CP v2

Category: Kultūra

  • Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai: planas atsilieka

    Praėjus ketveriems metams nuo Europos Sąjungos sprendimo sparčiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, Europos Audito Rūmai (EAR) įspėja, kad energetinės nepriklausomybės tikslai įgyvendinami lėčiau, nei buvo žadėta. Auditoriai pabrėžia, jog didžiausios kliūtys yra ne tik geopolitika, bet ir labai konkretūs dalykai: elektros tinklų infrastruktūra, jungtys tarp valstybių ir finansavimas.

    Ataskaita vertina „REPowerEU“ kryptį, kurią Europos Komisija pristatė 2022 metais, siekdama mažinti priklausomybę nuo Maskvos energijos išteklių ir kartu paspartinti švarios energetikos plėtrą. EAR teigimu, pati kryptis iš esmės teisinga, tačiau įgyvendinimas stringa, o pažanga ne visada tiesiogiai susijusi su šiuo planu.

    „Mūsų vertinimu, mažesnį dujų vartojimą ir importą lėmė ir kiti veiksniai, nesusiję priežastiniu ryšiu su REPowerEU: švelnios žiemos, taip pat namų ūkių ir verslo vartojimo mažėjimas dėl aukštų kainų“, – teigiama EAR išvadose.

    Kiek sumažėjo rusiškų dujų

    Europos Komisija, reaguodama į auditorių kritiką, akcentuoja, kad rusiškų gamtinių dujų importas per keletą metų smuko labai ryškiai. Pasak Komisijos atstovo, importas nuo 152 mlrd. kubinių metrų 2021 metais sumažėjo iki 36 mlrd. kubinių metrų 2025 metais, o rusiškų dujų dalis bendrame importe krito nuo 45 proc. iki 12 proc.

    Tačiau auditoriai ragina atsargiai vertinti, kiek šį pokytį nulėmė vien „REPowerEU“ priemonės. Jie primena, kad vartojimą ir importo apimtis smarkiai veikė kainų šuoliai, taupymo kampanijos, pramonės apimčių kritimas kai kuriose šakose ir palankesnės oro sąlygos.

    Silpnoji grandis – tinklai

    EAR ataskaitoje ryškiausiai išskiriama elektros perdavimo tinklų problema, ypač tarpvalstybinės jungtys, be kurių neįmanoma pilnai integruota Europos energijos rinka. Auditoriai pažymi, kad be tinklų modernizavimo ir pajėgumų didinimo atsinaujinančios energetikos plėtra gali susidurti su paradoksu: elektrą pagaminti bus galima, bet jos nepavyks efektyviai perkelti ten, kur tuo metu jos labiausiai reikia.

    Kita įvardijama rizika – pakeisti vieną priklausomybę kita. Atsitraukus nuo rusiškų iškastinių išteklių, bet nespėjant plėsti vietinės švarios gamybos ir tinklų, didėja priklausomybė nuo importuojamų energijos žaliavų, technologijų ar komponentų, o energetinio saugumo klausimai neišnyksta.

    Finansavimo spraga ir neaiškūs planai

    Auditoriai taip pat nurodo, kad realus finansavimas atsilieka nuo reikalingo masto. Šalys narės, pasak EAR, yra įsipareigojusios apie 54,3 mlrd. eurų iš maždaug 300 mlrd. eurų papildomo finansavimo, numatyto per ES ekonomikos gaivinimo priemones, tai yra mažiau nei penktadalis sumos, kuri pradžioje buvo laikyta būtina tikslams pasiekti.

    EAR kritikuoja ir nacionalinių energetikos ir klimato planų turinį: juose, auditorių vertinimu, neretai trūksta konkrečių priemonių, aiškių terminų ar išmatuojamų tikslų, kurie parodytų, kaip „REPowerEU“ nuostatos virs realiais projektais. Komisija tuo metu tvirtina, kad finansavimas suvaidino svarbų vaidmenį spartinant prioritetų įgyvendinimą, tačiau pripažįstama, kad tolesni sprendimai priklausys nuo valstybių narių politinės valios ir gebėjimo investuoti.

    Pasak auditorių, artimiausiu metu didžiausia politinė kova vyks dėl elektros tinklų ateities: Europos Parlamentas ir Taryba sieks iki metų pabaigos susitarti dėl derybų krypties, kuri nulems, kiek greitai bus įmanoma paspartinti leidimų išdavimą, tinklų plėtrą ir jungčių statybas. Nuo šių sprendimų priklausys, ar energetinės nepriklausomybės tikslai taps infrastruktūros realybe, o ne tik strateginiais dokumentais.

