Category: Regionai

  • Portugalai atvyko į Vilniaus rajoną: jaunimo politikos patirtis sudomino net Porto

    Portugalai atvyko į Vilniaus rajoną: jaunimo politikos patirtis sudomino net Porto

    Vilniaus rajono savivaldybėje spalio 21 dieną lankėsi Portugalijos savivaldybių ir jaunimo organizacijų atstovai, atvykę susipažinti su savivaldybėje įgyvendinamomis jaunimo iniciatyvomis. Susitikimo tikslas buvo pasidalyti praktika, aptarti jaunų žmonių įtraukimą į bendruomenės gyvenimą ir galimas tarptautinio bendradarbiavimo kryptis.

    Svečius mero Roberto Duchnevičiaus vardu priėmė mero patarėja Vida Montvydaitė, pristačiusi savivaldybės veiklos kryptis ir prioritetus. Pasak savivaldybės, vizitas tapo proga ne tik kalbėti apie jaunimo politiką, bet ir supažindinti delegaciją su Vilniaus krašto kultūros paveldu, tarp jų ir verbų pynimo tradicijomis.

    Kas domina Portugalijos delegaciją?

    Apie Vilniaus rajone taikomas priemones jaunimui, vykdomas programas ir kuriamas galimybes pasakojo Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Susitikime aptarta, kaip savivaldybės gali stiprinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmime, skatinti savanorystę bei užtikrinti paslaugų prieinamumą skirtingose gyvenvietėse.

    „Norime, kad jaunimas jaustųsi girdimas ir matytų aiškų kelią nuo idėjos iki realaus pokyčio bendruomenėje“, – sakė E. Stelmach.

    Tokio tipo vizitai Lietuvoje dažniausiai siejami su jaunimo darbo praktika, atvirųjų jaunimo centrų veikla ir neformalaus ugdymo plėtra, kuri pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė sprendžiant jaunimo įsitraukimo ir emocinės gerovės klausimus. Savivaldybė akcentuoja, kad dalijantis patirtimi ypač vertinami veikiantys modeliai, kai jaunimui suteikiamos erdvės, konsultacijos ir aiškūs keliai dalyvauti vietos gyvenime.

    Vizitas tęsia ryšius po Porto

    Vilniaus rajono savivaldybė pažymi, kad šis susitikimas pratęsė 2025 metais spalį Porto mieste vykusį mokomąjį vizitą, kuriame dalyvavo Jaunimo reikalų agentūros atstovai ir jaunimo reikalų koordinatoriai iš 16 Lietuvos savivaldybių. Savivaldybė teigia sulaukusi tarptautinių partnerių dėmesio ir patekusi tarp 20 geriausiai jaunimo politikos srityje įvertintų Lietuvos savivaldybių.

    Šį kartą Vilniaus rajonas priėmė Portugalijos delegaciją: susitikime dalyvavo jaunimo organizacijų ir metropolijos atstovai, iš viso 25 dalyviai ir 3 koordinatoriai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mainai padeda greičiau identifikuoti bendrus iššūkius ir rasti sprendimus, kuriuos galima pritaikyti skirtinguose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose.

    Įvertino atviruosius jaunimo centrus

    Po oficialaus susitikimo svečiai aplankė atvirąjį jaunimo centrą „Ne imti, bet duoti“ ir Valčiūnų atvirąjį jaunimo centrą „Ateik ir Tu“. Delegacijai pristatyta šių centrų kasdienė veikla, jaunimo užimtumo priemonės ir iniciatyvos, skirtos įtraukti vietos bendruomenių jaunuolius.

    Savivaldybė nurodo, kad tokie susitikimai kuria pagrindą tolesnėms partnerystėms, o praktinė patirtis iš atvirųjų centrų dažnai tampa viena vertingiausių vizitų dalių. Tikimasi, kad bendradarbiavimas padės stiprinti jaunimo galimybes tiek Vilniaus rajone, tiek Portugalijoje.

  • Vilniaus rajone atgims verbų tradicija: Mozūriškių dvare kuriami „Verbų namai“

    Vilniaus rajone atgims verbų tradicija: Mozūriškių dvare kuriami „Verbų namai“

    Vilniaus rajone, atnaujintoje Mozūriškių dvaro sodyboje, planuojama įkurti „Verbų namus“ – naują kultūros erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai saugoti, pristatyti ir perduoti jaunajai kartai. Lankytojams čia numatomos parodos, edukacijos ir galimybė patiems išbandyti verbų rišimą.

