CP v2

Category: Kultūra

  • Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonoje birželis siejamas ne tik su tradicinėmis miesto šventėmis, bet ir su reiškiniu, kuris kasmet pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio Eduardo VII parkas trumpam virsta didžiausiu Portugalijos knygynu po atviru dangumi.

    Organizatorių teigimu, pastarosios penkios Lisabonos knygų mugės laidos vidutiniškai sutraukė apie 850 000 lankytojų. Šiemet mugėje veikia 350 stendų, kuriuos pristato 128 dalyviai, o bendrai atstovaujama maždaug 900 leidybos ženklų.

    Knyga kaip šventė

    Mugės sėkmę organizatoriai aiškina tuo, kad renginys tapo ne vien prekybos vieta, o socialiniu ir kultūriniu susitikimu. Lankytojai čia ateina ne tik ieškoti nuolaidų ar retų leidinių, bet ir pabendrauti su autoriais, gauti autografą, sudalyvauti pristatymuose.

    Portugalų ir angoliečių rašytojas Pepetela, 1997 metais pelnęs Camões premiją, Lisabonoje pabrėžė, kad vis dar egzistuoja gyva skaitymo bendruomenė. Jo žodžiais, mugė yra „atsparumo kišenė“ laikais, kai dažnai kartojama, esą žmonės skaito vis mažiau.

    „Metai iš metų žmonių daugėja, ir tai labai gerai. Knygos yra šventė“, – sakė Pepetela.

    Autoriai, eilės ir didieji vardai

    Šių metų mugėje netrūksta autografų medžiotojų: prie kai kurių rašytojų nusidriekia jaunuolių eilės, kiti renkasi klausytis pokalbių ir diskusijų skirtingose mugės erdvėse. Prie pagrindinių traukos taškų minima Praça Leya, kur susitinka skirtingų kartų ir žanrų autoriai.

    Viena ryškiausių dienos akimirkų tapo JAV rašytojos Siri Hustvedt pasirodymas, pristatant portugališką jos atsiminimų knygos leidimą. Ši knyga apmąsto daugiau nei keturis dešimtmečius trukusį gyvenimą su rašytoju Paulu Austeriu, mirusiu 2024 metais, todėl į renginį susirinko itin gausi auditorija.

    Viešojo sektoriaus vadovas Paulo Santosas, ilgus metus skaitantis Austerį, pasakojo, kad po rašytojo mirties jam kilo noras geriau pažinti ir Hustvedt kūrybą. Jis akcentavo, kad autorės tekstuose jam artimi atminties, tapatybės ir savistabos motyvai.

    Ginčai dėl vietos ir atrankos

    96-ąją laidą rengianti Portugalijos leidėjų ir knygininkų asociacija APEL pripažįsta, kad mugė pasiekia infrastruktūros ribas. Pasak APEL vadovo Miguelio Pauseiro, Eduardo VII parko erdvė nebegali begaliniai plėstis, todėl tenka rinktis, kiek dalyvių priimti ir kokius kriterijus taikyti.

    Pastaruoju metu APEL sulaukė kritikos dėl dalyvių atrankos: dalis mažesnių leidybos ir platinimo iniciatyvų teigė buvusios išstumtos iš renginio. Pauseiro atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad mugėje vyksta daugiau nei 1 100 autorių renginių, o didieji leidybos grupių stendai, jo vertinimu, neužima daugiau, nei leistų jų rinkos dalis.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad ne visi norintys gali gauti stendą: dalis paraiškų atmetamos, jei pagrindinė veikla nėra susijusi su knygomis. Kartu pabrėžiama, kad ateityje bus ieškoma būdų sugrąžinti dalį nepriimtų dalyvių, laikantis mugės taisyklių.

    Lisabonos knygų mugė vyksta iki birželio 14 dienos, o jos renginiai ir lankytojų srautai, sprendžiant iš pastarųjų metų statistikos, dar kartą patvirtina: gyvas susitikimas su knyga Portugalijoje tebėra masinis reiškinys.

  • Hamiltono žodžiai apie milijardus vėl sukėlė audrą: į viešumą grįžo 2023 metų interviu

    Hamiltono žodžiai apie milijardus vėl sukėlė audrą: į viešumą grįžo 2023 metų interviu

    Lewiso Hamiltono vardas vėl atsidūrė diskusijų centre, nors trasoje britas 2026 metų sezoną pradėjo stipriai ir Monako „Grand Prix“ finišavo antras. Socialiniuose tinkluose plačiai išplito 2023 metais įrašyto interviu ištrauka, kurioje sportininkas kalba apie turtinę nelygybę ir milijardų ribojimą.

    Diskusiją pakurstė kontrastas tarp jo viešų pasisakymų ir asmeninio gyvenimo detalių, kurios dabar aktyviai narstomos internete. Dalis komentatorių teigia, kad įžymybių kalbos apie socialinį teisingumą neretai prasilenkia su jų pačių pasirinkimais.

