Category: Regionai

  • Vėlinėms artėjant įspėja: apleista kapavietė gali atitekti kitiems – terminai ir taisyklės

    Artėjant Vėlinėms daugelis lanko artimųjų kapus, tačiau kapinėse neretai matomos ir apleistos, kelerius metus netvarkomos kapavietės. Aplinkos ministerija primena, kad ilgai neprižiūrima kapavietė, laikantis nustatytos tvarkos, gali būti pripažinta neprižiūrima, o vėliau jos priežiūra ar net laidojimo teisė gali pereiti kitiems.

    Pagal Kapinių tvarkymo taisykles neprižiūrima laikoma kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus nebuvo tvarkyta ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jei kapavietė, kuri nėra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip vienus metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį ir nurodo, kokios pasekmės gresia kapavietės nesutvarkius.

    Už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenys įrašomi į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Jei kontaktai nepateikti arba pasikeitę, įspėjimai gali būti paliekami ir pačiose kapinėse, siekiant pasiekti artimuosius.

    Jeigu po įspėjimo kapavietė sutvarkoma, papildomos procedūros paprastai nebetaikomos. Tačiau jei per vienus metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar netvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galimai neprižiūrimą kapavietę.

    Gavusi informaciją savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas duomenis paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Toliau faktines aplinkybes tikrina savivaldybės sudaryta komisija, kuri vertina kapavietės būklę ir priima sprendimą dėl jos pripažinimo neprižiūrima.

    Kaip priimamas sprendimas

    Komisijos sprendimas negali būti priimamas anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Per šį laikotarpį komisija kapavietę apžiūri ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

    Pripažinus kapavietę neprižiūrima, informacija per 3 darbo dienas pateikiama kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Toks paskelbimas yra laikomas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami kiti terminai.

    Kas gali perimti priežiūrą

    Asmenys, norintys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją arba jos įgaliotą asmenį. Kreipimesi būtina nurodyti konkrečios pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis.

    Sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų nuo kreipimosi termino pabaigos, teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams. Pirmenybė taip pat gali būti taikoma ir tose pačiose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams, jei tai numato nustatyta tvarka.

    Jeigu per nustatytą laiką prašymų negaunama, sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas vėliau, kai tik gaunamas pirmasis prašymas. Savivaldybės taryba gali būti patvirtinusi ir detalesnę, papildomus reikalavimus numatančią kapaviečių priežiūros tvarką.

    Kada leidžiama laidoti

    Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduodamas tik tada, jei pagal taisykles joje apskritai galima laidoti. Taip pat turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos, tai yra ne mažiau kaip 50 metų po palaidojimo tame kape.

    Laidojant ir prižiūrint tokią kapavietę privaloma išsaugoti esamą paminklą, jei jis yra, bei jame esančius įrašus apie kapavietėje palaidotus asmenis. Tokia nuostata skirta užtikrinti pagarbą palaidotiesiems ir išsaugoti kapavietės istoriją.

    Gyventojams patariama neatidėlioti kapavietės sutvarkymo, jei gautas įspėjimas, ir pasirūpinti, kad kapinių prižiūrėtojas turėtų aktualius kontaktus. Tai paprastas žingsnis, padedantis išvengti situacijos, kai dėl ilgo netvarkymo pradedama oficiali pripažinimo neprižiūrima procedūra.

  • Ministro sprendimas dėl kaimo kelių: nuo lapkričio 1 dienos keičiasi taisyklės, žada sutaupyti

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko patvirtintos atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. Jose pirmą kartą atskirai numatyti sprendiniai mažo eismo intensyvumo keliams, kad savivaldybės galėtų dangas parinkti pagal realias sąlygas, o ne pagal dideliems srautams taikomus standartus.

    Ministerijos teigimu, iki šiol tokio tipo keliams dažnai pritrūkdavo aiškių standartizuotų projektavimo variantų. Dėl to dalyje projektų tekdavo rinktis sudėtingesnį individualų projektavimą arba sprendinius, pritaikytus didesnėms apkrovoms, nei iš tiesų patiria vietinės reikšmės keliai.

