Category: Laisvalaikis

Kiekvieną balandį, tarsi pagal laikrodį, aš ir milijonai golfo entuziastų visame pasaulyje žvilgtelime į spintoje dūlančias lazdas ir pradedame svajoti apie vaizdingus farvaterius, vandens kliūtis bei kruopščiai prižiūrėtus žalumynus.

Kodėl? Nes daugelis stebime „Masters“ turnyrą ir mintyse persikeliame į „Augusta National Golf Club“, kur norėtume žaisti greta Europos „Ryder Cup“ žvaigždžių Rory McIlroy, Shane Lowry ir Justin Rose.

Žinoma, didieji čempionatai nėra skirti pasaulio „mėgėjams“ (tokiems kaip aš). Tačiau net ir neturint „Green Jacket“ vertų įgūdžių, tai neturėtų atgrasyti nuo progos kartkartėmis užsisakyti 18 duobučių gražioje golfo aikštyno trasoje.

Laimei, Europa gali pasigirti vienomis geriausių golfo krypčių pasaulyje ir tūkstančiais aikštynų. Pasirinkimas toks platus, kad norint aplankyti bent dalį to, ką siūlo žemynas, praverstų ankstyva pensija ir ne vienas loterijos laimėjimas.

Kad apsispręsti būtų lengviau, pateikiame keletą ryškiausių naujų ar atnaujinamų Europos golfo aikštynų, kuriuos verta įtraukti į 2026 ir 2027 metų kelionių planus.

„Old Petty“ „Cabot Highlands“ kurorte, Škotija

Škotijos Aukštumose, šalia Moray Firth įlankos, įsikūręs „Old Petty“ – vienas laukiamiausių šių metų golfo turizmo atidarymų Europoje. Šis „Cabot Highlands“ kurorto aikštynas suprojektuotas taip, kad maksimaliai išnaudotų atšiaurų pakrantės reljefą: žaidimą formuoja natūralios reljefo linijos, o vaizdus papildo įspūdinga jūra.

Pirmosios apžvalgos išskiria klasikinį „links“ stiliaus išdėstymą, tačiau su šiuolaikišku maršrutu, padedančiu atskleisti laukinės gamtos charakterį. Oficialus atidarymas numatytas gegužės 15 dieną.

„Le Golf National“ (pertvarka), Prancūzija

„Le Golf National“ „Albatros“ trasa netoli Paryžiaus jau seniai yra viena atpažįstamiausių Europoje, o dabar jai ruošiama reikšminga pertvarka. Aikštynas, kuriame vyko 2018 metų „Ryder Cup“, atnaujinamas planuojant atidarymą 2026 metų rugsėjį.

Skelbiama, kad pokyčiais siekiama pagerinti tiek žiūrovų patirtį, tiek aikštyno žaidžiamumą. Keliautojams tai reta proga išbandyti čempioninę trasą, pritaikytą naujam etapui.

„Torre Course“ „Terras da Comporta“ komplekse, Portugalija

2025 metų „World Golf Awards“ apdovanojimuose „Torre Course“ Portugalijoje buvo pripažintas geriausiu nauju golfo aikštynu pasaulyje. Trasa atidaryta 2025 metų birželį, ją suprojektavo 2017 metų „Masters“ nugalėtojas Sergio Garcia – tai pirmasis jo vardinis aikštynas.

„Stengėmės sukurti trasą, kuri būtų iššūkis, bet kartu ir tokią, į kurią norisi sugrįžti, žaisti dar kartą ir patikrinti, ar gali sužaisti kitaip“, – yra sakęs S. Garcia.

„Terras da Comporta“ yra maždaug valanda kelio į pietus nuo Lisabonos. Komplekse taip pat veikia aukšto lygio „Dunas Course“, atidarytas 2023 metų spalį.

„Trump International“ naujoji trasa, Škotija

„World Golf Awards“ apdovanojimuose ši trasa pripažinta geriausiu nauju Europos golfo aikštynu 2025 metais. Šiaurės rytų Škotijoje esančio „Trump International“ golfo kurorto Naujoji trasa oficialiai atidaryta pernai liepą.

Pakrantės reljefe išsidėstęs aikštynas siūlo plačias Šiaurės jūros panoramas ir išsiskiria didžiausiu pasaulyje natūraliu bunkeriu.

„Ponta do Pargo Golf Course“, Madeira, Portugalija

Portugalija ruošiasi reikšmingai naujienai Madeiroje: „Ponta do Pargo“ atidarymas numatomas 2027 metais, o tai būtų pirmas naujas aikštynas saloje per daugiau nei du dešimtmečius.

Trasą projektuoja Nick Faldo „Faldo Design“ komanda. Ji formuojama uolėtoje vakarinėje salos pakrantėje, kur atsiveria įspūdingos Atlanto vandenyno panoramos. Keliautojams tai turėtų tapti svarbiu papildymu Portugalijos golfo žemėlapyje, Madeirą dar labiau priartinant prie Algarve regiono patrauklumo.

„Curracloe Links“, Airija

Pietrytinėje Airijos pakrantėje esantis „Curracloe Links“ žaidėjų turėtų laukti 2027 metų balandį. Šis projektas žada naują „links“ patirtį regione, kuris dažniau siejamas su paplūdimiais nei golfu.

„Curracloe Links“ suprojektavo amerikiečių architektai Dana Fry ir Jason Straka. Tai pirmasis čempioninio lygio aikštynas Wexford grafystėje, priklausantis maždaug 20 mln. eurų vertės „Ravenport Resort“ golfo atostogų krypčiai. Skelbiama, kad trasa turėtų būti „nepanaši į jokį kitą Airijos „links“ tipo aikštyną“.

Valensijos valdžia pritarė naujoms taisyklėms, kuriomis siekiama sumažinti trumpalaikės nuomos ir atostogų būstų skaičių visame mieste.

Valensijos miesto taryba šią savaitę paskelbė, kad kiekviename miesto rajone ir mikrorajone atostogų būstai bei apartamentai negalės sudaryti daugiau nei 2 proc. viso būsto fondo.

Sprendimą palankiai įvertino Valensijos merė María José Catalá. Pasak jos, Valensija tapo pirmuoju Ispanijos miestu, nusprendusiu nustatyti tokį aiškų ribojimą atostogų apgyvendinimui.

„Šios taisyklės yra dar viena, daug ambicingesnės strategijos dalis, įgyvendinama platesnės miesto vizijos kontekste, keičiant nusistovėjusį požiūrį“, – sakė merė.
„Mes nesame vien saulės ir paplūdimio miestas, siekiantis masinio pigaus turizmo. Esame miestas, kuris yra ir urbanistinė turistinė kryptis, todėl įvedame tvarką chaose, susikaupusiame per pastaruosius metus“, – pridūrė ji.

Valensijoje, kaip ir kituose Ispanijos miestuose, pavyzdžiui, Barselonoje, pastaraisiais metais vyko didelio masto protestai. Gyventojai piktinosi perpildytais miestų centrais ir įtampa būsto rinkoje, augant turistų srautams. Šis reiškinys vis dažniau įvardijamas kaip turistų sukeliamas kainų kilimas.

