CP v2

Category: Kultūra

  • Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Vokietijos Hesės žemėje, netoli Bad Kamberso, atliekant parengiamuosius darbus saulės elektrinių parkui archeologai aptiko išskirtinį geležies amžiaus keltų kapą. Specialistų vertinimu, radinys gali būti vienas svarbiausių pastarųjų metų atradimų regione, nes liudija apie vietos elitą, kurio buvimas iki šiol buvo labiau spėjamas nei patvirtintas.

    Kape rasta keli auksiniai žiedai, ginklų liekanos ir importuotas etruskų ąsotis su snapo formos liejimo anga, siejamas su dabartinės Italijos Toskanos teritorija. Taip pat aptikta dviračio vežimo pėdsakų: spalvotųjų metalų detalės nuo ratų stebulių ir ašies gaubtų bei geležinės ratlankių tvirtinimo dalys.

    „Šis atradimas leidžia įrodyti anksčiau tik numanomą vietos keltų elito buvimą“, – sakė Hesės žemės archeologas Udo Reckeris.

    Pasak tyrėjų, įkapės ir vežimo elementai leidžia manyti, kad čia galėjo būti palaidotas aukšto statuso vyras. Keltų vežimų kapai laikomi retu laidojimo tipu, o Hesėje iki šiol buvo žinomi tik keli panašūs palaidojimai, tačiau Bad Kamberso radiniai išsiskiria komplekso pilnumu ir prabanga.

    Kas toliau bus tiriama?

    Kapavietė bus tiriama šiuolaikiniais metodais, kad būtų kuo tiksliau nustatyta radinių padėtis ir nepažeistas jų kontekstas. Archeologai taikys vaizdinimo technologijas, įskaitant rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, kurie jau parodė, kad po žeme gali būti ir daugiau dar neatskleistų objektų.

    Radinių datavimas siejamas su pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų viduriu, o kultūriškai kompleksas priskiriamas vadinamajai Hunsriuko ir Eifelio kultūrai. Tokios kapavietės dažnai siejamos su regioniniais valdžios ir prestižo centrais, todėl tikimasi, kad tyrimai padės geriau suprasti to meto socialinę struktūrą ir prekybos ryšius.

    Ką tai sako apie keltus?

    Keltų visuomenė geležies amžiuje buvo organizuota kitaip nei šiandieninės valstybės: tai nebuvo vieninga tauta su centralizuota valdžia, o daugybė savarankiškų genčių ir jų sąjungų. Rašytinių šaltinių keltai beveik nepaliko, tad žinios apie juos remiasi archeologija ir antikos autorių pasakojimais.

    Keltų pasaulį Vidurio Europoje apibūdina dvi didelės archeologinės tradicijos: Halštato kultūra ir vėlesnė La Teno kultūra. Tokie prabangūs laidojimai, ypač su vežimu ir importinėmis įkapėmis, paprastai rodo aiškiai išskirtą elitą, kurio įtaka galėjo būti susijusi su prekybos kelių kontrole, metalų apdirbimu ir politiniu prestižu.

    Šio atradimo tyrimus vykdo kelių institucijų specialistai: „Hessen-Archäologie“, Glauberge veikiantis Keltų pasaulio tyrimų centras ir Leibnizo archeologijos centras Maince. Kol kas viešai neskelbiama, kada tiksliai bus pristatyti išsamūs rezultatai, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kruopšti analizė užtruks, nes siekiama maksimaliai išsaugoti radinių kontekstą.

  • Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Birželį Lisabonoje sugrįžta Santos Populares šventės, paverčiančios miestą didžiuliu gatvės festivaliu su muzika, šokiais ir tradiciniu maistu. Tai vienas ryškiausių Portugalijos vasaros renginių, kasmet pritraukiantis minias vietinių ir miesto svečių.

    Santos Populares tradicija siejama su trimis katalikų šventaisiais: šv. Antanu, šv. Jonu ir šv. Petru. Lisabonoje svarbiausias akcentas tenka šv. Antanui, kurio diena minima birželio 13 dieną, o šventiniai vakarai dažnai tęsiasi iki vėlumos.

    Šios šventės žinomos dėl laikinų kiemelių ir gatvės scenų, vadinamų arraiais, kur skamba populiarioji portugališka muzika, o ant grotelių kepamos sardinės. Vietiniai pabrėžia, kad tai ne tik pramoga, bet ir bendruomeniškumo tradicija, perduodama iš kartos į kartą.

