Category: Laisvalaikis

  • Skandalingas vaizdo įrašas iš Vakarų Kranto: tiesa paaiškėjo – jis nufilmuotas dar 2024-aisiais

    Skandalingas vaizdo įrašas iš Vakarų Kranto: tiesa paaiškėjo – jis nufilmuotas dar 2024-aisiais

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, Izraelio kariai Vakarų Krante nuo pastato stogo stumia kūnus. Įrašas surinko milijonus peržiūrų ir dar labiau išpopuliarėjo po to, kai juo pasidalijo Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myung.

    Vėliau Lee Jae Myung pareiškė, kad sieks patikrinti vaizdo įrašo autentiškumą ir išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų. Tačiau netrukus jis patikslino, jog įrašas yra senas – nufilmuotas 2024 metų rugsėjį – ir pabrėžė tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi svarbą.

    Įrašas internete plinta iš kelių skirtingų kampų. Dalis įrašą platinančių vartotojų tvirtina, esą jame matyti nuo pastato stumiami vaikai, kai kuriose žinutėse skelbiama apie kankinimus ar neteisėtus nužudymus. Vis dėlto vaizdo įrašas nėra naujas, o jo platinimas dažnai vyksta be pirminio konteksto.

    Kas iš tikrųjų įvyko?

    Vaizdo įrašas nufilmuotas 2024 metų rugsėjį per Izraelio gynybos pajėgų (IDF) reidą Vakarų Krante. Tuo metu įvykio vietoje dirbę „Associated Press“ (AP) žurnalistai pranešė matę tai, kas užfiksuota kadruose: trys Izraelio kariai nuo stogo krašto nustumia tai, kas panašu į nejudantį kūną.

    Qabatiyos miestelio gyventojai AP teigė, kad kariuomenė paėmė keturis kūnus. Vieną iš žuvusiųjų artimasis įvardijo kaip Shadi Zakarneh.

    Tą patį mėnesį Izraelio kariuomenė paskelbė, kad IDF kartu su „Shin Bet“ – Izraelio vidaus saugumo ir kontržvalgybos agentūra – Qabatiyoje nukovė „teroristinės organizacijos vadą“ ir dar šešis asmenis, įvardytus kaip teroristai.

    „Euronews“ faktų tikrinimo komanda „The Cube“ nustatė tris socialiniuose tinkluose publikuotus vaizdo įrašus, kuriuose tas pats incidentas matomas iš skirtingų kampų. Pasak komandos, įrašus galima geografiškai priskirti šiaurinei Qabatiyos daliai, netoli pradinės mokyklos. Juose, kaip teigiama, matyti IDF kariai, nuo pastato stogo numetantys mažiausiai tris kūnus.

    Šis incidentas sukėlė pasipiktinimą Palestinos žmogaus teisių organizacijose ir kai kurių valstybių institucijose. Tuo metu JAV Pentagono atstovas John Kirby vaizdo medžiagą pavadino „itin trikdančia“ ir nurodė, kad Vašingtonas siekė iš Izraelio gauti paaiškinimą.

    Pagal Ženevos konvencijas kariaujančios šalys privalo su žuvusiaisiais elgtis oriai, užtikrinti, kad jų kūnai nebūtų išniekinami, o dažnu atveju – grąžinami artimiesiems.

    Reaguodama į kilusį rezonansą, IDF pareiškė, kad incidentas yra „rimtas“ ir „neatitinka IDF vertybių bei lūkesčių, keliamų IDF kariams“.

    „Per kovos su terorizmu operaciją Qabatiyoje IDF pajėgos apsupo pastatą, kuriame buvo ieškomas teroristas. Per apsikeitimą ugnimi buvo nukauti keturi ginkluoti teroristai“, – tuo metu teigta IDF pranešime. Kartu paskelbta, kad incidentas bus ištirtas.

    Ką parodė tyrimas?

    Nors Lee Jae Myung vėliau atsitraukė nuo pirminės žinutės ir pripažino, kad įrašas senas, Izraelio užsienio reikalų ministerija jo pasidalijimą įrašu pavadino „nepriimtinu“.

