CP v2

Category: Pasaulis

  • UNIAN skelbia atranką: kokių žurnalistų ir redaktorių ieško naujienų agentūra, dirbanti 24/7

    Ukrainos Nepriklausoma Informacijos Agentūra Naujienų UNIAN praneša atverianti atranką ir kviečia kandidatus prisijungti prie komandos, kuri naujienas rengia visą parą. Agentūra pabrėžia, kad ieško žmonių, kuriuos motyvuoja internetinė žurnalistika, greitas darbas su informacija ir atsakomybė už tikslumą.

    UNIAN akcentuoja, kad yra viena seniausių šalies naujienų organizacijų, įkurta 1993 metais, o jos turinys cituojamas įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Pasak agentūros, prioritetas išlieka patikima informacija ir nuolatinis naujienų srauto atnaujinimas, orientuojantis ne tik į Ukrainos auditoriją, bet ir į skaitytojus užsienyje.

    Šiuolaikinėse redakcijose vis didesnę reikšmę turi operatyvumas, faktų patikra ir gebėjimas dirbti su kelių šaltinių informacija vienu metu. UNIAN nurodo, kad kandidatų laukia dinamiška kasdienybė, kurioje svarbūs ir klasikiniai žurnalistikos įgūdžiai, ir supratimas, kaip turinys pasiekia auditoriją skaitmeniniais kanalais.

    Agentūra ragina siųsti gyvenimo aprašymą, pažadėdama peržiūrėti kiekvieną gautą paraišką. Konkretūs šiuo metu atviri pasiūlymai ir atrankos žingsniai pateikiami UNIAN karjeros skiltyje, kur kandidatai gali rasti aktualią informaciją apie pozicijas ir reikalavimus.

    Pastaraisiais metais žiniasklaidos rinkoje ryškėja tendencija ieškoti universalių specialistų, galinčių ne tik rašyti, bet ir dirbti su duomenimis, vaizdo formatais bei socialinių tinklų sklaida. Redakcijos taip pat vis dažniau diegia DI įrankius rutinoms spartinti, tačiau atsakomybė už turinio tikslumą ir etikos laikymąsi išlieka žmogaus pusėje.

  • Архив новостей за 30 апреля 2026, четверг

  • Trūksta pradinės medžiagos: vietoje antraštės pateikta tik ORIGINAL TITLE HERE, o vietoje teksto – ORIGINAL SCRAPED ARTICLE.

    Įkelkite originalią antraštę ir visą straipsnio tekstą, tada parengsiu 80–100 simbolių pavadinimą ir perrašytą, išplėstą publikaciją pagal jūsų HTML ir kalbos taisykles.

    Taip pat patikslinkite, apie ką konkrečiai yra tema (pavyzdžiui, platforma, įvykis, šalis, datos), kad galėčiau įtraukti tinkamus faktus ir aktualų kontekstą.

  • Новости здоровья

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.

  • Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto, kaip praktiškai įgyvendinti naująsias metano emisijų taisykles, kurios Europos Sąjungoje turėtų pradėti veikti 2027 metais. Briuselyje diskutuojama apie galimybę laikinai taikyti vadinamąjį nulinės baudos režimą, kai nacionalinės institucijos tam tikrais atvejais galėtų neskirti finansinių sankcijų.

    Toks scenarijus būtų taikomas ribotą laiką, o svarstymuose minimas laikotarpis siektų nuo vienų iki trejų metų. Komisija kol kas nėra patvirtinusi sprendimo, tačiau ruošia gaires valstybėms narėms, kurios turėtų padėti vienodžiau taikyti taisykles ir išvengti nenumatytų pasekmių energijos tiekimui.

    Kas keičiasi metano taisyklėse?

    ES metano reglamentas numato griežtesnę prievolę naftos, dujų ir anglies tiekimo grandinėje matuoti, stebėti ir mažinti metano nuotėkius. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpuoju laikotarpiu, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų lėtinti klimato kaitą.