    „Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Naujojoje redakcijoje apibrėžtos konkrečios dangų konstrukcijos ir jų taikymo sąlygos, įskaitant sprendinius su minkštuoju asfaltu bei dvisluoksniu paviršiaus apdaru. Taip pat išplėstas standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei pagrindų konstrukcijų pasirinkimas, kad projektuotojai galėtų tiksliau pritaikyti sprendimus skirtingoms situacijoms.

    Praktinis pokytis savivaldybėms ir projektuotojams yra tas, kad tais atvejais, kai tiks standartizuoti sprendiniai, nebereikės kiekvieną kartą dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Ministerija akcentuoja, jog tai turėtų mažinti projektavimo apimtis, sutrumpinti pasirengimą darbams ir sumažinti kelių įrengimo ar atnaujinimo kaštus.

    Atnaujintos taisyklės numato, kad sprendiniai taikomi mažo eismo intensyvumo keliams, kai projektinis važiavimo greitis neviršija 70 kilometrų per valandą. Taip pat nustatytos eismo ribos: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto intensyvumas negali viršyti 25 transporto priemonių per parą.

    Kaip pabrėžiama, parenkant dangos tipą ir toliau turės būti vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir konkrečios vietos sąlygos, nes nuo jų priklauso kelio ilgaamžiškumas ir priežiūros poreikis. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, tačiau laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

    Susisiekimo sektoriaus ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams ypač svarbus balansas tarp kainos ir eksploatacinių savybių. Dėl klimato ciklų, įmirkio bei šalčio poveikio net ir mažo intensyvumo keliuose prastai parinkta konstrukcija gali greitai pradėti irti, todėl aiškesni standartai turėtų padėti priimti nuoseklesnius sprendimus visoje šalyje.

  • Kauno laiptai keičiasi neatpažįstamai: 5 mln. eurų investicijos ir nauji sprendimai mieste

    Kaune nuosekliai atnaujinami ne tik keliai, šaligatviai ar dviračių takai, bet ir pėsčiųjų laiptai, jungiantys skirtingas miesto vietas. Keičiamos susidėvėjusios pakopos, tvarkomi turėklai, gerinamas apšvietimas ir sutvarkoma aplinka, kad kasdienės jungtys būtų saugesnės.

    Kauno savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laiptų infrastruktūrai mieste skirta apie 5 mln. eurų. Prioritetas teikiamas prasčiausios būklės objektams, tačiau akcentuojama, kad darbai vyksta ne vien centre, o įvairiose miesto dalyse.

    „Patogiai judėti mieste turi visi. Todėl atnaujindami laiptus siekiame, kad jie būtų ne tik tvarkingi, bet ir patogūs, saugūs bei pritaikyti šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atnaujinimai vyksta visame mieste

    Nuo 2024 metų atnaujinimo darbai atlikti įvairiose Kauno vietose, tarp jų – Marvelės, M. K. Čiurlionio, Kaišiadorių, Studentų, Linkuvos, Demokratų, Kybartų, Mackevičiaus, Klinikų, Strazdo gatvėse. Taip pat sutvarkytos jungtys Pakrantės take prie Kauno marių bei keliose pėsčiųjų trasose, svarbiose kasdieniams maršrutams.

    Mieste atnaujintos ir trys laiptų jungtys abiejose Varnių tilto pusėse, sutvarkyti Amerikos lietuvių laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios vietos dažnai tampa ne tik praėjimu, bet ir patogiomis pėsčiųjų arterijomis, kurias kasdien naudoja gyventojai.

    Vienas sudėtingesnių projektų – Vytauto parko laiptai ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta. Dėl stačios įkalnės čia prireikė papildomų šlaitų stabilizavimo sprendinių, o dalis darbų atliekama rankiniu būdu.

