artimiausiu metu jos laukia repeticijos naujai graikų operai apie Bizantijos imperatorienę Teodorą, rečitaliai Atėnuose ir gastrolės, tarp jų ir pasirodymai su Plácido Domingo, o sezoną ji planuoja užbaigti koncertu Šveicarijoje.

  • Starship Troopers režisierius apie Trumpo Kosmoso pajėgų uniformas: naudota nacių estetika

    Starship Troopers režisierius apie Trumpo Kosmoso pajėgų uniformas: naudota nacių estetika

    Filmo Starship Troopers režisierius Paulas Verhoevenas sureagavo į Donaldo Trumpo paskelbtus DI sugeneruotus Kosmoso pajėgų uniformų maketus, kuriuose buvo tiesiogiai nurodyta, kad dizainas įkvėptas Starship Troopers uniformos disciplinos ir funkcionalumo. Pasak režisieriaus, toks įkvėpimo šaltinis yra problemiškas, nes filmo estetika sąmoningai remiasi fašistinės propagandos ir nacių simbolikos užuominomis.

    Diskusijos kilo po to, kai Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė seriją DI vaizdų, susijusių su JAV kosmoso ambicijomis, tarp jų ir siūlomą naują vadinamąją tarnybinę paradinę uniformą. Kritikai atkreipė dėmesį, kad Starship Troopers nuo pat premjeros 1997 metais laikomas satyra, perspėjančia apie militarizmo, ksenofobijos ir autoritarizmo normalizavimą.

    Kodėl Starship Troopers estetika tokia jautri?

    Verhoeveno filmas buvo kuriamas kaip sąmoninga interpretacija, kuri, režisieriaus teigimu, dekonstruoja Roberto A. Heinleino romano idėjas ir parodo, kaip patriotinė retorika gali virsti visuomenę į autoritarizmą stumiančiu naratyvu. Dėl to filme tyčia pasirinkti uniformų siluetai ir simbolika, primenantys nacių laikotarpio vizualinę kalbą, kuri sustiprina satyrinę žinutę.

    Režisierius yra ne kartą aiškinęs, kad dalis auditorijos filmą klaidingai perskaito kaip paprastą karinį nuotykį, o ne kaip įspėjimą. Todėl, jo vertinimu, politinei komunikacijai pasiskolinti tokį vizualinį kodą reiškia rizikuoti sustiprinti būtent tas asociacijas, kurias filmas kritikavo.

    Verhoeveno žinutė Trumpo komandai

    Interviu metu režisierius pabrėžė, kad filmo veikėjai sąmoningai vaizduojami kaip žmonės, kurie patys nesupranta dalyvaujantys fašistinėje sistemoje, ir tai yra pagrindinis satyros taikinys. Jo teigimu, jei valdžios atstovai cituoja Starship Troopers kaip įkvėpimą, jie turėtų suprasti ir kontekstą, iš kurio ta estetika kilo.

    „Nežinau, ar šis prezidentas supranta, kad filmas sako: šie veikėjai yra fašistai, patys to nesuvokdami. Toks ir yra sumanymas“, – sakė Paulas Verhoevenas.

    Verhoevenas taip pat siejo filmo vizualinę kryptį su nacistinės propagandos estetika, primindamas, kad kūrėjai rėmėsi istoriniais vaizdiniais, kurie šiandien yra atpažįstami kaip autoritarinių režimų simbolika. Tai, jo manymu, turėtų būti aiškus signalas, kodėl tokio stiliaus perkėlimas į realių institucijų įvaizdį kelia klausimų.

    DI vaizdai politikoje: kuo didesnė rizika?

    Ši istorija dar kartą priminė, kaip DI keičia politinės komunikacijos greitį ir mastą: vaizdus galima pagaminti per minutes, o jų poveikis viešajai nuomonei dažnai atsiskleidžia tik vėliau. Ekspertai nuolat pabrėžia, kad DI sukurti vaizdai gali formuoti emocijas ir asociacijas net tada, kai jie pateikiami kaip akivaizdžios fantazijos.

    Pastaraisiais metais politikai vis dažniau naudoja popkultūros nuorodas, tačiau tokie pasirinkimai neretai atsisuka prieš pačius autorius, kai auditorija ar kūrėjai primena originalią kūrinio prasmę. Verhoeveno reakcija į Kosmoso pajėgų uniformų eskizus tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip satyra, ištraukta iš konteksto, gali būti suprasta priešingai, nei buvo sukurta.