Category: Laisvalaikis

Tarptautinis Atlantos Hartsfield-Jacksono oro uostas ir toliau išlaiko judriausio pasaulio oro uosto vardą – 2025 metais per jį keliavo daugiau kaip 106 mln. keleivių.

Pagal keleivių srautus antrą vietą užėmė Dubajaus tarptautinis oro uostas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Trečias liko Tokijo Hanedos oro uostas, ketvirtas – Dalaso–Fort Verto tarptautinis oro uostas Teksase, o penktas – Šanchajaus Pudongo tarptautinis oro uostas.

Reitingą sudarė „Airports Council International (ACI) World“. Skaičiuojami visi įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, o tranzitu vykstantys keleiviai į statistiką įtraukiami tik vieną kartą.

Nors Atlantos oro uostas išsaugojo pirmąją poziciją, keleivių srautas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo 1,6 proc., o lyginant su 2019-aisiais – 3,8 proc.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono oro uostai vis dar atsigauna po COVID-19 pandemijos poveikio. Tokijo Hanedos oro uostas, lyginant su 2024 metais, pakilo viena vieta, o lyginant su 2019-aisiais – dviem. Šanchajaus Pudongo oro uostas šoktelėjo iš 10-os į 5-ą vietą ir pagerino 2019 metų rezultatą (tuomet buvo 8-as). Guangdžou Baiyuno oro uostas nuo 57-os vietos 2022 metais pakilo iki 9-os 2025-aisiais.

„Sveikiname judriausius pasaulio oro uostus, kurie sugeba valdyti augančią oro kelionių paklausą didėjant operaciniam sudėtingumui“, – sakė „ACI World“ generalinis direktorius Justin Erbacci.

„Šie mazgai užtikrina žmonių ir prekių judėjimą, palaiko pasaulinę prekybą, turizmą ir ekonominį augimą savo bendruomenėse bei regionuose.

„Kad būtų spėjama su augančia paklausa, vyriausybės turi teikti prioritetą nuoseklioms investicijoms į oro uostus ir platesnę aviacijos ekosistemą.“

Judriausi Europos oro uostai 2025 metais

Į pasaulio 10 judriausių oro uostų sąrašą pagal bendrą keleivių srautą 2025 metais pateko tik du Europos oro uostai.

Londono Hitrou oro uostas, 2025 metais aptarnavęs 84 482 126 keleivius, užėmė 7-ą vietą (2024 metais buvo 5-as).

Stambulo oro uostas Turkijoje rikiavosi iškart už jo – 84 437 710 keleivių. Reitinge jis nukrito iš 7-os į 8-ą vietą, tačiau, palyginti su 2019 metais, pasiekė itin didelį šuolį: tuomet pasaulyje buvo 28-as.

10 judriausių oro uostų 2025 metais (pagal bendrą keleivių skaičių)

1. Atlantos Hartsfield-Jacksono tarptautinis oro uostas, Džordžija, JAV
2. Dubajaus tarptautinis oro uostas, Jungtiniai Arabų Emyratai
3. Tokijo Hanedos oro uostas, Japonija
4. Dalaso–Fort Verto tarptautinis oro uostas, Teksasas, JAV
5. Šanchajaus Pudongo tarptautinis oro uostas, Kinija
6. O’Hare tarptautinis oro uostas, Čikaga, JAV
7. Londono Hitrou oro uostas, Jungtinė Karalystė
8. Stambulo oro uostas, Turkija
9. Guangdžou Baiyuno tarptautinis oro uostas, Kinija
10. Denverio tarptautinis oro uostas, Koloradas, JAV

Tarptautinės kelionės toliau auga

Iš viso tarptautinių keleivių srautas 2025 metais pasiekė 4 mlrd. – tai 5,9 proc. daugiau nei 2024-aisiais ir 8,3 proc. daugiau nei 2019 metais.

Nors Atlantos oro uostas buvo judriausias apskritai, tarptautinių keleivių segmente pirmavo Dubajus: 95 192 160 keleivių atvyko arba išvyko tarptautiniais reisais. Kadangi Jungtiniai Arabų Emyratai yra nedidelė valstybė, vidaus skrydžiai šalyje nevykdomi.

Antrą vietą pagal tarptautinių keleivių skaičių užėmė Londono Hitrou oro uostas – 79 874 784 keleiviai. Tai reiškia, kad per metus maždaug 4,6 mln. keleivių čia keliavo vidaus maršrutais.

