CP v2

Category: Regionai

  • Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pietrytinės pakrantės sutvarkymo projektas žengė į naują etapą: gegužės 7 dieną Vilniaus rajono savivaldybė kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Vilnojos ežero pritaikymas lankyti finansavimo sutartį. Savivaldybė tikisi, kad investicijos leis teritoriją paversti patogia ir saugia vieta poilsiui bei turizmui.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad tvarkoma pakrantė turi didelį potencialą bendruomenei ir atvykstantiems lankytojams.

    „Vilnojos pakrantė gali ir turi tapti patrauklia vieta kokybiškam laisvalaikiui. Matome didelį šios vietos potencialą, todėl į jos sutvarkymą žiūrime atsakingai“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto tikslas – sukurti viešą turizmo infrastruktūros objektą, kuris būtų pritaikytas rekreacijai ir aktyviam laisvalaikiui. Kartu siekiama prisidėti prie lankytojų srautų didinimo ir aktyvaus turizmo plėtros Vilniaus regione.

    Planuojama, kad Vilnojos ežero pietrytinėje pakrantėje bus įrengti lieptai ar terasos, aktyvaus ir ramaus poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis takas palei kranto liniją, mažosios architektūros elementai ir informacinė infrastruktūra. Darbai numatyti sklypuose Maišiagalos g. 18E Sudervės kaime ir Maišiagalos g. 46 Užuežerės kaime.

    Pagal pasirašytą sutartį bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1,03 mln. eurų. Iš jų Europos Sąjungos fondų lėšos sudaro 0,4 mln. eurų, bendrojo finansavimo lėšos – 0,28 mln. eurų, o Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto dalis – 0,35 mln. eurų.

    Šiuo metu teritorija praktiškai nepritaikyta lankytojams: trūksta patogios infrastruktūros, priėjimai prie vandens nėra patogūs, o pakrantės būklė vertinama kaip apleista. Savivaldybė nurodo, kad projektas turėtų užpildyti šią spragą ir sukurti aiškiai suformuotą, viešai prieinamą poilsio erdvę.

    Numatoma, kad pakrantės pritaikymo turizmui ir rekreacijai darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų vasario 28 dienos. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

  • Vilniaus rajono savivaldybėje atidaryta VILNIUS TECH studenčių paroda: Kasmiškių centro vizijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje atidaryta VILNIUS TECH studenčių paroda: Kasmiškių centro vizijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną atidaryta paroda Bendruomenės centras Kasmiškių kaime: VILNIUS TECH Architektūros studenčių idėjos. Joje pristatomi VILNIUS TECH antrojo kurso studenčių kursiniai darbai, skirti augančios bendruomenės poreikiams ir viešųjų erdvių kokybei.

    Atidaryme dalyvavo universiteto atstovai, darbų autorės ir savivaldybės administracijos darbuotojai. Renginyje akcentuota, kad savivaldybės ir VILNIUS TECH bendradarbiavimas leidžia akademines idėjas nukreipti į realių vietovių ateities scenarijus.

    „Pirmiausia noriu pasidžiaugti mūsų savivaldybės ir VILNIUS TECH bendradarbiavimu. 2023 metais pasirašyta sutartis tapo realių iniciatyvų pradžia. Šiandien matome vieną iš rezultatų, kai jauni būsimi architektai savo žinias skiria Vilniaus rajono erdvių vizijoms“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Kodėl bendruomenės centras svarbus?

    Bendruomenės centras dažnai tampa vieta, kur telkiasi vietos gyvenimas: nuo susitikimų ir edukacijų iki sporto, kultūros ar socialinių paslaugų. Savivaldybėms tai taip pat priemonė stiprinti vietos tapatumą ir mažinti atotrūkį tarp sparčiai augančių gyvenviečių infrastruktūros ir gyventojų lūkesčių.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kai bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į viešųjų erdvių planavimą, o savivaldybės dažniau ieško partnerystės su universitetais. Tokie projektai leidžia išbandyti skirtingus scenarijus dar ankstyvoje stadijoje: vertinti sklypo potencialą, judėjimo srautus, viešųjų funkcijų poreikį ir pastato ryšį su aplinka.

    Kas pristatoma parodoje?

