Category: Regionai

  • Iš Vokietijos verslo – į Salako seniūniją: ką pirmą darbo dieną pažadėjo Juozas Mačiulis?

    Iš Vokietijos verslo – į Salako seniūniją: ką pirmą darbo dieną pažadėjo Juozas Mačiulis?

    Į gimtąjį Salaką sugrįžęs Juozas Mačiulis pradėjo eiti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Salako seniūnijos seniūno pareigas. Pirmąją darbo dieną jis susitiko su gyventojais, pristatė savo patirtį ir įvardijo svarbiausias kryptis, nuo kurių ketina pradėti.

    Naująjį seniūną dar prieš oficialų pristatymą pasveikino Salako bendruomenės „Sakalas“ vaikų dienos centro „Smiltutė“ vaikai. Jie įteikė balionus ir palinkėjimų skrynelę, o pats seniūnas pabrėžė norą, kad jaunimas seniūnijoje turėtų daugiau užimtumo ir erdvių kurti.

    Gyventojams J. Mačiulį pristatė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, akcentavusi atsakomybę, sąžiningumą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Merė ragino žmones aktyviai įsitraukti į kasdienius klausimus, išsakyti lūkesčius ir palaikyti nuolatinį ryšį su seniūnija.

    Pasak J. Mačiulio, jo gyvenimo kelias buvo vingiuotas: jis augo Salake, vėliau mokėsi Klaipėdoje, studijavo architektūrą ir dirbo su įvairiais projektais. Gyvendamas Vokietijoje jis buvo įkūręs transporto įmonę, o grįžęs į Lietuvą daugiau dėmesio skyrė kūrybai, muzikai ir dalyvavimui bendruomenės renginiuose.

    Kalbėdamas apie darbą seniūnijoje, naujasis seniūnas akcentavo kasdienį bendravimą su gyventojais ir sprendimų paiešką kartu. Jo teigimu, svarbu ne tik išgirsti prašymus, bet ir aiškiai susitarti dėl prioritetų, nes seniūnijos problemos dažnai susijusios su ribotais ištekliais ir sezoniškai kintančiais poreikiais.

    „Noriu, kad seniūnija būtų vieta, kur žmonės ateina ne tik dėl bėdų, bet ir dėl idėjų, kurios virsta darbais“, – sakė Juozas Mačiulis.

    Didelę dalį dėmesio jis žada skirti jaunimui ir skirtingų kartų bendrystei, kad daugiau veiklų vyktų ne pavieniui, o sutelkiant vietos iniciatyvas. Tokia kryptis atliepia ir platesnes regionų tendencijas, kai mažesnėse gyvenvietėse gyvybingumą vis dažniau palaiko bendruomeniniai projektai, savanorystė ir vietos paslaugų prieinamumas.

    Laikinai seniūno pareigas ėjęs Jonas Šileikis priminė, kad atsakomybė apima ne tik Salaką, bet ir kitas seniūnijos gyvenvietes. Jis pabrėžė darbų tęstinumą ir artimiausius uždavinius, susijusius su metų planavimu, kelių priežiūra ir pasirengimu šaltajam sezonui.

    Susitikime dalyvavę bendruomenės atstovai naujajam seniūnui linkėjo sėkmės ir siūlė pagalbą sprendžiant socialinius bei kasdienius klausimus. Nuskambėjo ir aiškus kvietimas gyventojams nelikti nuošalyje: aktyviai teikti pastabas, įsitraukti į iniciatyvas ir kartu formuoti seniūnijos prioritetus.

  • Zarasų rajono sveikatos ataskaita: gyventojų mažėja, mirtingumas nuo širdies ligų šokiruoja

    Zarasų rajono sveikatos ataskaita: gyventojų mažėja, mirtingumas nuo širdies ligų šokiruoja

    Zarasų rajono savivaldybės vadovybei spalio 23 dieną pristatyta 2025 metais parengta visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita. Joje apžvelgiama demografinė situacija, svarbiausi gyventojų sveikatos rodikliai ir jų pokyčiai, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

    Dokumentą parengė Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Ataskaitoje išskiriamos trys pagrindinės problemos: gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas, didelis mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų bei mirtingumas nuo paskendimo.

