Category: Regionai

  • Sodų bendrijoje „Elektronika-3“ bręsta pokyčiai: šaukiamas neeilinis susirinkimas

    Sodų bendrijoje „Elektronika-3“ bręsta pokyčiai: šaukiamas neeilinis susirinkimas

    2026 metais lapkričio 7 dieną sodininkų bendrijoje „Elektronika-3“ šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas. Jis vyks 11.00 valandą Dvaro g. 27, Pikeliškių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje.

    Susirinkime planuojama spręsti klausimus, susijusius su bendrijos valdymu, finansais ir vykstančiais ginčais. Tarp svarbiausių darbotvarkės punktų numatyti susirinkimo pirmininkaujančio, sekretoriaujančio ir balsų skaičiuotojų rinkimai.

    Taip pat ketinama tvirtinti bendrijos valdybos pirmininko atlygio dydį. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su atsakomybės apimtimi, darbų krūviu ir poreikiu aiškiai apibrėžti, už ką ir kokiomis sąlygomis mokama.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir klausimas dėl atnaujintų Magnolijų 3-osios gatvės kadastrinių matavimų, kurių prašo vienas sodininkas. Kadastriniai matavimai aktualūs tada, kai kyla ribų, servitutų ar sklypo duomenų tikslumo klausimų, nes jie gali turėti įtakos tiek kaimyninių sklypų santykiams, tiek registrų įrašams.

    Dar vienas planuojamas sprendimas susijęs su bendrijos adreso nustatymu ir įregistravimu. Aiškiai įregistruotas adresas paprastai reikalingas tvarkant korespondenciją, sutartis, registrų duomenis ir kitus administracinius formalumus.

    Didelė darbotvarkės dalis skirta teisminiams ginčams ir bendrijos interesų atstovavimui teisme. Nurodoma, kad trys asmenys yra padavę bendriją į teismą, taip pat aptariamas naujai pareikštas ieškinys, susijęs su 2026 metais rugsėjo 5 dieną vykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimų teisėtumu.

    Susirinkime planuojama apsispręsti dėl bendrijos gynybos, interesų atstovavimo teisme ir teisinių paslaugų išlaidų tvirtinimo. Tokiais atvejais nariams įprastai svarbu suprasti, kokia yra ginčo esmė, kokios galimos pasekmės bendrijai ir kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai gali tekti visiems nariams.

    Dalyvauti susirinkime ir balsuoti gali bendrijos nariai bei kiti asmenys, kaip tai numato Sodininkų bendrijų įstatymas. Prireikus gali būti prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o svečių dalyvavimas derinamas su bendrijos valdymo organu.

    Organizatoriai informuoja, kad susirinkimo metu bus daromas garso įrašas, kuris, kaip nurodoma, bus naudojamas protokolo rengimui. Taip pat pažymima, kad nariai, nepageidaujantys dalyvauti susirinkime, kuriame daromas įrašas, savo valią gali išreikšti iš anksto užpildydami balsavimo biuletenį.

    Jeigu į susirinkimą susirinks mažiau nei pusė bendrijos narių turimų balsų, susirinkimas būtų laikomas neįvykusiu. Tokiu atveju pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais lapkričio 22 dieną 11.00 valandą, toje pačioje vietoje ir su ta pačia darbotvarke.

    Bendrijos nariai, norintys susipažinti su sprendimų projektais ir dokumentais, raginami kreiptis elektroniniu paštu, nurodytu bendrijos pranešime. Taip pat pabrėžiama, kad dėl išankstinio balsavimo raštu darbotvarkė ir susirinkimo dokumentai negali būti papildomi ar keičiami.

  • „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    Kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu pradedamas krašto kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto projektas. Šis maršrutas laikomas svarbiu tiek kasdieniam vietos gyventojų judėjimui, tiek kariniam mobilumui, nes juo patogu pasiekti Rūdninkų poligoną.

    Numatyta sutvarkyti beveik 14 kilometrų atkarpą nuo Pagirių Vilniaus rajone iki Baltosios Vokės Šalčininkų rajone. Remonto metu bus atnaujinama kelio danga, tvarkomi kelkraščiai, nuovažos, autobusų stotelės, įrengiamos ir atnaujinamos eismo saugos priemonės.

