CP v2

Category: Kultūra

  • Kodėl keptos voveraitės ima kartėti: dažnas žingsnis virtuvėje sugadina visą skonį

    Kodėl keptos voveraitės ima kartėti: dažnas žingsnis virtuvėje sugadina visą skonį

    Voveraitės – vieni populiariausių valgomų grybų, Lietuvos miškuose dažniausiai randami vasarą ir ankstyvą rudenį. Jos vertinamos dėl tvirtesnio minkštimo, ryškaus aromato ir to, kad, lyginant su dalimi kitų rūšių, rečiau būna sukirmijusios.

    Vis dėlto nemažai žmonių pastebi nemalonų kartumą po kepimo, net kai grybai atrodo švieži. Dažniausia priežastis – pasirinktos peraugusios, didelės voveraitės: senesni vaisiakūniai linkę turėti intensyvesnį, ne visada malonų poskonį.

    Kartumą gali sustiprinti ir augimo sąlygos. Ilgesnės sausros, aukštesnė oro temperatūra bei išdžiūvęs miško paklotas keičia grybų drėgmės balansą, todėl skonis gali tapti aštresnis, o tekstūra – kietesnė.

    Dažniausia klaida kepant

    Kepant voveraites svarbu neperkrauti keptuvės ir nebandyti jų ilgai skrudinti dideliame riebalų kiekyje. Per ilgas kepimas, ypač kai grybai pradeda troškintis savo sultyse, gali išryškinti kartų poskonį ir užgožti natūralų aromatą.

    Praktiškas sprendimas – pradėti nuo trumpo pakaitinimo sausoje keptuvėje, kad grybai išleistų dalį vandens. Tik tuomet verta dėti sviestą ar kitus riebalus ir trumpai pakepti iki norimos tekstūros.

    Valymas ir plovimas: mažiau yra daugiau

    Voveraitėse dažnai įstringa smėlis, žemės dalelės ir spygliai, todėl vien perliejimo vandeniu nepakanka. Tačiau ilgas mirkymas taip pat kenkia: grybai greitai sugeria vandenį, praranda dalį skonio ir gali tapti suglebę.

    Geriausia jas trumpai panardinti į vandenį su druska, švelniai pamaišyti ir iškart išgriebti, o tada gerai nusausinti. Kuo trumpesnis kontaktas su vandeniu, tuo didesnė tikimybė išsaugoti intensyvų, švarų voveraičių skonį.

    Šaldymas: kodėl reikia paruošimo

    Kartumas dažnai atsiranda ir po netinkamo šaldymo, kai voveraitės į šaldiklį dedamos visiškai žalios. Tokiu atveju po atšildymo gali pasikeisti ir skonis, ir konsistencija, o kepant poskonis tampa ryškesnis.

    Norint šaldyti saugiau, rekomenduojamas trumpas apdorojimas: trumpai apvirti ar blanširuoti, tada kruopščiai nusausinti ir atvėsinti. Taip paruoštos voveraitės po atšildymo paprastai išlaiko stabilesnį skonį ir geriau tinka greitam kepimui.

    Jei voveraitės keptuvėje kartėja, dažniausiai kalti ne prieskoniai, o smulkūs paruošimo niuansai. Tinkamas grybų pasirinkimas, trumpas kontaktas su vandeniu ir protingas kepimo laikas dažniausiai leidžia išvengti nemalonaus poskonio.

  • Atmintis telefone baigiasi? 7 triukai, kurie atlaisvins vietos netrinant nuotraukų iš galerijos

    Atmintis telefone baigiasi? 7 triukai, kurie atlaisvins vietos netrinant nuotraukų iš galerijos

    Net ir šiuolaikiniai išmanieji telefonai su didele vidine atmintimi greitai prisipildo, kai kasdien fotografuojame ir filmuojame vis aukštesne kokybe. Prie vietos trūkumo dažnai prisideda ir programėlės, kurios nepastebimai kaupia talpyklas bei atsisiųstus failus.

    Vietoj varginančio rankinio trynimo galerijoje verta pradėti nuo paprasčiausių žingsnių, kurie dažnai atlaisvina daug vietos per kelias minutes. Svarbiausia daryti tai saugiai, kad neprarastumėte reikalingų duomenų.

    Talpyklos išvalymas ir programėlių „svoris“

    Vienas greičiausių būdų – išvalyti programėlių talpyklą, nes joje kaupiasi laikini failai, kurie ilgainiui užima stebėtinai daug vietos. Dažniausiai daugiausia talpyklos prisirenka naršyklėse, socialiniuose tinkluose ir vaizdo turinio programėlėse.

    Android įrenginiuose tai paprastai daroma per nustatymus, atsidarius programėlių sąrašą ir pasirinkus daugiausiai vietos užimančias programėles. Svarbu atskirti talpyklos išvalymą nuo duomenų ištrynimo, nes pastarasis gali atjungti paskyras ar pašalinti nustatymus.

