CP v2

Category: Regionai

  • Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos mokiniai vis aktyviau įsitraukia į edukacines veiklas už mokyklos ribų, o ypač didelio dėmesio sulaukia išvykos į Lenkiją. Tokios kelionės leidžia gyvai patirti istoriją, sustiprinti kultūrinį akiratį ir pamatyti, kaip mokslas bei paveldas susijungia vienoje vietoje.

    Šį kartą, įgyvendinant projektą „Didieji lenkai“, 40 dalyvių grupė vyko į Torunę. Miestas laikomas viena svarbiausių vietų, susijusių su astronomu Mikalojumi Koperniku, o jo istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

    UNESCO senamiestis ir legendos

    Pažintis su Torune prasidėjo ekskursija po gotikinį senamiestį ir Naujamiesčio dalį, kurioje gausu viduramžių architektūros. Mokiniai apžiūrėjo Koperniko paminklą, taip pat aplankė Senąją rotušę, kuri laikoma vienu ryškiausių miesto simbolių.

    Maršrute svarbi vieta teko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai ir Šv. Jono Krikštytojo bei Šv. Jono Evangelisto katedrai bazilikai. Būtent šioje katedroje, kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose, buvo pakrikštytas Mikalojus Kopernikas.

    Katedros bokšte saugomas „Tuba Dei“ varpas, dažnai pristatomas kaip vienas seniausių ir didžiausių viduramžių varpų Lenkijoje. Mokiniai turėjo progą išgirsti jo istoriją ir sužinoti, kodėl šis varpas laikomas svarbia regiono paveldo dalimi.

    Nemažai emocijų sukėlė ir Pasviręs bokštas, kadaise buvęs miesto gynybinės sistemos elementu. Pasak vietinės legendos, tik doras žmogus gali atsiremti į bokšto sieną ir išlaikyti pusiausvyrą, todėl mokiniai noriai išbandė šį iššūkį.

    Meduoliai, mokslas ir kosmosas

    Kelionėje netrūko ir praktinių patirčių, kurios padėjo geriau suprasti miesto tradicijas. Gyvajame Torunės meduolių muziejuje mokiniai išklausė pasakojimą apie meduolių kepimo istoriją, prieskonių reikšmę ir amatų tradicijų tęstinumą, o vėliau patys pasigamino po meduolį.

    Edukacijos metu pristatyta ir žodžio „piernik“ kilmė, siejama su senuoju lenkų kalbos žodžiu, reiškiančiu pipirinį ar aštrų skonį. Tokios detalės mokiniams leido suprasti, kaip kalba, kulinarija ir prekybos istorija persipina tarpusavyje.

    Grupė taip pat aplankė Koperniko namą ir dalyvavo astronomijos užsiėmime Torunės planetariume. Interaktyvus formatas padėjo lengviau įsivaizduoti dangaus kūnų judėjimą, o patirtis planetariume tapo tiltu tarp istorinio miesto pasakojimų ir šiuolaikinio mokslo.

    Interaktyvūs eksperimentai ir pilietiškumo pamoka

    Kita stotelė buvo mokslo ir pažinimo centras „Žinių malūnas“, kuriame mokiniai tyrinėjo interaktyvius fizikos, biologijos, astronomijos ir muzikos eksponatus. Praktiniai bandymai ir užduotys paskatino ne tik smalsumą, bet ir padėjo pritaikyti žinias per patirtį.

    Mokiniai eksperimentavo su vandeniu, aiškinosi sukamąjį judėjimą ir jo pasekmes, taip pat tyrinėjo, kaip žmogaus organizmas priima ir perduoda garsą. Tokios erdvės atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir mokslo centrai vis dažniau kuria patyrimines ekspozicijas, skatinančias mokytis veikiant.

    Svarbia kelionės dalimi tapo apsilankymas Kujavijos-Pamario vaivadijos maršalkos įstaigoje Torunėje. Čia mokiniai susipažino su regiono specifika, vietos valdžios funkcijomis ir savivaldos darbo principais, o susitikimas virto praktiška pilietiškumo pamoka.