    Remontas vyks etapais

    Darbus planuojama vykdyti dalimis, kad eismą būtų galima išlaikyti kuo sklandesnį. Remontuojamuose ruožuose eismas bus reguliuojamas šviesoforais, o tvarkomos atkarpos skaidomos į kelis maždaug 2 kilometrų ilgio etapus.

    Šiais metais planuojama sutvarkyti apie pusę viso numatyto ruožo, o likusi dalis bus remontuojama vėlesniais etapais. Pasak „Via Lietuva“, toks modelis leidžia mažinti nepatogumus vairuotojams ir užtikrinti darbų tęstinumą.

    Numatyti darbai ir ant tilto

    Projekte suplanuotas ir tilto per Okvos upę remontas, esantis 22,391 kelio kilometre. Bus atnaujinta važiuojamosios dalies danga, suremontuotos gelžbetoninės konstrukcijos bei atitvariniai blokai, įrengti nauji deformaciniai pjūviai.

    Taip pat bus tvarkomos autobusų sustojimo vietos, stotelių infrastruktūra ir paviljonai. Tokie sprendimai paprastai didina eismo saugą ir patogumą, ypač intensyvėjant vietiniam ir tranzitiniam srautui.

    „Atsižvelgiant į šių dienų geopolitinę situaciją, Vaidotų–Baltosios Vokės kelio ruožas pritaikomas dvigubai paskirčiai: jis ne tik reikšmingas kariniam mobilumui, bet ir garantuos saugesnes bei patogesnes keliones vietos gyventojams“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Džiaugiuosi, kad pagaliau prasideda kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto darbai. Tai svarbu ne tik Rūdninkų poligone tarnaujančių karių, bet ir vietos gyventojų saugumui bei kasdieniam judėjimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    „Atnaujindami kelio dangą ir kitą infrastruktūrą, siekiame, kad kelias būtų saugesnis, patogesnis ir atsparesnis ilgalaikiam naudojimui. Darbus planuojame vykdyti etapais, kad kuo labiau sumažintume nepatogumus vairuotojams“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Paprastojo remonto darbus vykdo AB „Eurovia Lietuva“, sutarties vertė siekia 7,5 mln. eurų su PVM. Numatoma, kad visas projektas turėtų būti užbaigtas iki 2027 metų rugpjūčio.

  • Vilniaus rajono taryboje – chaosas: išimta 17 klausimų, vėl atidėtas skandalingas gatvių pervadinimas

    Vilniaus rajono taryboje – chaosas: išimta 17 klausimų, vėl atidėtas skandalingas gatvių pervadinimas

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba spalio 22 dieną tęsė sprendimų priėmimą, tačiau dalis svarbiausių klausimų taip ir nepasiekė salės. Iš darbotvarkės buvo išimta 17 sprendimų projektų, nes prieš posėdį neįvyko jų svarstymas tarybos komitetuose, o pagal taikomą tvarką tokie klausimai laikomi neparengtais.

    Savivaldybė nurodė, kad prie šių projektų taryba grįš vėliau, kai jie bus apsvarstyti komitetuose ir pateikti su išvadomis. Praktikoje tai reiškia, kad daliai sprendimų automatiškai nusikelia ir terminai, ir poveikis gyventojams, ypač ten, kur reikalingas finansavimas ar paslaugų tęstinumas.

    Dar trys sprendimų projektai buvo išbraukti atskiru tarybos sprendimu. Tarp jų atsidūrė ir klausimas dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvių pavadinimų keitimo Nemenčinėje bei Buivydžių seniūnijoje, kuris jau anksčiau buvo sukėlęs plačias diskusijas.

    Šis klausimas pakartotinai buvo inicijuotas atsižvelgiant į teisinį procesą Regionų administraciniame teisme, Vyriausybės atstovų įstaigos teikimą ir bažnytinius dokumentus, kuriais remiantis keliami argumentai dėl kardinolo atsakomybės už sunkius nusikaltimus. Pervadinimų tema savivaldybėms paprastai tampa ir reputacine, ir teisine dilema, nes sprendimai turi atitikti tiek vietos bendruomenių lūkesčius, tiek viešųjų ženklų ir atminimo politikos principus.

    Iš darbotvarkės taip pat dingo sprendimas dėl sutarties su VšĮ „Active Vilnius“, kuri buvo siejama su Vilniaus rajono antrų klasių mokinių dalyvavimu nacionalinėje mokymo plaukti programoje. Plane numatyta savivaldybės biudžeto lėšomis finansuoti 14 pamokų, siekiant užtikrinti vaikų saugumo vandenyje įgūdžius.