    IDF, nepaskelbusi tyrimo rezultatų viešai, patvirtino, kad po reido Qabatiyoje kūnai buvo nuleisti nuo stogo. IDF atstovas „The Cube“ nurodė, kad tai buvo padaryta per „neįprastą incidentą“ tapatybės nustatymo tikslais, esą dėl rizikos kariams.

    Taip pat teigta, kad atvejis buvo peržiūrėtas, jis neatitiko IDF vertybių, o po incidento padarytos išvados: būtinos alternatyvios procedūros ir aukštesnio lygmens leidimas tokiems veiksmams. Plačiau komentuoti atsisakyta.

  • „Allbirds“ meta batus ir neria į DI: akcijos šovė daugiau kaip 430 proc.

    „Allbirds“ meta batus ir neria į DI: akcijos šovė daugiau kaip 430 proc.

    Tvarių batų gamintoja „Allbirds“ pranešė nutraukianti vartotojams skirtų produktų veiklą ir iš esmės keičianti strateginę kryptį – bendrovė siekia tapti dirbtinio intelekto (DI) skaičiavimo infrastruktūros paslaugų teikėja.

    Trečiadienį, prasidėjus prekybai Niujorke, bendrovės akcijos pabrango daugiau kaip 430 proc.

    Šis žingsnis grindžiamas siekiu pasinaudoti itin išaugusia specializuotų skaičiavimo resursų paklausa: įmonė planuoja kapitalą nukreipti nuo ankstesnės veiklos į DI sektorių, kuriame mato didesnes augimo galimybes.

    „Allbirds“ jau pasirašė galutinį susitarimą parduoti savo prekės ženklą ir visą avalynės verslą bei su juo susijusį turtą bendrovei „American Exchange Group“. Pirkėjas teigia ketinantis tęsti „Allbirds“ veiklą kaip avalynės prekės ženklą ir toliau tiekti produkciją klientams.

    Sandorį dar turi patvirtinti akcininkai. Jei sprendimas bus priimtas, numatoma, kad jis bus užbaigtas 2026 m. antrąjį ketvirtį.

    Užbaigus sandorį, „Allbirds“ ketina išmokėti specialiuosius dividendus teisę turintiems akcininkams. Tai, bendrovės teigimu, leistų atskirti avalynės veiklą nuo biržoje kotiruojamo juridinio vieneto ir sudarytų sąlygas pastarajam be ankstesnės veiklos naštos įgyvendinti naują strategiją.

    „NewBird AI“ taikosi į DI skaičiavimo infrastruktūrą

    Finansuodama perėjimą prie naujo modelio, „Allbirds“ sudarė galutinį susitarimą dėl 42,4 mln. eurų konvertuojamojo finansavimo su instituciniu investuotoju.

    Sandoryje tarpininkauja investicijų bankas „Chardan“. Finansavimą planuojama užbaigti 2026 m. antrąjį ketvirtį, tačiau tam taip pat reikės akcininkų pritarimo specialiajame susirinkime, kuris numatomas gegužės 18 d.

    Gautos lėšos pirmiausia būtų panaudotos didelio našumo vaizdo plokščių (GPU) įsigijimui. Pasak pranešimo, šis turtas sudarys pagrindą teikti klientams dedikuotą DI skaičiavimo galią pagal ilgalaikes nuomos sutartis.

    Kartu su strateginiu posūkiu bendrovė planuoja pakeisti pavadinimą į „NewBird AI“. Atnaujintas verslas ketina tapti integruotu GPU kaip paslaugos (GPU-as-a-Service) ir DI sprendimams pritaikyto debesijos (AI-native cloud) paslaugų teikėju.

    Planuose – plėsti vadinamąją neodebesijos platformą didinant skaičiavimo pasiūlą, stiprinant partnerystes su klientais ir organizacijomis bei vertinant strategines susijungimų ir įsigijimų galimybes.