    Reikalavimai apima ir importuojamą kurą, todėl atsakomybė tenka ne tik ES viduje veikiantiems operatoriams, bet ir pirkėjams, kurie turės įrodyti, kad jų tiekėjai laikosi palyginamų standartų. Praktikoje tai reiškia daugiau auditų, duomenų rinkimo ir aiškesnes nuotėkių taisymo procedūras.

    Kodėl svarstoma apie baudas?

    Energijos bendrovės teigia, kad daliai tiekėjų, ypač už ES ribų, greitai pasiekti reikalaujamą stebėsenos lygį bus sudėtinga, o tai gali didinti tiekimo rizikas. Savo ruožtu kai kurios valstybės narės baiminasi, kad per griežtas startas gali paskatinti tiekėjų pasitraukimą iš Europos rinkos arba branginti dujas.

    Komisija viešai signalizuoja, kad siekia, jog taisyklės būtų taikomos pragmatiškai ir nekeltų grėsmės energijos tiekimo saugumui. Tuo pat metu pabrėžiama, kad paties reglamento iš esmės atverti iš naujo ir perrašyti neplanuojama, nes tai didintų teisinį neapibrėžtumą.

    Ką sako kritikai ir ką tai reikštų rinkai?

    Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad laikinas sankcijų atsisakymas gali susilpninti pagrindinį reglamento principą, nes reali finansinė atsakomybė dažnai yra stipriausias paskatinimas investuoti į nuotėkių paiešką ir remontą. Jų teigimu, metano mažinimas ilgainiui prisideda ir prie energijos saugumo, nes prarastas metanas yra tiesiog iššvaistytas kuras.

    Jei būtų pasirinktas nulinės baudos modelis, tikėtina, kad jis būtų susietas su aiškiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, patikrinimų intensyvumu ir reikalavimu įrodyti, kad įmonė realiai diegia stebėsenos sistemas. Tai galėtų tapti kompromisu tarp klimato tikslų ir rinkos stabilumo, tačiau sprendimo detalės nulems, ar išimtis netaps taisykle.

  • Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Mokslininkai skelbia, kad 2025 metais Europa buvo viena šilčiausių per stebėjimų istoriją, o artėjantis El Ninjo gali paskatinti naują karščio bangą.

    2025 metais beveik visa Europa buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį, rodo Pasaulio meteorologijos organizacijos ir ES programos „Copernicus“ vertinimai. Kai kuriuose duomenų rinkiniuose tai tapo pirmu atveju, kai virš vidurkio atsidūrė beveik visas žemynas.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad karščio bangos apėmė ne tik sausumą, bet ir jūras, o aukšta temperatūra prisidėjo prie miškų gaisrų, sausros ir spartesnio ledynų tirpsmo. Tuo pat metu vis dažniau fiksuojami ir šiltesnių žiemų požymiai, mažėjant dienų su šalčiu skaičiui.

    El Ninjo efektas gali sustiprėti

    Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad vėliau šiais metais gali susiformuoti El Ninjo, natūralus klimato reiškinys, kuris paprastai sustiprina žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikį. Tokiais metais pasaulinė temperatūra dažnai pakyla dar labiau, o didžiausias efektas neretai juntamas kitais metais.

    Jungtinės Karalystės Met Office taip pat pažymi didesnę tikimybę, kad šis El Ninjo gali būti neįprastai stiprus. Tai reikštų didesnę ekstremalių orų riziką skirtinguose regionuose, priklausomai nuo atmosferos ir vandenynų cirkuliacijos.

    Kas vyko Europoje 2025 metais

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais Europa patyrė ypač intensyvų miškų gaisrų sezoną, išsiskyrusį tiek išdegusiais plotais, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis. Šiltesni ir sausesni periodai didino gaisrų plitimo greitį bei gesinimo sudėtingumą.

    Jūrų paviršiaus temperatūros aplink Europą kilo ketvirtus metus iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį pagal turimus stebėjimus. Be to, 2025 metai buvo vieni sausiausių nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, o tai dar labiau paaštrino vandens trūkumo ir žemės ūkio nuostolių riziką.