  • Romos Trajano termose atverta Didžioji mozaika: po 2 000 metų išryškėjo tapytas miestas

    Romos Trajano termose atverta Didžioji mozaika: po 2 000 metų išryškėjo tapytas miestas

    Romoje, Oppijaus kalvoje netoli Koliziejaus, duris atvėrė naujas muziejus Trajano termų komplekse. Pagrindinis jo akcentas – restauruota Didžioji mozaika ir freska, vadinama tapytu miestu, daugiau kaip tūkstantmetį slėptos po žeme.

    Abu kūriniai aptikti 1990-aisiais vykdant archeologinius tyrimus požeminėje galerijoje. Specialistai juos sieja su I mūsų eros amžiumi, o konservatoriai pabrėžia, kad net ir po ilgo buvimo po žeme išliko aiškiai atpažįstami mėlyni bei terakotiniai atspalviai, nors spalvos ir priblėsusios.

    Ką tiksliai pamatys lankytojai?

    Didžioji mozaika – monumentalus sieninis kūrinys, kurio aukštis siekia apie 15 metrų. Joje vaizduojami architektūriniai elementai, kolonos ir figūros keliuose lygiuose, o kompozicija nuo teatrališkų scenų viršuje pereina į tarsi iš paukščio skrydžio matomą uostamiesčio planą apačioje.

    Freska tapytas miestas apibūdinama kaip maždaug 10 kvadratinių metrų dydžio sienų tapybos fragmentas, priklausęs ankstesniam pastatui, buvusiam dar iki Trajano termų. Joje miestas vaizduojamas iš viršaus, todėl kūrinys laikomas vertingu šaltiniu, padedančiu suprasti romėnų urbanistines idėjas ir vaizdavimo tradicijas.

    Per pristatymą Romos meras Roberto Gualtieri pabrėžė kūrinių išskirtinumą tiek dėl meninės vertės, tiek dėl istorinės ir dokumentinės reikšmės.

    Trajano termų mastas ir kontekstas

    Trajano termos imperatorius Trajanas dedikavo 109 metais, o kompleksas, kaip teigiama, tuo metu buvo vienas didžiausių tokio tipo statinių – užėmė apie 6 hektarus. Jame buvo ne tik maudyklos, bet ir erdvės fizinei veiklai, poilsiui bei kultūrai, o statyba integravo ir senesnius sluoksnius, įskaitant dalį Domus Aurea.

    Naujajame muziejuje restauracija derinama su infrastruktūros atnaujinimu: įrengti panoraminiai poilsio taškai, nauji pėsčiųjų maršrutai ir amfiteatrinio tipo sėdimos vietos, pritaikytos koncertams, konferencijoms ir kitiems renginiams. Pasak projekto rengėjų, toks sprendimas leidžia teritoriją naudoti plačiau, tačiau kartu reikalauja griežtesnės apsaugos režimo.

    Lankytojams – ribotos grupės

    Siekiant įvertinti, kaip lankytojų srautai veikia jautrius restauruotus paviršius, pirmieji apsilankymai numatyti bandomuoju režimu. Jie vyks savaitgaliais mažoms grupėms, su nemokamomis ekskursijomis ir išankstine registracija, pradedant rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną.

    Nuo spalio 2 dienos kompleksas planuojamas atverti nuo penktadienio iki sekmadienio. Numatyti šeši apsilankymo laikai per dieną, o vienu metu įleidžiama iki 15 žmonių, kad būtų išlaikytas stabilus mikroklimatas ir sumažinta rizika freskų bei mozaikų būklei.

  • Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Parama Ceutai iš ES fondų

    Europos Komisija patvirtino 114,7 mln. eurų paramą Ispanijai, skirtą spręsti migracijos krizę Ceutoje, besitęsiančią nuo liepos pabaigos. Briuselis šį sprendimą pristato kaip solidarumo gestą valstybei narei, susiduriančiai su staigiai išaugusiu atvykstančių žmonių srautu.

    Finansavimas numatytas skubios pagalbos tvarka ir, Komisijos vertinimu, turi sustiprinti tiek sienų kontrolę, tiek migrantų priėmimo ir grąžinimo priemones. Lėšos taip pat gali būti taikomos tinkamoms išlaidoms, patirtoms nuo pat ekstremalios situacijos pradžios.

