CP v2

Category: Regionai

  • Kaunui ruošiamas šeimoms palankus planas: pristatys tyrimą ir kvies spręsti, kas keisis mieste

    Rugsėjo 30 dieną 10 valandą Kauno švietimo inovacijų centro amfiteatro salėje numatytas susitikimas, kuriame Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pristatys Lietuvos šeimų poreikių tyrimo rezultatus. Kartu bus aptartas planas „Šeimai draugiška savivaldybė“, parengtas įgyvendinant projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“.

    Nors demografiniai iššūkiai dažniausiai aptariami nacionaliniu lygmeniu, realybėje šeimų kasdienybę pirmiausia formuoja savivaldybės sprendimai. Tai apima darželių ir mokyklų prieinamumą, vaikų priežiūros paslaugas, viešąjį transportą, saugias erdves, laisvalaikio infrastruktūrą ir informacijos pasiekiamumą.

    Renginyje bus pristatyta Kaunui pritaikyta plano dalis, parengta remiantis Kauno miesto šeimų ir jaunimo įžvalgomis, pateiktomis tyrime. Idėja paprasta: šeimų įvardyti poreikiai siejami su priemonėmis, kurias savivaldybė realiai gali įgyvendinti savo lygmeniu.

    Kas šeimoms aktualiausia?

    Tyrime daug dėmesio skiriama klausimams, nuo kurių priklauso sprendimas kurti šeimą ar auginti daugiau vaikų: paslaugų prieinamumui, jų kainai ir kokybei. Praktikoje tai reiškia ne tik ugdymo įstaigų vietų klausimą, bet ir patogų susisiekimą, paslaugų artumą rajonuose bei galimybes gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Taip pat aptariama, kas padėtų geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, mažinti kasdienį stresą ir laiko trūkumą. Savivaldybių lygmeniu tai dažnai siejama su mobilumo sprendimais, paslaugų darbo laiku, administracinių procedūrų paprastumu ir aiškia informacija gyventojams.

    Nuo gairių iki konkrečių sprendimų

    Plane numatomos gairės savivaldybėms ir pateikiami galimų sprendimų pavyzdžiai, kurie galėtų būti pritaikomi pagal miesto poreikius. Dokumente taip pat apžvelgiama kitų šalių patirtis, kuri savivaldybėms gali būti naudinga ieškant veiksmingų priemonių šeimos politikai stiprinti vietos lygmeniu.

    Anot organizatorių, planas nėra vien paslaugų sąrašas, o bandymas pasiūlyti nuoseklų požiūrį: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki pačių šeimų įtraukimo į sprendimų priėmimą. Būtent įsitraukimas ir bendruomeniškumas įvardijami kaip sąlygos, kurios padeda sprendimams tapti tikslesniems ir efektyvesniems.

    Kviečia diskusijai Kaune

    Į pristatymą kviečiami Kauno miesto savivaldybės Šeimos reikalų komisijos nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir žiniasklaida. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimo tikslas yra ne tik įvardyti problemas, bet ir konkrečiai aptarti, ką savivaldybė kartu su partneriais gali padaryti artimiausiu metu.

    Numatoma diskusija apie tai, kokių sprendimų Kaunui labiausiai reikia, kad miestas taptų patogesnis šeimoms skirtinguose gyvenimo etapuose. Tikimasi, kad tyrimo išvados ir plano pasiūlymai taps pagrindu tolesniems sprendimams bei prioritetams savivaldybės darbotvarkėje.

  • Nausėda įspėja: be interneto regionuose ir skaitmeninės pagalbos senjorams atotrūkis tik augs

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, paragino sparčiau mažinti skaitmeninę atskirtį. Jo teigimu, senjorams ir regionų gyventojams vis dar per dažnai stinga tiek skaitmeninių įgūdžių, tiek patikimo ryšio.

    Šalies vadovas pasveikino Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvius. Prezidentas akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus iniciatyva išaugo ir sutelkė savivaldybes, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, technologijų bendroves bei ekspertus.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad daugelio žmonių pastangos šiuos gražius žodžius – „Nė vienas nėra pamirštas“ – verčia tikrove“, – sakė Prezidentas.

    Prezidento teigimu, nors pažanga akivaizdi, vyresnio amžiaus žmonių ir regionuose gyvenančių gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vis dar ryškiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pasak jo, tai matyti kasdienėse situacijose, kai elektroninėmis paslaugomis naudojamasi retai arba jų atsisakoma dėl baimės suklysti.