    Tuo pačiu posėdyje nebuvo pritarta finansinės garantijos suteikimui UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Savivaldybė pažymėjo, kad toks sprendimas riboja įmonės galimybes gauti kredito liniją apyvartinėms lėšoms, refinansuoti įsipareigojimus ir užtikrinti sklandų paslaugų teikimą.

    Vis dėlto taryba priėmė ir konkrečių sprendimų dėl savivaldybės turto panaudos. Galutinai pritarta Lietuvos šaulių sąjungai vienų metų laikotarpiui perduoti apie 590 kvadratinių metrų ploto nenaudojamą buvusios Rakonių mokyklos pastatą, kad jis būtų pritaikytas šaulių veiklai, mokymams ir bendruomenės renginiams.

    Taip pat nuspręsta dešimčiai metų pagal panaudos sutartį perduoti apie 350 kvadratinių metrų ploto savivaldybės patalpas Sužionyse VšĮ „Atverkime duris“. Įstaiga planuoja jose teikti socialinę ir ugdomąją pagalbą vaikams, jaunimui ir šeimoms, vykdyti švietimo veiklas bei stiprinti bendruomeniškumą.

    Posėdyje buvo pateikti ir projektai, kurie dar tik keliauja į komitetus. Tarp jų numatoma sutartis su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl centralizuotos vaizdo stebėjimo sistemos duomenų valdymo, o savivaldybės planuose įvardyta, kad 2026 metais tam galėtų būti numatyta 400 000 eurų.

    Pagal pristatytą sumanymą policija savo patalpose įrengtų centrinį pultą ir serverinę, o vaizdo duomenys būtų saugomi iki 30 dienų ir naudojami viešojo saugumo bei prevencijos tikslams. Tokie projektai savivaldybėms paprastai kelia ir privatumo klausimų, todėl sprendimuose svarbūs aiškūs duomenų saugojimo terminai, prieigos kontrolė ir tikslų apibrėžimas.

    Dar vienas pateikimo stadijoje esantis klausimas susijęs su Čekoniškių pastato dalies perėmimu, kad savivaldybė galėtų kompleksiškai modernizuoti Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriaus infrastruktūrą. Preliminari darbų vertė įvardyta kaip didesnė nei 902 000 eurų, numatant fasadų šiltinimą, stogo atnaujinimą, langų ir durų keitimą bei inžinerinių ir saugumo sistemų modernizavimą.

    Akcentuota, kad dalyje patalpų veikia ikimokyklinio ugdymo grupės, todėl po turto perėmimo planuojama sudaryti dešimties metų panaudos sutartį, kad ugdymo procesas nenutrūktų. Savivaldybė informavo, jog galutinis balsavimas dėl komitetuose išnagrinėtų projektų numatytas spalio 30 dieną tarybos posėdyje.

  • Pagirių „Pelėdžiuke“ mokytojai išbandė japonišką mankštą: tikslas – mažiau streso darbe

    Pagirių „Pelėdžiuke“ mokytojai išbandė japonišką mankštą: tikslas – mažiau streso darbe

    2026 metų spalio 22 dieną Vilniaus rajone, Pagirių „Pelėdžiuko“ lopšelyje-darželyje, surengta metodinė praktinė diena „Sportuoju ir atrandu“. Į renginį susirinko Pagirių krašto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai. Pagrindinis tikslas buvo paprastas, bet itin aktualus – stiprinti pedagogų sveikatą ir emocinę savijautą.

    Ikimokykliniame ugdyme kasdien tenka didelis fizinis krūvis ir nuolatinis emocinis įsitraukimas, todėl savijauta tiesiogiai veikia darbo kokybę. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus judėjimas ir streso valdymo įgūdžiai padeda mažinti perdegimo riziką, gerina miegą ir dėmesio koncentraciją. Dėl to mokytojų gerovė vis dažniau tampa atskira švietimo įstaigų prioritetine sritimi.

    Renginio dalyvius pasveikino darželio direktorė Edita Gujienė, o pradžią paįvairino mokytojų šokis „Sveiki atvykę“. Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vitalija Sakalauskaitė pristatė sveikatos stiprinimo principus, akcentuodama kasdienius, lengvai įgyvendinamus pokyčius. Tokios priemonės ypač svarbios, kai laiko ir jėgų trūksta, o darbe tenka būti nuolat budriems.