    Kas pasakyta ir kodėl surezonavo

    Interviu tinklalaidėje „On Purpose“ Hamiltonas svarstė, kad didžiulė takoskyra tarp turtingųjų ir vargstančiųjų yra viena iš kasdien jį lydinčių dilemų. Jis minėjo, kad didmiesčiuose, tarp jų ir Los Andžele, vis dar daug žmonių gyvena gatvėse, todėl visuomenėje nuolat atsinaujina klausimas apie resursų paskirstymą.

    „Neturėtų būti taip, kad žmogus gali turėti milijardus. Manau, turėtų būti riba, kiek galima sukaupti, nes visiems tikrai užtektų“, – sakė Lewisas Hamiltonas.

    Ši citata dabar vėl cituojama ir kritikuojama, nes daugelis ją gretina su sportininko finansine sėkme ir prabangiu sporto pasaulio gyvenimo būdu. Tokiose diskusijose dažnai akcentuojama, kad moralinė laikysena vertinama ne tik pagal žodžius, bet ir pagal veiksmus.

    Reakcijos: nuo paramos iki kaltinimų veidmainyste

    Socialiniuose tinkluose pasirodė komentarų, kuriuose Hamiltonas kaltinamas veidmainyste, nes, anot vartotojų, jo paties turtas ir gyvenamoji vieta Monake esą nesiderina su kritika apie perteklinį turtą. Kritikai primena, kad Monakas garsėja palankia mokesčių aplinka, todėl ši detalė tapo papildomu argumentu ginče.

    Kita dalis auditorijos atkreipia dėmesį, kad Hamiltonas ne kartą rėmė socialines iniciatyvas ir yra įkūręs labdaros projektą Mission 44, skirtą švietimo galimybėms ir jaunimo įtraučiai didinti. Vis dėlto viešojoje erdvėje dažnai keliama dilema, ar filantropija kompensuoja sisteminių problemų kritiką, kai pats priklausai turtingiausiam sluoksniui.

    Monakas, Kim Kardashian ir papildomas fonas

    Viešą susidomėjimą dar labiau pakurstė ir pranešimai apie Hamiltono santykius su Kim Kardashian, kuri savaitgalį taip pat buvo Monake. Ši aplinkybė tapo dar viena priežastimi oponentams pabrėžti, kad sportininko žinutė apie milijardus esą skamba kitaip, kai ji sutampa su prabangaus gyvenimo vaizdais iš garsiausio F1 savaitgalio.

    Papildomo triukšmo sukėlė ir Kardashian epizodas trasos prieigose, kai ji, pasak dalies žiūrovų, vengė trumpo pokalbio su „Sky Sports F1“ žurnalistu Martinu Brundle’u. Nors tokie momentai nebūtinai atspindi visą situaciją, socialiniuose tinkluose jie greitai virsta simboliais, kuriais grindžiami vertinimai apie elgesio toną ir pagarbą.

    Ši istorija parodo, kaip lengvai senas interviu gali tapti nauja aktualija, kai sutampa keli veiksniai: sporto rezultatai, garsenybių santykiai ir visuomenėje nuolat grįžtantis klausimas apie pajamų nelygybę. F1 sezonui tęsiantis, Hamiltonui tenka balansuoti tarp sporto ambicijų ir dėmesio, kurį kuria ne tik jo pasiekimai, bet ir vieši pasisakymai.

  • „Netflix“ parodė „Scooby-Doo: Origins“: gerbėjai piktinasi, kad šuo visai nepanašus į Skubį

    „Netflix“ parodė „Scooby-Doo: Origins“: gerbėjai piktinasi, kad šuo visai nepanašus į Skubį

    „Netflix“ pristatė pirmą žvilgsnį į būsimą vaidybinį serialą „Scooby-Doo: Origins“, o trumpas įrašas socialiniuose tinkluose iškart įžiebė diskusijas. Dalis gerbėjų liko nepatenkinti tuo, kaip naujoje versijoje atrodo keturkojė franšizės žvaigždė.

    Paskelbtame klipe rodoma jauno Skubio pažintis su Norviliu „Šagiu“ Rodžersu: šuniukas bėga per mišką ir pirmą kartą sutinka būsimą bičiulį. Būtent šios scenos tapo pretekstu ginčui, ar pasirinktas šuns tipas ir išvaizda atitinka tai, ką žiūrovai įsivaizduoja matydami Skubį.

    Serialas pristatomas kaip modernus gerai žinomo animacinio pasaulio perpasakojimas. Oficialioje istorijos anotacijoje teigiama, kad per paskutinę vasarą stovykloje seni draugai Šagis ir Dafnė įsivelia į baugią paslaptį, susijusią su pasimetusiu dogo veislės šuniuku, galimai mačiusiu antgamtinę žmogžudystę.

    Prie jų prisijungia pragmatiška, moksliškai mąstanti Velma ir naujokas Fredis, o ketveriukė imasi bylos, kuri, anot kūrėjų, pamažu virsta košmaru ir pradeda atskleisti kiekvieno veikėjo paslaptis. Tokia „kilmės istorija“ šiuo metu yra vienas populiariausių būdų atnaujinti senas franšizes ir pritraukti naują auditoriją, neprarandant atpažįstamų personažų.

