Category: Laisvalaikis

Kalis svarbus tuo, kad palaiko širdies veiklą ir padeda reguliuoti kraujospūdį.

Vienas dažnai nuvertinamų maistingųjų medžiagų šaltinių – baltoji pupelė. Nors ji dažnai siejama su sočiais naminiais patiekalais, iš tiesų išsiskiria dideliu augalinių baltymų, skaidulų ir vertingų mineralų kiekiu. Kaip rašo „Planeta“, kalio baltosiose pupelėse gali būti net daugiau nei bananuose.

Skaičiuojama, kad 100 g bananų yra apie 350–400 mg kalio, o 100 g virtų baltųjų pupelių – maždaug 400–600 mg. Kalis svarbus tuo, kad palaiko širdies veiklą ir padeda reguliuoti kraujospūdį.

Dėl gausaus augalinių baltymų kiekio pupelės gali tapti puikia mėsos alternatyva, ypač laikantis veganiškos mitybos. Be to, jos prisideda prie raumenų auginimo ir regeneracijos.

Pupelėse esanti skaidulinė medžiaga padeda palaikyti virškinimą, gerina žarnyno veiklą, gali mažinti vidurių užkietėjimo riziką, palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir prisidėti prie mažesnio blogojo cholesterolio kiekio.

Leidinio duomenimis, pupelės yra ir vertingų mineralų šaltinis: jose yra geležies, padedančios mažinti mažakraujystės riziką, magnio, svarbaus nervų sistemai, bei kalcio, reikalingo kaulams.

Taip pat teigiama, kad pupelės gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, nes energija iš jų išsiskiria lėčiau, todėl sumažėja staigių gliukozės šuolių tikimybė. Jos gali prisidėti ir prie svorio kontrolės, nes ilgiau išlaikomas sotumo jausmas, o taip pat turi antioksidacinių savybių – jose esančios augalinės medžiagos padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Geriausia pupeles vartoti termiškai apdorotas ir įtraukti į kasdienius patiekalus. Jos tinka sriuboms, salotoms su alyvuogių aliejumi ir daržovėmis, taip pat gali būti naudojamos kaip užtepėlės pagrindas – pupeles galima sutrinti ir sumaišyti su česnaku, citrina bei prieskoniais, rašoma „Planeta“.

Be to, pupelės dera su tokiais patiekalais kaip troškiniai ar lečo, nes padidina jų sotumą ir maistinę vertę. Jas galima lengvai apkepinti keptuvėje su žolelėmis arba dėti į ryžių ar perlines kruopas turinčius patiekalus.

Žmonėms, kurie anksčiau pupelių beveik nevartojo, patariama pradėti nuo mažų porcijų ir didinti jas palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti. Šis produktas kai kuriems gali sukelti pilvo pūtimą ar virškinimo diskomfortą.

„Vertėtų pradėti nuo mažų porcijų ir prieš gaminimą pupeles kruopščiai pamirkyti (geriausia per naktį), vandenį nupilant. Taip pat jas visada būtina gerai išvirti, nes žaliose ar nepakankamai termiškai apdorotose pupelėse yra antimaistinių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos“, – rašoma publikacijoje.

Leidinys rekomenduoja žmonėms, kurių virškinimo sistema jautri, stebėti organizmo reakciją, o turintiems žarnyno problemų ar sunkumų virškinant pupeles – būti itin atsargiems.

Taip pat pabrėžiama, kad dėl didesnio kalio kiekio žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, prieš dažniau vartojant pupeles verta pasitarti su gydytoju.

Ši galvosūkio užduotis – puiki proga pasitikrinti matematinius gebėjimus ir nestandartinį mąstymą. Degtukų galvosūkiai, kuriuose reikia ištaisyti neteisingą lygybę, lavina erdvinį vaizduotės suvokimą, dėmesingumą ir gebėjimą greitai rasti kūrybiškus sprendimus.

Šį kartą jūsų laukia klasikinis iššūkis: reikia pataisyti neteisingą lygybę 6 + 1 = 12, perkeliant tik vieną degtuką. Užduočiai skiriama vos 15 sekundžių, tad teks veikti greitai. Čia svarbu ne vien žinoti matematiką, bet ir mokėti „pamatyti“ skaičius kitu kampu.

Kad sprendimas ateitų greičiau, prieš imdamiesi veiksmų mintyse įsivaizduokite galimus pokyčius. Atkreipkite dėmesį, kurios skaitmenų dalys gali būti lengviausiai transformuojamos – kartais pakanka pakeisti vieną detalę, ir gaunamas visiškai kitas skaičius. Taip pat verta pažvelgti į užduotį iš skirtingų perspektyvų: neretai sprendimas būna visai šalia, tačiau jo nepastebime.

Jei laiko mažai, nebijokite greitai peržvelgti kelis variantus. Net ir neteisingi bandymai gali padėti suprasti, kuria kryptimi judėti. Svarbiausia – neužsifiksuoti ties vienu sprendimu ir išlaikyti ramybę, nes įtampa silpnina koncentraciją.

Jeigu iš karto nepavyko rasti atsakymo, tai visiškai normalu. Tokie galvosūkiai skirti treniruoti smegenis, o kiekvienas bandymas gerina logiką, dėmesį ir gebėjimą greitai priimti sprendimus. Teisingas sprendimas – žemiau.

Teisinga išeitis tokia: vieną degtuką reikia paimti iš skaičiaus 6 ir pridėti prie skaičiaus 1. Tuomet 6 virsta 5, o 1 – 7. Galiausiai gauname teisingą lygybę: 5 + 7 = 12.

Taip pat galima išbandyti ir kitus panašius galvosūkius – jie puikiai lavina pastabumą, koncentraciją ir dėmesį detalėms.

Pagal žmogaus gimimo datą galima spėti, ar jis bus ilgaamžis, ar greičiau gyvens trumpiau. Tai siejama su numerologija – mokymu apie skaičių reikšmes, kuriuo bandoma aiškinti asmens charakterį, polinkius ir net galimą gyvenimo trukmę.

Teigiama, kad gimimo data, suskaičiavus ją iki vienženklio skaičiaus, gali parodyti, kiek metų žmogus dar gali gyventi. Vis dėlto pabrėžiama, jog tokie skaičiavimai yra tik apytikriai: tikslios mirties datos nežino niekas, o reali gyvenimo trukmė gali būti ir ilgesnė, ir trumpesnė. Numerologija esą nurodo tik polinkius, tačiau gyvenimo eiga priklauso nuo paties žmogaus sprendimų ir aplinkybių.