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba spalio 16 dieną pritarė viešosios įstaigos „Verbų namai“ steigimui. Naujoji įstaiga perims ir išplės iki šiol Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje vykusias veiklas, tačiau dvaro erdvės leis priimti daugiau lankytojų ir sukurti platesnę programą.

    „Vilniaus krašto verbos – mūsų rajono išskirtinumas, kuriuo galime didžiuotis. Norime, kad ši tradicija būtų ne tik saugoma, bet ir toliau gyvuotų, būtų įdomi jaunajai kartai ir atrandama vis naujų žmonių“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Ne tik paroda, bet ir patirtis

    „Verbų namuose“ planuojama rengti edukacijas, parodas, konferencijas, seminarus ir kitus renginius, kuriuose verbų rišimas būtų pristatomas ne kaip vienkartinis amatas, o kaip gyva bendruomenės tradicija. Numatyta kaupti ir saugoti verbų kolekciją, sisteminti medžiagą bei ją pristatyti visuomenei.

    Planuojama, kad ekspozicijoje atsiras šiuolaikiški sprendimai: vaizdo pasakojimai, interaktyvūs pažinimo elementai, verbų rišėjų liudijimai. Tokie formatai vis dažniau pasirenkami muziejuose, siekiant įtraukti šeimas ir jaunimą bei pailginti lankytojų laiką ekspozicijoje.

    „Norime, kad verbų rišimo tradicija būtų artima ir suprantama įvairių kartų žmonėms. „Verbų namuose“ bus erdvės susitikti, kartu rišti verbas, pažinti jų kūrėjų istorijas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Kodėl tai svarbu paveldui?

    Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija yra įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tokios tradicijos laikomos ypač jautriomis, nes jų tęstinumas priklauso nuo meistrų, bendruomenių ir nuoseklaus mokymo, o ne nuo vien fizinių eksponatų išsaugojimo.

    2025 metais Lietuva pateikė paraišką šią tradiciją įtraukti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jei paraiška būtų patvirtinta, tai paprastai reiškia didesnį tarptautinį matomumą, augantį kultūrinį turizmą ir stipresnį įsipareigojimą užtikrinti tradicijos perdavimą.

    Perkėlimas į dvarą – dėl augančio susidomėjimo

    Daugiau kaip du dešimtmečius svarbus tradicijos centras buvo Čekoniškių verbų ir buities seklyčia, veikusi kaip Vilniaus krašto etnografinio muziejaus filialas. Tačiau lankytojų srautams augant ir veikloms plečiantis, ankstesnės patalpos tapo per ankštos, todėl pasirinkta plėtra Mozūriškių dvaro sodyboje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad vieta parinkta neatsitiktinai: Mozūriškių apylinkės siejamos su verbų rišėjų tradicijomis, o atnaujintas dvaras leidžia sujungti architektūrinį paveldą su gyvąja kultūra. Skelbiama, kad oficialus „Verbų namų“ atidarymas numatomas iki 2026 metų pabaigos, tikslesnę informaciją žadama pateikti vėliau.

  • Katutiškių miške vyks šaulių pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams ir lankytojams

    Katutiškių miške vyks šaulių pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams ir lankytojams

    Spalio 24 dieną Marijampolio seniūnijos Katutiškių miške planuojamos Lietuvos šaulių sąjungos pratybos. Jas rengia Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybų metu ginklai ir imitaciniai šaudmenys nebus naudojami. Taip pat žadama laikytis saugaus elgesio ir gamtos apsaugos taisyklių.

    Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 65 šauliai. Vietos gyventojams ir miško lankytojams rekomenduojama išlikti atidiems, prireikus apeiti intensyvesnio judėjimo zonas ir vadovautis pratybų vadovų ar atsakingų asmenų nurodymais.

    Tokio pobūdžio pratybos paprastai skirtos įgūdžiams atnaujinti ir veiksmų koordinavimui gerinti, ypač orientavimosi, ryšio, judėjimo vietovėje ir bendrų procedūrų srityse. Lietuvos šaulių sąjunga pabrėžia, kad užsiėmimai vykdomi laikantis nustatytų saugos reikalavimų ir gerbiant viešąją tvarką.