Trečias liko Inčono tarptautinis oro uostas Pietų Korėjoje (pagrindinis, aptarnaujantis Seulą), ketvirtas – Singapūro Čangio oro uostas.

Penktą vietą užėmė Amsterdamo Schipholio oro uostas – 68 767 548 tarptautiniai keleiviai.

Į tarptautinių keleivių dešimtuką iš Europos taip pat pateko Stambulo oro uostas (6-a vieta), Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas (7-a) ir Frankfurto oro uostas (9-a).

10 judriausių oro uostų 2025 metais (pagal tarptautinių keleivių skaičių)

1. Dubajaus tarptautinis oro uostas, Jungtiniai Arabų Emyratai
2. Londono Hitrou oro uostas, Jungtinė Karalystė
3. Inčono tarptautinis oro uostas, Pietų Korėja
4. Čangio oro uostas, Singapūras
5. Amsterdamo Schipholio oro uostas, Nyderlandai
6. Stambulo oro uostas, Turkija
7. Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas, Prancūzija
8. Honkongo tarptautinis oro uostas
9. Frankfurto oro uostas, Vokietija
10. Hamado tarptautinis oro uostas, Kataras

Pasak „ACI World“, reaktyvinių degalų kainos per metus sumažėjo 13 proc., o infliacija slopo. Tai sustiprino perkamąją galią ir prisidėjo prie stabilios keleivių paklausos.

Pastaruoju metu, pasaulyje daugėjant nerimo, vis daugiau keliautojų renkasi turizmą, kuriame svarbiausia – gera savijauta, gamta ir, svarbiausia, tyla.

Jei ieškote būtent to, o kartu norite pasimėgauti įspūdingais Škotijos Aukštumų vaizdais, verta atkreipti dėmesį į naują poilsio vietą, kuri duris atvers 2026 metų birželį.

„Kilchoan Estate by Dunton“ įsikūręs Knoydart pusiasalyje, tarp Loch Nevis ir Loch Hourn ežerų. Tai viena atokiausių Jungtinės Karalystės žemyninės dalies vietovių: čia galima atvykti tik pėsčiomis – 27 kilometrų žygiu iš Glenfinnan – arba 30 minučių trukmės keltu iš Mallaig.

Šis objektas taps pirmuoju „Dunton“ prekės ženklo projektu Europoje. Prekės ženklas garsėja dizainu išsiskiriančiais poilsio projektais atokiose vietovėse. Tarp kitų jų valdomų vietų – „Dunton Hot Springs“ ir Telluride slidinėjimo kurorto „Lumière by Dunton“ Kolorade.

„Kilchoan Estate“ yra labai asmeniška „Dunton“ vizija – paremta atsakomybe, autentiškumu ir gilia pagarba vietai“, – sakė „Dunton“ vykdomasis viceprezidentas Edoardo Rossi.

„Tai ne vien tik atidarymas, bet ir istorinį Aukštumų kraštovaizdį gaivinantis projektas, kuriame svečiai galės patirti išskirtinį atokumo jausmą, kartu neprarasdami šilumos, svetingumo ir kulinarinės kokybės, apibrėžiančios mūsų prekės ženklą“, – pridūrė jis.

Ko tikėtis „Kilchoan Estate by Dunton“

Atidarymo metu svečiams bus pasiūlyti penki privatūs akmens ir medžio kotedžai su 2–5 miegamaisiais. Dar du kotedžus planuojama atverti 2027 metų pradžioje.

Pastatus atnaujino Londone įsikūrusi studija „Waldo Works“. Rekonstrukcijai pasirinktos natūralios medžiagos – akmuo, pušis ir skalūnas – kad statiniai darniai įsilietų į aplinką.

Interjeruose daug dėmesio skiriama škotų dizaineriams: čia galima rasti Angus Ross stalus ir Adam Ross šviestuvus. Taip pat naudojami britų ir airių gamintojų tekstilės gaminiai, tarp jų – „Bute“, „Mourne Textiles“ ir „Isle Mill“.

Virtuvėje akcentuojamas sezoniškumas ir vietiniai produktai, o valgiai bus patiekiami pagrindiniame namelyje „Long House“.

13 tūkst. akrų teritorijoje veiklos netrūks: nuo kalnų žygių ir maudynių laukinėje gamtoje iki žvejybos bei plaukiojimo baidarėmis. Bus siūlomi ir vedami pasivaikščiojimai gamtoje, kurių metu galima pamatyti tauriuosius elnius, auksinius erelius ir jūrinę gyvūniją. Taip pat bus galima užsisakyti pakrančių išvykas laivu.