    Organizatorių teigimu, ši išvyka neapsiribojo vien pažintinėmis veiklomis. Bendra kelionė sustiprino tarpusavio ryšius, skatino komandinį bendravimą ir paliko daug įspūdžių, kurie, tikimasi, paskatins mokinius drąsiau rinktis mokslo bei kultūros pažinimo kelią.

    Projektas įgyvendintas Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje finansavimo dėka.

    Informaciją parengė Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Alicija Karpovič.

  • Vilniaus rajono auklėtiniai sprogo Rakverėje: medaliai, titulas po 24 metų ir istorinis finalas

    Vilniaus rajono auklėtiniai sprogo Rakverėje: medaliai, titulas po 24 metų ir istorinis finalas

    Rugsėjo 24–27 dienomis Rakverėje, Estijoje, surengtame Šiaurės Europos šalių stalo teniso čempionate Lietuvos rinktinėje varžėsi trys Vilniaus rajono sporto centro auklėtiniai. Lietuvai atstovavo Marija Mikalauskytė, Ervinas Uzialo ir Ignas Šišanovas, o komandai vadovavo vyriausiasis treneris Artūras Orlovas.

    Turnyre dalyvavo aštuonių šalių komandos: Suomijos, Islandijos, Grenlandijos, Danijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tokios sudėties čempionatas laikomas vienu svarbiausių regiono startų, leidžiančiu įvertinti rinktinių pajėgumą prieš didesnius Europos ciklo turnyrus.

    Finalas, kurio laukta dešimtmečius

    Didžiausią laimėjimą pasiekė Lietuvos moterų rinktinė, po 24 metų pertraukos vėl tapusi Šiaurės Europos čempione. Lemiamame susitikime lietuvės rezultatu 3:2 įveikė Norvegijos ekipą, o tokia atomazga pabrėžė, kad regiono lyderių skirtumai vis mažėja.

    Komandinėse varžybose aukso medalį kartu su rinktine iškovojo ir Vilniaus rajono sporto centro atstovė Marija Mikalauskytė. Tokios pergalės paprastai tampa stipriu postūmiu jaunoms sportininkėms, nes komandinėse rungtyse ypač svarbus stabilumas ir psichologinis atsparumas.

    Dvejetai atnešė auksą ir bronzą

    Asmeninėse rungtyse ryškiausiai sužibėjo Ignas Šišanovas. Mišrių dvejetų varžybose jis kartu su Lukrecija Juchnaite iškovojo aukso medalį, o vyrų dvejetuose, žaisdamas poroje su Islandijos atstovu, pelnė bronzą.

    Bendroje įskaitoje Lietuvos rinktinė iš čempionato parsivežė penkis medalių komplektus, iš kurių tris iškovojo Vilniaus rajono sporto centro sportininkai. Tokie rezultatai rodo, kad regioninės sporto mokyklos ir centrai išlieka svarbiu rinktinių rezervu, o tarptautinė patirtis ankstyvame amžiuje dažnai lemia spartesnį meistriškumo augimą.

    Vilniaus rajono sporto centro bendruomenė sportininkams ir treneriui linki tęsti darbą tuo pačiu tempu, nes pastarųjų metų tendencija stalo tenise aiški: kuo daugiau tarptautinių startų ir kuo platesnė partnerystė dvejetuose, tuo greičiau ateina stabilūs rezultatai.

  • Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Vilniuje, ties pėsčiųjų tiltu, jungiančiu Žvėryną su Vingio parku, gyventojai gali pastebėti Neryje pasirodžiusį žalią vandenį. Tarnybos pabrėžia, kad tai nėra tarša ar nuotekų išleidimas į upę.

    Neįprasta spalva siejama su planinėmis pratybomis „Vyčio skliautas“, kurių scenarijuje numatytas termofikacinio vandens patekimo imitavimas. Dėl to gyventojų prašoma nepanikuoti ir dėl vien šio vaizdo papildomai neskambinti atsakingoms tarnyboms.

    Kas nudažo vandenį žaliai?