    Šalies vadovas atkreipė dėmesį ir į prieinamumo problemą, kai dalis skaitmeninių paslaugų nepakankamai pritaikytos žmonėms su negalia, ypač turintiems regos ar klausos sutrikimų. Tokiais atvejais net ir norintys naudotis e. paslaugomis gyventojai susiduria su papildomomis kliūtimis.

    Tvarus pagalbos modelis

    Prezidentas ragino Lietuvoje kurti tvarų skaitmeninės pagalbos modelį, kuris veiktų ne epizodiškai, o nuolat. Jo vertinimu, pagalbos taškais galėtų tapti bibliotekos ir savivaldybių erdvės, o skaitmeninė pagalba turėtų būti siejama su socialinėmis bei užimtumo paslaugomis.

    Šalies vadovas kvietė savivaldybių merus aktyviau remti pagalbos teikimą bibliotekose ir bendruomenėse. Taip pat pabrėžė, kad paslaugos turi pasiekti ir tuos žmones, kurie dėl sveikatos ar kitų aplinkybių patys negali atvykti į savivaldybių centrus.

    Ryšio spragos kaime ir paskutinė mylia

    Prezidentas priminė, kad kaimiškose vietovėse šviesolaidinio ryšio iki šiol neturi 60 proc. namų ūkių. Jo teigimu, tai beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, todėl ryšio infrastruktūros stiprinimas turi tapti nuosekliu valstybės prioritetu.

    Pasak šalies vadovo, viena didžiausių kliūčių yra vadinamoji paskutinės mylios problema, kai tinklas nutiesiamas iki gyvenviečių centrų, tačiau iki atskirų namų ūkių plėtra komerciniams operatoriams tampa nepatraukli. Prezidentas teigė, kad tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas ir tikslinė parama.

    „Šioje vietoje būtinas valstybės įsikišimas. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų „paskutinės mylios“ kabelis. O tose vietose, kur šviesolaidžio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Prezidentas.

    Atsparumas po stichijų patirties

    Prezidentas taip pat priminė neseną stichiją, kai dalyje vietovių ilgesnį laiką nebuvo ne tik elektros, bet ir telefono bei interneto ryšio. Jo vertinimu, tai parodė, kad ryšio prieinamumas yra ne vien operatorių, bet ir valstybės pasirengimo bei atsparumo klausimas.

    Pasak šalies vadovo, skirtingų ryšio technologijų derinimas ir infrastruktūros atsparumo didinimas padėtų išvengti situacijų, kai krizės metu gyventojai lieka be informacijos ir pagalbos kanalų. Prezidentas padėkojo projekto partneriams ir paragino tęsti darbus mažinant skaitmeninę ir socialinę atskirtį.

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.

  • „Lietuvos paštas“ Alytuje atidarė naują logistikos centrą: žada greitesnes siuntas ir daugiau paštomatų

    „Lietuvos paštas“ Alytuje sujungė iki šiol atskirai veikusius siuntų ir logistikos padalinius ir persikėlė į naujas patalpas Pramonės gatvėje. Bendrovė teigia, kad šis žingsnis turėtų paspartinti siuntų skirstymą, o darbuotojams sudaryti patogesnes darbo sąlygas.

    Naujojo Alytaus logistikos centro plotas siekia beveik 1 000 kvadratinių metrų. Patalpos pritaikytos tiek kurjerių ir laiškininkų darbui, tiek intensyvesniems skirstymo procesams, kurie pastaraisiais metais auga dėl elektroninės prekybos plėtros.

    „Atvertas naujas siuntų skirstymo centras Dzūkijos sostinėje leis geriau tvarkyti augančius siuntų srautus ir greičiau pristatyti siuntinius šio regiono gyventojams“, – sakė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

    „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą tampa būtinos keičiantis klientų įpročiams, vis dažniau renkantis siuntas atsiimti paštomatuose. Bendrovės vertinimu, modernizuotas centras turėtų didinti darbo našumą ir mažinti vėlavimų riziką piko laikotarpiais.

    „Investuodami į bendrovės tinklo infrastruktūrą, siekiame ne tik efektyvesnių procesų, bet ir patogesnės kasdienės darbo aplinkos kolegoms“, – sakė „Lietuvos pašto“ generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

    Alytaus logistikos centre dirba apie 40 darbuotojų, tarp jų – laiškininkai, LP EXPRESS kurjeriai, logistikos ir skirstymo operatoriai bei specialistai. Alytaus miesto ir rajono gyventojus aptarnauja 14 laiškininkų, o dar 13 kurjerių rūpinasi siuntų paėmimu ir pristatymu į paštomatus platesniame regione.

