CP v2

Category: Kultūra

  • Rudos ilgaaulės šį rudenį vėl madingos, bet šios klaidos akimirksniu sugadina įvaizdį

    Rudos ilgaaulės šį rudenį vėl madingos, bet šios klaidos akimirksniu sugadina įvaizdį

    Rudos ilgaaulės šį sezoną vėl grįžta į gatves ir biurus, tačiau net ir kokybiški batai gali atrodyti prastai, jei deriniai parenkami neapgalvotai. Stilistai pabrėžia, kad ruda spalva geriausiai atsiskleidžia ramiuose, harmoningose tonacijose.

    Viena dažniausių klaidų – rudos spalvos derinimas su ryškiais neoniniais atspalviais, kai vietoje kontrasto atsiranda chaoso įspūdis. Daug saugiau rinktis švelnius pilkšvus, kreminius, alyvuogių ar tamsaus džinso tonus, kurie pabrėžia rudos šilumą.

    Ne mažiau rizikingas pasirinkimas – smarkiai plėšyti džinsai su skylemis ties keliais, kai jų klešnės dar ir sukišamos į elegantišką aulą. Toks derinys dažnai atrodo netvarkingai, todėl vietoje jo labiau tinka lygus tamsus džinsas ar tiesaus silueto vilnonės kelnės.

    Kita klasikinė bėda – storos, visiškai juodos pėdkelnės prie rudų ilgaaulių. Susidaro aštri spalvinė riba, kuri vizualiai trumpina kojas ir apsunkina įvaizdį, todėl geriau rinktis šokolado, mokos ar tamsaus grafito atspalvius.

    Jei vis dėlto norisi juodos, stilistai pataria rinktis itin plonas pėdkelnes, kurios ant odos sukuria tik lengvą miglą. Toks sprendimas išlaiko tamsos efektą, bet nepertraukia silueto taip agresyviai kaip tankus audinys.

    Dar vienas pasenęs derinys – laisvos sportinės kelnės su aukštais odiniais ar zomšiniais batais. Minkšta medvilnė ir standus aulas dažnai suformuoja negražius iškilimus ties čiurna, todėl įvaizdis praranda tvarkingumą.

    Patogumą galima išlaikyti ir be sportinių kelnių: tam tinka megzta midi suknelė, prigludęs briaunuotas sijonas ar kokybiški vienspalviai tamprės su ilgesniu, stambaus mezgimo megztiniu. Tokie deriniai atrodo šiuolaikiškai ir geriau išryškina batų formą.

    Dažnai perlenkiama lazda ir su aksesuarais: jei prie rudų ilgaaulių pridedamas gyvūnų rašto paltas, kutuota rankinė, kepurė ir dar ryškus šalikas, detalės ima konkuruoti tarpusavyje. Tuomet įvaizdis atrodo perkrautas, o batai nebeatrodo kaip stiliaus akcentas.

    Šį rudenį mados kryptis aiški: mažiau triukšmo ir daugiau kokybės, todėl geriausiai veikia švarios linijos, vilnoniai paltai ir paprasti golfai. Rudos ilgaaulės ypač gerai atrodo su santūria aukso spalvos bižuterija, kuri subtiliai paryškina šiltą atspalvį.

    Kalbant apie tendencijas, dažnai išskiriama matinė zomša tamsaus espresso atspalvyje, taip pat minimalistiniai jojimo stiliaus batai su plokščiu padu. Universaliausi išlieka modeliai su lengvai smailėjančiu priekiu ir stabiliu kulnu, kurie tinka ir darbui, ir vakarui.

  • Pamela Anderson Niujorke sukėlė audrą: vienas suknelės akcentas pavergė fotografus

    Pamela Anderson Niujorke sukėlė audrą: vienas suknelės akcentas pavergė fotografus

    Pamela Anderson pastaraisiais metais išgyvena ryškų karjeros ir įvaizdžio sugrįžimą. Po ilgokos pauzės ji vėl atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl naujų vaidmenų, bet ir dėl sąmoningai pasirenkamo santūresnio, brandesnio stiliaus.

    Aktorei dėmesio netrūko ir šių metų Venecijos kino festivalyje, kur ji pasirodė keliuose plačiai aptartuose įvaizdžiuose. Tarp jų buvo elegantiškos klasikinės suknelės, kostiumai ir švelnių spalvų deriniai, akcentuojantys minimalistinę kryptį.