    Demografija keičia paslaugų poreikį

    Ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metų pradžioje savivaldybėje gyveno 14 032 nuolatiniai gyventojai, tai yra 329 mažiau nei prieš metus. Per metus registruoti 59 gimimai ir 292 mirtys, todėl natūrali gyventojų kaita išliko neigiama.

    Mažėjantis gimstamumas ir auganti vyresnio amžiaus gyventojų dalis paprastai didina poreikį šeimos medicinos, slaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugoms. Kartu tai kelia iššūkių savivaldybės infrastruktūrai, socialinei paramai ir darbuotojų pritraukimui sveikatos sektoriuje.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas tikėtinos gyvenimo trukmės palyginimas: Zarasų rajone ji siekė 73,2 metų, kai Lietuvos vidurkis buvo 77,9 metų. Toks skirtumas dažniausiai siejamas su lėtinių ligų našta, sveikatos paslaugų pasiekiamumu ir gyvensenos veiksniais.

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinės

    Didžiausia mirties priežasčių dalis, kaip ir daugelyje Lietuvos savivaldybių, tenka kraujotakos sistemos ligoms. Ataskaitoje rašoma, kad 2025 metais nuo šių ligų mirė 165 savivaldybės gyventojai.

    Pateikiamas ir palyginimas su šalies rodikliais: mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Zarasų rajone buvo apie 1,8 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. Tokia disproporcija rodo, kad prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo tęstinumo priemonės regione išlieka kritiškai svarbios.

    Prevencijos kontekste ataskaitoje įvardijamas dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje: joje dalyvavo 32,4 proc. tikslinės grupės gyventojų. Akcentuojama, kad aktyvesnis informavimas ir individualūs kvietimai galėtų padidinti programų pasiekiamumą ir ankstyviau nustatyti rizikos veiksnius.

    Tragiški skaičiai prie vandens

    Dar viena ataskaitoje išskiriama problema yra mirtingumas nuo paskendimo. Nurodoma, kad 2025 metais Zarasų rajone paskendo 4 gyventojai, o šis rodiklis buvo didžiausias per analizuotą 2016–2025 metų laikotarpį.

    Kartu pabrėžiama, kad mažesnėse savivaldybėse keli atvejai gali smarkiai pakeisti metinę statistiką, todėl vertinant tendencijas būtina žiūrėti į ilgesnį laikotarpį. Vis dėlto tokie įvykiai signalizuoja apie būtinybę stiprinti prevenciją prie vandens, ypač šiltuoju sezonu.

    Ataskaitoje rekomenduojama daugiau dėmesio skirti saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje mokymui, pirmosios pagalbos įgūdžių stiprinimui bei informavimui apie alkoholio vartojimo riziką. Praktikoje tai dažnai reiškia nuoseklesnį bendradarbiavimą su mokyklomis, bendruomenėmis ir gelbėjimo tarnybomis.

    Dokumente įvardijami ir palankesni aspektai: kai kurie rodikliai, įskaitant sergamumą tuberkulioze ir kūdikių mirtingumą, priskirti geresnių rezultatų grupei. Stebėsenos duomenys savivaldybei padeda tiksliau planuoti prevenciją, sveikatos stiprinimą ir paslaugų prieinamumo priemones pagal realius poreikius.

  • Zarasų savivaldybėje svarbūs posėdžiai: paaiškėjo, kada rinksis komitetai ir taryba

    Zarasų savivaldybėje svarbūs posėdžiai: paaiškėjo, kada rinksis komitetai ir taryba

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių grafiką ir nurodė, kada vyks kitas tarybos posėdis. Posėdžiai numatyti Zarasų rajono savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių a. 22.

    Spalio 26 dieną nuo ryto bus svarstomi klausimai keliuose komitetuose. Savivaldybė informuoja, kad posėdžiuose paprastai aptariami sprendimų projektai, kurie vėliau teikiami tvirtinti Savivaldybės tarybai.

    Spalio 26 dieną 8.00 valandą numatytas Socialinio komiteto posėdis. Spalio 26 dieną 10.00 valandą vyks Finansų komiteto posėdis.

    Spalio 26 dieną 13.00 valandą planuojamas Savivaldos komiteto posėdis. Tą pačią dieną 15.00 valandą vyks Ūkio komiteto posėdis.