Naujosios nuostatos buvo patvirtintos miesto tarybos posėdyje, kaip Valensijos urbanistinio planavimo taisyklių pakeitimai.

M. J. Catalá pabrėžė, kad Valensija yra „gyvenamasis miestas, kuriame būstai skirti gyventojams“, o naujos taisyklės, jos teigimu, turėtų užtikrinti, jog 98 proc. būsto būtų orientuota į gyvenamąją paskirtį.

Pakeitimai taip pat numato, kad bendras turistinio apgyvendinimo kiekis (viešbučiai, apartamentai ir atostogų nuoma) konkrečiame rajone ar mikrorajone negalės viršyti 8 proc. ten registruotų gyventojų skaičiaus. Be to, gyvenamosiose teritorijose pirmuose pastatų aukštuose leidžiama atostogų apgyvendinimo dalis negalės viršyti 15 proc.

Vis dėlto sprendimas sulaukė ir kritikos. Valensijos kaimynijų asociacijų federacijos atstovas Francisco Guardeño teigė, kad mieste „nelegaliai veikia daugiau nei 9 tūkst. turistinių apartamentų“.

„Pagrindinis miesto turistinio apgyvendinimo sektorius, kuris yra beveik dvigubai didesnis už viešbučių apgyvendinimą, veikia šešėlyje“, – sakė jis.
„Ir būtent tai yra problema, kurios šiandien svarstomas pasiūlymas neišsprendžia“, – pridūrė F. Guardeño.

Pavargote nuo miesto triukšmo, perpildyto metro ir ilgo kelio į darbą? Jei vis dažniau svajojate apie ramesnį gyvenimą toliau nuo didmiesčių chaoso, Airijoje atsirado itin neįprastas pasiūlymas – įsigyti visą kaimą.

„The Village at Lyons“ – apie 20 akrų (maždaug 8 ha) dydžio valda Kilderio grafystėje, maždaug už 30 minučių kelio automobiliu nuo Dublino. Šiuo metu ji parduodama už 20 mln. eurų.

Į teritoriją patenkama pro vartus, vingiuojant medžių alėja. Dabar kaimas veikia kaip penkių žvaigždučių viešbutis „Cliff at Lyons“.

Objekte įrengti 32 atskiri kambariai keliuose istoriniuose pastatuose, taip pat yra penki savarankiškam poilsiui pritaikyti dviejų miegamųjų kotedžai. Be apgyvendinimo, čia veikia vidaus ir lauko SPA zona „The Well in the Garden“ bei keli restoranai. Tarp jų buvo ir „Aimsir“ – dviejų „Michelin“ žvaigždučių įvertintas restoranas, kuriam vadovavo šefas Jordanas Bailey, tačiau jis užsidarė 2025 metų pradžioje.

Skelbimą platina nekilnojamojo turto bendrovė „Sotheby’s International Realty“. Tarp kitų patogumų minimi biblioteka, namų kino teatras, menininko studija, jogos erdvė ir lauko kubilas.

„The Village at Lyons“ istorija

„The Village at Lyons“, įsikūręs prie Didžiojo kanalo, jungiančio Dubliną su Šenono upe, siekia XVIII amžiaus pabaigą.

Didžiausio klestėjimo laikotarpiu čia veikė miltų malūnas, kareivinės, kalvė ir kelios gyvenamosios trobelės. Malūną kadaise valdė Josephas P. Shackletonas – giminaitis Antarktidos tyrinėtojo Ernesto Shackletono.

Vėliau malūnui sudegus kaimas ėmė nykti, o dalis pastatų ilgainiui atsidūrė prastos būklės.

1996 metais kaimą įsigijo „Ryanair“ įkūrėjas Tony Ryanas. Kartu jis nusipirko ir pagrindinį namą, kuris į pardavimo paketą neįtrauktas. Pastatų ir sodų atkūrimo darbai vyko 1999–2008 metais.

Jei po COVID-19 pandemijos kas nors tikrai išliko, tai skaitmeninių klajoklių gyvenimo būdas.

Kas nenorėtų išnaudoti nuotolinio darbo galimybių ir dirbti iš paplūdimio, prie baseino ar jaukioje kavinėje su įspūdingu vaizdu?

Nors dalis žmonių nuolat keliauja iš vienos vietos į kitą, kiti mieliau apsistoja vienoje kryptyje kelioms savaitėms ar net mėnesiams. Jei priklausote pastarajai grupei, verta atkreipti dėmesį į naują kryptį – Šri Lanką.

Pirmą kartą idėja apie skaitmeninių klajoklių vizą buvo aptarta 2021 m., o oficialiai ji pradėta išduoti 2026 m. vasarį.

Kas gali pretenduoti į Šri Lankos skaitmeninių klajoklių vizą?

Kaip ir daugelyje kitų šalių, norint gauti skaitmeninių klajoklių vizą, reikia atitikti minimalių pajamų reikalavimą. Šri Lankos atveju pareiškėjo mėnesio pajamos turi viršyti 1 700 eurų.

Šis reikalavimas nesikeičia, jei kartu vykstate su mažiau nei dviem vaikais. Tačiau už kiekvieną papildomą vaiką minimali pajamų riba didėja 425 eurais.

Taip pat būtina būti vyresniam nei 18 metų ir įrodyti, kad pasiekiate nustatytą pajamų lygį, dirbdami tik su klientais už Šri Lankos ribų.

Kaip pateikti paraišką Šri Lankos skaitmeninių klajoklių vizai?

Paraiškos teikiamos Šri Lankos Imigracijos ir emigracijos departamento interneto svetainėje, kur pateikiamas ir visas dokumentų bei pateikimo reikalavimų sąrašas.

Šri Lankos skaitmeninių klajoklių viza galioja vienus metus ir kainuoja 425 eurus vienam asmeniui. Ją galima pratęsti kasmet.

Be draudimo dirbti Šri Lankoje veikiančioms įmonėms, vizos turėtojai taip pat įpareigojami susilaikyti nuo bet kokios politinės ar trikdančios veiklos.

Kodėl verta rinktis Šri Lanką kaip naujus namus?

Šri Lanka, dar vadinama „Indijos vandenyno perlu“, kasmet pritraukia apie 2,3 mln. tarptautinių turistų.

Net jei su šalimi nesate gerai susipažinę, tikėtina, kad esate matę legendinio Galle forto vaizdus ar traukinio maršrutą iš Ella į Kandy, vingiuojantį per arbatos plantacijas.

Keliautojai čia atvyksta dėl idiliškų pietinės pakrantės paplūdimių, taip pat norėdami išvysti dramblius, tigrus ir leopardus nacionaliniuose parkuose bei aplankyti paveldo vietas, tokias kaip senovės miestai Sigiriya ir Anuradhapura.

2023 m. Šri Lanka pristatė naują maždaug 300 kilometrų ilgio pėsčiųjų maršrutą „Pekoe trail“, kuris driekiasi per Centrinę aukštumą.