Po dienos lauke svečiai galės atsipalaiduoti SPA erdvėje – joje įrengta sauna ir jogos studija.

Be to, Knoydart laikomas puikia vieta žvaigždžių stebėjimui, nes čia beveik nėra šviesos taršos.

Kainos prasideda nuo 1 260 eurų už naktį dviem svečiams. Į kainą įskaičiuoti visi valgiai, vynas ir stiprieji gėrimai, taip pat pervežimai keltu.

Populiarus „Netflix“ serialas „Emily in Paris“ pasiekė šeštąjį sezoną. Nors istorija prasidėjo Prancūzijos sostinėje, amerikietės rinkodaros specialistės nuotykiai vėliau persikėlė ir į kitas Europos vietas – Saint Tropez, Megève, Romą bei Veneciją.

Penktasis sezonas baigėsi taip, kad Emily mylimasis, šefas Gabrielis, atsiuntė jai atviruką su kvietimu atvykti į Graikiją. Ten jis, kaip užsimenama siužete, gamino maistą milijardieriui privačioje jachtoje.

Prodiuseriai patvirtino, kad tęsinyje veiksmas iš tiesų persikels į Graikiją, o filmavimai vyks ir Monake. Kuriose konkrečiose Graikijos vietose galėtų skleistis naujieji Emily nuotykiai, kol kas neatskleidžiama, tačiau jau dabar svarstoma apie kelis ryškius variantus.

Mikono ar Santorino?

Dvi ryškiausios Egėjo jūros salos – Mikonas ir Santorinas – atrodo kaip itin tikėtinos vietos šeštojo sezono filmavimams.

Mikonas garsėja legendiniais paplūdimio klubais. Ant vandens kranto įsikūręs „Scorpios“ traukia bohemiško prašmatnumo gerbėjus, vilioja basų kojų prabanga ir saulėlydžio ritualais, kurie kai kam primena beveik dvasinę patirtį.

„Jackie O’“ laikomas vienu žinomiausių LGBTQ+ traukos taškų – čia vyksta stilingi drag pasirodymai ir baseino vakarėliai. Tuo metu „Nammos“ siejamas su aukšta energija: šampano fontanais, šokiais ant stalų ir triukšmingais vakarėliais, kuriuos pats klubas vadina „sprogstančiais“.

Bet kuri iš šių vietų galėtų tapti fonu Emily vasaros romanui ar netikėtam jos geriausios draugės, dainininkės Mindy, pasirodymui.

Kita vertus, Santorinas – priešingas scenarijus: ramūs kalderos vaizdai, įspūdingi saulėlydžiai ir lėtesnis Viduržemio jūros ritmas galėtų atspindėti Emily ir Gabrielio santykių brandą.

Jei siužetas pasuks į gastronomiją, Michelin žvaigždę turintis šefas galėtų nusivesti Emily į aukšto lygio vakarienes, pavyzdžiui, restorane „Selene“, kuris interpretuoja salos virtuvę pasitelkdamas retus produktus iš vulkaninio kraštovaizdžio. Dar vienas prabangus variantas – „Canaves Epitome“ kurortas, kur veikia gurmaniškas „Elements“ restoranas.

Abi salos 2026 metais turėtų sulaukti ir naujų viešbučių. Mikone planuojama atidaryti „Four Seasons Resort Mykonos“, iš kurio atsivers vaizdas į Kalo Livadi įlanką – žadami begalybės baseinai, SPA ir tiesioginis priėjimas prie paplūdimio. Tuo metu Santorine kuriamas „Sandblu Santorini“ akcentuoja visišką ramybę: Egėjo jūros panoramas, erdvių perėjimus tarp vidaus ir lauko bei jogos sodą.

Ramesnis pasirinkimas – Parosas

Vis dėlto kūrėjai gali rinktis ir mažiau triukšmingą kryptį. Parosas dažnai apibūdinamas kaip rafinuota, bet kartu atsipalaidavusi sala, kur Emily ir Gabrielis galėtų vaikščioti uolėtomis pakrantėmis, atrasti „neatrastas“ tavernas ir svajoti apie vestuves jaukiose, baltai tinkuotose koplytėlėse.

Emily, tikėtina, nepraleistų progos išbandyti ir vandens sporto. Parosas tam ypač tinkamas – pavyzdžiui, burlenčių entuziastai vertina New Golden Beach. Vis dėlto serialo gerbėjai puikiai žino, kad naujos sporto šakos Emily ne visuomet sekasi lengvai.

