CP v2

Category: Pasaulis

  • Odesos srityje pastebėtas retas geltonasis garnys: kodėl karo triukšmas keičia jo elgesį?

    Odesos srityje, Juodosios jūros pakrantės šlapynėse, užfiksuotas retas paukštis – geltonasis garnys, moksliniu pavadinimu Ardeola ralloides. Apie šį stebėjimą pranešė biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, dirbantis Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke.

    Geltonasis garnys laikomas vienu slapčiausių šlapynių gyventojų, todėl jį pamatyti pasiseka ne visiems. Paukštis yra migruojantis: žiemoja Afrikoje, o į šiauriau esančias perimvietes dažniausiai grįžta balandžio mėnesį arba gegužės pradžioje.

    Šis garnys turi išskirtinį maskavimosi pranašumą: ramiai stovėdamas nendrynuose ar sausėjančioje augalijoje jis atrodo ochriškai gelsvas ir susilieja su fonu. Tačiau pakilęs į orą tampa akivaizdžiai matomas, nes jo sparnai, uodega ir pilvas yra ryškiai balti.

    Toks spalvų kontrastas paaiškinamas plunksnų sandara: balta kūno dalis tarsi paslepiama po gelsvu nugaros plunksnynu, kai paukštis sudeda sparnus. Dėl to net ir būnant netoli vandens telkinio geltonąjį garnį lengva pražiopsoti.

    Lyginant su stambesniais giminaičiais, geltonasis garnys dažnai elgiasi itin kantriai: gali ilgai stovėti nejudėdamas ir laukti grobio. Kartais jis juda labai lėtai, prisispaudęs prie vandens, taip sumažindamas tikimybę būti pastebėtas.

    Jo mitybos pagrindą sudaro vabzdžiai ir jų lervos, vandens bestuburiai, taip pat smulkios žuvys ir varliagyviai. Tokia mityba sieja šią rūšį su natūraliais, gyvybingais šlapynių ekosistemų procesais, kurie ypač priklauso nuo vandens kokybės ir hidrologinio režimo.

    Pasak I. Rusevo, geltonasis garnys yra labai jautrus ramybei ir vandens telkinių būklei, todėl trikdžiai gali greitai pakeisti jo elgesį. Jo teigimu, karo metu sustiprėję triukšmai ir bendras suaktyvėjimas verčia paukščius keisti poilsio bei maitinimosi vietas.

    Ornitologijoje ir gamtosaugos praktikoje tai vertinama kaip svarbus signalas: paukščiai, ypač šlapynių, dažnai reaguoja ne tik į tiesioginį buveinių nykimą, bet ir į nuolatinį trikdymą. Kuo labiau fragmentuojamos ramios zonos, tuo sudėtingiau rūšims išlaikyti įprastus migracijos sustojimus, saugiai maitintis ir kaupti energijos atsargas.

    „Jis labai jautrus ramybės veiksniui ir vandens telkinių būklei, o karo triukšmai ypač verčia keisti poilsio ir maitinimosi vietas“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Geltonasis garnys Ukrainoje įtrauktas į Raudonąją knygą kaip reta rūšis. Specialistai pabrėžia, kad tokių paukščių stebėjimai tampa ne tik įdomia gamtos naujiena, bet ir priminimu apie šlapynių apsaugos svarbą, ypač kai aplinkos sąlygos sparčiai kinta.

  • Baltijoje išgelbėtas ant seklumos įstrigęs kuprotasis banginis, bet ekologai įspėja: rizika dar neišnyko

    Vokietijos pakrantėje Baltijos jūroje ant seklumos ilgiau nei tris savaites įstrigusį kuprotąjį banginį gelbėtojams pavyko perkelti į specialiai pritaikytą vandeniu užpildytą baržą. Tai itin reta ir sudėtinga operacija, kurioje dalyvavo įvairių sričių specialistai, o dalį kaštų padengė privatūs rėmėjai. Nors pats perkėlimas laikomas sėkme, gyvūno būklė išlieka labai sunki.

    Banginis buvo tempiamas į šiaurę, maršrutu link Danijos, kad aplenktų Jutlandijos pusiasalį ir per Skagerako sąsiaurį pasiektų Šiaurės jūrą. Tikslas aiškus: kuo greičiau išgabenti gyvūną iš seklumų ir suteikti galimybę patekti į gilesnius, jam tinkamesnius vandenis. Tačiau net ir pasiekus atvirą jūrą, išgyvenimas nėra garantuotas.

    „Jei viskas klostysis sklandžiai, po maždaug dviejų dienų banginis turėtų būti Šiaurės jūroje“, – sakė Meklenburgo–Priešakinės Pomeranijos aplinkos ministras Tillas Backhausas.