    Taip pat paskelbta, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 46-asis posėdis vyks spalio 29 dieną 9.00 valandą. Savivaldybė primena, kad galutiniai sprendimai dėl savivaldybės veiklos, biudžeto ir kitų klausimų priimami tarybos posėdžiuose.

    Gyventojams, kurie domisi savivaldos sprendimais, rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą darbotvarkę ir sprendimų projektus. Ši informacija paprastai padeda iš anksto suprasti, kokie klausimai bus svarstomi ir kokių pokyčių galima tikėtis rajone.

  • Zarasuose šaukiamas tarybos posėdis: kas keisis biudžete ir kokie projektai atkeliauja?

    Zarasuose šaukiamas tarybos posėdis: kas keisis biudžete ir kokie projektai atkeliauja?

    Zarasų rajono savivaldybėje 2026 metų spalio 29 dieną, ketvirtadienį, 9 valandą Didžiojoje salėje šaukiamas 46-asis savivaldybės tarybos posėdis. Jame numatyta svarstyti strateginio planavimo, biudžeto, turto valdymo, infrastruktūros ir bendruomenėms aktualius klausimus.

    Posėdyje planuojama keisti Zarasų rajono savivaldybės 2026–2028 metų strateginį veiklos planą. Tokie pakeitimai paprastai daromi tikslinant prioritetus, projektų apimtis, finansavimo šaltinius ir įgyvendinimo terminus, kai keičiasi ekonominės ar teisinės prielaidos.

    Taip pat bus svarstomas 2026–2028 metų biudžeto pakeitimas. Savivaldybių biudžetai dažniausiai koreguojami dėl patikslintų valstybės dotacijų, pasikeitusių pajamų prognozių, metų eigoje atsirandančių investicinių projektų ar būtinybės perskirstyti asignavimus tarp sričių.

    Projektai ir aplinkosaugos sprendimai

    Darbotvarkėje numatytas sprendimas dėl pritarimo jungtiniam projektui, susijusiam su invazinių rūšių naikinimu ir kontrole. Pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti aplinkosaugines priemones su infrastruktūros priežiūra, nes invaziniai augalai plinta pakelėse, pakrantėse ir viešosiose erdvėse.

    Planuojama svarstyti ir projektą dėl civilinės parengties stiprinimo Zarasų rajone. Savivaldybėms aktualūs sprendimai šioje srityje apima gyventojų informavimo ir perspėjimo priemones, priedangų infrastruktūros vertinimą, kritinės infrastruktūros atsparumą bei institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir projektas, kuriame numatomas demokratijos permąstymas per kultūros paveldo prizmę. Tokios iniciatyvos paprastai siejamos su viešųjų erdvių ir atminties vietų įprasminimu, bendruomenių įtraukimu bei edukacinėmis veiklomis.

    Gatvių pavadinimai ir laidojimo vietų įamžinimas

    Taryba taip pat spręs dėl pavadinimų gatvėms suteikimo ir geografinių charakteristikų keitimo. Tokie sprendimai turi praktinę reikšmę gyventojams ir verslui, nes daro įtaką adresų registravimui, nekilnojamojo turto dokumentams ir paslaugų teikimui.

    Numatytas klausimas ir dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų laidojimo vietos parinkimo bei paženklinimo projekto patvirtinimo. Tokiais atvejais savivaldybėms svarbu užtikrinti, kad sprendiniai atitiktų galiojančius teisės aktus, derinimo procedūras ir viešąjį interesą.

    Savivaldybės turtas ir patalpų perdavimas

    Posėdyje bus svarstomi keli sprendimų projektai dėl valstybės nekilnojamojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Toks perėmimas dažnai leidžia savivaldybei lanksčiau planuoti pastatų panaudojimą viešosioms paslaugoms, socialinėms iniciatyvoms ar infrastruktūros plėtrai.

    Darbotvarkėje numatyti ir klausimai dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, taip pat dėl patalpų perdavimo pagal panaudos sutartis. Vienas iš svarstomų sprendimų susijęs su transporto priemonės perdavimo pagal patikėjimo sutartį uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų būstas“ pakeitimu.

    Be to, planuojama spręsti dėl patalpų Zarasuose perdavimo visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“ bei Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai, taip pat dėl patalpų perdavimo savivaldybės administracijai patikėjimo teise. Tokie sprendimai paprastai siejami su viešųjų paslaugų prieinamumu ir nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygų užtikrinimu.

