CP v2

Category: Regionai

  • Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija 2026 metų rugpjūčio 14–19 dienomis lankėsi Motafolonėje Italijoje. Vizitas surengtas Motafolonės mero Romeo Basile kvietimu ir tapo dar vienu žingsniu stiprinant daugiau nei 15 metų trunkančius miestų ryšius.

    Zarasams atstovavo merė Nijolė Guobienė, Finansų skyriaus vedėja Edita Gusevienė, Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė ir Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Natalija Sapožnikova. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio lygmens kontaktai svarbūs ne tik protokolui, bet ir praktinėms iniciatyvoms.

    Šių metų viešnagė įvyko netrukus po Motafolonės atstovų vizito Zarasuose. Motafolonės delegacija rugpjūčio 12–17 dienomis dalyvavo Zarasų miesto 520-ojo gimtadienio renginiuose, kartu su kitų miestų partnerių atstovais sveikino bendruomenę ir įsitraukė į pagrindines šventės veiklas.

    Susitikimai per miesto šventę

    Motafolonėje Zarasų atstovės dalyvavo vienoje svarbiausių kasmečių miesto švenčių, skirtų globėjui Šv. Antanui Abatui. Programoje vyko religinės apeigos, bendruomenės renginiai, mugė ir koncertai, o vienu ryškiausių akcentų tapo iškilminga procesija miesto gatvėmis.

    Per šventę vyko ir platesni tarptautiniai susitikimai, nes Motafolonė subūrė miestų partnerių delegacijas iš Belgijos, Armėnijos ir Prancūzijos. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti bendras idėjas ir ieškoti projektų, kurie vėliau įgauna konkrečias formas jaunimo, kultūros ar turizmo srityse.

    Nuo tradicijų prie konkrečių projektų

    Vizito metu dėmesys skirtas ir praktinėms bendradarbiavimo kryptims: savivaldos patirčių mainams, turizmo plėtrai, jaunimo įtraukimui ir tarptautinių projektų rengimui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad miestų partnerystės šiandien vis dažniau remiasi ne vien kultūrinėmis programomis, bet ir gebėjimu kartu pritraukti finansavimą bei kurti ilgalaikes iniciatyvas.

    Zarasų ir Motafolonės partnerystė, skaičiuojama nuo 2010 metų, apima įvairias kultūros, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklas. Kaip vienas pavyzdžių minimas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „Šiuolaikinis jaunimas: kodėl ir kaip veikti mieste“, kuriuo siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą savo bendruomenių gyvenime.

    Pasak savivaldybės, tokie vizitai primena, kad miestų partnerystė nėra vien formalus dokumentas ar reprezentacinė pareiga. Gyvą ryšį kuria bendros patirtys, asmeniniai kontaktai ir nuoseklus darbas ieškant bendrų interesų, kurie ilgainiui gali virsti naujomis iniciatyvomis Zarasuose ir Motafolonėje.

  • Vilnius renka miesto kūrėjus iš viso pasaulio: štai kas pateko į finalą ir kada paaiškės nugalėtojai

    Vilnius renka miesto kūrėjus iš viso pasaulio: štai kas pateko į finalą ir kada paaiškės nugalėtojai

    Vilnius pristatė naujus apdovanojimus „Vilnius Is My City Awards“, skirtus užsienio kilmės vilniečiams, jų įkurtoms iniciatyvoms ir verslams, kurie prisideda prie miesto augimo. Prasidėjo viešas balsavimas, kuriame gyventojai kviečiami išrinkti laureatus keturiose kategorijose.

    Organizatoriai skelbia, kad po kvietimo teikti nominantus sulaukta beveik 800 pasiūlymų. Iš jų komisija atrinko po tris finalininkus kiekvienoje kategorijoje, o galutinį sprendimą lems gyventojų balsai.