    Jūrų biologai pabrėžia, kad Baltijos jūra kuprotiesiems banginiams yra neįprasta ir rizikinga aplinka. Dėl mažesnio druskingumo, kitokios ekosistemos ir seklumų gausos banginiams čia didesnė tikimybė patirti stresą, susižaloti odą ar išsekti. Ilgai būnant seklumoje padidėja ir mechaninių sužalojimų rizika, nes gyvūno kūno svoris labiau spaudžia audinius.

    Gamtosauginės organizacijos atkreipia dėmesį, kad vien ištraukimas iš seklumos dar nereiškia sėkmingo gelbėjimo. Kad operacija būtų laikoma pavykusia, banginis turi atgauti jėgas, sugyti odos pažeidimus ir vėl pradėti savarankiškai maitintis. Jei gyvūnas pernelyg nusilpęs, net atsidūręs giliuose vandenyse jis gali nebesugebėti palaikyti įprasto judėjimo ritmo.

    Organizacijos Whale and Dolphin Conservation atstovai viešai įspėjo, kad prognozės išlieka niūrios. Jų vertinimu, dėl užsitęsusio buvimo seklumoje ir prastos fiziologinės būklės gyvūnas gali nebeatsistatyti net ir pasiekęs tinkamesnę aplinką. Kita vertus, kai kurie mokslininkai ragina neskubėti skelbti verdikto, nes tokios apimties operacijos yra retos, o baigtį lemia daug kintamųjų.

    „Tai beprecedentė istorija, todėl prognozuoti pabaigą sudėtinga“, – sakė jūrų biologas Fabianas Ritteris.

    Vokietijos oceanografijos ir muziejų bendruomenės atstovai taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną grėsmę: esant dideliam išsekimui, gyvūnui gali būti sunku išlaikyti kvėpavimo ir plūdrumo ritmą. Tokiais atvejais, net patekus į gilesnius vandenis, išlieka pavojus, kad banginis gali nuskęsti, jei nebesugebės efektyviai judėti ir reguliariai iškilti į paviršių įkvėpti.

    Banginis pirmą kartą pastebėtas seklumose prie Vokietijos krantų kovo 23 dieną, Liubeko įlankos regione. Tuomet jam dar pavyko pasitraukti, tačiau po kelių dienų gyvūnas vėl grįžo į pavojingą zoną ir dar kartą įstrigo. Gelbėtojai bandė sudaryti kelią į gilesnį vandenį, tačiau galiausiai banginis įstrigo prie Pelės salos.

    Kuprotieji banginiai paprastai užauga iki 13–14 metrų ilgio, o suaugę patinai gali sverti iki 30 tonų. Jie dažniausiai aptinkami Atlanto vandenyne, todėl Baltijos jūroje pasirodo retai. Biologai neatmeta, kad banginis į šiuos vandenis galėjo užklysti vaikydamasis žuvų būrių, tačiau seklumų gausa ir pakrantės reljefas tokią kelionę paverčia ypač pavojinga.

    Ši istorija parodo, kaip sudėtinga yra didžiųjų jūrų žinduolių gelbėjimo logistika ir kaip ribotai galima kontroliuoti baigtį net ir atlikus technologiškai sėkmingą evakuaciją. Artimiausios dienos, kai bus vertinama, ar banginis sugebės atsigauti ir pradėti maitintis, taps lemiamos jo tolesnei likimo eigai.

  • Mokslininkai ketina „prikelti“ mėlynąjį antilopės porūšį: pirmas jauniklis planuojamas 2028 metais

    Biotechnologijų bendrovė „Colossal Biosciences“, kuri specializuojasi išnykusių rūšių atkūrimo projektuose, paskelbė pradedanti iniciatyvą, susijusią su mėlynuoju antilopės porūšiu, dar vadinamu mėlynuoju elniu. Šis gyvūnas kadaise gyveno Pietų Afrikoje, tačiau XVIII amžiaus pabaigoje išnyko, o pagrindinė priežastis siejama su žmogaus veikla.

    Įmonė teigia jau išgavusi mėlynojo antilopės porūšio DNR ir atlikusi jos kartografavimą. Kitas etapas, anot projekto autoriaus, yra genomo redagavimas, siekiant sukurti embrionus, kurie genetine prasme būtų kuo artimesni išnykusiam gyvūnui.

    „Visų projektų tikslas yra grąžinti gyvūnus į aplinką, kuri jiems būtų artima, kad jie galėtų išgyventi ir turėtų vaidmenį ekosistemoje“, – sakė bendrovės vadovas Benas Lamm.