    Ne tik naujos pakopos

    Atnaujinant laiptus, darbai paprastai apima daugiau nei konstrukcijų remontą. Kartu įrengiami ar atnaujinami turėklai, suoliukai, poilsio vietos, gerinamas apšvietimas, o kur įmanoma – montuojami dviračių pandusai.

    Kur leidžia vietos sąlygos, ieškoma sprendimų, mažinančių laiptų statumą ir gerinančių patogumą pėstiesiems. Tokia praktika atitinka platesnę Europos miestų kryptį, kai pėsčiųjų infrastruktūra vertinama kaip kasdienio mobilumo pagrindas, o sauga ir patogumas prilyginami transporto projektams.

    Daug dėmesio skiriama ir ilgaamžiškumui: vietoje sprendinių, kai pakopos tvirtinamos prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, vis dažniau pasirenkami ant žemės pagrindo paremti laiptai. Savivaldybė nurodo, kad tai padeda mažinti riziką, jog laikui bėgant pakopos ims judėti ar atitrūks.

    Turėklams dažnai pasirenkamos cinkuoto metalo surenkamos konstrukcijos, kurios laikomos atsparesnėmis aplinkos poveikiui. Prireikus tokias sistemas paprasčiau remontuoti, o tai svarbu nuolat prižiūrint intensyviai naudojamas pėsčiųjų jungtis.

    Laiptai kaip miesto erdvė

    Kauno reljefas lėmė, kad laiptai čia atlieka ypatingą vaidmenį: jie sutrumpina kelią tarp skirtingame aukštyje esančių gatvių ir padeda pasiekti parkus bei viešąsias erdves. Dėl to atnaujinant vis dažniau galvojama ir apie aplinką, kurioje žmogus gali stabtelėti.

    Sutvarkyta aplinka, apšvietimas ir vietos prisėsti padeda laiptus paversti ne vien tranzitine jungtimi, bet ir kasdienės miesto patirties dalimi. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, kurios mieste juda pėsčiomis.

    Aktyvesnis laiptų atnaujinimas Kaune vyksta jau apie dešimtmetį, o tarp ryškesnių anksčiau įgyvendintų projektų minimi 2019 metais sutvarkyti Kauko laiptai ir vėliau atnaujinti Aušros laiptai šalia Žaliakalnio funikulieriaus. Miestas skelbia, kad darbai bus tęsiami, siekiant gerinti pėsčiųjų susisiekimą ir infrastruktūros būklę.

  • Treneriai įvardijo dažniausias dviratininkų klaidas: viena jų gali kainuoti traumą net mieste

    Daugelis važiuoti dviračiu išmoksta dar vaikystėje, tačiau tai nereiškia, kad dviratį valdo saugiai ir techniškai. Treneriai pastebi, kad net ir patyrę mėgėjai dažnai daro bazines klaidas, kurios didina kritimų riziką, mažina važiavimo efektyvumą ir stabdo progresą.

    Lietuvos dviračių sporto klubų treneriai rudenį Vilniuje ir Šiauliuose vedė nemokamas treniruotes vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Užsiėmimuose akcentuota, kad dviračio valdymas susideda ne tik iš pedalavimo, bet ir iš stabdymo, posūkių, žvilgsnio kontrolės bei bendro fizinio pasirengimo.

    Mokėti minti dar nepakanka

    Viena dažniausių klaidų, kurią išskiria „Energus talentų akademijos“ treneriai, yra netaisyklingas stabdymas. Pradedantieji neretai per stipriai pasikliauja tik vienu stabdžiu, staigiai sugriebia svirtis arba stabdo jau paskutinę akimirką, kai dviratis tampa nestabilus.

    Ne mažiau svarbus ir greičio pasirinkimas bei trajektorija posūkiuose. Treneriai pabrėžia, kad greitį saugiau sumažinti prieš posūkį, o ne jo viduje, o posūkį padeda įveikti ne vien drąsa, bet ir taisyklinga kūno padėtis bei tolygus judėjimas.