    „Tai metas švęsti, džiaugtis ir daug bendrauti. Apie Santos Populares kalbame visus metus“, – sakė Leonardo Bordonhos.

    „Negaliu net įsivaizduoti Lisabonos be šių švenčių“, – pridūrė jis.

    Lisabonoje dažniausiai pasirenkami keli dideli arraiai, kuriuose įėjimas paprastai yra nemokamas, o programą sudaro koncertai ir didžėjų pasirodymai. Vis dėlto organizatoriai rekomenduoja atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose piko valandomis formuojasi eilės, o kai kur ribojami srautai dėl saugumo.

    Kur švęsti Lisabonoje?

    Vienas didžiausių renginių vyksta Campo Pequeno apylinkėse, Avenidas Novas rajone, kur kelias savaites rengiami koncertai ir veikia maisto zonos. Ši vieta laikoma viena seniausių ir didžiausių sostinės gatvės švenčių erdvių, todėl čia dažniausiai lankosi ir šeimos, ir jaunimas.

    Šeimoms patrauklus ir Campolide rajone rengiamas festivalis Quinta do Zé Pinto teritorijoje, garsėjantis erdvesne aplinka. Čia įprastai numatomos veiklos vaikams, o vakarinę programą sudaro gyvos muzikos pasirodymai.

    Autentiškesnės atmosferos ieškantys dažnai renkasi Graça rajone vykstantį Arraial da Vila Berta, organizuojamą nedideliame istoriniame kvartale. Šis arraial garsėja bendruomeniškumu ir tradicine, labiau vietiniams orientuota nuotaika.

    Šventės, kurios tęsiasi ilgiau

    Mouraria rajono Largo da Rosa erdvėje vykstantis Arraial Resiste išsiskiria bendruomeniniu ir daugiakultūriu charakteriu. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbus ne tik linksmybių aspektas, bet ir viešosios erdvės kaip susitikimų vietos idėja.

    Norintys šurmulio prie vandens dažnai keliauja į Santos krantinę prie Tacho upės, kur šventės garsėja ilgesne trukme ir plačiu muzikiniu repertuaru. Tai viena labiausiai turistų mėgstamų vietų, todėl kainos maisto ir gėrimų zonose čia neretai būna kiek aukštesnės nei mažesniuose rajonų arraiuose.

    Belėme rengiama didesnio masto šventė parko erdvėje, kur programoje paprastai numatoma pramogų įvairaus amžiaus lankytojams. Tuo metu Miradouro de São Pedro de Alcântara apžvalgos aikštelėje vykstantis Arraial da Misericórdia vilioja ne tik muzika, bet ir viena įspūdingiausių miesto panoramų.

    Planuojantiems vakarą mieste patariama įvertinti, kad birželio viduryje Lisabonoje sustiprėja viešojo transporto apkrova, o kai kurios gatvės laikinai uždaromos. Patogiausia judėti pėsčiomis ar metro, o grįžimą verta suplanuoti iš anksto, ypač jei šventė tęsis iki nakties.

    Santos Populares Lisabonoje daugeliui yra ne tik sezoninė pramoga, bet ir miesto tapatybės dalis. Vietiniai sako, kad būtent birželis geriausiai parodo, kaip Lisabona moka švęsti gatvėse, suburdama kaimynystes, šeimas ir svečius vienam bendram vakarui.

  • Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    500 metų veikiantis keltas

    Lombardijoje, Addos upėje, jau daugiau nei 500 metų abu krantus jungia vadinamasis Leonardo keltas – Renesanso laikų laivas be variklio, siejamas su Leonardo da Vinci vardu. Jis plaukia naudodamas vien upės srovę ir iki šiol laikomas paskutiniu veikiančiu tokio tipo pavyzdžiu regione.

    Šiandien keltas kursuoja tarp Imbersago (Lecco provincija) ir Villa d’Adda (Bergamo pusė). Ilgą laiką jis buvo labiau turistinė įdomybė, tačiau pastarosiomis savaitėmis tapo ir realia kasdienio susisiekimo alternatyva.

    Kodėl jis vadinamas Leonardo?

    Nors pavadinimas sufleruoja išradimą, istorikai pabrėžia, kad pats Leonardo da Vinci tokio kelto neišrado: panašūs grandininiai keltai Šiaurės Italijoje buvo paplitę dar XV amžiuje. Vis dėlto Leonardo šis sprendimas taip sudomino, kad jis jį įamžino savo piešiniuose ir tyrinėjo veikimo principą.