    „Ši finansinė pagalba papildo Komisijos reagavimą nuo pirmos dienos, kai Ispanijai buvo pasiūlyta ir finansinė, ir operacinė parama“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Didžiausia dalis, 82,7 mln. eurų, skiriama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Dar 32 mln. eurų numatyta iš Sienų valdymo ir vizų priemonės, kuri orientuota į išorės sienų stiprinimą ir susijusią infrastruktūrą.

    Komisija nurodo, kad pinigai bus naudojami sienų stebėsenai ir apsaugai sustiprinti, taip pat saugumo infrastruktūrai modernizuoti. Tarp planuojamos įrangos minimos termovizorinės kameros, stebėsenos sistemos, plūdurai ir povandeniniai dronai.

    Parama taip pat leis dislokuoti papildomus pareigūnus ir techniką, įrengti migrantų pirminės patikros vietas ir remti neteisėtai Ceutoje esančių asmenų grąžinimą. Atskirai akcentuojama priėmimo pajėgumų didinimo kryptis, įskaitant pagalbą nelydimiems nepilnamečiams.

    Frontex, Europol ir EUAA vaidmuo

    Be piniginės injekcijos, Briuselis koordinuoja ir ES agentūrų įsitraukimą, kad parama būtų ne vien finansinė, bet ir praktinė. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex tęs bendrą operaciją „Minerva“ ir signalizuoja esanti pasirengusi 2027 metais plėsti kitus operacinius planus Ispanijoje.

    Europol toliau dirbs su Ispanijos teisėsauga, daugiausia dėmesio skirdama tyrimams dėl migrantų gabenimo tinklų. Tuo metu Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra EUAA prisidės specialistais, kurie padės vykdyti interviu, užtikrinti vertimą ir kitą procedūrinę paramą.

    Komisija praneša, kad kartu su agentūromis ir Ispanijos institucijomis bus sudaryta bendra koordinavimo grupė. Pirmasis jos susitikimas numatytas artimiausiomis dienomis, siekiant suderinti finansavimo panaudojimą, operacinius poreikius ir prioritetus.

    Kada bus pervesti pinigai?

    Pasirašius finansavimo susitarimą, Europos Komisija per 30 dienų galės pervesti iki 80 proc. patvirtintos sumos. Likusi dalis paprastai išmokama pagal faktinę pažangą ir ataskaitas, užtikrinant, kad lėšos būtų panaudotos pagal taisykles ir numatytus tikslus.

    Ceuta, kaip Ispanijos autonominis miestas Šiaurės Afrikoje, yra viena jautriausių ES išorės sienos atkarpų, todėl jos situacija dažnai tampa platesnių Europos migracijos ir sienų valdymo sprendimų išbandymu. Šį kartą Briuselis siunčia aiškią žinią, kad krizė bus sprendžiama ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu mastu.

  • Norvegija atsisveikina su karaliumi Haraldu V: Osle susirinko karališkosios šeimos ir lyderiai

    Norvegija atsisveikina su karaliumi Haraldu V: Osle susirinko karališkosios šeimos ir lyderiai

    Paskutinis atsisveikinimas Osle

    Norvegija rugsėjo 9 dieną atsisveikino su karaliumi Haraldu V – ilgamečiu šalies monarchu, kurio laidotuvėms į Oslą atvyko karališkųjų šeimų atstovai, valstybių vadovai ir kiti aukšto rango svečiai. Miesto gatvėse susirinkusios minios stebėjo eiseną nuo Karališkųjų rūmų iki Oslo katedros.

    Procesiją lydėjo 21 šūvio salvė, o už karsto pėsčiomis ėjo naujasis karalius Haakonas VIII ir kiti vyresnieji karališkosios šeimos nariai. Karstas buvo uždengtas Norvegijos karališkuoju standartu, o karalienė našlė Sonja ir karalienė Mette-Marit į ceremoniją vyko automobiliu.

    Eisenoje dalyvavo ir Norvegijos pareigūnai, taip pat užsienio svečiai, tarp jų Švedijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Monako ir Jordanijos monarchai. Į Oslą taip pat atvyko Jungtinės Karalystės princas Williamas, Japonijos sosto įpėdinis princas Akishino bei daugiau nei 20 valstybių politiniai lyderiai, tarp jų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Sustiprinta apsauga ir išskirtinės detalės

    Po religinių apeigų virš katedros praskrido keturi naikintuvai F-35, atlikę vadinamąją dingusio žmogaus rikiuotę – simbolinį pagerbimą mirusiajam. Vėliau karstas buvo išgabentas į Akershuso tvirtovės koplyčią, kur karalius bus palaidotas karališkajame mauzoliejuje šalia savo tėvų ir senelių.