Vis dėlto verta įvertinti ir praktinį aspektą: interneto greitis šalyje gali nuvilti. Remiantis „Speedtest Global Index“ duomenimis, Šri Lanka fiksuoto plačiajuosčio interneto reitinge užima 131-ą vietą pasaulyje.

Klimato kaita kelia grėsmę Bansko slidinėjimo trasų vertei, tačiau Bulgarijos kurortas rado sprendimą, leidžiantį pritraukti žmones ištisus metus. Miestas vis aktyviau vilioja kosmopolitišką skaitmeninių klajoklių bendruomenę, kuri čia atvyksta dėl bendradarbystės erdvių, kokybiškų restoranų ir aktyvaus gyvenimo būdo.

Per pastaruosius kelerius metus Bansko atsirado trys centrai, siūlantys šimtus bendradarbystės vietų nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms. Tam padėjo greitas internetas ir pagerėjusi infrastruktūra.

„Perskaičiau, kad tai geriausia vieta pradėti skaitmeninio klajoklio gyvenimą“, – sako 25 metų danas Oscaras Trainas, nuo 2021 metų maždaug pusę metų dirbantis nuotoliu iš Bansko. „Atvykau čia išmokti, kaip tai daryti, ir sutikti bendraminčių. Čia žmonės iš viso pasaulio, skirtingų profesijų“, – priduria jis.

Didžiojoje Britanijoje užaugęs ir ten draudimo bendrovėje dirbantis O. Trainas teigia, kad Bansko moka apie 15 proc. mokesčių, įskaitant socialines įmokas. Anot jo, jei jis liktų Jungtinėje Karalystėje, mokestinė našta siektų 45 proc., ir tai būtų be socialinių įmokų.

Vis dėlto, kaip pats pabrėžia, pagrindinis traukos veiksnys jam yra gyvenimo būdas. Žiemą, iš dalies dėl vienos valandos laiko skirtumo su Londonu, jis dieną pradeda dviem valandomis slidinėjimo Bansko trasose, kurių bendras ilgis siekia 75 kilometrus ir kuriose yra vykusios Pasaulio taurės varžybos. Po to jis nusivalo sniegą ir sėda prie darbo.

Vasarą jis taip pat mėgaujasi kultūrinių renginių kalendoriumi, kuriame atsiranda ir skaitmeniniams klajokliams pritaikytų iniciatyvų. Viena jų – savaitę trunkantis festivalis „Nomad Fest“, skirtas nuotolinio gyvenimo būdo bendruomenei: jame rengiamos veiklos, susitikimai ir kontaktų mezgimas.

Reikšmingas ekonominis poveikis

Bansko įsikūręs Pirino kalnų masyvo uolėtose viršūnėse. Pakėlus akis nuo kompiuterio ekrano, galima pamatyti beveik 3 tūkst. metrų aukščio Vichreno kalną, iškilusį virš miestelio.

Maždaug 10 tūkst. gyventojų turintį miestą supa karštosios versmės. Iki sostinės Sofijos automobiliu – apie dvi valandos, o iki Graikijos pakrantės – maždaug dvi su puse valandos kelio.

Šalia bendradarbystės erdvių pastaruoju metu mieste daugėja aukštesnės klasės restoranų ir kavinių. Tarp akmeninių namų ir grįstų gatvelių ryškėja ir nauji pokyčiai – šiuo metu tiesiamas dviračių takas.

Bansko meras Stoycho Banenskis tikslaus į miestą persikėlusių užsieniečių skaičiaus nenurodo, tačiau pabrėžia, kad jų ekonominis poveikis yra „reikšmingas“. Tai, pasak jo, ypač svarbu tuo metu, kai klimato kaita vis labiau silpnina žiemos sporto perspektyvas.

Vasario mėnesį Sofijoje įsikūręs analitinis centras „Institute of Market Economics“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad turizmas po Covid-19 pandemijos ribojimų padėjo vietos ekonomikai sparčiai atsigauti. Joje taip pat pažymima, kad užsieniečių atvykimas padėjo sušvelninti sezoninius pajamų svyravimus.

„Tačiau turbūt svarbiausia – pokytis, kurį jie atneša“, – sako S. Banenskis, pagal profesiją kalnų gelbėtojas. „Itin svarbu, kad čia gyvena žmonės iš viso pasaulio ir kad galime keistis idėjomis, nuomonėmis bei skirtingais požiūriais į pasaulį.“

Miestas tapo tarptautinis

Dalis žmonių, kurie į Bansko atvyko kaip keliautojai, galiausiai čia ir įsikūrė. Šiandien miestelyje gyvena šimtai šeimų iš įvairių pasaulio šalių.

Prancūzų pora Anne Dupal (47) ir Christianas Rudnickis (53), anksčiau dirbę grafikos dizaineriais, 2022 metų pradžioje persikėlė į Bansko ir atidarė nedidelę kepyklėlę.

A. Dupal pasakoja, kad miestas pasikeitė, palyginti su tuo, ką jie pamatė atvykę pirmą kartą: „Ryškios šviesos, lyg sekso klube, techno muzika, restoranų viliotojai gatvėse.“

Šiandien, pasak C. Rudnickio, ryškiau jaučiasi bendruomeniškumas. „Nuostabu, kai kaimynė močiutė užsuka atnešti pomidorų ar žolelių, o tada kepykloje sutinki indoneziečių šeimą“, – sako jis.

Vis dėlto yra ir minusų – kylanti pragyvenimo kaina, kuri palietė ir būsto kainas.

„Vyksta gentrifikacija, kuri, deja, susijusi ir su tokiais žmonėmis kaip mes, bet taip pat su daugeliu bulgarų, paliekančių didžiuosius miestus“, – sako A. Dupal.

Kai kurie vietos gyventojai vis dėlto džiaugiasi gerėjančia infrastruktūra ir gyvesne atmosfera.

„Miestas pasikeitė – jis tapo tarptautinis“, – sako 29 metų slidinėjimo alpinizmo varžybų dalyvis Nikola Kalistrinas, gimęs ir gyvenantis Bansko. „Jauni žmonės iš to laimi.“

Kaip tapti skaitmeniniu klajokliu Bulgarijoje

Bulgarija yra patogi bazė kelionėms po Europą, o nuotoliniu būdu dirbančių žmonių bendruomenei ji siūlo ir aiškesnes taisykles. 2025 metų gruodį pristatyta Bulgarijos skaitmeninių klajoklių schema skirta ne Europos Sąjungos, ne Europos ekonominės erdvės ir ne Šveicarijos piliečiams, norintiems gyventi šalyje dirbant nuotoliu darbdaviams ar klientams, esantiems už Bulgarijos ribų.

Pareiškėjai turi atitikti vieną iš trijų kategorijų: būti nuotoliniai darbuotojai įmonėse, registruotose už ES, EEE ir Šveicarijos ribų; būti verslo savininkai arba akcininkai, turintys bent 25 proc. užsienyje registruotos įmonės akcijų; arba būti laisvai samdomi specialistai, bent vienerius metus iki paraiškos teikimo teikę paslaugas klientams už Bulgarijos ribų.

