Category: Laisvalaikis

Lenkijos vyriausybė pranešė apie ryškų nelegalių bandymų kirsti sieną su Baltarusija sumažėjimą. Pasak valdžios, tai – nuoseklios migracijos politikos ir sustiprintos tarnybų veiklos rezultatas.

Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį užfiksuoti 158 bandymai nelegaliai kirsti sieną. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais jų buvo 3 306. Tai reiškia beveik 96 proc. mažėjimą.

Ministerija teigia, kad situacija pagerėjo dėl kryptingos vyriausybės politikos ir didesnių investicijų į valstybės sienos apsaugą. Pabrėžiama, jog svarbų vaidmenį kasdien užtikrinant rytinės sienos saugumą atlieka pasieniečiai.

Pranešime taip pat akcentuojama įvestų teisinių priemonių reikšmė, tarp jų – laikinas teisės prašyti prieglobsčio sustabdymas. Valdžios teigimu, anksčiau šiuo mechanizmu piktnaudžiaudavo asmenys, siekę į Lenkiją patekti neteisėtai.

Siena su Baltarusija ir toliau griežtai saugoma

Nors migracinis spaudimas, anot valdžios, akivaizdžiai sumažėjo, papildomų saugumo priemonių atsisakyti neketinama. Toliau investuojama į pasienio infrastruktūrą prie Baltarusijos sienos, taip pat išlieka laikinos kontrolės priemonės pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

„Migracija yra kontroliuojama, tačiau budrumo neprarandame“, – nurodė Vidaus reikalų ir administracijos ministerija, pridurdama, kad gyventojų saugumas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

Nuo 2022 metų pasienyje su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras – 5,5 metro aukščio tvora, kurios viršuje – spygliuota viela. Siena taip pat stebima kameromis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis. Vis dėlto pastaraisiais metais ne kartą fiksuoti agresyvūs bandymai ją įveikti migrantų grupėms, o 2024 metų birželio 6 dieną per susirėmimus pasienyje buvo mirtinai sužalotas Lenkijos karys.

Pasieniečiai taip pat ne kartą skelbė aptikę tunelius po siena, kuriais migrantai mėgino patekti į Lenkiją ir Europos Sąjungą.

Nuo balandžio 10 d. Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistema (EES) veikia visu pajėgumu.

Po etapinio diegimo, pradėto spalio 12 d., sistema jau taikoma 29 Europos šalyse. Nuo šiol ne ES trumpalaikiams keliautojams įrašai apie atvykimą ir išvykimą, taip pat sprendimai neįleisti į šalį, bus fiksuojami skaitmeniniu būdu. Tai reiškia, kad įprastus pasų antspaudus pakeis elektroniniai įrašai.

Kartu bus kaupiami biometriniai duomenys – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai – bei asmens duomenys iš naudojamo kelionės dokumento.

Ši sistema įdiegta siekiant modernizuoti ES sienų apsaugą ir migracijos kontrolę, mažinti nusikalstamumą bei sukčiavimą ir padėti greičiau nustatyti galimas saugumo grėsmes.

Europos Komisijos duomenimis, nuo diegimo pradžios daugiau kaip 24 tūkst. žmonių nebuvo įleisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, pasibaigusio galiojimo ar suklastotų dokumentų, taip pat nesugebėjus pagrįsti kelionės tikslo. Be to, daugiau kaip 600 asmenų buvo identifikuoti kaip galintys kelti saugumo riziką Europai.

Kam taikoma EES ir kas nuo jos atleisti?

EES taikoma ne ES ir ne Šengeno erdvės piliečiams, vykstantiems į Šengeno arba ES šalis trumpam laikui – iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Ši tvarka galioja ir Jungtinės Karalystės piliečiams, taip pat keliautojams, kuriems vizos nereikia, nepriklausomai nuo to, ar jie vyksta turizmo, ar verslo tikslais. Ji taikoma ir tiems, kurie turi nekilnojamojo turto ES, bet neturi leidimo gyventi.

Tuo metu Airija ir Kipras EES nenaudoja, todėl šiose šalyse ir toliau bus atliekamos rankinės pasų patikros.

Nuo EES taip pat atleidžiami ES ir Šengeno valstybių piliečiai, taip pat asmenys, turintys ilgalaikes vizas ar leidimus gyventi šiose šalyse, įskaitant ne ES piliečius.

Atleidimas taikomas ir ES piliečių šeimos nariams, turintiems vienos iš šių šalių išduotą leidimo gyventi kortelę, taip pat vietos gyventojams, turintiems galiojančius vietinio pasienio eismo leidimus.

Be to, EES netaikoma tarptautinių reisų traukinių ir lėktuvų įgulų nariams, taip pat ginkluotųjų pajėgų personalui ir jų šeimoms, vykstantiems pagal programą „Partnerystė taikai“ arba NATO reikalais.

Kai kuriais atvejais išimtys gali būti taikomos ir vienos dienos kruizų kelionėms, kai maršrutas prasideda ir baigiasi už Šengeno erdvės ribų.

Andoros, San Marino, Vatikano ir Monako piliečiams EES taip pat nebus taikoma.

Ar dėl EES oro uostuose pailgės eilės?

Keliautojams artimiausiais mėnesiais rekomenduojama tikėtis didesnių vėlavimų oro uostuose, kol procedūros bus pilnai „įsivažiavusios“. Nors ES žada tam tikrą lankstumą, siekiant suvaldyti itin ilgas vasaros eiles, pereinamasis laikotarpis gali būti sudėtingas.