    Viename iš festivalio renginių Anderson buvo įvertinta už filantropinę veiklą, susijusią su parama AIDS sergantiems žmonėms. Viešuose pasirodymuose ji ir toliau laikosi jai būdingo sprendimo rinktis natūralų įvaizdį ir dažnai atsisako ryškaus makiažo.

    Po Venecijos aktorė sugrįžo į Niujorką ir dalyvavo labdaros vakare Kering Caring For Women, vykusiame restorane The Pool. Ši iniciatyva siejama su dėmesio sutelkimu į moterų saugumą, pagalbą smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir paramą nukentėjusioms.

    Renginiui Niujorke Anderson pasirinko ilgą juodą suknelę aukštu kaklu, o ryškiausiu įvaizdžio akcentu tapo itin drąsus skeltukas. Derinį užbaigė juodi aukštakulniai ir nedidelė sidabrinė rankinė, o nuotraukos iš vakaro netruko išplisti pramogų žiniasklaidoje.

    Stiliaus ekspertai pastaraisiais sezonais vis dažniau pabrėžia, kad vienas stiprus akcentas, pavyzdžiui, skeltukas, netikėta iškirptė ar išraiškinga detalė, gali pakeisti visą įvaizdį. Tokie sprendimai leidžia išlikti elegantiškai, bet kartu sukurti raudonojo kilimo efektą ir išsiskirti nuotraukose.

    Anderson atvejis išsiskiria tuo, kad drąsesnė detalė derinama su labai švaria stilistika: tamsi spalva, minimalistiniai aksesuarai ir natūralus grožis. Būtent ši pusiausvyra, anot mados apžvalgininkų, šiandien dažnai laikoma modernios prabangos ženklu.

    Aktorė taip pat išlieka aktyvi ir už kino aikštelės ribų: vysto savo projektus, bendrauja su auditorija naujienlaiškio formatu ir bendradarbiauja su grožio industrija. Tai stiprina jos, kaip šiuolaikinės popkultūros figūros, įvaizdį, paremtą ne nostalgija, o nuosekliu atsinaujinimu.

  • Šis krūmas rudenį prigyja geriausiai: pavasarį sprogsta kutais, bet žiemą atleidžia ne visiems

    Šis krūmas rudenį prigyja geriausiai: pavasarį sprogsta kutais, bet žiemą atleidžia ne visiems

    Loropetalas, dar vadinamas kutiniu krūmu, vis dažniau pasirodo Europos soduose dėl ryškių visžalių lapų ir neįprastų, siaurais žiedlapiais tarsi kutais išsiskleidžiančių žiedų. Natūraliai jis kilęs iš Rytų Azijos, todėl jam reikia šiltesnės, nuo vėjų apsaugotos vietos.

    Dauguma dekoratyvinių veislių išsiskiria purpuriniais ar tamsiai raudonais lapais, kurie išlieka ir šaltuoju sezonu, jei augalas neperšąla. Žydėjimas dažniausiai pasireiškia žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, o palankiomis sąlygomis gali pasikartoti ir vasarą.

    Kur sodinti, kad nenusviltų žiemą

    Svarbiausia taisyklė – kuo daugiau šviesos ir šilumos, bet be šiaurinių skersvėjų. Loropetalui tinka saulėta ar pusiau saulėta vieta, o šaltuose regionuose geriau rinktis užuovėją prie sienos ar gyvatvorės, kuri sumažina vėjo poveikį.

    Dirva turi būti derlinga, humusinga, laidi vandeniui ir silpnai rūgšti, o drėgmė – pastovi, bet be užmirkimo. Jei vanduo užsistovi, ypač žiemą, šaknys greičiau pažeidžiamos ir augalas prasčiau peržiemoja.

    Kada sodinti ir kaip prižiūrėti

    Geriausias sodinimo metas – ankstyvas ruduo, kai dirva dar šilta, o drėgmės paprastai pakanka šaknims įsitvirtinti. Į sodinimo duobę verta įmaišyti komposto, o paviršių po pasodinimo mulčiuoti, kad drėgmė laikytųsi tolygiau.

    Tręšimas dažniausiai nėra intensyvus, tačiau pavasarį kompostas ar rūgščią terpę mėgstantiems augalams skirtos trąšos padeda išlaikyti lapų spalvą ir žydėjimo gausą. Genėjimas nebūtinas, bet po žydėjimo galima lengvai patrumpinti ištįsusius ūglius ir pašalinti pažeistas šakas.