    Bendrovė nurodo, kad pirmojo tokio gyvūno gimimas šiuo metu planuojamas 2028 metais. Nors tokie terminai skamba ambicingai, praktikoje juos gali koreguoti tiek technologiniai, tiek etiniai ir reguliaciniai klausimai, susiję su genetinėmis intervencijomis.

    Tokie „de-ekstinkcijos“ projektai dažniausiai remiasi keliais kertiniais žingsniais: DNR iš senų mėginių atkūrimu, genomo surinkimu, tada tiksliniu genų redagavimu šiuolaikinės artimos rūšies ląstelėse ir galiausiai embriono vystymu, pasitelkiant surogatinę patelę. Net ir sėkmingai atlikus genetinę dalį, išlieka klausimai dėl gyvūno sveikatos, elgsenos, atsparumo ligoms ir realių galimybių prisitaikyti.

    „Colossal Biosciences“ tuo pat metu tęsia ir kitus plačiai aptariamus projektus, tarp jų ir siekį sukurti genetiškai artimą mamutui gyvūną. Bendrovė yra užsiminusi, kad panašiu laikotarpiu gali būti bandoma pereiti prie embrionų perkėlimo surogatinėms dramblėms, tačiau tokie bandymai yra ypač jautrūs gyvūnų gerovės požiūriu.

    Ne visi mokslininkai į tokias iniciatyvas žiūri palankiai. Kritikai pabrėžia, kad rūšių atkūrimas gali sukurti naujų ekologinių rizikų, atitraukti dėmesį ir lėšas nuo buveinių apsaugos bei nykstančių rūšių išsaugojimo, o „atkurta“ rūšis iš tiesų gali būti tik genetiškai modifikuotas artimas giminaitis, o ne tikslus istorinis atitikmuo.

    Pastaraisiais metais panašios idėjos dažnėja ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje periodiškai keliamos diskusijos apie galimybes atkurti išnykusius moa paukščius. Tačiau mokslinėje bendruomenėje vyrauja sutarimas, kad net ir tobulėjant DI, genomo redagavimo bei reprodukcinėms technologijoms, didžiausi iššūkiai dažnai yra ne vien techniniai, bet ir susiję su ilgalaikiu poveikiu gamtai.

  • Vos nepateko į puodą: prie Keip Kodo sugautas itin retas dviejų spalvų omaras perduotas mokslininkams

    JAV pakrantėje, netoli Keip Kodo, žvejai sužvejojo itin retą dviejų spalvų omarą, kuris akimirksniu tapo vietos sensacija. Gyvūnas išsiskiria beveik idealiai simetrišku kūno pasidalijimu: viena pusė yra įprastos rudos spalvos, kita – ryškiai oranžinė.

    Neįprastas laimikis buvo sužvejotas balandžio 16 dieną, o jį gavusi „Wellfleet Shellfish Company“ nusprendė omaro neparduoti ir neperduoti maisto ruošimui. Bendrovė gyvūną perdavė mokslininkams ir akvariumo specialistams, kad jis būtų prižiūrimas ir tiriamas.

    „Omaras šiuo metu laikomas kartu su Woods Hole Science Aquarium gyvūnais, o laikinai apgyvendintas Jūrų biologijos laboratorijos rezervuaruose, kol vyksta akvariumo atnaujinimo darbai“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Pasak specialistų, spalvinės mutacijos omarams pasitaiko, tačiau būtent toks aiškus, per visą kūną einantis dviejų spalvų pasidalijimas yra ypač retas. Tokie atvejai paprastai sulaukia ne tik visuomenės dėmesio, bet ir mokslininkų susidomėjimo, nes leidžia geriau suprasti vėžiagyvių vystymosi biologiją.

    Jūrų mokslo ekspertai aiškina, kad simetriškas dviejų spalvų raštas gali būti susijęs su reta vystymosi anomalija, kai ankstyvame etape susilieja dvi skirtingos kiaušialąstės ar jų dalys. Tokiu atveju organizmas gali išsivystyti tarsi iš dviejų „programų“, o rezultatas matomas išorinėje spalvoje.