Taip pat svarbu žinoti, kad astrologija, tarologija, numerologija, chiromantija, ekstrasensorika ir panašios praktikos nėra mokslinės disciplinos. Jos remiasi tradicijomis, tikėjimais ir interpretacijomis, kurios nėra patvirtintos mokslo tyrimais ir neturi objektyvių įrodymų apie veiksmingumą. Tokios temos dažnai pateikiamos pramoginiu formatu, todėl jų nereikėtų laikyti patikimu įrankiu priimant sprendimus ar planuojant ateitį. Kilus klausimų dėl psichologinės savijautos ar sveikatos, visada verta kreiptis į kvalifikuotus medicinos ar psichikos sveikatos specialistus.

Norint apskaičiuoti tariamą gyvenimo trukmę pagal numerologiją, siūloma visą gimimo datą išskaidyti į atskirus skaitmenis, juos sudėti ir gautą rezultatą sumažinti iki vienženklio skaičiaus.

Pavyzdžiui, jei gimėte 1987 m. spalio 12 d., skaičiuojama taip:

1 + 2 + 1 + 0 + 1 + 9 + 8 + 7 = 29

2 + 9 = 11

1 + 1 = 2

Gautas vienženklis skaičius aiškinamas kaip vadinamasis gyvenimo kelio arba likimo skaičius.

Toliau pateikiamos dažniausiai nurodomos reikšmės:

1

Teigiama, kad tiksli gyvenimo trukmė iš anksto nėra aiški, o gyvenimo kelias baigsis pasiekus didžiausią svajonę ar tikslą.

2

Siejamą su ilgaamžiškumu: esą žmogus gali sulaukti garbaus amžiaus, išlaikyti neblogą savijautą ir artimųjų palaikymą.

3

Gyvenimo trukmė laikoma vidutine, tačiau, anot šio aiškinimo, yra potencialo gyventi iki 80 metų ar ilgiau.

4

Teigiama, kad gyvenimas gali būti trumpesnis nei daugelio, tačiau galimi reikšmingi pasiekimai ir dideli darbai.

5

Priskiriamas didelis ilgaamžiškumo potencialas – net iki 100 metų, jei bus palankios aplinkybės, gera sveikata ir artimųjų parama.

6

Nurodoma, kad gyvenimo trukmė gali siekti apie 60 metų, o galutinis rezultatas esą labai priklauso nuo to, kaip žmogus rūpinasi sveikata.

7

Aiškinama, kad žmogus gali gyventi apie 50 intensyvių, įvykių kupinų metų ir patirti daug džiaugsmo bei pasiekimų.

8

Teigiama, kad gyvenimo trukmė gali būti ne itin ilga, o norint ją pailginti reikėtų ypač rūpintis savimi ir gyventi aktyviai.

9

Siejama su ilgesniu gyvenimu, tačiau pabrėžiama, kad vyresniame amžiuje gali išryškėti sveikatos problemų, kurioms gali prireikti medicininės pagalbos.

Urvininkų ir geologų komanda Pietų Kinijoje aptiko įspūdingą radinį – giliai didžiulėje karstinėje įduboje, daugiau nei 200 metrų po žemės paviršiumi, slypintį tankų, beveik nepaliestą mišką.

Karstinė įduba yra netoli Ping’e kaimo, Leye apskrityje, garsėjančio neįprastu reljefu. Ši įduba – viena iš maždaug 30 regione užfiksuotų milžiniškų karstinių smegduobių.

Tokie dariniai, vadinami tiankengais arba „dangaus duobėmis“, susiformuoja tuomet, kai vanduo ilgainiui tirpdo po žeme esantį kalkakmenį. Dėl šio proceso susidaro didelės požeminės ertmės, kurios galiausiai įgriūva, atverdamos masyvias įdubas.

Tyrėjai nusileido į karstinį provėžį, kurio gylis siekia apie 192 metrus. Apačioje jie aptiko vešlų, nepaliestą mišką, besidriekiantį maždaug trijų futbolo aikščių ilgio ruože.

Ekspedicijai vadovavęs Kinijos geologijos tarnybos atstovas Čen Lisin pabrėžė, kad tokiose vietose gali būti ir mokslui dar nežinomų organizmų.

„Nenustebčiau sužinojęs, kad šiuose urvuose bus aptikta rūšių, kurios iki šiol niekada nebuvo aprašytos ar užregistruotos mokslo“, – sakė jis.

Didžiausią įspūdį paliko seni medžiai – kai kurie jų siekia beveik 40 metrų aukštį.

Pasak žiniasklaidos, tokios izoliuotos ekosistemos gali tapti natūraliomis augalijos „slėptuvėmis“: jose rūšys gali vystytis kitaip nei už įdubos ribų. Būtent izoliacija, manoma, ir padėjo šį mišką išsaugoti beveik nepaliestą laiko.

Nacionalinio urvų ir karsto tyrimų instituto atstovas Džordžas Veni yra pažymėjęs, kad karstiniai kraštovaizdžiai įvairiose pasaulio vietose gali smarkiai skirtis. Kinijoje jie dažnai būna ypač dideli ir įspūdingi – su milžiniškomis įdubomis ir plačiais įėjimais į urvus, kai tuo tarpu kitur pasaulyje tokie dariniai gali būti gerokai mažesni ir mažiau pastebimi.

Keliautojai vis rečiau į atostogas žiūri kaip į laiką, kai sportą reikia atidėti į šalį. Visame žemyne aktyvios atostogos sparčiai populiarėja: žmonės renkasi keliones, kurios skirtos treniruotėms, judėjimui ir atsistatymui, o ne vien lankytinoms vietoms ar poilsiui prie baseino.

Tradicinės atostogos paplūdimyje sulaukia vis daugiau konkurencijos – kelionių tendencijos rodo sportu paremtų išvykų augimą, ypač susijusį su padeliu ir piklbolu.

Augant fitneso turizmui, vieni keliautojai ieško aukšto meistriškumo treniruočių bazių su specializuotais baseinais, profesionaliais treneriais ir struktūruotomis programomis. Kiti renkasi ramesnį aktyvų poilsį – plaukimą, tempimo pratimus, žygius ar kelias sporto valandas per dieną.

Populiarėjant krypčiai, kurią galima apibūdinti kaip keliones tam, kad treniruotumeisi, išryškėja keli sporto kurortai Europoje, formuojantys šio tipo atostogų ateitį.

„Club La Santa“ – Lanzarotė, Ispanija

Norintiems kurorto, kuriame iš tiesų galima rimtai sportuoti, „Club La Santa“ – vienas ryškiausių pasirinkimų. Čia siūloma daugiau nei 80 skirtingų sporto šakų ir daugiau nei 500 užsiėmimų per savaitę.