    Pranešta, kad karaliui parengtas maždaug 1 700 000 eurų vertės sarkofagas, o jo dizainas neviešinamas. Užbaigus laidojimo procedūras, visoje šalyje vėl turėtų būti pakeltos vėliavos, kurios po monarcho mirties buvo nuleistos iki pusės stiebo, o bažnyčių varpai valandą skambės gedulo pabaigą pažyminčiu ritmu.

    Saugumo priemonės Osle ir rytinėje šalies dalyje buvo ypač griežtos: policija mobilizavo beveik 3 000 pareigūnų ir šią operaciją pavadino viena didžiausių savo istorijoje. Taip pat buvo dislokuota apie 3 500 karių, o dalyje regionų įvesti išskirtiniai oro erdvės ribojimai.

    Monarchas, suvienijęs visuomenę

    Haraldas V į sostą įžengė 1991 metais ir iki mirties buvo vyriausias Europoje valdantis monarchas. Nors vėlesniais metais susidūrė su sveikatos problemomis, jis ne kartą pabrėžė neketinantis atsisakyti sosto ir išliko itin populiarus Norvegijoje.

    Karalius buvo laikomas atviros ir tolerantiškos valstybės simboliu, o jo 2016 metais pasakyta kalba, skirta 25-osioms valdymo metinėms, ilgainiui tapo vienu ryškiausių jo palikimo akcentų. Joje jis pabrėžė Norvegijos visuomenės įvairovę ir skirtingų žmonių teisę jaustis savais savo šalyje.

    „Norvegai yra merginos, kurios myli merginas, berniukai, kurie myli berniukus, ir merginos bei berniukai, kurie myli vieni kitus“, – sakė Haraldas V.

    Per pastarąją savaitę tūkstančiai žmonių ėjo pro karaliaus pašarvotą karstą, dalis laukė eilėse valandomis. Aikštė prie rūmų buvo nuklota gėlėmis, piešiniais ir žvakėmis, o šalia Oslo universiteto pasirodė didelis plakatas su monarcho nuotrauka ir padėkos užrašu.

    Po karaliaus mirties paskelbta visuomenės apklausa parodė išaugusį monarchijos palaikymą: ją remia apie 72 proc. respondentų, kai anksčiau parama buvo smukusi iki 60 proc. Pastaruoju metu karališkąją šeimą buvo lydėję skandalai, tačiau gedulo savaitė ir iškilmingas atsisveikinimas, pasak stebėtojų, tapo lūžio tašku, sustiprinusiu institucijos autoritetą.

  • Paprikas skinate neteisingai? Vienas judesys gali nulaužti ūglį ir sugadinti likusį derlių

    Paprikas skinate neteisingai? Vienas judesys gali nulaužti ūglį ir sugadinti likusį derlių

    Paprikų skynimas dažnai atrodo paprastas darbas, kol kartu su vaisiumi netyčia nulaužiamas ūglis. Tokia žala augalui reiškia ne tik lėtesnį tolimesnį derėjimą, bet ir didesnę riziką, kad kiti vaisiai bus pažeisti ar nukris.

    Dažniausia klaida yra paprikos plėšimas ar stiprus traukimas už kotelio. Paprikų koteliai būna tvirti, todėl jėga persiduoda šakelei, o ne atsiskiria tik vaisius. Ypač lengva sužeisti augalą, kai šalia auga mažesnės paprikos ir krūmas smarkiai supurtomas.

    Vienas įrankis išsprendžia problemą

    Saugiausias būdas yra ne plėšti, o kirpti. Papriką prilaikykite ranka, o kotelį nukirpkite aštriu ir švariu peiliu arba sekatoriumi, atlikdami vieną tikslų judesį. Kotelio nebūtina nukirpti visai prie pat vaisiaus, galima palikti trumpą gabalėlį.

    Toks skynimas mažina įspaudimų ir įtrūkimų tikimybę, todėl paprikos geriau tinka laikymui. Nepažeista odelė ir mažesni mechaniniai sužalojimai reiškia, kad derlius ilgiau išlieka tvirtas ir lėčiau genda.