    Taip pat verta peržiūrėti įdiegtas programėles ir žaidimus: nenaudojamos programos ne tik užima vietą, bet ir gali kaupti duomenis fone. Dalis telefonų turi integruotas atminties valymo ar rekomendacijų funkcijas, kurios padeda greitai rasti didžiausius „rijikus“.

    Kaip atlaisvinti vietos netrinant nuotraukų?

    Jei naudojate „Apple“ įrenginį, viena efektyviausių priemonių – nuotraukų optimizavimas „iCloud“. Įjungus „Optimizuoti „iPhone“ saugyklą“, originalios pilnos raiškos nuotraukos ir vaizdo įrašai saugomi debesyje, o telefone paliekamos mažesnės versijos.

    Tokiu būdu dažnai atlaisvinama ypač daug vietos, jei filmavote 4K formatu arba turite sukaupę didelį nuotraukų archyvą. Kad sprendimas veiktų sklandžiai, svarbu turėti stabilų interneto ryšį ir pakankamai debesies saugyklos plano.

    Android įrenginiuose panašią logiką siūlo atsarginės kopijos ir sinchronizavimo sprendimai nuotraukoms, kai dalis turinio perkeliama į debesį. Svarbiausia prieš darant pakeitimus įsitikinti, kad sinchronizavimas įjungtas, o nuotraukos jau sėkmingai įkeltos.

    Slaptas kaltininkas – žinučių programėlių failai

    Didelę dalį atminties neretai „suvalgo“ komunikacijos programėlės, nes jos automatiškai atsisiunčia nuotraukas, vaizdo įrašus, lipdukus ir kitus failus. Ilgainiui susikaupia šimtai ar tūkstančiai failų, kurie lieka įrenginyje net tada, kai pokalbiuose jų jau nebeieškote.

    Patikrinkite „WhatsApp“ ar „Messenger“ nustatymus ir multimedijos aplankus, kur galima rasti daug vietos užimančius įrašus. Kai kuriose programėlėse yra integruotos saugyklos valdymo funkcijos, leidžiančios ištrinti didžiausius failus pagal dydį ir pokalbius.

    Dar vienas dažnai pamirštamas aplankas – „Atsisiuntimai“, kuriame lieka seniai parsisiųsti dokumentai, įrašai ar diegimo paketai. Peržiūrėkite jį failų tvarkyklėje ir pašalinkite tai, ko tikrai nebereikia.

    Galiausiai nepamirškite „šiukšlinės“: ištrintos nuotraukos ir vaizdo įrašai dažnai dar 30 dienų būna laikomi neseniai ištrintų failų skiltyje. Išvalius ją vienu paspaudimu galima greitai susigrąžinti dalį atminties.

    Jei renkatės specialias valymo programėles, verta būti atsargiems ir rinktis tik patikimų kūrėjų sprendimus. Nemokamose versijose dažnai taikomi ribojimai, o dalis programėlių gali prašyti perteklinių leidimų.

  • Skalbyklė ūžia, barška ir palieka šlapius drabužius? Šiuos 5 žingsnius atliksite patys

    Skalbyklė ūžia, barška ir palieka šlapius drabužius? Šiuos 5 žingsnius atliksite patys

    Jei po skalbimo ciklo būgne lieka daug vandens, o drabužiai būna šlapi, dažniausiai tai reiškia, kad skalbyklė nebeišpumpuoja vandens. Tokiu atveju prietaisas neretai pradeda ūžti, dūgzti, skleisti neįprastus garsus arba, priešingai, staiga nutyla tada, kai turėtų girdėtis vandens išleidimas.

    Dalis šių gedimų susiję ne su brangiu remontu, o su paprastu užsikimšimu ar laikinu elektronikos sutrikimu. Prieš kviečiant meistrą verta atlikti kelis saugius patikrinimus, kurie dažnai padeda greitai atkurti normalų darbą.

    Pirmas žingsnis – saugus perkrovimas

    Pirmiausia atjunkite skalbyklę nuo elektros tinklo ir palaukite apie 15 minučių. Toks „perkrovimas“ kartais panaikina programos klaidą, ypač jei prietaisas sustojo ciklo pabaigoje ar užstrigo prieš gręžimą.

    Kol laukiate, apžiūrėkite išleidimo žarną: ji neturi būti užlenkta, prispausta ar persukta. Taip pat įsitikinkite, kad nuotekų vamzdyje ar sifone nėra akivaizdaus užsikimšimo, nes vanduo gali nebeišeiti ne dėl skalbyklės, o dėl kanalizacijos.

    Jei vanduo liko būgne – pasiruoškite jo surinkimui

    Jei po perkrovimo situacija nesikeičia, išjunkite prietaisą, atjunkite nuo elektros ir išimkite skalbinius. Tada įvertinkite, kiek vandens liko būgne, ir pasiruoškite jį surinkti: pravers dubuo, kibiras ir gerai sugeriančios šluostės.