    Dar viena klaida – žvilgsnis, nukreiptas į priekinį ratą ar kliūtį. Važiavime tai dažnai baigiasi tuo, kad dviratininkas nesąmoningai nuvažiuoja ten, kur žiūri, todėl svarbu žvilgsnį laikyti važiavimo kryptimi ir iš anksto numatyti veiksmus.

    Vilniuje trenerės Vestina ir Tatjana dvi savaites dirbo su Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos 1–8 klasių mokiniais. Treniruotėse po pamokų vaikai lavino pusiausvyrą, koordinaciją, mokėsi taisyklingai įveikti posūkius, kontroliuoti greitį ir stabdyti, taip pat atliko sudėtingesnius koordinacijos pratimus.

    „Norėjome parodyti vaikams, kad dviratis gali būti ne tik susisiekimo priemonė, bet ir sportas bei įgūdžių lavinimas“, – sakė „Energus talentų akademijos“ atstovai.

    Kodėl reikia bendro fizinio rengimo?

    Šiauliuose veikiančios „BMX akademijos“ vadovas ir fizinio rengimo treneris Arūnas Šatas sako, kad dažnas mitas – jog norint geriau važiuoti, užtenka vien daugiau važinėti. Pasak jo, be jėgos, mobilumo, stabilumo ir reakcijos lavinimo rezultatai kyla lėčiau, o traumos tampa labiau tikėtinos.

    Treneriai primena, kad bendras fizinis pasirengimas ypač svarbus augantiems vaikams ir aktyviems suaugusiesiems, kurie derina sportą su darbu ar mokslu. Tikslingi pratimai padeda stabilizuoti kūną, sumažinti perkrovą keliams ir nugarai, gerina pusiausvyrą, o tai tiesiogiai atsispindi dviračio kontrolėje.

    „Labai svarbus bendrasis fizinis pasirengimas ir įvairių fizinių gebėjimų lavinimas. Tai padeda siekti rezultatų ir mažinti traumų riziką“, – sakė A. Šatas.

    „BMX akademija“ projekte derino BMX technikos pagrindus su bendrojo fizinio rengimo treniruotėmis. Užsiėmimai vyko Šiaulių lengvosios atletikos manieže ir BMX trasoje, o norintiems išbandyti sportą sudaryta galimybė naudotis klubo inventoriumi, jei dalyvis neturi savo dviračio ar apsaugų.

    Kai trasa sudėtinga, drąsos neužtenka

    Kalnų dviračių disciplinose, ypač MTB enduro, treneriai akcentuoja dvigubą krūvį: reikia techniškai greitai leistis žemyn, o paskui savo jėgomis kilti atgal. Tai reikalauja ištvermės, koncentracijos ir gebėjimo išlaikyti stabilų važiavimą, kai nuovargis jau jaučiamas.

    Vilniuje veikianti „Papartis Crew Racing“ komanda pabrėžia, kad šioje disciplinoje progresą lemia ne vien greitis, bet ir teisingi įpročiai: gebėjimas pasirinkti saugią liniją, laiku stabdyti, dirbti kūnu ir valdyti dviratį skirtingoje dangoje.

    „MTB enduro reikalauja universalių įgūdžių: reikia greitai leistis trasa žemyn, o vėliau į ją vėl užminti. Tam būtinas fizinis pasirengimas ir dviračio valdymo technika“, – sakė „Papartis Crew Racing“ atstovai.

    Rugsėjo ir spalio mėnesiais Vilniuje klubas surengė dešimt nemokamų MTB treniruočių pradedantiesiems, kuriose dalyviai mokėsi saugaus ir techniško važiavimo, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Taip pat planuotos nemokamos „Paparčio enduro taurės“ varžybos Vilniuje, skirtos susipažinti su disciplina ir pasitikrinti jėgas trasoje.

    Treneriai primena, kad saugesnį ir malonesnį važiavimą dažnai lemia paprasti dalykai: palaipsnis krūvio didinimas, technikos pratimai aikštelėje, tinkamai sureguliuotas dviratis ir apsaugos priemonės. Pasak jų, pradėti verta nuo trumpesnių maršrutų ir, jei įmanoma, treniruotis su bendraminčiais, nes tai padeda išlaikyti motyvaciją.