„Piko metu laukimo laikas dabar reguliariai siekia iki dviejų valandų, o kai kurie oro uostai praneša apie dar ilgesnes eiles“, – bendrame pareiškime nurodė oro uostų asociacija „ACI Europe“ ir organizacija „Airlines for Europe“ (A4E).

Viena pagrindinių vėlavimo priežasčių – nuo kovo 31 d. visi trečiųjų šalių keleiviai privalo būti registruojami per EES.

Anksčiau pasienio kontrolės institucijos piko metu galėjo visiškai arba iš dalies sustabdyti EES procedūras. Nuo šiol tokia galimybė nebetaikoma.

Dėl to keliautojams gali tekti atvykti į oro uostą maždaug 1,5–2 valandomis anksčiau nei įprastai, kad būtų įvertintos papildomos EES patikros procedūros po balandžio 10 d.

Vis dėlto vidutiniu laikotarpiu situacija turėtų stabilizuotis, kai procesai taps įprasta sienų patikros dalimi.

Tuo pačiu metu oro uostų ir aviacijos asociacijos toliau ragina Europos Komisiją suteikti pasienio kontrolės tarnyboms teisę prireikus iš dalies ar visiškai sustabdyti EES procedūras viso 2026 m. vasaros sezono metu.

Ar EES būtinas biometrinis pasas?

Biometrinis pasas nėra griežtai privalomas. Jis reikalingas tik tiems, kurie nori naudotis savitarnos kioskais ir taip greičiau atlikti registraciją bei patekti per sienos kontrolę.

Turintys įprastą pasą pirminei registracijai turės eiti prie pareigūnų aptarnaujamų langelių ir pateikti nuotrauką bei pirštų atspaudus.

Šie duomenys bus saugomi trejus metus, todėl vėlesni patikrinimai turėtų vykti gerokai greičiau. Atsisakius pateikti biometrinius duomenis, asmeniui automatiškai bus atsisakyta leisti atvykti.

Vaikams iki 12 metų pirštų atspaudų pateikti nereikia, tačiau nuotrauka vis tiek bus daroma.

Ar reikia iš anksto registruotis EES sistemoje?

Iš anksto registruotis EES sistemoje nereikia – registracija atliekama atvykus prie ES sienos.

Registracijos eiga priklauso nuo to, ar keliautojas turi biometrinį, ar įprastą pasą, kaip aprašyta aukščiau.

Vis dėlto tiems, kurie nori greitesnio proceso, siūloma alternatyva. Oficialioji ES programėlė „Travel to Europe“, skirta EES sistemai, leidžia trečiųjų šalių keliautojams likus 72 valandoms iki atvykimo iš anksto įkelti biometrinę nuotrauką ir paso duomenis, kad patikra prie sienos būtų spartesnė.

Tačiau programėlė nepakeičia privalomo pokalbio su pasienio pareigūnais.

Šiuo metu ji prieinama tik kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Portugalijoje ir Švedijoje, o ateityje planuojama plėtra visoje ES. Programėlę galima atsisiųsti iš „Google Play“ arba „Apple App Store“, vartotojams reikia užpildyti atvykimo klausimyną ir pasidaryti asmenukę tapatybei patvirtinti.

Suomija šią vasarą turėtų sulaukti pirmosios tarpvalstybinės geležinkelio jungties, kuri atvertų patogesnį kelią į žemyninę Europą.

Pasak institucijų, ilgai atidėliotas susisiekimas su Švedija galėtų startuoti jau birželį. Europos geležinkelių ekspertai teigia, kad naujasis maršrutas sudarytų prielaidas vienai ilgiausių kelionių traukiniais, kurias įmanoma įveikti Europos Sąjungoje.

Šiuo metu keliautojai tarp pasienio miestų Tornio Suomijoje ir Haparandos Švedijoje, esančių Botnijos įlankos šiaurėje, gali vykti tik autobusu arba automobiliu.

Nors geležinkelio linija tarp šių miestų egzistuoja, iki šiol buvo kliūtis, kurios šaknys siekia XIX amžių, kai Suomija buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Suomijoje iki šiol naudojama senoji rusiška vėžės norma – 1524 mm, o Švedijoje, kaip ir daugumoje Europos, taikomas 1435 mm standartas, aiškina Suomijos transliuotojo „Yle News“ šaltiniai.

Dabar sutarta dėl sprendimo: Haparandoje restauruojamas istorinės, dar XX a. pradžią menančios stoties pastatas. Jis turėtų tapti pagrindiniu mazgu keleiviams, pasienyje persėdantiems iš vienos geležinkelio sistemos į kitą.

„Suomijos „VR“ traukiniai stos Tornio C stotyje ir tuomet kelionę baigs Haparandoje“, – „Yle News“ sakė Tornio plėtros direktorius Sampo Kangastalo.

„Haparandos stoties pastatas yra įsikūręs tarp suomiškų ir švediškų bėgių. Tad persėsti iš „VR“ į švedų „Norrtåg“ traukinius tereikės pereiti per stoties pastatą – tai paprasta“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Suomija ir Švedija pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama supaprastinti geležinkelio eismą tarp šalių, taip pat patvirtino finansavimo susitarimą.

„Tikimės, kad iškilmingas šio maršruto atidarymas įvyks dar prieš Jonines – birželio pabaigoje“, – teigė S. Kangastalo.

