Category: Regionai

  • Tyrimas nustebino: alkoholio mažėja, bet narkotikų patirtį turi jau kas ketvirtas

    Naujausias reprezentatyvus 2026 metais atliktas tyrimas rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paveikslas Lietuvoje keičiasi nevienodai. Alkoholį vartojančių gyventojų dalis mažėja, tačiau daliai žmonių ryškėja nesaika, o narkotikų vartojimo patirtis auga sparčiai.

    Apklausoje dalyvavo 4 670 15–64 metų Lietuvos gyventojų, duomenys rinkti nuo sausio 21 dienos iki kovo 29 dienos. Tokia imtis leidžia gana tiksliai vertinti bendras šalies tendencijas ir atskirų amžiaus grupių skirtumus.

    Alkoholio mažiau, bet nesaika auga

    Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo, todėl bendras vartojimas traukiasi.

    Vis dėlto fiksuojama ir kita kryptis: daugėja tų, kurie vienu kartu išgeria didelius kiekius. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų bent kartą per savaitę vartoja 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų, kai 2021 metais tokių buvo 7,1 proc.

    „Vertinant situaciją būtina atsižvelgti ne tik į vartojimo paplitimą, bet ir į vartojimo įpročius“, – teigiama tyrimo pristatyme.

    Tyrėjai taip pat nurodo, kad alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 metais siekė 18 metų ir nuo 2004 metų iš esmės nekinta. Tai signalizuoja, kad prevencijos priemonės turi būti orientuotos ne tik į vartojimo mažinimą, bet ir į rizikingo elgesio mažinimą.

    Narkotikų patirtis šoktelėjo

    Ryškiausias pokytis matomas narkotikų srityje: 24,2 proc. 15–64 metų gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 metais tokių buvo 14,1 proc., todėl augimas per penkerius metus yra reikšmingas.

    Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Nors šie rodikliai, palyginti su 2021 metais, didėjo mažiau nei vartojimo per gyvenimą paplitimas, tendencija išlieka į viršų.

    Duomenys rodo ir ryškų lyčių skirtumą: bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Tokie skirtumai svarbūs planuojant tikslines prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemones.

    Nikotino produktai keičia rūkymo įpročius

    Tabako gaminių paplitimas išlieka didelis: 73,3 proc. gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. tai darė per pastaruosius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Tačiau struktūra kinta, nes vis daugiau vartojimo persikelia į naujus nikotino gaminius.

    Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 14,7 proc. Jauniausioje suaugusiųjų grupėje pokytis ypač ryškus: tarp 15–34 metų gyventojų per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 28,3 proc., kai 35–64 metų grupėje – 7,4 proc.

    Kaitinamojo tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 23,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 9,1 proc. Tarp 15–34 metų gyventojų pastarasis rodiklis siekia 14,2 proc., todėl specialistai šią grupę vertina kaip didžiausios rizikos dėl priklausomybės formavimosi ir ilgalaikių įpročių įsitvirtinimo.

    Tyrime taip pat akcentuojama, kad rinkoje daugėja naujų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant sintetinius kanabinoidus ir sintetinius katinonus. Pasak specialistų, dalis tokių medžiagų gali būti platinamos internetu, o didžiausia rizika kyla dėl neaiškios sudėties ir koncentracijos, kas didina apsinuodijimo bei perdozavimo tikimybę.

    Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad vien bendro vartojimo mažėjimo nepakanka vertinant realią situaciją. Duomenys rodo poreikį derinti prevenciją, ankstyvąją pagalbą ir žalos mažinimą, atsižvelgiant į amžiaus grupes, vartojimo formas ir sparčiai besikeičiančią produktų pasiūlą.

  • Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Vilkaviškio rajono savivaldybė skelbia, kad rajone prižiūrimos dvi oficialios maudyklos, kurių vandens kokybė sezono metu tikrinama reguliariai. Stebėsena padeda laiku pastebėti galimą taršą ir įvertinti, ar vanduo atitinka visuomenės sveikatos reikalavimus.

    Rugsėjo 10 dieną buvo paimti mėginiai Paežerių ir Vištyčio ežeruose. Tyrimų rezultatai parodė, kad žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų rodikliai neviršija leistinų normų, todėl gyventojams ir svečiams maudytis šiuose telkiniuose galima.