    Savivaldybė nurodo, kad potvarkis dėl posėdžio ir darbotvarkės turi būti paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat primenama, jog sprendimai ir administraciniai veiksmai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Nauji „Stadler“ traukiniai jau išriedėjo: ką tai keičia keliaujantiems Vilnius–Kaunas ir toliau?

    Nauji „Stadler“ traukiniai jau išriedėjo: ką tai keičia keliaujantiems Vilnius–Kaunas ir toliau?

    Vilniaus geležinkelio stotyje spalio 22 dieną į pirmąją reguliarią kelionę išvyko naujas „Stadler“ traukinys. Renginyje dalyvavo Visagino savivaldybės vicemerė, mero įgaliojimus vykdanti Aleksandra Grigienė ir administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas.

    Šis startas žymi naują Lietuvos keleivinių traukinių parko atnaujinimo etapą, kurį vykdo LTG Link. Pagrindinis tikslas – modernesnės kelionės sąlygos, didesnis patikimumas ir mažesnė tarša, ypač ten, kur iki šiol dominavo dyzeliniai riedmenys.

    Pirmieji maršrutai ir plėtra

    Pirmieji naujieji elektriniai „Stadler FLIRT“ traukiniai pradeda darbą maršrute Vilnius–Kaunas. Vėliau planuojama jų plėtra į maršrutą Vilnius–Klaipėda–Vilnius, o iki metų pabaigos dalį reisų šiame koridoriuje turėtų aptarnauti būtent naujieji traukiniai.

    Traukinių atnaujinimas svarbus ir dėl augančių keleivių lūkesčių: kelionėse vis daugiau reikšmės turi ne tik tvarkaraščiai, bet ir komfortas, erdvė, informacijos pateikimas bei stabilus važiavimo ritmas. Daugelyje Europos šalių tai laikoma vienu esminių veiksnių, skatinančių žmones rinktis viešąjį transportą vietoje automobilio.

    Bateriniai traukiniai keičia neelektrifikuotas linijas

    Gruodį Lietuvoje turėtų pradėti kursuoti ir bateriniai traukiniai, skirti maršrutams, kuriuose nėra kontaktinio tinklo. Tokie riedmenys leidžia didinti elektrinės traukos dalį net ir ten, kur infrastruktūros elektrifikavimas užtruktų ar kainuotų pernelyg brangiai.

    Pirmiausia bateriniai traukiniai planuojami maršrutuose Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Radviliškis–Klaipėda–Radviliškis. Gruodžio antroje pusėje numatoma pradžia ir maršrute Vilnius–Varėna–Marcinkonys–Vilnius, kuris svarbus tiek kasdieniam susisiekimui, tiek turizmui.

    Ko tikisi Visaginas

    Visagino savivaldybė akcentuoja, kad parko atnaujinimas turi pasiekti ir regionus. Savivaldybė teigia esanti informuota, jog artimiausiu metu naujesni traukiniai turėtų pradėti kursuoti ir maršrutu Vilnius–Turmantas, kuris aktualus šiaurės rytų Lietuvos gyventojams.

    „Visaginui svarbu, kad geležinkelių atnaujinimas atvertų daugiau galimybių mūsų krašto gyventojams. Tai svarbus žingsnis gerinant susisiekimą ir suteikiant keleiviams daugiau patogumo“, – sakė Aleksandra Grigienė.

    Renginyje Vilniuje dalyvavo Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, kiti Vyriausybės atstovai ir svečiai. Traukinių atnaujinimas įvardijamas kaip vienas kertinių žingsnių didinant geležinkelių konkurencingumą ir patrauklumą kasdienėms kelionėms.

  • Kenos apylinkių gyventojams įspėjimas: dvi dienas vyks kariuomenės pratybos su šūvių imitacija

    Kenos apylinkių gyventojams įspėjimas: dvi dienas vyks kariuomenės pratybos su šūvių imitacija

    Vilniaus rajone, Kenos apylinkėse, 2026 metais lapkričio 11 dieną ir 12 dieną planuojamos Lietuvos kariuomenės taktikos pratybos. Jos vyks nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Pratybų teritorija apims kelias vietoves, tarp jų Balelius, Kryžkelį, Pakenę, Ašmenėlę, Ropėnus, Špokinę, Sadūniškes, Pasvirę ir Kijonis. Gyventojai raginami išlikti budrūs ir vadovautis vietoje pateikiamomis nuorodomis.