Tai reikštų, kad Suomijos traukiniai pirmą kartą nuo 2022 metų vėl vykdytų tarpvalstybinius reisus. Tais metais paslaugos į Sankt Peterburgą buvo sustabdytos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

Rekordiškai ilga kelionė traukiniu per ES

Atidarius pasienio geležinkelio jungtį, gali atsirasti galimybė suplanuoti, kaip manoma, vieną ilgiausių kelionių traukiniais Europos Sąjungoje, „Yle News“ teigė nepriklausomas geležinkelių konsultantas ir rašytojas Jon Worth.

„Kiek galiu spręsti, maršrutas nuo Kolario Suomijoje iki Lagoso Portugalijoje yra ilgiausia kelionė, kurią ES galima įveikti keliaujant keliais traukiniais“, – sakė jis.

Pasak J. Worth, naudos būtų ir daugiau: „Didžiausias potencialas atsiveria Rovaniemio ir Oulu miestams – jie turėtų geležinkelio maršrutą į Švediją be lėktuvo ar laivo, ir tai puiki žinia.“

Keliautojai taip pat galėtų rinktis traukinį vietoje maždaug 18 valandų trunkančio keleivinio kelto tarp Helsinkio ir Stokholmo – geležinkeliu kelionė užtruktų kiek ilgiau nei 24 valandas.

Itin ilgi skrydžiai dažnai kelia aistras tarp dažnai keliaujančių žmonių. Vieni mieliau renkasi persėdimą – galimybę prasivaikščioti, pasinaudoti oro uosto poilsio zonos dušu ar suvalgyti ne lėktuvo maistą. Kitiems svarbiausia – pasiekti tikslą kuo greičiau.

Nepriklausomai nuo nuomonės, Australijos oro linijų bendrovė „Qantas“ stato dideles viltis į šį segmentą ir kitais metais planuoja pradėti vykdyti ilgiausią pasaulyje komercinį skrydį.

Keleiviai, skrendantys specialiai sukonfigūruotu „Airbus“ A350-1000ULR (Ultra Long Range) orlaiviu, ore be nusileidimo gali praleisti iki 22 valandų. Numatomos dvi naujos tiesioginės kryptys, sujungiančios Sidnėjų su Londonu ir Niujorku.

Palyginimui, šiuo metu ilgiausias reguliariai vykdomas komercinis skrydis priklauso „Singapore Airlines“ – maršrutas tarp Newark Liberty tarptautinio oro uosto ir Changi oro uosto trunka 18 val. 30 min.

Šis specialiai pritaikytas orlaivis gali skristi ilgiau, nes jame įrengtas papildomas 20 tūkst. litrų galinis centrinis degalų bakas.

Pirmasis toks lėktuvas šiuo metu yra Tulūzoje – šią savaitę jam buvo sumontuoti varikliai. Dabar orlaivis ruošiamas galutiniams patikrinimams ant žemės, po kurių laukia maždaug dviejų mėnesių skrydžių bandymų programa.

Ko keleiviai gali tikėtis A350-1000ULR salone

„Qantas“ teigia, kad salonų įranga kuriama remiantis mokslo įžvalgomis – siekiama sumažinti laiko juostų kaitos poveikį ir pagerinti keleivių savijautą.

Vietoje daugiau nei 300 sėdynių, kaip kai kuriuose kituose A350-1000, „Qantas“ pasirinko 238 vietų išdėstymą. Taip atsiradusi papildoma erdvė panaudota įrengiant vadinamąją savijautos zoną tarp „premium economy“ ir ekonominės klasės salonų, kuria galės naudotis visi keleiviai.

Joje įrengtos rankenos tempimo pratimams, taip pat ekranai, padėsiantys atlikti mankštos programas. Be to, keleiviai galės patys pasiimti gaiviųjų gėrimų ir lengvų užkandžių.

Sėdynių išdėstymas numatytas toks: šešios pirmosios klasės apartamentų tipo vietos, 52 verslo klasės vietos 1-2-1 schema, 40 „premium economy“ vietų 2-4-2 schema ir 140 ekonominės klasės vietų 3-3-3 schema.

Lyginant su A380, pirmosios klasės apartamentai turės apie 50 proc. daugiau erdvės: numatyta 56 cm pločio atlošiama kėdė ir atskira dviejų metrų ilgio lygi lova.

Verslo klasėje sėdynės bus 63,5 cm pločio – tai 2,5 cm daugiau nei A380 – ir taip pat transformuosis į dviejų metrų ilgio lygią lovą.

„Premium economy“ klasėje žingsnis tarp eilių sieks vieną metrą, o sėdynės turės 20,3 cm reguliuojamą, šonais praplatintą privatumo galvos atramą. Ekonominėje klasėje žingsnis tarp eilių bus 83,8 cm, numatytas blauzdų atramos elementas ir šešiomis kryptimis reguliuojama galvos atrama.

Žingsnis tarp eilių – tai atstumas tarp sėdynių eilių. Palyginimui, pigių skrydžių bendrovėse, tokiose kaip „Ryanair“, jis siekia apie 76,2 cm, o pilno aptarnavimo oro linijose, tokiose kaip „Turkish Airlines“, – maždaug 81,3 cm.

Visiems keleiviams bus suteiktas nemokamas spartusis belaidis internetas – tai numatyta pagal „Qantas“ partnerystę su „Viasat“. Taip pat bus galima prie pramogų sistemos prijungti savo „Bluetooth“ ausines.