    Prieš atidarant filtrą patartina nupilti kuo daugiau vandens, kad vėliau jo neišsilietų per daug ant grindų. Kai kuriuose modeliuose šalia filtro būna avarinio išleidimo žarnelė, kuri leidžia vandenį nuleisti tvarkingiau.

    Dažniausia priežastis – užsikimšęs filtras

    Daugumoje priekinių skalbyklių filtras yra priekyje apačioje, už nedidelio dangtelio. Atsargiai atidarykite dangtelį ir po juo padėkite žemą indą, nes vanduo gali pradėti tekėti iškart.

    Filtrą sukite lėtai ir kontroliuokite vandens srautą, darydami pauzes, jei bėga per greitai. Išėmę filtrą, pašalinkite dažniausiai ten susikaupiančius daiktus: monetas, sagas, plaukų gumeles, pūkų gumulus ar smulkius audinio gabalėlius.

    Filtrą praplaukite po tekančiu vandeniu, o esant įsisenėjusiems nešvarumams naudokite švelnų ploviklį. Prieš įsukdami filtrą atgal, apžiūrėkite filtro vietą ir tarpinę, kad neliktų šiukšlių, kurios vėliau sukeltų pratekėjimą.

    Kada jau geriau kviesti meistrą

    Jei po filtro išvalymo skalbyklė vis tiek nebeišleidžia vandens, problema gali būti gilesnė: sugedęs siurblys, užstrigęs siurblio sparnuotės mechanizmas, pažeistas išleidimo vamzdis ar elektronikos gedimas. Tokiais atvejais bandymai ardyti prietaisą be patirties gali tik padidinti žalą.

    Taip pat verta kreiptis į specialistą, jei jaučiamas svilėsių kvapas, matomi pratekėjimai, išmuša elektros saugiklius arba prietaisas rodo pasikartojančias klaidas. Jei skalbyklė dar garantinė, savarankiškas ardymas gali apsunkinti garantinį aptarnavimą.

    Norint išvengti pasikartojančių problemų, pravartu reguliariai patikrinti kišenes prieš skalbimą ir kartkartėmis išvalyti filtrą, net jei gedimų nėra. Tai viena paprasčiausių priežiūros procedūrų, kuri dažnai apsaugo nuo situacijų, kai skalbyklė palieka šlapius drabužius ir nebaigia programos.

  • Tarkuokite ir virkite: šis cukinijų „uogienės“ receptas nustebina net skeptikus

    Tarkuokite ir virkite: šis cukinijų „uogienės“ receptas nustebina net skeptikus

    Cukinija dažnam pirmiausia asocijuojasi su troškiniais ar apkepais, tačiau neutralus jos skonis leidžia ją panaudoti ir saldžiai. Kai derlius gausus, vis dažniau ieškoma būdų, kaip daržovę išsaugoti ilgesniam laikui neapsiribojant įprastais patiekalais.

    Viena iš idėjų – cukinijų uogienė, kuri po virimo praranda „daržovišką“ charakterį ir tampa švelni, lengvai pritaikoma prie desertų. Tokia uogienė tinka blyneliams, vafliams ar sumuštiniams, o taip pat gali būti naudojama sluoksniuojant vaflius ar pertepiant naminį biskvitą.

    Ruošiant cukinijų uogienę dažniausiai pasirenkama tarkuota masė, nes ji greičiau suminkštėja ir tolygiai sutirštėja verdant. Skonį galima formuoti priedais, pavyzdžiui, citrina ar apelsino žievele, cinamonu ar imbieru, o tirštumą ir tekstūrą sureguliuoti virimo trukme.

    Maisto saugos požiūriu svarbu laikytis švaros ir tinkamai paruošti stiklainius. Uogienė pilstoma į sterilizuotus indus, sandariai užsukama, o laikymo trukmė priklauso nuo cukraus kiekio ir kaitinimo, todėl verta vadovautis patikimomis konservavimo rekomendacijomis.

    Cukinijų uogienės idėja atitinka pastarųjų metų tendenciją mažinti maisto švaistymą ir kūrybiškai panaudoti sezono perteklių. Tai paprastas būdas „perkelti“ vasaros daržovių derlių į rudenį ar žiemą, kartu paįvairinant naminių užtepėlių pasirinkimą.

  • Šaukštelis cukraus į litrą vandens: paprastas triukas, kuris gali atgaivinti kambarinius augalus

    Šaukštelis cukraus į litrą vandens: paprastas triukas, kuris gali atgaivinti kambarinius augalus

    Cukrus kartais minimas kaip greita pagalba kambariniams augalams, tačiau tai nėra tradicinės trąšos. Jis nesuteikia pagrindinių maisto medžiagų, kurių augalams reikia augimui, pavyzdžiui, azoto, fosforo ar kalio.