    Praktinėje dalyje pedagogai išbandė iš Japonijos kilusią „Radio Taiso“ mankštą. Ją pristatė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė, šios gimnastikos idėją parsivežusi iš tarptautinių renginių. Pratimai yra ramūs, aiškūs ir pritaikomi įvairaus amžiaus žmonėms, todėl tinka ir kaip greita rytinė aktyvinanti rutina.

    Anot organizatorių, „Radio Taiso“ principas patrauklus tuo, kad nereikia nei specialios įrangos, nei daug vietos, o judesiai padeda pažadinti visą kūną. Įstaigoje mankštą mėnesį galėjo išbandyti visa bendruomenė: ir vaikai, ir suaugusieji. Toks įtraukimas padeda kurti bendrą judėjimo kultūrą, kuri lengviau prigyja kasdienybėje.

    Pedagogai taip pat susipažino su šiaurietiškuoju ėjimu ir jo technika, kurią pristatė judesio korekcijos mokytoja Alina Čemierys. Ši fizinio aktyvumo forma vertinama dėl to, kad į darbą įtraukiama daugiau raumenų grupių, o intensyvumą paprasta reguliuoti pagal fizinį pasirengimą. Praktinis išbandymas dalyviams leido įvertinti, kaip tokį judėjimą galima pritaikyti tiek laisvalaikiui, tiek ir sveikatingumo veikloms su kolegomis.

    Renginio pabaigoje mokytojai dalijosi įžvalgomis, kaip išbandytas veiklas pritaikyti savo įstaigose. Aptarta, kad tvariausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai fizinis aktyvumas tampa trumpa, reguliaria tradicija, o ne vienkartiniu projektu. Organizatoriai pabrėžė, jog mokytojų rūpinimasis savimi yra būtina sąlyga kuriant vaikams ramią, saugią ir emociškai stabilią ugdymo aplinką.

    Renginio organizatorės – Pagirių „Pelėdžiuko“ lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojos ugdymui Janina Lukšienė ir Ilona Turbinova.

  • Kalveliuose įvyko netikėta pamoka su Sara Poisson: mokiniai kūrybą atrado per skonį ir kvapą

    Kalveliuose įvyko netikėta pamoka su Sara Poisson: mokiniai kūrybą atrado per skonį ir kvapą

    Vilniaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos Kalvelių padalinyje spalio 13 dieną surengta edukacija „Gyvenimo skoniai su rašytoja Sara Poisson“, kurią inicijavo Kalvelių „Aušros“ gimnazijos bendruomenė. Susitikimo tikslas buvo priartinti mokiniams šalia gyvenančią kūrėją ir paskatinti literatūrą matyti ne kaip teoriją, o kaip patirtį.

    Į biblioteką atvykusi poetė, prozininkė, eseistė ir žurnalistė Sara Poisson, kurios tikrasis vardas Rasa Čergelienė, su mokiniais kalbėjosi apie savo kilmę, šeimą ir pasirinkimą rašyti. Nors autorė gyvena netoli Kalvelių, daliai gimnazistų tai buvo pirmoji proga gyvai susipažinti su jos kūrybiniu keliu ir išgirsti, kaip gimsta tekstai.

    „Kartais svarbiausia yra pamatyti, kad kūrėjas nėra tolimas vardas vadovėlyje, o žmogus, kurį gali sutikti visai šalia“, – sakė susitikime dalyvavusi lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Daiva Pugačiovienė.

    Po pokalbio mokiniai kūrė esė, remdamiesi knygos „Šito gyvenimo skonis“ ištraukomis ir asmeninėmis patirtimis. Kūrybinę nuotaiką padėjo kurti netradicinė užduoties forma: gimnazistai uostė, ragavo ir lietė įvairius produktus, siekdami per pojūčius išprovokuoti prisiminimus ir asociacijas.

    Mokiniams suteikta visiška kūrybinė laisvė tapo vienu ryškiausių akcentų: nebuvo ribojama nei tema, nei apimtis, nei struktūra. Tokia praktika atitinka šiuolaikines skaitymo ir rašymo ugdymo kryptis, kai svarbiausia tampa autentiškas mokinio santykis su tekstu, o ne vien formalūs reikalavimai.