    Pratybų metu vanduo nudažomas fluoresceinu – aplinkai draugiška, plačiai naudojama žymėjimo medžiaga. Nors pati medžiaga gali atrodyti oranžinės spalvos, vandenyje ji suteikia ryškų žalsvą atspalvį.

    Fluoresceinas naudojamas srautams ir nuotėkiams atsekti, todėl jis pasitelkiamas ne tik energetikos ar inžinerinių tinklų testavimui, bet ir įvairiems demonstraciniams bandymams. Patekęs į tekantį vandenį, jis gana greitai praskiedžiamas ir išsisklaido.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Atsakingos institucijos nurodo, kad šiuo atveju matomas žalias vanduo nėra laikomas pavojingu reiškiniu sveikatai ar aplinkai. Pratybų tikslas – patikrinti reagavimo veiksmus, informavimo grandinę ir pasirengimą valdyti galimus incidentus.

    Vis dėlto gyventojams primenama, kad pastebėjus kitus aiškius taršos požymius, pavyzdžiui, aitrų kvapą, naftos produktų plėvelę, gaištančias žuvis ar į vandenį tekančias neaiškias nuotekas, apie tai būtina pranešti atsakingoms tarnyboms įprasta tvarka.

  • Vingio parke šalinami pavojingi medžiai: įspėja gyventojus ir prašo saugotis prie takų

    Darbus planuoja Vingio parke

    Vilniaus Vingio parke artimiausiu metu bus vykdomi pavojingų medžių šalinimo darbai. Apie tai gyventojai informuojami iš anksto, prašant supratingumo dėl laikinų nepatogumų.

    Pasak pranešimo, dalis parke augančių medžių yra pasvirę link pėsčiųjų takų. Tokia būklė kelia didesnę riziką intensyviai naudojamose vietose, kur kasdien juda daug žmonių.

    Kodėl medžiai šalinami

    Pagrindinis darbų tikslas – sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę ir užtikrinti lankytojų saugumą. Pavojų keliantys medžiai paprastai šalinami tuomet, kai jie gali virsti ar nulūžti stipresnio vėjo, šlapio sniego ar audros metu.

    Specialistai vertina ne tik medžio pasvirimą, bet ir kitas rizikas: pažeistą kamieną, šaknyno stabilumą, puvinį, dideles sausas šakas. Miesto parkuose tokie sprendimai dažniausiai priimami dėl to, kad pėsčiųjų srautai yra dideli, o incidentų pasekmės gali būti skaudžios.

    Ką svarbu žinoti lankytojams

    Darbų metu parko lankytojai gali susidurti su laikinai aptvertomis teritorijomis ar trumpalaikiais praėjimo ribojimais prie takų. Gyventojų prašoma laikytis įspėjamųjų ženklų ir nesirinkti maršrutų per darbo zonas.

    Taip pat primenama, kad esant vėjuotiems orams didesnį pavojų parkuose kelia lūžtančios šakos, todėl verta vengti stovėti po senesniais medžiais ar arčiau jų lajų. Už darbus atsakingi vykdytojai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja už supratingumą.

  • Vilnius dalija 1 500 000 eurų sportui: kas gali teikti paraiškas ir iki kada suspėti

    Vilnius dalija 1 500 000 eurų sportui: kas gali teikti paraiškas ir iki kada suspėti

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas 2027 metais savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamiems sporto projektams. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų rugsėjo 30 dienos iki 2026 metų spalio 27 dienos imtinai.

    Atrankos tikslas – išsirinkti projektus, kurie turėtų išliekamąją vertę, prisidėtų prie vilniečių fizinio aktyvumo didinimo ir sporto renginių organizavimo mieste. Savivaldybė pabrėžia, kad laukiami projektai su aiškiais, pamatuojamais rezultatais ir realiu poveikiu bendruomenei.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Finansavimas numatytas trims sporto veiklų kryptims Vilniaus mieste. Didžiausia dalis suplanuota atviroms nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms, kuriose gyventojai gali dalyvauti be papildomų mokesčių.