    Didžiausia įtampa kilo dėl paties Skubio išvaizdos: socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai, kad šuo esą pernelyg mažai primena klasikinį animacinį herojų. Dalis žiūrovų tvirtino, kad jis labiau panašus į labradorą nei į dogą, o kiti priminė, jog dogo šuniukai realybėje gali atrodyti kitaip, nei daugelis yra įpratę matyti popkultūroje.

    „Tai net nepanašu į tikrą Skubį“, – rašė vienas komentatorius.

    Kita dalis auditorijos bandė ginčą gesinti ir priminė, kad kalbama apie vaidybinį pasakojimą apie kalbantį šunį, todėl realistinio tikslumo kartelė neturėtų tapti svarbiausiu vertinimo kriterijumi. Pasak jų, emocinis ryšys su personažu priklausys ne vien nuo šuns išvaizdos, bet ir nuo vaidybos, scenarijaus bei to, kaip bus išlaikytas originalaus kūrinio tonas.

    Skelbiama, kad „Netflix“ planuoja aštuonių serijų sezoną, kurio premjera numatoma 2027 metais. Pagrindinius Mystery Inc. komandos vaidmenis atliks Tanneris Hagenas (Šagis), Maxwellas Jenkinsas (Fredas), Abby Ryder Fortson (Velma) ir Mckenna Grace (Dafnė).

    Taip pat pranešama, kad Skubio balsą vėl įgarsins Frankas Welkeris, šį personažą įkūnijantis nuo 2002 metų. Kūrėjai Joshas Appelbaumas ir Scottas Rosenbergas žada istoriją, kuri derins paauglišką vasaros nuotykio atmosferą ir paslaptingą, šiek tiek tamsesnį toną.

    Pastaraisiais metais panašūs perkrovimai dažnai sulaukia audringų reakcijų dar iki premjeros, ypač kai pakeičiama ikoninių veikėjų išvaizda ar pasakojimo stilius. Vis dėlto galutinį verdiktą, ar „Scooby-Doo: Origins“ pavyks įtikinti žiūrovus, greičiausiai lems ne pirmasis klipas, o tai, kaip serialas išlaikys klasikinių personažų chemiją ir humoro bei detektyvo balansą.

  • Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas pranešė nedalyvausiantis Marselio tarptautiniame kino festivalyje FID, kur turėjo dirbti žiuri ir pristatyti savo ankstesnį filmą Policininkas. Sprendimas priimtas po dalies kino bendruomenės raginimų boikotuoti festivalį dėl Lapido dalyvavimo.

    FID, kuris vyksta liepos 7–12 dienomis ir garsėja nepriklausomo autorinio kino atranka, šįkart atsidūrė politinių ginčų centre. Pasak organizatorių, po vidinių raginimų boikotuoti renginį iš programos pasitraukė apie dešimt filmų iš maždaug 120.

    Protesto priežastimi viešai įvardyta Lapido naujausio filmo Taip finansavimo struktūra. Kritikai teigė, kad kūrinys iš dalies finansuotas Izraelio viešosiomis lėšomis, todėl režisieriaus kvietimas esą siunčia netinkamą žinutę karo Gazos Ruože kontekste.

    Filmo prodiuserė Judith Lou Lévy akcentavo, kad parama buvo gauta iš viešojo fondo, o ne tiesiogiai iš vyriausybės, ir sudarė tik 12 proc. biudžeto. Jos teigimu, tokie nepriklausomi fondai Izraelyje patys patiria politinį spaudimą, ypač kultūros ir žiniasklaidos srityse.

    Pats Lapidas tarptautinėje kino erdvėje seniai žinomas kaip Benjamino Netanyahu politikos kritikas, o pastaruosius penkerius metus gyvena Prancūzijoje. Jo filmai dažnai vaizduoja Izraelio visuomenės lūžius ir politinę įtampą, o kūrinys Taip, rodytas 2025 metais Kanuose, interpretuotas kaip aštri reakcija į smurto spiralę po spalio 7-osios ir į abejingumą palestiniečių aukoms.

    FID pareiškime boikotą pavadino nepagrįstu ir pabrėžė, kad neteisinga menininką laikyti atsakingu už jo šalies valdžios sprendimus. Festivalis teigė, jog būtent kritiniai balsai turėtų būti girdimi, net jei jų pasakojimai vėliau ginčijami.

    „Kai pamačiau spaudimą dėl mano dalyvavimo, pagalvojau, kad galbūt Prancūzijoje man nėra vietos. Jei mano buvimas nepriimtinas ir aš galiu būti paprasčiausiai ištrintas iš kino renginio, aš iš tiesų nebežinau, ką čia darau“, – sakė Nadavas Lapidas.