    Pratybų informaciją pateikė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa. Jei pratybų metu kiltų klausimų, gyventojams patariama kreiptis į renginio organizatorius arba stebėti savivaldybės skelbiamą aktualią informaciją.

  • ESO parengė svarbų sprendimą dėl elektros tinklų apsaugos zonų: kas keisis gyventojams?

    ESO parengė svarbų sprendimą dėl elektros tinklų apsaugos zonų: kas keisis gyventojams?

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė parengusi ir Energetikos ministerijai tvirtinti pateikusi teritorijų plano dalies pakeitimą, susijusį su elektros tinklais, kurie anksčiau buvo išpirkti iš „LTG INFRA“.

    Kaip nurodo ESO, pakeitimo esmė susijusi su apsaugos zonų nustatymu ir jų įregistravimu. Tai daroma vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kuriame įtvirtinta pareiga infrastruktūros objektams nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomi papildomi naudojimo apribojimai.

    ESO pabrėžia, kad kiekvienam elektros tinklui bus įregistruota arba patikslinta jau įregistruota apsaugos zona, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo tai nebuvo padaryta. Praktikoje tai reiškia, kad daliai sklypų gali atsirasti aiškiau apibrėžti apribojimai, susiję su statybomis, želdiniais ar darbais šalia elektros linijų ir kitos įrangos.

    Apsaugos zonos yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas saugus tinklų eksploatavimas ir sumažinta nelaimingų atsitikimų rizika. Tokios zonos taip pat leidžia operatoriui efektyviau planuoti priežiūros ir remonto darbus, ypač ten, kur tinklai kerta privačias teritorijas.

    ESO ragina su teritorijų plano dalies pakeitimo sprendiniais susipažinti viešinimo metu. Susipažinimas aktualus žemės sklypų savininkams ir naudotojams, kurių teritorijose yra ar gali būti nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, nes nuo to gali priklausyti planuojami statybos ar žemės tvarkymo darbai.

  • Ukrainos delegacija Nemenčinėje pamatė, kaip Vilniaus rajonas kelia vaikų švietimo kartelę

    Ukrainos delegacija Nemenčinėje pamatė, kaip Vilniaus rajonas kelia vaikų švietimo kartelę

    Spalio 21 dieną Nemenčinėje lankėsi Ukrainos Ivano-Frankivsko srities tarybos delegacija. Svečiai susipažino su Vilniaus rajone veikiančiomis neformaliojo švietimo galimybėmis ir tuo, kaip jos jungiamos su savivaldybės planuojamais regioniniais projektais.

    Vizito metu delegacija aplankė Nemenčinės meno mokyklą, Nemenčinės sporto mokyklą ir Vilniaus rajono sporto centrą. Dėmesys sutelktas į ugdymo turinį, infrastruktūrą bei tai, kaip į užsiėmimus pritraukiami vaikai ir jaunimas.

    Dėmesys ugdymui ir partnerystei

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentavo, kad ryšiai su Ukrainos regionais svarbūs ne tik paramai, bet ir patirties mainams. Jo teigimu, ilgalaikė nauda kuriama tada, kai kartu ieškoma sprendimų, stiprinančių bendruomenes ir gerinančių paslaugas.

    „Parama Ukrainai negali apsiriboti vien neatidėliotina pagalba – svarbu galvoti apie žmonių ateitį, vaikų galimybes mokytis ir regionų atsigavimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Delegaciją Nemenčinėje pasitiko mero patarėja Vida Montvydaitė ir savivaldybės administracijos komanda. Vizite taip pat dalyvavo Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Evaldas Gustas ir administracijos ekspertė Virginija Šimkutė.

    Kas labiausiai sudomino delegaciją?

    Vienu svarbiausių vizito akcentų tapo šių metų rugsėjį naujame pastate duris atvėrusi Nemenčinės meno mokykla. Išplėtus veiklą, ji iš muzikos mokyklos tapo platesnio profilio meno ugdymo erdve, orientuota į daugiau skirtingų meninių kompetencijų.

    Vilniaus rajono sporto centre svečiai stebėjo atvirą biatlono pamoką ir susipažino su sportinio ugdymo specifika. Tokie praktiniai užsiėmimai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų didinti vaikų įsitraukimą ir motyvaciją, nes mokymasis vyksta per patirtį.