    Vietos istorikai teigia, kad Leonardo galėjo prisidėti prie Imbersago prieplaukos ar kelto infrastruktūros sprendinių, kai analizavo, kaip toks laivas manevruoja srovėje. Per šimtmečius keltą valdė įvairios kilmingos giminės, o vėliau jo priežiūra perėjo Imbersago savivaldybei.

    Iki XIX amžiaus pabaigos Addoje veikė keli tokie keltai, tačiau tiltams palaipsniui perimant susisiekimo funkciją, dauguma jų išnyko. Imbersago keltas išliko kaip vienintelė veikianti grandininio kelto tradicija šioje atkarpoje.

    Tilto remontas sugrąžino į kasdienybę

    Keltas naują aktualumą įgijo, kai vienas pagrindinių tiltų apylinkėse buvo uždarytas rekonstrukcijai, kuri, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki 2027 metų. Dėl to srautas nukrypo į kitus pervažiavimus, o prie artimiausio tilto pradėjo formuotis ilgos spūstys.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad piko metu eilės gali nusidriekti kelis kilometrus, o per parą pro alternatyvius maršrutus pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių. Keltas, anksčiau dažniau plukdęs savaitgalio lankytojus, pradėjo dirbti ir darbo dienomis, tapdamas būdu sutaupyti laiko.

    „Dabar tai greičiausias pasirinkimas, bet svarbiausia – maloniausias, nes suteikia kelias minutes ramybės“, – sakė vietos gyventojas Gianpaolo Graffagnino.

    Kaip keltas juda be kuro?

    Kelto konstrukcija iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau veikimo principas tikslus: medinė platforma pritvirtinta prie per upę įtempto plieninio lyno. Operatorius valdo kelto padėtį srovės atžvilgiu, pasukdamas jį kampu taip, kad vandens jėga stumtų laivą į pasirinktą krantą.

    Tokiu būdu keltas juda be degalų ir be variklio, o visas „variklis“ yra pati upė. Dėl šios priežasties jis dažnai minimas kaip tvaraus transporto pavyzdys, nors jo reali talpa ir pralaidumas yra riboti, o paslauga priklauso nuo oro sąlygų.

    Praktikoje perplaukimas trunka apie 5 minutes, o keltas gali gabenti pėsčiuosius, dviratininkus, motociklus ir automobilius. Esant stipresniam vėjui ar nepalankioms sąlygoms, reisai gali būti stabdomi saugumo sumetimais.

    Paslaugą užtikrina vietos savanoriai, tarp kurių yra studentų, pensininkų ir Imbersago meras. Jie pabrėžia, kad keltas grįžo prie savo pirminės paskirties – ne tik kaip istorinis objektas, bet ir kaip kasdienis ryšys tarp dviejų bendruomenių skirtinguose upės krantuose.

  • Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Premija ir netikėtas pareiškimas

    Britų rašytojas Julianas Barnesas 2026 metų Astūrijos princesės premijos literatūros kategorijoje paskelbtas laureatu. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas spalio 23 dieną, o kartu su garbės ženklu ir diplomu skiriama ir 50 000 eurų piniginė premija.

    Žinia apie įvertinimą sutapo su paties rašytojo pasisakymais, kad romanas, kurį jis šiuo metu pristato, gali būti paskutinis jo grožinės prozos darbas. Barnesas pabrėžė, kad tai nereiškia visiško pasitraukimo iš rašymo: jis svarsto ir kitas formas, įskaitant esė.

    Kas yra Julianas Barnesas?

    Julianas Barnesas gimė 1946 metais Lesterio mieste ir daugiau nei keturis dešimtmečius išliko vienu ryškiausių britų literatūros balsų. Prieš visą dėmesį skirdamas kūrybai, jis dirbo leksikografu, apžvalgininku bei literatūros ir televizijos kritiku, o studijavo moderniąsias kalbas Oksfordo universitete.

    Tarptautinį pripažinimą rašytojas įtvirtino romanu „Flauberto papūga“, kuris išskyrė Barnesą gebėjimu derinti pasakojimą su eseistine refleksija. Vėliau jis tapo ir prestižinės Booker premijos laureatu už romaną „Pabaigos jausmas“, pelnytą po daugybės metų nuoseklaus darbo ir nominacijų literatūros lauke.