    Situacija sukėlė ir priešingą reakciją: viešoje erdvėje pasirodė menininkų laiškai, raginantys neskubėti tapatinti režisieriaus su valstybės politika vien dėl paso ar dalinio finansavimo šaltinių. Viename tokių kreipimųsi pabrėžta, kad kvietimas į festivalį nėra kultūrinės ambasadorystės suteikimas, ypač kai kūrėjas viešai kritikavo Gazos naikinimą.

    Kitoje pozicijoje esantys kino profesionalai, argumentavę boikotą, tvirtino siekiantys veikti prieš, jų žodžiais, kolonijinę ir genocidinę realybę, o festivalius kaltino kuriant dirbtinę simetriją tarp palestiniečių ir izraeliečių kūrybos. Šis ginčas išryškino platesnę tendenciją Europos kultūros lauke: konfliktų kontekste vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi institucijų atsakomybė ir prasideda individualaus menininko autonomija.

    Lapido pasitraukimas FID programai tapo reikšmingu smūgiu ne tik dėl jo tarptautinio statuso, bet ir dėl precedento, kaip greitai festivalio sprendimai gali būti perinterpretuoti politinio boikoto logika. Artėjant vasaros festivalių sezonui, ši istorija tikėtina taps vienu svarbiausių pavyzdžių, kaip kultūros renginiai Europoje bando derinti solidarumo, laisvos raiškos ir institucinio finansavimo dilemą.

  • BBC seriale Hercule naujasis Puaro: vaidmenį perima Edwardas Bluemelis, premjera 2027 metais

    BBC seriale Hercule naujasis Puaro: vaidmenį perima Edwardas Bluemelis, premjera 2027 metais

    BBC patvirtino, kas naujajame televizijos projekte „Hercule“ įkūnys legendinį detektyvą Herkiulį Puaro. Vaidmuo patikėtas britų aktoriui Edwardui Bluemeliui, o tai reiškia ir ryškų posūkį: Puaro ekrane šįkart bus gerokai jaunesnis.

    Šešių dalių serialas pristatomas kaip ankstyvųjų Puaro metų istorija, kai jis dar tik pradeda karjerą ir sprendžia pirmuosius savo bylas. BBC skelbia, kad pasakojimas žada ir platesnį foną, piešiantį Didžiosios Britanijos gyvenimą tarpukariu.

    Naujas Puaro veidas

    Edwardas Bluemelis žinomas iš serialų „Killing Eve“, „Sex Education“ ir „My Lady Jane“. BBC akcentuoja, kad jis taps jauniausiu aktoriumi, kuriam patikėtas Puaro vaidmuo, o tai leidžia kūrėjams iš esmės perstatyti personažo pradžią ir jo kelią iki vėliau išgarsėjusio detektyvo.

    Ilgamečiu etalonu daugeliui žiūrovų tapo Davidas Suchetas, Puaro vaidinęs ITV seriale, rodytame nuo 1989 iki 2013 metų. Palyginimui, D. Suchetas vaidmenį gavo būdamas 42 metų, o naujasis aktorius į personažą ateina gerokai jaunesnis.

    „Jaučiuosi labai laimingas, kad man patikėtas toks ikoniškas personažas, kurį vaidino tiek daug puikių aktorių. Negaliu sulaukti, kada galėsiu tęsti Puaro palikimą“, – sakė Edwardas Bluemelis.

    Kada pasirodys serialas?

    BBC nurodo, kad „Hercule“ premjera planuojama antroje 2027 metų pusėje. Serialas Jungtinėje Karalystėje bus rodomas per BBC One ir platformoje „BBC iPlayer“.

    Filmavimus ketinama pradėti vasarą Liverpulyje, Anglijoje. Projektą kuria BBC Drama, o kūrybinėje komandoje dalyvauja ir Agatha Christie Limited atstovai, prižiūrintys rašytojos kūrybos adaptacijų teises.

    „Nuo pirmųjų Edwardo atrankos akimirkų supratome, kad radome tinkamą aktorių Puaro: tai šviežia ir jaudinanti interpretacija, bet kartu išlaikanti Agathos Christie Puaro esmę“, – teigė BBC Drama vadovė Lindsay Salt.

    Kodėl Puaro vėl grįžta?

    Agatha Christie kūryba ir šiandien išlieka viena paklausiausių ekranizacijų rinkoje: detektyvų istorijos lengvai pritaikomos tiek klasikiniam, tiek šiuolaikiniam televizijos pasakojimui. Puaro yra vienas ryškiausių autorės personažų, pasirodantis 33 romanuose ir 51 apsakyme.

    Pati Agatha Christie laikoma perkamiausia grožinės literatūros autore istorijoje: įvairiais vertinimais, jos knygų parduota nuo 2 iki 4 milijardų egzempliorių. Tarp garsiausių kūrinių minimas romanas „And Then There Were None“, kurio pardavimai siekia apie 100 000 000 egzempliorių.

    Naujasis BBC serialas žada ne tik dar vieną klasikos sugrįžimą, bet ir bandymą perkurti Puaro įvaizdį taip, kad jis būtų patrauklus naujai auditorijai. Kūrėjai tikisi suderinti atpažįstamą Christie atmosferą su šiuolaikiniu tempu ir detalesniu personažo portretu.