    Skelbiama, kad pratybose dalyvaus apie 15 karių, o mokymams bus naudojami imitaciniai šoviniai. Tai reiškia, kad apylinkėse gali būti girdimi garsiniai šūvių ir kitų mokomųjų veiksmų efektai.

    „Pratybų rajone bus laikomasi gamtos apsaugos ir kelių eismo taisyklių“, – informavo Lietuvos kariuomenė.

    Kariuomenė pabrėžia, kad tokio pobūdžio mokymai yra įprasta pasirengimo dalis, skirta taktiniams veiksmams treniruoti realistiškomis sąlygomis. Pratybų metu taip pat siekiama užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma atsakingai, netrikdant aplinkos ir eismo saugumo.

    Gyventojams patariama pratybų metu vengti artintis prie karių veiksmų zonų, o išgirdus garsinius efektus išlikti ramiems, nes naudojamos priemonės skirtos tik imitacijai. Informaciją apie pratybas pateikė Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas.

  • Kariai išeina į Vilniaus paribių miškus: kas vyks lapkričio 11–12 dienomis ir ką svarbu žinoti

    Kariai išeina į Vilniaus paribių miškus: kas vyks lapkričio 11–12 dienomis ir ką svarbu žinoti

    Lapkričio 11 dieną vakare Vilniaus ir Širvintų rajonų paribio miškuose numatytas Lietuvos kariuomenės orientacinis karių žygis. Veiksmai planuojami nuo 17.00 valandos iki lapkričio 12 dienos 10.00 valandos.

    Kaip nurodo Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas, žygis vyks Viršuliškių, Paežerėlio, Draučių, Bartkuškio ir Antanavos miškuose. Planuojama, kad dalyvaus iki 20 karių.

    Tokio pobūdžio orientaciniai žygiai paprastai skirti lavinti judėjimą vietovėje, orientavimąsi pagal žemėlapį ir kompasą bei ryšio ir komandinio darbo įgūdžius. Miškingoje vietovėje taip pat tikrinama, kaip kariai geba planuoti maršrutą ir laikytis saugaus judėjimo taisyklių tamsoje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pratybų rajone bus laikomasi gamtos apsaugos ir kelių eismo taisyklių. Tai reiškia, kad judėjimas planuojamas taip, kad būtų kuo mažiau trikdomi miško lankytojai ir saugomos teritorijos, o kirtus kelius ar artėjant prie važiuojamosios dalies bus paisoma eismo saugumo.

    Gyventojams ir miškų lankytojams primenama, kad tokiais laikotarpiais miškuose galima sutikti uniformuotų karių grupes, judančias orientavimosi užduotimis. Pastebėjus neįprastą situaciją ar kilus klausimams dėl vykdomų veiksmų, rekomenduojama vadovautis oficialia informacija ir nekelti pavojaus nei sau, nei pratybų dalyviams.

    Pranešimą pateikė Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas.

  • Vilniaus rajone šaukiamas svarbus komiteto posėdis: ką spalio 28 dieną spręs nuotoliniu būdu?

    Vilniaus rajone šaukiamas svarbus komiteto posėdis: ką spalio 28 dieną spręs nuotoliniu būdu?

    Spalio 28 dieną 11.00 valandą vyks Vilniaus rajono savivaldybės Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto posėdis. Savivaldybė praneša, kad posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu.

    Tokie komitetų posėdžiai paprastai svarbūs gyventojams, nes juose aptariami klausimai, susiję su teritorijų planavimu, vietos infrastruktūros sprendimais ir kaimiškų vietovių plėtros kryptimis. Priimti siūlymai vėliau gali būti teikiami svarstyti savivaldybės tarybai.

    Komiteto darbotvarkė ir posėdžio dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams patariama iš anksto peržiūrėti medžiagą, kad būtų aišku, kokie sprendimai planuojami ir kokį poveikį jie gali turėti konkrečioms seniūnijoms ar gyvenvietėms.