    Derlius gali tęstis iki rudens

    Paprikas verta skinti palaipsniui, kai jos pasiekia norimą dydį ir spalvą, o likusius vaisius palikti toliau bręsti. Net nuėmus pirmąsias prinokusias paprikas, augalui vis dar reikia reguliaraus laistymo ir tręšimo, kad formuotų naujus vaisius.

    Auginant lauke, derlius dažnai tęsiasi iki rudens, kol leidžia temperatūra. Vėstant naktims svarbu stebėti orus, o prireikus augalus apsaugoti pridengiant, kad brendimas nesustotų per anksti.

    Smulkmena, kuri išsaugo derlių

    Skinkite ramiai ir po vieną, dažniau apžiūrėdami vaisius tarp lapų, o ne purtydami visą krūmą. Ant gausiai apkrautų šakelių tai ypač svarbu, nes vienas neatsargus judesys gali numušti kelias paprikas iš karto.

    Surinktą derlių dėkite atsargiai, nes mėtymas į kibirą ar sunkių vaisių spaudimas ant minkštesnių palieka mėlynes. Skynimas baigiasi tik tada, kai paprika be pažeidimų iš krūmo saugiai atsiduria inde.

  • Stiklinės tapo matinės ir pieno spalvos? Šis virtuvės produktas gali sugrąžinti blizgesį

    Stiklinės tapo matinės ir pieno spalvos? Šis virtuvės produktas gali sugrąžinti blizgesį

    Atrodo, kad stiklinė švari, tačiau paviršius vis tiek primena pieno miglą? Dažniausiai kalta ne nešvara, o kieto vandens ir ploviklių paliktos nuosėdos, kurios ilgainiui sudaro balkšvą plėvelę.

    Toks efektas ypač pastebimas dažnai naudojamuose stikluose ir po indaplovės ciklų. Pakartotinis plovimas dažnai nepadeda, nes problema slypi ne riebaluose, o mineralų ir detergentų sankaupose ant stiklo.

    Ar nuosėdas dar įmanoma pašalinti?

    Matinis paviršius kartais atrodo kaip pažeistas stiklas, tačiau tai nebūtinai tiesa. Pirmiausia verta atlikti trumpą testą, kad būtų aišku, ar tai nuosėdos, ar jau negrįžtamas stiklo pakitimas.

    Sudrėkinkite šluostę actu ir patrinkite nedidelį matinį plotą. Jei toje vietoje stiklas greitai tampa skaidresnis, tikėtina, kad tai nuosėdos, kurias galima ištirpdyti, o jei pokyčio nėra, paviršius gali būti pažeistas visam laikui.

    Trumpa acto vonelė stiklui

    Jeigu testas pavyko, stiklines galima pamirkyti acto vonelėje. Į dubenį ar užkimštą kriauklę sudėkite stiklines ir užpilkite actu tiek, kad apsemtų paviršių, o mirkymui skirkite apie 15–20 minučių.

    Po mirkymo actą išpilkite, o stiklines išplaukite rankomis šiltame vandenyje su nedideliu kiekiu švelnaus indų ploviklio. Galiausiai kruopščiai nuskalaukite, kad neliktų nei acto, nei ištirpusių nuosėdų likučių.

    Džiovinimas gali viską sugadinti

    Palikus stiklines džiūti savaime, vandens lašeliai gali vėl palikti matomas dėmes, ypač jei vanduo kietas. Geresniam rezultatui stiklines iškart nusausinkite švaria, sausa mikropluošto šluoste.

    Poliruokite švelniai, nes stiprus spaudimas problemos neišspręs, o kartais gali dar labiau subraižyti paviršių. Jei po valymo stiklas vis tiek vienodai matinis, tikėtina, kad tai ne nuosėdos, o negrįžtamas paviršiaus pakitimas.

  • Ne tik bob ar pixie: šie kirpimai moterims po 60-ies pakelia plaukus ir jaunina veidą

    Ne tik bob ar pixie: šie kirpimai moterims po 60-ies pakelia plaukus ir jaunina veidą

    Moterų šukuosenų mados po 60-ies seniai nebesisuka tik apie saugų bob kirpimą ar itin trumpą, glotnų kirpimą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama lengvumui, apimčiai ir natūraliam plaukų judesiui, nes tai vizualiai atgaivina veidą ir suteikia šiuolaikiškumo.