    Dažniausiai cukrus veikia ne patį augalą, o substratą vazone. Nedidelis kiekis cukraus gali trumpam pamaitinti dirvožemio mikroorganizmus, kurie dalyvauja skaidant organines medžiagas ir palaikant natūralesnę dirvos mikroflorą.

    Kaip paruošti cukraus vandenį?

    Populiariausia proporcija yra paprasta: vienas arbatinis šaukštelis cukraus vienam litrui vandens. Cukrų reikia gerai ištirpinti, o gautu tirpalu augalą palaistyti kaip įprastai.

    Tokį tirpalą kai kurie naudoja ir lauko augalams vegetacijos metu, tačiau kambariniams augalams jis minimas dažniau, nes vazonuose dirvožemio balansas kinta greičiau. Svarbu nepamiršti, kad tai nėra pilnavertis tręšimas ir jis nepakeičia įprastų trąšų.

    Kada tai gali padėti?

    Cukraus vanduo dažniausiai siūlomas kaip priemonė, kai substratas atrodo išsekęs, o augalas auga vangiai, nors laikymo sąlygos iš esmės tinkamos. Tokiais atvejais tikimasi paskatinti dirvos mikroflorą, kuri netiesiogiai gali prisidėti prie šaknų veiklos.

    Vis dėlto augalo būklę dažniau lemia kiti veiksniai: netinkamas laistymas, per mažai šviesos, per tankus ar senas substratas, per didelis vazonas, šaknų puvinys ar kenkėjai. Jei augalas nyksta, pirmiausia verta įvertinti šias priežastis, o ne ieškoti greitų priedų.

    Kodėl svarbu nepersistengti?

    Cukraus tirpalą rekomenduojama naudoti retai, pavyzdžiui, kartą per kelis mėnesius, ir tik kai žemė vazone yra lengvai drėgna. Taip sumažinama rizika, kad saldus tirpalas ilgai užsilaikys viršutiniame sluoksnyje.

    Per dažnas cukraus naudojimas gali paskatinti pelėsio ir nepageidaujamų grybų atsiradimą, o tai ilgainiui silpnina augalą. Be to, saldžios medžiagos vazone gali pritraukti kai kuriuos kenkėjus, įskaitant dirvinius uodus, vadinamasias žemines museles.

    Jei norisi saugesnio rezultato, kambariniams augalams patikimiau veikia reguliarus, saikingas tręšimas pagal sezoną ir augalo rūšį, tinkamas drenažas, kokybiškas substratas ir stabilios auginimo sąlygos. Cukraus vanduo gali būti tik retkarčiais taikoma pagalbinė priemonė, o ne kasdienė rutina.

  • Drabužius niokojančios kandys vis dar aktyvios: štai kas iš tiesų padeda jas išvaryti

    Drabužius niokojančios kandys vis dar aktyvios: štai kas iš tiesų padeda jas išvaryti

    Drabužinės kandys – vieni nemaloniausių namų kenkėjų, nes jų galima nepastebėti iki tol, kol drabužiuose atsiranda skylučių. Net ir tada, kai atrodo, kad problema išspręsta, jos neretai sugrįžta, ypač šiltuoju metų laiku.

    Kandys dažnai suaktyvėja vakare, kai jas vilioja šviesa, todėl suaugę vabzdžiai gali įskristi iš lauko. Tačiau didžiausią žalą daro ne skraidantys drugeliai, o lervos, mintančios natūraliais pluoštais, tokiais kaip vilna, kašmyras ar kailis.

    Kodėl kvapai ne visada padeda?

    Spintose kabinami kvapnūs maišeliai ar pakabukai dažniau veikia kaip prevencija, o ne kaip realus naikinimo būdas. Jei kandys jau įsiveisė, vien kvapų paprastai nepakanka, nes jie menkai veikia suaugėlius ir visai neveikia kiaušinėlių.

    Jei pastebite skraidančias kandis ar drabužių pažeidimus, verta veikti iš karto. Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau kiaušinėlių gali būti paslėpta siūlėse, klostėse, kilimuose ar spintos kampuose.

    Gaudyklės, bet ne vien jos

    Feromoninės gaudyklės gali padėti sumažinti suaugusių kandžių kiekį, nes jos pritraukia patinus. Vis dėlto tai nėra pilnas sprendimas, nes gaudyklės nepašalina lervų ir kiaušinėlių, todėl infekcija gali tęstis.

    Efektyviausia strategija – derinti kelis veiksmus: gaudykles naudoti stebėsenai ir suaugėlių mažinimui, o pagrindinį dėmesį skirti lervų ir kiaušinėlių sunaikinimui bei kruopščiai higienai.