    Numatyta remti ir atvirus masinio dalyvavimo renginius bei mėgėjų turnyrus, pavyzdžiui, bėgimus, ėjimus, važiavimus dviračiais ar vaikų turnyrus. Trečia kryptis apima profesionalų ir aukšto meistriškumo renginius, federacijų organizuojamas varžybas, edukacinius seminarus ar konferencijas sporto tematika.

    Kokios sumos suplanuotos 2027 metams?

    Bendra planuojama 2027 metų savivaldybės biudžeto lėšų suma siekia 1 500 000 eurų. Didžiausia dalis, 1 000 000 eurų, numatoma atviroms nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms.

    Masinio dalyvavimo ir mėgėjų sporto renginiams planuojama skirti 350 000 eurų. Profesionalų, aukšto sportinio meistriškumo, pramoginio pobūdžio ir edukaciniams renginiams numatyta 150 000 eurų.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti sporto srityje veikiantys juridiniai asmenys, kurie yra registruoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ne mažiau kaip vienus kalendorinius metus. Projektų veiklos turi būti įgyvendintos ir užbaigtos 2027 metais, o finansavimas skiriamas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

    Kiekvienai finansuojamai veiklos sričiai leidžiama pateikti po vieną paraišką. Jei pareiškėjas pateikia daugiau nei vieną paraišką tai pačiai sričiai, vertinama paskutinė pateikta paraiška.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Vilniaus elektroninėje paraiškų ir ataskaitų valdymo sistemoje. Prieš teikiant paraišką organizacija turi būti užregistruota Nacionalinės sporto agentūros sporto registre.

    Sporto projektų atranką organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyrius. Dėl paraiškų teikimo ir konkurso sąlygų konsultuoja savivaldybės atstovai, nurodyti kvietime.

  • Vilkaviškyje – #BEACTIVE bumas: net 1 500 žmonių nuo 4 iki 82 metų įrodė, kad judėti gali visi

    Vilkaviškyje rugsėjo 25 dieną surengta pagrindinė Europos sporto savaitės #BEACTIVE šventė sutraukė daugiau nei 1 500 dalyvių. Organizatorių teigimu, į veiklas įsitraukė įvairaus amžiaus žmonės – nuo 4 iki 82 metų, o ryto lietus nesutrukdė renginio planams.

    Ši šventė yra Europos mastu vykdomos iniciatyvos dalis, kuria siekiama didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir parodyti, kad judėjimui nebūtina sudėtinga infrastruktūra ar sportinė patirtis. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje prie šios idėjos jungiasi akcentuodamos bendruomeniškumą ir įtrauktį.

    Veiklos nuo estafečių iki šokių

    Rytinė programa Vilkaviškio sporto centre startavo ikimokyklinukų estafetėmis, kuriose dalyvavo vaikai iš 10 Vilkaviškio ir kaimyninių savivaldybių darželių. Vėliau į renginį įsitraukė Vilkaviškio pradinės mokyklos moksleiviai, kuriems parengta atskira fizinio aktyvumo programa.

    Dalyviams siūlyta plati užsiėmimų įvairovė: nuo stalo teniso ir šachmatų iki imtynių, vaikų futbolo, gatvės figūrinio važiavimo dviračiu bei šiaurietiško ėjimo. Toks formatas atspindi #BEACTIVE principą – sudaryti sąlygas išbandyti skirtingas judėjimo formas ir atrasti asmeniškai tinkamiausią.

    Žygis mieste ir įvertinimai

    Vienu ryškiausių dienos akcentų tapo šventinis žygis Vilkaviškio gatvėmis, prieš kurį vyko bendra mankšta su Joana Bartaškiene. Prie žygio ir kitų veiklų prisijungė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Albertas Neiberka.

    Renginio metu merui įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėka už indėlį skatinant sportą ir fizinį aktyvumą regione. Padėką perdavė ministrės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius.

    Įkvepiantis senjorių pavyzdys

    Šventėje taip pat pagerbtos dvi vyresnės nei 80 metų sporto entuziastės – Vileta Karpavičienė ir Dalė Nekroševičienė. Joms įteiktas apdovanojimas „Už viso gyvenimo draugystę su sportu“, pabrėžiant aktyvumo svarbą nepriklausomai nuo amžiaus.