    Sveikata, amžius ir kūrybos kryptis

    Pastaruoju metu viešėdamas Barselonoje Barnesas užsiminė apie jam nustatytą kraujo vėžį, kurį pats apibūdino kaip valdomą. Rašytojas teigė, kad būtent šis gyvenimo etapas, įskaitant ir peržengtą 80 metų ribą, skatina pergalvoti kūrybinius planus bei prioritetus.

    Literatūros pasaulyje tokie sprendimai neretai siejami su natūraliu autorinio balso apibendrinimu, kai vėlyvojo laikotarpio kūriniai tampa tarsi reziumė. Barnesui būdingas intelektualus, tikslus ir santūriai ironiškas stilius ilgą laiką leido jam kalbėti apie atmintį, laiką, netektį ir tiesos trapumą, todėl bet koks jo atsitraukimas nuo romano žanro būtų reikšmingas įvykis skaitytojams ir leidėjams.

    Astūrijos princesės premija laikoma vienu svarbiausių Ispanijos ir Europos kultūros apdovanojimų, kasmet atkreipiančiu dėmesį į kūrėjus, kurių darbai daro apčiuopiamą įtaką visuomenei ir menams. Barnesas taps antruoju britu, gavusiu šį literatūros įvertinimą, po Doris Lessing, apdovanotos 2001 metais.

  • Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Ko prašo prokuratūra

    Prancūzijos atlikėjas ir aktorius Patrickas Bruelis atsidūrė stiprėjančio teisinio spaudimo centre: Nantero prokuratūra siekia, kad jam būtų pareikšti formalūs kaltinimai ir paskirtas suėmimas iki teismo. Kaip skelbiama, prieš 67 metų menininką teikiami prašymai susiję su įtariamais seksualiniais nusikaltimais, kuriuos jis kategoriškai neigia.

    Prieš pasirodydamas pas trijų tyrimą atliekančių teisėjų kolegiją, P. Bruelis 48 valandas buvo laikomas policijos areštinėje. Per šį laiką pareigūnai jį apklausė dėl jam metamuose įtarimuose minimų epizodų.

    Kokie kaltinimai minimi byloje

    Pasak prokuratūros, prašoma pradėti teisminį tyrimą dėl itin sunkių veikų, tarp jų išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti, seksualinio prievartavimo ir seksualinio priekabiavimo. Nurodoma, kad dabartiniai prokuratūros teikimai grindžiami devynių asmenų parodymais.

    Teigiama, kad galimi nusikaltimai esą įvyko 2010–2019 metais, o epizodai siejami su Prancūzija, Šveicarija ir Belgija. Tuo pat metu pats P. Bruelis visus jam metamus kaltinimus atmeta.

    Senesni liudijimai ir senaties klausimas

    Bylos medžiagoje minima ir atskira tyrėjų surinkta informacija apie dar 13 moterų pateiktus pasakojimus. Jie apima įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo, seksualinio prievartavimo, taip pat dėl išžaginimo ir pasikėsinimo išžaginti.

    Šie senesni epizodai siejami su 1992–2008 metais laikotarpiu. Pirminiu prokuratūros vertinimu, dalis tokių kaltinimų gali būti susidūrę su senaties terminais, tačiau liudijimai vis tiek laikomi reikšmingu bylos elementu.

    Trijų teisėjų kolegijai teks įvertinti, ar senaties terminai iš tiesų yra pasibaigę, ar procesiniai veiksmai galėjo juos sustabdyti arba nutraukti. Teigiama, kad net ir tais atvejais, kai ne visi asmenys pateikė oficialius skundus, panašumų turinčių pasakojimų gausa bus kruopščiai tikrinama.

  • TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA spaudimas Teheranui didėja

    Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareikalavo, kad Iranas skubiai ir visapusiškai bendradarbiautų su agentūra, pateiktų išsamią informaciją apie beveik ginklams tinkamo urano atsargas ir suteiktų inspektoriams prieigą prie branduolinių objektų.

    Agentūros valdyba priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad prieiga ir duomenys yra esminiai ir neatidėliotini, siekiant įsitikinti, jog branduolinės medžiagos nėra nukreipiamos į nenumatytus tikslus.

    Diplomatų teigimu, už rezoliuciją balsavo 21 iš 35 valdybos narių. Prieš pasisakė Rusija, Kinija ir Nigeris, dar 10 valstybių susilaikė, o viena šalis balsavime nedalyvavo dėl įsiskolinimų.