    „Kiekvienas finalininkas įrodo, kad Vilnius yra vieta, kurioje idėjos randa namus, o skirtingos žmonių istorijos tampa miesto tapatybės dalimi“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Verslai, kurie keičia miestą

    Kategorijoje „Už verslą, kuriantį Vilnių“ finalininkai atspindi skirtingas sostinės ekonomikos puses: nuo globalių technologijų iki socialinio verslo ir kūrybinių industrijų. Vertinama ne tik finansinė sėkmė, bet ir kuriama ilgalaikė vertė miestui.

    Tarp nominantų minimas „Vinted“, kurio pagrindinė būstinė veikia Vilniuje, o įmonė siejama su tarptautinių talentų pritraukimu ir aukštos kvalifikacijos darbo vietomis. Tokie pavyzdžiai stiprina Vilniaus, kaip regiono startuolių centro, įvaizdį.

    Į finalą pateko ir Timas van Wijkas, Vilniuje įkūręs socialinį restoraną „Pirmas blynas“, kuriame žmonės su negalia gauna darbo ir profesinio augimo galimybių. Socialinio verslo kryptis Europoje vis dažniau vertinama kaip praktinis atsakas į įtraukties ir lygių galimybių iššūkius.

    Taip pat išskiriama žaidimų kūrėja „Wargaming“, Vilniuje burianti tarptautinę komandą ir prisidedanti prie žaidimų industrijos talentų ugdymo. Pastaraisiais metais sostinė vis labiau konkuruoja dėl kūrybinių technologijų specialistų, todėl tokios įmonės daro reikšmingą įtaką ekosistemai.

    Kultūra, skoniai ir miesto ambasadoriai

    Kategorijoje „Už kultūrinį Vilnių“ dėmesys skiriamas iniciatyvoms, kurios padeda skirtingoms bendruomenėms susikalbėti ir lengviau įsitraukti į miesto gyvenimą. Tarp finalininkų – „SPEAK Lithuania“, telkianti žmones per kalbų mainus ir bendruomenines veiklas.

    Šioje kategorijoje minimas ir belgų dirigentas Matthieu Bruyndonckx, įkūręs chorą „The Garfunkels – International Choir of Vilnius“, kuriame susitinka vietiniai ir iš užsienio atvykę vilniečiai. Organizatorių teigimu, choras tapo gyvu tarpkultūrinio dialogo pavyzdžiu sostinėje.

    Dar viena finalininkė – Hatice Kübra Kaya, aktyviai prisidedanti prie tarptautinių studentų bendruomenės stiprinimo Vilniuje. Studentų mobilumas ir integracija laikomi svarbia miesto tarptautiškumo dalimi, ypač augant tarptautinių studijų programoms.

    Kategorijoje „Už skanų Vilnių“ akcentuojama gastronomija kaip miesto pažinimo būdas ir tarptautinio patrauklumo veiksnys. Finalininkai siejami su tvarumo, vietos produktų ir šiuolaikinių skonių tendencijomis, kurios pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje.

    Tarp nominantų – Nielsas Peteris Pretzmannas, Vilniaus senamiestyje vystantis „Senatorių pasažą“ ir sujungiantis restoranų patirtis su regeneraciniu „Farmers Circle“ ūkiu. Regeneracinė žemdirbystė ir sezoniškumas tampa vis svarbesni restoranų identitetui, kai lankytojai vis dažniau ieško skaidrios kilmės produktų.

    Taip pat minimas virtuvės šefas Gasparas Fernandesas, kurio restoranas „Gaspar’s“ siejamas su kulinarine įvairove, ir someljė Francesco di Marco, prisidedantis prie vyno kultūros edukacijos Vilniuje. Tokios patirtys padeda miestui konkuruoti dėl gastronominio turizmo, kuris dažnai yra vienas stipriausių trumpųjų kelionių motyvų.

    Kategorijoje „Vilniaus ambasadorius“ finalininkais įvardijami žmonės, kurie sostinę pristato tarptautinėms auditorijoms per mokslą, kultūrą, kalbą ir verslo ryšius. Tarp jų – meno istorikė Anna Sylwia Czyż, italų kalbos mokytojas Alessandro Sposato ir startuolių ekosistemos ambasadorė Rita Sakus.