    Taip pat nurodoma, kad komitetų posėdžiai transliuojami tiesiogiai, todėl juos galima stebėti nuotoliniu būdu. Transliacijos vyksta Vilniaus rajono savivaldybės Youtube kanale.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau renkasi mišrų ar nuotolinį posėdžių formatą, nes taip paprasčiau užtikrinti dalyvių įsitraukimą ir operatyviau organizuoti darbą. Gyventojams tai suteikia daugiau galimybių sekti sprendimų priėmimą ir laiku reaguoti į planuojamus pokyčius.

  • Dūkštos upelio darbai sukėlė audrą: Vilniaus rajonas pradėjo patikrinimą dėl aplinkosaugos

    Dūkštos upelio darbai sukėlė audrą: Vilniaus rajonas pradėjo patikrinimą dėl aplinkosaugos

    Vilniaus rajono savivaldybė pranešė sulaukusi gyventojų ir visuomenės atstovų klausimų dėl Dūkštos upelyje, Maišiagalos seniūnijoje, vykdytų melioracijos statinių priežiūros darbų. Žmonėms kilo abejonių, kokios apimties darbai buvo atlikti ir ar jie galėjo paveikti vandens telkinį bei jo aplinką.

    Savivaldybės teigimu, mero Roberto Duchnevičiaus pavedimu administracijos direktorius Vytautas Vansavičius inicijavo tarnybinį patikrinimą. Jo metu bus aiškinamasi, kokie konkretūs darbai buvo numatyti, kas realiai atlikta vietoje ir ar veikta laikantis galiojančių aplinkosaugos reikalavimų.

    Kas bus tikrinama?

    Patikrinime numatyta įvertinti, ar darbai atitiko patvirtintą darbų planą, techninius sprendinius ir darbų apimtis. Taip pat bus tikrinama, ar buvo tinkamai įvertintos rizikos vandens ekosistemai, įskaitant upelio vagos būklę, pakrančių stabilumą ir galimą nuosėdų sujudinimą.

    Kaip nurodo savivaldybė, Dūkštos sureguliuoto ruožo ir melioracijos griovio priežiūra buvo įtraukta į 2026 metais savivaldybės lėšomis finansuojamą melioracijos darbų programą. Darbų planuose įrašyta bendra prižiūrimų ruožų apimtis siekia 2,335 kilometro.

    Akcentuoja atsargumą dėl išvadų

    Administracijos direktorius V. Vansavičius pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia surinkti visus faktus ir įvertinti aplinkybes, todėl iš anksto nedaromos išvados nei apie darbų pagrįstumą, nei apie galimus pažeidimus. Savivaldybė teigia sieksianti, kad patikrinimo vertinimas būtų objektyvus ir paremtas dokumentais bei specialistų išvadomis.

    Pasak savivaldybės, darbai vandens telkiniuose paprastai kelia padidintą visuomenės dėmesį, ypač kai jie vyksta greta jautresnių teritorijų. Tokiose situacijose svarbu aiškiai atskirti planuotą melioracijos statinių priežiūrą nuo galimų veiksmų natūraliuose, nesureguliuotuose vandens telkinio ruožuose, kuriems taikomi griežtesni aplinkosauginiai vertinimai.

    Kada bus paskelbta informacija?

    Savivaldybė nurodo, kad gavus ir įvertinus atsakingų specialistų pateiktą informaciją, visuomenė bus papildomai informuota apie nustatytas aplinkybes ir priimtus sprendimus. Taip pat žadama atsakyti į gyventojų keliamus klausimus skaidriai ir remiantis patikrinimo rezultatais.

    Primindama, kad vietos bendruomenių įsitraukimas padeda greičiau identifikuoti problemines situacijas, savivaldybė padėkojo visiems, kurie atkreipia dėmesį į rajono gamtinės aplinkos apsaugą. Tarnybinio patikrinimo išvados turėtų parodyti, ar darbų eiga ir apimtys neprasilenkė su planavimu bei taikomais reikalavimais.

  • Medus rudenį sukietėjo ar liko skystas? Bitininkai paaiškino, kada verta sunerimti

    Rudenį pirkėjai neretai pastebi, kad vienas stiklainis lietuviško medaus jau sukietėjęs, o kitas vis dar skystas. Toks skirtumas dažniausiai yra natūralus, nes medaus konsistenciją lemia ne data kalendoriuje, o jo sudėtis, drėgnumas ir laikymo sąlygos.