    Vizitas leido įvertinti, kaip neformaliojo ugdymo pasiūla padeda vaikams ir jaunimui lavinti meninius bei fizinius gebėjimus, prasmingai leisti laisvalaikį ir atrasti talentus. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios veiklos taip pat mažina socialinę atskirtį, kai būreliai tampa prieinami platesniam šeimų ratui.

    Regioniniai projektai ir naujos erdvės

    Delegacijos vizitas siejamas ir su platesniu Vilniaus regiono bei Ivano-Frankivsko srities institucijų bendradarbiavimu. Sutartis su Ivano-Frankivsko srities taryba pasirašyta 2025 metais rugsėjo 12 dieną, numatant patirties mainus ir bendras iniciatyvas regioninės plėtros bei viešųjų paslaugų srityse.

    Vilniaus rajono savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis įgyvendina 2024–2029 metų Vilniaus regiono funkcinės zonos strategiją. Ja siekiama mažinti teritorinius skirtumus ir didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, o viena ryškiausių krypčių – švietimo paslaugų kokybės stiprinimas.

    Planuojama diegti bendrą skaitmeninę platformą, kuri padėtų koordinuoti švietimo paslaugas ir planuoti edukacines veiklas visame regione. Skaičiuojama, kad ja kasmet galėtų pasinaudoti beveik 10 tūkst. gyventojų, o mokykloms būtų paprasčiau organizuoti bendras veiklas ir dalintis ištekliais.

    Atskirai numatoma plėtoti ir Europos geografinio centro potencialą kaip šiuolaikišką edukacinę erdvę. 2026–2029 metais planuojama kurti infrastruktūrą formaliojo ir neformaliojo švietimo veikloms, įskaitant edukacijas apie geodeziją, žemės matavimus, informacines technologijas ir geografinių duomenų taikymą.

    Tikimasi, kad šiomis paslaugomis kasmet galės pasinaudoti beveik 2 tūkst. gyventojų, o dalis lauko infrastruktūros bus pritaikyta žmonėms su negalia. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios erdvės gali stiprinti susidomėjimą tiksliaisiais mokslais ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

    Vilniaus rajonas pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Ukrainos partneriais leidžia ne tik apsikeisti idėjomis, bet ir išgryninti sprendimus, kuriuos galima pritaikyti abiejose pusėse. Savivaldybės teigimu, švietimas, paslaugų prieinamumas ir efektyvus išteklių naudojimas yra sritys, kuriose ilgalaikė partnerystė kuria apčiuopiamą vertę.

    Nuotrauka: Greta Lisica

  • Atliekų tvarkyme – lūžis: žada mažinti biurokratiją, keisti GPAIS ir spręsti techninio komposto chaosą

    Atliekų tvarkymo sektoriuje ryškėja kryptis mažinti perteklinius reikalavimus ir pereiti prie racionalesnio reguliavimo. Spalio 20 dieną Alytuje Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos nariai su Aplinkos ministerijos vadovybe aptarė pokyčius, kurių sektorius laukė ne vienerius metus.

    Susitikimas vyko Alytaus regioniniame atliekų tvarkymo centre, kur šalia infrastruktūros valdymo daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui ir edukacijoms. Tokios iniciatyvos tampa vis svarbesnės, nes didelė dalis atliekų perdirbimo rezultatų priklauso nuo gyventojų rūšiavimo kokybės ir supratimo.

    Mažiau perteklinių reikalavimų

    Vienas aptartų sprendimų – ketinimas atsisakyti privalomo Europos standarto taikymo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Atliekų tvarkytojai ne kartą akcentavo, kad toks reikalavimas didina administracinę naštą ir sąnaudas, tačiau ne visada duoda proporcingą naudą.

    Aplinkos ministerija nurodė planuojanti inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad sprendimas įsigaliotų iki 2027 metų pradžios. Sektoriui tai reikštų paprastesnes procedūras ir aiškesnį reikalavimų taikymą kasdienėje veikloje.

    „Atliekų tvarkymo sektoriui nereikia reikalavimų vien dėl reikalavimų. Mums reikia aiškaus, racionalaus reguliavimo, kuris padėtų dirbti efektyviau, o ne kurtų papildomas išlaidas“, – sakė LRATCA prezidentas Laurynas Virbickas.