    Veiklos buvo vykdomos įgyvendinant fizinio aktyvumo projektą, bendradarbiaujant Lietuvos dviračių sporto federacijai, Nacionalinei sporto agentūrai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

  • Helovino siaubo parkai vilioja efektų gausa, bet ugniagesiai įspėja: čia dažniausiai pražiūrimos klaidos

    Helovino pramogos traukia minias

    Artėjant Helovinui vis daugiau žmonių renkasi siaubo parkus, tamsius labirintus ir temines erdves, kuriose kuriama įtampa, netikėti garsai ir specialieji efektai. Tokios pramogos dažnai rengiamos laikinuose paviljonuose, angaruose, rūsiuose ar kitose netradicinėse vietose, todėl rizikos veiksnių čia daugiau nei įprastuose renginiuose.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad baimė turi likti tik pramogos dalimi, o realios grėsmės privalo būti suvaldytos. Didžiausias pavojus kyla tada, kai tamsioje, ankštoje aplinkoje prireikia skubiai evakuotis, o išėjimai tampa sunkiai pasiekiami arba neaiškiai pažymėti.

    Kas kelia didžiausią riziką

    Ugniagesiai gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad siaubo erdvėse neretai pasitaiko užmaskuotų ar net užblokuotų išėjimų, kai jie paslepiami už dekoracijų, uždengiami audiniais ar susiaurinami laikinais statiniais. Kilus pavojui tai gali sukelti spūstis ir apsunkinti žmonių judėjimą.

    Kita dažna problema yra degios dekoracijos ir rekvizitai, ypač jei naudojamos lengvai užsiliepsnojančios medžiagos, o šalia įrengiami šilumos šaltiniai ar naudojami efektai. Riziką didina ir netvarkinga elektros instaliacija, kai perkraunami ilgintuvai, kabeliai paliekami neapsaugoti, o įrangos būklė neįvertinama prieš atveriant erdves lankytojams.

    Ypatingo atsargumo reikalauja atvira ugnis, pavyzdžiui, žvakės dekoracijose ar moliūguose, jei jos paliekamos be priežiūros ar pastatomos ant degių paviršių. Ne mažiau svarbu, kad gaisrinės saugos sistemos veiktų be trikdžių ir nebūtų išjungiamos, nutildomos ar kitaip ribojamas jų veikimas, nes pavėluotas pavojaus pastebėjimas lemia skaudžiausias pasekmes.

    „Siaubo pramogų esmė yra nustebinti ir sukurti netikėtumo jausmą, tačiau tai negali būti daroma saugumo sąskaita“, – sakė PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkė Aurelija Maslauskienė.

    Atsakomybė tenka organizatoriams ir lankytojams

    PAGD pabrėžia, kad pagrindinė pareiga užtikrinti saugą tenka organizatoriams, kurie privalo iš anksto įsivertinti rizikas ir numatyti aiškią veiksmų tvarką incidento atveju. Tai apima ne tik gaisro scenarijų, bet ir kitas situacijas, kai reikia greitai nukreipti žmonių srautus, sustabdyti pramogą ir užtikrinti pagalbos tarnybų patekimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad evakuacijos keliai turi būti laisvi, aiškiai pažymėti ir neužstatyti dekoracijomis, o durys iš vidaus turi lengvai atsidaryti. Taip pat svarbu neviršyti leidžiamo žmonių skaičiaus patalpose, pasirūpinti evakuaciniu apšvietimu, parengtomis gesinimo priemonėmis ir darbuotojų instruktažu.

    Lankytojams patariama atvykus pirmiausia įsidėmėti, kur yra išėjimai, vengti spūsčių ir vykdyti personalo nurodymus. Su vaikais atvykę suaugusieji turėtų jų nepalikti be priežiūros ir iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos, jei kas nors pasimestų.