    Temperatūra – patikimiausias ginklas

    Kiaušinėliai ir lervos jautrūs tiek karščiui, tiek šalčiui. Tvirtesnius audinius verta skalbti aukštesnėje temperatūroje, o jei skalbti negalima, gali padėti kruopštus lyginimas, ypač per siūles ir pamušalus.

    Subtilesnius drabužius galima sandariai įdėti į užspaudžiamą maišelį ir laikyti šaldiklyje apie savaitę. Svarbu, kad daiktai būtų visiškai sausi ir sandariai uždaryti, kad neatsirastų drėgmės ir kvapų.

    Ne mažiau svarbu ištuštinti ir išvalyti spintą. Lentynas, kampus ir plyšius verta kruopščiai išsiurbti, o po to nuvalyti, nes būtent ten dažniausiai lieka kiaušinėlių ir lervų.

    Valymui dažnai naudojamas spiritinis actas: jis padeda pašalinti nešvarumus ir gali atbaidyti dalį kenkėjų kvapu. Vis dėlto jis nėra insekticidas, todėl jo poveikį reikėtų vertinti kaip pagalbinį, o ne pagrindinį.

    Prevencijai dažnai pasirenkama levanda, džiovinti žiedai ar eteriniai aliejai, taip pat kiti kvapai, kurie žmonėms malonūs, o kandims nepatrauklūs. Tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: švarūs, išskalbti, sandariai laikomi natūralių pluoštų drabužiai kandims palieka mažiausiai galimybių.

  • Patikrinkite langus dar dabar: šios klaidos prieš rudenį privers šildyti gatvę

    Patikrinkite langus dar dabar: šios klaidos prieš rudenį privers šildyti gatvę

    Artėjant rudeniui daugelis prisimena langų sandarinimą tik tada, kai namuose atsiranda skersvėjis, o sąskaitos už šildymą ima augti. Specialistai primena, kad net mikroįtrūkimai ar netiksliai prigludusios varčios gali didinti šilumos nuostolius ir bloginti komfortą.

    Nesandarūs langai neretai sukelia ir kitų bėdų: dėl šaltesnių paviršių bei didesnės drėgmės ant stiklų kaupiasi kondensatas. Ilgainiui tai gali sudaryti palankesnes sąlygas pelėsiui ties angokraščiais ar palangėmis, ypač jei patalpos prastai vėdinamos.

    Kaip greitai rasti nesandarumą?

    Pirmas žingsnis yra tiksliai nustatyti, pro kur patenka šaltis. Dažniausiai problemos kyla lango rėmo ir sienos sandūroje, ties palange, taip pat ten, kur varčia nepakankamai stipriai prispaudžiama prie rėmo.

    Jei tarpai atsiradę aplink rėmą, sandarinimas priklauso nuo jų dydžio. Didesniems plyšiams dažnai naudojamos montavimo putos, o smulkesnėms vietoms gali tikti silikoninis sandariklis, svarbu paviršių nuvalyti ir nuriebalinti.

    Seni mediniai langai: kada pakanka remonto?

    Seni mediniai langai paprastai reikalauja daugiau dėmesio, nes laikui bėgant keičiasi geometrija, nusidėvi furnitūra, atsiranda tarpų. Jei keitimas šiuo metu per brangus, dalį problemų galima išspręsti atnaujinant sandarinimą ir sureguliuojant varčias.

    Dažna bėda yra nusidėvėję arba išvis neįrengti tarpikliai. Tokiu atveju galima įsigyti tarpiklių ir juos sumontuoti ant rėmo, tačiau prieš tai būtina pašalinti atšokusius dažus, sutvarkyti nelygumus ir paruošti paviršių, kad tarpiklis gerai sukibtų.

    Sandarinant verta patikrinti ir vyrius bei tvirtinimo varžtus, nes išklibusi furnitūra lemia netolygų prispaudimą. Kartais pakanka priveržimo ar paprasto sureguliavimo, tačiau jei furnitūra pažeista, gali prireikti meistro.

    Plastikiniai langai ir žieminis režimas

    Naujesni plastikiniai langai taip pat gali tapti nesandarūs dėl netikslaus montavimo, pastato judėjimo ar susidėvėjusių guminių tarpiklių. Net ir palyginti naujuose languose tarpikliai gali sukietėti, sutrūkinėti ar prarasti elastingumą, tuomet vienintelė išeitis yra jų keitimas.

    Daugelyje sistemų galima reguliuoti prispaudimą, vadinamą žieminiu režimu, kai varčia labiau pritraukiama prie rėmo. Paprastai tai daroma reguliuojant prispaudimo taškus ant varčios su šešiakampiu raktu, o pagal žymes ant detalių galima suprasti, ar nustatytas stipresnis, ar silpnesnis prispaudimas.