    Ledynų masė daugelyje regionų toliau mažėjo, o Grenlandijos ledo skydas, įtrauktas į Pasaulio meteorologijos organizacijos Europos apibrėžtį, taip pat fiksavo reikšmingą tirpsmą. Tai svarbu ne tik vietos ekosistemoms, bet ir pasauliniam jūros lygio kilimui.

    Kodėl Europa šyla sparčiau

    Specialistai pabrėžia, kad Europa šyla greičiau nei pasaulio vidurkis dėl geografinių ir atmosferos cirkuliacijos ypatybių, taip pat dėl mažėjančios sniego dangos, kuri anksčiau atspindėdavo daugiau Saulės spinduliuotės. Prie pokyčių prisideda ir oro taršos mažėjimas, kuris kai kuriais atvejais sumažina atmosferos gebėjimą „užtamsinti“ Saulės spinduliuotę.

    ES institucijų atstovai akcentuoja, kad spartėjant kaitrai būtinos ne tik emisijų mažinimo priemonės, bet ir prisitaikymas: ankstyvo perspėjimo sistemos, atsparios infrastruktūros plėtra, miestų vėsinimo sprendimai ir efektyvesnis vandens išteklių valdymas.

    Ekspertai pažymi, kad net ir trumpalaikiai temperatūros „atšokimai“ po vėsesnių periodų nekeičia bendros tendencijos: šiltesni metai didina ekstremalių reiškinių tikimybę, o El Ninjo gali tapti papildomu veiksniu, pastumiančiu temperatūras į naujas aukštumas.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.

  • Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europos Parlamento nariai šią savaitę balsuoja dėl rezoliucijos, kuria būtų pareikštas papeikimas Europos Komisijos nariui Olivér Várhelyi. Pagrindas yra Biudžeto kontrolės komiteto ataskaita, kurioje minimi ilgalaikiai valdymo trūkumai ir klausimai dėl atsakomybės standartų.

    Ataskaitoje teigiama, kad ankstesnėje Várhelyi kadencijoje, kai jis buvo atsakingas už ES plėtrą, europarlamentarai galėjo būti klaidinami arba negaudavo pakankamai informacijos. Tekste pabrėžiama, kad tokia praktika esą nesuderinama su Europos Komisijos nariui keliamais atskaitomybės ir patikimumo reikalavimais.

    Diskusijas kaitina ir viešojoje erdvėje skambantys įtarimai dėl galimos šnipinėjimo veiklos, siejamos su Vengrijos atstovybe Briuselyje laikotarpiu, kai Várhelyi dar nebuvo Komisijos narys. Europos Komisija šiuos teiginius tiria, tačiau kol kas nėra paskelbusi išvadų ar aiškaus termino, kada jos pasieks Europos Parlamentą.

    „Nematau, kad tokia kalba apie einantį Komisijos narį būtų tapusi įprasta, todėl tai yra aiškus politinis signalas“, – sakė europarlamentaras Daniel Freund.

    Nepaisant griežtos formuluotės, rezoliucija pati savaime nereiškia automatinio Várhelyi pasitraukimo. Europos Parlamento įrankiai šiuo atveju dažniausiai apsiriboja politiniu spaudimu ir reputacine žala, o realius sprendimus dėl Komisijos sudėties priima Europos Komisijos pirmininkė.

    Dalies frakcijų atstovai pabrėžia, kad Várhelyi darbas sveikatos srityje vertinamas palankiai, ypač atsižvelgiant į pastaraisiais metais išryškėjusias ES vaistų tiekimo sutrikimų rizikas. Jo iniciatyvos, susijusios su farmacijos sektoriaus stiprinimu ir vaistų trūkumo mažinimu, kai kuriems europarlamentarams atrodo svarbios, todėl jie nepritaria idėjai kelti klausimą dėl atsistatydinimo.