    Bendrovė pažymi, kad DI skaičiavimo paklausa šiuo metu yra struktūriškai itin didelė – ją skatina augančios pasaulinės įmonių išlaidos DI paslaugoms ir investicijos į duomenų centrus.

    Tuo pat metu ilgėja pažangios įrangos įsigijimo terminai, Šiaurės Amerikoje duomenų centrų laisvų pajėgumų rodikliai pasiekė istorines žemumas, o turimi skaičiavimo pajėgumai iki 2026 m. vidurio, bendrovės teigimu, jau yra iš anksto rezervuoti.

    Dėl tokių sąlygų įmonėms, kūrėjams ir mokslo organizacijoms esą vis sunkiau užsitikrinti resursus, reikalingus DI modeliams mokyti ir vykdyti dideliu mastu.

    Vis dėlto tokio pobūdžio posūkiai kelia ir klausimų – rinkoje vis dažniau diskutuojama apie pernelyg didelės spekuliacijos riziką ir galimą DI investicijų burbulo formavimąsi atskirose segmentuose.

  • Trumpas viešai trenkė Meloni: po kritikos popiežiui griūva artimiausia JAV ir Italijos ašis

    Trumpas viešai trenkė Meloni: po kritikos popiežiui griūva artimiausia JAV ir Italijos ašis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai sukritikavo Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni, pavadino ją „nepriimtina“ ir pareiškė, kad ji stokoja „drąsos“ paremti JAV intervenciją Irane. Įtampa tarp dviejų lyderių kilo po to, kai Meloni pasmerkė Trumpo pasisakymus apie popiežių Leoną XIV.

    Iki šio konflikto Trumpą ir Meloni siejo itin artimi santykiai, kuriuos lydėjo šilti pareiškimai ir demonstratyvus abipusis palankumas. Trumpas anksčiau Meloni vadino „viena tikrųjų pasaulio lyderių“, gyrė ją kaip „pilną energijos“ ir „fantastišką“, o Meloni tvirtino galinti su juo kalbėtis atvirai net ir nesutariant.

    Situacija pasikeitė, kai Trumpas sukritikavo popiežių Leoną XIV dėl jo anti karo pozicijos Irano atžvilgiu. Italijoje popiežiaus kritika daugeliui laikoma tabu, todėl Trumpo žodžiai sukėlė ypač aštrią reakciją.

    „Maniau, kad ji turi drąsos, bet klydau“, – antradienį Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė D. Trumpas.

    Trumpas teigė, kad popiežius „dirba ne itin gerai“, esą yra „silpnas nusikalstamumo klausimais“, ragino jį „nustoti pataikauti radikaliajai kairei“ ir pareiškė: „Mums nepatinka popiežius, sakantis, kad turėti branduolinį ginklą – gerai.“

    Popiežius Leonas XIV nuo pat pirmųjų JAV veiksmų Irane dienų viešai kritikavo intervenciją. Savaitgalį jis pareiškė, kad konfliktą kursto „visagalybės iliuzija“.

    Pirmadienį G. Meloni Trumpo kritiką popiežiui pavadino „nepriimtina“.

    „Popiežius yra Katalikų Bažnyčios vadovas, ir yra teisinga bei normalu, kad jis ragina taiką ir smerkia visas karo formas“, – sakė G. Meloni.

    Ji taip pat pridūrė nenorinti gyventi visuomenėje, kurioje „religiniai lyderiai daro tai, ką jiems liepia politikai“.

    Trumpas atkirto, kad Meloni esą yra „nepriimtina“, nes jai „netrukdo“ galimybė, jog Iranas turėtų branduolinį ginklą. Jis tikino, kad Iranas, gavęs tokią galimybę, galėtų „per dvi minutes susprogdinti Italiją“.

    Įtampos foną dar labiau paaštrino keli Romos sprendimai. Kovo pabaigoje Italija, kaip teigiama, atsisakė JAV kariuomenės prašymo leisti orlaiviams leistis Sigonelos jūrų aviacijos bazėje Sicilijoje. Italija tokiu būdu prisidėjo prie valstybių, tarp jų Ispanijos ir Prancūzijos, kurios atsisakė leisti Vašingtonui skristi virš jų teritorijos prieš tęsiant skrydžius į Artimuosius Rytus.