Šis kurortas seniai siejamas su Lanzarotės, kaip rimtos dviračių sporto ir triatlono bazės, reputacija. Keliautojams prieinamos struktūruotos treniruotės, atviros trasos, šiltas oras ir aplinka, kur ankstyvi startai bei dvigubos treniruočių dienos yra visiškai įprastas dalykas.

Ieškantiems vieno atpažįstamiausių aktyvių atostogų kurortų Europoje, tai – pasirinkimas, esantis sąrašo viršuje.

„Quinta do Lago“ – Algarvė, Portugalija

Vos apie 15 minučių kelio nuo Faro oro uosto įsikūręs „Quinta do Lago“ laikomas viena stipriausių Europos krypčių sportui ir aktyvioms atostogoms. Čia elitinės treniruočių sąlygos derinamos su ramiu Algarvės gyvenimo tempu.

Pagrindinis traukos objektas – „The Campus“, aukšto lygio daugiafunkcis sporto centras, daug dėmesio skiriantis treniruotėms, atsistatymui ir reabilitacijai. Jame siūloma įvairi infrastruktūra ir veiklos: nuo modernios sporto salės iki jogos užsiėmimų, taip pat organizuojamos sporto stovyklos vaikams.

Šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūloma minti dviračius per Ria Formosa gamtos parką, išbandyti vandens pramogas ežere ar sužaisti 18 duobučių čempionatinio lygio golfo aikštyne.

„Playitas Resort“ – Fuerteventūra, Ispanija

„Playitas Resort“ yra vienas žinomiausių vardų Europoje aktyvių kelionių segmente, ypač tarp norinčių viešbučio, pritaikyto triatlono tipo treniruotėms.

Kurorte įrengtas aštuonių takelių 50 metrų olimpinis baseinas, taip pat dviračių centras, kuriame – daugiau nei 250 dviračių. Dėl to ši vieta tinka fitneso stovykloms ir pakartotinėms treniruočių viešnagėms.

Čia akcentuojama rutina ir sportinė disciplina: vienoje vietoje galima plaukti, važiuoti dviračiu, bėgioti ir skirti laiko atsistatymui, o vėsesnis saulėtas Fuerteventūros klimatas tam ypač palankus.

Nors kurortas tinka rimtai sportuojantiems, jis patrauklus ir tiems, kurie tiesiog nori atsibusti saulėtoje vietoje, o dar prieš pusryčius turėti kokybišką infrastruktūrą treniruotei, užuot bandę „susikomplektuoti“ sportą iš to, ką pasiūlo įprasta viešbučio sporto salė.

„Forte Village“ – Sardinija, Italija

Prabangesniame sportinių kelionių segmente verta paminėti „Forte Village“. Kurortas pristatomas kaip pripažintas sporto kurortas ir reklamuoja įvairias akademijas, įskaitant padelį, plento ir kalnų dviračių sportą, taip pat platesnę programą, apimančią tenisą, triatloną, piklbolą ir fitnesą.

Rakečių sporto mėgėjams ir tiems, kuriems patinka bėgioti gražiose vietose, Sardinijoje įsikūręs kurortas siūlo būtent tai.

Be to, išskirtinė varžybų patirtis „Challenge Forte Village Sardinia“ šiemet planuojama spalio 24–25 dienomis.

„SIRO Boka Place“ – Tivatas, Juodkalnija

Naujesnis pasirinkimas – Juodkalnijoje esantis „SIRO Boka Place“, duris atvėręs 2025 metais. Užuot susitelkęs į vieną sporto šaką, šis viešbutis paremtas platesniu modeliu, kuriame svarbiausia – fizinis pajėgumas ir atsistatymas.

Koncepto centre – specializuotos fitneso ir atsistatymo erdvės, skirtos padėti svečiams geriau treniruotis, greičiau atsistatyti ir kokybiškiau miegoti.

Pastaruoju metu šis kurortas minimas kaip vienas įdomiausių aktyvių ir sveikatingumo krypties pasirinkimų Europoje. Tad keliautojams, kuriems mobilumas, atsistatymas ir sportinis efektyvumas yra ne mažiau svarbūs nei nubėgti kilometrai ar treniruočių skaičius, tai gali būti itin tinkama vieta.

„Marpunta Resort“ – Alonisas, Graikija

Norintiems švelnesnės aktyvių atostogų versijos dėmesio verta „Marpunta Resort“ Graikijoje. Čia siūlomos judėjimu paremtos atostogos: skatinami žygiai, irklentės, tenisas, nardymas, joga, pilatesas ir fitneso užsiėmimai.

Kurortas 2026 metais planuoja organizuotas veiklų stovyklas ir išvykas. Tarp jų numatyti „INEX“ jogos retreatai birželį ir rugsėjį, „YogAqua“ savaitė su joga ant irklenčių, žygiais su gidais ir masažais, taip pat naujas „Ocean Rope Flow“ retreatas, orientuotas į mobilumą, jėgą ir funkcinius judesius.

Derinant jogą su rekreaciniu sportu, šis kurortas labiausiai tinka tiems, kurie nori mažiau intensyvaus, labiau atpalaiduojančio, bet vis tiek aktyvaus poilsio.

Knygos gali nukelti į vietas, kuriose dar nesate buvę, o kartais – net į tokias, kurios egzistuoja tik vaizduotėje. Tačiau filmai ir serialai turi kitą pranašumą: jie parodo vietas, kurias neretai galima aplankyti ir realybėje.

Vadinamasis set-jetting – kelionės į ekrane matytas lokacijas – 2026 metais išlieka itin populiarus ir neatrodo, kad ši tendencija artimiausiu metu sloptų. Dauguma keliautojų renkasi konkrečius miestus ar šalis, tačiau kiti žengia dar toliau – seka mėgstamų personažų pėdomis iki pat viešbučio registratūros.

Viešbučiai ne kartą tapo filmų ir serialų ašimi: nuo prabangių kurortų iki paslaptingų kalnų užeigų. Atsinaujinus „Prarastų vertime“ gerbėjams puikiai pažįstamam viešbučiui Tokijuje, verta prisiminti keletą ikoninių apgyvendinimo vietų, kurias išgarsino kinas ir televizija.

Prarasti vertime: „Park Hyatt Tokyo“, Japonija

Sofios Coppolos filmas „Prarasti vertime“ (2003) pavertė viešbutį „Park Hyatt Tokyo“ vienu garsiausių adresų pasaulyje. Nors scenarijus ir Billo Murray bei Scarlett Johansson vaidyba pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant „Oskarą“, filmo nuotaika neatsiejama nuo dangoraižio viešbučio atmosferos ir vaizdų į Tokiją.