    Kartu kritikai akcentuoja, kad klausimas čia platesnis nei konkreti politika sveikatos srityje. Jų teigimu, kalbama apie valdymo kultūrą, skaidrumą ir tai, ar Komisijos narys laiku ir tiksliai informuoja Europos Parlamentą, kuris atlieka demokratinės kontrolės funkciją.

    Várhelyi ateitis labiausiai priklausys nuo to, kokias išvadas pateiks Europos Komisijos tyrimas dėl galimo šnipinėjimo skandalo. Jei išvados būtų nepalankios, tai galėtų pakeisti politinę pusiausvyrą ir sustiprinti raginimus imtis griežtesnių veiksmų, tačiau šiuo metu jo pozicijos Briuselyje išlieka gana tvirtos.

  • ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    Europos Sąjungai nuo 2028 metų gali prireikti daugiau vadinamųjų nuosavų išteklių, tai yra mokesčių ir rinkliavų, kurie keliauja tiesiai į bendrą ES biudžetą, o ne atkeliauja iš valstybių narių įnašų. Tokį akcentą Strasbūre išsakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie artėjančias derybas dėl kito daugiametės finansinės programos laikotarpio.

    ES iki 2027 metų pabaigos turi susitarti dėl 2028–2034 metų ilgalaikio biudžeto, nors politinis tikslas yra susitarimą pasiekti anksčiau, iki 2026 metų pabaigos. Derybos, kaip įprasta, žada būti įtemptos, nes dalis šalių siekia mažinti nacionalines įmokas, o Europos Parlamentas tuo pat metu ragina didinti bendrą biudžeto apimtį.

    Naujas spaudimas biudžetui

    Papildomą įtampą kuria tai, kad ES artimiausiais metais turės pradėti grąžinti bendrą skolą, prisiimtą finansuojant pandemijos laikotarpio ekonomikos gaivinimo priemones. Tai reiškia, kad biudžete teks rasti lėšų ir skolai aptarnauti, ir tradicinėms politikos kryptims, tokioms kaip parama ūkininkams bei sanglaudos investicijos regionams.

    U. von der Leyen pabrėžė, kad be naujų nuosavų išteklių pasirinkimas būtų labai aiškus: arba didesni valstybių narių įnašai, arba mažesnės ES išlaidos. Pasak jos, tai reikštų mažiau Europos ten, kur jos reikia daugiau, ypač kalbant apie konkurencingumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir saugumą.

    Kokie mokesčiai svarstomi?

    Europos Komisija yra pristačiusi priemonių paketą, kuriuo siekiama padidinti nuosavų išteklių dalį. Tarp siūlymų minimi su anglies dioksido emisijomis susiję mechanizmai, taip pat rinkliavos už neperdirbtas atliekas ir kiti vartojimo ar rinkos pagrindu skaičiuojami šaltiniai, kurie galėtų stabiliau papildyti ES biudžetą.

    Europos Parlamentas savo ruožtu ragina ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir siūlo įtraukti sritis, susijusias su skaitmenine ekonomika, internetinėmis paslaugomis ir kriptoturtu. Vis dėlto bet kokie sprendimai šioje srityje tradiciškai susiduria su valstybių narių atsargumu, nes mokesčių politika laikoma viena jautriausių nacionalinio suvereniteto sričių.

    Kas toliau?

    Praktiškai naujų ES nuosavų išteklių įvedimui reikalingas platus politinis sutarimas, todėl derybose svarbiausias klausimas bus, kaip suderinti augančius poreikius su valstybių narių nenoru didinti įnašų. Kartu tai tampa ir testu ES gebėjimui finansuoti ilgalaikius prioritetus neperkeliant visos naštos nacionaliniams biudžetams.

    Šiuo metu ES nuosavi ištekliai jau apima, pavyzdžiui, muitus ir tam tikras įmokas, susietas su plastiko pakuočių atliekomis. Tačiau, didėjant bendriems įsipareigojimams, Briuselis vis atviriau signalizuoja, kad vien tradicinių šaltinių gali nebeužtekti.