    Ekspozicijoje rodomos Kasmiškių kaimo bendruomenės centro vizijos, kurias parengė Martyna Jazgevičiūtė, Rugilė Karaliūtė, Gerda Kumpaitytė, Urtė Mikalauskaitė, Aistė Marozaitė ir Morta Gintarė Vasiulytė. Darbams vadovavo VILNIUS TECH Urbanistikos katedros dėstytojai, tarp jų docentas Raimund Stupak ir docentė Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė.

    Tokio formato parodos gyventojams ir sprendimų priėmėjams suteikia progą palyginti skirtingas architektūrines kryptis bei aptarti, kokių funkcijų bendruomenė tikisi labiausiai. Nors tai studijų darbai, juose dažnai gimsta idėjos, kurios vėliau persikelia į planavimo užduotis ar tampa įkvėpimu realiems projektams.

    Kada galima aplankyti?

    Paroda eksponuojama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pirmame aukšte iki birželio 23 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su studenčių siūlomomis Kasmiškių kaimo bendruomenės centro kryptimis ir jų urbanistiniais argumentais.

  • Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Keturi dešimtmečiai teatre ir viena mintis

    Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys savo profesinį kelią su šiuo teatru sieja jau beveik 40 metų. Jo istorija prasidėjo nuo pirmųjų pasirodymų scenoje, o vėliau peraugo į vadovavimą įstaigai, kuri Kaune turi istorinį ir simbolinį svorį.

    Anot B. Želvio, miestas nuo seno gyveno kultūra, tačiau kultūrinis įprotis nėra savaiminis. Jo žinutė paprasta: žiūrovas neturėtų laukti, kol kultūra pati ateis į kasdienybę, ją reikia rinktis sąmoningai.

    „Į kultūrą reikia eiti pačiam, o ne laukti, kol ji ateis“, – sakė Benjaminas Želvys.

    Kelias į sceną: šeima, muzika ir pirmas jaudulys

    B. Želvys pasakoja, kad meilė muzikai šeimoje buvo natūrali kasdienybės dalis: tėvai mėgo operą, vedė vaikus į spektaklius, o broliai taip pat augo su muzika. Tokia aplinka, pasak jo, anksti suformavo kryptį ir supratimą, kad scena yra ne atsitiktinumas, o ilgalaikis darbas.

    Pirmasis pasirodymas Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje įsiminė ne dėl triumfo, o dėl įtampos. Jis prisimena akimirką, kai baimė buvo tokia stipri, kad į sceną teko tiesiog „įstumti“, tačiau išėjus vaidmuo ir muzika priverčia susikoncentruoti.

    Kaip keičiasi jaunieji atlikėjai ir publika?

    Teatro vadovas atkreipia dėmesį, kad šiandien jaunoji karta gyvena platesniame informaciniame lauke, kuriame greitas matomumas ir trumpi keliai į populiarumą tapo įprasti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad greitis nebūtinai reiškia brandą, o stabilus augimas dažniau ateina per nuoseklų darbą, o ne per vieną sėkmingą šuolį.

    Kartu, pasak B. Želvio, keičiasi ir žiūrovas: į teatrą ateina skirtingos kartos, o tai kuria natūralų kultūrinį tęstinumą. Jo manymu, ypač svarbu, kad vaikai kuo anksčiau patirtų gyvą meną, nes būtent taip formuojasi ilgalaikis ryšys su teatru, koncertais ir muzika.

    Kauno kultūrinis ritmas ir teatro vaidmuo

    Kalbėdamas apie Kauną, B. Želvys primena miesto istoriją ir tai, kad muzikinė scena čia visada buvo reikšminga. Kauno valstybinis muzikinis teatras, pasak jo, yra viena iš vietų, kurioje formavosi profesionalių scenos menų tradicija, o šiandien tai išlieka svarbia kultūrinio žemėlapio dalimi.

    Jis taip pat išskiria vasaros festivalį Operetė Kauno pilyje, tapusį viena atpažįstamiausių miesto kultūros tradicijų. Idėja gimė paprastai, tačiau per laiką išaugo į renginį, kuris pritraukia ne tik nuolatinius teatro lankytojus, bet ir naują auditoriją.

    Nauji planai ir atsakomybės jausmas

    B. Želvys pabrėžia, kad teatras laikosi ant žmonių, kurie dažnai dirba savaitgaliais, per šventes, derina kelias veiklas ir vis tiek ieško prasmės scenoje. Jo manymu, pareigos kultūros įstaigoje nėra privilegija, o atsakomybė, todėl svarbiausia išlikti sąžiningam profesijai ir komandai.