    Kada paaiškės laureatai

    Apdovanojimų nugalėtojus kiekvienoje kategorijoje lems daugiausia gyventojų balsų surinkę finalininkai. Organizatoriai skelbia, kad laureatai bus paskelbti rugsėjo 5 dieną Bernardinų sode vyksiančioje tarptautinės bendruomenės šventėje „Vilnius Is My City“.

    Renginys pristatomas kaip sostinės tarptautinės bendruomenės festivalis, suburiantis vilniečius, mieste gyvenančius užsieniečius, organizacijas ir miesto svečius. Šiemet šventė įtraukiama į festivalio „Vilniaus dienos“ programą ir kvies pažinti miestą per istorijas, muziką, skonius ir bendrystę.

  • Audra smogė Zarasų rajonui: seniūnijose jungia generatorius, gyventojams dalija elektrą ir vandenį

    Audra smogė Zarasų rajonui: seniūnijose jungia generatorius, gyventojams dalija elektrą ir vandenį

    Zarasų rajone po audros daliai gyventojų vis dar susiduriant su elektros tiekimo sutrikimais, savivaldybė bendruomenių ir seniūnijų pastatuose prijungia elektros generatorius. Šiose vietose žmonės gali pasinaudoti elektra būtiniausioms reikmėms ir įsipilti geriamojo vandens į atsineštą tarą.

    Gyventojai kviečiami atvykti į artimiausią nurodytą pastatą, jei namuose nėra elektros ar ryšys nestabilus. Sudaromos sąlygos pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus nedidelės galios elektroninius įrenginius, kad būtų galima susisiekti su artimaisiais ir tarnybomis.

    Kur jau veikia generatoriai

    Savivaldybės duomenimis, generatoriai jau prijungti Šniukštų kaimo kartų bendrijos pastate, Degučių kaimo bendruomenės „Samanis“ pastate ir Antazavės bendruomenės centre. Elektra taip pat tiekiama Dusetų seniūnijos administraciniame pastate.

    Generatoriai veikia ir Suvieko kaimo bendruomenės pastate bei Salako seniūnijos pastate. Pranešama, kad artimiausiu metu generatorių planuojama prijungti ir buvusios Antalieptės seniūnijos pastate.

    Geriamasis vanduo tik būtiniausioms reikmėms

    Gyventojai raginami atsinešti savo tarą ir vandens imti tik gėrimui bei maisto gamybai. Savivaldybė prašo geriamojo vandens nenaudoti buities reikmėms, kad jo pakaktų kuo daugiau žmonių.

    Taip pat primenama pasidalyti informacija su kaimynais ir artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus ar vienišais žmonėmis, kurie dėl elektros ar ryšio sutrikimų gali nesekti naujausios informacijos internete. Apie pokyčius ir papildomas pagalbos galimybes toliau informuoja Zarasų rajono savivaldybė.

    Padėtis Turmanto seniūnijoje

    Turmanto seniūnijoje, savivaldybės teigimu, šiuo metu tiekiama ir elektra, ir vanduo. Vis dėlto gyventojai, kurių namuose vandens tiekimas dar sutrikęs, kviečiami atvykti į Turmanto seniūniją su tara ir čia įsipilti geriamojo vandens.

  • Rastinėnų seniūnaitijos rinkimai jau čia: rugsėjo 3 dieną spręs, kas atstovaus gyventojams

    Rastinėnų seniūnaitijos rinkimai jau čia: rugsėjo 3 dieną spręs, kas atstovaus gyventojams

    Rugsėjo 3 dieną Sudervės seniūnijoje vyks Rastinėnų seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Gyventojų apklausa bus organizuojama nuo 14 iki 19 valandos Sudervės seniūnijos patalpose Vilniaus g. 25, Sudervės kaime, antrame aukšte.

    Rinkimuose kviečiami dalyvauti Rastinėnų seniūnaitijos gyventojai, taip pat seniūnaitijoje veikiančios bendruomeninės organizacijos. Balsuojant būtina turėti asmens tapatybės dokumentą.