    LP EXPRESS tinklas Alytaus regione pastaruoju metu plečiamas atsižvelgiant į didėjančius srautus. „Lietuvos paštas“ skelbia, kad per metus per paštomatus pristatytų siuntų skaičius šiame regione augo beveik 28 proc., todėl didinamas paštomatų talpumas ir diegiami nauji įrenginiai.

    Vien šiais metais Alytuje pastatyti du nauji ir išplėsti keturi esami paštomatai, papildomai įrengiant 130 siuntų dėžučių. Iš viso mieste veikia 11 LP EXPRESS paštomatų, artimiausiu metu planuojama plėtra Simne, o kitais metais paštomatas turėtų atsirasti ir Dauguose.

    Pokyčius sveikina ir savivaldybė, akcentuodama miesto vaidmens augimą logistikos grandinėje. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad didesnis ir modernesnis centras reiškia ne tik patogesnę kasdienybę darbuotojams, bet ir greitesnį paslaugų teikimą regiono gyventojams.

    „Lietuvos paštas“ nurodo, kad šalyje paslaugos teikiamos per 163 pašto skyrius, mobilųjį laiškininkų tinklą ir paštomatų infrastruktūrą Baltijos šalyse. Bendrovė teigia siekianti, kad siuntų pristatymas būtų patogus tiek gyventojams, tiek verslui, o didžiausias dėmesys artimiausiais metais bus skiriamas tinklo efektyvumui ir prieinamumui.

  • Varėnoje septintokai liko nustebę: Ilona Ežerinytė parodė, kaip gimsta istorijos

    Varėnoje septintokai liko nustebę: Ilona Ežerinytė parodė, kaip gimsta istorijos

    Varėnos viešojoje bibliotekoje lankėsi paauglių literatūros autorė Ilona Ežerinytė. Ji surengė du susitikimus su Varėnos „Ryto“ progimnazijos septintokais, kuriuos lydėjo mokytojos Violeta Sadauskienė ir Daiva Kibirkštienė.

    Rašytoja mokiniams pristatė knygas „Skiriama Rivai“, „Sutikti Eidą“, „Verksnių klubas“ ir naujausią kūrinį „Anapus pilkos“. Vis dėlto pagrindinis dėmesys buvo skirtas ne pristatymui, o kūrybos mechanizmui ir pasakojimo logikai.

    Susitikimų ašimi tapo vaizduotė ir jos lavinimas, apie kurį autorė kalbėjo kaip apie įgūdį, treniruojamą nuosekliai. Moksleiviai buvo skatinami atsisakyti įprastų klišių ir ieškoti netikėtų asociacijų, kurios padeda kurti gyvą, originalų tekstą.

    Vėliau septintokai įsitraukė į praktines užduotis ir patys tapo istorijų kūrėjais. Iš atsitiktinių kortelių jie susikūrė veikėją: sugalvojo jo vardą, profesiją ir priežastį, kodėl šiuo metu jis jaučiasi nelaimingas.

    Siužetui konstruoti pasirinkta klasikinė pasakojimo schema, dažnai vadinama Pelenės modeliu: herojus pradžioje susiduria su problema, tuomet įvyksta lūžis, o galiausiai jis pasiekia pokytį. Tokia struktūra mokiniams leido aiškiai pamatyti, kad įtaigi istorija remiasi ne atsitiktinumais, o nuoseklia įvykių seka.

    Kūrybinis procesas virto azartišku komandiniu žaidimu, kai idėjos buvo rašomos ant lapelių, o vėliau traukiamos atsitiktine tvarka. Klasės pasakojimas nuolat keitė kryptį, o mokiniai praktiškai pajuto, kaip netikėtumas ir logika gali eiti greta.

    Ilona Ežerinytė yra lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, viena ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos paauglių literatūros autorių. Jos kūryba vertinama dėl jautrių temų, psichologiškai įtikinamų veikėjų ir gebėjimo su jaunaisiais skaitytojais kalbėti jiems artima kalba.

    Bibliotekoje vykę susitikimai yra projekto „Rašytojai kalbina vaikus“ dalis, kurį Varėnos viešoji biblioteka tęsia jau antrus metus. Projektą finansuoja Varėnos rajono savivaldybės administracija, o jaunųjų skaitytojų dar laukia keli nauji susitikimai su knygų kūrėjais.

  • Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kuris yra mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimo metu bus įjungtos perspėjimo sirenos ir siunčiami pranešimai į telefonus.

    Sirenų patikrinimas numatytas rugsėjo 29 dieną nuo 11.52 valandos. Visoje šalyje bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Sirenų garsas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Pasibaigus signalui, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija bei rekomendacijos gyventojams.

    Kartu su sirenomis į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų siuntimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    PAGD atkreipia dėmesį, kad pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Tai reiškia, kad dalis gyventojų patikrinimo pranešimo gali nepamatyti, jei nustatymai telefone išjungti arba ribojami.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Tolimesni veiksmai priklauso nuo pranešimo turinio, todėl svarbiausia yra gauti patikimą informaciją tuo metu.

    Institucijos primena, kad realios grėsmės atveju perspėjimas gali būti vykdomas ne tik sirenomis ir SMS pranešimais. Prireikus informacija taip pat gali būti perduodama per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais, priklausomai nuo situacijos.

    Kiek Lietuvoje yra sirenų?

    PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos. Jomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų.

    Numatyta plėtra siejama su civilinės saugos stiprinimu: planuojama įdiegti 275 naujas sirenas ir 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos. Tokie sprendimai leidžia greičiau ir tiksliau valdyti perspėjimą, ypač kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Pagal paskelbtus planus, 2029 metais sirenų skaičius turėtų pasiekti 1 438, o centralizuotai valdoma sistema apimtų 1 125 sirenas. Tikimasi, kad tuomet perspėjimo sirenomis būtų galima pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Tokio masto patikrinimai leidžia įvertinti, ar perspėjimo grandinė veikia nuo sirenų iki informacijos perdavimo kanalų, įskaitant mobiliuosius pranešimus ir transliuotojus. Praktikoje tai padeda laiku pastebėti techninius sutrikimus, ryšio spragas ir vietas, kuriose perspėjimas pasiekia per mažai gyventojų.

    Gyventojams tai taip pat yra proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose veikia radijas, ar telefone įjungti perspėjimo pranešimai, ar šeimos nariai žino, kur ieškoti oficialios informacijos. Institucijos ragina sirenų patikrinimą vertinti kaip treniruotę, o ne realios grėsmės signalą.

  • Mero taurė Vilkaviškyje: į trasą išbėgo šimtai mokinių – kas šiemet nustebino labiausiai

    Mero taurė Vilkaviškyje: į trasą išbėgo šimtai mokinių – kas šiemet nustebino labiausiai

    Prie Vilkaviškio sporto centro surengtos Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių rudens kroso pirmenybės Mero taurei laimėti. Į varžybas susirinko skirtingo amžiaus moksleiviai, kurie jėgas išbandė distancijose pagal savo grupes.

    Organizatoriai pabrėžė, kad rudens krosas yra ne tik varžybos, bet ir svarbi fizinio aktyvumo tradicija mokyklose. Toks formatas padeda į sportą įtraukti daugiau vaikų, nes bėgimo rungčiai nereikia sudėtingos įrangos, o startuoti gali ir pradedantieji.

    Varžybų dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis dėkojo mokiniams už aktyvumą, o mokytojams ir treneriams – už nuoseklų darbą skatinant jaunimą judėti ir siekti rezultatų.

    „Smagu matyti tiek daug aktyvių ir sportuojančių mokinių. Tokios varžybos ugdo ištvermę, atkaklumą ir norą siekti savo tikslų. Linkiu, kad sportas ir judėjimo džiaugsmas lydėtų ne tik varžybose, bet ir kasdien“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Specialistai primena, kad reguliarus bėgimas ir kitos aerobinės veiklos vaikams svarbios ne vien dėl sportinių pasiekimų. Tyrimai rodo sąsajas su geresne širdies ir kraujagyslių būkle, emocine savijauta, miego kokybe ir koncentracija, todėl mokyklinės varžybos dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgalaikius įpročius.

    Renginio organizatoriai dėkojo visiems prisidėjusiems prie saugaus ir sklandaus kroso, o dalyviams linkėjo neprarasti motyvacijos viso sezono metu. Tokios rajoninės pirmenybės taip pat leidžia pastebėti perspektyvius sportininkus ir paskatinti juos tęsti treniruotes lengvosios atletikos užsiėmimuose.

  • 400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH pradeda vertinti laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų efektyvumą valstybinės reikšmės keliuose. Iš viso planuojama sumontuoti apie 400 atšvaitų, o pirmieji jau įrengti krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.