    Kokia didžiausia rizika – šalčiai

    Loropetalo atsparumas šalčiui priklauso nuo veislės ir augalo amžiaus: brandesni krūmai paprastai ištveria trumpalaikius šalčius, o jauni augalai yra kur kas jautresni. Problema dažnai būna ne tik temperatūra, bet ir žiemos vėjai bei šlapias, prastai drenuotas dirvožemis.

    Prieš žiemą rekomenduojama pamulčiuoti šaknų zoną žieve ar kitu mulčiu, o antžeminę dalį, jei prognozuojami stipresni šalčiai, pridengti agropluoštu. Patikimiausias sprendimas vėsesnėse vietovėse – auginti vazone ir žiemai perkelti į šviesią, vėsią, bet nešalą patalpą.

  • To daro daugelis, bet pasekmės brangios: kodėl sriubos negalima pilti į tualetą

    To daro daugelis, bet pasekmės brangios: kodėl sriubos negalima pilti į tualetą

    Nors atrodo patogu sugedusią ar likusią sriubą supilti į tualetą, specialistai perspėja: taip galima greitai prisidaryti bėdų. Nuotekų tvarkymo taisyklės numato, kad į buitines nuotekas negalima leisti atliekų, kurios nėra įprastos nuotekos, o maisto likučiai priskiriami teršalams, galintiems trikdyti sistemos darbą.

    Pagrindinė problema yra kieta sriubos dalis: makaronai, kruopos, bulvės, daržovės ar mėsos gabalėliai. Tokios dalelės gali kauptis sifonuose ir vamzdžių posūkiuose, sudarydamos kamščius. Daugiabučiuose užsikimšimas kartais paliečia ne tik vieną butą, bet ir bendras stovų atkarpas.

    Net perkošta sriuba nėra gera idėja. Riebalai ir baltymai, patekę į vėsesnius vamzdžius, linkę prilipti prie sienelių ir ilgainiui sudaro sunkiai pašalinamas apnašas, ypač senesnėse ketaus ar šiurkštesnio paviršiaus sistemose. Vamzdžio pralaidumas mažėja palaipsniui, todėl problema dažnai išryškėja tik tada, kai užsikemša galutinai.

    Dar viena rizika siejama su kvapais ir kenkėjais. Organinės atliekos kanalizacijoje sustiprina kvapus, o jų pėdsakai gali pritraukti graužikus, ypač jei namo nuotekų sistema turi nesandarumų ar senų jungčių. Tokiais atvejais nemalonumai gali persikelti ir į rūsį ar laiptinę.

    Ką daryti su sriubos likučiais? Patogiausia kietą dalį atskirti ir išmesti su mišriomis atliekomis, o skystą dalį supilti į sandarų maišą ar talpą ir taip pat išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Jei sriubos nedaug, ją galima sutirštinti sugeriančia medžiaga, pavyzdžiui, popieriniais rankšluosčiais, kad neišbėgtų.

    Jei užsikimšimai kartojasi, verta įvertinti, ar problema ne sisteminė: per siauri vamzdžiai, netinkamas nuolydis, susidėvėję sifonai ar susikaupusios riebalų apnašos. Tokiu atveju saugiau kreiptis į santechniką, nes agresyvūs cheminiai valikliai gali pakenkti vamzdynui ir tarpinėms, o rezultatas būna trumpalaikis.

  • Šildymo sezonas artėja: ką privalote padaryti dabar, kad radiatoriai netaptų problema

    Šildymo sezonas artėja: ką privalote padaryti dabar, kad radiatoriai netaptų problema

    Prasidėjus pasirengimui 2026–2027 metų šildymo sezonui, daugiabučių administratoriai ir bendrijos jau skelbia konkrečias gyventojų užduotis. Dažniausiai prašoma iki nustatytos datos baigti bet kokius centralinio šildymo sistemos remontus bute ir patikrinti, ar nėra pratekėjimų.

    Kita pasikartojanti rekomendacija – visus radiatorių termostatinius ventilius laikinai atsukti iki maksimalios padėties. Tai daroma ne dėl ankstesnio šildymo ar didesnių sąskaitų, o dėl to, kad pildant sistemą vanduo laisvai pratekėtų per radiatorius ir iš sistemos pasišalintų oras.

    Kodėl prašo atsukti ventilius?

    Jei pildymo metu radiatorius lieka „uždarytas“, po šildymo įjungimo jis gali šilti tik dalinai, skleisti burbuliavimo garsus arba visai likti šaltas, nors kitur name šiluma jau yra. Tokiais atvejais problema neretai būna ne tiek šilumos tiekime, kiek ore, įstrigusiame konkrečiame radiatoriuje ar stove.