    Vis dėlto persistengti nereikėtų: per stiprus prispaudimas gali greičiau dėvėti tarpiklį ir furnitūrą. Jei po reguliavimo langas ima sunkiai varstytis, girgžda ar vis tiek praleidžia orą, saugiausia kreiptis į specialistą, kad būtų įvertinta tikroji priežastis.

  • Jimek apie lenkų hiphopą ir grįžimą namo: naujame albume 12 reperių ir simfoninis orkestras

    Jimek apie lenkų hiphopą ir grįžimą namo: naujame albume 12 reperių ir simfoninis orkestras

    Lenkų kompozitorius, dirigentas ir prodiuseris Radzimiras Dębskis, žinomas kaip Jimek, savo karjeroje nuosekliai jungia klasikinę muziką ir hiphopą. 2026 metų birželio 12 dieną jis išleido albumą „Études for Piano, Sampler, Orchestra and Friends“, kuriame skamba dvylikos lenkų reperių balsai ir simfoninio orkestro partijos.

    Šis leidinys nėra atsitiktinis eksperimentas, o kryptingas tęsinys projektų, kuriais Jimek išplėtė hiphopo koncertų formą iki didelio masto sceninių pastatymų. 2026 metų rugsėjo 12 dieną Varšuvos Bemowo rajone planuojamas koncertas, kuriame albumo kūrėjai turėtų pasirodyti kartu su orkestru.

    Tarptautinis pripažinimas

    Jimek vardas tarptautinėje erdvėje plačiau nuskambėjo dar 2012 metais, kai jis laimėjo „Beyoncé“ dainos „End of Time“ remikso konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 000 kūrėjų iš 25 šalių. Pasak muzikanto, būdamas Berlyne jis sulaukė pačios atlikėjos skambučio, atvėrusio kelią naujiems pasiūlymams už Lenkijos ribų.

    Vėliau jis bendradarbiavo su JAV hiphopo žvaigždėmis ir pasirodė didelio matomumo renginiuose, o projektas „2015“, sukurtas kartu su Miłoszu „MIUOSH“ Borycki ir įrašytas su Lenkijos radijo nacionaliniu simfoniniu orkestru, tapo vienu ryškiausių jo sintezės pavyzdžių. Šios krypties vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose sulaukė plačios sklaidos, o Jimek koncertavo ir Azijoje bei Afrikoje.

    Kodėl vėl renkasi Lenkiją

    Nors klasikinė muzika lengvai peržengia kalbos barjerus, Jimek pabrėžia sąmoningai grįžtantis prie kūrybos namuose. Jam tai susiję ne tik su logistika ar patogumu, bet ir su tapatybe bei vidine pusiausvyra.

    „Buvimas namuose, grįžimas ten, iš kur esi kilęs, man tapo poreikiu ir būdu ieškoti pusiausvyros. Jei mano tapatybė išsikreipia, man tai pavojinga. O kartu tai didžiulis malonumas ir palengvėjimas“, – sakė Jimek.

    Jis priduria, kad vasaros Varšuvoje jam yra viena mėgstamiausių patirčių, o Lenkija apskritai suteikia kūrybai aiškų atspirties tašką. Šis sugrįžimas į vietinį kontekstą svarbus ir todėl, kad naujas albumas užbaigia jo hiphopo ir klasikinės muzikos trilogijos idėją.

    Albumas kaip protestas prieš „nupoliruotą“ garsą

    „Études for Piano, Sampler, Orchestra and Friends“ sąmoningai paliktas gyvas, ne iki galo nugludintas: girdėti studijos pokalbiai, pastabos, tarpusavio reakcijos. Jimek sako, kad toks sprendimas yra reakcija į laikmetį, kuriame muzika dažnai siekia sterilumo, o kūrybinis procesas paslepiamas.

    „Šie laikai dabar labai nupoliruoti. Tai protestas prieš tai, tam tikra reakcija ir maištas“, – sakė Jimek.

    Jis šią „žalią“ estetiką sieja ir su senąja hiphopo tradicija, kai albumuose skambėdavo trumpi intarpai, sukuriantys užkulisių atmosferą. Šiandien, kai klausymas dažnai persikelia į atskirus kūrinius, tokia struktūra tampa sąmoningu pasirinkimu kurti vientisą pasakojimą.

    Lenkų hiphopas ir kalbos svoris

    Jimek atvirai teigia, kad lenkų hiphopą laiko vienu stipriausių Europoje, ir tai grindžia ne vien emocija. Jo teigimu, skambesį stiprina vietinė semplavimo tradicija, paremta senais lenkų įrašais, džiazu, kino muzika ir populiariosios muzikos palikimu.

    „Tai šališka, ir aš net neketinu už tai atsiprašyti. Lenkų hiphopas yra vienas geriausių Europoje. Jis labai stiprus muzikaliai, o tai ateina ir iš semplų, nes jis užaugo iš senų lenkiškų įrašų, lenkų džiazo, kino muzikos ir populiariosios scenos“, – sakė Jimek.