Po 19 mėnesių renovacijos viešbutis duris vėl atvėrė 2025 m. gruodį. Interjeras nebuvo kardinaliai pakeistas – jis išliko artimas originalui, tik kai kurios detalės subtiliai modernizuotos ir sušvelnintos.

Naktinis administratorius: „Es Saadi Palace“, Marakešas

2016 m. sukurta Johno le Carré romano „Naktinis administratorius“ ekranizacija pasakoja apie buvusį britų kareivį Jonathaną Pine’ą, dirbantį viešbučio naktiniu administratoriumi Kaire, kuris įtraukiamas į tarptautinio ginklų prekeivio demaskavimo operaciją.

Tačiau ekrane matomas fiktyvus „Nefertiti“ viešbutis iš tiesų yra Marakeše esantis „Es Saadi Palace“.

Šis kompleksas labiausiai garsėja sodais, užimančiais apie 80 tūkst. kv. metrų. Čia taip pat veikia maždaug 3 tūkst. kv. metrų SPA, naktinis klubas ir kazino. „Es Saadi Palace“ – tik liukso numerius siūlantis viešbutis, o restoranai patiekalams ir kokteiliams naudoja vietoje užaugintas žoleles bei produkciją.

Nuo 1952 m., kai kompleksas buvo atidarytas, čia lankėsi ne viena garsenybė. Tarp buvusių svečių minimi Pierre’as Balmainas, Josephine Baker ir Leonardo DiCaprio.

Pagirios Las Vegase: „Caesars Palace“, Nevada, JAV

Las Vegase įsikūręs „Caesars Palace“ garsus buvo gerokai anksčiau, nei čia 2009 m. buvo filmuojamos „Pagirios Las Vegase“ (ir ne, tikrasis Cezaris čia negyveno).

1966 m. Las Vegaso bulvare atidarytas viešbutis ir kazino per dešimtmečius tapo daugelio sporto renginių scena: jame vyko bokso kovos, o XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje – net dvejos „Formulės 1“ lenktynės. Čia koncertavo Frankas Sinatra, Cher, Dolly Parton, Adele ir daugelis kitų.

„Caesars Palace“ seniai yra pamėgta filmavimo lokacija – čia filmuoti ir tokie filmai kaip „Oušeno vienuoliktukas“, „Lietaus žmogus“ bei „Rokis III“.

Tiesa, garsiojo „Pagirių“ liukso, kuriame apsistoja filmo herojai, realybėje nėra – jis buvo pastatytas „Warner Bros.“ studijoje Burbanke. Vis dėlto svečiai gali rinktis iš 3 960 kambarių ir liukso numerių, lankytis restoranuose (tarp jų – įžymybių mėgstamas „Nobu“), išbandyti sporto barą, lošimo automatus ar pailsėti prie vieno iš šešių baseinų.

Baltoji lelija: įvairūs „Four Seasons“ viešbučiai

Mažai kas taip kursto norą keliauti kaip serialas „Baltoji lelija“ – ir ne vien dėl to, kad dalį pirmųjų sezonų daugelis žiūrovų stebėjo pandemijos metu.

Kiekvieno sezono kryptys – Havajai, Sicilija, Tailandas (o netrukus ir Pietų Prancūzija) – įspūdingos pačios savaime, tačiau pasirinkti „Four Seasons“ viešbučiai šį efektą tik sustiprina.

Havajuose „Four Seasons Resort Maui at Wailea“ vilioja paplūdimiu, keliais fotografijoms itin tinkamais baseinais, trimis golfo aikštynais ir aukšto lygio restoranais, tarp jų – ir legendinio virtuvės šefo Wolfgango Pucko vardas.

Sicilijoje „Four Seasons San Domenico Hotel“ įsikūręs ant uolos Taorminoje, virš Jonijos jūros. Vaizdai čia – tarsi sukurti kino kamerai: nuo restoranų iki begalybės baseino nuolat lydi panorama. Beje, viešbutis siūlo ekskursijas po filmavimo vietas, vedančias į netoliese esančius miestelius, matomus Franciso Fordo Coppolos filme „Krikštatėvis“.

Trečiajam „Baltoji lelija“ sezonui pagrindine filmavimo baze tapo „Four Seasons Resort“ Ko Samui saloje, tačiau fiktyvaus viešbučio įvaizdžiui kurti pasitelktos ir kitos vietos: „Rosewood Phuket“, „Anantara Mai Khao Phuket“ bei „Anantara Bophut Koh Samui“.

Graži moteris: „Beverly Wilshire, A Four Seasons Hotel“, JAV

„Beverly Wilshire“ Beverly Hills rajone buvo garsus dar gerokai iki pasirodydamas kino ekrane. Skirtingais laikotarpiais čia gyveno Elvis Presley, Warrenas Beatty ir Johnas Lennonas.

Vis dėlto labiausiai viešbutį išgarsino fiktyvūs „gyventojai“ – jis tapo pagrindine filmo „Graži moteris“ veiksmo vieta.

Viešbutis aktyviai išnaudoja šią sąsają: čia siūloma „Gražios moters“ patirtis, į kurią įeina nakvynė penthauze, masažas „Beverly Hills“ SPA ir vonia kambaryje, valgymo etiketo pamoka bei piknikas netoliese esančiame parke.

Įprastiems svečiams siūlomi 395 kambariai ir liukso numeriai, penki restoranai bei barai, įskaitant Wolfgango Pucko „CUT“, ir lauko baseinas.

Tvin Pyksas: „Salish Lodge & Spa“, Vašingtonas, JAV

Galėtų pasirodyti keista, kad Davido Lyncho kultinis serialas apie žmogžudystės tyrimą įkvėptų keliones, tačiau Vašingtono valstijos gamta išties įspūdinga – nors ir turinti savotiško, šiek tiek šiurpaus žavesio.

Seriale „Didžiuoju šiaurės viešbučiu“ vadinama vieta iš tiesų yra „Salish Lodge & Spa“ Snoqualmie mieste.

Viešbutyje yra 86 numeriai, tačiau čia nerasite 315 kambario. Vis dėlto su agento Cooperio kambario numeriu susijusių suvenyrų galima įsigyti dovanų parduotuvėje – kaip ir kitų teminių atributų.

Svečiai realybėje gali pasigrožėti Snoqualmie kriokliu, apsilankyti lankytojų centre ir sužinoti daugiau apie Snoqualmie gentį, užsisakyti SPA procedūras ar atsipalaiduoti pirtyje.