    Rezoliuciją inicijavo Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, siekdamos išlaikyti diplomatinį spaudimą Teheranui dėl tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Įtampa sustiprėjo platesniame Artimųjų Rytų kontekste, kai regione tęsiasi karinių veiksmų eskalacija, o tarptautinės pastangos stabilizuoti situaciją susiduria su naujomis rizikomis.

    TATENA nurodo, kad po smūgių, suduotų Irano branduoliniams objektams per 2025 metų birželio konfliktą, inspektoriai nebegavo galimybės patekti į dalį paveiktų vietų, nors pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį Iranas privalo bendradarbiauti su priežiūros institucija.

    Agentūra taip pat skelbia, kad šiuo metu negali patikimai patikrinti beveik ginklams tinkamo urano atsargų būklės. TATENA vertinimu, Iranas turi apie 440,9 kilogramo urano, prisodrinto iki 60 proc. grynumo, o tai yra trumpas techninis žingsnis iki maždaug 90 proc. lygio, laikomo ginklams tinkamu.

    TATENA vadovas Rafaelis Grossi yra įspėjęs, kad tokio dydžio atsargos teoriškai galėtų sudaryti prielaidas pagaminti iki 10 branduolinių užtaisų, jei būtų priimtas politinis sprendimas programą paversti karine, tačiau tai savaime nereiškia, kad Iranas jau turi branduolinį ginklą.

    Neatsakyti klausimai dėl neįvardytų vietų

    Iranas tvirtina nesiekiantis branduolinio ginklo ir pabrėžia, kad jo programa esą yra taiki. Vis dėlto rezoliucijoje išreiškiamas gilus apgailestavimas, kad per pastaruosius 12 mėnesių Teheranas nepašalino nustatytų neatitikimų ir neįvykdė reikalavimų, susijusių su neplatinimo priežiūra.

    Pagrindinis ginčo taškas yra ilgai trunkantis TATENA tyrimas dėl urano pėdsakų, aptiktų keliose anksčiau nedeklaruotose vietose Irane. Agentūra teigia, kad nuo 2019 metų Iranas nepateikė techniškai patikimų paaiškinimų apie šios medžiagos kilmę ir dabartinę buvimo vietą.

    Praėjusių metų birželį TATENA valdyba oficialiai konstatavo Irano neatitiktį garantijų susitarimui pirmą kartą per maždaug 20 metų. Vakarų šalių pareigūnai viešojoje erdvėje yra ne kartą nurodę įtarimus, kad aptikti pėdsakai gali būti susiję su anksčiau vykdyta slapta karinės paskirties programa, kuri, kaip teigiama, galėjo būti nutraukta 2003 metais.

    Naujoji rezoliucija kol kas nenumato automatinio Irano klausimo perdavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kur galėtų būti svarstomos papildomos sankcijos. Tačiau dokumente aiškiai paliekama galimybė imtis tolesnių veiksmų, įskaitant formalios neatitikties ataskaitos rengimo laiką ir turinį, jei bendradarbiavimas nebus atnaujintas.

    „Rezoliucijos tikslas yra išlaikyti diplomatinį spaudimą Iranui, kad jis laikytųsi teisinių garantijų įsipareigojimų“, – sakė vienas Vakarų diplomatas.

  • ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    Europos Sąjunga ir Pietų Korėja 2026 metų birželio 10 dieną Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuris turėtų supaprastinti įmonių veiklą abiejose rinkose. Ceremonijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung.

    Tai buvo 11-asis ES ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas, kuriame darbotvarkėje dominavo prekyba, ekonominis saugumas, tiekimo grandinės ir gynyba. Abi pusės pabrėžė, kad geopolitinei įtampai augant, patikimos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tampa vis svarbesnės.

    „Korėja yra viena artimiausių Europos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir pasaulinėje arenoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bendrame pareiškime ES ir Pietų Korėja įsipareigojo stiprinti taisyklėmis grįstą ekonominę tvarką ir daugiašališkumą. Praktine prasme tai reiškia pastangas mažinti neapibrėžtumą verslui ir kartu geriau apsisaugoti nuo staigių išorinių šokų, kurie pastaraisiais metais paveikė tiek prekybą, tiek strateginių žaliavų ir komponentų tiekimą.

    Kas numatyta skaitmeninėje prekyboje

    Skaitmeninės prekybos susitarimas turėtų papildyti platesnę ES ir Pietų Korėjos prekybos partnerystę, kuri remiasi dar 2011 metais įsigaliojusiu laisvosios prekybos susitarimu. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2015 metų ES ir Pietų Korėjos prekių prekybos apimtis išaugo maždaug dvigubai ir 2025 metais siekė apie 124,25 mlrd. eurų.