Šią vasarą Parose taip pat planuojama atidaryti du naujus prabangius kurortus. „Hyatt“ tinklui priklausantis „Parian Chronicle“ žada žemės spalvų interjerą, natūralias medžiagas, kambarius su privačiais baseinais ir terasomis.

Dar viena naujiena – „Luura Cliff“, įsikursiantis virš Agia Irini įlankos vakarinėje salos pakrantėje. Kaip sufleruoja pavadinimas, kurortas bus įrengtas ant skardžio, o jo išskirtinumas – minimalistinis, skulptūriškas dizainas. Šis tik suaugusiesiems skirtas poilsio kompleksas ketina siūlyti sveikatinimo procedūras ir jogos užsiėmimus su vaizdu į jūrą.

Oro bendrovė „Air New Zealand“ jau seniai laikoma tolimųjų skrydžių inovatore: dar 2011 metais ji pristatė „Skycouch“ – ekonominės klasės sėdynių eilę, kurią galima paversti savotiška lova.

Dabar bendrovė žengia dar toliau ir pradeda diegti seniai lauktą „Skynest“ sprendimą – šešias dviaukščių lovų tipo miego kapsules, kurias galės užsisakyti ekonominės ir pagerintos ekonominės klasės keleiviai.

Apie „Skynest“ pirmą kartą pranešta 2020 metais. Šių metų lapkritį jis turėtų atsirasti dalyje itin ilgų skrydžių maršrutu tarp Niujorko ir Oklandо.

Rezervacijos startuos gegužės 18 dieną. Keturių valandų miego sesijos kaina – nuo 248 eurų.

Miego kapsulės įrengtos bendrovės „Boeing 787-9 V5“ lėktuvuose. Kadangi vieno skrydžio metu planuojamos tik dvi sesijos, o lėktuve yra 52 vietos pagerintoje ekonominėje klasėje ir dar 120 vietų ekonominėje klasėje, norintys išbandyti naujovę greičiausiai turės paskubėti.

„Air New Zealand“ teigia, kad sesijos „suderintos su natūraliais miego ciklais, kad keleiviai spėtų įsitaisyti, užmigti ir ramiai pabusti“. Skrydis trunka apie 17 valandų, todėl ateityje svarstoma galimybė pridėti daugiau sesijų.

„Tokiai atokiai šaliai kaip Naujoji Zelandija kelionė yra ne mažiau svarbi nei tikslas“, – sako „Air New Zealand“ vadovas Nikhil Ravishankar.

„Turizmas yra 23 mlrd. eurų vertės industrija, tačiau augimas priklauso nuo keliautojų noro praleisti ilgas valandas ore, kad pasiektų mūsų šalį. „Skynest“ sukurtas tam, kad tai būtų paprasčiau.

„Tai atspindi praktiškas inovacijas, kuriomis garsėja Naujoji Zelandija, ir parodo, kaip apgalvotas dizainas gali pagerinti kelionės patirtį. Suteikdamas daugiau žmonių galimybę iš tiesų pailsėti itin ilguose skrydžiuose, jis padeda keliones į Naująją Zelandiją ir iš jos padaryti labiau įveikiamas“, – priduria jis.

Ką keleiviai ras „Economy Skynest“ kapsulėse

„Economy Skynest“ zona įrengta tarp ekonominės ir pagerintos ekonominės klasių salonų. Kiekvienoje kapsulėje yra viso ilgio čiužinys, o patalynę sudaro pagalvė, paklodė ir antklodė – ji keičiama po kiekvienos sesijos. Taip pat numatytas saugos diržas, skirtas naudoti gulint.

Privatumą užtikrins užuolaida, o prireikus pagalbos kapsulėje įrengtas įgulos iškvietimo mygtukas.

Norintiems paskaityti prieš miegą skirta skaitymo lemputė. Kapsulėse taip pat yra asmeninė daiktų laikymo vieta ir įkrovimo lizdai tiek USB-A, tiek USB-C jungtims.

Į miego sesiją įtrauktas ir „Nestcessities“ rinkinys: akių kaukė, ausų kištukai, kojinės bei „Aotea“ prekės ženklo odos priežiūros priemonės.

Naujoji Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistema (EES) savaitgalį sukėlė kelionių „chaosą“ oro uostų pasienio kontrolėje: fiksuotos iki trijų valandų siekusios eilės, o dalis keleivių dėl vėlavimų nespėjo į skrydžius.

Po kelių atidėjimų ir etapinių pasirengimo darbų biometrinė pasienio kontrolės sistema oficialiai pradėta taikyti visoje Šengeno erdvėje penktadienį, balandžio 10 d. Ji įdiegta 29 Europos šalyse.