    Su amžiumi plaukai neretai tampa plonesni, trapesni ir prasčiau išlaiko formą, o galvos oda gali gaminti mažiau natūralių riebalų. Dėl to apimtį dažnai lengviau sukurti ne vien priemonėmis, o tinkamu kirpimu, kuris „pakelia“ plaukus nuo šaknų ir suteikia tekstūros.

    Kirpėjai pabrėžia, kad geriausiai pasiteisina minkštas sluoksniavimas ir individualiai pagal veido formą parinktas siluetas. Tokie sprendimai sušvelnina bruožus, vizualiai subalansuoja proporcijas ir leidžia šukuoseną susitvarkyti greitai, be sudėtingo formavimo.

    Shaggy pixie tekstūrai ir apimčiai

    Shaggy pixie yra trumpas, bet ne pernelyg tvarkingas kirpimas, paremtas sluoksniais ir sąmoningai lengvu netvarkingumu. Dėl iškarpytų sruogų plaukai atrodo tankesni, o viršugalvyje lengviau išgauti apimtį net ir tada, kai plaukai yra ploni.

    Kasdieniam formavimui paprastai pakanka nedidelio kiekio putų ar tekstūrinės pastos, kad sruogos įgautų kryptį. Toks kirpimas taip pat dažnai gražiai dera su natūraliais žilais plaukais, nes tekstūra padeda išryškinti jų atspalvių gylį.

    Soft mullet su švelniais perėjimais

    Soft mullet grįžta subtilesne, elegantiškesne forma: trumpesnė viršutinė dalis ir kiek ilgesnės sruogos ties sprandu atrodo lengvai ir moteriškai. Viršugalvio sluoksniai suteikia apimties, o sprando linija gali vizualiai pailginti kaklą ir „atverti“ veidą.

    Toks kirpimas tinka ir tiesiems, ir lengvai banguotiems plaukams, nes judesys yra jo stiprioji pusė. Svarbiausia, kad perėjimai būtų minkšti, o ilgiai parinkti taip, kad šukuosena atrodytų moderni, bet ne per aštri.

    Pusilgis kirpimas su minkšta kirpčiuke

    Ne visos moterys po 60-ies nori trumpų plaukų, todėl pusilgis kirpimas su švelnia kirpčiuke išlieka universaliu pasirinkimu. Sluoksniai suteikia lengvumo, o minkšta kirpčiukė subtiliai įrėmina veidą ir gali nukreipti dėmesį nuo kaktos raukšlių.

    Ši šukuosena atrodo tvarkingai tiek nešiojama glotniai, tiek su švelniomis bangomis, kurios suteikia papildomo tūrio. Geriausią efektą duoda tiksliai parinktas kirpčiukės ilgis ir tankumas, kad jis neapsunkintų veido ir nekristų į akis.

    Specialistai primena, kad bet kuriam iš šių kirpimų svarbi ir priežiūra: drėkinančios priemonės, šiluminė apsauga bei saikingas karščio naudojimas padeda išlaikyti plaukų elastingumą. O jei plaukai labai ploni, verta rinktis lengvas formavimo priemones, kurios neapsunkina šaknų.

  • Paimkite dantų šepetėlį ir eikite prie pomidorų: paprastas triukas gali padidinti derlių

    Paimkite dantų šepetėlį ir eikite prie pomidorų: paprastas triukas gali padidinti derlių

    Pomidorų krūmai vešlūs, žiedų daug, bet kekėse užsimezga vos keli vaisiai? Dažna priežastis šiltnamiuose ir po plėvele yra ne ligos ar trąšų stoka, o silpnas apdulkinimas, kai žiedadulkės paprasčiausiai nepasiekia piestelės.

    Pomidorai yra savidulkiai, tačiau jiems reikia judesio, kad žiedadulkės išbyrėtų iš kuokelių. Lauke tai dažnai atlieka vėjas ir vabzdžiai, o uždaroje erdvėje oras neretai būna per ramus, todėl žiedai „nedirba“ taip, kaip turėtų.

    Kas trukdo apdulkinimui?

    Problemas sustiprina netinkamas mikroklimatas: per aukšta temperatūra, tvanki aplinka ir didelė drėgmė. Tokiomis sąlygomis žiedadulkės gali sulipti arba prarasti gyvybingumą, o iš pažiūros sveiki augalai vis tiek duoda mažesnį derlių.

    Aiškus signalas yra krintantys žiedai: jie nudžiūsta ir nukrenta, o jų vietoje neatsiranda mažas žalias užuomazgos „žirniukas“. Jei keliose kekėse matote daug žiedų, bet mezgasi tik pavieniai pomidorai, verta pirmiausia spręsti apdulkinimo klausimą.