  • Be „Glastonbury“, bet su bilietais: 8 Europos muzikos festivaliai, į kuriuos dar spėsite šią vasarą

    Be „Glastonbury“, bet su bilietais: 8 Europos muzikos festivaliai, į kuriuos dar spėsite šią vasarą

    Didžioji dalis ryškiausių Europos vasaros muzikos festivalių bilietų išgraibstomi dar gerokai prieš sezoną, o kai kurie renginiai, kaip „Glastonbury“, 2026 metais daro pertrauką. Vis dėlto tai nereiškia, kad planai subliūkšta: žemyno festivalinis žemėlapis gerokai platesnis už kelis garsiausius vardus.

    Pastaraisiais metais bilietų paklausa auga ne tik dėl didelių žvaigždžių. Festivaliai vis dažniau siūlo daugiau nei koncertus: nuo meno instaliacijų ir edukacijų iki sveikatingumo veiklų, o lankytojams svarbi tampa ir vieta, patogus susisiekimas bei skirtingi apgyvendinimo pasirinkimai.

    Ką rinktis vietoje „Glastonbury“?

    Jei norisi stambių vardų, bet nebeįmanoma gauti bilietų į populiariausius renginius, verta dairytis miestinių ir regioninių festivalių, kurie išlaiko aukštą programos kartelę. Dalis jų išsiskiria tuo, kad nėra „maratono“ formato, todėl lengviau suderinti koncertus su kelione ir pažintinėmis veiklomis.

    Kitas ryškus trendas – scenų ir žanrų įvairovė. Viename renginyje galima rasti ir indie, ir elektronikos, ir sunkiosios muzikos, o tai patrauklu tiems, kurių grojaraščiai nesutelpa į vieną stilių.

    Festivaliai, kuriuose dar yra vietos

    Prancūzijoje vykstantis Festival de Nîmes išsiskiria vieta – koncertai rengiami senoviniame Nimo amfiteatre, o pats ciklas tęsiasi kelias savaites. Toks formatas patogus, nes dažniausiai vyksta po vieną didesnį koncertą per vakarą, o dieną lieka laiko miestui ir regionui.

    Juodkalnijoje įsikūręs „Exit2Montenegro“ šią vasarą skaidomas į du savaitgalius, o skirtingos datos orientuojasi į skirtingą skambesį. Organizatoriai akcentuoja pajūrio vietas, o daliai lankytojų tai tampa svarbia priežastimi rinktis festivalį kaip atostogų dalį.

    Belgijos Rock Werchter seniai peržengė vien „roko“ rėmus ir tapo viena eklektiškiausių scenų Europoje, kur greta gitarinės muzikos atsiranda elektronikos ir populiariosios scenos vardų. Italijoje vykstantis Lost Music Festival siūlo visiškai kitokią patirtį – eksperimentinę muziką ir skaitmeninį meną bambukų labirinte netoli Parmos.

    Nuo metalo slėnio iki miesto parko

    Velse rengiamas Westival orientuojasi į ramesnę atmosferą: be muzikos čia siūlomi užsiėmimai, poilsio erdvės ir patogus priėjimas prie pakrantės. Tuo metu Slovėnijos Tolminator remiasi ilgamete šio regiono metalo festivalių tradicija ir vilioja išskirtine vieta Sočos slėnyje, kur gamtos vaizdai kontrastuoja su sunkiosios muzikos scena.

    Vengrijos Sziget Festival Budapešte yra vienas didžiausių daugiascenių renginių, kuriame šalia koncertų vyksta diskusijos, dirbtuvės ir bendruomeninės iniciatyvos. Danijos Syd for Solen Kopenhagos Valbyparken siūlo labiau „miestinį“ formatą: trumpesnius atstumus, patogų susisiekimą ir galimybę rinktis vienos dienos bilietus, jei nesinori įsipareigoti visam savaitgaliui.

    Planuojant paskutinės minutės kelionę, svarbu įsivertinti ne tik bilietų likučius, bet ir apgyvendinimą bei susisiekimą. Dalis festivalių parduoda ribotą skaičių dienos bilietų, todėl verta sekti oficialius organizatorių pranešimus ir pasirinkti lankstesnes datas.

  • Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Byla dėl dingusių literatūros vertybių

    Paryžiaus teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje šeši Sakartvelo piliečiai kaltinami retų rusiškos literatūros leidinių vagystėmis iš žinomų Prancūzijos bibliotekų. Prokurorai teigia, kad taikiniu tapo XIX amžiaus autorių kūriniai, tarp jų ir Aleksandro Puškino leidimai, vertinami kolekcininkų rinkoje.

    Įtariama, kad tai ne pavienis nusikaltimas, o platesnės grandinės dalis: panašūs dingimai pastaraisiais metais fiksuoti ir kitose Europos šalyse. Prancūzijoje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir pasikėsinimo vagystėmis užvaldyti kultūros vertybes.