Seksas ir miestas: „Hotel Plaza Athénée“, Paryžius

Seriale „Seksas ir miestas“ pono Big persikėlimas į Paryžių jau antrajame sezone tampa rimtu išbandymu Carrie Bradshaw santykiams. Tačiau tik šeštajame sezone pati herojė išvyksta į meilės miestą.

Kelionės metu Carrie apsistoja „Hotel Plaza Athénée“, o scena, kurioje „Vogue“ autorė stovi balkone, apsupta gėlių ir žvelgia į Eifelio bokštą, yra lengvai pakartojama ir realiems svečiams.

„Hotel Plaza Athénée“ priklauso „Dorchester Collection“, o prabanga čia juntama visur – nuo „Dior Spa“ iki restoranų, pažymėtų „Michelin“ žvaigždėmis (viešbutis turi net du atskirus taip įvertintus restoranus).

Nors Paryžiuje Carrie praleidžia tik dvi serijas, sezono finalo įspūdis daugeliui žiūrovų išliko ilgam.

Kol vis daugiau pasaulio vietų kovoja su pertekliniu turizmu, itin prabangių, nuo minios nutolusių kelionių paklausa nuosekliai auga. Dideles pajamas turintiems keliautojams naujoji prabangos „valiuta“ – ne nuosavybė, o prieiga, teigiama „World Luxury Chamber of Commerce“ 2026 metų kelionių tendencijų ataskaitoje.

Itin turtingi keliautojai vis dažniau ieško išskirtinai jiems pritaikytų, autentiškų patirčių, kurios dažniausiai nėra prieinamos plačiajai visuomenei. Štai kelios ryškiausios tokio lygio kelionių kryptys.

Kelionė aplink pasaulį privačiu lėktuvu

Privačių lėktuvų kelionės populiarėja dėl dalinės nuosavybės modelių ir užsakymo programėlių. Tiems, kurie nenori patys dėlioti maršruto, „Four Seasons“ siūlo pilnai sukurstas keliones aplink pasaulį privačiu lėktuvu.

Tokios kelionės trunka nuo 20 iki 24 dienų, o maršrutai siūlomi kelių temų: „New World Icons“, „Ancient Explorer“ ir „International Intrigue“. Keliautojai gali aplankyti tokias vietas kaip Bora Bora, Galapagų salos, Petra, Kiotas, Velykų sala, Maldyvai, Serengetis ar Islandija.

Į paketą paprastai įtraukiamos privačios ekskursijos su gidais, išskirtinės dirbtuvės ir specialistų vedamos kultūrinės patirtys. Skrydžiams naudojamas specialiai pritaikytas „Airbus A321neo-LR“, kuriame įrengta tik 48–52 vietos.

Keleiviai gali naudotis į lovą išsitiesiančiomis itališkos odos sėdynėmis, ragauti lėktuve dirbančio šefo sudarytą meniu, o kelionės metu jais rūpinasi atskira konsjeržų komanda. Salone įrengta ir poilsio erdvė bendravimui bei daugiau asmeninės erdvės, kuri sukuria „viešbučio danguje“ įspūdį.

Be skrydžio, dažniausiai į kainą įeina pervežimai ant žemės, ekskursijos, maitinimas ir apgyvendinimas, neretai – „Four Seasons“ viešbučiuose. Kelionių privačiu lėktuvu kainos prasideda maždaug nuo 187 tūkst. eurų.

Išsinuomoti visą privačią salą

Itin pasiturintiems žmonėms viena akivaizdžiausių idėjų – svarbiai progai (gimtadieniui, vestuvėms ar kitai šventei) išsinuomoti visą privačią salą. Tokios vietos paprastai priima tik mažas grupes ir turi nedaug atokiai išdėstytų vilų, kad būtų užtikrintas maksimalus privatumas.

Tarp nuomai siūlomų vietų minimos Banwa privati sala Filipinuose, Calivigny sala Grenadoje ir Laucala sala Fidžyje. Čia galima apsistoti vandens vilose, penkių žvaigždučių nameliuose su šiaudiniais stogais ar paplūdimio vilose su privačiais begalybės baseinais.

Nuomai siūloma ir Richardo Bransono privati poilsiavietė Necker sala Britų Mergelių salose, kur be prabangos siūloma ir gausi laukinė gamta bei vandens sporto pramogos.

Panašiai keliautojai gali išsinuomoti Musha Cay salą Bahamuose – ji priklauso 700 akrų salų grandinei, kurios savininkas yra amerikiečių iliuzionistas Davidas Copperfieldas. Čia siūlomos išskirtinės patirtys: vakarienės ant kelių kilometrų smėlio seklumų, interaktyvios lobių paieškos, lauko kino seansai, sveikatingumo procedūros, vandens sportas ir išvykos.

Privačiose salose įprastai būna liokajų paslaugos, gurmaniškas ar individualiai pritaikytas maitinimas, privatūs nusileidimo takai ir atskiras personalas. Nuomos kainos gali labai skirtis: vienos salos Maldyvuose kainuoja apie 39 tūkst. eurų už naktį, o kai kurios – iki maždaug 85 tūkst. eurų už naktį.

Paliesti kosmoso ribą

Jei įprastos slidinėjimo atostogos ar tropikų kurortai atrodo per nuobodūs, o biudžetas neriboja, atsiveria kosminio turizmo galimybės. Skrydžiai iki kosmoso ribos tampa dar viena itin prabangia, tačiau realia patirtimi.

Pradedantieji gali rinktis „Blue Origin“ 10–11 minučių suborbitinius skrydžius. Po 100 km aukštyje esančios Karmano linijos kirtimo keleiviai kelias minutes patiria nesvarumą, o vėliau aparatas grįžta į Žemę. Skrydžiai yra visiškai autonominiai, o vaizdą į Žemę leidžia stebėti dideli langai.

Norintiems daugiau adrenalino siūlomas „Virgin Atlantic“ kosminio lėktuvo tipo skrydis, trunkantis apie 90 minučių: keliautojai trumpam pakyla iki suborbitinio aukščio, pamato Žemę iš kosmoso perspektyvos ir patiria kelias minutes nesvarumo.

Tiems, kuriems to maža, galima rinktis „SpaceX“ erdvėlaivį „Crew Dragon“, galintį nuskraidinti į tikrą Žemės orbitą kelių dienų kelionei. Kapsulėje įrengtas šviesus, minimalistinis interjeras, sėdynės aptrauktos „Alcantara“ medžiaga, yra keturi langai, atskiras tualetas ir valdymo ekranai.