    Svarbiausia informacija paprastai pateikiama laiptinės skelbimų lentoje arba administratoriaus pranešimuose: nurodoma tiksli sistemos pildymo data ir kontaktas, kuriuo pranešti apie avariją. Skirtinguose namuose darbų grafikai gali skirtis, todėl verta vadovautis būtent savo pastato instrukcija.

    Kada reikėtų nuorinti radiatorių?

    Viršutinių aukštų gyventojams neretai pateikiami papildomi nurodymai dėl nuorinimo vožtuvų, jei tokie įrengti bute. Ne visada naudinga nuorinimą atlikti per anksti, nes be vandens ir tinkamo slėgio tai gali neduoti rezultato.

    Dažniausi užorintos sistemos požymiai – šnypštimas, burbuliavimas, nevienodai įšylantis radiatorius arba šalta viršutinė jo dalis. Jei po šildymo starto atšąla visi radiatoriai bute ar keli butai viename stove, gedimą reikėtų registruoti administratoriui, nes priežastis gali būti bendrose namo sistemose.

    Saugumas ir priežiūra prieš šaltąjį sezoną

    Prieš sezoną verta pasirūpinti ir praktiniais dalykais: išvalyti radiatorius nuo dulkių, kurios mažina šilumos atidavimą į patalpą. Taip pat nereikėtų radiatorių uždengti sunkiais užuolaidų audiniais, masyviais baldais ar sandariomis dekoratyvinėmis grotelėmis be ventiliacinių angų.

    Ne mažiau svarbi ir būsto sauga: vėdinimo grotelių negalima užklijuoti ar uždengti, ypač ten, kur naudojami dujiniai vandens šildytuvai, katilai, krosnelės ar židiniai. Nepakankamas oro patekimas ir prastas degimo produktų šalinimas didina anglies monoksido riziką, todėl patikros ir tinkamas vėdinimas išlieka kritiškai svarbūs.

    Individualių namų savininkams pasirengimas dažnai reiškia ir šildymo įrenginio patikrą pagal gamintojo reikalavimus, slėgio sistemoje kontrolę bei dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų būklės įvertinimą. Dujinius įrenginius turėtų prižiūrėti tik kvalifikuoti specialistai, o apie bet kokius sistemos veikimo sutrikimus geriausia spręsti nedelsiant, nelaukiant pirmųjų šalčių.

  • Šiuose Lenkijos miškuose grybautojai kasa baravykus ir „pogrzybki“: kur verta sukti?

    Šiuose Lenkijos miškuose grybautojai kasa baravykus ir „pogrzybki“: kur verta sukti?

    Dažnesni krituliai ir ilgiau miško paklotėje išliekanti drėgmė sukuria palankias sąlygas dygti grybams, tačiau rezultatai labai priklauso nuo konkrečių vietų ir mikroklimato. Patyrę grybautojai pabrėžia, kad net ir „geriausias“ regionas negarantuoja laimikio, nes vienur po lietaus grybai pasirodo greitai, o kitur jų tenka laukti ilgiau.

    Lenkijoje vietovės, kurios reguliariai minimos kaip dosnios baravykais ir rudaisiais kazlėkais, dažnai siejamos su dideliais spygliuočių ar mišrių miškų masyvais. Tarp dažniausiai nurodomų teritorijų yra Pomeranijos miškai, įskaitant Tucholos girią, taip pat Noteckos giria Didžiosios Lenkijos regione.

    Grybautojai gerų sezonų tikisi ir šiaurės rytų Lenkijoje, kur daug ežerų, drėgnų pakraščių ir brandžių medynų. Dėl panašių priežasčių dažnai išskiriami Mozūrų ir Varmijos miškai, Palenkė, Balstogės apylinkės bei Bialoviežos giria, kur natūralesni medynai gali sudaryti stabilesnes sąlygas grybienai.

    Miškingos Roztocės aukštumos, taip pat pietiniai Beskidų šlaitai, taip pat patenka į vietų sąrašą, kuriose ieškoma vertingiausių rūšių. Šias teritorijas vienija tai, kad čia netrūksta spygliuočių ir mišrių medynų, o paklotė dažnai būna drėgna ir gausi samanų.

    Baravykai nėra atsitiktiniai miško ar pievų grybai: jie auga ten, kur gali sudaryti mikorizę, tai yra glaudžią sąjungą su medžių šaknimis. Grybiena iš medžio gauna dalį maisto medžiagų, o medžiui padeda lengviau pasisavinti vandenį ir mineralus, todėl baravykų dažniausiai ieškoma brandžiuose medynuose.

