CP v2

Category: Pasaulis

  • Į Odesos sritį sugrįžo mažosios baltosios garnės: kadaise jas beveik išnaikino dėl skrybėlių

    Į Odesos srities Nacionalinį gamtos parką Tuzlo limanai atskrido mažųjų baltųjų garnių būriai. Šie elegantiški balti paukščiai netrukus pradės perėti kolonijomis, todėl stebėtojai tikisi intensyvesnio judėjimo seklumose ir pakrančių nendrynuose.

    Apie paukščių sugrįžimą pranešė parko mokslininkai, fiksuojantys pavasarinę migraciją. Pasak jų, auštant siaurame sąsiauryje tarp limanų susirenka šimtai įvairių garnių, o dažniausiai matomos būtent mažosios baltosios garnės, dar vadinamos mažosiomis čepūromis.

    Mažoji baltoji garnė yra socialus paukštis, todėl perėjimo metu dažniausiai renkasi kolonijinį gyvenimo būdą. Tokiose kolonijose vienu metu peri daug porų, o tai padeda efektyviau saugotis plėšrūnų ir išnaudoti maisto išteklius netoliese esančiose šlapynėse.

    Mitybos pagrindą sudaro smulkios žuvys, varlės, vandens vabzdžiai ir vėžiagyviai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad mažoji baltoji garnė dažnai medžioja aktyviai: bėgioja seklumoje, kojomis sujudina dumblą ir taip išbaido grobį, kai tuo tarpu didžioji baltoji garnė neretai ilgai tyko nejudėdama.

    Per vestuvių laikotarpį mažajai baltajai garnei ant pakaušio išauga dvi ilgos baltos plunksnos, o ant nugaros pasirodo puošnus, išskirtinis plunksnų „pūkas“. Būtent šis dekoratyvus apdaras praeityje tapo mirtina „reklama“: paukščiai buvo intensyviai medžiojami dėl plunksnų, naudotų moteriškų skrybėlių puošybai.

    Laiku pradėtos apsaugos priemonės ir griežtesnė laukinės faunos kontrolė leido rūšiai palaipsniui atsigauti. Šiandien mažosios baltosios garnės daugelyje Europos šalių vėl tapo įprastu šlapynių vaizdu, tačiau jų gausa tebėra jautri buveinių būklei.

    Tuzlo limanai yra viena reikšmingiausių Ukrainos pakrančių šlapynių teritorijų, svarbi migruojantiems paukščiams ir perintiems vandens paukščiams. Tokios vietovės ypač priklauso nuo vandens režimo stabilumo, trikdymo lygio ir žuvų išteklių, todėl kiekvienas gausesnis migracijos sezonas laikomas ir ekosistemos būklės indikatoriumi.

    Parko specialistai ragina paukščius stebėti atsakingai, laikantis atstumo, nes pavasarį bet koks trikdymas gali sutrikdyti poravimąsi ir perėjimą. Dėl to dalis teritorijų šiuo laikotarpiu gali būti saugoma griežčiau, o lankytojams rekomenduojama rinktis stebėjimą iš toliau.

    Pastaruoju metu Odesos srityje fiksuojami ir retesnių rūšių pasirodymai, įskaitant į Raudonąją knygą įrašomus paukščius. Tai primena, kad šlapynės išlieka vienos svarbiausių buveinių biologinei įvairovei, o jų apsauga tiesiogiai susijusi su migruojančių paukščių ateitimi.

  • Livorne įvedė naują taisyklę šunų vedžiotojams: privalės nuplauti šlapimo žymes, gresia baudos

    Italijos uostamiestyje Livorne įsigalioja nauja tvarka šunų vedžiotojams: viešose vietose jie turės pasirūpinti, kad po augintinio neliktų šlapimo žymių. Savivaldybė numatė baudas už taisyklių nesilaikymą, o reikalavimas galios šiltuoju metų laiku, kai kvapai mieste jaučiami stipriausiai.

    Pagal naujas nuostatas, išėję vedžioti šunį žmonės turės su savimi nešiotis vandens buteliuką arba purkštuvą. Juo reikės nuplauti vietas, kuriose šuo pasižymėjo, pavyzdžiui, ant šaligatvio, prie suoliukų ar kitų dažnai naudojamų paviršių.