    Švelnios vibracijos, kurios daro skirtumą

    Paprastas būdas yra kas kelias dienas žydėjimo metu labai švelniai sujudinti žiedų kekę, kuoliuką ar virvelę, prie kurios pririštas stiebas. Svarbu nepurtyti viso krūmo ir netraumuoti žiedų: tik trumpas virpesys padeda žiedadulkėms išbyrėti.

    Dar vienas praktiškas triukas, kurį naudoja dalis daržininkų, yra elektrinis dantų šepetėlis. Jo nereikia liesti prie žiedo: įjungtą prietaisą trumpam priglauskite prie kekės kotelio arba šalia jo, kad vibracija persiduotų žiedams.

    Kada tai veikia geriausiai?

    Tokias procedūras verta daryti tada, kai žiedai sausi, o šiltnamyje ne per drėgna. Jei įmanoma, papildomai padeda reguliarus vėdinimas, švelni oro cirkuliacija ir mikroklimato stabilizavimas, nes tai gerina žiedadulkių kokybę ir mažina žiedų kritimą.

    Jeigu po kelių savaičių situacija nesikeičia, verta įvertinti ir kitus veiksnius: per didelį karštį, netolygų laistymą ar maisto medžiagų disbalansą. Tačiau daugeliu atvejų vien vibracijos ir geresnė ventiliacija leidžia pastebimai padidinti užmegztų vaisių skaičių.

  • Griebiate sekatorių? Štai kokio genėjimo iš tikrųjų reikia vaismedžiui pagal jo amžių

    Griebiate sekatorių? Štai kokio genėjimo iš tikrųjų reikia vaismedžiui pagal jo amžių

    Vaismedžių genėjimas nėra vienodas darbas visais atvejais: tai, kas tinka jaunam medeliui, gali pakenkti senam medžiui ar nusilpusiam sodui. Paliktas be priežiūros vaismedis ilgainiui suformuoja tankią šakų raizgalynę, į lają patenka mažiau šviesos, o šakos ima augti į vidų, kryžiuotis ir konkuruoti tarpusavyje.

    Praktikoje genėjimo tikslas priklauso nuo amžiaus ir būklės: vienur svarbiausia suformuoti tvirtą lajos karkasą, kitur reikia praretinti tankmę, pašalinti pažeistas šakas ar pamažu atjauninti medį. Supratus skirtumus, lengviau planuoti darbus ir išvengti klaidų, kurios vėliau atsisuka menkesniu derliumi bei didesne ligų rizika.

    Jauno medelio lajos formavimas

    Jauniems vaismedžiams pirmiausia taikomas formuojamasis genėjimas, kurio esmė yra ne kuo daugiau nupjauti, o sukurti stabilų pagrindinių šakų išdėstymą. Dažniausiai šalinami ūgliai, kurie konkuruoja su viršūne, auga į lajos vidų arba yra nepalankiu kampu, todėl vėliau lengviau lūžta.

    Vieno universalaus šablono nėra, nes skiriasi rūšys, veislės ir pasirinkta lajos forma. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti stebėjimu, o ne mechaniniu visų prieaugių trumpinimu, nes per didelis skatinimas gali išprovokuoti pernelyg vešlų augimą.

    Kada reikia praretinti lają?

    Po kelių metų laja dažnai sutankėja taip, kad šakos ima viena kitą užstoti. Tuomet taikomas praretinamasis, arba peršviečiamasis, genėjimas: šalinami į lajos vidų augantys, besikryžiuojantys ar aiškiai tarpusavyje konkuruojantys ūgliai.

    Tikslas nėra vien tvarkingas vaizdas. Didesnis šviesos kiekis lajoje padeda formuotis vaisiams ir gerina jų nusispalvinimą, o geresnė oro cirkuliacija mažina drėgmės užsilaikymą ir taip prisideda prie mažesnės grybinėms ligoms palankios aplinkos.

    Ką daryti su lūžusiomis ir sergančiomis šakomis?

    Sanitarinis genėjimas skirtas pašalinti nudžiūvusias, nulūžusias, ligotas ar stipriai pažeistas šakas. Tokius pjūvius dažnai tenka daryti nelaukiant pagrindinio sezono, tačiau svarbu įvertinti oro sąlygas, kad pjūvio vietos būtų kuo mažiau pažeidžiamos.