    Tokie mikrobiologiniai tyrimai laikomi vienu svarbiausių kriterijų vertinant maudyklų saugumą, nes jie padeda nustatyti fekalinės taršos požymius. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis, ypač vaikams ir jautresnės sveikatos žmonėms.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien laboratorinių rodiklių neužtenka, jei gamtoje matomi akivaizdūs vandens kokybės pokyčiai. Jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, pastebimas vandens žydėjimas, pakitusi spalva ar nemalonus kvapas, dėl maudynių verta apsispręsti atsargiau.

    Gyventojams rekomenduojama nesimaudyti po stiprių liūčių, kai į vandens telkinius gali būti nuplauta daugiau teršalų nuo pakrančių ir laukų. Taip pat patariama vengti nuryti vandens, po maudynių nusiprausti švariu vandeniu, o pastebėjus neįprastus reiškinius apie tai informuoti atsakingas institucijas.

  • 200 karių pratybos prie Vilniaus: šūviai su imitacija ir pirotechnika – kur ir kada vyks

    200 karių pratybos prie Vilniaus: šūviai su imitacija ir pirotechnika – kur ir kada vyks

    Rugsėjo 19–20 dieną ir spalio 3–4 dieną Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės pratybos. Jose bus treniruojamasi vykdyti šalies gynybos ir taikos meto užduotis.

    Pratybų veiksmai planuojami Marijampolio seniūnijoje, Migūnų, Rakonių ir Vilkiškių teritorijose, taip pat Jašiūnų, Turgelių ir Merkinės apylinkėse. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir atkreipti dėmesį į laikinus judėjimo ar įprastos veiklos pasikeitimus.

    Skelbiama, kad pratybose dalyvaus apie 200 karių savanorių. Pratybų metu bus naudojami ginklai su imitaciniais šaudmenimis ir pirotechninės priemonės, todėl kai kuriose vietovėse gali būti girdimi šūvių garsai.

    Pratybos vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. Tai reiškia, kad karių judėjimas, taktiniai epizodai ir imitaciniai veiksmai gali būti fiksuojami ir vakarais ar naktį, priklausomai nuo užduočių scenarijaus.

    Kariuomenė pabrėžia, kad tokio pobūdžio mokymai yra reguliari parengtį stiprinanti veikla, leidžianti savanoriams veikti realistiškomis sąlygomis ir koordinuotai vykdyti užduotis vietovėje. Informacija parengta pagal Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės pateiktus duomenis.

  • Meras Erlandas Galaguz atskleidė, kas laukia Sedulinos alėjos: atsakė į aštriausius klausimus

    Meras Erlandas Galaguz atskleidė, kas laukia Sedulinos alėjos: atsakė į aštriausius klausimus

    Visagino meras Erlandas Galaguz viešai atsakė į gyventojų pateiktus klausimus apie kasdienius miesto reikalus ir planuojamus darbus. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie atsakymai padeda greičiau išsigryninti problemas ir priimti sprendimus, kurie labiausiai paliečia bendruomenę.

    Tarp dažniausiai gyventojų keliamų temų buvo tarybos narių kontaktų prieinamumas ir aiškesnė komunikacija su savivaldybe. Tokiais atvejais ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kur kreiptis, o atsakymai būtų pateikiami ne tik formaliai, bet ir suprantamai.

    Gyventojai taip pat domėjosi atliekų išvežimo kompensavimo galimybėmis ir tvarka. Praktikoje tokios kompensacijos dažniausiai priklauso nuo savivaldybės patvirtintų kriterijų, todėl gyventojams aktualiausia iš anksto žinoti, kam ji taikoma, kokie dokumentai reikalingi ir per kiek laiko priimamas sprendimas.

    Nauja sporto aikštelė ir suoliukai

    Dar viena aptarta kryptis buvo naujos sporto aikštelės įrengimas bei viešųjų erdvių priežiūra, įskaitant suoliukų būklę. Tokie projektai paprastai planuojami etapais: nuo poreikio įvertinimo ir techninių sprendinių parinkimo iki finansavimo ir rangos darbų, todėl gyventojams svarbu matyti aiškų grafiką.

    Suoliukų ir kitos mažosios infrastruktūros priežiūra dažniausiai siejama su periodine apžiūra ir operatyviu remontu, kad viešosios erdvės išliktų saugios ir patogios. Savivaldybė tokius darbus paprastai derina su teritorijų tvarkymo sezoniškumu.