    Miesto valdžia teigia, kad sprendimą paskatino gyventojų skundai dėl nemalonaus kvapo, ypač parkuose ir šalia vaikų žaidimų aikštelių. Savivaldybė akcentuoja, kad viešos erdvės yra bendras turtas, todėl turi būti prižiūrimos taip, kad būtų užtikrinta higiena ir patogus naudojimas visiems.

    Nurodoma, kad taisyklės taikomos ne tik šuns savininkui, bet ir kiekvienam, kuris tuo metu gyvūną vedžioja ar prižiūri. Numatyta, kad kontrolė gali būti vykdoma patikrinimų metu, o reikalavimas turėti vandens priemonę bus vertinamas kaip būtina pasirengimo sąlyga.

    Baudos už pažeidimus sieks nuo 25 iki 500 eurų. Livorne tokia praktika papildo jau galiojančią pareigą surinkti kietąsias augintinių išmatas: ir iki šiol vedžiotojai turėjo turėti priemones joms sutvarkyti, o dabar akcentuojami ir skysti gyvūnų palikti pėdsakai.

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europos miestuose griežčiau reguliuoti elgesį viešose erdvėse, kai daugėja augintinių ir auga gyventojų jautrumas tvarkai bei higienai. Šiltuoju sezonu, kai temperatūra aukštesnė, o kritulių mažiau, kvapų problema tampa ryškesnė, todėl savivaldybės dažniau renkasi trumpalaikes, sezoniškas priemones.

  • Tyrimas: miesto paukščiai moterų vengia labiau nei vyrų – mokslininkai ieško paaiškinimo

    Miesto parkų paukščiai į žmones reaguoja ne vien pagal artėjimo greitį ar judesį, bet, panašu, ir pagal lytį. Italijos mokslininkų komanda, apibendrinusi stebėjimus skirtingose šalyse, nustatė, kad paukščiai moterims dažniau leidžia prieiti trumpesniu atstumu nei vyrams.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale People and Nature ir apėmė 5 Europos valstybes: Čekiją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir Ispaniją. 2023 metų pavasarį miesto parkuose ir žaliosiose zonose užfiksuotas 2 581 atvejis, apimantis 37 paukščių rūšis, vertinant jų reakciją į artėjantį žmogų.

    Eksperimente naudota standartizuota metodika, siekiant sumažinti pašalinius skirtumus. Prie paukščių įprastu žingsniu artėjo moteris ir vyras, panašaus ūgio, vilkintys vienodų spalvų drabužius, kad būtų kuo labiau suvienodintas vizualinis fonas.

    „Galime atmesti akivaizdžios kūno sandaros įtaką, nes moteris ir vyras šiame objekte buvo vienodo ūgio ir slėpė plaukus, jei jie buvo ilgesni nei partnerio“, – teigė tyrėjai.

    Nepaisant pastangų sulyginti sąlygas, rezultatas kartojosi: paukščiai vyrus vidutiniškai prisileisdavo maždaug 1 metru, arba 11 proc., arčiau nei moteris. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad efektas matytas visose penkiose šalyse ir daugumai tirtų rūšių.

    Be to, analizuojant duomenis pastebėta ir dar viena bendra tendencija: patinai paukščiai dažniau buvo drąsesni už pateles ir leisdavo žmogui priartėti labiau. Tokios įžvalgos svarbios miesto ekologijai, nes prisileidimo atstumas dažnai naudojamas kaip streso ir prisitaikymo prie urbanizuotos aplinkos rodiklis.

    Kodėl paukščiai taip skirtingai reaguoja į žmones, tyrėjai kol kas atsakyti negali. Aptariamos kelios hipotezės: labai subtilūs eisenos skirtumai, kvapai, balso tembras ar net ankstesnės žmonių ir paukščių sąveikos, galėjusios formuoti ilgalaikius elgsenos modelius.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad šiuo metu tai tik galimi paaiškinimai, kuriuos dar reikia patikrinti papildomais eksperimentais. Kadangi duomenys surinkti skirtingose šalyse ir įvairiose miesto erdvėse, tyrimas laikomas reikšmingu žingsniu, bet ne galutiniu atsakymu, kas tiksliai lemia paukščių atsargumą.

  • ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    Europos Komisijos siūlomas Pramonės spartinimo aktas, kurį pristato už pramonę atsakingas eurokomisaras Stéphane Séjourné, sulaukia vis aštresnio pasipriešinimo. Kritika girdima ne tik iš kai kurių ES institucijų ir valstybių narių, bet ir iš Vokietijos pramonės lyderių, kuriems svarbiausia išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose.