    Vakarinėje programos dalyje netrūko padėkų ir sveikinimų, o renginį užbaigė šokių programa „Dance party“ ir linijinių šokių festivalis. Prie organizavimo prisidėjo šokio mokykla „Šokantys bateliai“, o nacionalinis Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje yra Lietuvos asociacija „Sportas visiems“.

    Vilkaviškyje vykusi #BEACTIVE šventė tapo priminimu, kad fizinis aktyvumas gali būti kasdienis ir įvairus, o svarbiausia – prieinamas skirtingoms kartoms. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie renginiai ne tik skatina judėjimą, bet ir stiprina bendruomenės ryšius.

  • Spūstys pykdo, bet statistika stebina: „Lietuvos draudimas“ fiksuoja mažiau avarijų

    Ruduo didmiesčių vairuotojus pasitiko kelio darbais ir ilgesnėmis spūstimis, tačiau avaringumo kreivė, panašu, juda priešinga kryptimi. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiausiuose miestuose užfiksuota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Pasak draudiko, sumažėjimas labiausiai matomas Šiauliuose, kur žalų skaičius traukėsi 27 proc., ir Vilniuje, kur fiksuota 18 proc. mažiau atvejų. Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis registruota 1 251 žala, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 1 523.

    Dviženklis kritimas užfiksuotas ir Panevėžyje bei Klaipėdoje, o Kaune pokytis buvo minimalus. Draudimo praktikoje tai dažnai siejama su eismo sąlygų pasikeitimu, kai spūstyse vidutinis greitis sumažėja, o susidūrimų padariniai būna lengvesni.

    Paradoksas: važiuojame lėčiau, nuostoliai mažesni

    „Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės“, – sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

    Eksperto teigimu, draudiko statistikoje matyti ir pasikeitęs eismo įvykių pobūdis. Sudėtingesnių, kelių veiksnių nulemtų avarijų šiemet didmiesčiuose sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje kritimas siekė 36 proc.

    Spūstyse dažnesni techninio pobūdžio susidūrimai, kai vairuotojai nesilaiko atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį ar bando persirikiuoti siekdami įgyti pranašumą sraute. Vis dėlto, pasak draudiko, ir tokių atvejų šiemet fiksuota rečiau, išskyrus Kauną.

    Visoje šalyje žalų taip pat mažiau

    Mažėjimas matomas ne tik didmiesčiuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota apie 4 200 transporto žalų, tai yra beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Anot G. Petriko, vien spūstimis šio pokyčio paaiškinti nepakanka, nes avaringumą veikia daug aplinkybių. Reikšmingas veiksnys galėjo būti ir palankesnės meteorologinės sąlygos, kai didžiąją mėnesio dalį vyravo sausesni orai.

    „Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų“, – sakė jis.

    Ką daryti spūstyse ir darbų zonose

    Artėjant prie kelio darbų atkarpų, svarbiausia greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu. Tai ypač aktualu rudenį, kai eismo organizavimas miestuose dažnai keičiasi dėl remonto darbų.

    Spūstyse rekomenduojama išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti be staigaus stabdymo, ir vengti dažno persirikiavimo. Maršrutą pravartu susiplanuoti dar prieš kelionę, nes įstrigus sraute sprendimų laisvė gerokai sumažėja.

    Susiaurėjus juostoms vairuotojams patariama taikyti užtrauktuko principą ir įsilieti pakaitomis, taip mažinant konflikto situacijas. Taip pat svarbu neblokuoti sankryžų ir nebandyti prarasto laiko kompensuoti greičiu, nes mieste eismą vis tiek riboja šviesoforai ir sankryžos.

    „Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai“, – sakė G. Petrikas.

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • „Ignitis“ atidarė naują kontaktų centrą Panevėžyje: 25 specialistai ir planai su DI

    Rugsėjo 29 dieną Panevėžyje veiklą pradėjo antrasis „Ignitis“ vidinis privačių klientų aptarnavimo kontaktų centras. Jame darbą pradėjo 25 specialistai, o kartu su birželį Šiauliuose atidarytu padaliniu dviejuose centruose dirba 52 darbuotojai.