    Jis taip pat pabrėžia, kad lenkų hiphopas nuo pat pradžių nesistengė tapti amerikietiška kopija, todėl išlaikė savitą tapatybę. Pasak muzikanto, užsienio klausytojus dažnai nustebina tekstų turinys, kai jis pats verčia dainų žodžius draugams, o kalbos struktūra suteikia papildomų prasmių ir niuansų.

    Albume dalyvauja dvylika reperių ir visi jie vyrai, o Jimek šį faktą aiškina kaip natūraliai susiklosčiusį kūrybinį pasirinkimą, kurį nusprendė paversti temos dalimi. Jo teigimu, šiuolaikiniame repe vis dažniau atsiranda refleksijų apie vyriškumą, jautrumą ir tai, ką reiškia būti vyru besikeičiančiame pasaulyje.

  • Venecijos kino festivalyje dokumentika „NAZA“ aplenkė visus: 24,5 min. ovacijos ir aštri tema

    Venecijos kino festivalyje dokumentika „NAZA“ aplenkė visus: 24,5 min. ovacijos ir aštri tema

    Venecijos kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje parodytas dokumentinis filmas „NAZA“ po premjeros sulaukė 24,5 minutės trukusių ovacijų. Tai ilgiausias iki šiol viešai fiksuotas stovimų ovacijų laikas festivalio istorijoje, o kūrinys iškart įvardijamas kaip realus pretendentas į Auksinį liūtą.

    „NAZA“ yra vienintelis dokumentinis filmas, atrinktas į šių metų Venecijos festivalio pagrindinį konkursą. Juostą sukūrė režisieriai Yuval Abraham ir Rachel Szor, anksčiau pristatę dokumentiką „No Other Land“, kuri buvo įvertinta „Oskaru“ kaip geriausias dokumentinis filmas.

    Naujajame filme dėmesys sutelkiamas į Gazos karo kontekstą ir į tai, kaip, pasak kūrėjų bei oficialaus pristatymo, veikia sprendimų priėmimo ir taikinių parinkimo sistema. 80 minučių trukmės dokumentika filmuota slapta, daugiausia naktimis, ant Tel Avivo stogų, o pasakojimo ašimi tampa interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir informatoriais.

    Filmo pavadinimas „NAZA“ siejamas su kariniu trumpiniu, kuriuo esą apibūdinamas numanomas civilių žūčių skaičius per aviacijos smūgį Gazoje. Kūrinyje aiškinama, kad tai reiškia Nezek Agavi, lietuviškai dažniausiai verčiamą kaip šalutinė žala.

    „Mes tiesiog prašėme šių pareigūnų ir karių detaliai aprašyti, ką jie darė. Pagrindinis klausimas buvo apie detales, parodykite mums, kaip tai veikė“, – sakė Yuval Abraham.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad filmą kūrę autoriai siekė pasinaudoti galimybe pasiekti žmones savo visuomenėje, kurie tarnavo kariuomenėje, ir per jų liudijimus pažvelgti į sistemą iš vidaus. „NAZA“ tęsia ankstesnių žurnalistinių tyrimų liniją, kuri buvo plėtota 2023–2025 metais ir prisidėjo prie platesnių debatų apie karo veiksmų teisėtumą bei civilių apsaugą.

    Iki šiol ovacijų rekordas, kaip skelbta, priklausė režisierei Kaouther Ben Hania ir jos Gazoje vykstantį pasakojimą turinčiam filmui „The Voice of Hind Rajab“, kuris Venecijoje buvo sutiktas 22 minutes trukusiomis ovacijomis. „NAZA“ šią ribą peržengė, o emocinga premjeros reakcija sustiprino spėliones dėl galimo festivalio žiuri sprendimo.

    Filmą prodiusavo „The Guardian“, taip pat James Wilson ir Jonathan Glazer, žinomi dėl darbo su „The Zone of Interest“. Kol kas oficiali kino teatrų premjeros data neskelbiama, o pasaulinių platinimo teisių pardavimus koordinuoja Prancūzijos kompanija „MK2 Films“.

    Po Venecijos „NAZA“ numatyta rodyti San Sebastiano tarptautiniame kino festivalyje rugsėjo 23 dieną, o vėliau ir Niujorko kino festivalyje rugsėjo 26 dieną. Venecijos kino festivalio Auksinio liūto laureatas turėtų paaiškėti rugsėjo 12 dieną.

    Kodėl ovacijų rekordas svarbus

    Nors ilgos ovacijos pačios savaime negarantuoja apdovanojimo, Venecijoje jos dažnai tampa aiškiu signalu apie kritikų ir industrijos dėmesį. Festivalio aplinkoje tai gali reikšti didesnį susidomėjimą tarptautiniu platinimu, papildomus seansus ir spartesnes derybas dėl rodymo skirtingose rinkose.