    Didžiausią rezonansą sukėlė signalai iš Hanoverio pramonės parodos, kur Vokietijos verslo atstovai viešai suabejojo akto kryptimi. Vokietija yra viena labiausiai nuo eksporto priklausomų ES ekonomikų, todėl bet kokios naujos taisyklės, galinčios išprovokuoti prekybos ribojimus už Europos ribų, čia vertinamos ypač jautriai.

    Vokietijos verslas: per daug protekcionizmo

    Vokietijos pramonės federacija BDI, vienijanti dešimtis sektorių asociacijų, aktą įvardijo kaip perteklinės reguliacijos pavyzdį. Verslo atstovai baiminasi, kad siūlomas modelis skatins biurokratinę naštą ir labiau rems protekcionistinę nei konkurencingumą didinančią politiką.

    BDI vadovas Peteris Leibingeris akcentavo, kad tokia iniciatyva gali tapti ypač skausminga eksportuojančiai ekonomikai. Jo teigimu, naujas reguliavimas gali susiaurinti manevro laisvę įmonėms, kurios konkuruoja ne tik Europoje, bet ir JAV bei Azijoje.

    „Tai biurokratinis monstras, dar vienas biurokratinis monstras iš Briuselio“, – sakė Peteris Leibingeris.

    Ką siekia pakeisti Europos Komisija

    Akto idėja siejama su platesniu ES planu stiprinti švariųjų technologijų pramonę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių. Tarp prioritetų minima elektromobilių baterijų, vėjo ir saulės energetikos komponentų gamyba, taip pat spartesnis pramonės modernizavimas.

    Viena iš jautriausių akto dalių yra vadinamoji Made in EU preferencija, kuri suteiktų daugiau svorio Europos kilmės gaminiams viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose. Kritikai pabrėžia, kad net ir gerų tikslų siekiančios nuostatos gali virsti papildomais reikalavimais, lėtinančiais projektus ir didinančiais kaštus.

    Diskusijas kaitina ir signalai apie griežtesnį požiūrį į trečiųjų šalių investicijas, ypač tais atvejais, kai rinkoje dominuoja vienas žaidėjas. Verslo organizacijos baiminasi, kad tokie ribojimai gali atsiliepti atsakomosiomis priemonėmis, o tai labiausiai smogtų eksportuojantiems sektoriams.

    Skirtingos stovyklos pačioje Europoje

    Ne visos įmonės Vokietijoje aktą vertina vienodai. Dalis automobilių tiekėjų ir baterijų gamintojų palankiau žiūri į paramos ir paskatų modelį, nes jis gali padėti greičiau finansuoti gamybos plėtrą Europoje ir sumažinti atotrūkį nuo Azijos konkurentų.

    „Volkswagen“ pozicija rodo, kad dalis pramonės nori aiškesnių kriterijų, kurie apibrėžtų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti skiriamas viešasis finansavimas. Įmonė pabrėžė, kad siūlomos taisyklės labiau nustato paramos gavimo sąlygas, o ne tiesiogiai uždaro rinkas.

    Prancūzijos verslo atstovai kritikuoja interpretaciją, esą pasiūlymas naudingas tik vienai ar kelioms šalims. Jų teigimu, Europos preferenciją reikėtų vertinti kaip techninį konkurencingumo instrumentą, o ne kaip nacionalinių interesų konfliktą.

    Akto kritikai institucijų lygiu taip pat kelia klausimą, ar griežtesnė preferencija neprieštaraus tarptautiniams įsipareigojimams ir ar neapsunkins santykių su svarbiais prekybos partneriais. Šie argumentai svarbūs, nes ES siekia derinti pramonės stiprinimą su taisyklėmis pagrįsta prekyba ir Pasaulio prekybos organizacijos principais.

    Numatoma, kad artimiausios politinės diskusijos tarp ES šalių ministrų taps pirmu rimtu testu, ar aktas gali būti priimtas dar šiais metais. Kol kas signalai rodo, kad kompromisų reikės daug, o didžiausios įtampos kyla dėl biurokratinių mechanizmų apimties ir galimų pasekmių Europos eksportui.

  • ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    Beveik pusė Europos Sąjungos eksporto į JAV, kuriame yra plieno ar aliuminio, gali susidurti su didesniais muitais po naujausių JAV administracijos tarifų pakeitimų. Tokį vertinimą, remdamasi preliminaria analize, ES šalims ir Europos Parlamentui pristatė Europos Komisija.

    Komisija skaičiuoja, kad iš viso pagal atnaujintas taisykles į tarifų taikymo lauką patenka apie 52 mlrd. eurų vertės ES prekių per metus. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia maždaug 23 mlrd. eurų vertės eksportas, kuriam nauja struktūra gali reikšti aukštesnius tarifus nei anksčiau.

    Kas pasikeitė JAV tarifų schemoje

    JAV balandžio pradžioje pertvarkė plieno, aliuminio ir vario muitus, pakeisdama skaičiavimo logiką: tarifai labiau siejami su visa produkto verte, o ne vien metalo dalimi gaminyje. Dėl to daliai prekių apskaita supaprastėja, tačiau kai kurioms – ypač mišrios sudėties – gali pabrangti prieiga prie JAV rinkos.

    Pagal preliminarius duomenis, apie 28,3 mlrd. eurų vertės ES eksportas turėtų atsidurti palankesnėje situacijoje. Į šią dalį patenka maždaug 17,6 mlrd. eurų vertės prekių, kurios išvis išbrauktos iš sąrašo, ir apie 10,7 mlrd. eurų vertės prekių, kurioms taikoma 15 proc. tarifų riba.

    Trys tarifų lygiai ir išimtys

    Naujojoje JAV schemoje įtvirtinti trys pagrindiniai tarifų lygiai. Aukščiausias lygis numato 50 proc. muitą žaliaviniam plienui, aliuminiui, variui ir produktams, pagamintiems iš esmės vien iš šių metalų.

    Kitas lygis numato 25 proc. tarifą vadinamiesiems išvestiniams gaminiams, kurie reikšmingai pagaminti iš metalo, tačiau nėra vien metalas. Trečiasis lygis siejamas su 10 proc. tarifu prekėms, pagamintoms užsienyje, bet turinčioms JAV kilmės metalo, taip skatinant tiekimo grandines labiau remtis JAV žaliavomis.

    Numatyta ir aiški išimtis: jei gaminyje plieno, aliuminio ar vario yra mažiau nei 15 proc., tokioms prekėms šie muitai neturėtų būti taikomi. Tačiau praktikoje eksportuotojams tai reiškia papildomą pareigą tiksliai dokumentuoti sudėtį ir pasirengti muitinės patikroms.

    Derybos dėl 15 proc. ribos

    ES siekia, kad daliai plieno ir su juo susijusių produktų muitai būtų sumažinti arba apskritai netaikomi, o platesniam prekių krepšeliui būtų užtikrinta 15 proc. riba. Šią poziciją Vašingtone kėlė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su JAV pareigūnais.

    „Buvau patikintas, kad susitarimas yra susitarimas abiem pusėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Europos institucijose vis dar vyksta diskusijos, kaip užtikrinti, kad ankstesni transatlantiniai įsipareigojimai realiai įsigaliotų ir apimtų kuo daugiau jautrių prekių kategorijų. Europos Parlamento dalis politikų ragina numatyti papildomas saugiklines nuostatas, kurios susietų susitarimo įgyvendinimą su faktiniu tarifų sumažinimu.

    Europos Komisija viešų komentarų apie preliminarią analizę kol kas pateikia minimaliai, tačiau signalas rinkai aiškus: net ir sumažinus bendrą apimtį, kuriai taikomi muitai, daliai ES eksportuotojų rizika didėja. Įmonėms tai reiškia būtinybę peržiūrėti kainodarą, tiekimo grandines ir muitinės atitikties procesus, ypač toms prekėms, kurios patenka į mišrios sudėties kategoriją.

  • „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    Europos aviacijos rinkoje mažėja baimės dėl artimiausiu metu galinčio pritrūkti reaktyvinių degalų, tačiau vasaros sezonas vis dar kelia rizikų, sako pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary. Jo teigimu, gegužę ryškesnio tiekimo sutrikimo Europa greičiausiai nepatirs, nors tvirtų garantijų niekas neduoda.

    Pastaraisiais mėnesiais reaktyvinių degalų kainos Europoje smarkiai šoktelėjo dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusių tiekimo grandinių. Tokie svyravimai avialinijoms ypač skausmingi, nes degalai dažnai sudaro vieną didžiausių veiklos sąnaudų dalių, o kainų pokyčiai greitai persiduoda bilietams.