    Bendrovė teigia, kad plėsdama vidinių kontaktų centrų tinklą siekia nuosekliau užtikrinti aptarnavimo kokybę ir svarbiausias kompetencijas kaupti organizacijos viduje. Toks modelis taip pat leidžia greičiau diegti naujus technologinius sprendimus.

    Naujajame Panevėžio centre dirba 23 klientų aptarnavimo vadybininkai ir 2 komandų vadovai. Jie telefonu konsultuoja gyventojus apie „Ignitis“ paslaugas, padeda sudaryti elektros tiekimo sutartis, pasirinkti planą ir sprendžia kitus su tiekimu bei atsiskaitymu susijusius klausimus.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad klientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, o jo klausimas, kai tik įmanoma, būtų išspręstas jau pirmojo kontakto metu“, – sakė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

    Bendrovė primena, kad nors vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, dalis klientų konsultacijai vis dar renkasi skambutį telefonu. Dėl to didinamos ne tik technologinės galimybės, bet ir pačių specialistų komandos bei jų kompetencijos.

    Kompetencijos perkeliamos į vidų

    Iki šiol dalį aptarnavimo telefonu „Ignitis“ patikėdavo išoriniams partneriams, tačiau dabar daugiau funkcijų vykdoma bendrovės viduje. Įmonės vertinimu, tai padeda suvienodinti atsakymų kokybę, greičiau atnaujinti informaciją ir geriau valdyti sudėtingesnes situacijas.

    Prieš pradėdami dirbti su klientais, Panevėžio kontaktų centro darbuotojai baigė apie tris savaites trukusius mokymus. Jų metu gilintasi į vidines sistemas, aptarnavimo standartus, elektros tiekimo planus, sutarčių administravimą, rinkos liberalizavimą ir gaminančių vartotojų aptarnavimą.

    „Klientai kreipiasi ne tik dėl informacijos. Sudėtingesnėse situacijose jiems svarbu būti išgirstiems, sulaukti aiškaus paaiškinimo ir profesionalios pagalbos“, – sakė E. Jurevičius.

    DI sprendimai ir savitarna

    Pasak „Ignitis“, vidinių kontaktų centrų struktūra leidžia centralizuotai kaupti ir atnaujinti žinių bazes, kurios yra būtinos konsultuojant klientus. Tai sudaro prielaidas greičiau testuoti ir diegti dirbtinis intelektas paremtus sprendimus, pavyzdžiui, virtualius asistentus ar automatizuotus atsakymus.

    Bendrovė nurodo, kad ateityje daugiau pasikartojančių užklausų planuojama perkelti į savitarną ir automatizuotus kanalus, kad konsultantai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems atvejams. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai klientų aptarnavime derinamas technologijų greitis ir žmogaus kompetencija.

    Darbo galimybės Panevėžyje

    Panevėžys pasirinktas įvertinus regiono talentų potencialą ir galimybes pritraukti bei ugdyti klientų aptarnavimo specialistus. Bendrovė pažymi, kad mieste veikia profesinio ir aukštojo mokslo įstaigos, o verslo aplinka sudaro prielaidas ilgalaikiam kompetencijų auginimui.

    „Ignitis“ kontaktų centrą pristato ir kaip galimą karjeros pradžią grupėje, leidžiančią įgyti klientų aptarnavimo, energetikos paslaugų ir sistemų valdymo įgūdžių. Vėliau darbuotojai gali augti kitose klientų aptarnavimo ar organizacijos srityse.

    Gyventojai, kaip ir iki šiol, telefonu konsultuojami darbo dienomis nuo 8 iki 20 valandos, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 valandos.

  • „Go Vilnius“ keičia sostinės žinutę pasauliui: kuo Vilnius vilioja investuotojus ir turistus

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pristatė atnaujintą tarptautinį sostinės pozicionavimą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti miesto vertės pasiūlymą užsienio auditorijoms. Strategija orientuota į investuotojus, tarptautinius talentus, konferencijų organizatorius ir turistus.