    Geriausios kryptys ieškant baravykų dažniausiai siejamos su pušimis, eglėmis, ąžuolais ar bukais, ypač ten, kur miškas nepernelyg jaunas. Praktikoje perspektyvūs būna samanoti plotai, miško keliukų ir proskynų pakraščiai, taip pat mažesnės aikštelės, kur šviesos daugiau, bet išlieka drėgmė.

    Rudasis kazlėkas Lenkijoje dažnai vadinamas „pogrzybek“ ir taip pat yra mikorizinis grybas, tačiau jo pomėgiai paprastai labiau krypsta į spygliuočius. Dažniausiai jis aptinkamas pušynuose ir eglynuose, ypač ten, kur dirvožemis smėlingesnis, rūgštesnis, o paklotėje daug samanų.

    Ieškant rudųjų kazlėkų verta tikrinti pušynų masyvus, miško takų pakraščius ir viržynais apaugusias vietas. Šie grybai neretai dygsta grupėmis, tad radus vieną, pravartu atidžiau apžiūrėti aplinką kelių metrų spinduliu.

    Specialistai primena, kad grybavimo sėkmė labai priklauso nuo kelių dienų ar net savaičių orų: kritulių, temperatūros ir to, kaip greitai išdžiūsta paklotė. Dėl to viename miško kvartale gali būti gausu grybų, o už kelių kilometrų jų beveik nepasitaikys, net jei miškas atrodo panašus.

    Saugumas išlieka svarbiausias: nepažįstamų grybų rinkti nereikėtų, o kilus abejonių geriau pasikonsultuoti su specialistais ar naudotis patikimu grybų atlasu. Taip sumažinama apsinuodijimo rizika, ypač kai panašiai atrodančios rūšys auga greta.

  • Neišmeskite kietos parmezano plutelės: štai kur ją dėti, kad patiekalai įgautų umami

    Neišmeskite kietos parmezano plutelės: štai kur ją dėti, kad patiekalai įgautų umami

    Parmezanas – ilgai brandinamas kietasis sūris, vertinamas dėl ryškaus umami skonio ir didelės baltymų bei kalcio koncentracijos. Dažniausiai jis tarkuojamas ant makaronų, ryžių patiekalų ar sriubų, tačiau pakuotės gale likusi itin kieta dalis neretai atsiduria šiukšliadėžėje.

    Toks įprotis dažnai kainuoja skonį ir pinigus, nes kieta parmezano plutelė yra valgoma. Ji paprastai būna per kieta patogiai tarkuoti ar kramtyti, bet puikiai tinka lėtam kaitinimui, kai sūrio aromatas ir sūrumas pereina į patiekalą.

    Kaip naudoti parmezano plutelę?

    Patikimiausias būdas – įmesti plutelę į verdamą sriubą, sultinį ar troškinį ir leisti jai lėtai pavirti. Kaitinant ji suminkštėja, o skonis tampa sodresnis, todėl dažnai galima dėti mažiau druskos ar kitų prieskonių.

    Ypač gerai plutelė tinka daržovių sriuboms, pomidorų padažams, minestrone tipo patiekalams, taip pat lėtai verdamiems pupelių ar lęšių troškiniams. Baigiant virti plutelę įprasta išimti, nes ji būna atlikusi savo darbą, o jos paviršius kartais išlieka standesnis.

    Kad rezultatas būtų švarus ir skanus, prieš naudojimą verta apžiūrėti plutelę: jei yra nepageidaujamų nešvarumų ar itin sukietėjusių vietų, jas galima nupjauti. Laikymui patogu pluteles užšaldyti ir naudoti tada, kai verdate sriubą ar gaminate padažą – tai paprastas būdas sumažinti maisto švaistymą ir sustiprinti skonį be papildomų priedų.

  • Iškirpta drabužio etiketė dar ne nuosprendis: 7 ženklai, kurie išduoda tikrą kokybę

    Iškirpta drabužio etiketė dar ne nuosprendis: 7 ženklai, kurie išduoda tikrą kokybę

    Drabužio etiketė su sudėtimi ir priežiūros ženklais dažnai laikoma svarbiausiu orientyru, tačiau realybėje ji ne visada pasiekiama. Etiketės kartais iškerpamos dėl diskomforto, ypač prie kaklo ar liemens, o perkant dėvėtus drabužius tai – gana įprasta. Vis dėlto net ir be jos galima gana tiksliai įvertinti, ar daiktas vertas pinigų.