    Garantijų vasarai nėra

    Michaelas O’Leary teigia, kad padėtis „šiuo metu nuosaikiai gerėja“, o degalų tiekėjai nemato didelių problemų bent iki birželio pradžios. Vis dėlto jis pabrėžia, kad rinkoje nėra 100 proc. tikrumo dėl birželio, liepos ir rugpjūčio, kai kelionių paklausa pasiekia piką.

    Pasak „Ryanair“ vadovo, jei degalų kainos išsilaikys labai aukštos, dalis Europos vežėjų gali neatlaikyti finansinio spaudimo. Jo vertinimu, rizika didžiausia toms bendrovėms, kurios neturi pakankamos finansinės pagalvės arba yra silpnai apsidraudusios nuo kainų šuolių.

    Kas švelnina smūgį avialinijoms

    „Ryanair“ tvirtina esanti kiek atsparesnė kainų šuoliui, nes yra apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio iš anksto fiksuotomis kainomis. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu bendrovė gali geriau prognozuoti sąnaudas ir lėčiau kelti bilietų kainas, palyginti su konkurentais, kurie perka degalus rinkos kaina.

    Panašias apsidraudimo strategijas naudoja ir kitos didžiosios Europos aviacijos grupės, tačiau tokia apsauga paprastai veikia ribotą laiką. Jei geopolitinė krizė užsitęstų, o kainos išliktų aukštos ilgiau nei kelis mėnesius, spaudimas sektoriui vėl stiprėtų, o keleiviai tai labiausiai pajustų per brangesnius bilietus ir mažesnį skrydžių dažnį.

    Ginčas dėl anglies dioksido kainodaros

    Michaelas O’Leary taip pat kritikavo Europos Komisijos veiksmus ir ragino peržiūrėti aviacijai taikomą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Jo nuomone, anglies dioksido kainodara prisideda prie bilietų brangimo ir turėtų būti laikinai sušvelninta arba labiau suderinta su tarptautine schema, taikoma aviacijos išmetimams kompensuoti.

    Europos Komisija tuo metu ieško būdų geriau stebėti situaciją ir diversifikuoti reaktyvinių degalų importą, kad sumažėtų priklausomybė nuo pažeidžiamų tiekimo maršrutų. Tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad pasiūlos ir kainų stabilumas šią vasarą labiausiai priklausys nuo konflikto raidos ir logistikos grandinių atsparumo.

    Avialinijoms įžengus į intensyviausią metų sezoną, keleiviams svarbiausia rizika išlieka ta pati: jei degalų kaina ir toliau bus aukšta, dalis maršrutų gali brangti, o kai kurios bendrovės gali būti priverstos mažinti planuojamus pajėgumus. Vis dėlto bent artimiausiu metu sektorius tikisi išvengti staigaus reaktyvinių degalų trūkumo scenarijaus Europoje.

  • ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    Europos Sąjungoje svarstoma galimybė suteikti Ukrainos plieno gamintojams išimtį iš Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo, vadinamo CBAM. Apie vykstančias diskusijas viešai užsiminė Ukrainos atstovai, o tema išryškėjo dėl karo nualintos šalies ekonomikos poreikių ir augančių Europos gynybos užsakymų.

    CBAM yra priemonė, kurią ES taiko siekdama suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp ES įmonių, mokančių už taršą pagal apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir importuotojų iš šalių, kuriose aplinkosauginiai reikalavimai švelnesni. Pereinamuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama duomenų teikimui ir taršos apskaitai, tačiau vėliau mechanizmas numato finansinę prievolę už importuojamų prekių įkūnytą emisiją.

    Ukrainos metalurgijos sektorius laikomas vienu svarbiausių šalies eksporto pajamų šaltinių, o plienas išlieka strategiškai reikšminga žaliava tiek civilinei pramonei, tiek gynybai. Kartu pati Europa, didindama gynybos pajėgumus ir gamybą, siekia patikimų tiekimo grandinių, todėl Ukrainos plieno prieinamumas gali tapti ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Metalo pramonės atstovai perspėja, kad papildomos su CBAM susijusios sąnaudos gali mažinti Ukrainos produkcijos konkurencingumą ES rinkoje, kuri yra svarbiausia eksporto kryptis. Sektorius patiria spaudimą ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl karo rizikų, logistikos sutrikimų, uostų ir jūrinių maršrutų nesaugumo, kurie tiesiogiai veikia tiekimo stabilumą.