Taip pat būtina įrodyti pakankamas finansines galimybes. Pajamų slenkstis nustatytas kaip 50 kartų didesnis už Bulgarijos mėnesinę minimalią algą. Kadangi minimali alga šiuo metu siekia 620 eurų per mėnesį, reikalaujamos metinės pajamos sudaro apie 31 000 eurų. Be to, pareiškėjai turi parodyti, kad jų pajamos gaunamos iš šaltinių už Bulgarijos ribų.

Kaip pateikti paraišką

Paraiškos teikimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia reikia gauti D tipo ilgalaikę vizą Bulgarijos ambasadoje ar konsulate savo gyvenamojoje šalyje. Paprastai procesas trunka nuo keturių iki aštuonių savaičių. Ši viza leidžia atvykti į Bulgariją ir kreiptis dėl ilgalaikio leidimo gyventi.

Atvykus į Bulgariją, paprastai per 14 dienų reikia pateikti prašymą dėl skaitmeninio klajoklio leidimo gyventi vietos migracijos institucijoms. Dažniausiai prašoma dokumentų: gyvenamosios vietos įrodymo Bulgarijoje (nuomos sutarties, viešbučio rezervacijos ar nuosavybės įrodymo), pajamų, atitinkančių nustatytą slenkstį, patvirtinimo, galiojančio sveikatos draudimo, galiojančio Bulgarijoje, pažymos apie neteistumą iš gyvenamosios šalies, taip pat oficialių užsienio dokumentų vertimų į bulgarų kalbą, jei reikia – su apostile.

Leidimas gyventi paprastai išduodamas vieniems metams, o vėliau gali būti pratęsiamas, jei išlieka atitiktis nustatytoms sąlygoms.

Jungtinėje Karalystėje besitęsiant pragyvenimo išlaidų krizei, vis daugiau nuotoliu dirbančių žmonių svarsto galimybę persikelti gyventi į užsienį ir pasirinkti skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdą.

Toks sprendimas leidžia keliauti lėtesniu tempu, dažnai gyventi pigiau ir, neretai, naudotis geresniu internetu bei patogesne darbo infrastruktūra.

Kaip teigiama CV kūrimo platformos „LiveCareer UK“ ataskaitoje, apie 165 tūkst. Jungtinės Karalystės specialistų persikėlė į kitas šalis ir dirba nuotoliu. Dažniausi motyvai – geresnis oras ir siekis subalansuoti darbą su asmeniniu gyvenimu.

Prie šio pokyčio prisideda ir vadinamoji „slomad“ tendencija, kai skaitmeniniai klajokliai renkasi ilgesnes viešnages vienoje vietoje ir ramesnį gyvenimo ritmą. Tokie darbuotojai ypač domisi valstybėmis, kurios siūlo aiškias vizų taisykles, mokesčių lengvatas ir jau susiformavusias bendruomenes.

Kur dažniausiai keliasi britų nuotoliniai darbuotojai? Apžvelkime populiariausias kryptis.

Ispanija: saulė, tapas ir greitas internetas

2025 m. Ispanija tapo populiariausia skaitmeninių klajoklių kryptimi Jungtinės Karalystės piliečiams. Viena pagrindinių priežasčių – itin greitas internetas ir speciali skaitmeninių klajoklių viza.

Ši viza, kurią neretai galima tvarkytis jau atvykus į šalį, suteikia teisę legaliai gyventi ir dirbti Ispanijoje. Daugeliu atvejų galima atsivežti ir šeimos narius, taip pat pasinaudoti palankesniu apmokestinimu pagal nerezidentų pajamų mokesčio režimą. Norint gauti vizą, paprastai reikia įrodyti bent 2 700 eurų mėnesines pajamas.

Ispanija vilioja ir klimatu: per metus čia fiksuojama daugiau nei 300 saulėtų dienų, o pragyvenimas dažniausiai kainuoja apie 20–40 proc. mažiau nei Jungtinėje Karalystėje.

Nuotoliniams darbuotojams patrauklus ir gausus bendradarbystės erdvių bei darbui pritaikytų kavinių pasirinkimas. Prie to prisideda šalies gastronomija, tapas kultūra ir turtinga istorija.

Tokiuose miestuose kaip Barselona, Valensija ir Madridas reguliariai vyksta tinklaveikos renginiai, o didelės užsieniečių bendruomenės padeda lengviau įsilieti į vietinį gyvenimą.

Laisvalaikiu čia lengva išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą – netrūksta paplūdimių, kalnų ir nacionalinių parkų.

Portugalija: startuolių scena ir angliškai kalbančios bendruomenės

Portugalija – dar viena itin patraukli kryptis britų nuotoliniams darbuotojams. Šalyje galioja skaitmeninių klajoklių viza (D8), kuriai 2025 m. buvo taikomas reikalavimas įrodyti 3 480 eurų mėnesines pajamas.

Portugalija taip pat siūlo greitą internetą, o pragyvenimo kaina, remiantis imigracijos svetaine „Touchdown“, vidutiniškai yra apie 30–40 proc. mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje. Be to, ji dažnai pigesnė ir už kai kuriuos kitus Vakarų Europos centrus.

Stiprios bendradarbystės bendruomenės telkiasi Lisabonoje, Madeiroje ir Porte. Šalis vertinama dėl saugumo ir švelnaus klimato ištisus metus.

Lisabona ypač patraukli dėl plataus britų emigrantų tinklo, gyvybingos startuolių ekosistemos ir paslaugų, kuriose lengva susikalbėti angliškai. Tiesa, mieste vis dažniau kalbama apie būsto krizę ir augantį vietos gyventojų nepasitenkinimą skaitmeniniais klajokliais.

Tokie regionai kaip Algarvė vis dar išlieka palyginti įperkami, kartu siūlydami išskirtinį kraštovaizdį, golfo aikštynus, žygių maršrutus ir vandens sportą.

Kaip ir Ispanijoje, Portugalijoje per metus būna daugiau nei 300 saulėtų dienų, o tai daugeliui padeda lengviau suderinti darbą ir poilsį – baigus darbo dieną galima tiesiai keliauti prie jūros.

Kroatija: Viduržemio jūros atmosfera ir viza be vietinio pajamų mokesčio

Kroatija taip pat sulaukia vis daugiau britų skaitmeninių klajoklių dėmesio. Šalis siūlo specialią skaitmeninių klajoklių vizą ne Europos Sąjungos piliečiams, leidžiančią gyventi ir dirbti iki vienerių metų nemokant vietinio pajamų mokesčio. Vis dėlto taikomas pajamų reikalavimas – apie 3 295 eurus per mėnesį.

Pagal jachtų tematikos svetainės „Goolets“ pateikiamus skaičiavimus, pragyvenimas Kroatijoje gali būti maždaug 30 proc. pigesnis nei Jungtinėje Karalystėje, o kainos dar labiau mažėja nutolus nuo turistinių pakrančių zonų.