    Jei pastebimi akivaizdūs pavojai, pavyzdžiui, užblokuoti išėjimai, nesaugiai naudojama atvira ugnis ar chaotiškai išvedžioti laidai, apie tai būtina pranešti darbuotojams. Kilus tiesioginiam pavojui žmonių saugumui ar gyvybei, reikia skambinti numeriu 112.

  • Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Kas vyksta spalio 22 dieną

    Spalio 22 dieną Lietuvoje vyksta Konstitucijos egzaminas, į kurį kviečiami visi gyventojai – tiek esantys Lietuvoje, tiek gyvenantys užsienyje. Egzaminą galima laikyti nuotoliniu būdu, o dalyvavimas skirtas pasitikrinti žinias apie Lietuvos Respublikos Konstituciją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir pilietiškumo iniciatyva, skatinanti geriau suprasti valstybės veikimo principus. Konstitucija apibrėžia pamatines teises, valdžios institucijų galias ir jų ribas, todėl žinios apie ją siejamos su atsparumu dezinformacijai ir aktyvesniu dalyvavimu demokratijoje.

    Laikas ir dalyvavimo tvarka

    Egzaminas vyksta nuo 8.00 iki 15.00 valandos. Norint dalyvauti, reikia registruotis ir užduotis atlikti oficialioje projekto interneto svetainėje, tačiau pačiame straipsnyje nuoroda nepateikiama.

    Tokio formato egzaminai paprastai pritaikomi skirtingoms amžiaus grupėms, kad klausimai atitiktų dalyvių pasirengimą. Iniciatyvos tikslas – sudaryti galimybę kuo platesniam žmonių ratui įsitraukti, nepaisant gyvenamosios vietos ar išsilavinimo.

    Kas gali būti nominuoti ir kokie prizai numatyti

    Šiais metais numatytos nominacijos geriausiai Konstituciją išmanančiam asmeniui, skirtingų klasių moksleiviams, pasaulio lietuviui, teisę studijuojančiam ar teisinį išsilavinimą turinčiam dalyviui, vyriausiam dalyviui ir aktyviausiai mokyklai.

    Geriausiųjų laukia prizai, tarp kurių minimi planšetiniai kompiuteriai, elektroninės knygų skaityklės, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai ir išorinės baterijos. Taip pat skelbta, kad laimėtojams numatytas specialus projekto globėjo, Prezidento Gitano Nausėdos, įsteigtas prizas.

    Egzamino iniciatorė yra Teisingumo ministerija. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kurie nori ne tik pasitikrinti žinias, bet ir prisidėti prie pilietiškesnės visuomenės stiprinimo.

  • Visagine keičia 110 ir 330 kV linijų apsaugos zonas: svarbus sprendimas žemės savininkams

    Visagine keičia 110 ir 330 kV linijų apsaugos zonas: svarbus sprendimas žemės savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti aukštos įtampos 110 kV ir 330 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Visagino savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimas. Šis sprendimas aktualus gyventojams ir sklypų savininkams, kurių teritorijos patenka į elektros tinklų apsaugos zonas.

    Plano iniciatorius yra bendrovė „Litgrid“, valdanti Lietuvos elektros perdavimo tinklą, o planą rengė Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir energetikos ministro 2020 metais patvirtinta apsaugos zonų teritorijų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Kodėl koreguojamos apsaugos zonos?

    Pagrindinis tikslas – patikslinti anksčiau nustatytas ir įregistruotas apsaugos zonų ribas, kai nustatyti duomenų neatitikimai faktinei situacijai. Praktikoje tai reiškia, kad registruose fiksuotos apsaugos zonos kai kuriose vietose galėjo nesutapti su realia perdavimo linijų ar jų elementų padėtimi.

    Korekcijos svarbios tiek tinklų saugiam eksploatavimui, tiek aiškumui žemės savininkams, nes nuo apsaugos zonos ribų priklauso, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos konkrečiam sklypui. Apsaugos zonose paprastai ribojama tam tikra ūkinė veikla, statybos ar želdinių įrengimas, siekiant sumažinti rizikas žmonėms ir infrastruktūrai.