    Kol akvariumas ruošiasi atnaujinimui, omaras adaptuojasi naujoje aplinkoje ir yra stebimas specialistų. Atidarius ekspoziciją lankytojams, jis turėtų būti pristatytas viešai, suteikiant retą progą pamatyti vieną ryškiausių gamtos anomalijų, pasitaikančių jūrų gyvūnams.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    Europos Komisijoje į paviršių iškilo skirtingos vizijos, kaip vertinti didelius įmonių susijungimus. Diskusijas įkaitino atnaujintų susijungimų gairių projektas, kuris vieniems atrodo kaip impulsas auginti Europos masto „čempionus“, o kitiems – rizika susilpninti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

    Komisija paskelbė apie 100 puslapių susijungimų gairių projektą, kuriame aprašoma, kaip konkurencijos politiką prižiūrintis padalinys turėtų vertinti stambius sandorius. Dokumentas pristatomas kaip bandymas suderinti tradicinį antimonopolinį požiūrį su argumentu, kad Europai globalioje konkurencijoje reikia didesnių, stipresnių bendrovių.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžia tikslą padėti Europos įmonėms augti, plėstis ir diegti inovacijas. Už konkurenciją atsakinga vykdomoji pirmininkė Teresa Ribera akcentuoja, kad kertinis principas nesikeičia: vartotojų ir verslo aplinką saugo stipri konkurencija, o pernelyg didelė rinkos galia neturi kauptis taip, kad ja būtų piktnaudžiaujama.

    Kas slypi gairių projekte?

    Gairių projekte daugiau dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su investicijomis, inovacijomis, tiekimo grandinių atsparumu ir platesniu ekonominiu interesu. Tai reiškia, kad įmonėms suteikiama daugiau erdvės aiškinti, jog susijungimas gali būti naudingas ne tik jų akcininkams, bet ir platesniems Europos tikslams.

    Tačiau praktikoje svarbiausia bus tai, kaip dokumentą taikys pareigūnai konkrečiose bylose. Konkurencijos teisės ekspertai paprastai primena, kad gairės palieka interpretavimo laisvę, todėl realūs pokyčiai paaiškėja tik tada, kai Komisija pradeda priiminėti sprendimus dėl konkrečių sandorių.

    Vokietijos ir Prancūzijos spaudimas

    Pastaraisiais metais Vokietija ir Prancūzija vis aktyviau ragina lanksčiau vertinti susijungimus, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti su JAV technologijų gigantais ir Kinijos pramonės grupėmis. Šiame kontekste dažnai kartojama „Europos čempionų“ idėja, kurią ypač palaiko dalis pramonės ir kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, telekomunikacijos.

    Kita stovyklos pusė įspėja, kad per didelis lankstumas gali reikšti mažesnį pasirinkimą ir aukštesnes kainas vartotojams, o taip pat sunkesnes sąlygas mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Europos bendroji rinka istoriškai rėmėsi nuostata, kad konkurencija skatina efektyvumą, inovacijas ir produktyvumą.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams?

    Įmonėms gairių projektas signalizuoja, kad vertinant sandorius gali būti plačiau nagrinėjami ne vien klasikiniai konkurencijos rodikliai, tokie kaip rinkos dalis ar kainodara, bet ir investicijų planai bei technologinė pažanga. Tai gali paskatinti daugiau bandymų pagrįsti susijungimus strateginiais argumentais, ypač sektoriuose, kuriuose reikalingas didelis kapitalas.

    Vartotojams ir rinkai lemiamas klausimas bus, ar „čempionų“ politika netaps priedanga susilpninti kontrolę ir leisti per didelę koncentraciją. Dėl to numatoma, kad viešų konsultacijų metu sulauksime aktyvių verslo asociacijų, vartotojų organizacijų ir valstybių narių institucijų pastabų.

    Kol kas tai tik projektas, atvertas grįžtamajam ryšiui, todėl galutinė redakcija dar gali keistis. Vis dėlto jau dabar aišku, kad susijungimų politika Europos Sąjungoje tampa ne vien techniniu teisės klausimu, bet ir politinio pasirinkimo tema, apibrėžiančia, ką Europa laiko savo konkurencingumo pagrindu.

  • Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgijos vyriausybė svarsto galimybę perimti šalies branduolinės energetikos sektorių, kad būtų užtikrintas senstančių reaktorių darbas ir išvengta planuotų uždarymų. Apie tai paskelbė ministras pirmininkas Bart De Wever, pabrėžęs, kad tikslas yra išlaikyti pajėgumus, kurie anksčiau buvo nukreipti link uždarymo.

    Vyriausybė ketina įvertinti visų septynių Belgijos branduolinių reaktorių visiško perėmimo scenarijų. Tuo pat metu būtų stabdomi penkių reaktorių, kurie buvo sustabdyti 2022–2025 metais, išmontavimo planai, paliekant galimybę pratęsti jų veiklos licencijas arba svarstyti paleidimą iš naujo.