„Project Sunrise“ istorija

„Project Sunrise“ – taip vadinamas projektas, kuriuo siekiama sukurti itin ilgo nuotolio skrydžius tarp Australijos rytinės pakrantės ir tokių miestų kaip Niujorkas, Londonas, Paryžius, Keiptaunas ar Rio de Žaneiras – pirmą kartą buvo aptartas dar 2017 metais.

Pavadinimas siejamas su Antrojo pasaulinio karo metais „Qantas“ vykdytais ištvermės skrydžiais, vadintais „dvigubu saulėtekiu“, kai lėktuvai skrisdavo tarp Crawley Vakarų Australijoje ir RAF bazės Koggala teritorijoje, kuri dabar priklauso Šri Lankai. Tuo metu tiek „Airbus“, tiek „Boeing“ buvo pavesta ieškoti būdų, kaip padidinti naujos kartos tolimųjų reisų orlaivių skrydžio nuotolį, kad tokie maršrutai būtų įmanomi.

Bandomieji skrydžiai vyko 2019 metais, tačiau vėliau projektas buvo pristabdytas dėl COVID-19 pandemijos.

2022 m. gegužę oro linijos pranešė užsakiusios 12 „Airbus“ A350-1000, siekdamos nuo 2025 m. pabaigos pradėti skrydžius iš Sidnėjaus į Londoną ir Niujorką.

Dabar teigiama, kad skrydžiai turėtų prasidėti 2027 m. pirmoje pusėje, nors tikslios datos kol kas neskelbiamos.

„Atsižvelgiant į Australijos geografinę padėtį pasaulyje, „Qantas“ turi ilgą istoriją laužydama aviacijos barjerus“, – lapkritį, pristatydama pirmuosius orlaivio vaizdus, sakė „Qantas Group“ vadovė Vanessa Hudson.

„„Project Sunrise“ ne tik įveiks atstumų diktatą – jis iš esmės pakeis tai, kaip mūsų klientai keliauja po pasaulį.

Šie skrydžiai sutrumpins kelionę iki keturių valandų ir pakeis itin ilgų skrydžių patirtį – pasitelkę mokslo įžvalgomis paremtus sprendimus sieksime sumažinti laiko juostų kaitos poveikį ir pagerinti savijautą“, – teigė ji.

Vokietijos komercinių pilotų profsąjunga „Vereinigung Cockpit“ (VC) paragino „Lufthansa“ grupės oro linijose dirbančius narius tęsti streiko veiksmus po šią savaitę jau įvykusios dviejų dienų protesto akcijos.

Nauja streiko banga turėtų prasidėti ketvirtadienį, balandžio 16 d., 00.01 val. vietos laiku, ir baigtis penktadienį, balandžio 17 d., 23.59 val. Vietos profsąjungos teigimu, pagrindinis tikslas – pasiekti arbitražą ir taip išspręsti ginčą dėl pensijų.

VC taip pat paskelbė, kad streikas paveiks visus „Eurowings GmbH“ skrydžius, išvykstančius iš Vokietijos oro uostų balandžio 16 d. nuo 00.01 iki 23.59 val. Profsąjungos teigimu, situacija iš esmės lieka nepasikeitusi.

„Darbdavių pusėje nėra jokio judesio. Nei „Lufthansa“ ir „Lufthansa Cargo“ pateikė pasiūlymą dėl įmonės pensijų schemų, nei „Lufthansa CityLine“ pateikė realų pasiūlymą dėl naujos kolektyvinės sutarties dėl atlygio, nei „Eurowings“ pateikė pasiūlymą dėl įmonės pensijų schemų“, – sakė VC prezidentas Andreasas Pinheiro.

Jis pridūrė, kad arbitražas, dalyvaujant nepriklausomai trečiajai šaliai, galėtų padėti išspręsti konfliktą ir užkirsti kelią tolesnei eskalacijai.

Šis sprendimas priimtas po balandžio 12–13 d. vykusių pirmųjų streiko veiksmų. Apie juos buvo pranešta likus mažiau nei dviem paroms iki pradžios. Buvo prognozuota, kad dėl protesto gali atsidurti pavojuje bent 80 proc. skrydžių iš Frankfurto ir Miuncheno mazginių oro uostų, o daugiau nei 50 tūkst. keliautojų galėjo likti nežinioje.

VC, atstovaujanti mažiausiai 10 tūkst. pilotų įvairiose Vokietijos oro linijose, pabrėžia, kad ginčo šaknys – „Lufthansa“ nenoras išspręsti kelių darbo užmokesčio klausimų, įskaitant ir nesutarimus dėl pensijų.

Kaip reagavo „Lufthansa“?

Žlugus deryboms, „Lufthansa“ tenka spręsti pasekmes, įskaitant planuotų skrydžių pakeitimą kitų „Lufthansa“ grupės oro linijų ar partnerių vykdomais reisais.

Atnaujintame pranešime bendrovė nurodė, kad paveikti keleiviai apie pasikeitimus bus informuojami el. paštu balandžio 14 d.