    Teismas nurodo, kad už tokius nusikaltimus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo. Posėdžiai suplanuoti iki savaitės pabaigos, o du kaltinamieji teisiami jiems nedalyvaujant, nes jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.

    Kaip veikė įtariama schema

    Tyrimo duomenimis, įtariami vagys pirmiausia teisėtai užsisakydavo peržiūrėti retus leidinius skaityklose, juos fotografuodavo, matuodavo, o vėliau sugrįždavo ir originalus pakeisdavo labai panašiomis kopijomis. Būtent toks pakeitimo būdas, anot tyrėjų, ir leido vagystes pastebėti ne iš karto.

    Prancūzijos institucijų vertinimu, vagystės apėmė kelias vietas, įskaitant Nacionalinę Prancūzijos biblioteką Paryžiuje bei kitas specializuotas akademines bibliotekas. Vienu iš ryškiausių epizodų laikomas atvejis, kai buvo nustatyta, kad keli kūriniai skaitykloje jau yra ne originalai, o jų kopijos.

    Tarptautinis tyrimas ir ryšiai su Baltijos šalimis

    Ši byla siejama su platesniu Europos tyrimu, kuriame bendradarbiauja skirtingų valstybių teisėsauga, o koordinavimą užtikrina Europolo ir Eurojusto mechanizmai. Europos tyrėjai yra minėję, kad per kelias šalis galėjo dingti apie 170 retų rusiškų leidinių, o dalis jų galėjo patekti į privačias kolekcijas.

    Bylos kontekste minimi ir anksčiau kitose valstybėse nuteisti asmenys. Vienas jų Lietuvoje buvo nuteistas 3 metams ir 4 mėnesiams už organizuotą XIX amžiaus leidinių vagystę, kurios vertė, teisėsaugos vertinimu, siekė 606 000 eurų, o kitas asmuo panašioje byloje Estijoje gavo 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

    Kodėl tokios vagystės sudėtingos

    Retų knygų vagystės bibliotekose yra vienos sunkiausiai suvaldomų, nes institucijų misija paprastai reikalauja suderinti prieinamumą tyrėjams ir griežtą apsaugą. Be to, kai originalai pakeičiami aukštos kokybės kopijomis, vagystė gali paaiškėti tik atliekant inventorizaciją ar ekspertinį patikrinimą.

    Prancūzijos tyrėjai neatmeta, kad dalis epizodų galėjo būti susiję su bandymais perkelti rusiškos kultūros paveldą į kitą jurisdikciją ar privačias rinkas, ypač geopolitinės įtampos su Europa fone po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kol kas nė vienas iš dingusių leidinių, apie kuriuos kalbama teisme, oficialiai nebuvo susigrąžintas.

    „Biblioteka neatsisako vilties susigrąžinti šiuos leidinius ir kartu privalo užtikrinti, kad paveldas liktų prieinamas visuomenei, nuolat stiprinant apsaugą“, – sakė Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos atstovas.

  • Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas Dubline paragino Airiją „tiksliai išsiaiškinti faktus“ dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją. Pasak jos, ES turi užverti spragas, kad europietiškos žaliavos nepatektų į ginklų tiekimo grandines.

    Diskusija kilo dėl įtarimų, kad Airijoje pagamintas aliuminio oksidas gali būti naudojamas Rusijos kariniame pramonės komplekse, o galutinis metalas atsidurti ten, kur gaminami dronai ir raketos. Aliuminio oksidas, dažnai parduodamas kaip balti milteliai, yra pagrindinė žaliava aliuminiui gaminti.

    „Europa turi užverti visas spragas, sugriežtinti sankcijų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad įsipareigojimus lydėtų veiksmai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Jokie europietiški produktai neturi atsidurti dronuose ir raketose, kurie žudo Ukrainos civilius“, – pridūrė ji.

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee po susitikimų patvirtino, kad pradėtas tyrimas dėl „Aughinish Alumina“ veiklos ir žadėjo tyrimo išvadas pateikti Europos Komisijai, kai tik jis bus baigtas. Ministrė pabrėžė, kad Airijos parama Ukrainai nesikeičia.

    „Labai aiškiai pasakiau, kad mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – sakė Helen McEntee.

    „Užtikrinsime, kad sprendimai, kurių reikės spaudžiant Rusiją, turės visą Airijos paramą“, – teigė ji.

    K. Kallas taip pat išreiškė pasitikėjimą Airijos pradėtu tyrimu, tačiau akcentavo, kad tokie atvejai parodo, kur sankcijų režime gali likti ne iki galo suvaldytų rizikų. Jos teigimu, ES tikslas yra užbaigti karą, o tai pasiekiama mažinant agresoriaus galimybes gauti lėšų ir medžiagų karui tęsti.

    Sankcijų paketas ir spragos

    Šis klausimas iškilo tą pačią dieną, kai Europos Komisija pristatė naują ekonominių sankcijų Rusijai pasiūlymą, apimantį, be kita ko, naftos prekybą, finansų sektorių, kriptoturto įmones ir kitus elementus. Vis dėlto aliuminio oksidas į paketą nepateko.