    Edukacijoje skambėję trumpi mokinių tekstai apėmė ir vaikystės prisiminimus, ir dabarties akimirkas, ir filosofines įžvalgas, parodančias, kad literatūra gali prasidėti nuo paprasčiausio pojūčio. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda ugdyti ne tik rašymo įgūdžius, bet ir skaitymo motyvaciją, nes knyga tampa gyvu pokalbio ir patirties tęsiniu.

    Mokytoja Daiva Pugačiovienė pabrėžė, kad po tokios pamokos dalis mokinių gali dažniau atsiversti dienoraštį, užsirašyti mintį telefone ar drąsiau kalbinti kūrėjus. Pasak jos, biblioteka tokiuose susitikimuose tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir erdve, kur literatūra įgauna kasdienybės balsą.

  • Savivaldybėms – šeimai palankių sprendimų planas: ką siūlo projektas Šeima 2050?

    Lietuvos savivaldybėms pristatomas praktinių rekomendacijų planas, skirtas stiprinti šeimos politiką ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų jaunoms šeimoms kurti gyvenimą savo mieste ar rajone. Iniciatyva įgyvendinama projekte „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“, kviečiant įsitraukti ir nevyriausybines organizacijas.

    Plano rengėjai pabrėžia, kad savivaldybių vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius yra itin reikšmingas: būtent vietos lygmeniu žmonės kasdien susiduria su darželių prieinamumu, būsto įperkamumu, paslaugų kokybe ir darbo bei šeimos derinimo galimybėmis. Lietuvoje šios temos ypač jautrios dėl gyventojų senėjimo, migracijos ir dalyje regionų mažėjančio gimstamumo.

    Ne vienas modelis visiems

    Plane „Šeimai draugiška savivaldybė“ nesiūlomas vienas universalus receptas, nes skirtingose vietovėse situacija nevienoda. Vienur pagrindinė problema yra gyventojų mažėjimas ir jaunų žmonių išvykimas, kitur, ypač didmiesčių priemiesčiuose, infrastruktūra ir paslaugos nespėja augti kartu su naujakurių šeimų poreikiais.

    Dėl to dokumente pateikiamas priemonių rinkinys, kurį savivaldybės gali taikyti pagal savo realias galimybes: nuo paslaugų tinklo planavimo iki tikslinių lengvatų ar papildomos pagalbos šeimoms. Akcentuojama ir tai, kad šeimos politika neturėtų apsiriboti pavienėmis iniciatyvomis, o tapti nuoseklia strategine kryptimi su aiškiais tikslais ir vertinimo rodikliais.

    Pagalba nuo būsto iki pirmųjų 1 000 dienų

    Tarp siūlomų sprendimų minimos priemonės, kurios, ekspertų vertinimu, daro didžiausią praktinį poveikį šeimų kasdienybei. Tai pagalba jaunoms šeimoms įsikurti, peržiūrėtos savivaldybių lengvatos, taip pat paslaugų paketas pirmaisiais vaiko gyvenimo etapais, kai šeimos dažniausiai susiduria su didžiausiu emociniu ir finansiniu krūviu.

    Daug dėmesio skiriama ir darbo bei šeimos derinimui vietos lygmeniu: savivaldybės gali skatinti šeimai palankias darbovietes, plėsti vaikų priežiūros paslaugas, stiprinti ankstyvosios pagalbos ir prevencijos sistemas. Taip pat raginama šeimos politiką įtraukti į savivaldybių strateginius planus, numatant finansavimą ir aiškų atsakomybių pasidalijimą.

    „Norime, kad šis planas taptų praktiškai naudojamu idėjų banku, iš kurio kiekviena savivaldybė galėtų pasirinkti tai, kas jai aktualiausia ir vertingiausia. Mūsų siekis, kad šeimos politika taptų vienu iš savivaldybių strateginių prioritetų“, – sakė projekto vadovas Simonas Streikus.

    Diskusijos regionuose ir gyventojų įtraukimas

    Plano pristatymai jau vyko Kauno mieste ir Kauno rajone, o vėliau surengtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimas Šiaulių regione, kuriame dalyvavo kelių savivaldybių šeimų tarybų, komisijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Susitikimuose aptariama, kaip siūlomas priemones pritaikyti praktikoje ir kokių korekcijų reikėtų, kad jos veiktų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji susitikimai parodė, kad savivaldybės supranta demografinių pokyčių rizikas ir ieško sprendimų. Situaciją vertiname realistiškai, tačiau tai neatleidžia mūsų nuo pareigos daryti viską, kas nuo mūsų priklauso“, – teigė S. Streikus.