Kroatija vertinama dėl saugumo, greito interneto ir daugiau nei 300 saulėtų dienų per metus. Be to, paslaugos dažnai pritaikytos užsieniečiams – teigiama, kad apie 80 proc. gyventojų kalba angliškai, todėl britams lengviau įsikurti.

Dubrovnike, Splite ir Zagrebe auga užsieniečių bendruomenės, daugėja bendradarbystės erdvių, skirtų nuotoliniams darbuotojams.

Laisvalaikiui Kroatija taip pat turi ką pasiūlyti: istoriniai pakrančių miestai, 13 nacionalinių parkų ir daugiau nei 1 000 salų suteikia daugybę galimybių keliauti ir tyrinėti.

Estija: pažangi skaitmeninė valstybė ir e. rezidentūra

Estija – dar viena kylanti skaitmeninių klajoklių kryptis Europoje, išsiskirianti ypač stipria skaitmenine infrastruktūra. Teigiama, kad apie 99 proc. valstybės paslaugų veikia internetu visą parą – nuo bankininkystės iki balsavimo, o tai padeda kurti efektyvią aplinką, kurioje mažiau biurokratijos.

Nuo 2026 m. Estijoje numatomas 22 proc. mokesčio tarifas, aktualus ir nuotoliniams darbuotojams. Pragyvenimo išlaidos, remiantis „Numbeo“ duomenimis, yra apie 30,5 proc. mažesnės nei Jungtinėje Karalystėje.

Estijos e. rezidentūros programa leidžia verslininkams ir laisvai samdomiems specialistams per kelias minutes užregistruoti Europos Sąjungoje veikiančią įmonę ir ją valdyti nuotoliu, taip palengvinant tarptautinių skaitmeninių veiklų vykdymą.

Talinas garsėja augančia technologijų ekosistema, aukštu anglų kalbos mokėjimo lygiu ir kokybiškomis bendradarbystės erdvėmis. Miestas patogus pėsčiomis, o netoliese esančios pelkės, miškai ir pakrantė suteikia galimybių pailsėti nuo ekranų ir atkurti balansą.

„Eurostar“ traukiniai daugeliui keliautojų turi akivaizdžių privalumų: nereikia gaišti laiko oro uostuose, toks keliavimo būdas yra draugiškesnis aplinkai, o atvykus dažnai iškart atsiduriama pačiame miesto centre.

Tačiau bilietų kainos ne visada džiugina.

Vis dėlto šįkart „Eurostar“ paskelbė trumpalaikį išpardavimą: bilietų kainos prasideda nuo 25 eurų. Akcijos bilietai galioja kelionėms nuo balandžio 22 d. iki liepos 8 d., tačiau juos būtina įsigyti iki balandžio 13 d. 23.59 val. Vidurio Europos laiku.

Išpardavimo metu galima rezervuoti keliones į Londoną, Lilį, Paryžių, Briuselį, Roterdamą, Amsterdamą ir Kelną.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriomis datomis kelionėms tarp atskirų miestų taikomos vadinamosios „juodosios“ datos, kai nuolaidos negalioja.

Kaip pigiau įsigyti „Eurostar“ bilietus visus metus

Jei galite lanksčiai planuoti kelionės laiką, pigesnį „Eurostar“ bilietą neretai pavyksta rasti ir pasibaigus išpardavimams.

Pastebima, kad pigiausios „Eurostar“ kainos dažniausiai siūlomos antradieniais ir trečiadieniais.

Dar viena galimybė sutaupyti – „Eurostar Snap“. Šis pasiūlymas leidžia bilietus įsigyti iki 50 proc. pigiau, tačiau tinka tik tiems, kurie neprivalo vykti tiksliai konkrečiu reisu.

„Eurostar Snap“ bilietus galima pirkti ne anksčiau kaip likus dviem savaitėms iki kelionės. Užsakant tereikia pasirinkti kelionės datą ir pageidaujamą laiką: rytą–ankstyvą popietę arba vėlyvą popietę–vakarą.

Tiksli informacija, kuriuo traukiniu būsite užregistruoti, atsiunčiama likus dviem dienoms iki išvykimo.

Svarbu žinoti, kad „Eurostar Snap“ bilietai nėra keičiami, negrąžinami ir neperleidžiami.

Kelionėms, kurių galutinis taškas nėra didmiestis, paskutinė atkarpa neretai tampa sunkiausia. Išlipus iš lėktuvo, pavargus po skrydžio, tenka spręsti, kaip pasiekti viešbutį ar kitą vietą: aiškintis vietinio viešojo transporto sistemą, pirkti bilietus, ieškoti maršrutų.

Dėl to daugelis keliautojų pasikliauja viešbučių pervežimais, taksi ar pavežėjais. Tai patogu, tačiau dažnai kainuoja brangiai ir palieka didesnį anglies dioksido pėdsaką. Tuo tarpu traukinys daugeliu atvejų gali būti malonesnė, pigesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva, o kartais – net greitesnė.

Kai traukinio bilietas perkamas kartu su skrydžiu, dingsta spėlionės dėl paskutinės kelionės dalies: atvykus tereikia keliauti į geležinkelio stotį ir sėsti į numatytą reisą. Be to, perkant vienu užsakymu, oro linijos paprastai taiko jungties garantiją – jei dėl skrydžio vėlavimo nespėjate į traukinį, jums padedama perkelti kelionę į kitą galimą maršrutą.

Kai kurios Europos oro linijos jau siūlo kombinuotus lėktuvo ir traukinio bilietus, o dalis jų tam tikrais atvejais padeda ir su bagažo tvarkymu.

„Air France“: skrydis ir traukinys kelionėms po Prancūziją

„Air France“ siūlo du sprendimus, kaip sujungti skrydį su kelione traukiniu.

Kelionėms, kurių traukinio atkarpa vyksta Prancūzijoje, siūlomi „Train + Air“ bilietai. Jie prieinami tarptautiniams keliautojams, įskaitant vykstančius į Prancūzijos užjūrio teritorijas ar iš jų.

Prancūzijos geležinkelių tinklas išvystytas: iš Paryžiaus Orli ir Šarlio de Golio oro uostų galima pasiekti dešimtis krypčių visoje šalyje.

Užsakymo principas paprastas: traukinio stotį reikia įvesti taip, lyg tai būtų oro uostas. Oro linijos pasirūpina traukinio rezervacija, o bilietas pateikiamas kaip parsisiunčiamas elektroninis dokumentas likus maždaug 30 valandų iki kelionės.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bagažas automatiškai tarp lėktuvo ir traukinio paprastai neperkeliamas – jį reikia atsiimti ir pasirūpinti tolesniu etapu savarankiškai. Taip pat nurodoma, kad iš Orli oro uosto iki „Massy TGV“ stoties pėsčiomis nenueisite, tačiau siūlomas pervežimas taksi tarp stoties ir terminalo.

Keliaujantiems į Briuselį ar iš jo, „Air France“ siūlo „Air&Rail“: kombinuotas bilietas gali suteikti pirmąją klasę „TGV INOUI“ traukinyje, o išvykstant bagažas priimamas geležinkelio stotyje. Vis dėlto, atvykus į Paryžių lėktuvu, bagažą reikės atsiimti patiems ir prieš sėdant į traukinį pristatyti į „Air&Rail“ aptarnavimo vietą.