Pagal naujausią perregistravimo ir pinigų grąžinimo tvarką, keleiviai, turintys „Lufthansa“, „Austrian“, „Swiss“, „Brussels Airlines“ arba „Air Dolomiti“ bilietus, išduotus ne vėliau kaip balandžio 13 d., ir turintys rezervacijas „Lufthansa“ vykdomiems skrydžiams (įskaitant „Lufthansa CityLine“) balandžio 13–16 d., gali nemokamai perregistruoti kelionę į kitą „Lufthansa“ grupės skrydį iki balandžio 23 d. Taip pat išlieka galimybė prašyti grąžinti pinigus.

Be to, bendrovė siūlys „Deutsche Bahn“ traukinio bilietus keleiviams, kurių skrydžiai atšaukti ir kurie neturi tinkamų alternatyvų.

„Nuoširdžiai apgailestaujame dėl trikdžių, kuriuos sukėlė profsąjungos „Vereinigung Cockpit“ trumpu įspėjimu paskelbtas streikas, ir dėkojame už jūsų supratingumą“, – teigė vežėjas.

Savaitgalį lydėjo masiniai kelionių trikdžiai

Artėjantis streikas vyksta po to, kai dešimtys tūkstančių keleivių Vokietijoje jau patyrė kelionių sutrikimų.

Vokietijoje salono įgulai atstovaujanti profsąjunga „Unabhängige Flugbegleiter Organisation“ (UFO) balandžio 10 d., penktadienį, paragino „Lufthansa CityLine GmbH“ įgulos narius streikuoti. Visą dieną trukusi akcija paralyžiavo skrydžius Frankfurte ir Miunchene – pranešta apie šimtus atšaukimų ir dešimtis tūkstančių paveiktų keliautojų.

Kaip ir pilotai, UFO savo reikalavimus sieja su neišspręstais darbo užmokesčio klausimais, todėl, profsąjungos teigimu, buvo griebtasi industrinių veiksmų.

„Iki šiol vadovybė nuosekliai atsisako net pradėti derybas dėl mūsų reikalavimų dėl kolektyviai suderinto socialinio plano, atsisako juos svarstyti arba pateikti deryboms tinkamą pasiūlymą“, – teigė profsąjunga.

Vyno turizmas sparčiai auga: vis daugiau keliautojų ieško ne tik klasikinių pasirinkimų, tokių kaip Bordo ar Toskana, bet ir naujų, mažiau atrastų regionų.

Planuojantiems kelionę, kurioje svarbiausia būtų tikrai geras vynas, verta pasidomėti „Wine Travel Awards“ rekomendacijomis. Šiemet vyksta jau penktasis šių apdovanojimų sezonas, o jame išskiriama 16 kategorijų, skirtų geriausiems pasaulio vyndariams, kelionių organizatoriams, rašytojams ir kitiems vyno kultūros puoselėtojams.

Po penkis geriausius kiekvienoje kategorijoje išrenka visuomenės balsavimas, o galutinius nugalėtojus paskelbia vertinimo komisija. Kas pelnys pagrindinius apdovanojimus, paaiškės gegužės 1-ąją, tačiau jau dabar pristatomos 2026-ųjų vyno kelionių kryptys ir regionai, sulaukę daugiausia dėmesio.

Vynuogynai, kuriuos verta aplankyti 2026 metais

Daugiausia balsų kategorijoje „būtina aplankyti“ šiemet surinko Sakartvelo vyninė „SHUMI Winery“, įsikūrusi Tsinandalyje, maždaug 80 kilometrų į rytus nuo sostinės Tbilisio.

Sakartvelo vyndarystės tradicijos siekia daugiau nei 8 tūkst. metų, todėl ši šalis laikoma viena seniausių vyndarystės lopšių pasaulyje. Ji ypač garsėja qvevri – moliniais ąsočiais, kuriuose vyksta fermentacija. „SHUMI Winery“ lankytojai gali susipažinti su šiuo į UNESCO sąrašą įtrauktu vyndarystės metodu.

„SHUMI Winery“ vynuogynai užima 12 hektarų. Čia taip pat veikia pirmasis šalyje vyno muziejus, o privačioje kolekcijoje sukaupta didžiausia pasaulyje vynuogių vynmedžių rūšių įvairovė.

Antrąją vietą pagal visuomenės balsus užėmė Italijoje esantis „Venissa Estate“ – uždaras vynuogynas Mazzorbo saloje Venecijos lagūnoje, netoli spalvingojo Burano.

Šiame ūkyje yra vos penki kambariai, o svečiai gali užsisakyti degustacijas, per kurias pristatomi vynai iš vietinės vynuogių veislės Dorona.

Trečioje vietoje atsidūrė Argentinoje esanti „Bodega La Luz del Vino“, turinti seniausius Uko slėnio vynuogynus. Vynuogynus supantys Andai ir specifinis terroir, pasak rengėjų, suteikia čia gaminamiems vynams išskirtinį charakterį.

Ketvirtą vietą visuomenės balsavime pelnė Prancūzijos šampano namai „Champagne Joseph Perrier“. Įmonė, kadaise gavusi karališkąjį leidimą iš karalienės Viktorijos, įkurta 1825 metais ir iki šiol priklauso tai pačiai šeimai.

Apsilankymo programoje – ekskursija po galo-romėniškus šampano rūsius, siekiančius IV amžių, o vėliau – degustacija, kurioje ragaujamos šio prekės ženklo cuvée.

Ispanijos Jerez miestas laikomas šerio vyno namais, o pažinti šią tradiciją siūloma vyninėje „Bodega TIO PEPE“.