    Planuojami darbai Sedulinos alėjoje

    Daug dėmesio sulaukė automobilių stovėjimo aikštelės ir teritorijos Sedulinos alėjoje planai. Tokiuose projektuose įprastai vertinami eismo srautai, pėsčiųjų saugumas, apšvietimas, želdynai ir vietų poreikis, o sprendiniai derinami su bendruomenės lūkesčiais.

    Gyventojams primenama, kad klausimus merui galima teikti elektroniniu paštu meras@visaginas.lt. Savivaldybė ragina gyventojus formuluoti konkrečius klausimus ir, jei įmanoma, pateikti situaciją pagrindžiančią informaciją, kad atsakymai būtų tikslesni ir greičiau pritaikomi praktikoje.

  • „Grigeo Tissue“ gavo signalą iš agentūros: vilniečiai kviečiami vertinti leidimo pakeitimą

    Aplinkos apsaugos agentūra pranešė gavusi patikslintą UAB „Grigeo Tissue“ paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, susijusį su veikla Vilniaus g. 10, Vilniuje. TIPK leidimai taikomi pramonės įrenginiams, kurių veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl jų pakeitimai vertinami viešai.

    Pagal agentūros skelbimą, su paraiškos medžiaga galima susipažinti iš anksto susitarus Aplinkos apsaugos agentūroje Vilniuje. Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos taip pat gali teikti pastabas raštu per 15 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, nurodydami savo kontaktinius duomenis.

    TIPK sistema remiasi ES pramoninių išmetamųjų teršalų reguliavimu ir geriausių prieinamų gamybos būdų principu. Praktikoje tai reiškia, kad leidimuose nustatomos sąlygos taršai į orą ir vandenį, atliekų tvarkymui, triukšmui, kvapams, avarijų prevencijai ir savikontrolei, o keičiantis technologijoms ar procesams įmonės paraiškas turi tikslinti.

    Viešas susipažinimas su paraiškomis ir galimybė teikti pastabas yra viena svarbiausių aplinkosauginių procedūrų dalių. Agentūra sprendimą priima įvertinusi pateiktus duomenis ir gautas pastabas, tačiau komercine paslaptimi pripažinta informacija viešinimui neteikiama.

    Agentūra nurodė, kad konsultavimosi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis šiuo atveju nebuvo. Tokios konsultacijos paprastai reikalingos tada, kai planuojama veikla ar tarša gali turėti tarpvalstybinį poveikį.

  • Zarasų rajonas pagaliau atsikvėpė: „ESO“ pranešė, kad audros išdarkytas tinklas sutvarkytas

    Zarasų rajonas pagaliau atsikvėpė: „ESO“ pranešė, kad audros išdarkytas tinklas sutvarkytas

    „ESO“ pranešė, kad Zarasų rajono savivaldybėje pašalinti visi elektros tiekimo sutrikimai, kuriuos sukėlė rugpjūčio 22 dieną praūžusi audra. Bendrovė nurodo, jog po kelių savaičių trukusių remonto darbų elektros tiekimas gyventojams ir verslui yra atkurtas visoje teritorijoje.

    Pasak „ESO“, audros metu dalyje rajono buvo apgadintos oro linijos, atramos ir kita infrastruktūra, todėl gedimų šalinimas užtruko ilgiau nei įprastai. Tokiais atvejais darbų trukmę lemia pažeidimų mastas, privažiavimo sąlygos ir būtinybė užtikrinti saugą, ypač tvarkant nulaužtų medžių užverstus ruožus.

    „Dėkojame gyventojams už kantrybę ir visiems, kurie prisidėjo prie audros padarinių šalinimo bei pagalbos žmonėms“, – teigiama „ESO“ pranešime.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad po didelių audrų gali pasitaikyti pavienių naujų gedimų, kurie išryškėja vėliau, pavyzdžiui, dėl papildomai lūžtančių šakų ar pažeistų jungčių. Gyventojai, pastebėję naują sutrikimą, raginami apie jį pranešti, kad ekipažai galėtų operatyviai sureaguoti.

    Apie elektros tiekimo sutrikimus galima pranešti „ESO“ nemokamu telefonu 1852 arba užregistruoti gedimą bendrovės savitarnos sistemoje. „ESO“ primena, kad nutrūkus tiekimui svarbu laikytis saugumo reikalavimų: nesiartinti prie nutrauktų laidų ir apie pavojų nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.