    Artimiausiu metu žiūrovams žadamas ir naujas repertuaro papildymas: rudenį numatomas miuziklas „Šrekas“, pristatomas kaip visai šeimai skirtas, tačiau techniškai sudėtingas pastatymas. Teatro vadovo teigimu, tokie projektai yra proga ne tik pritraukti naujus žiūrovus, bet ir paskatinti šeimas po spektaklio kalbėtis, dalintis įspūdžiais ir grįžti į teatrą dar kartą.

  • Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Dainų šventė sugrįžta į Kauną

    Paskutinį pavasario savaitgalį Kauno Dainų slėnyje vyks moksleivių ir jaunimo dainų bei šokių šventė Čia suteka upės. Organizatoriai skelbia, kad renginys po pertraukos vėl suburs tūkstančius dalyvių ir žiūrovų.

    Ši šventė siejama su ilgamete Lietuvos dainų švenčių tradicija, kurią puoselėja chorai, šokių kolektyvai ir folkloro atlikėjai. Kaunas pabrėžia savo istorinį vaidmenį dainų švenčių judėjime ir kviečia į bendrystę orientuotą renginį.

    „Kaunas – pirmieji ir tikrieji Dainų šventės namai. Dainų šventė visada buvo apie žmones, tradicijas ir tą ypatingą jausmą, kuris suvienija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kiek dalyvių ir kokia programa

    Renginio programoje numatytas didelis kolektyvų skaičius: skelbiama, kad pasirodys apie 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Tarp jų – choristai, šokėjai, muzikantai ir folkloro puoselėtojai.

    Kauno savivaldybės pateikiamais duomenimis, šventėje dalyvaus 21 šokių kolektyvas ir 65 chorai. Programoje turėtų skambėti daugiau kaip 30 kūrinių, įskaitant plačiai atpažįstamas lietuviškas dainas, tokias kaip Lietuva brangi ir Kur giria žaliuoja.

    Scenoje – ir žinomi atlikėjai

    Šventę papildys solistų pasirodymai: kartu su kolektyvais scenoje pasirodys Linas Adomaitis, Saulė Adomaitytė, Kristijonas Lučinskas, Faustas Autukas ir Girmantė Vaitkutė. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie pasirodymai praplečia tradicinį formatą ir pritraukia platesnę auditoriją.

    Dainų ir šokių švenčių formatas pastaraisiais metais vis dažniau jungia klasikinę chorinę tradiciją ir šiuolaikiškesnius sceninius sprendimus. Tai leidžia išlaikyti tradicijos atpažįstamumą, bet kartu suteikia programai daugiau dinamikos ir įvairovės.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys yra nemokamas. Žiūrovai raginami atvykti viešuoju transportu, nes renginio metu planuojama dažnesnė reisų tvarka ir papildomi maršrutai po šventės.

  • Kauno rajone 1 100 antrokų gavo plaukimo pažymėjimus: programa veikia jau nuo 2016 metų

    Kauno rajone Mastaičių baseine surengtoje šventėje 1 100 antrokų įteikti plaukimo pažymėjimai ir ženkliukai, patvirtinantys, kad vaikai įgijo pagrindinius plaukimo įgūdžius. Renginio metu mokiniai demonstravo tai, ką išmoko per pamokas, artimiesiems ir bendruomenei.

    Šventėje pabrėžta, kad plaukimo gebėjimai vaikams svarbūs ne tik kaip sportinis įgūdis, bet ir kaip kasdienio saugumo dalis. Didžiausias programos tikslas yra mažinti nelaimių vandenyje riziką ir ugdyti atsakingą elgesį prie vandens.

    32 pamokos ir dėmesys saugumui

    Mokymo plaukti programą sudarė 32 užsiėmimai, per kuriuos mokiniai mokėsi plūduriuoti, taisyklingai kvėpuoti, įveikti atstumą vandenyje ir laikytis saugaus elgesio taisyklių. Kartu buvo ugdomas pasitikėjimas savimi, kuris, specialistų teigimu, yra ypač svarbus netikėtose situacijose vandenyje.

    Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys pažymėjo, kad nuoseklus darbas duoda apčiuopiamą rezultatą, nes vaikai per programą sustiprina ir fizinį pasirengimą, ir saugumo įgūdžius.

    „Svarbiausia, kad vaikai iš šios programos išeina drąsesni ir saugesni, o gebėjimas plaukti jiems tampa realia apsauga“, – sakė Laurynas Dilys.

    Programa vykdoma jau beveik dešimtmetį

    II klasių mokinių mokymo plaukti programa Kauno rajone vykdoma nuo 2016 metų. Per šį laikotarpį joje, savivaldybės duomenimis, dalyvavo 8 678 antrokai.

    Plaukimo užsiėmimai organizuoti keliuose baseinuose, kad vaikai turėtų realias galimybes lankyti pamokas arčiau gyvenamosios vietos. Treniruotės vyko Kauno r. sporto centro, Kauno plaukimo mokyklos, Kauno „Girstučio“, Prienų sporto centro ir Kėdainių sporto centro baseinuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje dirba kvalifikuoti treneriai, o mokymo turinys orientuotas į praktinius gebėjimus ir saugumą. Tokios iniciatyvos, anot organizatorių, skatina vaikus būti fiziškai aktyvius ir prisideda prie ilgalaikės skendimų prevencijos.

  • Alytaus Putinų gimnazijoje įvyko 19-asis „Kūrėjų pavasaris“: kas šiemet labiausiai įtraukė?

    Gegužės 20 dieną Alytaus Putinų gimnazijoje jau 19-ąjį kartą surengtas „Kūrėjų pavasaris“ – bendruomenę suburianti diena, kai įprastas pamokų ritmas užleidžia vietą kūrybai, projektams ir patirtiniam mokymuisi. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad kitais metais mokykla minės ir simbolinį jubiliejų – 20-ąjį „Kūrėjų pavasarį“.

    Gimnazijoje ši tradicija vertinama kaip proga mokiniams ir mokytojams išbandyti kitokius ugdymo metodus, stiprinti tarpusavio ryšį ir ugdyti kompetencijas, kurių vis labiau reikalauja šiuolaikinė darbo rinka. Didelis dėmesys skiriamas ne tik kūrybai, bet ir gebėjimui pristatyti idėjas, dirbti komandoje bei priimti argumentuotus sprendimus.

    Dėmesys technologijoms ir STEAM

    Šių metų programoje ryškiai matėsi kryptis į kūrybiškumą, šiuolaikines technologijas ir inžinerinį mąstymą. I–II gimnazijos klasių mokiniai pristatė projektines ir tiriamąsias veiklas, jungdami skirtingus mokomuosius dalykus ir pritaikydami praktikoje įgytas žinias.

    Dalyje veiklų buvo išbandomos ir DI galimybės, pasitelkiant „Edit AI“ platformą. Mokyklose tokie įrankiai vis dažniau naudojami idėjų generavimui, tekstų struktūravimui ar projektų planavimui, tačiau kartu akcentuojamas ir kritinis vertinimas bei akademinis sąžiningumas.

    Renginio metu vyko STEAM veiklos ir kūrybinės dirbtuvės: nuo startuolių idėjų kūrimo iki trumpų vaizdo įrašų apie mokyklą kūrimo „TikTok/Shorts“ formatu. Mokiniai diskutavo ir apie komunikaciją, įvaizdį, tvarumą bei sprendimus, kurie aktualūs tiek mokyklos bendruomenei, tiek platesniam miestui.

    Debatai ir gyvi susitikimai

    Programą papildė Alytaus miesto gimnazijų debatai, kuriuose mokiniai lavino argumentavimo, viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo įgūdžius. Tokios veiklos mokyklose vertinamos kaip praktinis būdas ugdyti pilietiškumą ir gebėjimą konstruktyviai diskutuoti net ir sudėtingomis temomis.

    Renginio dieną gimnazijoje netrūko ir susitikimų su įvairių sričių svečiais. Tarp paminėtų vardų – aktorius Eimutis Kvoščiauskas, Tomas Pūkys, Tomas Kunčinas, Robertas Matusa ir kiti savo sričių atstovai, su mokiniais aptarę profesinio kelio pasirinkimus, kūrybos užkulisius ir patirtis.