Svečiai gali apsistoti „Hotel Bodega Tío Pepe“ – butikiniame viešbutyje, įrengtame pastate, kuriame anksčiau gyveno vynuogynų darbininkai, ir užsisakyti ekskursiją su šerio degustacijomis.

Geriausi 2026 metų vyno regionai

Kategorijoje „metų vyno regionas“ daugiausia balsų surinko Burgenlandas Austrijoje. Regionas geriausiai žinomas dėl raudonojo vyno Blaufränkisch bei saldžiųjų vynų. Keliautojai čia gali mėgautis saule – teigiama, kad Burgenlande jos būna daugiau nei 300 dienų per metus – ir keliauti dviračiais tarp vynuogynų ar degustuoti vyną prie Neusiedlio ežero krantų.

Antrąją vietą visuomenės balsavime užėmė Kalifornijos vyno kraštas. Čia veikia daugiau nei 6 200 vyninių, o skirtingi regionai – nuo šiaurinės pakrantės iki vidinių slėnių – siūlo įvairias patirtis vyno mėgėjams.

Tarp ryškiausių nominantų minima ir Pietų Afrika: šalyje yra 23 skirtingi vyno maršrutai, vedantys nuo Agulhaso vyno trikampio pietiniame šalies (ir viso žemyno) taške iki KwaZulu-Natalo vidurio regionų pietryčiuose.

Ketvirtą vietą visuomenės balsavime užėmė Rumunija – šešta pagal vyno gamybos apimtis Europos šalis, turinti apie 500 vyninių. Jos išsidėsčiusios tokiuose regionuose kaip Transilvanija, Vakarų Moldova ir Banatas. Apdovanojimų rengėjai pabrėžia, kad iniciatyva „Wines of Romania“ tampa savotiškais „vartais“ į įvairius šalies terroir.

Penktoje vietoje liko Valpolicella DOC ir DOCG vyno gamybos teritorija netoli Veronos. Šis Italijos regionas garsėja tokiais vynais kaip Amarone, Ripasso ir Recioto, o ragauti juos siūloma, be kita ko, prie Gardos ežero krantų.

Tarptautinis Atlantos Hartsfield-Jacksono oro uostas ir toliau išlaiko judriausio pasaulio oro uosto vardą – 2025 metais per jį keliavo daugiau kaip 106 mln. keleivių.

Pagal keleivių srautus antrą vietą užėmė Dubajaus tarptautinis oro uostas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Trečias liko Tokijo Hanedos oro uostas, ketvirtas – Dalaso–Fort Verto tarptautinis oro uostas Teksase, o penktas – Šanchajaus Pudongo tarptautinis oro uostas.

Reitingą sudarė „Airports Council International (ACI) World“. Skaičiuojami visi įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, o tranzitu vykstantys keleiviai į statistiką įtraukiami tik vieną kartą.

Nors Atlantos oro uostas išsaugojo pirmąją poziciją, keleivių srautas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo 1,6 proc., o lyginant su 2019-aisiais – 3,8 proc.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono oro uostai vis dar atsigauna po COVID-19 pandemijos poveikio. Tokijo Hanedos oro uostas, lyginant su 2024 metais, pakilo viena vieta, o lyginant su 2019-aisiais – dviem. Šanchajaus Pudongo oro uostas šoktelėjo iš 10-os į 5-ą vietą ir pagerino 2019 metų rezultatą (tuomet buvo 8-as). Guangdžou Baiyuno oro uostas nuo 57-os vietos 2022 metais pakilo iki 9-os 2025-aisiais.

„Sveikiname judriausius pasaulio oro uostus, kurie sugeba valdyti augančią oro kelionių paklausą didėjant operaciniam sudėtingumui“, – sakė „ACI World“ generalinis direktorius Justin Erbacci.

„Šie mazgai užtikrina žmonių ir prekių judėjimą, palaiko pasaulinę prekybą, turizmą ir ekonominį augimą savo bendruomenėse bei regionuose.

„Kad būtų spėjama su augančia paklausa, vyriausybės turi teikti prioritetą nuoseklioms investicijoms į oro uostus ir platesnę aviacijos ekosistemą.“

Judriausi Europos oro uostai 2025 metais

Į pasaulio 10 judriausių oro uostų sąrašą pagal bendrą keleivių srautą 2025 metais pateko tik du Europos oro uostai.

Londono Hitrou oro uostas, 2025 metais aptarnavęs 84 482 126 keleivius, užėmė 7-ą vietą (2024 metais buvo 5-as).

Stambulo oro uostas Turkijoje rikiavosi iškart už jo – 84 437 710 keleivių. Reitinge jis nukrito iš 7-os į 8-ą vietą, tačiau, palyginti su 2019 metais, pasiekė itin didelį šuolį: tuomet pasaulyje buvo 28-as.

10 judriausių oro uostų 2025 metais (pagal bendrą keleivių skaičių)

1. Atlantos Hartsfield-Jacksono tarptautinis oro uostas, Džordžija, JAV
2. Dubajaus tarptautinis oro uostas, Jungtiniai Arabų Emyratai
3. Tokijo Hanedos oro uostas, Japonija
4. Dalaso–Fort Verto tarptautinis oro uostas, Teksasas, JAV
5. Šanchajaus Pudongo tarptautinis oro uostas, Kinija
6. O’Hare tarptautinis oro uostas, Čikaga, JAV
7. Londono Hitrou oro uostas, Jungtinė Karalystė
8. Stambulo oro uostas, Turkija
9. Guangdžou Baiyuno tarptautinis oro uostas, Kinija
10. Denverio tarptautinis oro uostas, Koloradas, JAV

Tarptautinės kelionės toliau auga

Iš viso tarptautinių keleivių srautas 2025 metais pasiekė 4 mlrd. – tai 5,9 proc. daugiau nei 2024-aisiais ir 8,3 proc. daugiau nei 2019 metais.