    Du kandidatai į seniūnaitį

    Į Rastinėnų seniūnaitijos seniūnaičio pareigas kandidatuoja Inga Kirkutė ir Vitalijus Zimnickis. Abu kandidatai viešai pristatė savo patirtį, prioritetus ir numatomus darbus, akcentuodami bendruomeniškumą, saugumą ir infrastruktūros klausimus.

    Rastinėnų seniūnaitija apima Rastinėnų ir Mikališkių kaimus. Pastaraisiais metais teritorija auga, todėl gyventojams aktualūs tampa eismo saugumo, apšvietimo, kelių priežiūros ir viešųjų erdvių klausimai.

    Inga Kirkutė: dėmesys saugiai aplinkai ir ryšiui su gyventojais

    Kandidatė Inga Kirkutė pabrėžia, kad Rastinėnai plečiasi ir įsikuria daugiau jaunų šeimų, todėl didėja poreikis kurti saugią ir tvarkingą gyvenamąją aplinką. Tarp svarbiausių sričių ji įvardija eismo saugumą, gatvių būklę, apšvietimą ir kasdienius sprendimus, kurie tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę.

    Ji taip pat akcentuoja bendruomeniškumo stiprinimą ir siekį suburti skirtingo amžiaus gyventojus bendroms veikloms. Kandidatės teigimu, svarbu, kad gyventojų pastebimos problemos būtų nuosekliai keliamos atsakingoms institucijoms ir ieškoma realių sprendimų.

    „Nenoriu žadėti to, kas nepriklauso vien nuo seniūnaičio sprendimo, tačiau galiu pažadėti iniciatyvumą, atkaklumą ir pastangas, kad gyventojų balsas būtų girdimas“, – sakė Inga Kirkutė.

    Vitalijus Zimnickis: patirtis bendruomenėje ir konkretūs infrastruktūros tikslai

    Vitalijus Zimnickis nurodo trejus metus, nuo 2023 metų, einantis sodininkų bendrijos „Vilma“ pirmininko pareigas. Taip pat nuo 2022 metų jis yra Lietuvos policijos rėmėjas ir savanoriškai prisideda prie viešosios tvarkos bei saugumo stiprinimo.

    Pristatydamas veiklą bendrijoje, kandidatas akcentuoja kelių priežiūros darbus, vaikų žaidimo aikštelės ir poilsio zonos įrengimą, vandentiekio sistemos priežiūrą ir gyventojų informavimą. Jis taip pat mini bendras iniciatyvas su bendruomenės pareigūnais, susitikimus dėl sukčiavimo prevencijos ir tradicijų puoselėjimą.

    Kalbėdamas apie planus, Vitalijus Zimnickis įvardija ketinimą rūpintis suplanuotų infrastruktūros darbų įgyvendinimu, kelti viešojo transporto patogumo klausimą ir prisidėti sprendžiant socialinės paramos informavimo bei pasiekiamumo temas. Kandidatas taip pat žada aiškintis Rastinėnų kultūros centro skyriaus veiklos sustabdymo priežastis ir siekti, kad patalpos toliau tarnautų bendruomenei.

    „Infrastrūros klausimų sprendimas dažnai užtrunka, tačiau esu pasiruošęs nuosekliam darbui ir kasmet atsiskaitysiu už nuveiktus darbus“, – sakė Vitalijus Zimnickis.

    Gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti apklausoje ir išsirinkti atstovą, kuris seniūnaitijos klausimus kels seniūnijoje ir savivaldybėje. Seniūnaitis paprastai tampa tarpininku tarp gyventojų ir vietos valdžios, todėl rinkimuose išsakytos problemos bei lūkesčiai dažnai virsta konkrečiomis iniciatyvomis.

  • Pilviškiai atšventė 490 metų sukaktį: eisena, apdovanojimai ir žinomų atlikėjų koncertai

    Pilviškiai atšventė 490 metų sukaktį: eisena, apdovanojimai ir žinomų atlikėjų koncertai

    Pilviškiuose savaitgalį surengta miestelio šventė „Skambėk, rugpjūti!“, šiemet skirta 490 metų sukakčiai paminėti. Į renginius susirinko vietos bendruomenė ir svečiai, o miestelio centras tapo pagrindine šventės scena.