    Mokykloje taip pat lankėsi Edvardas Vanagas iš „Navas Racing Club“, kalbėjęs apie saugų vairavimą motociklu, atsakingą elgesį kelyje ir sąmoningą požiūrį į greitį. Tokios temos mokiniams ypač aktualios artėjant laikui, kai dalis jų pradeda aktyviau dalyvauti eisme kaip vairuotojai ar keleiviai.

    Kūrybinės edukacijos ir bendrystė

    „Kūrėjų pavasarį“ praturtino ir svečiai iš Dzūkijos mokyklos, pristatę meninę kompoziciją. Kartu su bendruomenės inicijuotomis veiklomis tai sustiprino renginio idėją, kad kūryba mokykloje gali būti ir bendradarbiavimo, ir saviraiškos forma.

    Per dieną vyko įvairios edukacijos ir užsiėmimai: kvapų kūrimo edukacijos, makramė dirbtuvės, „Lego“ veiklos, vytelių pynimas, piešimo ir kitų kūrybinių darbų užsiėmimai, orientavimosi sporto varžybos bei Kultūros paso veiklos. Šios patirtys leido mokiniams išbandyti skirtingas kūrybos kryptis ir atrasti naujų pomėgių.

    Renginį tradiciškai užbaigė baigiamasis koncertas, suburiantis visą gimnazijos bendruomenę. Organizatoriai pabrėžia, kad „Kūrėjų pavasaris“ kasmet auga kartu su mokykla, o svarbiausia jo vertė išlieka ta pati – bendrystė, kūryba ir galimybė mokytis kitaip.

    Muzikos mokytoja metodininkė Gintarė Vitko

    Alytaus Putinų gimnazija

  • Alytuje surengtame vaikų plaukimo čempionate – čempionių titulai ir estafečių medaliai

    Stipriausi 2014–2015 metų plaukikai

    Gegužės 22 ir 23 dienomis Alytaus sporto centro baseine vyko Lietuvos vaikų plaukimo čempionatas. Į Alytų susirinko stipriausi 2014–2015 metais gimę šalies plaukikai, kovoję dėl medalių individualiose rungtyse ir estafetėse.

    Tokio amžiaus varžybose rezultatus dažnai lemia ne tik greitis, bet ir technika bei stabilumas visose atkarpose. Čempionatas Alytuje tapo proga patikrinti sportininkų pasirengimą sezono pabaigoje ir palyginti pajėgumą nacionaliniu mastu.

    Alytiškių lyderės baseine

    Ryškiausiai tarp alytiškių pasirodė Guostė Šablinskaitė, iškovojusi Lietuvos čempionės titulą 100 m ir 200 m krūtine rungtyse. Be pergalių individualiai, ji prisidėjo ir prie estafečių komandų, kurios pelnė antrąją bei trečiąją vietas.

    Gedimina Daugėlaitė 200 m krūtine rungtyje užėmė antrąją vietą, o estafetėse kartu su komanda taip pat iškovojo antrąją ir trečiąją vietas. Tokie rezultatai rodo, kad alytiškių krūtine plaukiančių sportininkių parengtis šiame amžiaus tarpsnyje yra viena stipriausių.

    Smiltė Visockaitė iškovojo antrąją vietą 100 m nugara rungtyje ir pridėjo medalį kombinuotoje estafetėje, kur užimta trečioji vieta. Nugara rungtis dažnai atskleidžia sportininko koordinaciją ir kūno padėties kontrolę, todėl aukštas rezultatas čempionate laikomas svarbiu progresu.

    Medaliai estafetėse ir komandinė vertė

    Prie apdovanojimų prisidėjo ir Austėja Danilevičiūtė, pelniusi trečiąją vietą 200 m krūtine rungtyje, taip pat trečiąją vietą 4 x 50 m kombinuotoje estafetėje. Vaikų varžybose estafetės neretai tampa tikru komandinės drausmės testu, nes kiekviena klaida keičia galutinę rikiuotę.

    Estafetiniuose plaukimuose medalius taip pat iškovojo Amelija Braziūnaitė ir Paula Kastsiukovich, kurių komandos finišavo antroje ir trečioje vietose. Dar vieną trečiąją vietą 4 x 50 m kombinuotoje estafetėje iškovojo Amelija Bruzgelevičiūtė ir Ieva Gintvainytė.