    Diskusijose minimi keli galimi keliai, kaip suderinti klimato tikslus su geopolitine realybe. Viena iš svarstomų krypčių yra laikinos ar tikslinės išimtys, panašios į tas, kurios taikomos kai kurioms Europos ekonominei erdvei priklausančioms šalims ar į ES anglies kainodaros sistemą integruotiems partneriams. Kita idėja, kurią yra siūlę pramonės atstovai, būtų CBAM mokėjimus nukreipti į specialias priemones, skirtas modernizuoti gamybą ir mažinti taršą, tačiau karo sąlygomis investicijos į žaliąsias technologijas objektyviai apsunkintos.

    Politiniu lygmeniu sprendimas būtų precedentas, nes CBAM iš esmės kuriamas kaip vienodai taikoma prekybos ir klimato priemonė. Vis dėlto Ukrainos kandidatės į ES statusas, karo ekonomikos poreikiai ir Europos saugumo situacija gali lemti didesnį lankstumą, ypač jei būtų ieškoma sprendimo, kuris ne panaikintų reikalavimus, o atidėtų ar sušvelnintų poveikį, kartu išlaikant aiškų dekarbonizacijos tikslą.

    Europos Komisija viešai neįsipareigojo konkrečiam scenarijui, o diskusijos priklausys nuo to, ar bus pripažinta, kad egzistuoja pakankamos sąlygos išimčiai taikyti. Artimiausiu metu svarbiausi klausimai bus du: kaip užtikrinti, kad parama Ukrainos pramonei neprieštarautų ES klimato politikos logikai, ir kaip išlaikyti stabilų plieno tiekimą Europos pramonei bei gynybos sektoriui.

  • Trumpo blokada Hormūzo sąsiauryje: naftos kainos kyla jau dabar, o spaudimas Iranui gali užsitęsti

    JAV administracija teigia, kad karinių jūrų pajėgų blokada prie Hormūzo sąsiaurio Iraną prie energijos krizės priartino per kelias dienas. Vis dėlto energetikos rinkų analitikai įspėja, kad realus smūgis Irano naftos sektoriui gali būti lėtesnis, o pasaulinei ekonomikai brangimas jau persiduoda.

    Ši įtampa sutapo su staigesniu naftos kainų šuoliu, o degalų brangimas tampa politiniu veiksniu ir JAV vidaus politikoje. Ekspertai akcentuoja, kad rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius srautus, bet ir į riziką bei draudimo, logistikos ir laivybos kaštų augimą.

    Kodėl Hormūzas taip svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį gabenama reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos. Net ir riboti trikdžiai šiame maršrute paprastai kelia kainas, nes alternatyvūs keliai ir pajėgumai negali greitai kompensuoti netekčių.

    JAV administracija tvirtina, kad blokada mažina Irano galimybes eksportuoti ir kaupti naftą, o tai turėtų greitai priversti Teheraną nusileisti. Tačiau rinkos dalyviai pastebi, kad tokiais atvejais lemiamas veiksnys dažnai yra ne pareiškimai, o tai, kaip ilgai ir nuosekliai priemonės bus taikomos.

    Ekspertai: spaudimas gali veikti lėčiau

    Energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad Iranas turi daugiau „pagalvės“ nei gali atrodyti iš politinių komentarų: atsargų saugyklas sausumoje, taip pat galimybę laikinai kaupti naftą tanklaiviuose regione. Dėl to kritinis momentas, kai tektų mažinti gavybą dėl užsipildžiusių saugyklų, gali ateiti ne iš karto.

    Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei gavyba būtų laikinai stabdoma, tai nebūtinai reikštų ilgalaikę žalą infrastruktūrai. Istoriškai Iranas yra ne kartą mažinęs gavybą dėl sankcijų ar logistikos ribojimų ir vėliau gana sparčiai ją atstatydavo, kai sąlygos pagerėdavo.

    „Jie nėra nusiteikę pasiduoti. Jie mato, kad laikrodis tiksi ne tik jiems, bet ir JAV bei pasaulio ekonomikai, ir mano, kad jų laikas tiksi lėčiau“, – sakė energetikos sektoriaus ekspertas.