    Dokumentikai tai ypač reikšminga, nes pagrindinio konkurso erdvė tradiciškai palankesnė vaidybiniams filmams. „NAZA“ atvejis primena, kad dokumentinis kinas vis dažniau vertinamas kaip lygiavertė didžiųjų festivalių konkurso dalis, ypač kai kūrinys remiasi vidiniais liudijimais ir aktualiu geopolitiniu kontekstu.

  • Trumpas Dubline prabilo apie Airijos suvienijimą: ką tai reikštų Šiaurės Airijai ir JK?

    Trumpas Dubline prabilo apie Airijos suvienijimą: ką tai reikštų Šiaurės Airijai ir JK?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialaus vizito Airijoje metu pareiškė, kad norėtų matyti suvienytą Airiją. Dubline susitikęs su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, jis sakė, jog toks scenarijus būtų „puikus“, tačiau pripažino, kad Jungtinė Karalystė šiuo klausimu turėtų savo poziciją.

    Trumpas taip įsitraukė į temą, kuri Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje laikoma itin jautria, o tarptautinėje diplomatijoje dažnai vengiamas tiesioginių komentarų. Šiaurės Airijos statusas yra glaudžiai susijęs su istoriniu konfliktu ir taikos susitarimais, todėl išoriniai pareiškimai paprastai vertinami labai atsargiai.

    „Nenoriu sukelti problemų, bet norėčiau matyti suvienijimą. Manau, kad tai galiausiai įvyks“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šiaurės Airijos klausimas dešimtmečiais skaldė visuomenę į dvi stovyklas: nacionalistus, kurie siekia susijungimo su Airijos Respublika, ir unionistus, norinčius likti Jungtinės Karalystės sudėtyje. Šis susiskaldymas tapo viena pagrindinių vadinamųjų Neramumų (The Troubles) priežasčių – konflikto, per kurį žuvo apie 3 600 žmonių.

    1998 metais pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas iš esmės sustabdė plataus masto smurtą ir nustatė politinę sistemą, paremtą bendru valdymu bei bendruomenių pusiausvyra. Susitarimas taip pat numato galimybę surengti balsavimą dėl suvienijimo, jei atsirastų pakankamai pagrindo manyti, kad dauguma rinkėjų tam pritartų.

    Kas spręstų dėl referendumo?

    Pagal taikos susitarimų logiką, esminis kriterijus yra visuomenės dauguma Šiaurės Airijoje, o ne užsienio lyderių nuomonė. Praktikoje sprendimas dėl referendumo laiko ir pagrįstumo siejamas su politiniais signalais ir rinkimų rezultatais, tačiau jis išlieka politiškai labai sudėtingas.

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham šią savaitę aiškiai pasakė, kad naujas referendumas nebūtų rengiamas, jei nėra akivaizdaus daugumos poreikio. Tokia pozicija atspindi Londono argumentą, jog balsavimas dėl suvienijimo turi remtis aiškiai matomu visuomenės palaikymu, o ne trumpalaikėmis politinėmis nuotaikomis.

    „Nematau, kad šiuo metu būtų daugumos parama naujam referendumui, ir kol tai nepasikeis, jo nebus“, – sakė Andy Burnham.

    Trumpas kritikavo Europos sąjungininkus

    Tą pačią dieną Donaldas Trumpas bendroje spaudos konferencijoje su Micheálu Martinu aštriai pasisakė apie Europos valstybes. Jis kritikavo Europos politiką prekybos, energetikos ir migracijos srityse, teigdamas, kad žemynas esą patiria visuomenės nuosmukį.

    JAV prezidentas taip pat apibūdino santykius su Europos sąjungininkais kaip nuviliančius, akcentuodamas nesutarimus dėl JAV veiksmų Irano karo kontekste ir su tuo susijusios įtampos dėl strategiškai svarbių jūrinių maršrutų. Kartu jis pabrėžė, kad Vašingtonas ir toliau palaiko darbinį bendradarbiavimą su Europos partneriais.

    Vizitas ir prezidento interesų konfliktų klausimas

    Vizitas Airijoje sutapo ir su Trumpo dalyvavimu renginiuose jo valdomame golfo klube, kur vyko aukšto lygio turnyras. Kritikai tokias keliones vertina kaip atvejį, kai oficialios pareigos persipina su asmeniniais verslo interesais, ypač kai prezidentas reguliariai lankosi jam priklausančiuose objektuose.

    Per kelionę Dubline Trumpas taip pat susitiko su Airijos prezidente Catherine Connolly ir dalyvavo renginiuose su JAV ir Airijos verslo bendruomene. Airijos prezidentės vaidmuo šalyje daugiausia yra reprezentacinis, tačiau jos politinės pažiūros ir ankstesnė kritika JAV politikai Artimuosiuose Rytuose suteikė susitikimui papildomo politinio atspalvio.