    Pagal susitikime aptartas gaires, susitarimu siekiama mažinti nereikalingas kliūtis skaitmeninei prekybai ir suteikti daugiau teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms abiejose jurisdikcijose. Tarp akcentuotų principų – tarpvalstybiniai duomenų srautai, kartu numatant, kad nebūtų reikalaujama privalomai perduoti programų išeities kodo.

    Abi pusės taip pat pabrėžė, kad sieks užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos taisykles internete. Kartu akcentuota, jog asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis turėtų išlikti aukštas pagal kiekvienos pusės teisės aktus, kad skaitmeninės paslaugos galėtų plėstis neprarandant pasitikėjimo.

    Puslaidininkiai ir tiekimo grandinės

    Vienas svarbiausių ES prioritetų – puslaidininkių tiekimo grandinių saugumas, nes lustai tapo kritiniu komponentu nuo automobilių iki gynybos pramonės ir DI sprendimų. Pietų Korėja šioje srityje yra laikoma viena globalių lyderių, todėl Briuselis tikisi ir didesnio Korėjos įmonių investicinio aktyvumo Europoje.

    Susitikime taip pat sutarta įsteigti aukšto lygio dialogą dėl tiekimo grandinių atsparumo, siekiant geriau koordinuoti veiksmus galimų sutrikimų atveju. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikė strateginių medžiagų eksporto ribojimai ir didėjanti konkurencija dėl kritinių žaliavų, reikalingų žaliajai transformacijai bei gynybos sektoriui.

    „Korėja užima pasaulinės lyderės poziciją puslaidininkių srityje“, – teigė vienas ES pareigūnas.

    Gynyba ir saugumas darbotvarkėje

    Be ekonomikos klausimų, didelė dėmesio dalis skirta saugumui ir gynybai, tęsiant 2024 metais pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės kryptį. Joje numatyta plėsti bendradarbiavimą jūrų saugumo, hibridinių grėsmių atgrasymo, užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi prevencijos srityse.

    Vis dėlto per šį susitikimą nebuvo galutinai sutarta dėl informacijos saugumo susitarimo, kuris leistų saugiau dalytis įslaptinta informacija tarp Briuselio ir Seulo. Pietų Korėjos vadovas viešai išreiškė viltį, kad šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu.

    „Tikiuosi, kad informacijos saugumo susitarimas netrukus bus priimtas, kad Korėja ir ES galėtų saugiai dalytis konfidencialia informacija“, – sakė prezidentas Lee Jae-myung.

    Susitikimo pareiškime taip pat aptarti branduolinio ginklo neplatinimo klausimai ir situacija dėl Šiaurės Korėjos, kuri, ES vertinimu, išlieka rimtu saugumo iššūkiu regione. ES ir Pietų Korėja pasmerkė veiksmus, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą tęstinumo, ir paragino laikytis Jungtinių Tautų Chartijos bei atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

    ES ir Pietų Korėjos susitarimų paketas rodo platesnę tendenciją: skaitmeninė prekyba, tiekimo grandinės ir gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susiję klausimai. Verslui tai gali reikšti aiškesnes taisykles dėl duomenų, o politikos formuotojams – didesnį spaudimą suderinti atvirą prekybą su ekonominio saugumo prioritetais.

  • Tualetinis popierius traukiasi: kodėl vis daugiau europiečių renkasi išmaniuosius WC

    Tualetinis popierius traukiasi: kodėl vis daugiau europiečių renkasi išmaniuosius WC

    Tualetinis popierius dešimtmečius buvo savaime suprantamas vonios kambario atributas, tačiau Europoje vis dažniau svarstoma apie alternatyvas. Pastaraisiais metais į rinką sparčiau ateina išmanieji tualetai, sujungiantys įprastos klozeto dalies ir bidė funkcijas.

    Toks sprendimas ypač paplitęs Japonijoje, kur vandens apiplovimas po apsilankymo tualete seniai laikomas higienos standartu. Dabar panašūs įrenginiai vis dažniau diegiami ir Europos būstuose, viešbučiuose bei naujos statybos projektuose.

    Išmanus WC vietoje bidė

    Išmanusis tualetas dažniausiai leidžia pasirinkti vandens srovės kryptį, slėgį ir temperatūrą, o kai kuriuose modeliuose yra ir džiovinimas šiltu oru. Dėl to tualetinio popieriaus poreikis gali sumažėti iš esmės, o dalis vartotojų jo atsisako beveik visiškai.