„Air France“ teigia, kad praleidus jungtį dėl vėlavimo, keleivis perkeliamas į kitą galimą skrydį arba traukinio reisą.

„ITA Airways“: bilietas, apimantis beveik visą Europą

Italijos oro linijos „ITA Airways“ bendradarbiauja su „AccesRail“ technologija ir siūlo kombinuotus skrydžių bei traukinių bilietus, apimančius praktiškai visą Europą. Paslauga, startavusi 2023 metais, leidžia užsisakyti traukinių bilietus abiejuose kelionės galuose, įskaitant Jungtinę Karalystę.

Ši galimybė taikoma tarptautiniams ir tarpžemyniniams skrydžiams. Traukinių partnerių sąraše minima „Trenitalia“ Italijoje, „Renfe“ Ispanijoje, „SNBC“ Belgijoje ir „Deutsche Bahn“ Vokietijoje, taip pat įtraukiama daug Jungtinės Karalystės traukinių operatorių.

Užsakymas atliekamas „ITA Airways“ svetainėje, o įlaipinimo dokumentai skirtingoms transporto rūšims pateikiami atskirai. Bagažą tarp etapų keliautojas perneša pats.

„Austrian Airlines“: patogūs persėdimai keliaujant į Austriją

Pagal programą „AIRail“ oro linijos „Austrian Airlines“ siūlo kelionę traukiniu po atvykimo tarptautiniu skrydžiu į Linzą, Zalcburgą, Gracą ir Insbruką. Atvykus į Vieną galima patogiai persėsti į „ÖBB Railjet“ traukinius.

Bilietą galima užsisakyti „Austrian Airlines“ svetainėje, kaip galutinį tašką pasirinkus traukinio stotį. Kelionės plane traukinio atkarpa žymima kaip „vykdoma „ÖBB““, o jai net gali būti priskirtas „Austrian Airlines“ skrydžio numeris.

Jungtis yra garantuojama: vėlavimo atveju suteikiamas naujas rezervavimas. Kaip ir kitur, bagažą tarp traukinio ir lėktuvo keleiviai perneša patys, o registraciją abiem etapams galima atlikti internetu.

Papildomai „Austrian Airlines“ suteikia užkandžio kuponą, kurį galima panaudoti traukinyje, ir leidžia kaupti „Miles & More“ taškus už traukinio atkarpą. Nurodoma, kad „Miles & More“ nariams Linze taikoma 20 proc. nuolaida automobilio stovėjimui.

„TAP Portugal“: traukiniu – į daugelį Europos miestų

„TAP Portugal“ leidžia pridėti traukinio kelionę ne tik Portugalijoje, bet ir į daugelį svarbiausių Europos miestų. Dėl partnerystės su keliomis geležinkelių bendrovėmis vienu užsakymu pasiekiamos kryptys Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Šveicarijoje.

Svarbi sąlyga – traukinio bilietą reikia įsigyti kartu su skrydžiu, vėliau jo pridėti nebegalima. Bagažą keliautojas perneša pats, o jungtis, kaip nurodoma, yra garantuojama, tad sutrikimų atveju situacija sprendžiama paprasčiau.

„Lufthansa“: daugiau nei 5 600 stočių Vokietijoje su „Deutsche Bahn“

„Lufthansa“ bilietai „Rail&Fly“ suteikia galimybę pasiekti daugiau nei 5 600 stočių Vokietijoje, pasitelkiant partnerystę su „Deutsche Bahn“. Išskirtinumas tas, kad kelionę traukiniu galima planuoti ne tik tą pačią dieną – ji gali būti ir diena prieš skrydį arba diena po jo, kas patogu, kai skrydžiai vyksta nepatogiu metu.

Nors partneris yra „Deutsche Bahn“, keliautojai nėra apriboti vien tik konkrečiais „DB“ traukiniais – bilietas gali galioti ir „InterCity“, „EuroCity“ bei „ICE“ maršrutuose, jei kelionė vyksta per „DB“ stotis.

„Rail&Fly“ galima įsigyti dviem būdais: pridėti prie jau pasirinkto skrydžio skiltyje „papildomos paslaugos“ arba iš karto planuoti kelionę, kaip tikslą nurodant traukinio stotį.

Bagažą keleiviai perneša patys. Dar viena ypatybė – nereikia būtinai vykti tuo konkrečiu traukiniu, kuris nurodytas užsakyme: bilietas gali galioti bet kuriam tos dienos traukiniui pasirinktu maršrutu.

„SWISS“: „Air Rail“ jungtys Šveicarijoje ir už jos ribų

„SWISS“ keleiviai gali užsisakyti „Air Rail“ jungtis į bet kurią „SBB“ stotį Šveicarijoje, keliaudami per Ciuricho ir Ženevos oro uostus. Taip pat įtraukiamos kai kurios stotys prie sienos už šalies ribų, pavyzdžiui, Bregencas Austrijoje ir Miunchenas Vokietijoje.

Tinklas išplėstas įtraukiant Grindelvaldą ir Jungfrau regioną, kuriame yra Jungfraujoch geležinkelio stotis – aukščiausia Europoje, esanti 3 454 metrų aukštyje.

Skirtingai nei kai kurių kitų vežėjų atveju, „SWISS“ „Air Rail“ sprendimas yra pilnai integruotas į užsakymo sistemą: tai reiškia vieną registraciją ir vieną įlaipinimo dokumentą visiems kelionės etapams.

Traukinio bilietas gali galioti dieną prieš išvykimą ir iki vienos dienos po atvykimo. Vis dėlto pabrėžiama, kad ypač kertant sieną reikėtų stengtis vykti būtent tuo reisu, kuris buvo užsakytas.

Bagažą traukinyje reikia vežtis su savimi tiek atvykstant, tiek išvykstant. Tačiau už papildomą mokestį „SWISS“ siūlo bagažo pervežimo paslaugą Šveicarijoje „AirPortr“, leidžiančią keliauti be lagaminų.

„KLM“: kelionės grandinė nuo Amsterdamo iki Briuselio

„KLM“ buvo viena iš pirmųjų Europos oro linijų, pradėjusių siūlyti kombinuotus lėktuvo ir traukinio bilietus. Ji jau daugiau nei 20 metų siūlo susisiekimą su Briuseliu iš Amsterdamo Schiphol oro uosto. Iš pradžių paslauga buvo teikiama per „Thalys“, o dabar – per „Eurostar“. Nurodoma, kad nuo 2001 metų ja pasinaudojo daugiau nei 4,5 mln. keleivių.

Su tokiu bilietu galima rinktis kelionę į arba iš Briuselio „Brussels-Midi/Zuid“ stoties ar Antverpeno centrinės stoties. Abi stotys gali būti pasirenkamos kaip išvykimo ar atvykimo taškas, o maršrutas apima greitąjį traukinį tarp Belgijos ir Amsterdamo.