Skrydis „SpaceX“ „Crew Dragon“ kapsule gali kainuoti apie 46,9 mln. eurų vienam keleiviui.

Privačios poliarinės kelionės: pingvinai, ledynai ir Antarktidos giluma

Kelionės į Arktį ir Antarktidą pastaraisiais metais sparčiai populiarėja – keliautojai ieško daugiau nuotykių, gamtos ir laukinės aplinkos. Aukščiausios klasės segmente siūlomos itin išskirtinės, privačios ekspedicijos į Antarktidos vidų.

Pavyzdžiui, kelionių organizatoriai, tokie kaip „White Desert“, svečius privačiu lėktuvu skraidina iš Keiptauno tiesiai į prabangias stovyklas. Taip siūloma galimybė pamatyti „tikrąjį“ baltąjį žemyną – ne tik pakrantę, kaip dažnai nutinka kruizų metu.

Keliautojai apsistoja specialiai sukurtoje infrastruktūroje – moderniose kapsulėse stovyklavietėse „Echo“, „Wolf’s Fang“ ar „Whichaway“. Čia įrengtos šildomos miego erdvės, biblioteka ant atviros uolienos ir gurmaniškas maitinimas.

Programoje numatyta išskirtinė prieiga prie Geografinio Pietų ašigalio ir Atka įlankos imperatoriškųjų pingvinų kolonijos, kurioje gyvena apie 28 tūkst. pingvinų. Taip pat siūlomas kopimas į ledą, nusileidimai virvėmis, žygiai po ledo tuneliais ir važiavimas storaratiniais dviračiais, lydint patyrusiems poliariniams gidams.

Ekspedicijų pabaigoje stovyklos pilnai išardomos, kad nebūtų daroma žala trapioms ekosistemoms. „White Desert“ 7–8 dienų „Early Emperors“ turas kainuoja nuo maždaug 60 tūkst. eurų asmeniui. Dienos išvykos, tokios kaip „The Greatest Day“ ar „Antarctica in a Day“, prasideda nuo maždaug 13,6 tūkst. eurų asmeniui.

Tuo metu „Scenic Cruises“ siūlo šešių žvaigždučių ekspedicijas Arktyje: su sraigtasparniais, specialiai pastatytu povandeniniu laivu šešiems svečiams ir iki 20 skirtingų sričių ekspertų – nuo jūrų biologų ir glaciologų iki istorikų, kurie veda edukacijas laive ir lydimas išvykas į krantą.

Svečiai apgyvendinami liukso klasės numeriuose su verandomis, o keleivių skaičius ribojamas iki 200 arba 228, priklausomai nuo maršruto. Laive taip pat siūlomas gurmaniškas maitinimas, liokajų paslaugos, aukščiausios klasės gėrimai, jogos ir pilateso studijos bei kelios poilsio zonos.

Kruizai aplink pasaulį, trunkantys kelis mėnesius

Kruizų populiarumas taip pat auga – daugeliui patinka „viskas įskaičiuota“ patogumas: galima aplankyti daug skirtingų vietų nedarant atskirų rezervacijų ir susikraunant lagaminą tik vieną kartą.

Keliautojams vis labiau vertinant unikalias, vieną kartą gyvenime pasitaikančias patirtis, išaugo susidomėjimas kelis mėnesius trunkančiais kruizais aplink pasaulį.

Tokios bendrovės kaip „Regent Seven Seas Cruises“ siūlo itin prabangią, pilnai į liukso klasę orientuotą patirtį. Kelionės gali trukti ilgiau nei 140 dienų ir apimti dešimtis pasaulio krypčių, plaukiant laivais „Seven Seas Splendour“ arba „Seven Seas Voyager“.

Laivuose įrengti keli specializuoti restoranai, siūlomi gurmaniški patiekalai ir aukštos klasės vynai, numatytos neribotos kruopščiai atrinktos ekskursijos krante, aukščiausios klasės gėrimai, neribotas belaidis internetas, drabužių priežiūros paslaugos ir kiti patogumai.

Keliautojai apsistoja apartamentuose su privačiais balkonais, marmuriniais vonios kambariais, erdviomis svetainėmis ir drabužinėmis. Ekskursijos apima gastronomines patirtis, laukinės gamtos stebėjimą, kultūrines išvykas, o taip pat galima rinktis kulinarines pamokas ar SPA ir sveikatingumo procedūras.

Paprastai į tokių kelionių kainą įskaičiuojami skrydžiai į abi puses, maitinimas ir gėrimai, pramogos laive bei ekskursijos.

Madeiros PR1 „Vereda do Areeiro“ – kvapą gniaužiantis pėsčiųjų takas, jungiantis tris aukščiausias Portugalijos salyno viršukalnes, – balandį vėl bus atvertas keliautojams. Šis maršrutas žygeiviams buvo uždarytas dvejus metus.

Turizmo organizacijos „Visit Madeira“ teigimu, tako atnaujinimas yra salos nuoseklaus įsipareigojimo investuoti į infrastruktūrą, gamtos apsaugos programas ir bendruomenėms palankias turizmo veiklas dalis. Šios krypties akcentas – naujausia informavimo kampanija Explore. Respect. Preserve.

Takas buvo uždarytas 2024 metais, kai saloje kilęs miškų gaisras apgadino dalį trasos. Dėl to prireikė didelės apimties atkūrimo darbų ir papildomų saugumo sprendimų.

Atkūrimo darbams pasibaigus, 7 km ilgio maršrutas, vedantis per Pico do Areeiro (1818 m), Pico das Torres (1851 m) ir Pico Ruivo (1862 m) viršūnes, netrukus vėl priims žygeivius.

Žygis prasideda nuo Pico de Areeiro apžvalgos aikštelės. Maždaug tris su puse valandos trunkantis kelias vingiuoja pro tunelius, iškaltus vulkaninėje uolienoje, stačias kalnų keteras ir apžvalgos taškus, iš kurių atsiveria panoramos virš debesų.

Kelionės metu žygeiviai taip pat kerta Centrinį kalnų masyvą – saugomą teritoriją, vertinamą dėl išskirtinių buveinių ir biologinės įvairovės. Pasiėmus fotoaparatą ir šiek tiek sėkmės, galima išvysti Madeirai ir kaimyniniams Šiaurės Atlanto Makaronezijos salynams būdingų paukščių: kanarėlių, Berthelot vieversiukų bei paprastųjų čiurlių porūšių.

Akcentuodama klimato ir gamtos apsaugą, „Visit Madeira“ ragina tiek vietinius, tiek atvykstančiuosius saugoti salą. Gairėse primenama nepažeisti augalijos ir gyvūnijos, nešiukšlinti, o taip pat nepamiršti, kad gyvūnai nėra pramoga – pernelyg artimas žmogaus kontaktas gali sutrikdyti jų natūralius įpročius.