    GPAIS pokyčiai ir paprastesnė apskaita

    Ne mažiau dėmesio skirta atliekų apskaitai ir GPAIS sistemos ateičiai. Ministerija pristatė modernizavimo kryptis, kurios apimtų retesnį ataskaitų teikimą, paprastesnį funkcionalumą ir patogesnę naudotojų patirtį.

    Aptarta ir galimybė peržiūrėti realiuoju laiku taikomus apskaitos reikalavimus, kurie daliai rinkos dalyvių kelia didžiausią administracinį krūvį. Esminius atnaujinimus planuojama įgyvendinti iki 2027 metų pabaigos, tačiau sektorius tikisi aiškaus pereinamojo laikotarpio ir testavimo, kad sistemos pakeitimai nesukeltų trikdžių.

    Techninis kompostas: laukiami aiškūs sprendimai

    Vienu opiausių klausimų išlieka techninio komposto reglamentavimas ir jo panaudojimo galimybės. Atliekų tvarkytojai akcentuoja, kad neapibrėžtumas didina rizikas, apsunkina planavimą ir gali lemti papildomas sąnaudas, kai sprendimai turi būti priimami neturint aiškių taisyklių.

    Aplinkos ministerija informavo rengianti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų tikslinami techninio komposto kokybės reikalavimai ir jo naudojimo sąvartynuose sąlygos. Pirmųjų projektų tikimasi sulaukti lapkričio mėnesį, o sektorius žada aktyviai įsitraukti į derinimą, kad naujos nuostatos būtų pritaikomos praktikoje.

    Susitikime taip pat aptartas atliekų tvarkymo sistemos atsparumas, įskaitant deginimo pajėgumus, perdirbimo tikslus ir pasirengimą krizinėms situacijoms. Pabrėžta, kad infrastruktūros sutrikimai gali turėti tiesiogines pasekmes regionams, todėl svarbus ne tik reguliavimas, bet ir realios finansinės bei organizacinės priemonės užtikrinti tęstinumą.

    LRATCA vienija devynis regioninius atliekų tvarkymo centrus, veikiančius skirtinguose šalies regionuose. Asociacija teigia dialogą su Aplinkos ministerija tęsianti ir artimiausiu metu, siekiant, kad pokyčiai sektoriuje virstų ne tik planais, bet ir aiškiai veikiančiais sprendimais.

  • „Auros“ vairas perduotas jaunajai kartai: vadovu tapo tarptautinę patirtį sukaupęs Tadas Almantas

    Kauno šokio teatras „Aura“, daugiau nei keturis dešimtmečius formuojantis šiuolaikinio šokio sceną Lietuvoje, pradeda naują etapą. Po ilgametės vadovės Birutės Letukaitės vadovavimo teatrui nuo šiol vadovaus choreografas ir šokėjas Tadas Almantas.

    Vadovo pareigoms užimti surengtą konkursą laimėjęs T. Almantas atrankoje varžėsi su dar keturiais kandidatais. Sprendimą priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai kartu su profesionaliojo scenos meno ekspertais, vertinę kandidatų kompetencijas ir siūlomą teatro kryptį.

    Padėka ilgametei vadovei

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad Birutės Letukaitės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą buvo esminis. Per ilgus metus „Aura“ įtvirtino tarptautinius ryšius, o teatro vardas tapo atpažįstamas festivaliniuose kontekstuose ir už Lietuvos ribų.

    „Birutės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą yra neabejotinas. Esame dėkingi už ilgametį vadovavimą, kūrybinę drąsą ir Kauno vardo garsinimą pasaulyje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

    Naujo vadovo patirtis ir kryptis

    T. Almantas yra Kaune gimęs choreografas, šokėjas ir pedagogas, meninį kelią pradėjęs Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Vėliau jis studijavo Roterdamo „Codarts“ menų universitete, o Frankfurto aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje įgijo šokio bakalauro bei šiuolaikinio šokio edukacijos magistro kvalifikaciją.

    Jo tarptautinėje karjeroje – darbas „Dresden Frankfurt Dance Company“ trupėje, dalyvavimas Frankfurto operos pastatymuose, choreografiniai projektai Lietuvoje ir užsienyje. Greta scenos praktikos jis nuosekliai dirbo edukacijoje, o įtraukiojo meno kryptis tapo viena ryškesnių jo veiklos sričių.