Nors Atlantos oro uostas buvo judriausias apskritai, tarptautinių keleivių segmente pirmavo Dubajus: 95 192 160 keleivių atvyko arba išvyko tarptautiniais reisais. Kadangi Jungtiniai Arabų Emyratai yra nedidelė valstybė, vidaus skrydžiai šalyje nevykdomi.

Antrą vietą pagal tarptautinių keleivių skaičių užėmė Londono Hitrou oro uostas – 79 874 784 keleiviai. Tai reiškia, kad per metus maždaug 4,6 mln. keleivių čia keliavo vidaus maršrutais.

Trečias liko Inčono tarptautinis oro uostas Pietų Korėjoje (pagrindinis, aptarnaujantis Seulą), ketvirtas – Singapūro Čangio oro uostas.

Penktą vietą užėmė Amsterdamo Schipholio oro uostas – 68 767 548 tarptautiniai keleiviai.

Į tarptautinių keleivių dešimtuką iš Europos taip pat pateko Stambulo oro uostas (6-a vieta), Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas (7-a) ir Frankfurto oro uostas (9-a).

10 judriausių oro uostų 2025 metais (pagal tarptautinių keleivių skaičių)

1. Dubajaus tarptautinis oro uostas, Jungtiniai Arabų Emyratai
2. Londono Hitrou oro uostas, Jungtinė Karalystė
3. Inčono tarptautinis oro uostas, Pietų Korėja
4. Čangio oro uostas, Singapūras
5. Amsterdamo Schipholio oro uostas, Nyderlandai
6. Stambulo oro uostas, Turkija
7. Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas, Prancūzija
8. Honkongo tarptautinis oro uostas
9. Frankfurto oro uostas, Vokietija
10. Hamado tarptautinis oro uostas, Kataras

Pasak „ACI World“, reaktyvinių degalų kainos per metus sumažėjo 13 proc., o infliacija slopo. Tai sustiprino perkamąją galią ir prisidėjo prie stabilios keleivių paklausos.

Pastaruoju metu, pasaulyje daugėjant nerimo, vis daugiau keliautojų renkasi turizmą, kuriame svarbiausia – gera savijauta, gamta ir, svarbiausia, tyla.

Jei ieškote būtent to, o kartu norite pasimėgauti įspūdingais Škotijos Aukštumų vaizdais, verta atkreipti dėmesį į naują poilsio vietą, kuri duris atvers 2026 metų birželį.

„Kilchoan Estate by Dunton“ įsikūręs Knoydart pusiasalyje, tarp Loch Nevis ir Loch Hourn ežerų. Tai viena atokiausių Jungtinės Karalystės žemyninės dalies vietovių: čia galima atvykti tik pėsčiomis – 27 kilometrų žygiu iš Glenfinnan – arba 30 minučių trukmės keltu iš Mallaig.

Šis objektas taps pirmuoju „Dunton“ prekės ženklo projektu Europoje. Prekės ženklas garsėja dizainu išsiskiriančiais poilsio projektais atokiose vietovėse. Tarp kitų jų valdomų vietų – „Dunton Hot Springs“ ir Telluride slidinėjimo kurorto „Lumière by Dunton“ Kolorade.

„Kilchoan Estate“ yra labai asmeniška „Dunton“ vizija – paremta atsakomybe, autentiškumu ir gilia pagarba vietai“, – sakė „Dunton“ vykdomasis viceprezidentas Edoardo Rossi.

„Tai ne vien tik atidarymas, bet ir istorinį Aukštumų kraštovaizdį gaivinantis projektas, kuriame svečiai galės patirti išskirtinį atokumo jausmą, kartu neprarasdami šilumos, svetingumo ir kulinarinės kokybės, apibrėžiančios mūsų prekės ženklą“, – pridūrė jis.

Ko tikėtis „Kilchoan Estate by Dunton“

Atidarymo metu svečiams bus pasiūlyti penki privatūs akmens ir medžio kotedžai su 2–5 miegamaisiais. Dar du kotedžus planuojama atverti 2027 metų pradžioje.

Pastatus atnaujino Londone įsikūrusi studija „Waldo Works“. Rekonstrukcijai pasirinktos natūralios medžiagos – akmuo, pušis ir skalūnas – kad statiniai darniai įsilietų į aplinką.

Interjeruose daug dėmesio skiriama škotų dizaineriams: čia galima rasti Angus Ross stalus ir Adam Ross šviestuvus. Taip pat naudojami britų ir airių gamintojų tekstilės gaminiai, tarp jų – „Bute“, „Mourne Textiles“ ir „Isle Mill“.

Virtuvėje akcentuojamas sezoniškumas ir vietiniai produktai, o valgiai bus patiekiami pagrindiniame namelyje „Long House“.

13 tūkst. akrų teritorijoje veiklos netrūks: nuo kalnų žygių ir maudynių laukinėje gamtoje iki žvejybos bei plaukiojimo baidarėmis. Bus siūlomi ir vedami pasivaikščiojimai gamtoje, kurių metu galima pamatyti tauriuosius elnius, auksinius erelius ir jūrinę gyvūniją. Taip pat bus galima užsisakyti pakrančių išvykas laivu.