Mokesčiai tako priežiūrai ir gamtos apsaugai

Norintieji įveikti netrukus vėl atveriamą maršrutą turės sumokėti įėjimo mokestį.

Po visiško PR1 „Vereda do Areeiro“ atidarymo bus taikomas 10,50 euro mokestis. Tuo metu kitiems klasifikuotiems pėsčiųjų maršrutams numatytas 4,50 euro mokestis.

Dar 2024 metais pareigūnai nurodė, kad didesnį mokestį pateisina išaugę priežiūros poreikiai ir nauja infrastruktūra.

Surinktos lėšos skiriamos takų priežiūrai, saugumo gerinimui ir aplinkos apsaugai, taip pat padeda valdyti lankytojų srautus.

2025 metais Madeiroje buvo įvestas naujas pėsčiųjų takų reguliavimo modelis, kuriuo siekiama geriau saugoti gamtą ir pagerinti lankytojų patirtį. Tarp priemonių – lankytojų patekimo paskirstymas dienos eigoje, kad sumažėtų spūstys ir poveikis salos ekosistemoms.

Šios taisyklės įsigaliojo 2026 metų sausio 1 dieną.

Mokesčiai už patekimą į tokius maršrutus kaip 6 km „Vereda da Ponta de São Lourenço“, 5,6 km „Vereda do Pico Ruivo“ ir 10,6 km „Levada do Rei“ siekia 4,50 euro, jei mokama rezervacijos metu. Tačiau, jei užsakoma iš anksto, galima sumokėti mažesnį – 3 eurų – tarifą.

Madeiros gyventojai nuo šių mokesčių atleidžiami, tačiau išankstinė registracija būtina visiems.

PR1 „Vereda do Areeiro“ atidarymas sutaps su „Madeira Island Ultra Trail“ bėgimo iššūkiu, vyksiančiu 2026 metų balandžio 25–26 dienomis.

Apie „jet-set“ keliones tikriausiai esate girdėję, tačiau vis dažniau kalbama ir apie „set-jetting“ – keliones, kurių maršrutai sudaromi pagal filmų ar televizijos serialų filmavimo vietas. Ši tendencija ypač pelninga Ispanijos sostinei Madridui: miesto lankytinos vietos pavertė jį geidžiama kryptimi tiek kino kūrėjams, tiek gerbėjams, norintiems savo akimis pamatyti ekrane matytas lokacijas.

Balandį Madrido savivaldybės turizmo politiką kuruojanti Almudena Maíllo del Valle pristatė „Madrido filmų biuro“ tyrimo rezultatus. Tyrimas parengtas kartu su Madrido autonominio universiteto L. R. Klein ekonominių prognozių instituto komanda ir parodė spartų sostinės kūrybinių industrijų augimą.

Tyrime „Filmų ir serialų filmavimų Madrido mieste apimtis ir ekonominis poveikis“ nurodoma, kad 2021–2024 m. laikotarpiu Madridas tapo 173 filmų ir dar 242 televizijos serialų filmavimo vieta.

Skaičiuojama, kad šie projektai gamybos etapais miestui sukūrė 1,54 mlrd. eurų ekonominį poveikį. Vidutiniškai per metus tai sudarė apie 385,5 mln. eurų.

Anot A. Maíllo del Valle, tyrimas atskleidžia, jog sektorius kuria darbo vietas ir pritraukia investicijas visame mieste. Ji taip pat pabrėžė, kad kino ir serialų industrija „lemtingai prisideda prie Madrido įvaizdžio tarptautinėje erdvėje kaip kūrybiškos krypties, taip pat skatina turizmą, susijusį su šiuo pasauliniu matomumu“.

Madridas kasmet išlieka paklausiu filmavimo miestu tiek Ispanijos, tiek tarptautinėms produkcijoms. 2025 m., siekdama skatinti vietos turizmą, Madrido regiono valdžia įsipareigojo skirti tris išmokas, kurių bendra suma – 1,5 mln. eurų, būsimam Woody Alleno filmui.

Projektas „Wasp“ (santrumpa nuo „Woody Allen Summer Project 2026“) turėtų būti užbaigtas iki 2027 m. gruodžio 31 d. Filmą planuojama filmuoti Madride ir jo apylinkėse, ekrane parodant atpažįstamas miesto vietas.

Madride taip pat filmuoti ir kiti žinomi kūriniai. Pavyzdžiui, filme „Inception“ viena scena nufilmuota Calle de Alcalá gatvėje. Ispanijos sostinėje darbavosi ir filmų „The Cold Light of Day“ bei „Terminator: Dark Fate“ komandos.

Kur „įžengti į sceną“: vietos, kurias verta pamatyti

Norintiems pasivaikščioti žvaigždžių pėdomis, miesto turizmo organizacijos ir „Madrido filmų biuras“ siūlo įvairius maršrutus po kino ir serialų filmavimo vietas.

Augant televizijos projektų srautui, savivaldybė yra parengusi dviejų dalių maršrutus „Madrid, TV serialų sostinė“. Pirmojoje dalyje pateikiamas žemėlapis su devyniais Madride filmuojamais ar nufilmuotais pavadinimais, tarp jų – populiarusis „Netflix“ serialas „La Casa de Papel“ („Money Heist“). Antroji dalis papildo sąrašą dar aštuoniais kritikų pripažintais kūriniais, tarp jų – „The Midas Touch“ ir „Small Coincidences“.

Dar vienas maršrutas – „Berlanga Madride“ – siūlomas anglų ir ispanų kalbomis ir skirtas vienam įtakingiausių Ispanijos režisierių Luisui García Berlangai. Gimęs Valencijoje, režisierius 1947 m. persikėlė į Madridą.

15 stotelių maršrutas prasideda jo šeimos namuose Chamberí rajone, kur jis dirbo prie klasikinių filmų „Welcome Mr. Marshall“, „Plácido“ ir „The Executioner“. Kelionė baigiasi Instituto Cervantes pastate, kur 2008 m. režisierius menų archyve paliko nepublikuotą scenarijų, turėjusį būti atverstas jo gimimo 100-ųjų metinių proga 2021 m.

Madridas su kinu susipažino dar 1896 m., kai Carrera de San Jerónimo gatvėje esančiame salone pirmą kartą buvo parodytas brolių Lumière’ų kinematografas – pačioje miesto širdyje.