    Už kartu su negalią turinčiais atlikėjais Kauno miesto kameriniame teatre kurtą spektaklį „Prisirišimas“ menininkas buvo įvertintas Kauno profesionaliojo teatro apdovanojimu „Fortūna“. Šis įvertinimas dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip šiuolaikinis scenos menas plečia auditorijas ir skatina socialinį įtraukimą.

    Tarptautinis matomumas ir ryšiai

    Naujasis vadovas teigia sieksiantis išlaikyti aukštą meninę kartelę ir stiprinti teatro matomumą užsienyje. Pastaraisiais metais Europos scenos menų lauke ryškėja koprodukcijų, rezidencijų ir menininkų mobilumo svarba, todėl partnerystės tampa vienu iš konkurencingumo veiksnių.

    „Mano tikslas – išlaikyti aukštą teatro meninį lygį, stiprinti jo žinomumą ir tarptautinį pripažinimą. Toliau puoselėsime ryšius su užsienio partneriais, ieškosime naujų bendradarbiavimo galimybių“, – sakė Tadas Almantas.

    Su „Aura“ T. Almantą sieja asmeninė istorija – dar paauglystėje teatro kūryba paskatino jį domėtis šiuolaikiniu šokiu ir rinktis profesionalo kelią. Dabar, perėmęs vadovavimą, jis pabrėžia atsakomybę išlaikyti teatro išskirtinumą ir kartu būti atviriems naujoms idėjoms.

    Teatras naują etapą pasitinka turėdamas sukauptą repertuaro, tarptautinių ryšių ir kūrybinių komandų patirtį. Artimiausiu metu dėmesys kryps į meninės programos tęstinumą, auditorijų plėtrą ir tvarų organizacijos valdymą, kad „Aura“ išliktų ryški Kauno kultūrinio gyvenimo dalis.

  • Vilniaus taryboje – protestas: opozicija paliko posėdį, įspėja apie ribojamas narių teises

    Vilniaus miesto savivaldybės taryboje kilo politinė įtampa: opozicinės frakcijos demonstratyviai paliko posėdžių salę, protestuodamos prieš valdančiosios daugumos sprendimą tęsti Tarybos veiklos reglamento pakeitimų svarstymą. Opozicija teigia, kad numatomi pokyčiai gali apriboti diskusijas posėdžių metu ir susiaurinti tarybos narių teises.

    Konfliktas įsiplieskė dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, kai buvo siūloma iš jos išbraukti klausimą dėl reglamento pataisų. Šį siūlymą palaikė dauguma politinių jėgų, tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tam nepritarė, o klausimas darbotvarkėje liko.

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsisakė klausimą išbraukti ir po balsavimo reglamento pakeitimai toliau buvo svarstomi. Opozicija tvirtina, kad tokie pakeitimai nėra vien procedūrinis darbo pagreitinimas, o sprendimai, galintys reikšmingai pakeisti posėdžių eigą ir viešos diskusijos apimtį.

    Pasak opozicijos, viena iš siūlomų naujovių leistų Tarybos daugumai nuspręsti nepristatyti sprendimo projekto posėdyje net ir tada, kai dalis tarybos narių tam prieštarauja. Tokia praktika, opozicijos vertinimu, sumažintų galimybes viešai išgirsti argumentus, motyvus ir alternatyvas prieš priimant sprendimus.

    Taip pat kritikuojamas siūlymas, kad, jeigu pagrindinis komitetas projektui jau pritarė, pranešėjas galėtų nebūti kviečiamas pristatyti komitetų svarstymo rezultatų, pateiktų pasiūlymų ir informacijos apie tai, kaip į juos atsižvelgta. Opozicija pabrėžia, kad būtent šioje dalyje dažnai išryškėja esminės sprendimų pasekmės ir kompromisai.

    Trečiuoju aspektu įvardijamas siūlomas pokytis, kuriuo būtų siaurinama pagrindinio komiteto pareiga apibendrinti kitų komitetų išvadas. Pagal aptariamą modelį, ši procedūra būtų privaloma tik tais atvejais, kai Taryba pasirenka svarstymą dviem stadijomis, o tai, opozicijos nuomone, gali sumažinti kitų komitetų įtaką ir informacijos sklaidą posėdyje.