EES taikoma ne Europos Sąjungos keliautojams, atvykstantiems į bet kurią Šengeno valstybę trumpam laikui – iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Sistema pakeičia rankinį pasų antspaudavimą skaitmeniniais įrašais apie atvykimus, išvykimus ir atsisakymus įleisti. Taip pat renkami biometriniai duomenys – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai – kartu su paso informacija.

Sutrikimai ir vėlavimai

Keliautojams patarta į oro uostus atvykti gerokai anksčiau. Vis dėlto pirmoji pilno EES veikimo diena, pasak bendro „ACI EUROPE“ ir „Airlines for Europe“ (A4E) pareiškimo, buvo „pažymėta keleivių sutrikimais, vėlavimais ir praleistais skrydžiais“.

Organizacijos teigė jau kelias savaites perspėjusios apie EES diegimo „operacinius iššūkius“ ir pridūrė, kad anksčiau išsakytos „pagrindinės baimės“ dabar virto realybe. Jos paragino Europos Komisiją ir ES valstybes nares „nedelsiant suteikti daugiau lankstumo“ taikant naująją sistemą.

Pirmadienį paskelbtame atskirame pareiškime A4E kritiką dar labiau sugriežtino – organizacija teigė, kad trijų valandų eilės pasienio kontrolėje nėra EES „pradinio įsibėgėjimo“ problema, o „sisteminė nesėkmė“.

„Oro linijos nenuilstamai dirba, kad skrydžiai laiku pasiektų paskirties vietą – tai svarbiausias keleivių ir avialinijų prioritetas“, – nurodė A4E. „Tačiau EES startas šį savaitgalį parodė visai kitą vaizdą: sutrikimus ir pernelyg ilgą laukimą – visa tai nepriklauso nuo oro linijų, bet lemia vėlavimus ir praleistus skrydžius.“

A4E pridūrė, kad Europos oro bendrovės palaiko EES tikslą stiprinti sienų saugumą, tačiau tai „neturi reikšti nuolatinių ir pasikartojančių kelionių sutrikimų“.

Organizacijos teigimu, didesnis lankstumas diegimo laikotarpiu būtinas, kad veikla vyktų sklandžiai.

„Vienintelis realiai įgyvendinamas sprendimas – Europos Komisijai leisti prireikus visiškai arba iš dalies sustabdyti EES taikymą iki vasaros pabaigos“, – pabrėžė A4E.

Milane – dešimtys keleivių liko už borto

Po pilno EES starto užfiksuota nemažai incidentų. Sekmadienį Milano Linatės oro uoste į „Easyjet“ skrydį į Mančesterį Jungtinėje Karalystėje turėjo vykti 156 keleiviai. Tačiau, susidūrus su valandomis trukusiomis eilėmis, į lėktuvą įlipo tik 34 žmonės, o 122 liko Italijoje ir, kaip pranešta, „stebėjo, kaip jų lėktuvas išskrenda be jų“.

Norėdama grįžti namo, viena šeima išleido daugiau nei 1 838 eurus skrydžiui su persėdimu per Liuksemburgą ir namo grįžo 24 valandomis vėliau.

„Easyjet“ atstovas „BBC“ teigė, kad pasienio vėlavimai, kilę įgyvendinant EES, yra „nepriimtini“.

„Ir toliau raginame pasienio institucijas kiek įmanoma plačiau ir efektyviau naudotis leidžiamomis lankstumo priemonėmis tiek laiko, kiek reikės, kol bus įdiegta Europos atvykimo ir išvykimo sistema, kad mūsų klientai nepatirtų šių nepriimtinų vėlavimų pasienyje“, – teigiama pareiškime. „Nors tai nepriklauso nuo mūsų, atsiprašome už sukeltus nepatogumus.“

Planuojantiems šiemet ar 2026-aisiais keliauti į Japoniją verta numatyti didesnį biudžetą. Nors jenos kursas išlieka palankus, šalis įveda naujus turistinius mokesčius ir didina kai kurių paslaugų kainas, todėl atostogos gali pabrangti.

Dalis naujų rinkliavų taikomos visiems keliautojams, tačiau kai kurių galima išvengti priklausomai nuo to, kada atvykstate ir kur apsistojate.

Prefektūros didina apgyvendinimo mokesčius

Kyotas anksčiau šiais metais įvedė naujus mokesčius lankytojams, siekdamas finansuoti priemones, skirtas kovoti su pernelyg dideliais turistų srautais.