    Dar vienu žingsniu, galinčiu supykdyti Baltuosius rūmus, G. Meloni antradienį paskelbė, kad Italija sustabdė automatinį gynybos susitarimo su Izraeliu pratęsimą. Šis susitarimas buvo susijęs su karinės įrangos mainais ir technologijų tyrimais.

    Kaip kūrėsi artima Trumpo ir Meloni ašis

    2024 m. gruodis: pirmasis susitikimas Paryžiuje

    Pirmasis reikšmingesnis Trumpo ir Meloni susitikimas įvyko 2024 m. pabaigoje Paryžiuje, atidarant atnaujintą Dievo Motinos katedrą. Nors pokalbis buvo trumpas ir vyko daugiašaliame formate, jis paliko įspūdį Trumpui, kuris Meloni apibūdino kaip „tikrą energijos užtaisą“. Pasak susitikime buvusių šaltinių, Trumpas tuomet gyrė ją kaip „pilną energijos“ ir „fantastišką“.

    2025 m. sausis: „Mar-a-Lago“ ir Cecilia Sala byla

    Italų žurnalistės Cecilia Sala pagrobimo Irane fone Meloni nuvyko į Floridą ir susitiko su Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“. Vizitas buvo trumpas ir, kaip skelbta, iš anksto viešai neskelbtas, todėl buvo suprastas kaip stiprus politinis gestas įtemptu laikotarpiu. Teigiama, kad Trumpas buvo sužavėtas ir Meloni pavadino lydere, kuri „išties sudrebino Europą“.

    „Tai labai jaudina“, – „Mar-a-Lago“ susirinkusiems sakė D. Trumpas. „Esu čia su fantastiška moterimi, Italijos ministre pirmininke.“

    2025 m. sausis: viena iš nedaugelio europiečių inauguracijoje

    Meloni buvo viena iš nedaugelio Europos lyderių, pakviestų į Trumpo inauguraciją Vašingtone. Netrukus Davose Trumpas užsiminė apie galimą artimą ryšį: „Man ji labai patinka, pažiūrėsime, kas bus.“ Tuo pat metu jis bendrai išlaikė griežtą toną Europos Sąjungos atžvilgiu, kaltindamas bloką prastai besielgiant su JAV prekybos įtampų kontekste.

    2025 m. balandis: vizitas Baltuosiuose rūmuose

    Oficialus Meloni vizitas Baltuosiuose rūmuose kai kam tapo santykių piku. Po susitikimo Trumpas socialiniuose tinkluose rašė, kad ji myli savo šalį ir paliko „fantastišką įspūdį“. Derybose Meloni pakvietė Trumpą atvykti į Italiją ir siūlė platesnį formatą su Europos lyderiais, siekiant stiprinti tiesioginį politinį kanalą tarp Vašingtono ir Briuselio.

    2025 m. birželis: pokalbiai G7 viršūnių susitikime

    G7 susitikime Kanadoje Trumpas ir Meloni, anot diplomatinių šaltinių, ilgam ir atvirai kalbėjosi nuošaliai, ant suolelio. Teigta, kad tai padėjo suderinti nuomonių skirtumus rengiant deklaraciją dėl tuometinio 12 dienų Izraelio ir Irano konflikto, kuriame dalyvavo ir JAV pajėgos. Vėliau NATO viršūnių susitikime jie vėl sėdėjo greta ir neformaliai aptarė saugumo klausimus.

    2025 m. rugpjūtis: susitikimas su V. Zelenskiu

    Meloni dalyvavo Trumpo Baltuosiuose rūmuose sušauktame tarptautiniame susitikime, kuriame buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Diskusijų tikslas – Vakarų paramos Kyjivui ateitis. Trumpas tą dieną vadino „didele“ ir Meloni vėl gyrė kaip „puikią lyderę“ bei „įkvėpimą“, prognozuodamas, kad ji poste išliks ilgai.