    Atsiras papildomi sprendiniai

    Plane numatoma ne tik tikslinti elektros perdavimo tinklų apsaugos zonas, bet ir įtraukti kitus su perdavimo tinklų veikimu susijusius inžinerinės infrastruktūros objektus. Dokumente nurodoma, kad tai gali būti elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra, vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų infrastruktūra, taip pat jų apsaugos zonos.

    Toks sprendimas aktualus dėl to, kad skirtingų infrastruktūrų susikirtimai ir kaimynystė gali turėti įtakos tiek darbų saugai, tiek leidimų išdavimui. Suderinus sprendinius viename plane, mažėja rizika, kad registruose ar planavimo dokumentuose liks neaiškumų dėl ribojimų konkrečioje teritorijoje.

    Ką tai reiškia gyventojams ir sklypų savininkams?

    Jeigu sklypas patenka į atnaujintą apsaugos zoną, savininkui gali pasikeisti taikomi apribojimai ar jų apimtis, ypač planuojant statybas, žemės kasimo darbus ar medžių kirtimą. Tokiais atvejais įprastai prireikia papildomų derinimų su infrastruktūros valdytojais, o kai kuriais atvejais galioja ir draudimai, skirti užtikrinti elektros tiekimo patikimumą bei žmonių saugumą.

    Plano tvirtinimas Energetikos ministerijoje yra svarbus etapas, nes po jo sprendiniai gali būti atitinkamai įregistruojami ir taikomi praktikoje. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir plano rengėjų skelbiamą informaciją, o kilus klausimams dėl konkretaus sklypo situacijos kreiptis į plano iniciatorių ar rengėją.

  • Visagine nukirs 11 invazinių uosialapių klevų: štai kokie medžiai atsiras Energetikų gatvėje

    Visagine nukirs 11 invazinių uosialapių klevų: štai kokie medžiai atsiras Energetikų gatvėje

    Visagino savivaldybė pranešė, kad 2026 metų spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Energetikų gatvėje planuojama pašalinti 11 invazinių uosialapių klevų. Darbai numatyti atkarpoje nuo žiedo iki Energetikų g. 16, vadovaujantis 2022 metais parengto miesto želdinių inventorizacijos ir tvarkymo projekto rekomendacijomis.

    Pašalintų medžių vietoje žadama sodinti uosius. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimu siekiama atnaujinti gatvės želdinius, išlaikyti pavėsį ir kartu pagerinti aplinkos estetinę bei ekologinę kokybę.

    Uosialapis klevas Lietuvoje laikomas invazine rūšimi, galinčia sparčiai plisti ir stelbti vietines augalų bendrijas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie medžiai dažnai lengvai pasisėja, sudaro tankius sąžalynus pakelėse ir pakrančių zonose, o tai ilgainiui mažina biologinę įvairovę.

    Invazinių rūšių kontrolė paprastai apima ne tik pavienių medžių šalinimą, bet ir nuoseklų stebėjimą, kad atželiančios atžalos ar nauji savaiminukai neįsitvirtintų iš naujo. Miestuose papildomai svarbu suplanuoti darbus taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas eismas ir gyventojų kasdienybė.

    Uosiai, kuriais planuojama pakeisti pašalinamus klevus, Lietuvos miestuose vertinami dėl atsparumo ir lajos, galinčios suteikti pavėsį. Vis dėlto savivaldybėms tenka įvertinti ir priežiūros poreikius, dirvožemio sąlygas bei ligų rizikas, kad naujai pasodinti medžiai sėkmingai prigytų ir ilgainiui atliktų želdinių funkcijas.

  • Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Spalio 22 dieną vyksta jubiliejinis, 20-asis Konstitucijos egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti pilietines ir teisines žinias. Šių metų iniciatyva skirta paminėti pirmojo egzamino globėjo, Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus 100-ąsias gimimo metines.