  • Kybartuose – sporto šventė su prasme: krepšinio aikštelė pavadinta Juozo Iešmantavičiaus vardu

    Kybartuose – sporto šventė su prasme: krepšinio aikštelė pavadinta Juozo Iešmantavičiaus vardu

    Kybartų miesto stadione surengta sporto šventė subūrė įvairaus amžiaus sportininkus, miesto gyventojus ir svečius. Renginys tapo ne tik varžybų diena, bet ir proga įprasminti bendruomenės atmintį bei padėkoti kraštui nusipelniusiems žmonėms.

    Šventinę programą pradėjo orkestro „Kybartai“ ir šokėjų pasirodymai, po kurių vyko svečių sveikinimai. Tarp jų kalbėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, pabrėžęs tradicijų tęstinumą ir renginio svarbą miestui.

    „Džiugu, kad šis turnyras Kybartuose gyvuoja jau daugelį metų ir tapo gražia tradicija. Juozas Iešmantavičius buvo žmogus, kuriam rūpėjo Kybartai ir jų žmonės, todėl labai svarbu, kad jo darbai ir atminimas nebūtų pamiršti“, – sakė A. Neiberka.

    Vienu pagrindinių šventės akcentų tapo Vilkaviškio rajono garbės piliečio Juozo Iešmantavičiaus atminimo įamžinimas. Kybartų miesto stadiono krepšinio aikštelei suteiktas jo vardas, o ta proga iškilmingai atidengta atminimo lenta.

    Po oficialiosios dalies prasidėjo sportinės rungtys, kurios šventei suteikė varžybinės įtampos ir bendruomeniškumo. Krepšinio aikštelėje vyko 3 x 3 turnyras Juozo Iešmantavičiaus taurei laimėti, taip pat surengtos smagios senjorų rungtys.

    Nuo ryto stadione vyko ir vaikų futbolo turnyras, skirtas Vytautui Miknevičiui atminti. Organizatorių teigimu, tokie renginiai padeda jauniesiems sportininkams patirti varžybų atmosferą, o tėvams ir treneriams suteikia progą susitikti ir pasidalyti patirtimi.

    Juozo Iešmantavičiaus atminimas pagerbtas ir jo amžinojo poilsio vietoje, kur padėtos gėlės. Šventės pabaigoje geriausiai pasirodžiusios komandos apdovanotos, o dalyviai ir žiūrovai vaišinti šventine koše bei arbata.

  • Vilkaviškyje Mero taurės regata: vėjas nelepino, bet intrigos vandenyje netrūko

    Vilkaviškyje surengta buriavimo regata, kurioje sportininkai varžėsi dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės mero taurės. Renginys subūrė buriavimo entuziastus ir žiūrovus, o plaukimai vyko permainingomis sąlygomis.

    Nors šį kartą vėjas buriuotojams nebuvo palankus, trasoje netrūko kovos dėl kiekvienos pozicijos. Esant silpnesniam vėjui ypač svarbūs tampa tikslūs manevrai, starto taktika ir gebėjimas išnaudoti menkiausius vėjo pasikeitimus.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis akcentavo, kad regata jau tapo tradiciniu renginiu, stiprinančiu vietos buriavimo bendruomenę ir skatinančiu jaunimą įsitraukti į šį sportą.

    „Džiugu, kad ši regata jau tapo gražia tradicija ir kasmet suburia buriavimo sportą mėgstančius žmones. Ypač svarbu, kad į šį sportą įsitraukia ir jaunimas – taip auginama nauja buriuotojų karta“, – sakė A. Neiberka.

    Pasibaigus plaukimams surengta apdovanojimų ceremonija, kurioje geriausiai pasirodę sportininkai įvertinti taurėmis ir atminimo medaliais. Nugalėtojus apdovanojo meras A. Neiberka kartu su Vilkaviškio buriuotojų klubo „Škvalas“ prezidentu Eimučiu Inkrata.

    Buriavimo varžybose rezultatus dažnai lemia ne tik sportininkų fizinis pasirengimas, bet ir sprendimų greitis, komandos darbas bei gebėjimas prisitaikyti prie sąlygų. Organizatoriai tikisi, kad regata ir toliau kasmet pritrauks vis daugiau dalyvių, o buriavimas Vilkaviškyje išliks auganti sporto šaka.

  • „Kaunas Pride“ prieš eitynes siunčia žinią: nelygybė įstatymuose ir paslaugose – kas keisis?

    Rugsėjo 11 dieną Kaune, BLC konferencijų centre, surengtoje „Kaunas Pride“ spaudos konferencijoje daugiausia dėmesio skirta LGBTQIA+ žmonių patiriamiems iššūkiams ir savivaldos vaidmeniui, užtikrinant lygias teises bei saugias viešąsias paslaugas. Joje dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius ir organizatorių komandos narys Ivan Trunov.

    Konferencijoje pabrėžta, kad LGBTQIA+ žmonių kasdienybę lemia ne vien nacionaliniai sprendimai, bet ir savivaldybių praktika, nes būtent per savivaldybes veikia didelė dalis švietimo, sveikatos bei socialinių paslaugų. Organizatoriai akcentavo, kad regionuose matomumas ir saugumas dažnai priklauso nuo vietos politikos, institucijų pasirengimo ir bendruomenės įtraukimo.

    Partnerystė: kelias atvertas, bet nelygus

    Kalbėdami apie šeimos santykių pripažinimą, pranešėjai rėmėsi 2025 metais priimtu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, jog šeiminis gyvenimas negali būti siejamas vien su santuoka. Tai sustiprino teisinį pagrindą poroms siekti santykių pripažinimo, įskaitant galimybę kreiptis į teismą dėl civilinės partnerystės registravimo.

    Vis dėlto konferencijoje akcentuota, kad praktikoje toks kelias daugeliui lieka sudėtingas ir brangus: reikia teisinės pagalbos, laiko ir finansinių išteklių, o procesai nevienodai prieinami skirtingas pajamas turintiems žmonėms. Ši situacija, pasak dalyvių, kuria nelygybę pačioje teisės įgyvendinimo galimybėje.

    „Teises pasiekti galima, bet jų turinys ir apimtis priklauso nuo jūsų piniginio svorio“, – sakė Laurynas Šedvydis.

    Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisminiai ginčai kainuoja ir valstybei, nes pralaimėti procesai gali virsti papildoma našta biudžetui. Jo teigimu, ilgalaikį sprendimą galėtų užtikrinti aiškus, parlamentiniu keliu priimtas reguliavimas, kuris mažintų poreikį kiekvieną atvejį spręsti individualiai teismuose.

    Translyčių teisių klausimai tebėra įšaldyti

    Konferencijoje taip pat kalbėta apie lytinės tapatybės teisinio pripažinimo temą, kuri, pasak Lauryno Šedvydžio, nacionalinėje politikoje išlieka jautri ir dažnai atidedama. Jo vertinimu, teisinės apsaugos egzistavimas savaime neišsprendžia visuomenėje išliekančių neigiamų nuostatų, todėl būtinas nuoseklus politinis ir švietėjiškas darbas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad realią diskriminacijos riziką didina ne tik teisės aktų spragos, bet ir tai, kaip institucijos bei paslaugų teikėjai taiko esamas taisykles. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad translyčių žmonių orumas ir saugumas turi būti užtikrinamas tiek dokumentų, tiek sveikatos priežiūros, tiek švietimo sistemoje.

    Mokykla ir sveikatos sistema: spragos kainuoja saugumą

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius akcentavo, kad mokyklose trūksta aiškiai apibrėžto, nuoseklaus ugdymo apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, o mokytojams ne visada sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Dėl to, jo teigimu, praktika priklauso nuo konkrečios mokyklos ir mokytojų pasirengimo, o tai didina nelygybę tarp skirtingų vietovių.

    Kalbėdamas apie sveikatos apsaugą, jis pabrėžė, kad medicinos studijose ir specialistų rengime reikalingas didesnis dėmesys LGBTQIA+ žmonių patirtims, emocinei sveikatai ir nediskriminavimo principams. Anot jo, pagarbus aptarnavimas gydymo įstaigose nėra privilegija, o bazinis žmogaus orumo standartas.

    „Orus lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose, nepatiriant išankstinių nuostatų, nėra privilegija“, – sakė Mažvydas Karalius.

    Konferencijoje paliestas ir institucinės krypties klausimas: pranešėjai kritikavo situacijas, kai valstybės institucijos skirtingai interpretuoja Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmes ir taip siunčia visuomenei prieštaringus signalus. Pasak jų, tai mažina pasitikėjimą valstybės gebėjimu nuosekliai užtikrinti žmogaus teises.