    Agentūros teigimu, pozicionavimas kurtas remiantis tyrimais ir konsultacijomis su įvairiomis grupėmis, į procesą įtraukiant daugiau nei 600 žmonių. Tarp jų buvo vilniečiai, užsienio tikslinių auditorijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat verslo, turizmo, renginių, akademinių ir kūrybinių industrijų bendruomenės.

    Šūkis ir pagrindinė idėja

    Naujos krypties kūrybinė išraiška tapo šūkis „Vilnius: Never Ordinary“, kuriuo miestas pristatomas kaip neįprasta vieta, kurioje rezultatų galima pasiekti lengviau. Pagrindinis akcentas dedamas į kompaktišką miesto mastelį, trumpesnius atstumus ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Vilniui nereikia konkuruoti dydžiu su didžiausiais Europos miestais. Mūsų stiprybė – kompaktiškas ir žmogui pritaikytas mastelis, dėl kurio čia mažiau kliūčių, todėl išskirtinius rezultatus pasiekti lengviau“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Keturioms auditorijoms – skirtinga nauda

    Investuotojams Vilnius pristatomas kaip vieta, kur technologijų verslui paprasčiau augti dėl koncentruotos ekosistemos, talentų pasiūlos ir spartesnių procesų. Pastaraisiais metais miestas aktyviai stiprino startuolių ir finansinių technologijų aplinką, o tai išlieka vienu svarbiausių argumentų tarptautinei plėtrai.

    Užsienio talentams akcentuojama galimybė greičiau auginti karjerą neprarandant gyvenimo kokybės, nes mieste patogiau suderinti darbą, laisvalaikį ir kasdienius poreikius. Šis aspektas ypač aktualus Europoje, kur po pandemijos įsitvirtino hibridinio darbo modeliai, o miestų patrauklumas vis dažniau vertinamas pagal gyvenimo kokybės kriterijus.

    Konferencijų organizatoriams žadama paprastesnė logistika ir sklandesnis partnerių pasiekiamumas, nes dauguma svarbiausių vietų mieste yra netoli viena kitos. Turistams Vilnius pozicionuojamas kaip kryptis trumpoms kelionėms, kur per ribotą laiką galima patirti daugiau kultūros, gastronomijos ir gamtos be didžiųjų turistinių srautų.

    Ambicija – ne įvaizdis, o praktika

    „Go Vilnius“ pabrėžia, kad kryptis nėra vien komunikacinis sprendimas, o bandymas suvienodinti žinutę, kuria miestas kalba skirtingoms rinkoms. Tokia praktika plačiai taikoma Europoje, kai miestai konkuruoja ne vien kainomis, o aiškiai suformuluotu pažadu: greitesnė plėtra, lengvesnis įsikūrimas, patogesnė kasdienybė ar išskirtinės patirtys.

    Procese dalyvavęs restorano „Deep Roots“ vadovas Andrius Kubilius akcentavo kūrybinį miesto potencialą kasdienybėje ieškoti netikėtų sprendimų.

    „Nepaprastas rezultatas nebūtinai prasideda nuo reto ar tolimo ingrediento. Kartais jis prasideda nuo bulvės, kai į įprastą dalyką pažvelgi kitaip“, – sakė Andrius Kubilius.

    Tarptautinio verslo perspektyvą pabrėžė ir bendrovės „Shift4Payments“ vadovas Tadas Vizgirda, atkreipdamas dėmesį į aiškiai suformuluoto vertės pasiūlymo svarbą.

    „Jei miestas neturi aiškaus unikalumo, jis tampa dar viena vieta, kuri vertinama pirmiausia pagal kainą. Vilniui svarbu tiksliai įvardyti, kuo jis išsiskiria tarptautinėje konkurencijoje“, – teigė Tadas Vizgirda.

    Agentūra nurodo, kad kūrybiniais partneriais dirbo integruotos komunikacijos agentūra „INK agency“. Tikimasi, jog atnaujintas pozicionavimas padės nuosekliau pristatyti Vilnių tarptautiniuose kanaluose ir sustiprins sostinės konkurencingumą pritraukiant investicijas, renginius bei turistų srautus.