Jau daugelį metų plaukimas per Tracy Arm fjordą pietryčių Aliaskoje buvo vienas ryškiausių kruizų maršrutų akcentų. Keliautojus viliojo dramatiški peizažai, siauras vandens kelias tarp laukinės gamtos ir aktyvūs ledynai, nuo kurių į ledinį vandenį nuolat atskyla ledo luitai.

Vis dėlto šį sezoną dalis didžiųjų kruizų operatorių nusprendė Tracy Arm maršruto atsisakyti ir jį aplenkti.

Sprendimą paskatino praėjusią vasarą įvykusi masinė nuošliauža: didelė ledyno dalis nugriuvo į fjordą ir sukėlė cunamį. Bangos tuomet šovė aukštai į priešingą kalno šlaitą. Po įvykio kilo abejonių dėl aplinkinių šlaitų stabilumo, o teritorija iki šiol laikoma potencialiai pavojinga.

Kruizų bendrovės, motyvuodamos keleivių saugumu ir tebesitęsiančia geologine rizika, koreguoja maršrutus, kol specialistai toliau vertina situaciją.

„Tracy Arm yra didinga princesė – ji yra fjordų karalienė“, – sakė kelionių agentas Nate’as Vallier.

Jo teigimu, kruizų ir turų organizatorių pasirinkta alternatyva – netoliese esantys Endicott Arm ir Dawes ledynas – „vis dar yra gražu, bet tai ne tas pats“.

Tracy Arm fjordas, esantis į pietryčius nuo Juneau, yra maždaug 50 kilometrų ilgio ir veda iki Sawyer ledyno. Šioje vietovėje galima pamatyti įvairios laukinės gyvūnijos, tarp jų – ruonius ir lokius.

2025 m. rugpjūčio 10 d. nuo aukšto šlaito virš Pietų Sawyer ledyno papėdės, netoli fjordo viršūnės, nuslinkusi nuošliauža sukėlė vandens pliūpsnį, kuris pakilo daugiau nei pusę kilometro į priešingą kalno sieną ir nusirito Tracy Arm link.

Pareigūnai nurodė, kad tuo metu fjorde nebuvo laivų, žuvusiųjų ar sužeistųjų neužfiksuota. Tačiau baidarininkai, stovyklavę saloje netoli vietos, kur susitinka Tracy Arm ir Endicott Arm, pasakojo, jog sraunus vanduo nuplovė didelę dalį jų įrangos.

Pietryčių Aliaska, kurią didžiąja dalimi dengia vidutinių platumų lietaus miškai, nuošliaužų reiškinius patiria ne pirmą kartą. Vis dėlto, kaip teigė valstijos klimato ir ledo keliamų pavojų programos vadovas Gabrielis Wolkenas, nors buvo žinoma, kad Tracy Arm regiono fjordų tinklas yra jautrus, būtent tas šlaitas iki pernai vasaros nebuvo įvardytas kaip aktyvus pavojus.

Mokslininkai siekia suprasti ne tik tai, kas nulėmė šlaito griūtį, bet ir kokios papildomos grėsmės gali slėptis fjorde.

JAV Geologijos tarnybos atstovas Stevenas Sobieszczykas pabrėžė, kad teritorija išlieka nestabili. Jo teigimu, stačių nuošliaužų zonos gali keistis dar daugelį metų po pirminio įvykio.

„Tikėtinas nuolatinis akmenų kritimas ir nedideli slinkimai nuo atviros nuošliaužos žaizdos. Jie gali paveikti vandenį ir potencialiai sukelti būsimą lokalų cunamį“, – elektroniniu laišku komentavo jis.

Į žurnalistų klausimus „Associated Press“ nurodė, kad tokios kruizų bendrovės kaip „Holland America“, „Carnival Cruise Line“ ir „Royal Caribbean“ Tracy Arm apsilankymą šį sezoną keičia į Endicott Arm. Vietoj Tracy Arm į Endicott Arm ir prie Dawes ledyno taip pat plaukia „MSC Cruises“, „Virgin Voyages“ bei regioninė turų įmonė „Allen Marine“. Bendrovė „Norwegian Cruise Line“ teigė neturinti reisų, kurių maršrutuose būtų Tracy Arm.

Endicott Arm daliai laivų ir anksčiau buvo įprasta stotelė, taip pat jis tapdavo alternatyva tais atvejais, kai Tracy Arm dėl sąlygų, pavyzdžiui, per didelio ledo kiekio, būdavo nesaugu.

N. Vallier, kuriam priklauso „Alaska Travel Desk“, sakė, kad keliautojams norėtųsi daugiau išankstinės informacijos apie maršrutų pakeitimus.

Pirmieji sezono laivai, išplaukę iš Seattle, balandžio 21 d. turėtų atvykti į Ketchikan, o į Juneau – kitą savaitę.

Daugeliui turistų ledyno pamatymas, ypač tokio, kuris aktyviai „lūžta“ ir į vandenį meta ledo luitus, yra viena svarbiausių kelionės svajonių. N. Vallier teigimu, būtent tai ir pavertė Tracy Arm tokia populiaria kryptimi. Nors Mendenhall ledynas Juneau yra viena pagrindinių miesto įžymybių, daugelis lankytojų jį stebi iš kitos ežero pusės, o kai kuriose pėsčiųjų apžvalgos vietose ledynas yra sumažėjęs arba apskritai pasitraukęs iš matymo lauko.

Kansas valstijos Wichita gyventoja Kimberly Lebeda pasakojo, kad praėjusiais metais su šeima įsigijo bilietus į Tracy Arm ekskursiją ir labai laukė šios išvykos. Ji teigė, jog renka informaciją apie vietoves, kurias aplanko, o būtent vaizdai ją ir įtikino pasirinkti šią kryptį.

Tačiau išvakarėse šeimai pranešta, kad dėl ledo Tracy Arm fjorde bus plaukiama į Endicott Arm. Lebeda pasakojo, kad ji, jos šeima ir kiti ekskursiją užsisakę keleiviai iš kruizinio laivo persėdo į mažesnį laivą su stikliniais langais, gausiomis sėdimomis vietomis ir užkandžiais. Kelionės metu jie matė ruonius ant ledo lyčių, krioklius ir, jos žodžiais, „ledo sieną“, nuo kurios atskyla luitai Dawes ledyno pašonėje.

„Tai buvo nuostabu pamatyti“, – sakė ji.

„Ar buvo verta? Taip, nes nežinau, ar kada nors dar turėsiu progą leistis į tokią kelionę. Tracy Arm nesu buvusi, todėl negaliu palyginti. Bet man – ar buvo verta ir ar buvo įspūdinga? Be jokios abejonės“, – kalbėjo Kimberly Lebeda.