    Higienos specialistai pabrėžia, kad vandens apiplovimas gali būti švelnesnis odai nei intensyvus valymas popieriumi, ypač jei oda jautri ar sudirgusi. Vis dėlto primenama, kad svarbus tinkamas įrenginio valymas, antgalių higiena ir reguliari priežiūra.

    Komfortas ir funkcijos

    Rinkoje siūlomi sprendimai skiriasi nuo paprastų bidė dangčių iki pilnai integruotų išmaniųjų tualetų. Populiariausios papildomos funkcijos yra šildoma sėdynė, automatinis dangčio pakėlimas, naktinis apšvietimas, savaiminio nusivalymo režimai ir dezinfekcija.

    Praktiškumas dažnai tampa pagrindiniu argumentu: daliai žmonių patogiau turėti vieną įrenginį, kuris pakeičia atskirą bidė, ypač mažesniuose vonios kambariuose. Tačiau specialistai rekomenduoja prieš perkant įvertinti elektros įvadą, montavimo galimybes ir atsarginių dalių prieinamumą.

    Ar tai tikrai taupo vandenį?

    Gamintojai dažnai akcentuoja, kad modernūs klozetai gali naudoti mažiau vandens vienam nuleidimui nei senesni modeliai, o kartu sumažėja ir popieriaus sąnaudos. Vis dėlto reali nauda priklauso nuo konkretaus įrenginio techninių parametrų, namų ūkio įpročių ir to, kokį tualetą jis pakeičia.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vandens sunaudojimą būtina vertinti bendrai: nuleidimui, apiplovimui ir įrenginio savivalai. Todėl prieš priimant sprendimą verta palyginti gamintojo deklaruojamas sąnaudas ir pasidomėti nepriklausomais bandymais.

    Kaina vis dar stabdo

    Didžiausia kliūtis daugeliui pirkėjų išlieka kaina: išmanesni sprendimai vis dar brangesni nei įprasti tualetai. Pagal Europos rinkos pasiūlą, paprastesni bidė dangčiai dažnai kainuoja nuo maždaug 350 eurų, o pažangesni integruoti išmanieji tualetai gali siekti apie 2 000 eurų ar daugiau.

    Vis dėlto susidomėjimas auga, nes vartotojai ieško patogesnių ir higieniškesnių sprendimų, o gamintojai plečia modelių pasirinkimą. Prognozuojama, kad didėjant konkurencijai ir standartizuojantis montavimo sprendimams, tokie įrenginiai Europoje taps labiau prieinami.

  • Spalvotas žiedų krioklys sode: ši daugiametė žagvinų pagalvė pavasarį atima žadą

    Žagvinas (Aubrieta) – anksti pavasarį žydinti daugiametė gėlė, kuri per kelias savaites gali paprastą gėlyną paversti ryškiu žiedų kilimu. Žydėjimo metu smulkūs žiedai taip tankiai uždengia lapiją, kad augalas iš tolo primena spalvotą vandens kaskadą per akmenis ar mūro kraštus.

    Ši kopūstinių šeimos rūšis natūraliai paplitusi Pietryčių Europoje ir Mažojoje Azijoje, todėl gerai prisitaikiusi prie sausesnių, akmenuotų vietų. Dažniausiai formuoja 10–15 centimetrų aukščio kupstus, tačiau į plotį gali išsiplėsti iki 40 centimetrų ir daugiau, sudarydama vientisą kilimą.

    Kur sodinti, kad žydėtų gausiai?

    Gausiausiai žagvinas žydi saulėtoje vietoje: kuo daugiau tiesioginės šviesos, tuo tankesnis ir ryškesnis žydėjimas. Svarbiausia sąlyga – laidus, lengvas substratas, kuriame neužsistovi vanduo, nes sunkioje ir permirkstančioje dirvoje augalo šaknys greitai ima pūti.

    Žagvinui tinka kalkingesnė žemė, todėl neutralus ar silpnai šarminis dirvožemis dažnai būna pranašumas. Sodinant verta palikti 20–30 centimetrų tarpus, kad kupstai turėtų vietos plėstis ir neišretėtų dėl konkurencijos.

    Paprasta priežiūra ir svarbus genėjimas

    Kasdienės priežiūros žagvinui reikia nedaug: įsitvirtinęs augalas pakelia trumpesnes sausras, o laistyti dažniausiai prireikia tik ilgiau nelyjant arba auginant vazonuose. Tręšimas taip pat neturi būti intensyvus – pavasarį dažnai pakanka komposto arba saikingos kompleksinių trąšų normos.