„Brussels-Midi/Zuid“ taip pat yra jungtis ir „Air France“ „Air&Rail“ paslaugai į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą. 2024 metų kovą oro linijų grupė pranešė apie atnaujintą poilsio erdvę Briuselyje „Air&Rail“ klientams, kur galima užsiregistruoti, priduoti bagažą ir patogiai laukti kelionės.

Ar verta rinktis kombinuotą lėktuvo ir traukinio bilietą?

Dažniausiai vienu užsakymu įsigyti abu kelionės etapus verta vien dėl ramybės: minimos paslaugos paprastai suteikia jungties garantiją, todėl praleidus traukinį ar skrydį dėl vėlavimo, keleivis nelieka „įstrigęs“.

Kainos nauda priklauso nuo konkretaus pasiūlymo, tačiau fiksuotos traukinio atkarpos kainos modelis (kaip „Lufthansa“ atveju) dažnai suteikia gerą vertę. Turint lojalumo kortelę, kai kuriais atvejais galima kaupti mylias ar taškus ir už traukinio dalį.

Aplinkosauginiu požiūriu skirtumas gali būti reikšmingas: traukiniai vidutiniškai sukuria apie 40–50 g CO2 vienam keleiviui kilometrui (elektriniai – dar mažiau), o trumpojo nuotolio skrydis – apie 150–200 g. Pasirinkus traukinį vietoje skrydžio 500 km kelionėje, CO2 emisijas galima sumažinti maždaug 70–90 proc.

Vis dėlto kombinuoti bilietai turi ir ribojimų. Dažniausiai mažėja lankstumas traukinio atkarpoje, ne visos geležinkelių bendrovės įtraukiamos į pasiūlymus, o užsakant per oro linijas gali būti matoma mažiau alternatyvų. Kai kuriems keliautojams nepatogus gali būti ir bagažo pernešimas tarp transporto priemonių.

Nepaisant to, vieno užsakymo patogumas ir žinojimas, kad sutrikus planams bus suteikta pagalba, daugeliui keliautojų daro lėktuvo ir traukinio derinį patraukliu pasirinkimu.

Kelionė traukiniu „Chepe Express“ – vienas geriausių būdų pažinti Čihuahua – didžiausią Meksikos valstiją, besiribojančią su Jungtinėmis Valstijomis.

Per maždaug 350 kilometrų ir apie 10 valandų trunkančią kelionę keleiviams atsiveria išskirtinis gamtos spektaklis: vos per kelias valandas maršrutas nusileidžia nuo beveik 2 400 metrų aukščio vėsaus kalnų klimato iki šiltų, beveik dykumą primenančių vietovių, esančių vos 25 metrus virš jūros lygio.

Traukinys jungia Creel miestelį, esantį Sierra Madre Occidental kalnyno širdyje, su Los Mochis miestu Sinaloa valstijoje, netoli Ramiojo vandenyno. Daugeliui keliautojų būtent Los Mochis tampa kelionės pradžia, tačiau šįkart maršrutas prasideda Divisadero stotelėje – pačiame Vario kanjono (Copper Canyon) centre.

Natūralus balkonas virš kanjonų

Divisadero – viena įspūdingiausių vietų, norint suvokti kanjonų sistemos mastą. Čia driekiasi iki šešių kanjonų kompleksas, nusitęsęs maždaug 1 800 kilometrų. Šio regiono dydis stulbina – jis net iki keturių kartų didesnis už Didįjį kanjoną Kolorado valstijoje.

Be kvapą gniaužiančių panoramų, Divisadero tapo ir nuotykių turizmo centru. Čia veikia Barrancas del Cobre parkas, siūlantis įvairias pramogas: „ZipRider“ – vieną ilgiausių pasaulyje nusileidimų lynu, dar septynių nusileidimo lynų trasą, lynų keltuvus, kabančius maždaug 400 metrų aukštyje virš slėnių, bei via ferrata maršrutus.

Adrenalino mėgėjams Creel apylinkėse siūlomos kelionės keturračiais po įspūdingą Valle de los Monjes slėnį – unikalų kraštovaizdį, kuriame per milijonus metų erozija suformavo iki 60 metrų aukščio vertikalias uolų kolonas. Dalis jų primena apsisiautusius žmonių siluetus – tarsi procesijoje žygiuojančius vienuolius.

Rarámuri kultūra – Siera kalnų siela

Šiuose kalnuose gyvena Rarámuri, arba Tarahumara, tauta – viena ryškiausių Čihuahua valstijos vietinių bendruomenių. Jie garsėja fizine ištverme ir tuo, kad išlaikė su gamta bei tradicijomis glaudžiai susijusį gyvenimo būdą. Tai kaimiškos, savarankiškos bendruomenės, gyvenančios išsisklaidžiusios, namuose su molio, medžio ar akmens stogais.

Tokia yra ir Azucena, su šeima gyvenanti oloje, iškastoje uoloje. Ji tęsia savo motinos Petros tradiciją – ši mirė prieš trejus metus, sulaukusi 97-erių. Azucena su trimis seserimis ir jų šeimomis kas maždaug pusantrų metų keičiasi, kad galėtų gyventi šioje vietoje.

Rarámuri buvimas kelionėje jaučiamas nuolat: moterys ir mergaitės dažnai vilki ilgus, ryškių spalvų sijonus. Vietiniai neretai padeda keliautojams – pavyzdžiui, žygių Divisadero apylinkėse metu. Viena iš tokių palydovių – devynerių Felicitas, vedanti takais į skirtingas apžvalgos vietas ir tarsi „pamokoje“ gamtoje primenanti, koks stiprus ryšys jungia Meksiką su jos vietine kultūra.

Stotelėse Rarámuri siūlo savo rankdarbius, ypač pintus krepšelius – tai vieni populiariausių lauktuvių, kurias keliautojai parsiveža iš šios patirties.

Traukinyje dominuoja vietinis turizmas – apie 70 proc. keleivių sudaro Meksikos gyventojai. Dar 20 proc. atvyksta iš Šiaurės Amerikos, o likę 10 proc. – iš Azijos ir Europos.

Kontrastų kupina kelionė

Vokietė Katya Dittmar, kilusi iš Bavarijos ir Meksikoje gyvenanti jau 15 metų, teigia, kad kelionė ją sužavėjo:

„Tai įspūdinga patirtis – kraštovaizdžiai atrodo lyg iš filmo“, – sako ji.

Ispanė Laura García pabrėžia, kad labiausiai stebina greitai besikeičiantys vaizdai:

„Europoje nėra nieko panašaus, kur per tokį trumpą laiką kraštovaizdis keistųsi tiek kartų“, – teigia ji.

Jos vyras Uri Gil pritaria:

„Didžiausią įspūdį paliko kontrastai – nieko panašaus anksčiau nebuvau matęs“, – sako jis.

Traukinio vadovo pavaduotojas Mauricio Navarro kelionės išskirtinumą apibūdina taip:

„Skirtumas nuo kitų traukinių tas, kad siūlome unikalų maršrutą su ryškiais aukščio pokyčiais. Tai kelionė, labai glaudžiai susijusi su tikrąja Meksika ir jos vietine kultūra“, – sako M. Navarro.