    2026 m. pradžia: nuo Nobelio užuominų iki pirmųjų įtampų

    2026 m. pradžioje Meloni po susitikimo su Vokietija pareiškė besitikinti, kad Trumpas galėtų būti siūlomas Nobelio taikos premijai už pastangas stabdant karą Ukrainoje. Vis dėlto premija atiteko Venesuelos opozicijos politikei Maríai Corinai Machado. Šis sprendimas, kaip skelbta, nepatiko Trumpui, kuris Norvegijos premjerui Jonui Gahrui Støre išsiuntė žinutę, kad po tokio sprendimo jis nebejaučia pareigos „mąstyti vien tik apie taiką“.

    2026 m. kovas: Hormūzo sąsiauris ir pirmasis rimtas nesutarimas

    Iranui uždarius Hormūzo sąsiaurį, kilo pirmas didesnis praktinis konfliktas tarp Vašingtono ir Romos. Trumpas vis garsiau ragino sąjungininkus telkti jūrų pajėgas sąsiauriui atverti, tačiau dalis valstybių, tarp jų ir Italija, atsisakė įsitraukti.

    Trumpas tuo metu smarkiai kritikavo europiečių poziciją, NATO pavadino „popieriniu tigru“ ir viešai svarstė galimybę, kad JAV galėtų pasitraukti iš Aljanso.

    2026 m. balandis: viešas konfliktas

    Būtent balandį įtampa tapo atvira. Romoje kai kurie Vašingtono pareiškimai buvo suprasti kaip tiesioginė kritika Italijos vyriausybės pozicijai, o diplomatiniai šaltiniai kalbėjo apie pasikeitusį, formalesnį komunikacijos toną.

    Italijos atsakas buvo griežtas: šalis esą išlieka įsipareigojusi tarptautiniam saugumui, tačiau sprendimai priimami NATO ir daugiašaliame rėmuose.

    Kol kas neaišku, ar po Trumpo išpuolių prieš popiežių ir viešų kaltinimų Meloni šie santykiai dar gali būti atkurti, ar vienas artimiausių transatlantinių politinių ryšių bus galutinai sužlugdytas.

  • Weinsteinas vėl stoja prieš teismą Niujorke: prisiekusieji spręs iš naujo

    Weinsteinas vėl stoja prieš teismą Niujorke: prisiekusieji spręs iš naujo

    Niujorke antradienį prasidėjo nuopuolį patyrusio kino prodiuserio Harvey Weinsteino pakartotinis teismo procesas dėl išžaginimo kaltinimų. Nors šioje byloje prisiekusieji spręs iš naujo, nepriklausomai nuo nuosprendžio jis ir toliau liks įkalintas dėl kitų nusikaltimų.

    H. Weinsteinas kaltinamas trečiojo laipsnio išžaginimu – teigiama, kad jis seksualiai išnaudojo Jessicą Mann, vaidinusią 2015 metų romantinėje komedijoje This Isn’t Funny.

    Praėjusių metų birželį teisėjas paskelbė procesą negaliojančiu, kai prisiekusiųjų vadas atsisakė grįžti į pasitarimų kambarį dėl konflikto tarp prisiekusiųjų.

    Dabar byla dėl šio kaltinimo vėl nagrinėjama Manhatane. Prisiekusiųjų atranka prasidėjo antradienį po kelių teisėjo Curtiso Farberio sprendimų. Jis nurodė, kad gynyba esą bandė vilkinti procesą.

    Tikimasi, kad 12 prisiekusiųjų atranka gali užtrukti kelias dienas.

    H. Weinsteino atstovas Juda Engelmayeris prieš posėdį naujienų agentūrai AFP sakė: „Jis kupinas vilties ir tikisi sąžiningo proceso, kuriame faktai jį išteisins.“

    74 metų H. Weinsteinas, dėl prastos sveikatos judantis neįgaliojo vežimėliu, jau atlieka 16 metų laisvės atėmimo bausmę Kalifornijoje – ten jis nuteistas už Europos aktorės išžaginimą, įvykusį prieš daugiau nei dešimtmetį. Šį nuosprendį jis skundžia, o bylos nagrinėjimas numatytas balandžio 23 dieną.