    Savivaldybės administracijos aiškinamuosiuose argumentuose akcentuojama, kad dabartinės procedūros kartais trukdo sklandžiam ir efektyviam darbui bei užima daug tarybos narių laiko. Opozicija atsako, kad demokratinės procedūros nėra laiko švaistymas, o vieša diskusija yra esminė savivaldos dalis.

    Opozicijos atstovai pabrėžia, kad tarybos posėdis nėra vien balsavimo mygtukų spaudimas, o viešas sprendimų priėmimo procesas, kurį stebi miesto gyventojai. Jų teigimu, vilniečiai turi teisę girdėti, kas siūloma, kokias pastabas pateikė komitetai ir tarybos nariai, į ką atsižvelgta ir kodėl pasirenkamas vienas ar kitas sprendimas.

    Tarybai priėjus prie darbotvarkės klausimo dėl reglamento pakeitimų, opozicinės frakcijos paliko posėdžių salę ir į posėdį nebegrįžo. Protestu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad, opozicijos vertinimu, siūlomi pakeitimai mažintų viešos politinės diskusijos apimtį ir apsunkintų opozicijos pareigą kelti klausimus bei gauti atsakymus posėdžio metu.

    Opozicija ragina valdančiąją daugumą grįžti prie reglamento pakeitimų svarstymo tik tuomet, kai bus rastas sprendimas, kuris ne siaurintų, o užtikrintų tarybos narių teisę gauti informaciją, išgirsti sprendimų pristatymą ir viešai juos aptarti. Politinėms pusėms nesutariant, tikėtina, kad reglamento pataisos ir toliau išliks vienu aštresnių klausimų Vilniaus savivaldos darbotvarkėje.

  • NTAKD ataskaita: alkoholis traukiasi, bet narkotikų vartojimas auga – ką rodo 2026 metų duomenys

    Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas Lietuvoje išlieka viena svarbiausių visuomenės sveikatos ir saugumo temų, kuriai reikia nuoseklios, duomenimis grįstos politikos. Naujausi rodikliai rodo ir teigiamus pokyčius, ir augančias rizikas, ypač susijusias su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pristatė 2026 metais parengtą leidinį „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2026 m.“. Jame apžvelgiami vartojimo paplitimo pokyčiai, jų poveikis bendruomenei ir sritys, kuriose, pasak ekspertų, būtini papildomi sprendimai.

    Leidinyje pateikiama ilgalaikių stebėsenos duomenų apžvalga rodo, kad alkoholio vartojimo paplitimas mažėja. Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų dalis sumenko nuo 85,1 proc. 2004 metais iki 74,8 proc. 2026 metais, ir tai yra mažiausias fiksuotas lygis per visą stebėjimo laikotarpį.

    Kartu fiksuojami ir rūkymo įpročių pokyčiai: mažėja per dieną surūkomų cigarečių skaičius, o metusių rūkyti dalis auga. 2026 metais rūkantys gyventojai per dieną vidutiniškai surūkė 12 cigarečių, kai 2004 metais vidurkis siekė 13,5, o sėkmingai metusių rūkyti dalis padidėjo nuo 38,5 proc. iki 42,5 proc.

    Departamentas atkreipia dėmesį, kad tabako ir nikotino produktų pasirinkimai vis labiau skiriasi pagal amžių. Įprasti tabako gaminiai dažniau pasirenkami vyresnių gyventojų, o elektroninės cigaretės labiau paplitusios 15–34 metų amžiaus grupėje, todėl prevencijai būtina taikyti tikslines priemones skirtingoms auditorijoms.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijami narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pokyčiai. 2026 metais bent kartą gyvenime šias medžiagas vartojusių 15–64 metų gyventojų dalis, palyginti su 2021 metais, padidėjo nuo 14,1 proc. iki 24,2 proc., o vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių, nors ir augo, didėjo nežymiai.

    „Duomenys rodo, kad Lietuvoje vyksta teigiamų pokyčių – mažėja alkoholio vartojimo paplitimas, daugėja sėkmingai metusių rūkyti gyventojų. Tačiau kartu matome ir naujų iššūkių: ypač svarbu atkreipti dėmesį į augantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą bei besikeičiančius jaunų žmonių tabako gaminių pasirinkimo įpročius“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė prof. dr. Rita Sketerskienė.