Pagal nuo kovo 1 d. įsigaliojusią sistemą, prabangiuose viešbučiuose apsistojantys svečiai už nakvynę moka nuo 56 eurų ir daugiau, o vidutinės klasės apgyvendinimo vietose taikomas 5,50–23 eurų mokestis už naktį.

Mažiausias tarifas – apie 1 eurą – taikomas biudžetinėms nakvynėms, kurių kaina nesiekia maždaug 34 eurų už naktį.

Nuo balandžio 1 d. panašūs apgyvendinimo mokesčiai įvesti ir kitose prefektūrose. Hokaide mokestis priklauso nuo nakvynės kainos: iki maždaug 107 eurų – apie 0,53 euro, nuo maždaug 107 iki 267 eurų – apie 1,07 euro, o brangesnėms nei maždaug 267 eurų nakvynėms – apie 2,67 euro už asmenį per naktį.

Be prefektūros masto mokesčio, 15 Hokaido savivaldybių įvedė ir atskiras papildomas rinkliavas.

Sapore, šios prefektūros sostinėje, taikomas papildomas mokestis: jei nakvynė kainuoja iki maždaug 267 eurų už naktį vienam asmeniui – apie 1,07 euro, o jei viršija šią sumą – apie 2,67 euro.

Hirosima dabar ima apie 1 eurą už nakvynę, jei ji kainuoja nuo maždaug 32 eurų ir daugiau. Apsistojant pigiau nei už maždaug 32 eurus, mokestis netaikomas.

Jugawaroje, Kanagavos prefektūroje, įvestas 1,60–2,67 euro apgyvendinimo mokestis. Gifu prefektūroje Gifu miestas taiko apie 1 eurą už naktį visoms apgyvendinimo kategorijoms. Mie prefektūroje Toboje mokestis taip pat siekia apie 1 eurą už naktį, nepriklausomai nuo apgyvendinimo tipo.

Nagano prefektūra, Kumamoto miestas ir Miyazaki miestas Miyazaki prefektūroje yra gavę Japonijos institucijų leidimą įvesti mokesčius nuo 2026 m. birželio, tačiau konkrečių sumų dar nepaskelbė.

Nuo liepos ketinama didinti išvykimo mokestį

Japonijos vyriausybė planuoja vasarą padidinti tarptautinį išvykimo mokestį. Šis mokestis, taikomas visiems iš šalies išvykstantiems asmenims (dažniausiai keliaujantiems lėktuvu), įvestas 2019 m. ir iki šiol buvo fiksuotas – apie 5,50 euro.

Teigiama, kad mokestis didinamas siekiant jį priartinti prie „tarptautinių standartų“.

Nuo 2026 m. liepos Japonijos išvykimo mokestis turėtų patrigubėti iki maždaug 16 eurų vienam asmeniui (nuo dvejų metų amžiaus) visiems, išvykstantiems oru ar jūra.

Nuo spalio brangs „Japan Rail Pass“

Keliaujantys po Japoniją traukiniais taip pat susidurs su didesnėmis išlaidomis. Nuo spalio 1 d. „Japan Rail Pass“ (JR Pass) kaina didės maždaug 16 eurų – iki maždaug 283 eurų už 7 dienų suaugusiojo bilietą standartiniame vagone.

Savaitiniai suaugusiųjų bilietai į „Green Car“ klasę brangs maždaug 21 euru – iki maždaug 395 eurų.

21 dienos bilietai suaugusiesiems standartiniuose vagonuose pabrangs maždaug 27 eurais – iki maždaug 560 eurų, o pasirinkusiesiems aukštesnės klasės vietas – maždaug 37 eurais, iki maždaug 785 eurų.

JR Pass gali įsigyti į Japoniją atvykstantys su 14 arba 90 dienų turistine viza. Šis bilietas suteikia neribotas keliones geležinkeliais visoje šalyje, įskaitant daugumą greitųjų traukinių maršrutų.

Norintys sutaupyti raginami pirkti per oficialią internetinę platformą „Japan Rail Pass Reservation“, kur kainos ribotą laiką turėtų nesikeisti.

Kelionių informacijos svetainė „Japan Guide“ pažymi, kad dėl šių kainų pokyčių bilietai tampa gerokai mažiau ekonomiškai patrauklūs.

„Bilietas jau patyrė milžinišką kainos šuolį 2023 m., kuris gerokai sumažino jo patrauklumą“, – rašoma bendrovės svetainėje.