    Dauguma Lietuvoje surenkamo žiedų medaus iki rudens bent iš dalies kristalizuojasi. Tačiau tai nėra patikimas kokybės rodiklis, nes skirtingų augalų nektaras turi skirtingą gliukozės ir fruktozės santykį.

    Kodėl medus kristalizuojasi?

    Meduje vyrauja gliukozė ir fruktozė, o būtent gliukozė linkusi formuoti kristalus. Kuo jos daugiau ir kuo mažesnis vandens kiekis, tuo greičiau medus tirštėja ir kietėja.

    Kristalizacijos greitį taip pat lemia temperatūra ir laikymas: vėsesnėje patalpoje šis procesas vyksta sparčiau. Dėl to tas pats medus vienuose namuose gali sutirštėti greičiau, o kituose išlikti skystesnis ilgiau.

    Greitai kietėjantis rapsų medus yra vienas dažniausių pavyzdžių, kodėl vasarą pirktas medus rudenį tampa beveik tepamas. Tuo metu dalis pievų ar miško augalų nektaro medaus gali kristalizuotis lėčiau.

    Miško ir lipčiaus medus: kuo jis kitoks?

    Viena iš dažniausių išimčių, dėl kurios medus rudenį dar būna skystas, yra lipčiaus medus. Jis atsiranda ne iš žiedų nektaro, o iš lipčiaus, cukringų išskyrų ant augalų, kurios siejamos su augalų sultimis mintančių vabzdžių veikla.

    Lipčiaus medus dažnai būna tamsesnis, sodresnio skonio, o dėl savitos cukrų sudėties kartais kristalizuojasi lėčiau. Vis dėlto net ir lipčiaus medus laikui bėgant gali sutirštėti, todėl vien skysta konsistencija dar neįrodo jo kilmės.

    Dzūkijos miškuose įsikūrusių ekologinių bitynų šeimininkai pasakoja, kad palankiomis vasaromis bitės renka ne tik žiedų nektarą, bet ir lipčių. Tokiais metais dalis medaus gali išlikti skystas ilgiau, ypač jei jis laikomas šiltesnėje vietoje.

    „Bitininkystė tai buvimas su gamta, buvimas joje. Bičių dūzgimas ir visi nuostabūs kvapai iš avilio tiesiog užburia“, – sakė bityno šeimininkai.

    Kada skystas medus turėtų kelti klausimų?

    Skystas medus rudenį savaime nereiškia, kad jis prastesnis, tačiau verta įvertinti kelis dalykus. Konsistenciją gali pakeisti šildymas, kuris naudojamas siekiant medų lengviau išpilstyti ar sugrąžinti jam skystumą.

    Vien iš išvaizdos patikimai nustatyti, ar medus buvo šildytas, praktiškai neįmanoma, todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į ženklinimą, kilmę ir gamintojo patikimumą. Renkantis medų verta pasiteirauti, kokios rūšies medus tai yra, kada jis surinktas ir kaip laikytas.

    Jei medus sukietėjo, jį galima vartoti kaip įprasta, nes tai natūralus procesas. Norint jį suskystinti, stiklainį rekomenduojama šildyti šilto vandens vonelėje, vengiant aukštos temperatūros ir ilgo kaitinimo, kad kuo mažiau keistųsi natūralios savybės.

    Kreminis medus yra dar vienas pavyzdys, kodėl tirštesnė tekstūra nėra defektas: ji išgaunama kontroliuojant kristalizaciją, kad kristalai būtų smulkūs ir medų būtų lengva tepti. Tokia konsistencija dažnai vertinama kaip patogi kasdieniam naudojimui.

    Ekologiško medaus atveju svarbu žinoti, kad sertifikatas apima bityno vietos, priežiūros ir gamybos reikalavimus, tačiau nenustato, per kiek laiko medus turi kristalizuotis. Daugiau apie kokybę pasako ekologinės gamybos ženklinimas, kontrolės įstaigos kodas ir aiški kilmės nuoroda.

    Taigi rudenį sukietėjęs žiedų medus dažniausiai yra norma, o ilgiau skystas miško ar lipčiaus medus nebūtinai turi kelti įtarimų. Patikimiausia taisyklė paprasta: vertinkite ne tik stiklainio vaizdą, bet ir informaciją etiketėje bei gamintojo skaidrumą.