    „Oskaro“ laureatas nuo 2017 metų susidūrė su virtine teisminių procesų, kai viešumon iškilę kaltinimai seksualiniu smurtu tapo vienu iš impulsų „MeToo“ judėjimui.

    Per birželio procesą prisiekusieji H. Weinsteiną pripažino kaltu dėl seksualinio užpuolimo prieš kino prodiuserę Miriam Haley. Šį nuosprendį jis taip pat skundžia. Tuo metu dėl kaltinimų seksualiniu smurtu prieš Lenkijoje gimusią aktorę Kają Sokolą jis buvo išteisintas.

    Teisėjas C. Farberis pažymėjo, kad H. Weinsteinas negalės būti apklausiamas dėl tų nuosprendžių, kurie šiuo metu yra apskundžiami.

    M. Haley liudijo ir per 2020 metų bylą, kai H. Weinsteinas buvo nuteistas 23 metams kalėjimo. Vis dėlto 2024 metais apeliacinis teismas šį nuosprendį panaikino, nustatęs pažeidimų, susijusių su liudytojų pateikimo tvarka.

    „Grasino ir tyčiojosi“

    H. Weinsteinas pasisamdė naują advokatų komandą, tarp jų – Jacobą Kaplaną ir Marcą Agnifilo, atstovaujantį ir kitiems žinomiems asmenims, įskaitant reperį Seaną „Diddy“ Combsą.

    Prodiuseris teigė, kad jam kyla grėsmė Rikers Island kalėjimo komplekse Bronkse, kur jis laikomas, todėl didžiąją laiko dalį praleidžia izoliacijoje.

    „Man nuolat grasinama ir iš manęs tyčiojamasi. Ten ilgai neišgyvenčiau“, – metų pradžioje leidiniui „The Hollywood Reporter“ sakė H. Weinsteinas.

    Jis taip pat tvirtino, kad kalėjime buvo smarkiai suduota į veidą, kai laukė galimybės paskambinti telefonu.

    „Nukritau ant grindų, visur buvo kraujo. Buvau labai smarkiai sužeistas“, – pasakojo jis.

    Papildomi šaltiniai: AFP.

  • Orbanas traukiasi be atsisveikinimo: praleis ES lyderių susitikimą, užkulisiuose – įtampa

    Orbanas traukiasi be atsisveikinimo: praleis ES lyderių susitikimą, užkulisiuose – įtampa

    Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kitą savaitę nedalyvaus neformaliame Europos Sąjungos lyderių susitikime, teigia keli ES pareigūnai.

    Praėjusią savaitę V. Orbanas rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Vis dėlto, kaip nurodoma, jis turėtų likti pareigose iki tol, kol gegužę jas perims jo varžovas Péteris Magyaras, užtikrintai laimėjęs parlamento rinkimus.

    Su pasirengimu susiję pareigūnai „Euronews“ teigė, kad V. Orbano dalyvavimo susitikime nebesitikima. Šis susitikimas įprastai tampa proga simboliškai atsisveikinti su kadenciją baigiančiais lyderiais – įteikiami atminimo ženklai ir rengiama nedidelė ceremonija.

    Iki pralaimėjimo rinkimuose V. Orbanas buvo ilgiausiai Europos Vadovų Taryboje dirbęs narys. Jis dalyvavo daugelyje susitikimų nuo tada, kai 2018 m. pradėjo eiti pareigas.

    Paskutinis posėdis, kuriame jis dalyvavo, buvo praėjusį mėnesį vykusi Europos Vadovų Taryba. Joje Tarybos pirmininkas António Costa aštriai sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką dėl veto Europos Sąjungos 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai.

    „Niekas negali šantažuoti Europos Vadovų Tarybos“, – tuomet pareiškė A. Costa.

    Žinia papildoma, netrukus pateiksime daugiau informacijos.