    Ypatingas dėmesys reikalingas įtariant užkrečiamas ligas: įrankiai, kuriais pjaunamos sergančios šakos, turi būti dezinfekuojami prieš pereinant prie kito medžio. Tai sumažina riziką, kad ligos bus perneštos sekatoriumi ar pjūklu.

    Senų vaismedžių atjauninimas

    Senesni vaismedžiai neretai turi daug pasenusių šakų, būna smarkiai sutankėję, o derėjimas silpnėja. Tokiu atveju taikomas atjauninantis genėjimas, kurio esmė yra ne vienkartinis radikalus pjūvis, o laipsniškas lajos struktūros keitimas.

    Per stiprus genėjimas vienu kartu gali išprovokuoti gausų stačių vandens ūglių augimą ir dar labiau nusilpninti medį. Daugeliu atvejų saugiau atjauninimą išskaidyti per kelis sezonus, stebint, kaip medis reaguoja, ir tik tuomet priimant kitus sprendimus.

  • Rožės rugsėjį klysti neleidžia: šios 4 klaidos jas pražudo iki šalčių, štai ką daryti

    Rožės rugsėjį klysti neleidžia: šios 4 klaidos jas pražudo iki šalčių, štai ką daryti

    Rugsėjis rožėms yra pereinamasis mėnuo: jos dar gali žydėti, tačiau trumpėjančios dienos ir vėsesnės naktys signalizuoja, kad aktyvaus augimo etapas baigiasi. Todėl priežiūros tikslas keičiasi iš augimo skatinimo į krūmo paruošimą rudeniui ir žiemai.

    Šiuo metu svarbiausia nebeprovokuoti naujų, gležnų ūglių, kurie nespėja sumedėti ir pirmieji nukenčia nuo šalnų. Daug daugiau naudos duoda saikingas tvarkymas, ligų prevencija ir subalansuotas tręšimas.

    Genėjimas turi būti saikingas

    Rudenį rožės negenimos taip, kaip pavasarį, kai formuojama krūmo laja ir drąsiai trumpinami ūgliai. Rugsėjį stiprus genėjimas gali paskatinti naują augimą tada, kai augalas turėtų pamažu lėtinti vegetaciją.

    Dažniausiai pakanka nuskinti peržydėjusius žiedynus, kad krūmas atrodytų tvarkingai ir, jei oras leidžia, dar kiek pratęstų žydėjimą. Taip pat verta išpjauti pavienius sergančius, pažeistus, itin plonus ar pernelyg ištįsusius ūglius, tačiau be radikalių sprendimų.

    Laistymas pagal dirvos drėgmę

    Rugsėjį vanduo iš dirvos garuoja lėčiau nei vasaros karščių metu, todėl senas laistymo įprotis dažnai tampa klaida. Per šlapias substratas rudenį rožėms nenaudingas, nes didina grybelinių ligų riziką ir gali skatinti nereikalingą augimą.

    Praktiškiausia vadovautis ne kalendoriumi, o realia dirvos drėgme: laistyti tada, kai žemė išdžiūsta, o ne „iš įpročio“. Vėsesnėmis savaitėmis rožėms dažniausiai reikia gerokai mažiau vandens nei liepą ar rugpjūtį.

    Tvarka po krūmu mažina ligas

    Po rožėmis kaupiasi nukritę lapai, žiedlapių likučiai ir kitos augalinės liekanos. Jei ant jų matyti dėmėtumo ar kitų ligų požymiai, jos tampa potencialiu infekcijos šaltiniu kitam sezonui.

    Tokias liekanas verta kruopščiai sugrėbti ir pašalinti iš rožyno, ypač jei lapai akivaizdžiai serga. Sergančių lapų geriau nemesti į kompostą, kad ligų sukėlėjai neplistų po sodą.

    Azotą padėkite į šalį

    Rugsėjį rožėms paprastai nebetinka azoto trąšos, nes azotas skatina naujų ūglių augimą. Vėlyvi, švelnūs ūgliai dažniausiai nespėja sumedėti ir yra labiau pažeidžiami šalnų bei žiemos šalčių.

    Vietoje to dažniau renkamasi rudeninės trąšos, kuriose dominuoja fosforas ir kalis: jos padeda stiprinti šaknų sistemą ir audinių brendimą. Pagrindinis principas paprastas: sezoną užbaigti ramiai, be augimą skatinančių priemonių.