    Valstybės vaidmuo vėl auga

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai valstybės vis dažniau įsitraukia į branduolinę energetiką dėl didelių sąnaudų ir rizikų, kurios atbaido privačius operatorius. Senų elektrinių modernizavimas, saugos reikalavimų įgyvendinimas, atliekų tvarkymas ir politinė rizika dažnai reiškia milijardines investicijas, o pajamų perspektyvos liberalizuotoje elektros rinkoje išlieka neapibrėžtos.

    Tokiose sąlygose projektai paprastai tampa įmanomi tik su valstybės garantijomis, rizikos pasidalijimo mechanizmais ar tiesioginiu valdymu. Todėl Belgijos planas matomas kaip bandymas suteikti sektoriui daugiau stabilumo ir prognozuojamumo, ypač ilgesnėje perspektyvoje.

    Energetinio saugumo spaudimas

    Belgijos posūkis vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje stiprinamas elektrifikacijos kursas ir ieškoma būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa didina spaudimą turėti daugiau vietinės, patikimos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastaruoju metu pabrėžė, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės švarios energijos pasiūlą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo.

    „Turime mažinti per didelę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės, įperkamos, švarios energijos pasiūlą. Nuo atsinaujinančių išteklių iki branduolinės energetikos, visapusiškai gerbiant technologinį neutralumą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    U posūkis po ankstesnių uždarymų

    Belgija jau buvo pakeitusi ankstesnį kursą branduolinės energetikos klausimu, kai parlamentas panaikino planuotą etapinio atsisakymo modelį. Dabartinis svarstymas dėl perėmimo dar labiau sustiprintų šį pokytį, nes valstybė galėtų tiesiogiai valdyti sprendimus dėl eksploatacijos pratęsimo ir investicijų.

    Analitikų vertinimu, norint iki 2040 metų užsitikrinti apie 4 gigavatų branduolinės generacijos pajėgumą, realistiški keliai yra du: statyti naujus reaktorius, kas užtrunka ilgai, arba prailginti esamų blokų veiklą bei svarstyti neseniai sustabdytų blokų sugrąžinimą. Abiem atvejais be reikšmingo valstybės vaidmens pasiekti tikslą būtų sudėtinga.

    Artimiausiu metu Belgijos vyriausybei teks apsispręsti, kokiu mastu ji pasirengusi prisiimti finansinę ir politinę atsakomybę, kuri lydi branduolinę energetiką. Taip pat bus vertinama, ar sustabdytų reaktorių išmontavimo pauzė iš tiesų atvers realią galimybę juos sugrąžinti į sistemą, atsižvelgiant į saugos, licencijavimo ir investicijų reikalavimus.

  • Главное

  • UNIAN kontaktai ir vadovybė: kur kreiptis dėl redakcijos, prenumeratos, reklamos ir spaudos centro

    UNIAN paskelbė atnaujintą kontaktinę informaciją, skirtą skaitytojams, partneriams ir institucijoms, norinčioms susisiekti su redakcija ar administracija. Čia pateikiami pagrindiniai kanalai, kuriais galima kreiptis dėl naujienų, paslaugų ir bendradarbiavimo.

    Štabo adresas nurodomas Kijeve, Kirilovskajos gatvėje, taip pat pateikiami bendrieji telefono ir fakso numeriai. Redakcija taip pat skelbia el. pašto kontaktą ir interneto žiniasklaidos identifikatorių registre.

    Redakcijos ir administracijos kontaktai

    Viešai įvardijama UNIAN vadovybė: šefredaktorius ir jo pavaduotojai, komercijos kryptį kuruojantis direktorius bei interneto projektų padalinio vadovas. Taip pat nurodomi atsakingi asmenys už pagrindines naujienų sritis, įskaitant politinių ir visuomenės naujienų departamentą.

    Atskirai išskiriama ir fototarnyba, kuriai priskiriami vadovaujantys bei administraciniai kontaktai. Tokia struktūra leidžia greičiau nukreipti užklausas pagal temą ir sutrumpinti atsakymo laiką.

    Paslaugos: spaudos centras, reklama, prenumerata

    UNIAN nurodo spaudos centro kontaktą, skirtą užklausoms dėl komunikacijos ir oficialių komentarų. Taip pat pateikiamas žiniasklaidos stebėsenos skyriaus telefonas ir atsakingo vadovo kontaktas.

    Prenumeratos ir paslaugų užsakymo linija išskirta atskirai, nurodant, kad tuo pačiu kontaktu priimamos užklausos ir dėl naujienų prenumeratos. Reklamos užklausoms taip pat pateikiamas atskiras kontaktinis asmuo, kad komerciniai klausimai būtų sprendžiami tiesiogiai.