    Čempionatas Alytuje parodė, kad aukštus rezultatus kuria ne pavienės pergalės, o nuoseklus darbas treniruotėse ir stipri komandos grandinė estafetėse. Alytaus sporto centro plaukikai iš varžybų išsivežė tiek čempionų titulus, tiek svarbius komandinės įskaitos medalius.

  • U13 mergaičių rankinio finalai Alytuje: Alytaus SC bronza ir keturios žaidėjos tarp geriausių

    Lietuvos U13 mergaičių rankinio čempionato finalinis etapas dėl R. Jansono taurės Alytuje Alytaus sporto centro komandai tapo sėkmingu sezono finišu. Trenerės Rasos Lugauskienės auklėtinės tarp stipriausių šalies ekipų iškovojo trečiąją vietą ir pasipuošė bronzos medaliais.

    Finaluose alytiškės rėmėsi drausminga gynyba ir greitais išėjimais į puolimą, o poziciniame žaidime dažnai rasdavo sprendimus, leidusius išlaikyti kovą iki paskutinių minučių. Toks balansas tarp agresyvios gynybos ir kantraus puolimo padėjo atsilaikyti prieš aukšto tempo varžoves ir užsitikrinti vietą prizininkių trejete.

    Komandinį rezultatą papildė ryškūs individualūs įvertinimai, parodę, kad lyderystė komandoje pasiskirstė per kelias grandis. Finalinio etapo apdovanojimai atiteko tiek puolimo organizatorėms, tiek žaidėjoms, kūrusioms stabilumą gynyboje ir prie vartų.

    Geriausios komandos žaidėjos titulas skirtas Vanesai Matačinskaitei, kuri turnyre išsiskyrė rezultatyvumu ir sprendimais lemiamose atkarpose. Jos įvarčiai ir ramūs pasirinkimai spaudimo situacijose tapo vienu svarbiausių faktorių, išlaikiusių komandą kovoje dėl medalių.

    Geriausios finalinio etapo vartininkės apdovanojimas įteiktas Gretai Noreikaitei. Jos atremti metimai ir užtikrintas žaidimas vartų aikštelėje ne kartą sustabdė varžovių spurtus, o stabilumas gynybinėje grandyje suteikė komandai pasitikėjimo puolant.

    Simbolinėje finalinio etapo rinktinėje atsidūrė dar dvi Alytaus sporto centro atstovės. Meda Kanapickaitė pripažinta geriausia centro žaidėja už gebėjimą valdyti tempą ir organizuoti atakas, o Ugnė Maleckaitė įvertinta kaip geriausia linijos žaidėja, efektyviai išnaudojusi progas prie vartų ir tvirtai sužaidusi kontaktinėse situacijose.

    Alytaus sporto centro bronza ir keturi individualūs įvertinimai rodo komandos brandą bei potencialą kitam sezonui. Toks rezultatas dažnai tampa svarbiu impulsu tęstinumui, nes jaunimo rankinyje ypač reikšminga ne tik vieta turnyro lentelėje, bet ir aiškiai augantis lyderių branduolys.

  • Alytuje atidaryta moderni „Affidea“ klinika: 6 mln. eurų investicija ir daugiau nei 60 darbo vietų

    Alytuje duris atvėrė moderni „Affidea“ klinika, įkurta atnaujintame pastate Vilties gatvėje. Į ilgą laiką nenaudotas patalpas investuota 6 mln. eurų, o medicinos centre sukurta daugiau nei 60 darbo vietų.

    Naujoji klinika orientuojasi į diagnostiką, laboratorinius tyrimus ir gydytojų specialistų konsultacijas. Paslaugų spektras papildytas pažangesnėmis galimybėmis, kurios, anot įstaigos atstovų, turėtų sumažinti pacientų poreikį vykti į didžiuosius miestus.

    Platesnės diagnostikos galimybės

    Klinikoje atliekami magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos, rentgeno ir mamografijos tyrimai. Taip pat teikiami laboratoriniai tyrimai ir įvairių sričių gydytojų konsultacijos.

    Įstaigos vadovė Vilma Žuraulienė teigė, kad kartu sustiprinta specialistų komanda. Pasak jos, prie klinikos prisijungė pulmonologai, neurochirurgai ir gastroenterologai, todėl pacientams siūlomas platesnis paslaugų pasirinkimas.