    Pirmas impulsas – paliesti audinį ir rinktis tai, kas švelnu. Tačiau vien minkštumas dar nereiškia kokybės: kai kurios apdailos technologijos audinį parduotuvėje padaro malonų, bet po kelių skalbimų pojūtis ir išvaizda pablogėja. Patikimesnis ženklas – ar medžiaga atrodo vientisa, elastinga ir ar greitai grįžta į formą.

    Lengvai suspauskite audinio kraštą delne ir atleiskite. Jei medžiaga akimirksniu suglemba, stipriai susiglamžo arba primena popierių, verta suklusti. Kokybiškesni audiniai dažnai geriau laiko struktūrą, o paviršius atrodo tolygesnis.

    Patikrinkite audinį prieš šviesą

    Pakelkite drabužį prie lango ar lempos ir apžiūrėkite audinį prieš šviesą. Jei jis nėra skirtas būti permatomas, struktūra turėtų būti gana vienoda. Ieškokite suplonėjimų, nevienodų vietų, mažų skylučių ar įtartinų praretėjimų.

    Ypatingą dėmesį skirkite pažastims, alkūnėms, keliams ir sėdmenų sričiai – būtent ten drabužiai dažniausiai pradeda trintis ir plonėti. Perkant iš antrų rankų, šios zonos daug pasako apie realų nešiojimo intensyvumą.

    Jei tai trikotažas, labai švelniai patempkite medžiagą tarp pirštų. Jeigu kilpelės akivaizdžiai išsiskiria ir sunkiai grįžta atgal, drabužis gali greičiau išsitampyti, deformuotis ir prarasti formą.

    Siūlės pasako daugiau nei prekės ženklas

    Apverskite drabužį į išvirkščią pusę – dažnai būtent ten matosi, kaip jis pagamintas. Siūlės turėtų būti gana tiesios, tolygios, be atsitiktinių kilpų ir į visas puses styrančių siūlų. Netvarkinga vidinė apdaila dažnai rodo skubotą gamybą.

    Švelniai įtempkite audinį abiejose siūlės pusėse. Jei iškart atsiveria dideli tarpai tarp dygsnių arba atrodo, kad siūlas tuoj trūks, tai prastas ženklas. Taip pat apžiūrėkite vietas, kur tenka didžiausia apkrova: klyną, kišenių kampus, užtrauktuko zoną, diržo kilpas.

    Padėkite marškinėlius, kelnes ar džemperį ant lygaus paviršiaus ir pažiūrėkite, ar siūlės nesusisuka. Pavyzdžiui, marškinėlių šoninė siūlė neturėtų „keliauti“ spirale į priekį, o kelnių klešnės neturėtų pačios suktis į šoną. Toks elgesys dažnai išryškėja po skalbimų, todėl tai – užuomina, kaip drabužis dėvėsis toliau.

    Įvertinkite paviršiaus nusidėvėjimą

    Geroje šviesoje apžiūrėkite audinio paviršių kampu. Pūkeliai ir burbuliukai dažniausiai ryškėja trinties vietose: po pažastimis, tarp šlaunų, šonuose, ten, kur nuolat remiasi rankinė ar kuprinė. Keli burbuliukai dar nėra tragedija, tačiau jei nusimezgęs visas plotas, tikėtina, kad medžiaga ir toliau sparčiai velsis.

    Galite kelias sekundes švelniai patrinti audinį tarpusavyje. Tai nėra laboratorinis bandymas, bet jei pūkeliai atsiranda beveik iškart, tokia medžiaga paprastai greičiau praranda tvarkingą išvaizdą.

    Galiausiai patikrinkite detales: sagas, sagų kilpas, užtrauktuką, kišenių siūles, pamušalą švarke ar palte. Užtrauktukas turėtų judėti sklandžiai ir nekabinti audinio, o pamušalas neturėtų tempti išorinio sluoksnio ar formuoti atsitiktinių raukšlių.

    Net ir tvarkingas audinys nekompensuos prastai surinktų detalių. Jei visur matyti kreivos siūlės, palaidi siūlai, netolygiai užbaigtos briaunos ir nepatikimai įsiūtas užtrauktukas, tikimybė, kad drabužis tarnaus ilgai, mažėja.