    Artimiausiu metu numatyti tarpinstituciniai susitikimai Kauno, Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose, taip pat viešos diskusijos, kuriose savo pasiūlymus galės pateikti gyventojai. Projekto rengėjai tikisi, kad planas taps įrankiu, padedančiu savivaldybėms kurti ilgalaikę, duomenimis ir šeimų poreikiais grįstą politiką.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o finansavimą skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Plane taip pat remiamasi Lietuvos demografinių tendencijų vertinimais, užsienio šalių praktikomis ir šeimų poreikių tyrimo įžvalgomis.

  • Jaunųjų ūkininkų signalas ministrui: parama yra, bet ūkiai bankrutuoja vis dažniau

    Spalio 22 dieną 12 valandą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Šio pokalbio organizacija laukė beveik tris mėnesius, o jame ketina kelti šeimos ūkiams kritinius klausimus.

    Konferencijoje savo patirtimi dalysis jaunasis ūkininkas, patyręs ūkio bankrotą. Jis žada paaiškinti, kokių sprendimų ir pagalbos priemonių pritrūko, kad veikla išliktų, ir kodėl pagalba realybėje ne visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    Paramos yra, kartų kaitos trūksta

    Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Sąjunga pabrėžia, kad statistika rodo nuolatinį traukimąsi, o tai kelia klausimą, kodėl net ir esant didelėms paramos sumoms kartų kaita nesusiformuoja.

    Pasak organizatorių, vienas jautriausių klausimų yra ūkių finansinis atsparumas, ypač kai didėja gamybos kaštai ir svyruoja supirkimo kainos. Tokiose sąlygose net nedidelės klaidos paramos taisyklėse ar vėluojantys sprendimai gali nulemti, ar ūkis išsilaikys, ar bus priverstas trauktis.

    Žemės įsigijimas ir paramos paskirstymas

    Po susitikimo delegacija ketina pristatyti ministro atsakymus dėl jaunųjų ūkininkų galimybių įsigyti žemės, paramos paskirstymo ir šeimos ūkių išlikimo. Organizacija akcentuoja, kad be realiai prieinamos žemės ir prognozuojamų paramos taisyklių jauni žmonės dažnai nesiryžta perimti ar kurti ūkio.

    Taip pat bus keliama tema, kiek žemės ūkiui skiriamų lėšų naudos lieka regionuose, ar jos kuria darbo vietas ir sudaro sąlygas jaunoms šeimoms likti gyventi kaimiškose vietovėse. Sąjungos teigimu, parama turi būti vertinama ne vien pagal išmokėtas sumas, bet ir pagal ilgalaikį poveikį vietos ekonomikai.

    Lūkesčiai prieš darbus Europos Sąjungoje

    Spaudos konferencijoje žadama aptarti ir Lietuvos žemės ūkio prioritetus artėjant pirmininkavimui ES Tarybai. Jaunieji ūkininkai sieks aiškumo, kokių sprendimų Lietuva planuoja siekti ūkininkams ir regionams, ir kaip į jų rengimą bus įtraukti patys sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai primena, kad į Vilnių atvyks jaunųjų ūkininkų atstovai iš 10 rajonų. Prieš susitikimą su ministru jie planuoja susitikti su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir įteikti rezoliuciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai sektoriaus lūkesčiai.

    Spalio 27 dieną jaunųjų ūkininkų atstovai numato tęsti diskusijas susitikime su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu. Sąjunga tikisi, kad klausimai dėl kartų kaitos, paramos kryptingumo ir šeimos ūkių gyvybingumo taps konkrečių sprendimų dalimi, o ne tik politinių deklaracijų tema.

  • Vyriausybės šimtadienis: investicijos, DI ir „Spiečiai“ – ką nuveikė Ekonomikos ministerija?

    Per pirmąsias 100 darbo dienų XXI Lietuvos Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė investicijų skatinimui, regionų stiprinimui, inovacijoms, skaitmenizacijai ir administracinės naštos mažinimui. Ministerija teigia, kad tikslas išlieka ambicingas: spartinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių projektų augimą ir gerinti sąlygas verslui.

    Vienas ryškiausių prioritetų – stambūs investiciniai projektai ir jų sąlygų supaprastinimas. Ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių vertė siekia 152,8 mln. eurų, o planuojama sukurti apie 500 darbo vietų.