    Akcentuoja paslaugų prieinamumą

    Klinikos atidaryme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės atstovai. Miesto meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad atnaujintas ilgai apleistas pastatas ir naujos darbo vietos yra reikšmingos miestui.

    „Kai daugiau nei du dešimtmečius pastatas stovėjo apleistas, buvo sunku įsivaizduoti, kad čia vėl virs gyvenimas. Šiandien matome atsinaujinusią erdvę ir daugiau nei 60 naujų darbo vietų“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    „Affidea Lietuva“ direktorius Vitalijus Orlovas teigė, kad įstaigos plėtra buvo planuota pagal pacientų poreikius ir siekį užtikrinti paslaugas su modernia medicinos įranga. Jo teigimu, tikslas yra, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų lengviau pasiekiamos vietoje, nelaukiant ilgose eilėse.

    Įstaiga nurodo, kad siekdama patogesnio pacientų aptarnavimo klinika dirba prailgintomis valandomis, kad tyrimus būtų galima atlikti tiek prieš darbą, tiek po jo. Atidarymo proga lankytojai buvo pakviesti apžiūrėti patalpas ir medicinos įrangą.

  • Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajono savivaldybėje pradėti šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai. Savivaldybė, vadovaudamasi higienos norma HN 92:2018, yra atsakinga už maudyklų vandens kokybės stebėseną, o kartu periodiškai tikrinamas ir smėlis.

    Oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, tačiau pirmieji mėginiai Akmenės rajone paimti gegužės 21 dieną. Tyrimų tikslas – laiku pastebėti galimą taršą ir prireikus operatyviai imtis papildomų patikrų ar ribojimų.

    Kur bus tikrinama dažniausiai

    Šį sezoną stebėsena apima Sablauskių, Pragalvio, Ramučių, Kivylių ir Kruopių tvenkinius, taip pat Ventos upės maudykles ties Ventos miestu ir Papile. Į sąrašą įtraukti ir Šaltiškių tvenkinys (karjeras) prie Papilės, Virvytės upė ties Kairiškių kaimu, Pakalniškių tvenkinys (karjeras) bei vandens telkinys Naujojoje Akmenėje tarp Respublikos ir Ramučių gatvių.

    Dažniau, po 8 kartus per sezoną, planuojama tirti Sablauskių ir Pragalvio tvenkinius bei Ventos upę ties Ventos miestu. Kitos maudymosi vietos bus tiriamos po 4 kartus, o paplūdimių smėlis per sezoną bus tikrinamas 4 kartus, kiekvieną kartą imant po 2 mėginius.

    Kaip vertinama vandens kokybė

    Vandens mėginiai imami tose vietose, kur paprastai maudosi daugiausia žmonių arba kur pagal telkinio ypatybes tikėtina didesnė taršos rizika. Mėginiai paprastai imami maždaug 1 metro gylyje, ne mažiau kaip 30 centimetrų nuo vandens paviršiaus, o juos atrenka akredituotų ar atestuotų laboratorijų darbuotojai.

    Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (Escherichia coli). Pagal HN 92:2018 reikalavimus žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų.

    Smėlyje, savo ruožtu, neturi būti helmintų, tai yra parazitinių kirmėlių, ir jų kiaušinėlių. Jei nustatoma tarša, atliekami pakartotiniai tyrimai, o išplitus melsvadumbliams papildomai gali būti užsakomas mikrobiologinis ištyrimas.

    Pirmieji protokolai: normos neviršytos

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius jau pateikė pirmuosius šio sezono mikrobiologinių tyrimų protokolus. Juose nurodoma, kad kiekviena maudykla patikrinta po 1 kartą, o gauti duomenys rodo, jog taršos rodikliai normų neviršija.

    Taip pat pranešama, kad ištirtame smėlyje helmintų ir jų kiaušinėlių nenustatyta. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma ir tai, kad maudymosi vietose nepastebėta plūduriuojančių medžiagų, nuolaužų ar kitų atliekų.

    Specialistai primena, kad net ir esant geriems rodikliams, esant abejonių dėl vandens švaros po maudynių rekomenduojama nusiprausti po dušu, o jei tokios galimybės nėra, bent jau prieš valgant kruopščiai nusiplauti rankas.

    „Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad visose patikrintose maudymosi vietose tarša neviršija normų, o smėlyje parazitų nerasta“, – sakė sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Sketrė.