Inžinerija ir prabanga ant bėgių

„Chepe Express“ maršrute įveikia 86 tunelius ir kerta 37 tiltus, o aukščiausias jų siekia 105 metrus. Traukinys turi tris klases – pirmąją, verslo ir turistinę – ir siūlo komfortą, būdingą prabangioms kelionėms. Pirmosios klasės keleiviai gali lankytis atviroje panoraminėje zonoje su baru, kur kraštovaizdžiu mėgaujamasi skambant muzikai. Taip pat yra 360 laipsnių apžvalgos valgomojo kupolas, iš kurio atsiveria įspūdingi vaizdai.

Ispanų fotografas Ignacio Izquierdo „Chepe Express“ keliauja jau antrą kartą ir teigia, kad ši patirtis jam dar įspūdingesnė nei pirmoji:

„Traukinys yra būtinas, jei nori pažinti autentišką Meksiką, kurios dalis yra Čihuahua. Jis kerta skirtingas ekosistemas: pradedi kalnų viršūnėse, paskui pereini į subtropinį klimatą ir galiausiai pasieki dykumas – tai labai praturtina kelionę“, – sako jis.

Dalis keliautojų pasirenka išlipti El Fuerte miestelyje, turinčiame „Pueblo Mágico“ statusą. Jis išsiskiria kolonijiniu paveldu, geru viešbučių pasirinkimu ir patogia vieta dėl susisiekimo su Los Mochis.

Kelionė baigiasi Los Mochis – pakrantės mieste, laikomame vartais į Ramųjį vandenyną. Iš čia dalis keliautojų tęsia atostogas prie jūros, taip pratęsdami patirtį, kuri gerokai pranoksta paprastą važiavimą traukiniu.

„Chepe Express“ – ne vien kelionė bėgiais. Tai maršrutas per šiaurinės Meksikos gamtos, kultūros ir žmonių įvairovę. Kelionė, kertanti kalnus ir tarpeklius, bet kartu ir istorijas, tradicijas bei gyvenimo būdus, išlikusius nepaisant laiko.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje pilietybę gavusių migrantų skaičius smarkiai išaugo.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. ES šalys išdavė apie 762 tūkst. pasų, o 2024 m. šis skaičius pasiekė 1,2 mln. Tai reiškia 54 proc. augimą per 10 metų ir beveik 12 proc. daugiau nei 2023 m.

Didžioji dalis naujų piliečių (88 proc.) – ne ES valstybių piliečiai. Dar beveik 11 proc. pilietybę įgijo persikėlę iš kitos iš 27 ES valstybių narių.

Pasų skaičius ir natūralizacijos rodiklis: kur skirtumai didžiausi?

Vertinant vien pagal suteiktų pilietybių skaičių, ryškiai pirmauja Vokietija: 2024 m. ji suteikė beveik 300 tūkst. pilietybių – tai sudaro maždaug ketvirtadalį viso ES skaičiaus. Antroje vietoje – Ispanija su maždaug 250 tūkst., trečia – Italija su 217 tūkst.

Tačiau natūralizacijos rodikliai (kiek pilietybių suteikiama 100 ne piliečių gyventojų) atskleidžia kitą paveikslą. Aukščiausią natūralizacijos rodiklį ES fiksuoja Švedija – 7,5 pilietybės 100 ne piliečių gyventojų. Toliau rikiuojasi Italija su 4,1, o po jos – Ispanija ir Nyderlandai (po 3,9).

Mažiausi natūralizacijos rodikliai ES buvo Lietuvoje, Bulgarijoje ir Estijoje.

Kokių šalių piliečiai dažniausiai gauna ES pasus?

2024 m. daugiausia naujų ES pasų gavo Sirijos piliečiai – daugiau nei 110 tūkst. Antroje vietoje buvo Maroko piliečiai (97 tūkst.), trečioje – Albanijos (48 tūkst.). Turkijos piliečiai sudarė kiek daugiau nei 40 tūkst.

Penktoje vietoje atsidūrė Rumunijos piliečiai – tai didžiausia gavėjų grupė iš ES šalies, jų buvo apie 40 tūkst. Toliau sekė Venesuelos, Ukrainos, Indijos, Rusijos ir Brazilijos piliečiai.

Kaip įgyjamas ES pasas: bendros taisyklės ir išimtys

Vieno universalaus kelio į ES pilietybę nėra – kiekviena valstybė taiko savo taisykles. Vis dėlto dažniausiai minimali gyvenimo šalyje trukmė siekia apie penkerius metus, nors skirtumai tarp valstybių yra dideli.

Pavyzdžiui, Ispanijoje daugeliu atvejų pilietybės prašymui reikia 10 metų gyvenimo šalyje. Tačiau kai kurių Lotynų Amerikos šalių piliečiams, įskaitant Argentinos, Meksikos, Brazilijos ir Kosta Rikos, laukimo terminas sutrumpėja iki dvejų metų. Toks pats palengvinimas taikomas ir Portugalijos, Andoros, Filipinų bei Pusiaujo Gvinėjos piliečiams.

Švedijoje taip pat yra geografinė išimtis: kitų Šiaurės šalių piliečiams pakanka dvejų metų nepertraukiamo gyvenimo, kai tuo tarpu daugumai kitų asmenų taikomas įprastas penkerių metų terminas.

Kur pilietybę galima gauti greičiausiai?

Lenkija siūlo galimybę pilietybės siekti po trejų metų nepertraukiamo gyvenimo šalyje, jei pareiškėjas turi stabilias pajamas.

Maltoje terminas gali būti dar trumpesnis – iki maždaug 14 mėnesių, tačiau tai taikoma tik investuojantiems ne mažiau kaip 600 tūkst. eurų į šalies ekonomiką. Daugumai pareiškėjų Maltoje įprastas natūralizacijos laikotarpis vis tiek siekia apie penkerius metus.

Vokietijoje taisyklės pastaruoju metu sugriežtėjo: 2025 m. spalį buvo panaikinta greitesnė schema aukštos kvalifikacijos specialistams. Dabar standartinis reikalavimas – penkeri gyvenimo metai, tačiau pareiškėjai taip pat turi atitikti papildomas sąlygas, įskaitant vokiečių kalbos B1 lygį, pilietybės testą ir finansinio stabilumo įrodymą.

Jungtinėje Karalystėje taikoma panaši sistema: būtina šalyje gyventi mažiausiai penkerius metus, nors svarstoma terminą didinti iki 10 metų. Taip pat reikia išlaikyti testą apie šalies istoriją, kultūrą, valdžios ir teisės sistemą, įrodyti anglų kalbos mokėjimą bei neturėti nesenų ar sunkių teistumų.

Nors Italija turi vieną didžiausių natūralizacijos rodiklių ES, kelias į pilietybę čia gali būti ilgas: ne ES piliečiams dažniausiai reikia laukti 10 metų, o ES piliečiai kreiptis gali po ketverių metų. Be to, prašymo nagrinėjimas gali trukti iki 24 mėnesių, o kai kuriais atvejais – iki 36 mėnesių.