    Be etiketės rizikinga „iš akies“ garantuoti sudėtį, pavyzdžiui, kad tai tikrai 100 proc. vilna ar gryna medvilnė. Šiuolaikiniai pluoštų mišiniai neretai labai sėkmingai imituoja kitų medžiagų pojūtį. Todėl praktiškiau vertinti ne užrašą, o tai, kaip drabužis laikosi: ar malonus odai, ar laiko formą, ar tolygus audinys ir kokia reali būklė.

    Perkant internetu ar iš antrų rankų platformų verta paprašyti papildomų nuotraukų: siūlių iš vidaus, pažastų, rankogalių, apykaklės, užtrauktuko zonos ir audinio stambiu planu. Jei pardavėjas tikina, kad drabužis kaip naujas, tokios detalės dažniausiai pasako daugiau nei bet kokia etiketė.

  • Padarykite tai prieš žiemą: trinkelės nebesugers purvo ir mažiau augs piktžolės

    Padarykite tai prieš žiemą: trinkelės nebesugers purvo ir mažiau augs piktžolės

    Rudenį trinkelių danga dažnai atrodo prasčiau nei pavasarį: ant paviršiaus kaupiasi dulkės, suodžiai, organinės apnašos, o siūlėse tarp trinkelių įsitvirtina piktžolės ir samanos. Jei iki šalčių nesiimama priežiūros, vanduo ir ledas gali dar labiau ardyti siūles, o danga greičiau praranda estetinę išvaizdą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema dažnai prasideda ne nuo paties purvo, o nuo žaliuojančių siūlių. Augalų šaknys plečia tarpus, iškelia kraštus ir ilgainiui gali deformuoti atskiras trinkeles, todėl prieš žiemą verta skirti laiko būtent siūlių sutvarkymui.

    Jei piktžolės dar jaunos, jas paprasčiausia pašalinti mechaniškai, stengiantis ištraukti kuo daugiau šaknų. Tam praverčia siauri, pailgi įrankiai, leidžiantys pasiekti gilesnes siūles, nes paliktos šaknys greitai atželia, ypač šiltesniais ir drėgnesniais rudens laikotarpiais.

    Nuvalius augmeniją, verta įvertinti ir bendrą dangos švarą: trinkelės visus metus patiria lietaus, purvo, temperatūros svyravimų poveikį, todėl ant jų neretai lieka įsisenėjusių dėmių, įskaitant ir alyvos pėdsakus. Tokios dėmės ne tik gadina vaizdą, bet ir gali skatinti nešvarumų sluoksnių kaupimąsi, o žiemą tapti slidumo rizikos veiksniu.

    Siūlės – svarbiausias etapas

    Išplauta danga dar nereiškia, kad darbas baigtas: jei siūlėse trūksta užpildo, jos greičiau prisigeria vandens, o tai didina šalčio poveikį ir spartina irimą. Prieš žiemą rekomenduojama papildyti siūles tinkamu smėliu, skirtu trinkelių tarpams, kad danga būtų stabilesnė ir mažiau palanki piktžolių plitimui.

    Praktika paprasta: plonai paskleidus smėlį ant dangos, jis įšluojamas į tarpus, o perteklius nušluojamas. Tokiu būdu atstatomas siūlių užpildas, kuris padeda vandeniui mažiau skverbtis gilyn ir sumažina dirvos bei sėklų kaupimąsi tarpeliuose.

    Impregnavimas padeda ilgiau išlaikyti švarą

    Paskutinis žingsnis, kurį žmonės dažnai praleidžia, yra trinkelių impregnavimas. Impregnantai sukuria apsauginį sluoksnį, kuris mažina vandens įsigėrimą ir palengvina priežiūrą, nes nešvarumai prie paviršiaus kimba sunkiau, o dėmės paprastai lengviau išvalomos.

    Renkantis priemones svarbu vadovautis gamintojo instrukcijomis ir įvertinti dangos tipą bei būklę. Tinkamai sutvarkytos siūlės ir laiku atliktas impregnavimas dažnai tampa tuo skirtumu, dėl kurio pavasarį trinkelės atrodo tvarkingai, o ne reikalauja brangaus atnaujinimo.

  • Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    By&nbspAmber Louise Bryce
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    This week, the OECD’s PISA report has revealed a global decline in 15-year-old’s maths and reading skills — but how much better can the grown-up’s fare?

    Every three years, the Organisation for Economic Cooperation and Development’s (OECD)’s Programme for International Student Assessment (PISA) evaluates 15-year-olds’ reading, mathematics and science abilities through a standardised test.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The latest report, published on Tuesday, has revealed a concerning global decline in maths and reading skills in particular. Artificial intelligence (AI), smartphones and social media have been cited as contributing factors.