    Pasak departamento, situacijos vertinimas remiasi įvairių institucijų teikiamais duomenimis ir tarpžinybiniu bendradarbiavimu, nes psichoaktyviųjų medžiagų tema apima sveikatos priežiūrą, švietimą, socialinę politiką ir teisėsaugą. Tokia stebėsena leidžia tiksliau matyti, kuriose grandyse prevencija veikia, o kur reikalingas papildomas dėmesys, ypač kalbant apie jaunimo įpročius ir su narkotikais susijusias rizikas.

  • Savivaldybėms atiduoda valstybinę žemę: nuo 2027 metų keisis aukcionai, nuoma ir leidimai

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą kaimo teritorijose ir taps atsakingos už ją visoje savo teritorijoje. Artėjant pokyčiams Aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) rengia susitikimus su merais, administracijų vadovais ir žemės valdymo specialistais.

    Susitikimuose aptariama, kaip vyksta funkcijų perdavimas, kokių sprendimų dar trūksta ir kaip gyventojams bei verslui bus užtikrintas aiškus aptarnavimas, kai keisis atsakinga institucija. Taip pat derinami praktiniai klausimai dėl dokumentų, procesų ir darbuotojų perkėlimo.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Didžiausias pokytis tas, kad savivaldybės administruos ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę. Tai reiškia, kad daugiau sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos ar leidimų statyboms bus priimama vietoje, savivaldybėse.

    Kartu savivaldybėms pereis ir dalis su žemės reforma susijusių užduočių: jos organizuos žemėtvarkos projektų rengimą, prižiūrės valstybinės žemės naudojimą pagal savo kompetenciją ir atliks su administravimu susijusius veiksmus. NŽT ir toliau liks atsakinga už valstybinės žemės pardavimo aukcionus ir dalį kitų valstybės funkcijų.

    Aukcionai ir projektai nesustos

    Siekiant, kad žemėtvarkos darbai nesustotų, numatyta pereinamoji tvarka. NŽT iki 2026 metų pabaigos užsakys žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugas ir užbaigs darbus pagal iki metų pabaigos pateiktus užsakymus.

    Savivaldybės raginamos jau iš anksto pradėti viešųjų pirkimų procedūras, kad nuo 2027 metų pradžios galėtų sklandžiai užsakyti projektavimo paslaugas. Atskiras pokytis laukia ir aukcionų: valstybinės žemės nuomos aukcionus organizuos savivaldybės, o pardavimo aukcionai liks NŽT atsakomybėje.

    „Didžioji dalis pasirengimo perduoti funkcijas savivaldybėms darbų jau atlikta, o likusius užbaigsime iki metų pabaigos. Mums svarbu, kad gyventojams ir verslui būtų aišku, kur kreiptis, o pradėti darbai būtų tęsiami“, – sakė laikinai NŽT vadovo pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Dokumentai, priežiūra ir žmonės

    Viena jautriausių vietų yra archyviniai dokumentai, nes sprendimams dažnai reikia ankstesnių bylų ir schemų. NŽT nurodo savo archyve sauganti apie 2 mln. bylų iš 50 Lietuvos miestų ir diegianti popierinių bylų paieškos sistemą, kuri turėtų pagreitinti dokumentų suradimą ir pateikimą.

    Savivaldybėms sudaryta galimybė archyvinių dokumentų kopijų prašyti internetu paprastesne tvarka. NŽT duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį gauta daugiau kaip 1 000 savivaldybių prašymų, iš jų 732 pateikti internetu, o dokumentai vidutiniškai pateikiami per 3–4 darbo dienas, nors terminas yra 20 darbo dienų.

    Po perdavimo NŽT išlaikys priežiūros vaidmenį: vertins valstybinės žemės sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir konsultuos savivaldybes. Tarnybos teigimu, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais ji įvertino 1 305 savivaldybių pateiktus sandorių projektus, o vidutinė išvadų pateikimo trukmė siekė septynias darbo dienas.

    Kad savivaldybės galėtų atlikti naujas užduotis, joms numatyta perduoti apie 166 NŽT etatus. Taip pat derinamas turto perdavimas: dalis savivaldybių yra išreiškusios poreikį perimti darbo priemones, tokias kaip kompiuteriai, telefonai ar biuro įranga.

    Pirmasis reformos etapas įvyko 2024 metais, kai savivaldybėms perduota administruoti daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Antruoju etapu nuo 2027 metų pradžios savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose.