CP v2

Category: Regionai

  • Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose praėjusį savaitgalį aplinkosaugos festivalis „Darom prie ežerų“ buvo sujungtas su kurortinio sezono atidarymu „Nerk į Zarasus“. Organizatorių teigimu, renginys sutelkė bendruomenę ne tik pramogoms, bet ir konkrečiam tikslui: švarinti pakrantes bei vandenį.

    Per akciją iš įvairių teritorijų ir Zaraso ežero surinkta daugiau nei 1 000 kilogramų atliekų. Dalis šiukšlių buvo aptikta vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė tvarkingos, tačiau žygeiviai grįžo su pilnais maišais.

    Žygis su tikslu

    Diena prasidėjo žygiu, kuriame dalyviai rinkosi 10, 15 arba 25 kilometrų maršrutus. Kartu vyko rėmėjo „Satchel“ kampanija „Iš gamtos – ne tuščiomis“, kvietusi į žygį pasiimti ne tik gertuvę, bet ir šiukšlių maišą.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atliekų netrūko net ir po to, kai maršrutais praėjo pirmosios grupės. Tai, pasak jų, parodė, jog vienkartinė akcija svarbi, bet dar svarbiau, kad žmonės pradėtų pastebėti taršą kasdienėse išvykose.

    „Mus labiausiai džiugino matyti, kiek žmonių nuoširdžiai įsitraukė į iniciatyvą. Ne vienam dalyviui iš pradžių atrodė, kad rinkti tiesiog nebus ko, tačiau vos atidžiau apsidairius paaiškėdavo, jog gamtoje vis dar netrūksta to, kam ten ne vieta“, – sakė „Satchel“ socialinių projektų vadovas.

    Atliekos ežero dugne

    Vėliau veiksmas persikėlė prie Zaraso ežero, kur dirbo profesionalūs narai, o krante talkino savanoriai ir Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Per maždaug pusantros valandos iš ežero dugno iškelta daugiau nei 1 000 kilogramų įvairių atliekų.

    Tarp dažniausių radinių buvo automobilių ir sunkvežimių padangos, stiklo taros atliekos, kibirai ir metalo laužas. Savanorius nustebino ir nestandartiniai „laimikiai“: sena kriauklė, šalmas, daug batų bei, organizatorių teigimu, dar veikianti meškerė.

    „Nors ežero paviršius atrodo gražiai, dugnas slepia visai kitą istoriją. Dėl tamsaus vandens ir prasto matomumo rinkti šiukšles nebuvo lengva, o darbo ežero dugne, jei norėtume surinkti viską iki paskutinio butelio, užtektų ilgam“, – sakė vienas akcijoje dalyvavusių narų.

    Rūšiavimas ir tęstiniai planai

    Festivalyje didelis dėmesys skirtas ir rūšiavimui bei tvarumo edukacijoms: dalyviai buvo skatinami ne tik surinkti, bet ir atskirti atliekas pagal rūšis. Organizatoriai akcentavo, kad tinkamas rūšiavimas didina perdirbimo galimybes ir mažina mišrių atliekų kiekį.

    Renginio metu pristatyta ir tęstinė iniciatyva vasarai: bendruomenės, įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie paviršinių vandenų tvarkymo skirtingose Lietuvos vietose. Organizatorių teigimu, surinktų šiukšlių rezultatai bus apibendrinti baigiamajame festivalyje „Darom prie jūros 2026“, kuris planuojamas rugpjūčio 21–23 dienomis.

    Zarasų atvejis priminė ir platesnę tendenciją: vis dažniau aplinkosauginės akcijos jungiamos su miestų šventėmis, kad tvarūs įpročiai būtų matomi ne kaip pareiga, o kaip natūrali bendruomenės gyvenimo dalis. Tokiu formatu lengviau pasiekti šeimas, jaunimą ir atsitiktinius lankytojus, kurie į savanorystę galbūt įsitrauktų tik kartą, bet vėliau ją kartotų.

  • Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajono savivaldybė baigė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo konkurso paraiškų vertinimą. Per kvietimą gauta 41 paraiška, o bendra prašoma suma siekė 92 530,39 euro.

    Savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano priemonėje NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimas 2026 metams numatyta 55 000 eurų. Tai reiškia, kad visų prašymų patenkinti nebuvo galimybės, todėl daliai pareiškėjų lėšos neskirtos.

    Kaip vyko vertinimas?

    Konkurso procedūros vyko pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą ir sudarytos vertinimo komisijos nuostatus. Atitiktį reikalavimams ir paraiškų turinį vertino komisija, o sprendimai įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų birželio 5 dieną pasirašytame įsakyme.

    Finansavimas paskirstytas pagal kelias kryptis: NVO laimėtų projektų dalinis finansavimas, veiklos aktyvinimas, jaunimo iniciatyvų skatinimas ir materialinės bazės stiprinimas. Toks skirstymas leidžia paremti tiek renginius ir veiklas, tiek ilgiau tarnaujančius pirkinius ar infrastruktūrą.

    Kam skirta daugiausia lėšų?

    Didžiausi individualūs finansavimo dydžiai siekė 4 000 eurų ir buvo skirti viešajai įstaigai „Nacionalinis socialinis integracijos institutas“. Materialinės bazės stiprinimui taip pat numatyta 3 591 euras Avilių bendruomenei ir 3 326,38 euro Šaulių I kaimo bendruomenei SAULĖTEKIS.

    Aktyvinant NVO veiklą kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, daugeliui bendruomenių ir organizacijų skirta po 2 000 eurų, o daliai pareiškėjų – mažesnės sumos. Jaunimo iniciatyvoms finansavimas siekė 2 300–2 450 eurų, lėšos skirtos trims organizacijoms.

    Kodėl dalis paraiškų liko be finansavimo?

    Savivaldybė nurodo, kad daliai paraiškų finansavimas neskirtas dėl lėšų trūkumo, o nepatenkintas poreikis sudarė 37 530,39 euro. Tai rodo, kad rajone konkurencija dėl NVO rėmimo iš biudžeto išlieka didelė, o paraiškų poreikis viršija suplanuotą sumą.

    Dar keli pareiškėjai negavo finansavimo dėl to, kad nesurinko minimalaus 40 balų vertinimo. Viena paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti šio konkurso taisyklių, nes religinių bendruomenių projektai finansuojami pagal atskirą savivaldybės tvarką.

    Sprendimų praktika rodo, kad NVO finansavimo konkursuose svarbiausia ne tik idėja, bet ir aiškus projekto pagrindimas, realistiškas biudžetas, veiklų planas bei atitikimas konkrečios priemonės tikslams. Savivaldybėms siekiant skaidrumo, tokie konkursai paprastai remiasi balų sistema ir formaliais tinkamumo kriterijais.

  • Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose baigėsi verslumo programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, norintiems pradėti savarankišką veiklą ar sustiprinti jau turimą verslo idėją. Programos tikslas buvo praktiškai padėti dalyviams susidėlioti aiškų planą nuo sumanymo iki pirmųjų žingsnių rinkoje.

    Mokymuose dalyvavo devyni Zarasų rajono gyventojai. Per penkias intensyvias mokymų dienas jie gilinosi į verslo planavimą, rinkodarą, komunikaciją su klientais, finansų valdymą ir idėjos pristatymą, o gautas žinias iškart taikė savo projektams.

    Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktikai: dalyviai grynino vertės pasiūlymą, ieškojo tikslinės auditorijos, dėliojo verslo modelį ir ruošė baigiamąsias prezentacijas. Kiekvienas turėjo galimybę konsultuotis individualiai su mentoriumi ir gauti konkrečių patarimų, kaip patikrinti idėją bei sumažinti starto rizikas.

    Baigiamasis susitikimas Vilniuje

    2026 metų birželio 4 dieną Vilniuje įvyko baigiamasis programos renginys, kuriame dalyvavo ir Zarasų grupės atstovai. Susitikime dalyviai iš skirtingų miestų pristatė verslo idėjas komisijai, dirbo grupėse su mentoriais ir dalijosi patirtimis.

    Zarasų dalyviams tai tapo proga palyginti savo pasirengimą su kitų grupių idėjomis ir pamatyti, kaip skirtingai žmonės sprendžia panašius verslo starto iššūkius. Darbo grupėse jie gavo grįžtamąjį ryšį apie idėjų aiškumą, realistiškumą ir komunikacijos stiprinimą.

    Ko duoda tokios programos?

    Organizatorių teigimu, „Startuok nuo 50+“ dalyviams svarbiausia ne tik teorinės žinios, bet ir pasitikėjimas bei bendruomenės palaikymas. Vyresniame amžiuje verslo pradžia dažnai siejama su didesne finansine atsakomybe ir atsargesniu rizikos vertinimu, todėl mentorių pagalba ir struktūruotas planas tampa ypač reikšmingi.

    Programa „Startuok nuo 50+“ 2026 metais organizuojama Inovacijų agentūros ir įgyvendinta šešiuose Lietuvos miestuose, taip pat buvo suformuota nuotolinė grupė. Savivaldybė tikisi, kad bent dalis mokymuose sustiprintų idėjų artimiausiu metu virs realiomis veiklomis ir papildys vietos paslaugų bei smulkaus verslo pasiūlą.

  • Konkursas „Mano gamtos sapnai“: iš 1 060 darbų išrinkti Ignalinos jaunieji laureatai

    Konkursas „Mano gamtos sapnai“: iš 1 060 darbų išrinkti Ignalinos jaunieji laureatai

    Lietuvos dailininkų sąjunga kartu su Dailės mokytojų asociacija surengė vaikų ir jaunimo meninės kūrybos darbų konkursą „Mano gamtos sapnai“. Iniciatyva skirta paskatinti jaunuosius kūrėjus dailės kalba apmąstyti savo ryšį su gamta, geriau pažinti gimtąjį kraštą ir aktualinti kultūros bei gamtos paveldo temas.

    Organizatorių teigimu, konkursas kvietė ieškoti netradicinių meninės raiškos priemonių ir drauge ugdyti gamtosaugines vertybines nuostatas. Šiais metais konkursui pateikta 1 060 kūrybinių darbų, o dalyviai buvo vertinami keturiose amžiaus grupėse.

    Ignalinos mokinių pasiekimai

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos konkursui buvo išsiųsti 11 mokinių darbų. Pasiekė džiugi žinia, kad keturi mokiniai buvo įvertinti laureatų vardu.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureatėmis tapo Gerda Boguško ir Marija Krivcova. 11–14 metų amžiaus grupėje laureatais pripažinti Marian Terteshchenia ir Orinta Dubakaitė, jų mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Laureatai ir keramikos studijoje

    Sėkmingai konkurse pasirodė ir Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Keramikos studijos mokiniai. Jų darbai taip pat buvo įvertinti skirtingose amžiaus grupėse.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureatu tapo Laurynas Čepulis, 11–14 metų amžiaus grupėje laureate pripažinta Goda Orlova, o 15–18 metų amžiaus grupėje laureate tapo Evelina Šeluchina. Moksleivius konkursui parengė mokytoja Jolita Bužinskienė.

  • Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Lietuva pradeda ruoštis naujam 2028–2034 metų Europos Sąjungos investicijų laikotarpiui, o savivaldybės jau renka gyventojų įžvalgas, kurios gali lemti realius sprendimus regionuose. Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė apklausą, kuria siekia išgryninti svarbiausias vietos plėtros kryptis ir būsimų projektų prioritetus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad regioninės plėtros planavime vis labiau remiamasi principu „iš apačios į viršų“, todėl vietos bendruomenės nuomonė tampa svarbi derybose dėl to, kaip nacionaliniai prioritetai bus pritaikyti konkrečiam rajonui. Apklausos rezultatai turėtų padėti suformuoti Ignalinos rajono projektų paketą naujam ES finansavimo etapui.

    Gyventojų prašoma įvardyti, kokią Ignaliną jie mato ateityje ir kur, jų vertinimu, reikėtų sutelkti didžiausius finansinius resursus. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kokie strateginiai tikslai turėtų būti laikomi svarbiausiais, kad investicijos atneštų apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui ir rajono konkurencingumui.

    Apklausa yra anoniminė, o dalyvauti kviečiami visi, kuriems svarbi rajono ateitis ir sprendimai dėl infrastruktūros, paslaugų, viešųjų erdvių ar kitų prioritetų. Savivaldybė nurodo, kad apklausa vykdoma iki birželio 19 dienos imtinai.

    Kiekvienas atsakymas, pasak savivaldybės, prisideda prie tikslesnio poreikių įvertinimo ir padeda pasiruošti laikotarpiui, kai savivaldybėms teks konkuruoti dėl ribotų lėšų bei pagrįsti planuojamų projektų naudą. Kviečiama aktyviai įsitraukti ir kartu planuoti Ignalinos rajono ateitį.

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minima Tėvo diena, skirta padėkoti tėvams, globėjams ir seneliams už rūpestį, atsakomybę bei kasdienį buvimą šalia. Ši proga daugelyje šeimų tampa ne tik sveikinimų, bet ir bendro laiko simboliu, kai sąmoningai sustojama įvertinti tėvystės svarbą.

    Lietuvoje Tėvo diena tradiciškai švenčiama būtent pirmąjį birželio sekmadienį, todėl jos data kasmet kinta. Tokia tvarka įsitvirtinusi nacionalinėje šventinių dienų ir atmintinų dienų praktikoje, o savivaldybės ir bendruomenės šią dieną dažnai pažymi viešais sveikinimais, renginiais bei padėkomis.

    Tėvo vaidmuo šeimoje

    Psichologų ir švietimo ekspertų vertinimu, tėčio įsitraukimas daro apčiuopiamą įtaką vaikų emocinei gerovei, pasitikėjimui savimi ir socialiniams įgūdžiams. Kasdieniai, atrodytų, paprasti dalykai, tokie kaip pokalbis, palaikymas ar bendros veiklos, ilgainiui formuoja vaiko saugumo jausmą ir atsparumą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie įsitraukusią tėvystę, kai tėčio vaidmuo neapsiriboja vien aprūpinimu, o apima ir aktyvų dalyvavimą vaiko ugdyme, emociniame palaikyme bei namų rutinoje. Ši tendencija matoma ir viešojoje erdvėje, kur tėvystė vis dažniau pristatoma kaip lygiavertė partnerystė šeimoje.

    Sveikinimas bendruomenei

    Kaip ir kasmet, Tėvo dienos proga sveikinimus siunčia ir savivaldybių vadovai, pabrėždami tėvų stiprybę, kantrybę bei kasdienę atsakomybę. Tokiuose kreipimuose dažniausiai akcentuojama, kad tėčio žodis, palaikymas ir buvimas šalia vaikams tampa ilgalaikiu pagrindu.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems tėvams, globėjams ir seneliams už laiką ir nuoširdžias pastangas. Linkiu sveikatos, sėkmės darbuose, ramybės namuose, artimųjų meilės ir kuo daugiau prasmingų akimirkų kartu“, – sakė savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

    Tėvo diena daugeliui šeimų primena, kad svarbiausia dovana dažnai yra ne daiktai, o laikas, dėmesys ir nuoširdus pokalbis. Net trumpas apsilankymas, skambutis ar bendra veikla gali tapti prasmingu gestu, kuris sustiprina ryšį ir palieka ilgalaikį įspūdį.

  • Birželio 5 dienos sveikinimas tėveliams: trumpas tekstas ir atvirukas, tinkantis šeimos šventei

    Birželio 5 dieną paskelbtas trumpas įrašas pavadinimu Sveikinimas Tėveliams primena apie progą padėkoti tėčiams ir globėjams už kasdienį rūpestį. Publikacijoje pateikiamas sveikinimas bei iliustracija, kuri gali būti naudojama kaip atvirukas ar pasveikinimo žinutės pagrindas.

    Nors Lietuvoje Tėvo diena tradiciškai minima pirmąjį birželio sekmadienį, dalis šeimų tėčius sveikina ir kitomis dienomis. Tokie sveikinimai dažnai pritaikomi prie konkrečios progos, pavyzdžiui, šeimos susibūrimo, gimtadienio ar vaikų darželio ir mokyklos renginio.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija rinktis trumpesnes, aiškias ir asmeniškas žinutes, kurios tinka ir SMS, ir socialinių tinklų įrašams. Vietoje ilgų eilių vis dažniau pasirenkama viena ar dvi mintys, pabrėžiančios dėkingumą, pasididžiavimą ir ryšį su tėčiu.

    Kartu populiarėja ir vizualūs sprendimai, kai sveikinimo tekstas derinamas su atviruku ar nuotrauka. Tokį formatą patogu atsispausdinti, įkelti į skaitmeninį albumą arba nusiųsti artimajam kaip greitą, bet nuoširdų dėmesio ženklą.

    Renkantis sveikinimą verta pagalvoti, kad jis skambėtų natūraliai ir būtų pritaikytas konkrečiam žmogui. Net ir trumpa frazė gali tapti prasminga, jei joje atsispindi asmeninė patirtis, bendri prisiminimai ar paprastas ačiū už palaikymą.

  • Elektrėnų dalyvaujamasis biudžetas: startavo idėjų atranka, balsuoti galima iki liepos 3 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje 2026 metais ketvirtą kartą vyksta dalyvaujamasis biudžetas, kai gyventojai patys siūlo idėjas viešosioms erdvėms ir balsuodami išrenka projektus. Savivaldybės administracija įsipareigoja laimėjusias iniciatyvas įgyvendinti šimtu procentų.

    Šiemet dalyvaujamajam biudžetui skirta 100 000 eurų. Gyventojai balsuoja dviejose kategorijose: miesto idėjai numatyta 70 000 eurų, o kaimo ar miestelio idėjai – 30 000 eurų.

    Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų Elektrėnų savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Vienas žmogus gali balsuoti po vieną kartą kiekvienoje kategorijoje, o balsavimas vyksta iki liepos 3 dienos.

    Savo nuomonę galima išreikšti internetu savivaldybės svetainėje arba atvykus į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš balsuojant kviečiama susipažinti su projektų idėjų santraukomis ir įvertinti, kurios iniciatyvos labiausiai atitinka bendruomenės poreikius.

    Miesto kategorijos idėjos

    Miesto kategorijoje pristatytos iniciatyvos apima tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūros ir miesto identiteto stiprinimo sprendimus. Tarp jų – interaktyvaus lauko muzikos parko idėja, siūlanti viešoje erdvėje įrengti lauko sąlygoms pritaikytus instrumentus ir poilsio zonas.

    Taip pat siūloma atnaujinti futbolo aikštelių infrastruktūrą skirtingose miesto vietose ir papildyti „OmniGym“ lauko treniruoklių parką. Kitos iniciatyvos orientuotos į bendruomeniškumo skatinimą, pavyzdžiui, aktyvi erdvė prie Laisvalaikio centro ar tautinio stiliaus želdinių ir poilsio zonos įrengimas prie sporto objektų.

    Vievyje siūlomas išmaniųjų suoliukų takas, kuriame suoliukai būtų aprūpinti įkrovimo ir ryšio sprendimais bei informaciniais elementais apie miesto istoriją. Kartu tarp idėjų minimas ir didelio formato muralas ant viešo pastato, turintis tapti vizualiniu Elektrėnų simboliu ir turistų traukos objektu.

    Kaimo ir miestelio kategorijos idėjos

    Kaimo ar miestelio kategorijoje akcentuojamos kasdieniam patogumui ir bendruomenės įtraukimui svarbios iniciatyvos. Kazokiškėse siūloma įrengti basų kojų taką su skirtingomis natūraliomis dangomis ir poilsio zonomis, skirtą sveikatinimui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Žebertonių kaime planuojamas tujų labirintas su edukaciniais regionų simboliais ir užduotimis, kuris galėtų būti naudojamas tiek grupinėms edukacijoms, tiek savarankiškam lankymui. Pakalniškėse pristatytas edukacinio šaligatvio projektas, kuriuo siekiama atnaujinti prastos būklės infrastruktūrą ir integruoti vaikų lavinamuosius elementus.

    Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pastaraisiais metais vis plačiau taikomas kaip būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą ir tiksliau nukreipti investicijas į realius vietos poreikius. Elektrėnų savivaldybė ragina gyventojus aktyviai balsuoti, nes būtent balsai nulems, kurios idėjos bus įgyvendintos artimiausiu metu.

  • Biržų savivaldybės vadovai vyksta į Bauskę: vizitas skirtas partnerystei ir ryšių stiprinimui

    Biržų savivaldybės vadovai vyksta į Bauskę: vizitas skirtas partnerystei ir ryšių stiprinimui

    2026 metais birželio 6 dieną Biržų rajono savivaldybės delegacija vyks į Latvijoje esančią Bauskės savivaldybę. Vizitas rengiamas Bauskės savivaldybės tarybos pirmininko Aivaro Mačekso kvietimu.

    Delegacijai vadovaus Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, kartu vyks vicemerė Astra Korsakienė. Savivaldybė nurodo, kad tai oficialus atstovavimo vizitas, susijęs su tarpinstituciniu bendradarbiavimu.

    Vizito metu delegacija dalyvaus šventiniame renginyje „Po auksiniu ąžuolu“. Biržų savivaldybė pabrėžia, kad dalyvavimas renginyje bus naudojamas ir kaip proga palaikyti tiesioginius ryšius su partneriais, aptarti bendras iniciatyvas bei ateities planus.

    Tokie savivaldybių susitikimai dažniausiai apima ne tik protokolinius renginius, bet ir praktinius klausimus: kultūros projektus, turizmo skatinimą, jaunimo mainus, viešųjų paslaugų organizavimo patirtis. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir bendroms regiono saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo pamokoms, ypač pasienio savivaldybėse.

    Savivaldybė informuoja, kad delegacijos sudėtis patvirtinta Biržų rajono savivaldybės mero 2026 metais birželio 1 dieną pasirašytu potvarkiu. Dokumente nustatyta vizito sudėtis ir atstovavimo tvarka.