    Atšvaitai bus montuojami ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizika. Parenkant vietas bus remiamasi eismo intensyvumu, kelio infrastruktūros ypatumais, priežiūros lygiu ir ankstesnių įvykių duomenimis.

    Kaip veikia atšvaitai?

    Tyrimui pasirinkti prie signalinių stulpelių ar apsauginių atitvarų tvirtinami atšvaitai, kurie atspindi automobilių žibintų šviesą į kelio prieigas. Idėja paprasta: staiga atsiradęs optinis dirgiklis turi sulaikyti gyvūną nuo išėjimo į važiuojamąją dalį, kai artėja transporto priemonė.

    Vis dėlto praktikoje rezultatą gali lemti daugybė veiksnių, pradedant reljefu ir augmenija, baigiant oru, šviesų kryptimi bei gyvūnų elgsena skirtingais metų laikais. Dėl to Lietuvoje ir imtasi papildomo vertinimo, nes tarptautinė mokslinė praktika šios priemonės naudą vertina nevienareikšmiškai.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizikos“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ką matuos ir kaip bus vertinama?

    Numatoma, kad stebėjimas apims vieną sezoną, o pagrindinis kriterijus bus eismo įvykių su laukiniais gyvūnais pokytis atšvaitais aprūpintuose ruožuose. Vertinant bus atsižvelgiama ir į sezoniškumą, migracijos laikotarpius, oro sąlygas bei eismo srautus, nes šie veiksniai gali smarkiai pakeisti rizikos lygį.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Specialistai pabrėžia, kad net ir pritaikius papildomas priemones, vairuotojų budrumas išlieka esminis. Laukiniai gyvūnai dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o didesnio atsargumo reikia miškingose vietovėse bei ruožuose, pažymėtuose ženklu „Laukiniai gyvūnai“.

    Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama nedelsiant sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam jo judesiui į kelią. Taip pat primenama, kad po pirmo gyvūno neretai gali pasirodyti ir kiti, todėl situacija gali pasikeisti per kelias sekundes.

  • Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose surengta rudens mugė „Derliaus banga“ subūrė ūkininkus, bendruomenes, amatininkus, įstaigas ir gausų būrį lankytojų. Renginys tapo proga ne tik įsigyti sezono gėrybių, bet ir padėkoti žmonėms, kurių kasdienis darbas stiprina Zarasų kraštą.

    Nuo ryto mugėje netrūko šurmulio: prekystaliai viliojo vietoje užauginta produkcija, namų gaminiais ir amatininkų dirbiniais. Lankytojai bendravo su augintojais ir gamintojais, ragavo skanėstų, domėjosi, kaip gimsta vietiniai produktai.

    Spalvinga eisena ir bendruomenių kiemeliai

    Šventei išskirtinį ritmą suteikė spalvinga eisena, kurioje dalyvavo bendruomenių ir seniūnijų atstovai. Į aikštę susirinkusius dalyvius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Šventėje veikė edukacijos, vyko žaidimai ir kūrybinės veiklos, o bendruomenių kiemeliai išsiskyrė idėjomis ir rudeniškomis dekoracijomis. Kiekviena erdvė turėjo savitą pasakojimą apie vietos tradicijas, vaišingumą ir žmonių bendrystę.

    Organizatoriai paskelbė labiausiai išsiskyrusius šventės kiemelius. Pirmoji vieta skirta Zarasų profesinei mokyklai, antroji vieta atiteko Zarasų rajono socialinių paslaugų centrui, trečioji vieta skirta Salako seniūnijai ir bendruomenėms.

    Paskelbti „Metų ūkis – 2026“ laimėtojai

    Viena svarbiausių mugės akimirkų tapo žmonių, puoselėjančių Zarasų krašto ūkius ir kuriančių kaimo ateitį, pagerbimas. Šventėje paskelbti konkurso „Metų ūkis – 2026“ nugalėtojai.

    Pirmąją vietą pelnė Ramunė ir Donatas Bartaškos, antrąją vietą užėmė Dalia ir Gintautas Vilkauskai, trečioji vieta atiteko Aušrai Mažeikaitei-Eitmantienei ir Vytautui Eitmančiui.

    Taip pat įvertinti ūkininkai, plečiantys perspektyvius ūkius ir kuriantys naujas veiklas. Salako seniūnijos ūkininkams Sandrai ir Nerijui Koroliovams įteikta žemės ūkio ministro padėka už avininkystės ūkio plėtojimą, o Turmanto seniūnijos ūkininkams Agnei ir Deividui Umbrasams padėkota už daržininkystės ūkio įkūrimą ir žemės ūkio verslų plėtrą.