    Didžiausia sutartis susijusi su UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijomis Alytuje ir Balbieriškyje, kurios siekia 99,3 mln. eurų, planuojant 450 darbo vietų. Taip pat numatytos UAB „Staticus Group“ 31,5 mln. eurų investicijos Vilniuje ir UAB „RSI Europe“ 22 mln. eurų investicijos Panevėžio rajone.

    Ministerija nurodo, kad iš viso jau pasirašytos 32 stambių projektų sutartys, kurių bendra planuojamų investicijų suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus, tikimasi sukurti 6 489 naujas darbo vietas, daugiausia orientuojantis į pramonės ir aukštesnės kvalifikacijos segmentus.

    Regionams – investicijos ir „Spiečių“ plėtra

    Regioninės politikos dalyje akcentuojamas siekis, kad bent 30 proc. investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui, ministerijos teigimu, daugiau kaip 8,2 mln. eurų skirta savivaldybių projektams, susijusiems su infrastruktūros gerinimu investiciniuose sklypuose ir jų prieigose.

    Kartu tęsta aktyvaus verslo erdvių „Spiečiai“ plėtra: atidarytos keturios naujos erdvės Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Ministerija praneša, kad šiais metais planuojama atidaryti erdvę ir Lazdijuose, o bendras tinklas turėtų siekti 20 „Spiečių“ visoje Lietuvoje.

    DI, inovacijos ir konkurencingumas

    Inovacijų kryptyje paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui, orientuotam į sparčiau augančių technologijų įmonių ekosistemą. Taip pat pradėta bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.

    Dirbtinio intelekto srityje ministerija paskelbė kvietimą DI gamyklos „LitAI“ projekto finansavimui iki 65 mln. eurų, taip pat atnaujino 7,5 mln. eurų kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Šie instrumentai siejami su platesnėmis Europos Sąjungos kryptimis, kai didėja konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, talentų ir duomenų infrastruktūros.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kartu su partneriais rengtas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas. Lygiagrečiai Seime svarstytas įstatymo projektas, skirtas sukurti teisines prielaidas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.

    Be DI, numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti. Ministerija tai pristato kaip priemonių paketą, skirtą didesnei pridėtinei vertei ir eksporto potencialui.

    Skaitmenizacija, finansavimas ir mažiau biurokratijos

    Finansavimo srityje ministerija kartu su ILTE peržiūrėjo verslo finansavimo priemones ir inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą, kad parama greičiau pasiektų įmones. Taip pat įsigaliojo ministerijos inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, išplečiant galinčiųjų pasinaudoti lengvatiniu finansavimu ratą.

    Skaitmeninės transformacijos dalyje parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, kuri turėtų būti tvirtinama Seime. Joje numatomos kryptys apima visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą bei atsparios infrastruktūros plėtrą.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, į viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos. Taip pat plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra ir stiprinamas rezervinių kopijų saugojimas užsienyje, siekiant didinti veiklos tęstinumą krizių metu.

    Biurokratinės naštos mažinime akcentuojami licencijavimo pokyčiai: priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisyklės, kuriomis siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų ir spartinti licencijų išdavimą elektroniniu būdu. Ministerija taip pat mini talentų ekosistemos plėtrai rengiamą teisinį reguliavimą bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, ypač konkurencingumo ir viešųjų pirkimų reformos temomis.

  • Gargždai ruošiasi futbolo maniežui: savivaldybė skiria 200 tūkst. eurų, pavyzdžio ieško Liepojoje

    Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai kartu su VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovais lankėsi Liepojoje ir apžiūrėjo ten esantį futbolo maniežą. Šiame manieže šaltuoju sezonu treniruojasi ir dalis Gargždų sportininkų, todėl vizito metu vertinti sprendimai, kurie galėtų tikti ir Gargždams.

    Susitikimo metu aptarta, kokio tipo dengtas maniežas būtų optimalus: nuo aikštės matmenų ir dangos iki šildymo, vėdinimo bei eksploatacijos kaštų. Tokie objektai savivaldybėms paprastai tampa ilgalaike investicija, nes leidžia užtikrinti treniruotes ištisus metus ir mažina oro sąlygų įtaką sporto ugdymui.

    Numatytas finansavimas projektavimui

    Savivaldybė pranešė numačiusi realų finansinį prisidėjimą prie futbolo maniežo projektavimo. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Gargždų futbolas“, kurioje būtų įtvirtintas abiejų pusių įsipareigojimas.