„Dabar yra labai nedaug maršrutų, kuriais šis bilietas iš tikrųjų atsiperka, palyginti su įprastais bilietais ir alternatyvomis, pavyzdžiui, vietiniais skrydžiais“, – teigiama tame pačiame vertinime.

Svarstomas ir vizų mokesčio didinimas

Japonijoje peržiūrimi ir daugelį metų nesikeitę vizų mokesčiai, tačiau kol kas jie dar nepakitę. Šiuo metu vienkartinė viza kainuoja apie 16 eurų, o daugkartinė – apie 32 eurus.

Jei mokesčiai būtų sulyginti su kitomis panašaus dydžio ekonomikomis, keliautojams, kuriems reikalinga viza, bendra kelionės kaina galėtų pastebimai išaugti.

Japonijos vyriausybė yra pasiūliusi mokestį didinti iki maždaug 80 eurų už vienkartinę vizą ir iki maždaug 161 euro už daugkartinę vizą.

„Grand Voyager“ laidoje Lilly Douse leidžiasi į kelionę po Hong Kongą ir ieško to, kas šį miestą daro išskirtinį – nuo kultūros paveldo vietų iki prabangios svetingumo industrijos.

Kelionė prasideda Man Mo šventykloje – istoriniuose maldos namuose, kuriuose kruopščiai saugomi senoviniai artefaktai. Iš čia Lilly pasineria į miesto ritmą: vaikšto šurmuliuojančiomis gatvėmis, ragauja vietinius skonius ir išbando ilgiausią pasaulyje lauko eskalatorių sistemą.

Vėliau ji kyla legendiniu „Peak Tram“ funikulieriumi į Viktorijos kalno viršūnę. Ten keliautoja atranda vaizdingus gamtos takus, apjuosiančius kalną ir leidžiančius pažvelgti į miesto panoramą iš visai kitos perspektyvos.

Pažintį su miestu tęsia pasiplaukiojimas „Star Ferry“ – garsiuoju keltu, jau daugiau kaip šimtmetį plukdančiu keleivius per Viktorijos uostą.

Tačiau Hong Kongas – ne vien dangoraižiai. Netoliese esančioje Lantau saloje Lilly išbando specialiai įrengtą kalnų dviračių trasą, o vėliau aplanko žvejų kaimelį, dažnai vadinamą Hong Kongo Venecija dėl ant polių pastatytų namų.

Kelionės pabaigoje ji pasiekia Tian Tan Budą – vieną didžiausių pasaulyje sėdinčių bronzinių Budos statulų – ir leidžiasi į keltuvo kelionę virš salos kalnų.

Pakeliui Lilly sutinka vietos gyventojus, kurie dalijasi įžvalgomis ir padeda geriau pažinti vietas, suteikiančias Hong Kongui gyvybės.

„Euronews Travel“ pristato naują kelionių kanalą, kuris „YouTube“ platformoje transliuoja turinį visą parą, 24/7.

Žiūrovai kviečiami pasinerti į įtraukiantį, įkvepiantį ir aukštos kokybės kelionių turinį iš Europos ir kitų pasaulio regionų. Kanale – svarbiausios kelionių naujienos, krypčių gidai, idėjos įsimintinoms patirtims, pasaulinio lygio rezidencijų apžvalgos, taip pat ekspertų patarimai ir išskirtinės žurnalinio formato laidos.

Kanalas tampa pagrindine „Euronews“ kelionių istorijų erdve: čia publikuojamas visas kelionių vaizdo įrašų katalogas, laiko patikrintos žurnalinės laidos ir naujos serijos, įskaitant „Grand Voyager“.

Be įkvėpimo, kanalas žada ir praktišką informaciją – naujausius pasaulinio turizmo pokyčius, oro linijų maršrutų naujienas, aktualijas apie oro uostus, kelionių taisykles bei reikalavimus, orų apžvalgas ir kitą svarbią logistiką, kuri gali praversti planuojant kitą kelionę.

„Euronews Travel“ turinys taip pat pasiekiamas „Euronews“ programėlėje, o netrukus – ir išmaniuosiuose televizoriuose.

Norint nepraleisti naujausių įrašų, siūloma užsiprenumeruoti kanalą ir įsijungti pranešimus.

Ilgos kelionės traukiniu žavesys dažnai slypi už vagono lango atsiveriančiuose vaizduose. Pasaulyje nestinga įvairių gražiausių geležinkelio maršrutų reitingų, tačiau šįkart į klausimą nuspręsta pažvelgti moksliškiau.