    Pasak K. Kallas, kai kurios valstybės narės palankiai vertintų draudimą eksportuoti aliuminio oksidą, tačiau bendro sutarimo tam dar nėra, nes sankcijoms ES lygiu būtinas vienbalsiškumas. Ukraina taip pat yra raginusi Bendriją greičiau spręsti dėl šios žaliavos.

    Situaciją Airijai apsunkina ir politinis laikas: šalis netrukus turi perimti ES Tarybos pirmininkavimą šešiems mėnesiams. Tai reiškia, kad bet kokie klausimai dėl sankcijų spragų, eksporto kontrolės ar galimo sankcijų apėjimo gali tapti ir reputaciniu išbandymu.

    Kas žinoma apie „Aughinish Alumina“

    Airijos institucijos tyrimą pradėjo po tarptautinių žurnalistinių tyrimų, kuriuose nagrinėtos verslo sąsajos tarp „Aughinish Alumina“ ir Rusijos aliuminio sektoriaus. Tyrimuose teigta, kad Airijoje pagaminta žaliava gali patekti į Rusijos lydymo įmones, o toliau – per prekybos grandines – į rinkas, kuriose veikia ir sankcionuoti gynybos pramonės gamintojai.

    Pažymima, kad žurnalistai siejo Airijos aliuminio oksidą su Rusijos prekybos grandine, tačiau ne su konkrečiu galutiniu produktu. Pati bendrovė viešai tvirtino, kad veikia teisėtai, nes ES sankcijos iki šiol draudė dalį aliuminio produktų, tačiau aliuminio oksidas nebuvo įtrauktas į draudžiamų prekių sąrašą.

    Įmonė yra nurodžiusi, kad eksportas į Rusiją sudarė apie 45 proc. jos pardavimų 2025 metais, o 2026 metais dalis gali išlikti panaši. Airijos vyriausybė savo ruožtu yra pabrėžusi, kad gamykla yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o galimi apribojimai galėtų paveikti darbo vietas ir kainų lygį.

    Šis atvejis išryškina platesnę ES dilemą: net ir plečiant sankcijų sąrašus, žaliavos ir tarpiniai produktai gali keliauti sudėtingomis grandinėmis, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik draudimams, bet ir įgyvendinimo kontrolei, atsekamumui bei rizikų vertinimui tiekimo grandinėse.

  • Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Kodėl gamta siejama su saugumu?

    Europos Sąjungos aplinkos politika turėtų būti vertinama kaip svarbi Europos gynybos strategijos dalis, sako Europos Komisijos narė Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką. Pasak jos, klimato kaitos padariniai ir gamtos išteklių trūkumas vis dažniau tampa ne vien ekologine, bet ir saugumo problema.

    Komisarė pabrėžia, kad Europos valstybės turi „sujungti taškus“ ir matyti, jog aplinkosauga, ekonomika ir gynyba yra susijusios. Jos teigimu, biodiverstiteto nykimas, pasėlių praradimai, potvyniai ir sausros gali kelti sisteminę riziką visuomenės stabilumui.

    „Vanduo nėra tik išteklius. Jo reikia kasdieniam gyvenimui, energijos gamybai ir maisto produkcijai, o kai jo ima trūkti, tai tampa ir mūsų saugumo grėsme“, – sakė Jessika Roswall.

    Vanduo, maistas ir priklausomybės

    Roswall akcentuoja, kad vandens stygius jau dabar didina įtampas pasaulyje, o ilgėjant sausrų periodams auga migracijos ir konfliktų rizika. Europoje tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, žemės ūkiui ir energijos sistemoms, kurios vis labiau priklauso nuo stabilių gamtinių sąlygų.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į strategines priklausomybes nuo išorės tiekimo grandinių: kai sutrinka trąšų, energijos ar žaliavų importas, iškart kyla kainos, o tai smogia ūkininkams ir vartotojams. Tokie sukrėtimai, pasak komisarės, parodo, kad ekonominis atsparumas ir nacionalinis saugumas neatsiejami nuo išteklių politikos.

    „Priklausomybė visada kainuoja. Tai matome energijos, kritinių žaliavų ir žemės ūkio įvesties priemonių grandinėse“, – sakė Jessika Roswall.

    Pelkės kaip gynybos priemonė

    Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių Roswall mini diskusijas Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje dėl nusausintų durpynų atkūrimo rytiniuose pasienio regionuose. Idėja grindžiama dviem tikslais: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atkurti ekosistemas ir kartu sukurti natūralias kliūtis, galinčias apsunkinti sunkiosios karinės technikos judėjimą.

    Komisarės teigimu, šlapynių atkūrimas gali tapti papildoma priemone šalia tradicinių sienos apsaugos sprendimų, ypač ten, kur reljefas leidžia formuoti pelkėtą, sunkiai įveikiamą ruožą. Lietuvoje, pasak jos, šiuo klausimu bendradarbiauja ir aplinkos, ir gynybos sričių institucijos.