    Pagerbtos gražiausiai puoselėjamos sodybos

    „Derliaus bangoje“ dėmesio sulaukė ir tie, kurie savo kruopštumu bei kūrybiškumu gražina gyvenamąją aplinką. Šventėje pabrėžta, kad tvarkinga sodyba puošia ne tik namus, bet ir visą kaimą bei kraštą.

    Už puoselėjamas sodybas pagerbti Daiva ir Arvydas Sulai iš Dusetų, Marytė ir Juozas Čiškauskai iš Imbrado kaimo, Vida Drazdauskienė iš Pratkūnų kaimo, Jevgenija Katkova iš Turmanto ir Liudmila bei Grigorijus Plotnikovai iš Apkartų kaimo.

    Visą dieną šventę lydėjo muzika ir šokiai, kuriuos dovanojo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai. Koncertavo senjorų liaudiškų šokių grupė „Sėliai“, Smalvų tradicinė muzikos kapela, tradicinės muzikos kapela „Čir-vir-vyrai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ kapelytė, folkloro ansamblis „Seluona“ bei linijinių šokių grupė „Jovingė“.

    Organizatoriai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo: savivaldybei, kultūros įstaigoms, partneriams, rėmėjams, ūkininkams, bendruomenėms ir savanoriams. „Derliaus banga“ dar kartą priminė, kad svarbiausias krašto derlius yra žmonių darbštumas ir gebėjimas kurti kartu.

    Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus inf., Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro nuotr.

  • Visaginas pasirašė naują memorandumą su Uzbekistanu: atsiveria kelias investicijoms ir mainams

    Visaginas pasirašė naują memorandumą su Uzbekistanu: atsiveria kelias investicijoms ir mainams

    Rugsėjo 25 dieną Visagino savivaldybėje pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Uzbekistano Respublikos Miestų partnerių aljansu. Dokumentas turėtų tapti praktiniu pagrindu plėsti savivaldybių ryšius ir ieškoti bendrų projektų įvairiose srityse.

    Uzbekistano delegacija į Visaginą atvyko dalyvauti mieste vykusiame tautinių kultūrų festivalyje „Rudeninės“. Vizito metu suplanuotas susitikimas savivaldybėje baigėsi memorandumo pasirašymu ir aptartomis tolimesnio bendradarbiavimo kryptimis.

    Memorandumą pasirašė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir Uzbekistano Respublikos Miestų partnerių aljanso pirmininkas Zakiras Abidovas. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Uzbekų kultūros centro Lietuvoje pirmininkė Leila Urmanova-Vnukova, Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos vadovų komandos atstovai ir svečiai.

    Nuo kultūros iki investicijų

    Memorandume numatytos bendradarbiavimo sritys apima kultūrą ir kultūros paveldą, švietimą ir mokslą, jaunimo mainus, turizmą, verslą ir investicijas. Taip pat akcentuojami savivaldos patirties mainai ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės.

    Praktiniu lygmeniu planuojama stiprinti tiesioginius ryšius tarp miestų, ugdymo ir kultūros įstaigų bei bendruomenių. Ketinama keistis delegacijomis ir specialistais, rengti susitikimus, seminarus, o prireikus kartu teikti paraiškas bendriems projektams.

    Tęsiama jau pradėta partnerystė

    Visaginas pabrėžia, kad tai nėra pirmas bendras žingsnis su Uzbekistano miestais. 2022 metais Visagino savivaldybė ir Navoji miestas buvo pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kurioje dėmesys skirtas verslui, švietimui, inovacijoms, kultūrai ir turizmui.

    Tokie susitarimai savivaldybėms dažniausiai svarbūs tuo, kad atveria aiškesnius kontaktų kanalus ir supaprastina institucijų bendravimą. Savivaldybių partnerystės modelis pastaraisiais metais vis dažniau naudojamas ne tik kultūriniams mainams, bet ir ekonominiam bendradarbiavimui, kai miestai ieško investicijų, talentų pritraukimo ir tarptautinių projektų galimybių.

    Visagino savivaldybė teigia tikinti, kad užmegzti ryšiai taps naujų bendrų darbų ir iniciatyvų pradžia. Artimiausiu metu tikimasi konkretinti veiksmų planą, kad bendradarbiavimas neapsiribotų vien simboliniais vizitais.