    Pagrindinis darbas, kuris pastebimai pagerina vaizdą, yra genėjimas po pavasarinio žydėjimo. Patrumpinus ūglius augalas greičiau sutankėja, išlaiko tvarkingą formą ir kai kuriomis sąlygomis gali pražysti pakartotinai vasaros pabaigoje.

    Kur žagvinas atrodo įspūdingiausiai?

    Žagvinas ypač vertinamas alpinariumuose ir akmeninėse kompozicijose, kur gražiai „perbėga“ per akmenis, formuodamas žiedų kaskadas. Taip pat jis dažnai sodinamas ant šlaitų, prie atraminių sienelių, gėlynų pakraščiuose ir tarp takelių plokščių, jei tik žemė ten nėra šlapia.

    Deriniuose jis tinka su panašius reikalavimus turinčiais augalais, kurie mėgsta saulę ir laidžią dirvą, o ankstyvas žydėjimas padeda sukurti spalvą dar prieš vasaros sezoną. Papildoma nauda – žiedai vilioja bites, kamanes ir kitus apdulkintojus, todėl augalas prisideda prie sodo biologinės įvairovės.

  • Dailus sumakas sužavi, bet vėliau gali sugriauti sodą: štai kodėl daugelis gailisi pasodinę

    Dailus sumakas sužavi, bet vėliau gali sugriauti sodą: štai kodėl daugelis gailisi pasodinę

    Kas toks tas sumakas?

    Actinis sumakas (Rhus typhina) – Šiaurės Amerikoje kilęs dekoratyvinis medis ar stambus krūmas, Europoje vertinamas dėl greito augimo ir įspūdingų rudeninių spalvų. Jo dideli, plunksniški lapai rudenį nusidažo ryškiais raudonais, oranžiniais ir bordo atspalviais, o šakose dažnai išlieka kūgiški vaisynai.

    Sodininkus jis vilioja ir tuo, kad pakankamai gerai ištveria sausras, auga prastesnėse dirvose, nereikalauja sudėtingos priežiūros. Dėl šių savybių sumakas neretai pasirenkamas ten, kur kiti dekoratyviniai medžiai prigyja prasčiau.

    Kodėl jis virsta problema?

    Didžiausias actinio sumako trūkumas – agresyvus plitimas šaknų atžalomis. Nauji ūgliai gali pasirodyti kelių metrų atstumu nuo motininio augalo, net ir ten, kur jų visai nesitikite: vejoje, gėlynuose, prie tvorų ar takų.

    Per kelerius metus vienas pasodintas sumakas gali virsti tankiu sąžalynu, kuriame vis daugiau vietos atima naujos atžalos. Mažesniame, tvarkingai suplanuotame kieme tai dažnai reiškia nuolatinį karą su nepageidaujamais ūgliais ir prarandamą kontrolę kompozicijoje.

    Ką daryti, jei jau pasodinote?

    Paprastas atžalų nupjovimas dažnai problemos neišsprendžia, nes sumakas atžalas leidžia iš išsikerojusios šaknų sistemos ir linkęs atsinaujinti. Norint riboti plitimą, svarbu reguliariai šalinti atžalas dar joms mažoms ir stebėti visą plotą aplink augalą.

    Dar sodinimo metu gali padėti šaknų barjerai, įrengiami taip, kad šaknys būtų priverstos augti ribotoje zonoje. Vis dėlto tai nėra absoliuti garantija: sumakas išlieka labai gyvybingas, todėl priežiūros poreikis niekur nedingsta.

    Kam jis tinka, o kam geriau nerizikuoti?

    Actinis sumakas dažniau pasiteisina didesniuose sklypuose, natūralistiniuose želdynuose ar vietose, kur atžalų plitimas nėra kritinis. Ten jis gali tapti ryškiu akcentu ir sukurti įspūdingą rudeninį vaizdą be nuolatinio konflikto su kitais augalais.

    Mažuose priemiesčio soduose, siauruose gėlynuose ar šalia kruopščiai suformuotų želdinių jis neretai tampa ilgalaike problema. Jei norite ryškių rudens spalvų, verta iš anksto įvertinti alternatyvas, nes sumako grožis dažnai ateina kartu su labai konkrečia kaina: nuolatine plitimo kontrole.