    Žiedinė ekonomika ir strateginė autonomija

    Roswall pabrėžia, kad Europos atsparumui svarbus ne tik gamtos atkūrimas, bet ir mažesnė priklausomybė nuo pirminių, iš gamtos išgaunamų žaliavų. Todėl Europos Komisija rengia Žiedinės ekonomikos aktą, kurį planuojama pristatyti 2026 metais, siekiant paskatinti antrinių žaliavų rinką ir didinti perdirbtų medžiagų naudojimą.

    Pasak komisarės, ši kryptis turėtų sumažinti importo poreikį ir padėti Europai efektyviau panaudoti jau turimus išteklius. Ji taip pat pripažįsta, kad perdirbtos žaliavos šiandien dažnai brangesnės už pirmines, todėl reikės sprendimų, kurie sustiprintų verslo logiką ir paskatintų paklausą.

    „Turime sukurti aiškų pagrindą antrinėms medžiagoms, nes pirminės žaliavos šiandien pigesnės, bet jos tampa vis retesnės ir vis dažniau naudojamos kaip spaudimo priemonė“, – sakė Jessika Roswall.

    Komisarės vertinimu, būtent čia būtinas platesnis požiūrio pokytis: vartotojams, politikams ir verslui reikės greičiau pereiti prie sprendimų, kurie mažina išteklių švaistymą, stiprina tiekimo grandinių patikimumą ir kartu didina saugumą.

  • Europos oro uostų reitingas 2026 metais: kur skrydžiai punktualiausi ir kur laukia didžiausi vėlavimai

    Europos oro uostų reitingas 2026 metais: kur skrydžiai punktualiausi ir kur laukia didžiausi vėlavimai

    Nauja „AirHelp“ analizė sudėliojo 2026 metų Europos oro uostų reitingą pagal tris kriterijus: skrydžių punktualumą, keleivių patirtį ir infrastruktūros bei komforto įvertinimą. Vertinime punktualiu laikomas atvykimas ne vėliau kaip 15 minučių nuo numatyto laiko.

    Reitingas sudarytas remiantis 279 oro uostų duomenimis 76 šalyse, o kiekvienam suteiktas bendras balas. Didžiausią svorį gavo punktualumas, o likusi dalis pasiskirstė keleivių patirčiai bei patogumams, todėl galutinis rezultatas priklauso ne vien nuo tvarkaraščių.

    Kas laikoma geru oro uostu?

    Be punktualumo, keliautojai vertino personalo darbą, eiles, pasiekiamumą ir patogumą, švarą, nuorodas bei informacijos aiškumą. Taip pat skaičiuota, kiek oro uoste yra maitinimo ir parduotuvių pasirinkimo, ir kaip bendrai jaučiasi keleiviai.

    Duomenys apėmė beveik 14 300 unikalių keliautojų įvertinimų iš 68 šalių. Tai reiškia, kad reitinge atsispindi ir praktiniai dalykai, su kuriais susiduriama kelionės dieną, o ne tik formalūs infrastruktūros rodikliai.

    Geriausi Europos oro uostai 2026 metais

    Geriausiai Europoje įvertintas Bodės oro uostas Norvegijoje, kuris bendroje pasaulinėje lentelėje pateko į pirmąjį dešimtuką. Jo stiprybė buvo itin aukštas punktualumo balas, rodantis, kad didžioji dalis skrydžių atvyksta laiku.

    Tarp lyderių Europoje taip pat atsidūrė Billundo oro uostas Danijoje, išsiskyręs keleivių patirties įvertinimu. Aukštai reitinge rikiavosi Bilbao oro uostas Ispanijoje, Bergenas Fleslandas Norvegijoje, o penketuką Europoje užbaigė Stambulo oro uostas.

    Silpniausiai įvertinti oro uostai

    Reitingo apačioje atsidūrė Lisabonos Humberto Delgado oro uostas, kuris pagal bendrą rezultatą priartėjo prie žemiausių pozicijų visame tyrime. Didžiausia problema įvardytas prastas punktualumo rodiklis, nors keleivių patirtis ir patogumai buvo įvertinti kiek geriau.

    Tarp prasčiausiai Europoje įvertintų oro uostų pateko ir Rodo Diagoro oro uostas Graikijoje, taip pat Mančesterio oro uostas Jungtinėje Karalystėje, Kretos Herakliono oro uostas ir Nicos Žydrojo Kranto oro uostas. Šių oro uostų bendrą rezultatą labiausiai tempė žemyn vėlavimai.

    Keliautojams toks reitingas gali būti naudingas planuojant persėdimus ir pasirenkant maršrutus: kai skirtumas tarp sklandžios kelionės ir praleisto jungiamojo skrydžio kartais telpa į tas pačias 15 minučių. Vertinant keliones vasaros piko metu, punktualumo statistika dažnai tampa vienu svarbiausių pasirinkimo argumentų.