    Pagal įvardytą planą savivaldybės finansinis prisidėjimas projektavimo etapui siektų 200 tūkst. eurų, o futbolo bendruomenės indėlis būtų 100 tūkst. eurų. Projektavimo lėšos paprastai skiriamos techniniams sprendiniams, sąmatoms, derinimams ir dokumentams, kurie būtini prieš pradedant rangos pirkimus.

    Kodėl maniežas svarbus bendruomenei

    Pasak savivaldybės atstovų, dengtas maniežas reikalingas tam, kad profesionalai ir jaunieji sportininkai galėtų treniruotis saugiai bei kokybiškai per visą šaltąjį sezoną. Stabilios sąlygos ypač svarbios vaikų ir jaunimo rengimui, nes treniruočių tęstinumas tiesiogiai siejasi su sportiniu progresu ir traumų rizikos mažinimu.

    Be sportinės naudos, tokie infrastruktūros projektai dažnai planuojami taip, kad objektas būtų pritaikomas plačiau: skirtingoms amžiaus grupėms, mokyklų ugdymo procesui, bendruomenės užimtumui ir regiono varžyboms. Sprendimų paieška, remiantis Liepojos pavyzdžiu, turėtų padėti tiksliau įsivertinti būsimą funkcionalumą ir eksploatacijos poreikius.

    Savivaldybė tikisi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su futbolo bendruomene leis rasti geriausią sprendimą ir nuosekliai judėti link pagrindinio tikslo: sudaryti sąlygas treniruotis visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

  • Gargžduose pagaliau pradedamas 2,8 mln. eurų kvartalo atnaujinimas: per 400 vietų automobiliams

    Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl daugiabučių kvartalo Gargžduose, tarp Klaipėdos, J. Janonio, Žemaitės ir Kvietinių gatvių, atnaujinimo. Projektui numatyta daugiau nei 2 800 000 eurų, o darbus planuojama vykdyti etapais.

    Pasak savivaldybės, teritorija buvo formuojama prieš maždaug 60 metų, todėl šiandienos gyventojų poreikių ji nebeatitinka. Pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti kiemų infrastruktūrą ir judumo sprendimus, kartu sutvarkant viešąsias erdves.

    Kas pasikeis kiemuose?

    Numatyta sutvarkyti 14 kiemų: įrengti per 400 automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti privažiavimus ir kelio dangas. Taip pat suplanuoti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kad judėjimas kvartale būtų patogesnis ir saugesnis.

    Projekte numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus mažosios architektūros elementus. Kiemuose ir prie takų planuojamas apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumo jausmą tamsiuoju paros metu.

    „Šio kvartalo atnaujinimą aptarinėjome ne vienus metus, o dabar pagaliau galime pradėti realius darbus, kurie iš esmės pagerins sąlygas čia gyvenantiems žmonėms. Prašau gyventojų kantrybės, nes pokyčiai neišvengiami be laikinų nepatogumų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Darbai iki 2029 metų

    Sutartis pasirašyta su UAB „Telšių hidrostatyba“. Įmonė įsipareigojo sutvarkyti kvartalą iki 2029 metų rugpjūčio, darbus vykdant etapais, kad teritorija būtų atnaujinama nuosekliai.

    Tokio masto projektams dažnai didžiausias iššūkis yra darbų organizavimas gyvenamojoje aplinkoje: būtina užtikrinti privažiavimus, gyventojų saugumą ir aiškią laikinų eismo sprendimų komunikaciją. Savivaldybė nurodo, kad apie darbų eigą ir etapų seką gyventojai bus informuojami atskirai.

    Želdynai: dalis medžių bus šalinama

    Atskiras dėmesys skiriamas teritorijos apželdinimui. Rangovas artimiausiu metu planuoja pradėti dalies medžių šalinimą, nes planuojamai infrastruktūrai įrengti kai kurių želdinių šaknynas būtų pažeistas, o tai ilgainiui galėtų kelti rizikų.

    Specialistų vertinimu, dalis medžių kvartale auga per tankiai, kai kurie yra išaugę savaime, pasitaiko ligų ir kenkėjų pažeidimų, taip pat konstrukciškai silpnesnių medžių. Vietoje pašalintų želdinių numatyta sodinti jaunus, miesto aplinkai pritaikytus medžius, kurie ateityje kurtų žalesnę ir jaukesnę erdvę.