Po dienos lauke svečiai galės atsipalaiduoti SPA erdvėje – joje įrengta sauna ir jogos studija.

Be to, Knoydart laikomas puikia vieta žvaigždžių stebėjimui, nes čia beveik nėra šviesos taršos.

Kainos prasideda nuo 1 260 eurų už naktį dviem svečiams. Į kainą įskaičiuoti visi valgiai, vynas ir stiprieji gėrimai, taip pat pervežimai keltu.

Populiarus „Netflix“ serialas „Emily in Paris“ pasiekė šeštąjį sezoną. Nors istorija prasidėjo Prancūzijos sostinėje, amerikietės rinkodaros specialistės nuotykiai vėliau persikėlė ir į kitas Europos vietas – Saint Tropez, Megève, Romą bei Veneciją.

Penktasis sezonas baigėsi taip, kad Emily mylimasis, šefas Gabrielis, atsiuntė jai atviruką su kvietimu atvykti į Graikiją. Ten jis, kaip užsimenama siužete, gamino maistą milijardieriui privačioje jachtoje.

Prodiuseriai patvirtino, kad tęsinyje veiksmas iš tiesų persikels į Graikiją, o filmavimai vyks ir Monake. Kuriose konkrečiose Graikijos vietose galėtų skleistis naujieji Emily nuotykiai, kol kas neatskleidžiama, tačiau jau dabar svarstoma apie kelis ryškius variantus.

Mikono ar Santorino?

Dvi ryškiausios Egėjo jūros salos – Mikonas ir Santorinas – atrodo kaip itin tikėtinos vietos šeštojo sezono filmavimams.

Mikonas garsėja legendiniais paplūdimio klubais. Ant vandens kranto įsikūręs „Scorpios“ traukia bohemiško prašmatnumo gerbėjus, vilioja basų kojų prabanga ir saulėlydžio ritualais, kurie kai kam primena beveik dvasinę patirtį.

„Jackie O’“ laikomas vienu žinomiausių LGBTQ+ traukos taškų – čia vyksta stilingi drag pasirodymai ir baseino vakarėliai. Tuo metu „Nammos“ siejamas su aukšta energija: šampano fontanais, šokiais ant stalų ir triukšmingais vakarėliais, kuriuos pats klubas vadina „sprogstančiais“.

Bet kuri iš šių vietų galėtų tapti fonu Emily vasaros romanui ar netikėtam jos geriausios draugės, dainininkės Mindy, pasirodymui.

Kita vertus, Santorinas – priešingas scenarijus: ramūs kalderos vaizdai, įspūdingi saulėlydžiai ir lėtesnis Viduržemio jūros ritmas galėtų atspindėti Emily ir Gabrielio santykių brandą.

Jei siužetas pasuks į gastronomiją, Michelin žvaigždę turintis šefas galėtų nusivesti Emily į aukšto lygio vakarienes, pavyzdžiui, restorane „Selene“, kuris interpretuoja salos virtuvę pasitelkdamas retus produktus iš vulkaninio kraštovaizdžio. Dar vienas prabangus variantas – „Canaves Epitome“ kurortas, kur veikia gurmaniškas „Elements“ restoranas.

Abi salos 2026 metais turėtų sulaukti ir naujų viešbučių. Mikone planuojama atidaryti „Four Seasons Resort Mykonos“, iš kurio atsivers vaizdas į Kalo Livadi įlanką – žadami begalybės baseinai, SPA ir tiesioginis priėjimas prie paplūdimio. Tuo metu Santorine kuriamas „Sandblu Santorini“ akcentuoja visišką ramybę: Egėjo jūros panoramas, erdvių perėjimus tarp vidaus ir lauko bei jogos sodą.

Ramesnis pasirinkimas – Parosas

Vis dėlto kūrėjai gali rinktis ir mažiau triukšmingą kryptį. Parosas dažnai apibūdinamas kaip rafinuota, bet kartu atsipalaidavusi sala, kur Emily ir Gabrielis galėtų vaikščioti uolėtomis pakrantėmis, atrasti „neatrastas“ tavernas ir svajoti apie vestuves jaukiose, baltai tinkuotose koplytėlėse.

Emily, tikėtina, nepraleistų progos išbandyti ir vandens sporto. Parosas tam ypač tinkamas – pavyzdžiui, burlenčių entuziastai vertina New Golden Beach. Vis dėlto serialo gerbėjai puikiai žino, kad naujos sporto šakos Emily ne visuomet sekasi lengvai.

Šią vasarą Parose taip pat planuojama atidaryti du naujus prabangius kurortus. „Hyatt“ tinklui priklausantis „Parian Chronicle“ žada žemės spalvų interjerą, natūralias medžiagas, kambarius su privačiais baseinais ir terasomis.

Dar viena naujiena – „Luura Cliff“, įsikursiantis virš Agia Irini įlankos vakarinėje salos pakrantėje. Kaip sufleruoja pavadinimas, kurortas bus įrengtas ant skardžio, o jo išskirtinumas – minimalistinis, skulptūriškas dizainas. Šis tik suaugusiesiems skirtas poilsio kompleksas ketina siūlyti sveikatinimo procedūras ir jogos užsiėmimus su vaizdu į jūrą.