    “The bottom line is quite simple: You don’t get fit by watching sports. You get fit by doing sports,” Andreas Schleicher, the founder of the OECD’s renowned PISA tests, told Euronews.

    “And the same is true with learning. Learning doesn’t come through the consumption of content; learning comes by engaging with ideas to compare and contrast. And AI can hollow out that very process. That’s what we observe.”

    But what about the adults? Are we any better? A 2024 study by Reading Agency found that half of the adults in the United Kingdom don’t read for pleasure, while a Eurostat survey from the same year found that almost half of EU citizens have not read a single book in twelve months.

    It begs the question: How much better than the 15-year-olds would we all fare?

    Now’s your chance to see — scroll to have a go at a sample of the OECD’s questions. Answers can be found at the very bottom of the page (no cheating!)

    Mathematics

    Question 1: Alex drew the following pattern of red and blue triangles.

    The first four rows of the pattern are shown below.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    What percentage of the triangles in the first four rows of Alex’s pattern are blue?

    A) 37.5%

    B) 50.0%

    C) 60.0%

    D) 62.5%

    Question 2: Are the statements below supported by the information shown in the graph pictured? Answer either Yes or No for each statement.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    • The number of DVDs sold declined by about 50% from 2008 through 2014
    • The number of DVDs sold declined by the same amount each year from 2008 through 2014
    • The slope of the line is the average yearly decline in DVDs sold from 2008 to 2014

    Science

    Question 1: Many people are concerned about the global environmental impacts of the manufacture and disposal of clothing.

    Cotton fibres come from the outer layer of the cotton plant’s seeds. Compared to synthetic fibres, cotton fibres need less processing and biodegrade more easily.

    The production of cotton textiles requires a lot of water, fertilisers, pesticides and other harmful chemicals. To try to solve these issues, sustainable cotton production methods are being developed.

    Which of the following actions can be taken to reduce the negative environmental impacts of producing cotton textiles? Highlight all correct answers.

    • Use water more efficiently
    • Reduce the quality of the cotton textiles produced
    • Increase the number of staff that cotton farms employ
    • Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted
    • Dispose of chemical waste in areas far away from the sites involved in cotton production

    Question 2: When lightning strikes, an observer immediately sees a flash of light. Thunder occurs at the same time, but the observer hears it a little later.

    The time taken before an observer hears thunder depends on factors including the distance between the observer and the location of the lightning strike.

    Which one of the following statements best explains why lightning is seen before thunder is heard?

    • The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.
    • Light does not need to travel through the air to be seen, but sound does need to travel through the air to be heard.
    • Particles of light are not as heavy as particles of sound, so they are easier to detect
    • Eyes detect light faster than ears detect sound

    Reading

    Question 1: In this test, you will read some sentences and decide if they make sense or not. Answer YES if the sentence makes sense and NO if the sentence does not make sense.

    • The red car had a flat tire
    • Airplanes are made of dogs
    • The student read the book last night

    Question 2: You are visiting your relatives, who recently moved to a farm to raise chickens. You ask your aunt, “How did you learn how to raise chickens?”

    She says, “We talked to a lot of people who raise chickens. And, there are lots of resources on the Internet. For example, there is a Chicken Health forum that I like to visit. It was very helpful to me recently when one of my hens hurt her leg. I’ll show you the conversation I had.”

    Reading test from PISA 2022.

    Reading test from PISA 2022.
    OECD

    What does Ivana_88 want to know?

    • If she can give aspirin to an injured hen
    • How often she can give aspirin to an injured hen
    • How to contact a veterinarian about an injured hen
    • If she can determine the pain level of an injured hen

    Financial literacy

    Financial literacy test from PISA 2022.

    Financial literacy test from PISA 2022.
    OECD

    Greg buys a bike.He takes out a loan with the bike shop’s in-store finance company.How much is Greg likely to pay?

    • Less than 600 zeds
    • More than 600 zeds
    • Exactly 600 zeds

    Answers:

    Mathematics 1. A, 2. Yes, No, Yes.

    Science 1. ’Use water more efficiently’ and ‘Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted’. 2. ‘The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.’

    Reading 1. Yes, No, Yes. 2. “If she can give aspirin to my hen”.

    Financial literacy 1. The second response or third response with explanation that Greg will pay additional charges.

    Find the OECD’s full PISA test here.

    Additional sources • OECD

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more