Draudimo ekspertai iš „InsureandGo“ pasitelkė akių sekimo technologiją ir išanalizavo, kaip patraukliai žmonėms atrodo skirtingų populiarių maršrutų peizažai. Tyrimo dalyviams buvo rodomos įvairios nuotraukos su įsimintinais vaizdais iš kelionių traukiniu, o analitikai fiksavo, per kiek laiko žvilgsnis nukrypsta į vaizdą ir kiek ilgai jis ten užsibūna.

Rezultatai parodė, kad pirmąją vietą užėmė Japonijos maršrutas, tačiau tarp penkių įspūdingiausių net trys yra Europoje.

Gražiausia kelionė traukiniu pasaulyje – Japonijoje

Pirmoje vietoje atsidūrė Japonijos „Sagano Romantic Train“, važiuojantis pro Arashiyama bambukų mišką Kiote. Tai trumpa, maždaug 25 minučių trukmės kelionė palei Hozu upę tarp Saga-Arashiyama ir Kameoka, tačiau ji dovanoja vienus įspūdingiausių vaizdų Azijoje. Juos patogu stebėti ir iš atviro tipo vagono.

Norint šią kelionę įtraukti į maršrutą, rekomenduojama bilietus planuoti iš anksto, nes jie greitai išperkami. Ypač didelė paklausa būna sakurų žydėjimo metu ir rudenį, kai klevų lapai nusidažo ryškiais raudonais bei auksiniais atspalviais.

Gražiausias Europos maršrutas – „Bernina Express“

Nedaug nuo lyderio atsilikęs „Bernina Express“ važiuoja UNESCO pasaulio paveldo geležinkeliu ir neretai vadinamas viena ikoniškiausių Europos kelionių traukiniu.

Maršrutas kerta Alpes: traukinys rieda tarp Chur Šveicarijoje ir Tirano Italijoje, kildamas iki Berninos perėjos, esančios 2253 metrų aukštyje.

Per maždaug keturias valandas keleiviai gali mėgautis skirtingais metų laikų vaizdais: žiemą – užšalusiais ežerais, vasarą – vešliomis pievomis, o rudenį – auksu tviskančiais maumedžių miškais.

Lėčiausias „ekspresas“ pasaulyje – ir vienas įspūdingiausių

Šveicarija reitinge užėmė dar vieną aukštą poziciją: trejetuką užbaigė „Glacier Express“. Jo pravardė – lėčiausias ekspresas pasaulyje – visai logiška, turint omenyje, kad kelionė tarp Zermatt ir St. Moritz trunka apie aštuonias valandas.

Tačiau toks tempas pasirinktas sąmoningai – kad keleiviai turėtų kuo daugiau laiko grožėtis vaizdais, kai traukinys rieda pro Matterhorn masyvą ir Reino tarpeklį, dar vadinamą Šveicarijos Didžiuoju kanjonu.

Laukiniai Škotijos peizažai – „West Highland Line“

Vienintelis Jungtinės Karalystės maršrutas, patekęs į sąrašą, yra „West Highland Line“ Škotijoje. Keliaujant tarp Glasgow ir Mallaig, pro langą atsiveria atšiaurūs Aukštumų vaizdai, įskaitant vaizdingas Loch Lomond pakrantes.

„Harry Potter“ gerbėjai čia lengvai atpažins Glenfinnan viaduką – tiltą, kuriuo filmuose važiuoja Hogvartso ekspresas.

Skirtingai nei dalis kitų reitinge minimų kelionių, „West Highland Line“ yra įprastas, reguliariai kursuojantis maršrutas – jam nereikia specialaus turistinio bilieto. Vis dėlto norintiems nostalgiškesnės patirties dalimi šio kelio sezonais važiuoja „Jacobite Steam Train“.

Saulėtekis Taivane – „Alishan Forest Railway“

Penkiaukę užbaigė Taivano „Alishan Forest Railway“ – maršrutas, kuris ne visuomet sulaukia tokio tarptautinio dėmesio, kokio, daugelio manymu, nusipelno.

Šis kalnų geležinkelis veda nuo miškų link arbatos plantacijų, o kraštovaizdis kelionės metu ryškiai keičiasi: kylant į daugiau nei 2000 metrų aukštį traukinys kerta tris skirtingas augmenijos zonas.

Raudonasis traukinys ypač populiarus auštant, todėl norintiems išvengti minių verta rinktis kitą laiką. Tačiau pasiryžus keliauti su didesniu būriu, atlygis – galimybė stebėti, kaip saulė pakyla virš debesų, išskirtinėje kalnų viršūnių aplinkoje.