    „Kaunas Pride“ organizatoriai priminė, kad eitynės rugsėjo 12 dieną vyks Kauno centre, o dalyviai rinksis Nepriklausomybės aikštėje ir žygiuos Laisvės alėja. Jų teigimu, renginio tikslas yra taikus matomumas, solidarumas ir priminimas, kad lygios teisės kasdienybėje prasideda nuo saugumo, pagarbos ir prieinamų viešųjų paslaugų.

  • Turi ginklą, bet ne kariuomenėje? Štai kur ginklo savininkams atsiveria kelias į gynybą

    Ginklo turėjimas savaime dar nereiškia realaus pasirengimo valstybės gynybai. Tačiau saugaus elgesio įgūdžiai, vietovės pažinimas ir praktinė patirtis gali tapti svarbūs, jei žmogus įsitraukia į organizuotą sistemą ir įgyja karinį rengimą.

    Prasidėjus krizei ar karui, visuomenėje greitai išryškėja pagrindinis klausimas: kur ir kaip kiekvienas gali būti naudingas. Vieni būtų pašaukti į ginkluotąsias pajėgas, kiti užtikrintų kritinių paslaugų tęstinumą, dar kiti rinktųsi savanoriškas struktūras.

    Ginklas nėra pasirengimo sinonimas

    Gynyba apima ne tik kovinius veiksmus, bet ir viešojo saugumo užtikrinimą, kritinių objektų apsaugą, mobilizacijos procesus, pagalbą kariuomenei užnugaryje. Tokiose srityse svarbūs ne vien šaudymo įgūdžiai, bet ir disciplina, ryšio procedūrų supratimas, atsakomybė.

    Praktika rodo, kad vien individualūs gebėjimai be aiškios struktūros gali tapti rizika, ypač kai reikia veikti pagal teisines taisykles, įsakymus ir bendrą planą. Todėl siekiant prasmingai prisidėti, rekomenduojama rinktis oficialias ir apmokymą užtikrinančias organizacijas.

    „Kiekvienas Lietuvos pilietis yra svarbus valstybės gynybai. Gynyba yra ne tik ginklai, bet ir užnugario aprūpinimas bei būtiniausių gyventojų poreikių užtikrinimas“, – sakė Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas.

    Karo komendantūros: ką jos daro?

    Karo komendantūros veikia visoje Lietuvoje ir yra orientuotos į kariuomenės ir civilinių institucijų sąveiką krizių metu. Jų veikla apima mobilizacijos uždavinius, viešosios tvarkos užtikrinimo priemones, kritinės infrastruktūros apsaugą, pagalbą priimančiosios šalies paramai.

    Žmonėms, kurie turi ginklą ir praktinių įgūdžių, komendantūros gali tapti aiškiu keliu į organizuotą veikimą. Tokiu atveju gebėjimai papildomi standartizuotu mokymu, procedūromis ir komandinio darbo praktika.

    Medžiotojų ir šaulių patirtis: kas svarbiausia?

    Diskusijose apie visuotinę gynybą dažnai minimi medžiotojai ir sportinio šaudymo bendruomenė, nes jie turi praktikos su ginklais ir orientavimusi vietovėje. Vis dėlto akcentuojama, kad karo metu svarbiausi tampa ne pavieniai veiksmai, o koordinuotas darbas su aiškia atsakomybių grandine.

    Komendantinėje tarnyboje galima rasti įvairių funkcijų, o ne tik tiesioginį dalyvavimą kovinėse užduotyse. Pabrėžiama ir teisinė pusė, nes krizių metu itin svarbu žinoti, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis galima veikti.

    „Jei žmogus turi ginklą ir orientuojasi vietovėje, bet nemoka veikti komandoje, dieną X jis gali tapti našta, o ne nauda“, – sakė medžiotoja ir šaulė Gerda Sadauskė.

    Diskusijų dalyviai sutaria dėl vieno: nereikėtų laukti, kol krizės metu kas nors paskirs vaidmenį. Prasmingiausia jau dabar įsivertinti savo įgūdžius, pasirinkti tinkamą struktūrą ir pereiti mokymus, kurie leidžia gebėjimus panaudoti saugiai, teisėtai ir efektyviai.