    Šventės pradžią pažymėjo Kazlų Rūdos jaunimo pučiamųjų orkestro eisena nuo Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios. Vėliau vyko oficiali dalis su sveikinimais ir apdovanojimais žmonėms, prisidedantiems prie bendruomenės gyvenimo.

    „490 metų – tai ne tik įspūdingas skaičius. Tai ilga Pilviškių istorija, kurią savo darbais, idėjomis ir iniciatyvomis kūrė daugybė čia gyvenusių ir šiandien gyvenančių žmonių“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.

    Meras pabrėžė, kad miesteliui svarbu išlaikyti augimo kryptį ir bendruomeniškumą, kad Pilviškiai liktų patrauklūs gyventi ir sugrįžti. Pasak jo, tokios sukaktys tampa proga ne tik pasidžiaugti praeitimi, bet ir sutelkti dėmesį į ateities planus.

    Muzikinėje programoje pasirodė Modestas Žukas, Donata-Laisva, Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė, grupės „Jola Band“, „Hiperband“ ir „Tik Du“. Šventę vainikavo ugnies šou „Ugningai“, pritraukęs gausų žiūrovų būrį.

    Pastaraisiais metais miestelių šventės vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir vietos tapatybės stiprinimo įrankiu: jos sutelkia bendruomenes, skatina savanorystę, prisideda prie vietos turizmo ir smulkiojo verslo. Pilviškių 490 metų minėjimas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip istorinis jubiliejus gali virsti gyvu, įvairioms kartoms aktualiu renginiu.

  • Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės iš dalies finansuotą projektą, skirtą mokomajam vizitui po Panevėžio rajono kaimo bendruomenes. Išvykos tikslas buvo praktiškai susipažinti su veikiančiais bendruomenių modeliais, socialinėmis iniciatyvomis ir vietos verslumo pavyzdžiais.

    Toks formatas vis dažniau pasirenkamas savivaldybių remiamuose bendruomeniniuose projektuose, nes leidžia ne tik išgirsti apie gerąją patirtį, bet ir ją „pasimatuoti“ vietoje. Bendruomenės taip paprasčiau įvertina, kas realiai veikia, o kas lieka tik idėja popieriuje.

    Rugpjūčio 8 dieną „Samanio“ nariai aplankė keturias Panevėžio rajono bendruomenes: Upytės, Bernatonių, Pažagienių ir Staniūnų. Kelionė tapo proga pamatyti, kaip skirtingose vietovėse telkiami žmonės, kuriamos paslaugos ir stiprinamas vietos identitetas.

    Upytėje bendruomenę pasitiko Upytės tradicinių amatų centro amatininkė Audronė Virbalienė. Pokalbiuose daug dėmesio skirta tam, kaip į veiklas įtraukti jaunimą ir kartu išlaikyti tradicijas gyvas, o ne vien „parodines“ šventėms.

    „Bendruomenės stiprybė prasideda nuo paprasto noro būti kartu ir daryti dalykus ne dėl ataskaitų, o dėl žmonių“, – sakė Audronė Virbalienė.

    Susitikimo metu dalyviai susipažino su linininkystės tradicijų pristatymu, apžiūrėjo Panevėžio krašto liaudies muzikos instrumentų ekspoziciją ir išbandė edukacines veiklas. Tokios patirtys, anot dalyvių, padeda rasti patrauklias formas veikloms, kuriose vietos atranda ir vaikai, ir vyresni gyventojai.

    Bernatoniuose keliautojai užsuko į bendruomenės įkurtą Savijautos gerinimo centrą, kurį pristatė bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė. Čia aptarta, kaip bendruomenės iniciatyvos gali papildyti viešųjų paslaugų tinklą, ypač ten, kur gyventojams trūksta kasdienių užimtumo ar socialinio ryšio galimybių.

    „Svarbiausia rasti tokią veiklą, kuri žmonėms būtų reikalinga kasdien, o ne tik per renginius“, – sakė Stasė Jodinskienė.

    Pažagieniuose „Samanio“ nariai susitiko su Panevėžio rajono kaimo bendruomene „Pažagieniai“, vadovaujama pirmininkės Elenos Stanienės. Vizito metu kalbėta apie bendruomenių bendradarbiavimą, projektų tęstinumą ir tai, kaip mažos iniciatyvos gali virsti vietos produkto ar paslaugos idėjomis.

    Praktinė dalis buvo skirta kūrybinėms veikloms ir vietos gaminių pristatymui: dalyviai dekoravo sausainius, ragavo produkcijos, susipažino su liofilizuotų vaisių gamybos kryptimi. Tokie pavyzdžiai vis dažniau siejami su trumpųjų maisto grandinių ir smulkaus perdirbimo plėtra regionuose.

    Paskutinė kelionės stotelė tapo Staniūnų dvaro sodyba, kurioje dalyvius pasitiko grafaitė Sofija. Čia akcentuota kultūros paveldo įveiklinimo kryptis, kai istorinis objektas tampa ne tik lankytina vieta, bet ir edukacijų, vietos turizmo bei bendruomeninių susitikimų erdve.

    Meninės edukacinės programos „Skanios dvaro istorijos“ metu dalyviai susipažino su skirtingų laikotarpių virtuvės tradicijomis, ragavo patiekalų interpretacijas ir dalyvavo programos veiklose. „Samanio“ atstovai pabrėžė, kad tokios patirtys leidžia aiškiau suprasti, kaip istorija gali tapti gyva paslauga, o ne vien pasakojimu.

    Grįžusi bendruomenė akcentavo, kad išvyka padėjo įvertinti savo veiklas iš naujo ir išsigryninti, kokių sprendimų labiausiai reikia vietoje. Didžiausia vertė įvardyta ryšiai, galimos bendros iniciatyvos ir supratimas, kad idėjos lengviau gimsta matant realius pavyzdžius.

    „Išvykome pasisemti patirties, o grįžome su supratimu, kad bendruomeniškumas neturi ribų, jei žmonės pasitiki vieni kitais ir nebijo bandyti“, – teigė Degučių kaimo bendruomenės „Samanis“ atstovai.

    Bendruomenė padėkojo Zarasų rajono savivaldybei už dalinį projekto finansavimą pagal nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo programą. Taip pat padėkota Panevėžio rajono vietos veiklos grupės projektų vadovei Redai Majauskienei ir kolegei už kelionės idėją bei lydėjimą.

    „Samanis“ dėkojo Upytės tradicinių amatų centrui, Bernatonių ir bendruomenei „Pažagieniai“ už priėmimą ir pasidalytą patirtį, o Staniūnų dvaro šeimininkams – už galimybę susipažinti su paveldo išsaugojimo ir pritaikymo pavyzdžiu.

  • Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    2026 metų rugpjūčio 16 dieną atlikti Zarasų rajono savivaldybės maudyklų vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Tyrimus atliko akredituota laboratorija, o vertinimas pagrįstas privalomais rodikliais.

    Maudyklų vandens stebėsena Zarasų rajone vykdoma reguliariai viso maudymosi sezono metu. Mėginiai imami kas dvi savaites, kad būtų laiku pastebėti galimi taršos pokyčiai ir poilsiautojai būtų informuoti apie saugias maudynių sąlygas.

    Kas tiksliai tiriama?

    Vertinant maudyklų vandens saugą, didžiausias dėmesys skiriamas bakterijoms, kurios gali rodyti fekalinę taršą ir didesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad tikrinami du pagrindiniai indikatoriai, taikomi visoje Europos Sąjungoje.

    Vienas rodiklis yra žarniniai enterokokai, kurių leistina riba yra iki 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens. Kitas rodiklis yra žarninės lazdelės (E. coli), kurių leistina riba yra iki 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Kodėl rezultatų gali prireikti net ir „švariame“ ežere?

    Net ir vizualiai skaidrus vanduo ne visada reiškia, kad jis mikrobiologiškai saugus. Bakterijų rodikliai gali padidėti po stipresnių liūčių, kai į telkinius nuplaunamos teršalų dalelės, taip pat dėl gausesnio poilsiautojų srauto ar laukinių gyvūnų poveikio pakrantėse.

    Specialistai pabrėžia, kad reguliari stebėsena leidžia ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir greitai reaguoti, jei rodikliai pablogėtų. Tokiais atvejais savivaldybės paprastai organizuoja papildomus tyrimus ir, jei reikia, laikinai riboja maudynes konkrečioje vietoje.

    Kaip finansuojama stebėsena?

    Zarasų rajono maudyklų stebėsenos programa finansuojama savivaldybės Visuomenės sveikatos specialiosios programos rėmimo lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad tokiu būdu užtikrinamas nuoseklus tyrimų grafikas ir galimybė pasitelkti akredituotą laboratoriją.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu, ypač po audrų ar ilgiau trunkančių liūčių. Tai padeda pasirinkti saugiausias vietas maudynėms ir išvengti su vandeniu plintančių susirgimų.

  • Kas nutarta Zarasų taryboje: ūkio komiteto posėdyje – sprendimai, paliesiantys gyventojus

    Posėdis transliuotas viešai

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos Ūkio komiteto posėdis 2026 metų rugpjūčio 24 dieną buvo transliuotas viešai, todėl gyventojai galėjo stebėti svarstymus nuotoliniu būdu. Tokios transliacijos tampa vis dažnesne savivaldos praktika, siekiant didesnio sprendimų skaidrumo.

    Ūkio komitetas paprastai svarsto klausimus, susijusius su savivaldybės infrastruktūra, vietiniais projektais ir viešųjų paslaugų organizavimu. Nors transliacijoje matomas posėdžio įrašas, be darbotvarkės dokumentų neįmanoma tiksliai įvardyti visų svarstytų klausimų ir priimtų išvadų.

    Kodėl Ūkio komiteto sprendimai svarbūs?

    Ūkio komiteto svarstymai dažnai tiesiogiai paliečia kasdienius gyventojų poreikius: kelių būklę, apšvietimą, atliekų tvarkymą, vandentvarką, viešųjų erdvių priežiūrą. Dalis sprendimų būna susiję ir su savivaldybės įstaigų ūkio klausimais, taip pat projektų įgyvendinimo terminais.

    Praktikoje komitetas teikia rekomendacijas tarybai, vertina projektų pagrįstumą ir administracijos parengtus sprendimų projektus. Tai reiškia, kad būtent komitetų lygmenyje dažnai išryškėja rizikos, kaštai ir galimi kompromisai, kurie vėliau atsispindi tarybos balsavimuose.

    Ko gyventojams verta ieškoti įraše

    Stebint komiteto posėdžio įrašą, verta atkreipti dėmesį, kokie klausimai buvo pristatyti, kokie terminai įvardyti ir ar nurodomi konkretūs darbų vykdytojai. Ne mažiau svarbu, ar buvo aptarti finansavimo šaltiniai ir kaip planuojama kontroliuoti darbų kokybę.

    Jei posėdyje minimos konkrečios programos ar sutartys, aktualiausia informacija paprastai pateikiama savivaldybės dokumentuose: darbotvarkėje, sprendimų projektų aiškinamuosiuose raštuose ir posėdžio protokole. Būtent šie dokumentai leidžia patikrinti, kaip komiteto diskusijos virsta galutiniais sprendimais.

    Gyventojai, norintys pateikti pastabas ar klausimus, dažniausiai gali kreiptis į savivaldybės administraciją arba tarybos narius viešai skelbiamais kontaktais. Savivaldybių darbo praktikoje vis dažniau skatinamas grįžtamasis ryšys, ypač kai sprendimai susiję su vietos infrastruktūros pokyčiais.

  • Zarasų rajone be elektros tūkstančiai: ESO įvardijo, kada tikisi atkurti tiekimą

    Zarasų rajone be elektros tūkstančiai: ESO įvardijo, kada tikisi atkurti tiekimą

    Zarasų rajone fiksuojami masiniai elektros tiekimo sutrikimai – ESO skelbia, kad šiuo metu registruoti 76 gedimai, o be elektros liko 5 393 klientai. Gedimus rajone šalina penkios brigados, o darbų eiga priklauso nuo pažeidimų masto ir prieinamumo.

    ESO nurodo, kad pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal realią situaciją, todėl brigadų skaičius konkrečioje vietovėje gali kisti. Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas aukštosios ir vidutinės įtampos tinklams, nes jų sutvarkymas leidžia vienu metu atkurti tiekimą didesniam klientų skaičiui.

    „Pagal šiuo metu turimus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos“, – informavo ESO.

    Utenos regione situacija taip pat įtempta: fiksuoti 638 sutrikimai, be elektros yra 9 755 klientai, dirba 49 brigados. ESO pabrėžia, kad tokiais atvejais darbų terminus lemia ne tik gedimų skaičius, bet ir tai, ar pažeistos linijos yra miškingose vietovėse, ar reikalinga sunkioji technika, ar tenka keisti atramas ir laidus.

    Visoje Lietuvoje tuo metu registruoti 5 533 elektros tiekimo sutrikimai, o elektros neturi 129 619 klientų – gedimus šalina 314 brigadų. ESO primena, kad dalis gedimų sistemoje matomi automatiškai, tačiau apie naujai pastebėtus sutrikimus gyventojai raginami pranešti, nes tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir suplanuoti maršrutus.

    Pastebėjus naują elektros tiekimo sutrikimą, apie jį galima pranešti nemokamu ESO telefonu 1852 arba užregistruoti pranešimą ESO interneto svetainėje. Pasikeitus situacijai, gyventojai žadami informuoti papildomai.

  • Visagine šaukiamas tarybos posėdis: paaiškėjo data, darbotvarkė ir kaip stebėti transliaciją

    Visagine šaukiamas tarybos posėdis: paaiškėjo data, darbotvarkė ir kaip stebėti transliaciją

    Visagino savivaldybė pranešė, kad 2026 metais rugpjūčio 27 dieną 10.00 valandą savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje Parko g. 14 vyks savivaldybės tarybos posėdis. Gyventojai kviečiami iš anksto susipažinti su numatomais svarstyti klausimais ir sprendimų projektais.

    Darbotvarkė sudaryta Visagino savivaldybės mero 2026 metais rugpjūčio 20 dieną potvarkiu Nr. PV-E-168. Savivaldybė nurodo, kad šis dokumentas ir susiję sprendimų projektai skelbiami viešai, kad bendruomenė galėtų įvertinti planuojamus sprendimus dar iki posėdžio.

    Tokie išankstiniai paskelbimai svarbūs skaidrumui: savivaldybių tarybų posėdžiuose paprastai sprendžiami biudžeto, savivaldybės įstaigų veiklos, vietinės infrastruktūros, turto valdymo ir kiti klausimai, kurie tiesiogiai veikia gyventojų kasdienybę. Vieša darbotvarkė leidžia laiku pateikti pastabas ir sekti, kaip formuojami sprendimai.

    Posėdį bus galima stebėti nuotoliniu būdu: savivaldybė skelbia, kad numatyta tiesioginė transliacija, o vėliau bus galima peržiūrėti ir posėdžio įrašą. Tokia praktika vis plačiau taikoma savivaldoje, nes gyventojams sudaromos sąlygos stebėti tarybos darbą net neatvykus į posėdžių salę.

    Savivaldybė taip pat primena, kad aktualūs sprendimų projektai ir priimti dokumentai paprastai publikuojami teisės aktų informacinėse sistemose, todėl gyventojai gali patogiai rasti galutines formuluotes ir balsavimo rezultatus. Informaciją apie posėdį pateikė Visagino savivaldybės administracija.