    Ką tai reiškia kainoms ir vartotojams?

    Net jei fizinis naftos trūkumas neatsiranda tą pačią savaitę, kainas kelia padidėjusi rizika: brangsta krovinių draudimas, sudėtingėja maršrutai, didėja pristatymo terminų neapibrėžtumas. Tai galiausiai persiduoda tiek degalų kainoms, tiek transporto ir gamybos sąnaudoms.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar blokada bus „lėto spaudimo“ strategija, kuri tęsis mėnesius. Tokiu atveju didžiausia problema gali būti ne vienkartinis šokas, o užsitęsęs brangimas, kuris slopina vartojimą ir augina infliacijos spaudimą įvairiose ekonomikose.

    Kol kas pagrindinis klausimas lieka įgyvendinimas: ar blokada bus griežtai užtikrinama ir kiek ilgai, nes būtent tai lems, kada Irano eksportui ir pajamoms smūgis taps sisteminis. Tuo pat metu kainų reakcija rodo, kad rinkos „blogiausio scenarijaus“ riziką jau įskaičiuoja dabar.

  • Trumpas grasina kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: ką tai reikštų Europai ir JAV rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu ketina padidinti muitus į Jungtines Valstijas importuojamiems Europos Sąjungos automobiliams ir automobilių dalims iki 25 proc. Tokį planą jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, jog ES nevykdo praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo sąlygų.

    Pasak D. Trumpo, dabar galiojantys muitai automobiliams ir dalims siekia 15 proc., tačiau jie esą būtų pakelti jau kitą savaitę. Tokia retorika atgaivina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio prekybos partnerių ir kelia riziką gamintojams, kurių verslo modelis remiasi eksportu į JAV.

    Susitarimas ir auganti įtampa

    Praėjusią vasarą JAV ir ES paskelbė pasiekusios vadinamąjį Turnberry susitarimą, kuriuo buvo siekiama stabilizuoti prekybinius santykius ir sumažinti dalį tarifų. Pagal jį ES turėjo mažinti tarifus daliai JAV pramonės prekių, didinti energijos pirkimus ir skatinti investicijas, o JAV mainais įtvirtino mažesnį tarifą ES automobiliams ir dalims.

    Vis dėlto abiejose pusėse liko neišspręstų klausimų. ES kritikuoja tai, kad JAV plieno ir aliuminio tarifai toliau veikia įvairius gaminius, o Vašingtonas nepatenkintas lėtesniu, nei tikėtasi, susitarimo įgyvendinimu Europoje, kur sprendimai dažnai reikalauja ilgesnių derybų tarp valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamente jau skamba kritika

    Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko ES prekybos pareigūnas Marošas Šefčovičius, po susitikimų jis viešai leido suprasti, kad susitarimas išlieka tvirtas. Tačiau po D. Trumpo pareiškimo Europos Parlamente pasigirdo griežtesni vertinimai.

    „Prezidento Trumpo elgesys nepriimtinas; mes ES, Europos Parlamente, laikomės susitarimo. Šiuo metu rengiame teisės aktus ir siekiame juos užbaigti birželį, tačiau JAV ne kartą pažeidė susitarimą“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Kas labiausiai nukentėtų ir kokios pasekmės?

    Automobilių muitai yra vienas jautriausių instrumentų, nes tiesiogiai smogia į ES eksporto flagmaną, ypač Vokietijos automobilių pramonę. Didesni tarifai paprastai reiškia brangesnius importuojamus automobilius JAV pirkėjams, mažesnius pardavimus, spaudimą tiekimo grandinėms ir galimą gamintojų sprendimą dalį kaštų perkelti vartotojams.

    Tokie tarifai taip pat gali paskatinti atsakomąsias priemones iš ES pusės arba bent jau sugriežtinti derybinę liniją, ypač jei Briuselis vertintų, kad vienašališkas muitų kėlimas prieštarauja susitarimo dvasiai. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą rinkose ir sunkina planavimą tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek logistikos bendrovėms.

    Ši situacija taip pat parodo, kaip greitai politiniai signalai gali pakeisti prekybos aplinką: net ir esant formaliam susitarimui, jo įgyvendinimo tempas bei skirtingas šalių vertinimas tampa pretekstu naujiems tarifams. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar muitų didinimas bus įgyvendintas ir kokių konkrečių atsakomųjų žingsnių gali imtis Europos Sąjunga.

  • ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    Didelė Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo dalis pradėta taikyti laikinai, todėl daliai prekių nuo šiol palaipsniui mažės muitai ir atsivers naujos rinkos. Tačiau politiniai ginčai dėl susitarimo sąlygų ir poveikio Europos ūkininkams nesibaigia, o galutinis ratifikavimas dar užtruks.

    Derybos dėl susitarimo tęsėsi nuo 1999 metų ir ne kartą buvo įstrigusios dėl skirtingų valstybių narių interesų. „Mercosur“ priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o bendras susitarimo ambicijos mastas dažnai įvardijamas kaip viena didžiausių ES laisvosios prekybos iniciatyvų per pastaruosius dešimtmečius.

    Ką keičia laikinas taikymas?

    Europos Komisija pradėjo laikinai taikyti prekybinę platesnio susitarimo dalį, kol vyksta galutinės teisinės ir politinės procedūros. Tai reiškia, kad dalis įsipareigojimų pradeda veikti jau dabar, nors visas paketas dar nėra galutinai patvirtintas visų institucijų.

    Pagal susitarimą numatyta palaipsniui panaikinti muitus daugiau nei 90 proc. ES eksporto į „Mercosur“ rinką. Tai apima automobilius, farmacijos produktus, vyną ir stipriuosius gėrimus, taip pat alyvuogių aliejų, o kai kurios ne muitų kliūtys, pavyzdžiui, ženklinimo reikalavimai, turėtų būti supaprastintos.

    Be muitų mažinimo, susitarimas turėtų atverti viešųjų pirkimų rinkas, sudarydamas ES įmonėms daugiau galimybių dalyvauti „Mercosur“ šalių valstybiniuose konkursuose. Europos Komisijos vertinimu, iki 2040 metų ES eksportas į regioną gali išaugti 39 proc. ir pasiekti apie 50 000 000 000 eurų per metus.

    Kas laimi, o kas nuogąstauja?

    Susitarimo šalininkai ES viduje pabrėžia pramonės interesus, ypač automobilių ir mašinų gamintojų, kuriems svarbi platesnė prieiga prie Pietų Amerikos rinkos. Kita vertus, kritikai akcentuoja konkurenciją žemės ūkyje ir baiminasi, kad pigesnė jautiena ar paukštiena gali spausti kainas ES ūkininkams.

    Vienas jautriausių klausimų susijęs su jautienos importu į ES: numatyta, kad daliai „Mercosur“ jautienos būtų taikomas mažesnis muito tarifas iki nustatyto metinio kiekio. Skaičiuojama, kad pirmiesiems 99 000 metrinių tonų per metus būtų taikomas 7,5 proc. tarifas, o viršijus šį kiekį galiotų gerokai didesni muitai.

    Urugvajaus ambasadorius ES Pablo Sader pabrėžė, kad susitarimas pereina į naują etapą, bet tai dar ne pabaiga.

    „Laikinas taikymas žymi kokybinį ES ir „Mercosur“ santykių pokytį. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių susitarimas pradeda veikti praktiškai, tačiau gegužės 1 dieną reikėtų vertinti kaip naujos fazės pradžią, o ne galutinį tikslą“, – sakė Pablo Sader.

    Kodėl ginčai nesibaigia?

    Nors prekybinė dalis pradėta taikyti, visas susitarimas dar turi pereiti politinių ir teisinių patikrinimų kelią. Europos Parlamentas nusprendė perduoti dokumentą ES aukščiausiam teismui teisiniam įvertinimui, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti ilgesniam laikui.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinis pritarimas gali užtrukti iki kelerių metų, o be Europos Parlamento sprendimo susitarimą dar turės ratifikuoti ir valstybių narių parlamentai. Jei teisinė peržiūra ar politinis balsavimas baigtųsi nepalankiai, Europos Komisijai tektų grįžti prie derybų ir ieškoti naujų formuluočių.

    Susitarimas vertinamas ir platesniame geopolitiniame kontekste: Pietų Amerikoje intensyviai konkuruoja didžiosios ekonomikos, o ES siekia išlaikyti įtaką ir prekybinius ryšius regione. Todėl laikinas įsigaliojimas laikomas reikšmingu žingsniu, tačiau politinė kova dėl jo turinio ir pasekmių Europos viduje, panašu, dar tik įsibėgėja.