    Egzaminą galima spręsti internetu nuo 8 iki 15 valandos, pasirenkant patogiausią laiką. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos.

    Konstitucijos egzaminas kasmet primena, kad pagrindinis šalies įstatymas aktualus ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam gyventojui. Praktikoje konstituciniai principai susiję su piliečių teisėmis ir pareigomis, valstybės institucijų veikimu bei demokratijos pagrindais.

    Organizatorių teigimu, užduotis galima atlikti namuose, darbe ar kelionėje, svarbiausia suspėti iki egzamino pabaigos. Egzamino klausimai paprastai pritaikomi skirtingoms dalyvių grupėms, kad savo jėgas galėtų išbandyti ir mokiniai, ir suaugusieji.

    Konstitucijos egzamino tikslas yra skatinti domėjimąsi valstybės valdymu ir teise, o kartu ugdyti kritinį mąstymą apie viešuosius sprendimus. Tokios iniciatyvos ypač aktualios augant informacijos srautui ir dažnėjant bandymams klaidinti visuomenę.

    Egzamino užduotis skelbiama oficialioje platformoje konstitucijosegzaminas.lt. Pasibaigus sprendimo laikui, dalyviai įprastai informuojami apie tolimesnę vertinimo ir rezultatų skelbimo tvarką.

  • „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    Zarasų aplinkkelis: startavo partnerio paieška

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ 2026 metų trečiojo ketvirčio apžvalgoje pranešė apie du Zarasų rajonui svarbius kelių infrastruktūros projektus: planuojamą Zarasų aplinkkelį ir vykdomą kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas rekonstrukciją.

    Pasak bendrovės, Zarasų aplinkkeliui jau paskelbta privataus partnerio atranka. Projektu siekiama nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centro, mažinti spūstis, triukšmą ir oro taršą, kartu gerinant eismo saugą.

    Numatoma nutiesti 9,34 kilometro ilgio dviejų eismo juostų magistralinį kelią. Tokie aplinkkeliai paprastai sumažina sunkiasvorio transporto srautus gyvenvietėse ir sutrumpina kelionės laiką tiems, kurie miestą kerta tranzitu.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad projekto investicijų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Aplinkkelį planuojama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, kai dalį rizikų ir įsipareigojimų perima privatus rangovas.

    Pagal planuojamą modelį privatus partneris būtų atsakingas už projektavimą, statybą, priežiūrą ir periodinį atnaujinimą. Numatyta 25 metų sutartis, iš kurių pirmuosius trejus metus vyktų projektavimas ir statyba, o vėliau būtų užtikrinama ilgalaikė priežiūra.

    Kelias Dusetos–Degučiai–Dūkštas: darbai jau vyksta

    Kartu „Via Lietuva“ informuoja apie vykdomą krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas atnaujinimą. Zarasų rajone rekonstruojami du šio kelio ruožai: nuo 6,04 iki 11,65 kilometro ir nuo 11,65 iki 16,30 kilometro.

    Bendrai tai sudaro daugiau kaip 10 kilometrų, o projektui, bendrovės teigimu, skirta daugiau kaip 9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų. Šios lėšos dažniausiai nukreipiamos į susisiekimo infrastruktūrą, kuri gerina regionų pasiekiamumą ir eismo saugą.

    Darbų metu planuojama išplatinti ir atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas bei nuovažas. Taip pat numatyta modernizuoti lietaus vandens nuvedimo sprendinius, kad danga būtų atsparesnė sezoniniams pažeidimams.

    „Via Lietuva“ pažymi, kad projekte suplanuotos ir eismo saugą gerinančios priemonės. Praktikoje tai dažniausiai reiškia aiškesnį ženklinimą, saugesnes sankryžų geometrijas ir sprendimus, mažinančius pavojingų manevrų riziką.

    „Šie projektai svarbūs tiek regiono gyventojams, tiek tranzitiniam eismui, nes mažina apkrovas mieste ir kelia kelio kokybės bei saugos standartą“, – sakė „Via Lietuva“ atstovai.